Byla 2A-2830-553/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. M. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-29-759/2015 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei J. M., išvadą teikiančiai institucijai Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko grąžinimo į Lietuvos Respubliką, bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo ir dalyvavimo ją auklėjant bei pagal atsakovės J. M. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo ir dalyvavimo ją auklėjant.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra L. M. pagal ieškovo pasiūlytą grafiką, dalyvavimo ją auklėjant bei įpareigoti atsakovę grąžinti dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje Ukmergės mieste. Atsakovė J. M. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama nustatyti nepilnametės dukters L. M. gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti ieškovo A. M. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra pagal atsakovės pateiktą bendravimo grafiką, priteisti iš ieškovo A. M. nepilnametės dukters išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 227,00 EUR iki vaiko pilnametystės, priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki kreipimosi į teismą dienos- iš viso 8 172,00 EUR sumą.

5Nurodė, kad 2011 metų spalio 12 d. ieškovui ir atsakovei gimė duktė L. M.. Nurodė, kad jų bendru sutarimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, taip pat sutarta, jog atsakovė nesudarys jokių kliūčių ieškovui bendrauti su dukra, tačiau šiuo metu atsakovė visiškai neleidžia matytis su vaiku, paskutinį kartą dukrą matė 2013 metais. Ieškovas nurodė, kad siekdamas matytis ir bendrauti su dukra, kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad minėta institucija davė atsakymą, jog ieškovas turi teisę matytis ir bendrauti su dukra L., o bendravimą jam turi užtikrinti vaiko motina- atsakovė J. M.. Nurodė, kad atsakovė į institucijos pareiškimą nereagavo, situacija nepasikeitus ir ieškovas iki šiol negali bendrauti su savo dukra. Ieškovas nurodė, kad niekada nebuvo davęs atsakovei sutikimo išsivežti dukrą į užsienį, mano, kad toks vaiko išvežimas vertinamas kaip neteisėtas, todėl prašo įpareigoti atsakovę grąžinti dukrą L. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje Ukmergės miestą. Ieškovas prašo nustatyti sekančią jo ir dukters bendravimo tvarką: 1) dukra pas atsakovę gyvens keturias dienas per savaitę, o pas tėvą A. M. gyvens tris dienas per savaitę, 2) dukra su tėvu praleidžia dvi savaites atostogų, konkretus atostogų praleidimo grafikas iš anksto derinamas su motina J. M., 3) antromis Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dienomis 11 val. tėvas paima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.

6Atsakovė pateiktu atsiliepimu ir priešieškiniu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad, gyvenant kartu su ieškovu nesusituokus, 2011-10-12 jiems gimė dukra L. M., kad nuo pat gimimo dienos dukra gyvena su atsakove, kad atsakovė visą laiką suteikė ir šiuo metu suteikia ieškovui galimybę bendrauti su dukra palankiu vaikui metu. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo pat dukros L. gimimo neteikė vaikui jokio išlaikymo, jokios materialinės paramos dukros poreikiams tenkinti. Atsakovė nurodė, kad iš karto po dukros gimimo apsigyveno kartu su ieškovu, kad kurį laiką gyveno kaip šeima, tačiau ieškovas buvo labai nervingas, grubus, agresyvus, dažnai grįždavo į namus išgėręs, o kartais būdavo apsvaigęs, nors alkoholio kvapo nesijausdavo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas dažnai pykdavo dėl smulkmenų, o pykčio metu jis būdavo nesusivaldantis, jo elgesys būdavo neprognozuojamas ir agresyvus, gyvenant kartu vartojo prieš atsakovę ir dukrą fizinį ir psichologinį smurtą, norėjo su dukra nustumti nuo laiptų. Atsakovė nurodė, kad policijai apie smurtą nepranešė, kadangi pagailėjo ieškovo kaip vaiko tėvo. Atsakovė nurodė, kad 2012 m. gegužės mėnesį grįžo su dukra L. gyventi į Angliją, o tų pačių metų birželio mėnesį pradėjo dirbti. Atsakovė nurodė, kad leido ieškovui bendrauti su dukra, kad 2012 m. liepos mėnesį ieškovas buvo atvykęs į Angliją pasimatyti su dukra ir buvo apsistojęs pas atsakovę ir jos brolį namuose. Tačiau ieškovo elgesys ir toliau buvo agresyvus, tarp jų kilo konfliktas dėl garsiai leidžiamos muzikos, konflikto metu ieškovas grasino atsakovei peiliu. Nurodė, kad ieškovas pradėjo grasinti, kad pasiims vaiką ir ją išsiveš kartu su savimi, todėl jos brolis iškvietė policijos pareigūnus, kurie ieškovą išsivežė iš jos namų. Nurodė, kad po šio įvykusio konflikto ieškovui buvo uždrausta ateiti pas ieškovę į namus Anglijoje, o dukra L. visą tą laiką gyveno kartu su atsakove. Atsakovė nurodė, kad vaikas nuo pat gimimo gyvena su ja, dukra yra labai prisirišusi prie atsakovės, o su ieškovu, kaip savo tėvu, gyveno tik labai trumpą laiką, kelis mėnesius po gimimo, be to ieškovas A. M. yra agresyvus, dukrai L. gali būti nesaugu su juo, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, dukters motina. Atsakovė nurodė, kad kartu su dukra L. gyvena nuomojamame bute Anglijoje, kur dukrai yra sudarytos visos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos, namas yra su visais patogumais, jame vaikas turi pagal jo poreikius įrengtą kambarį, yra nupirkti visi reikalingi jos buičiai ir lavinimuisi daiktai, sudarytos visos sąlygos vaikui sveikai gyventi ir vystytis, teisė į sveikatos apsaugą ir kt. Atsakovė nurodė, kad nedraudžia ieškovui bendrauti su vaiku, kad kiekvieną kartą kai grįžta į Lietuvos Respubliką atostogų, kartu su ieškovu ir dukra važiuoja pas jo tėvus, giminaičius, kad atsakovė, atsižvelgdama į dukros interesus ir jos saugumą, visada būna kartu, nes duktė yra maža, likti viena su ieškovu ji nenori ir bijo. Atsakovė nurodė, kad ieškovui yra žinomas jos telefono numeris, internetinės programos „skype“ duomenys bei internetinio socialinio tinklapio „facebook“ duomenys, kur ieškovas visada gali su atsakove susisiekti ir susitarti dėl bendravimo su dukra. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pats nerodo jokio noro bendrauti su vaiku, kad jos žiniomis, ieškovas buvo atvykęs į Angliją keliems mėnesiams, gyveno netoli, tačiau dukros aplankyti nei karto neatvyko. Atsakovė prašo nustatyti ieškovo ir dukters tokią bendravimo tvarką: 1) ieškovui A. M. atvykus į nepilnametės dukros L. M. gyvenamąją vietą užsienyje, atsakovė J. M. įsipareigoja leisti ieškovui bendrauti su nepilnamete dukra L. sutartą su ieškove J. M. laiką ir ieškovei dalyvaujant, 2) atsakovė įsipareigoja ieškovui leisti bendrauti su nepilnamete dukra L. bet kuriuo metu visomis ryšio priemonėmis tiek gyvenant užsienyje, tiek Lietuvoje; 3) atsakovei J. M. atvykstant į Lietuvą su nepilnamete dukra L. M. apie tai iš anksto (ne vėliau kaip prieš mėnesį laiko) informuoti ieškovą A. M. ir leisti matytis bei būti kartu su nepilnamete dukra L. M., atsižvelgiant į jos buvimo Lietuvoje laiką (ne mažiau kaip pusę buvimo Lietuvoje laiko, kartu dalyvaujant ir atsakovei); 4) atsakovė J. M. gyvendama su nepilnamete dukra L. M. Lietuvoje, įsipareigoja leisti matytis ir bendrauti su dukra L. ieškovui A. M. patogiu metu, pagal iš anksto (ne vėliau kaip prieš penkias kalendorines dienas) suderintą tarp šalių laiką; 5) atsakovė J. M. įsipareigoja poriniais metais Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų, šventes dukrai leisti švęsti su ieškovu A. M., tarp šalių iš anksto suderintu (ne vėliau kaip prieš penkias kalendorines dienas) laiku bei tarp šalių suderintu grafiku; 6) atsakovė J. M. įsipareigoja ieškovo A. M. gimimo dienomis bei kitų švenčių ar renginių dienomis leisti matytis su nepilnamete dukra L. M. tarp šalių iš anksto suderintu (ne vėliau kaip prieš penkias kalendorines dienas) laiku bei tarp šalių suderintu grafiku. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nes dukra yra mažametė, jai yra trys metai, mergaitė nuo pat gimimo augo tiktai su atsakove, ieškovas nuo 2013 metų nėra matęs dukros, todėl nustačius ieškovo prašomą bendravimo su dukra tvarką, mergaitei būtų padaryta didelė psichologinė žala, kadangi dukra nėra gyvenusi su tėvu ar buvusi su juo viena. Atsakovė nurodė, kad dirba parduotuvėje Mini Euro Market, vidutinės pajamos 412,01 EUR. Šiuo metu dukrai reikalingos lėšos socialiniam, kultūriniam vystymuisi, maistui, drabužiams, poilsiui, būstui, skirtinos papildomos lėšos sveikatai stiprinti, t. y. vitaminams, papildams ir kt. Nurodė, kad vaiko būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 454,75 EUR, šias išlaidas sudaro: mokestis lavinamosioms priemonėms, knygutėms, kanceliarinėms prekėms, žaislams 40,00 EUR, maistui 150,00 EUR, higienos priemonėms 80,00 EUR, kultūriniams renginiams 50 EUR, vaistams, vitaminams 40,00 EUR. Be to, metų laikotarpyje dukrai L. reikia pirkti: žieminę, sezoninę, vasarinę avalynę ir drabužius 350,00 EUR, dukros gimtadieniui 100,00 EUR, vasaros atostogoms, pramogoms, laisvalaikiui 150,00 EUR, viso per metus šios išlaidos sudaro dar 600,00 EUR, kas per mėnesį sudarytų po 50,00 EUR, komunalinių mokesčių ir nuomos mokesčio dalis per mėnesį sudaro 44,75 EUR. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo A. M. išlaikymą nepilnametei dukrai L. M. po 227,00 EUR kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai L. M. nuo 2012 m. vasario 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 227,00 EUR, kas sudaro 8 172,00 EUR dydžio įsiskolinimą. Atsakovė nurodė, kad ieškovui yra žinoma jos ir dukros L. gyvenamosios vietos adresas Anglijoje, kur ieškovas netgi buvo atvykęs, jam buvo sudarytos visos sąlygos susitikti ir bendrauti su nepilnamete dukra, ieškovui buvo suteikta gyvenamoji vieta Anglijoje, tačiau dėl savo paties agresyvaus elgesio jis buvo priverstas išvykti iš atsakovės ir dukros gyvenamosios vietos. Nurodė, kad ieškovas pats ilgą laiką su dukra nenorėjo ne tik bendrauti ir matytis, bet ir išvis nevykdė savo, kaip tėvo pareigos, bent minimaliai prisidėti prie dukros materialinių poreikių tenkinimo. Atsakovė nurodė, kad Anglijoje gyvena teisėtai, turi nuolatinį darbą ir gauna pastovias pajamas, kartu su motina nuomojasi būstą, duktė L. lanko darželį jau ilgą laiką, kur turi draugų ratą, su jais sutaria ir darželyje būna noriai. Nuo pat to laiko, kai atsakovė su dukra išvyko gyventi į Angliją, t. y. 2012 m. gegužės mėnesio, atsakovė ir dukra L. gyvena kartu su atsakovės motina, todėl tarp mergaitės ir jos močiutės taip pat yra labai artimas ir mergaitei svarbus ryšys, todėl mano, kad dukros L. susiformavusių interesų vieta yra būtent Anglijoje. Atsakovė nurodė, kad ieškovui tai, kad ji su dukra gyvena Anglijoje yra žinoma jau nuo 2012 m., jam yra žinomas gyvenamosios vietos adresas, atsakovės kontaktiniai duomenys, ieškovas iki pat 2014 m. nesikreipė į teismą dėl neva tai jo ir dukros teisių pažeidimo dėl jų bendravimo, todėl akivaizdu, kad ieškovas ne tik neprieštaravo kad dukra būtų išvežta, bet ir savo elgesiu patvirtino jog sutinka, kad dukra gyventų Anglijoje. Nurodė, kad atsakovė Anglijoje turi nuolatinį darbą, gauna pastovias pajamas, o ieškovas Lietuvoje darbo ir pajamų neturi, nekilnojamojo turto neturi ir dukros išlaikymui gali skirti po 100,00 EUR, todėl patenkinus ieškovo ieškinį dalyje dėl dukros grąžinimo, susidarytų vaiko atžvilgiu netoleruotina situacija, kai nepilnametė dukra turėtų būti ne tik su tėvu, su kuriuo iki šiol nėra buvusi palikta viena, bet ir neaišku, kur mergaitė gyventų ir iš kokių lėšų būtų išlaikoma.

8Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame nurodė, kad po dukros gimimo iki 2012 metų gegužės mėnesio su atsakove ir dukra gyveno kaip šeima, kad tuo metu rūpinosi dukra, išlaikė ne tik ją, bet ir atsakovę. Nurodė, kad atsakovė 2012 metų gegužės mėnesį nieko nepasakiusi išėjo su dukra iš jų namų, kad atsakovė, dar gyvendama Ukmergėje, bandė riboti ieškovo bendravimą su dukra. Ieškovas teigė, kad atsakovė nepriimdavo iš ieškovo pinigų bei teikiamos materialinės pagalbos, neleido ieškovo tėvams bendrauti su anūke. Ieškovas paaiškino, kad dingus atsakovei jis iš kitų žmonių sužinojo, jog atsakovė išvyko su dukra į Angliją. Ieškovas patvirtino, kad 2012 metų vasarą buvo nuvykęs į Angliją pažiūrėti kaip ten gyvena jo vaikas, kad nuvykęs sužinojo, jog atsakovė niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kad dukra gyvena atsakovės motinos nuomojamame bute. Ieškovas nurodė, kad atsakovės pateiktas dokumentas apie tai, jog ji dirba Anglijoje nuo 2012 metų yra suklastotas, nes dokumente nėra nei jį išdavusio asmens vardo, pavardės, nėra jokio antspaudo, įmonės pavadinimo, be to nurodytas atsakovės atlyginimas yra 5,30 svarų, kas yra draudžiama Anglijoje, nes Anglijoje nustatytas minimalus atlyginimas yra 6,50 svarų. Nurodė, kad šiuo metu jis yra bedarbis, jokio nekilnojamojo turto neturi, kitų pajamų negauna, todėl turi galimybę mokėti tik po 100 EUR savo dukros L. išlaikymui, todėl įsiskolinimas sudaro 3 200 EUR. Ieškovas nurodė, kad visiškai nesutinka su atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka su dukra.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015-05-07 sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino iš dalies. Netenkino ieškovo prašymo įpareigoti atsakovę J. M. grąžinti dukrą L. M. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje Ukmergės mieste. Nustatė nepilnametės L. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove, jos motina J. M., tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Priteisė iš ieškovo A. M. po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukters L. M., išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2015-01-13 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoti atsakovę J. M. išimtinai vaiko interesams. Priteisė iš ieškovo A. M. 4 828,44 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2015-01-01. Nustatė ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra L. M.: - iki šalių nepilnametis vaikas L. M. pradės lankyti mokyklą: 1) atsakovė įpareigotina atvykti su dukra į Lietuvos Respubliką du kartus per metus (vieną kartą- vasaros atostogų metu, kitą kartą- pasirinktu metu), ne trumpesniam kaip septynių dienų laikotarpiui, iš anksto - ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas - informavus ieškovą apie savo atvykimą ir suderinus su juo susitikimo laiką ir vietą, leisti ieškovui bendrauti su nepilnamete dukra, atsakovei J. M. dalyvaujant; 2) atsakovė įpareigotina leisti ieškovui bendrauti su nepilnamete dukra L. jos gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant atsakovei J. M.. Apie savo atvykimą ieškovas privalo informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas; 3) atsakovė įpareigotina ieškovui leisti bendrauti su nepilnamete dukra Leila bet kuriuo metu visomis ryšio priemonėmis tiek gyvenant užsienyje, tiek Lietuvoje. 4) atsakovė J. M. įpareigotina poriniais metais Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų šventes leisti ieškovui A. M. bendrauti su dukra, dalyvaujant atsakovei J. M., tarp šalių iš anksto suderintu - ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas - laiku bei tarp šalių suderintu grafiku; 5) atsakovė J. M. įpareigotina ieškovo A. M. gimimo dieną bei kitų švenčių ar renginių dienomis, dalyvaujant atsakovei J. M., leisti bendrauti ieškovui A. M. su nepilnamete dukra L. M. tarp šalių iš anksto suderintu - ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas - laiku, bei tarp šalių suderintu grafiku. Šalių nepilnametei dukrai L. M. pradėjus lankyti mokyklą: 1) ieškovui esant (gyvenant) Lietuvos Respublikoje, L. M. pusę vasaros ir žiemos mokyklos atostogų praleidžia (gyvena) su ieškovu pastarojo gyvenamojoje vietoje; 2) ieškovui esant (gyvenant) Lietuvos Respublikoje, L. M. neporiniais kalendoriniais metais Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius Metus (sausio 1 diena) praleidžia su atsakove, o Šv. Velykas (dvi dienos) praleidžia su ieškovu; poriniais kalendoriniais metais šalių nepilnametis vaikas Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 diena) bei Naujuosius Metus (sausio 1 diena) praleidžia su ieškovu, o Šv. Velykas (dvi dienos) praleidžia su atsakove; 3) ieškovas, ketindamas atvykti į Angliją bei turėdamas tikslą bendrauti su nepilnamete dukra, privalo ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas pranešti atsakovei apie atvykimo datą ir laiką. Priteisė iš ieškovo A. M. 426 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovės J. M. naudai. Priteisė iš ieškovo A. M. 198,85 eurus žyminio mokesčio ir 6,95 eurus pašto išlaidų valstybės naudai.

10Teismas, atsižvelgęs į tai, kad mažametė L. Lietuvoje gyveno tik 6 mėnesius, o kitą laiką gyvena su atsakove Anglijoje, nelaikė, kad Lietuvos Respublika yra nuolatinė mažametės L. M. gyvenamoji vieta. Nenustačius, jog L. M. Lietuvos Respublikoje turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismas neturėjo pagrindo vaiko išvežimą ir laikymą Anglijoje pripažinti neteisėtu bei įpareigoti vaiką grąžinti į Lietuvos Respubliką. Teismas nenustatė duomenų apie netinkamą atsakovės gyvenimo būdą ar nesirūpinimą dukra, ieškovas nepateikė atsakovės teiginius paneigiančių įrodymų. Taip pat nustatė, kad mergaitė visą laiką gyveno su motina, tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje, kad vaikas labai prisirišęs ir prie Anglijoje gyvenančios atsakovės motinos. Teismas nustatė, kad vaikas labai prisirišęs prie motinos, kad tėvo beveik nepažįsta, su motina gyvena nuo pat gimimo. Teismas, vertindamas motinos galimybes auklėti vaiką, atsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visetą ir konstatavo, kad atsakovė, viena augindama vaiką, tinkamai jį prižiūri ir auklėja, todėl atsakovės galimybės auginti ir auklėti nepilnametį vaiką geros, todėl siekiant išimtinai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas padarė išvadą, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (motina). Teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, raidą, tam, kad nejaustų nerimo ir baimės, likdamas terminuotam laikui su tėvu, prie jo priprastų, sprendė, kad būtina vaiką paruošti, skirti papildomą laiką, vaikui reikalingas adaptacinis laikotarpis, kurio metu jis būtų tinkamai paruoštas psichologiškai ir galėtų išvykti iš Anglijos, tačiau toks išvykimas šiuo metu vaikui sukeltų didelį stresą ir tai būtų žalingas sveikatai. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad atsakovė neprieštarauja, jog ieškovas bendrautų su dukra, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, į ieškovo asmenybę, atsakovė nori būti kartu su dukra, šiai bendraujant su tėvu. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, jog šalių nepilnametis vaikas šiuo metu lanko lopšelį-darželį, o praėjus keletui metų, pradės lankyti mokyklą, kad ieškovo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, o atsakovės ir šalių dukters gyvenamoji vieta šiuo metu yra Anglijoje, šalių nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai bei ieškovo teisės ir teisėti interesai geriausiai bus užtikrinti nustačius atitinkamą ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, kuri tvirtinama sprendimu. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, į tai, kad atsakovės gaunamos pajamos yra 412 EUR ir ji pati vaikui skirti 227 EUR kas mėnesį neturi galimybės, atsakovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymą sumažino iki 150 EUR per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2015-01-13 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.196 str.), lėšomis išmitinai vaiko interesams pavedant disponuoti atsakovei.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: įpareigoti atsakovę J. M. grąžinti dukrą L. M. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje Ukmergės mieste; nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete dukra L. M. tvarką: - dukra pas atsakovę gyvens keturias dienas per savaitę, o pas tėvą A. M. gyvens tris dienas per savaitę; - dukra su tėvu praleidžia dvi savaites atostogų, konkretų atostogų praleidimo grafiką iš anksto derinant su motina J. M.; - antromis Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dienomis 11 val. paima dukrą iš motinos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į motinos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val. Priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

12Nurodo, kad:

  1. Teismas neatsižvelgė į apelianto paaiškinimus, kurie nebuvo paneigti pirmosios instancijos teisme ir apelianto pateiktais dokumentais. Apeliantas niekada nebuvo davęs sutikimo išvežti dukros į užsienį, todėl išvežimas yra neteisėtas pagal Hagos konvenciją;
  2. Apelianto įsitikinimu ieškovė pateikia suklastotus dokumentus dėl darbo Anglijoje, kadangi pateiktas neturi privalomų rekvizitų, o nurodytas 5,30 svarų valandinis atlyginimas neatitinka dabartinės situacijos Anglijoje, kur minimalus valandinis atlyginimas yra 6,50 svarų. Atsakovė nepateikia jokių dokumentų apie turimą būstą Anglijoje;
  3. Nepagrįsta teismo išvada, kad šalių dukra integravosi į Anglijos socialinę aplinką, kadangi vaikas kuriam dar nėra 4 metų, iš kurių 7 mėnesius gyveno Lietuvoje dėl savo fiziologinių galimybių dar tiesiog negali suprasti ir orientuotis, kokia aplinka jam yra įprastinė;
  4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nepateikė įrodymų apie galimai suklastotus dokumentus, kuriuos pateikė atsakovė, kadangi tokios galimybės apeliantas neturėjo, tačiau išreikalauti prašė teismo, nors teismas tokio prašymo netenkino;
  5. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CK 3.156 str., 3.170 str. 1-3 d. įtvirtintas nuostatas;
  6. Teismas taip pat pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, kadangi visos atsakovės bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos apeliantui, nors atsakovės priešieškinis buvo patenkintas iš dalies.

13Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimą bei priteisti iš apelianto atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14Nurodo, kad:

  1. Deklaruota gyvenamoji vieta nėra tapati faktinei gyvenamajai vietai. Iki dukros gimimo atsakovė gyveno ir dirbo Anglijoje, šios aplinkybės neginčijo ir apeliantas. Atsakovė laikinai grįžo į Lietuvą pagimdyti dukters ir po dukros gimimo apsigyveno su apeliantu. Teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino ir pats apeliantas neneigė, jog apelianto elgesys buvo neprognozuojamas, agresyvus, dažnai namo grįždavo girtas, todėl atsakovė grįžo su dukra gyventi į Angliją. Apie tai, kad atsakovė grįžo į Angliją, apeliantui buvo žinoma nuo 2012 m. gegužės mėn., ką jis patvirtino teismo posėdžio metu. Be to apeliantui žinomi visi atsakovės kontaktiniai duomenys. Apeliantas dirbo 2014 m. Anglijoje, turėjo visas galimybes aplankyti dukrą, tačiau jokio noro aplankyti dukrą nepareiškė;
  2. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nenurodė argumentų, jog sutikimo išvežti dukrą į Angliją jis nedavė ir kad dukra nesugebėjo integruotis į Anglijos socialinę aplinką. 4 metų vaikas jau sugeba ir supranta, kokia aplinka jam yra įprastinė, mergaitė Anglijoje turi savo draugų ratą, lanko darželį, kur jos santykiai su auklėtojomis ir kitais vaikais yra labai geri, jai yra sudarytos visos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Lietuvoje dukra neturi nei draugų, nelanko darželio, būrelių, be to Lietuvoje gyveno tik kelis mėnesius po gimimo. Neaišku, kokiais kriterijais remiantis, apelianto manymu, yra nustatinėjamas tokio amžiaus vaiko prisirišimas prie aplinkos ir žmonių;
  3. Mergaitė nuo pat gimimo gyvendama kartu su atsakove, jos motina ir mergaitės senele, yra prie jų prisirišusi, o atsakovės ir dukros tarpusavio santykiai yra labai artimi. Akivaizdu, kad nustačius apelianto prašomą bendravimo tvarką su mažamete dukrai jai būtų daroma psichologinė žala, kadangi ji su apeliantu nėra niekada likusi viena, apeliantui jos nelankant ir nebendraujant, mergaitei yra būtina prie apelianto priprasti;
  4. Grįžus į Lietuvos Respubliką atsakovė netektų pajamų, apeliantas čia neturi nei darbo ir pajamų, nei turto ar gyvenamosios vietos, kur dukrai galėtų būti užtikrinamos bent minimalios gyvenimo sąlygos. Apelianto reikalavimas, kad mergaitė būtų grąžinama į Lietuvos Respubliką, Ukmergės rajoną, yra iš esmės kenkiantis vaiko interesams, kadangi tokiu atveju susidarytų vaiko atžvilgiu netoleruotina situacija, kai nepilnametė dukra turėtų būti ne tik su tėvu, su kuriuo iki šiol nėra buvusi palikta viena, bet ir neaišku, kur mergaitė gyventų ir iš kokių lėšų būtų išlaikoma;
  5. Iš byloje esančių įrodymų, t.y. surinktų dokumentų, šalių ir liudininkų įrodymų matyti, kad atsakovė kartu su dukra praktiškai nuo jos gimimo gyvena Anglijoje, kur dukrai sudarytos visos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes, neaišku kuo remiantis apeliantas teigė, kad jo manymu atsakovės pateikti byloje dokumentai yra suklastoti, kadangi nei vieno argumento apeliantas nepagrindė leistinais įrodymais, tik nurodė formaliai;
  6. Teismas visapusiškai ištyrė šalių pateiktus įrodymus, byloje detaliai apklausė visus liudytojus, teismo sprendimas yra priimtas nepažeidus civilinės procesinės teisės normų ar įrodymų vertinimo principų bei teisingai pritaikė materialines teisės normas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

16Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

17Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

18Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

19Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

20Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo įpareigoti atsakovę grąžinti nepilnametį vaiką į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ir nustatė bendravimo su vaiku tvarką.

21Dėl neteisėto vaiko išvežimo į Angliją.

22Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi šalių nepilnamečio vaiko išvežimą į Angliją laiko neteisėtu pagal Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Nesutinka, kad vaikas integravosi į Anglijos socialinę ir šeiminę aplinką ir laiko, kad šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublika. Nurodo, kad sutikimo išvežti vaiką į užsienį niekada nedavė.

23Pagal 1980 m. spalio 25 d. Konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) 3 straipsnį, vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus; ir b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas. Hagos konvencija taikoma, jei neteisėtai išvežamas ar laikomas vaikas, kuris dar nėra sulaukęs 16 m. amžiaus, nuolat gyveno Susitariančioje Valstybėje prieš pat pažeidžiant jo globos teises ar teisę su juo matytis. Tokia grobimo samprata atitinkamai yra įtvirtinta ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas). Taigi, siekiant pripažinti vaiko išvežimą ar laikymą neteisėtu, būtina nustatyti ar vaikas išvežtas iš valstybės, kurioje nuolat gyveno.

24Reglamente nepateikiamas šios sąvokos apibrėžimas, o tai reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju teisėjas turi išsiaiškinti visas faktines aplinkybes ir nustatyti, kurioje valstybėje narėje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti nustatoma, remiantis visomis kiekvienam konkrečiam atvejui būdingomis faktinėmis aplinkybėmis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išvardijo tokius kriterijus, padėsiančius nagrinėjančiam bylą teismui nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą valstybėje narėje: 1) trukmė; 2) reguliarumas; 3) persikėlimo į valstybę narę priežastys ir aplinkybės; 4) šeiminiai ryšiai toje valstybėje narėje; 5) vaiko tautybė; 6) mokyklos lankymas; 7) kalbos žinios; 8) socialiniai ryšiai. Nustatant vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, be fizinio jo buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į kitus papildomus veiksnius, galinčius atskleisti, kad toks buvimas visai nėra laikinas ar atsitiktinis.

25Byloje nustatyta, kad atsakovė po dukros gimimo išvyko į Angliją 2012 metų gegužės mėnesį su tikslu ten nuolat gyventi, grįžti į darbą po dekretinių atostogų. Iš teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas su atsakove kurį laiką gyveno Anglijoje, atsakovė Anglijoje dirbo, pastojo, o gimdyti išvyko į Lietuvą, jai buvo suteiktos dekretinės atostogos iki 2012 metų birželio mėnesį, todėl atsakovė 2012 metų gegužės mėnesį grįžo su vaiku į Angliją, kur su motina ir broliu nuomojosi trijų kambarių butą. Mažametė L. pradėjo lankyti vaikų lopšelį - darželį. Nustatyta, kad atsakovė dirba parduotuvėje, ieškosi ir geriau apmokamo darbo, grįžti į Lietuvą neplanuoja. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, L. M. gimė 2011 m. spalio 12 d., atsakovė J. M. su mažamete dukra L. iš Lietuvos išvyko 2012 metų gegužės mėnesį, t.y. dukra buvo 6 mėnesių amžiaus ir Anglijoje atsakovė su dukra gyvena iki dabar, kai vaikui jau yra beveik 3,5 metukai. Šių aplinkybių apeliantas neginčijo, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų atsakovės paaiškinimus. Todėl, darytina išvada, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Anglija, čia vaikas lanko darželį, turi draugų, čia yra vaiko pagrindinių interesų vieta. Apeliantas vaiko motinos J. M. nuolatinės gyvenamosios vietos faktą įrodinėja, remdamasis tik duomenimis apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad asmens gyvenamosios vietos deklaracija yra tik vienas iš kriterijų, sprendžiant asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimą, ir jis gali būti paneigtas kitais objektyviais duomenimis. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė, ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kad J. M., nors ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje, nuolatinę gyvenamąją vietą turėjo kitoje valstybėje - Anglijoje.

26Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad mažametė L. M. Lietuvoje gyveno tik 6 mėnesius, o visą kitą likusį laiką vaikas gyveno ir gyvena su atsakove Anglijoje, pagrįstai nevertino, kad Lietuvos Respublika yra nuolatinė mažametės L. M. gyvenamoji vieta. Teismui nenustačius, jog L. M. Lietuvos Respublikoje turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, nebuvo pagrindo vaiko išvežimą ir laikymą Anglijoje pripažinti neteisėtu bei įpareigoti vaiką grąžinti į Lietuvos Respubliką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

27Dėl įrodymų vertinimo.

28Kadangi nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas grindžiamas argumentu dėl netinkamo įrodymų vertinimo, tai teisėjų kolegija remiasi jau suformuota teismų praktika šiuo klausimu. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, savo praktiką nuosekliai plėtoja ta linkme, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P., V. Š. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad nagrinėjamu atveju teismas įvertino visą bylos medžiagą ir apie atsakovės darbinius santykius sprendė ne tik iš atsakovės pateiktų dokumentų, kuriuos apeliantas vertino kaip suklastotus. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog šalių nepilnametis vaikas integravosi į Anglijos socialinę aplinką. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė nuo 2012-05-25 iki ginčo nagrinėjimo momento nuomojasi būstą Anglijoje, nuo 2014-08-28 dirba parduotuvėje. Aplinkybė, kad už nuomą yra sumokėjusi atsakovės motina, įtakos, sprendžiant dėl atsakovės gyvenimo Anglijoje trukmės ir jos bei nepilnamečio vaiko integravimosi į Anglijos socialinį bei šeiminį gyvenimą, neturi. Be to, Cedars vaikų lopšelio-darželio 2015-01-08 raštas patvirtina, kad šalių nepilnametis vaikas nuo 2014-06-16 pradėjo lankyti Cedars darželį jau antrus metus ir turi valstybės finansuojamą vietą. Visuma išdėstytų aplinkybių sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, nenukrypo nuo įrodinėjimo taisyklių ir pagrįstai sprendė, kad šalių nepilnametis vaikas integravosi į Anglijos socialinę aplinką, kurioje yra jos pagrindinių interesų vieta.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

30Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes esą atsakovės priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinis buvo patenkintas didžiąja dalimi, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 75 % patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2-3 d.).

31Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Apelianto A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

34Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą:

35Priteisti iš ieškovo A. M. (asmens kodas ( - ) 319,50 EUR (tris šimtus devyniolika eurų, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės J. M., asmens kodas ( - ) naudai.

36Priteisti iš ieškovo A. M. 149,13 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus, 13 ct) žyminio mokesčio ir 5,21 EUR (penkis eurus, 21 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti bendravimo... 5. Nurodė, kad 2011 metų spalio 12 d. ieškovui ir atsakovei gimė duktė L. M..... 6. Atsakovė pateiktu atsiliepimu ir priešieškiniu su pareikštu ieškiniu... 7. Paaiškino, kad, gyvenant kartu su ieškovu nesusituokus, 2011-10-12 jiems... 8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame nurodė,... 9. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015-05-07 sprendimu patikslintą ieškinį... 10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad mažametė L. Lietuvoje gyveno tik 6... 11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: Ukmergės rajono apylinkės teismo... 12. Nurodo, kad:
  1. Teismas neatsižvelgė į apelianto... 13. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 14. Nurodo, kad:
    1. Deklaruota gyvenamoji vieta nėra tapati... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 16. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 18. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 19. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 21. Dėl neteisėto vaiko išvežimo į Angliją.... 22. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi šalių... 23. Pagal 1980 m. spalio 25 d. Konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo... 24. Reglamente nepateikiamas šios sąvokos apibrėžimas, o tai reiškia, jog... 25. Byloje nustatyta, kad atsakovė po dukros gimimo išvyko į Angliją 2012 metų... 26. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad mažametė L. M.... 27. Dėl įrodymų vertinimo.... 28. Kadangi nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas grindžiamas argumentu dėl... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.... 30. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes esą... 31. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 33. Apelianto A. M. apeliacinio skundo netenkinti.... 34. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą iš esmės... 35. Priteisti iš ieškovo A. M. (asmens kodas ( - ) 319,50 EUR (tris šimtus... 36. Priteisti iš ieškovo A. M. 149,13 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt devynis...