Byla 2A-2280-553/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų atsakovų J. K. ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-05 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1175-912/2014 pagal ieškovo A. K. atstovės pagal įstatymą A. V. ieškinį atsakovams Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui ir J. K. dėl civilinės būklės įrašo anuliavimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe; tretieji asmenys: notarė A. P., AB SEB bankas, A. K., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą J. K., R. I.; išvadą byloje duodančios institucijos: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas anuliuoti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2013 m. balandžio 25 d. atkurtąjį santuokos įrašą Nr. 31A apie J. K. ir D. K. 1999 m. balandžio 5 d. sudarytą bažnytinę santuoką Paįstrio Švč. M. Marijos globos bažnyčioje; pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( - ), ir lėšas, esančias D. K. banko sąskaitose, asmenine velionio D. K. nuosavybe; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2013 m. kovo 24 d. mirė ieškovo tėvas D. K.. Pastarojo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė į 50,80 kv. m ploto butą (unikalus Nr. ( - )) ( - ). Buto vidutinė rinkos vertė – 271 000 Lt. Butas įkeistas trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal 2004 m. liepos 27 d. kredito sutartį 14 371,74 eurų kreditui užtikrinti. Be to, velionio D. K. vardu AB SEB banke yra dvi sąskaitos, kuriose yra 10 049,80 Lt ir 2 000 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė ieškovo motinai A. V. leidimą nepilnamečio vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo D. K. mirties (civilinė byla Nr. S2-20806-933/2013). Kitas velionio D. K. vaikas yra trečiasis asmuo A. K.. Jo motina yra atsakovė. Ieškovė ir atsakovė kreipėsi į notarę A. P. dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu. Atsakovė 2013 m. birželio 19 d. taip pat padavė notarei prašymą išduoti jai nuosavybės teisės liudijimą į pusę turto, kaip įgyto su mirusiuoju būnant santuokoje. Dėl to atsakovė pretenduoja į 5/8 dalis mirusiojo palikimo. Atsakovė po D. K. mirties pateikė civilinės metrikacijos įstaigai 1999 m. balandžio 5 d. sudarytos bažnytinės santuokos liudijimą. Jo pagrindu Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2013 m. balandžio 25 d. įrašė atkurtąjį santuokos įrašą Nr. 31A apie atsakovės ir D. K. 1999 m. balandžio 5 d. sudarytą bažnytinę santuoką Paįstrio bažnyčioje. Dėl to Gyventojų registro tarnybos įstaigoje atsirado įrašas, kad D. K. mirė neva būdamas susituokęs su atsakove, taip pat nurodyta, kad nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2011 m. spalio 18 d. D. K. buvo vedęs dar vieną moterį – trečiąjį asmenį R. I.. Ieškovė nurodė, kad tiek butas, adresu ( - ), tiek banke esančios lėšos, buvo velionio įgytos išimtinai jo asmeninėn nuosavybėn, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šį turtą dalinti kaip bendrąją jungtinę palikėjo ir atsakovės nuosavybę.

6Atsakovas Panevėžio rajono Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius prašo atmesti ieškinio reikalavimą dėl atkuriamojo bažnytinės santuokos įrašo anuliavimo, nurodė, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsiliepime nurodoma, kad į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje neįtraukta bažnytinė santuoka sukelia teisinius padarinius, nes ji yra juridinis faktas.

7Atsakovė J. K. atsiliepime į ieškinį iš dalies sutinka su ieškiniu – sutinka, kad mirusiojo D. K. banko sąskaitose esančios lėšos yra asmeninė jo nuosavybė, bet prašo atmesti kitus ieškinio reikalavimus: 1) reikalavimą anuliuoti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2013 m. balandžio 25 d. atkuriamąjį santuokos įrašą Nr. 31A apie J. K. ir D. K. 1999 m. balandžio 5 d. Paįstrio bažnyčioje sudarytą bažnytinę santuoką; 2) reikalavimą pripažinti butą (unikalus Nr. ( - )) ( - ), asmenine D. K. nuosavybe.

8Paaiškino, kad D. K. ir atsakovė J. K. vedė bendrą ūkį, nes sudarė bažnytinę santuoką, susilaukė sūnaus. Nėra pagrindo abejoti šia santuoka ir sutuoktinių išreikšta valia. Sutuoktiniai neįregistravo bažnytinės santuokos, manė, kad to daryti nereikia, nes santuoka galioja ir be registracijos. Neatsižvelgdama į tai, kad D. K. pakeitė savo požiūrį į santuoką, sudarytą su atsakove J. K., pastaroji iki pat sutuoktinio mirties laikė save vienintele teisėta sutuoktine, tikėjosi, kad jis sugrįš į šeimą. Atsakovės ir D. K. bažnytinė santuoka nenutraukta ir nepripažinta negaliojančia. Dėl to atkuriamasis bažnytinės santuokos įrašas civilinės metrikacijos įstaigoje atliktas teisėtai. Atsakovės J. K. ir D. K. bažnytinė santuoka, įtraukta į civilinės metrikacijos įstaigos apskaitą, sukelia teisinius padarinius. Ginčo butas įgytas po nurodytos santuokos sudarymo, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo butas įgytas bendriems D. K. ir atsakovės J. K. šeimos poreikiams tenkinti. Įsigyjant butą, prisidėjo abu sutuoktiniai. Iš pradžių sutuoktiniai gyveno D. K. tėvų bute ( - ), jį susiremontavo. Remontui panaudojo lėšas, t. y. 18 000 Lt, kuriuos atsakovei 1999 m. liepos 10 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovės tėvas V. K., 1999 m. liepos 9 d. pardavęs savo būstą. D. K. tėvai pažadėjo grąžinti atsakovei ir D. K. nurodytus pinigus, kai pastarieji pirks nuosavą būstą. D. K. ir atsakovė 2004 metais pirko ginčo butą, ėmė paskolą iš banko, pradinį įnašą, t. y. 25 000 Lt, sumokėjo D. K. tėvai, tokiu būdu grąžindami atsakovės paskolintus pinigus. Pirkimo–pardavimo sutartis ir hipotekos sandoris sudaryti D. K. vardu, nes pastarasis ir atsakovė J. K. buvo sudarę bažnytinę santuoką. Tai, kad įmokos paskolai grąžinti mokėtos iš D. K. sąskaitos, nereiškia, kad kreditui grąžinti panaudotos asmeninės jo lėšos. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. K. priklausė 10 proc. UAB „Vijardas ir Ko“ akcijų. Po santuokos sudarymo vieno sutuoktinio pajamos yra bendra jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taip pat atsakovė prisidėjo įrengiant ginčo butą ir perkant baldus. Atsakovė tik 2005 metais sužinojo apie D. K. ir R. I. santykius, todėl bendras jo ir atsakovės gyvenimas nutrūko, todėl atsakovė su sūnumi nepersikėlė gyventi į ginčo butą iš Panevėžio.

9Trečiasis asmuo R. I. atsiliepime į ieškinį prašo ginčo butą ir D. K. banko sąskaitose esančias lėšas pripažinti asmenine D. K. nuosavybe. Atsiliepime nurodyta, kad trečiasis asmuo R. I. su D. K. faktiškai pradėjo gyventi maždaug 2003–2004 metais, vėliau civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką ir ją 2011 metais nutraukė. Trečiasis asmuo R. I. nurodė, kad žinojo, jog D. K. turi vaiką su kita moterimi, bet nežinojo, buvo jis sudaręs santuoką su atsakove, ar ne. Atsiliepime teigiama, kad ginčo butą D. K. įsigijo iki santuokos su trečiuoju asmeniu R. I. sudarymo, bet iš jų bendrų lėšų. Paaiškinimuose nurodė, kad su D. K. susipažino Panevėžyje ir pradėjo artimai bendrauti 2002 metais. Tuo metu D. K. gyveno bute ( - ). bute lankėsi taip pat ir trečiasis asmuo R. I.. Ji žinojo, kad D. K. turi sūnų, D. K. sakęs, jog su vaiko motina nebegyveno. Trečiasis asmuo R. I. nurodytame bute nematė jokių moteriškų daiktų, vaiko kambarys buvo tuščias. 2003 metais D. K. išvyko gyventi į Vilnių. Jis ir trečiasis asmuo R. I. 2003 metų pabaigoje nusprendė įsigyti butą Vilniuje, visos sumos jie neturėjo, todėl D. K. nutarė paimti paskolą, pradinį įnašą (25 000 Lt) D. K. sumokėjo iš asmeninių lėšų.

10Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodyta, kad bankas ir D. K. 2004 m. liepos 27 d. sudarė kreditavimo sutartį. Jos pagrindu D. K. įsigijo butą ( - ). Nurodytas butas įkeistas bankui užtikrinus kredito grąžinimą. Negrąžinto kredito dalis yra 49 449,38 Lt. Mirus D. K., jo įpėdiniams atsirado pagrindas paveldėti mirusiojo teises ir pareigas. Bankas pažymėjo, kad, palikimą priėmus keletui įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu (CK 5.52 straipsnis).

11Išvadą byloje duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys neprieštarauja nepilnamečio ieškovo interesams.

12Išvadą byloje duodanti institucija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad atsakovė tinkamai vykdo tėvų pareigas trečiajam asmeniui A. K.. Teismo posėdyje nurodytos institucijos atstovė nurodė, kad patenkinti ieškinį būtų palankiau trečiojo asmens A. K. interesams, bet šiuo atveju negalima supriešinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės ir vaiko teisės į mirusio tėvo turtą.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-05 sprendimu ieškinį tenkino: anuliavo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2013 m. balandžio 25 d. atkurtąjį santuokos įrašą Nr. 31A apie J. K. ir D. K. 1999 m. balandžio 5 d. sudarytą bažnytinę santuoką Paįstrio Švč. M. Marijos globos bažnyčioje. Pripažino butą (unikalus Nr. ( - )) ( - ), ir lėšas, esančias D. K. banko sąskaitose, asmenine D. K. nuosavybe. Priteisė ieškovui A. K., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą A. V., iš atsakovės J. K. 2 909,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovui A. K., atstovaujamam atstovės pagal įstatymą A. V., iš atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 1909,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės J. K. ir atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus po 1 868 Lt žyminio mokesčio.

14Teismas nurodė, kad kilusiam šalių ginčui šiuo konkrečiu atveju teismas nutarė netaikyti prieštaraujančia įstatymams ir konstituciniam teisinės valstybės principui pripažintos Civilinės metrikacijos taisyklių 74 punkto normos, nes priešingu būtų paneigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. sprendime konstatuoto išaiškinimo esmė, be to, prieštaraujančia įstatymams pripažintos poįstatyminio teisės akto normos taikymas reikštų neteisingumą ir nesąžiningumą byloje (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Dėl to anuliavo ginčijamą įrašą, atliktą Civilinės metrikacijos taisyklių 74 punkto, kuris pripažintas prieštaraujančiu konstitucinės valstybės principui, pagrindu. Teismas nustatė, kad su atsakove J. K. faktiniai santykiai nutrūko 2003 metais, nuo tada nebevedė bendro šeimos gyvenimo, netvarkė bendro ūkio, nors teikė jų vaikui išlaikymą, bendravo su vaiku, leido kartu atostogas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė J. K. nepradėjo gyventi ginčo bute. Teismas nurodė, kad vienam iš sutuoktinių D. K. jo tėvai padovanojo 25 000 Lt, šių lėšų dovanojimo sutartis sudaryta žodžiu, nėra rašytinės sutarties, todėl liudytojų paaiškinimai dėl aptariamų lėšų perdavimo bendrojon jungtinėn D. K. ir atsakovės J. K. nuosavybėn, nepaneigė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos prezumpcijos, kad D. K. nurodytus pinigus įgijo asmeninėn nuosavybėn. Teismas nurodė, kad atsakovė J. K. nepateikė įrodymų, kad mokėjo įmokas kreditui, kurias panaudotas ginčo objektui pirkti, grąžinti. Todėl, teismas, įvertinęs aplinkybių visetą, pripažino, kad butas ( - ), pripažintinas asmenine D. K. nuosavybe.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Atsakovė J. K. apeliaciniu skundu prašo: pakeisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl civilinės būklės įrašo anuliavimo bei turto (buto) pripažinimo asmenine nuosavybe atmesti arba panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

16Nurodo, kad:

  1. Pirmosios instancijos sprendimas naikintinas, kadangi teismas tendencingai vertino byloje nustatytas tarp ginčo šalių faktines aplinkybes, sudarančias pareikšto ieškinio pagrindą, tendencingai vertino byloje esančius įrodymus. Taip pat teismas nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio aspektu, nepagrįstai nevertino dalies faktinių duomenų, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, ignoravo įrodymų vertinimo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pasak apeliantės, ginčo butas buvo įgytas velionio ir atsakovės, kartu tariantis, ieškant buto, abiems jį remontuojant ir prižiūrint jį. Tai, kad butas priklauso velioniui asmeninės nuosavybės teise, atsakovė suprato tik nagrinėjant šią bylą. Apie nustatytas aplinkybės teismo cituotoje civilinėje byloje Nr. 2-224-739/2011 atsakovė nieko nežinojo ir apie šios bylos nagrinėjimą nežinojo. Velionio sudarytos sutartys dėl kredito gavimo ir ginčo buto statybos buvo sudarytos su atsakovės žinia ir pritarimu. Atsakovė nurodo, kad ginčo bute prieš D. K. mirtį ji taip pat lankėsi;
  2. Teismas rėmėsi suformuota teismų praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2012, tačiau šis suformuotos teismų praktikos aiškinimas tik ieškovo naudai rodo galimą pirmos instancijos teismo šališkumą. Nors teismas pripažino, kad po bažnytinės santuokos sudarymo atsakovė bei velionis gyveno šeimyninį gyvenimą, susilaukė vaiko, vedė bendrą ūkį, bendrą turtą remontavo tik už atsakovės asmenines lėšas, tačiau vėliau klaidingai, ignoravo įrodymų sąsajumo bei patikimumo principą, teigė, kad atsakovės ir veliono faktiniai santykiai nutrūko 2003 metais. Tai, kad pas velionį buvo kitos jo meilužės, jokiu būdu nepaneigia teisės į sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgytą nekilnojamąjį turtą. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė iš asmeninių lėšų pagerino butą Panevėžio mieste, po to šį butą pardavus gautas lėšas investavo į butą Vilniaus mieste. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl svarbių liudytojų parodymų, kurie patvirtina, kad atsakovė ir velionis įgijo butą jų abiejų poreikiams tenkinti ir šis butas yra jų abiejų nuosavybė. Be to pažymėjo, kad pradinis įnašas butui pirkti ir buvo atsakovės asmeninės lėšos, taip pat iki šios dienos įmokas bankui už paskolą moka atsakovė;
  3. Teismas nevertino aplinkybių, kad velionis nuvykęs į Airiją gyveno atskirai nuo trečiojo asmens R. I.. Be to, ši santuoka buvo nuo visų slepiama. Atsakovė pažymi, kad velionis paskutiniu metu buvo psichologiškai įtakojamas. Be to, ieškovas iki šios dienos ginčo bute nėra deklaravęs gyvenamosios vietos.

17Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-05 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nepriteisti iš atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 1 909,75 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. K. arba šią sumą sumažinti bei nepriteisti 1 868,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.

18Nurodo, kad teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, įtvirtintus CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo yra neturtinis reikalavimas ir yra apmokestinamas 144,00 Lt žyminiu mokesčiu. Atsakovas Civilinės metrikacijos skyrius jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi ir atsakovo interesas bylos baigtimi nėra priešingas ieškovo interesui, nes įrašo anuliavimas nesukels šiam atsakovui jokių teisinių pasekmių. Bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė ieškovas, yra susijusios su antruoju ieškovo reikalavimu, t.y. turtiniu reikalavimu, kurio patenkinimas taip pat nedaro jokios įtakos Civilinės metrikacijos skyriaus teisėms ir pareigoms, dėl ko atsakovas neturėtų prisiimti prievolės atlyginti šio reikalavimo patenkinimo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ginčas iš esmės yra kilęs tarp ieškovo ir atsakovės J. K., kuri turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tai bylinėjimosi išlaidos bei žyminis mokestis turėtų būti priteisiamas tiktai iš atsakovės. Turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad Civilinės metrikacijos skyrius, padarydamas ginčijamą byloje įrašą, veikė teisingai ir teisėtai, pagal galiojančius teisės aktus. Civilinės metrikacijos skyrius atlieka valstybines funkcijas, šis skyrius yra finansuojamas iš valstybės lėšų, o jų esant nepakankamai, siekiant užtikrinti valstybės deleguotų funkcijų atlikimą, finansuojama ir savivaldybės biudžeto lėšomis, jokio kito finansavimo skyrius negauna, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo, turėtų neigiamų finansinių pasekmių šio skyriaus veiklai, kadangi papildomo finansavimo tokiems atvejams nei valstybės, nei savivaldybės biudžete nėra numatyta.

19Ieškovė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-05 sprendimą; skirti apeliantei J. K. 20 000,00 Lt baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovui A. K., teismui nusprendus tenkinti atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus apeliacinį skundą, visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės J. K..

20Nurodo, kad:

  1. Apeliantės J. K. pateiktas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas visiškai naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos nei pastarosios atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį, nei teismo posėdžių metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (atsakovės ir velionio gyvenimo aplinkybes). Atsakovė papildomai išreiškia reikalavimą išreikalauti duomenis, tačiau nenurodo aplinkybių dėl ko šie duomenys yra reikšmingi šioje civilinėje byloje, ką jie byloje patvirtina ar paneigia, kodėl jie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;
  2. Nors atsakovė ginčija sprendimą teigdama, kad teismas nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio aspektu, tačiau pati atsakovė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio jos dėstomas aplinkybes. Todėl visi atsakovės teiginiai ir argumentai, išdėstyti jos procesiniuose dokumentuose apie tariamas aplinkybes, neturi jokios įrodomosios galio ir reikšmės. Atsakovės iniciatyva apklaustų liudytojų parodymais vadovautis nebuvo jokio pagrindo, kadangi jie ne tik kad nenuoseklūs, tačiau ir prieštaraujantys vieni kitiems bei byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Tačiau visi liudytojai patvirtino, kad apytiksliai laikotarpiu nuo 2003-2005 atsakovės ir velionio bendras gyvenimas visiškai nutrūko ir nebuvo toliau vedamas;
  3. Nesuprantama, kuo remdamasi atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismui patenkinus ieškinį yra pažeidžiami jos bei velionio sūnaus interesai – neva jis netenka dalies turto. Tačiau priešingai, tik patenkinus ieškinį yra apsaugomi abiejų velionio nepilnamečių vaikų interesai – mirusio tėvo turtą jie paveldi lygiomis dalimis;
  4. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog apeliantė, pateikdamas Civilinės metrikacijos skyriui bažnytinės santuokos įrašą tik po velionio mirties, kai šis pats negali to ginčyti, praėjus net 14 metų po bažnytinės santuokos sudarymo, elgėsi nesąžiningai. Juo labiau, kad apeliantė ir velionis jau daugiau kaip 10 metų kartu negyveno, nebendravo, nevedė bendro ūkio. Ginčo butu iki velionio mirties nesirūpino, nemokėjo komunalinių mokesčių, nedengė paskolos. Be to, kiti byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pati atsakovė save laikė vieniša moterimi, 2007-08-08 Panevėžyje įsigijo butą asmeninėn nuosavybėn, nuo 2010-08-01 gavo socialinę pašalpą ir šildymo išlaidų, išlaidų karštam ir geriamajam vandeniui kompensacijas, kurių prašė kaip vienas, vaiką auginantis asmuo;
  5. Kaip teisingai pažymėjo teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija 2014-06-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I792-10/2014 nusprendė, kad aptariamas Civilinės metrikacijos taisyklių 74 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;
  6. Apeliantė ignoruoja pareigą įrodyti savo teiginius, kad ginčo butas buvo įgytas su jos žinia, iš jos lėšų buvo sumokėtas pradinis įnašas, butas buvo remontuojamas taip pat jos lėšomis. Pirmosios instancijos teisme buvo surinkti priešingi įrodymai. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovas visiškai įrodė savo pareikšto ieškinio reikalavimus, tuo tarpu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo poziciją;
  7. Ieškovas mano, kad apeliantė, žinodama jog yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos 2014-06-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. I792-10/2014, kuriuo Civilinės metrikacijos taisyklių 74 punktas pripažintas prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui, vis vien teikia aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą ir dėsto naujas aplinkybes. Apeliantės apeliacinis skundas savo prasme vertintinas išimtinai tik kaip deklaratyvaus ir formalaus pobūdžio;
  8. Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymas yra išimtinai teismo prerogatyva, todėl ieškovas sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria jo naudai iš atsakovų atitinkamai priteistos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau jei aukštesnės instancijos teismas nuspręs, jog yra pagrindas tenkinti Civilinės metrikacijos skyriaus apeliacinį skundą, ieškovas prašo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš atsakovės J. K..
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

22Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

23Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

24Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

25Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

26Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir ar tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

27Dėl įrodymų vertinimo.

28Apeliantė teigimu, teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir neišsprendė byloje padarytų išvadų ir faktų prieštaros; neatsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.

29Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

30Pirmosios instancijos teismas grindė padarytas išvadas, nutartyje analizavo ir įvertino ne tik ieškinio pareiškime, kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes, bet ir šalių pirmosios instancijos teismo žodinio proceso metu pateiktus paaiškinimus, taip pat liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Civilinės metrikacijos taisyklių 74 punktas prieštarauja konstitucinės valstybės principui, todėl yra pagrindas anuliuoti atkurtąjį įrašą, o ginčo objektas (butas) įgytas mirusiojo asmenine nuosavybe. Tokios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padarytos, nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

31Pažymėtina tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 str.). Dėl apeliantės argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jų nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

32Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

34Apeliantas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius nesutinka su skundžiamu sprendimu dalyje, kuria iš apelianto buvo priteista dalis bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Pasak apelianto ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su turtiniu reikalavimu atsakovei, todėl negali būti priteistos iš apelianto. Tuo tarpu reikalavimas dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo yra neturtinis reikalavimas, nagrinėjamas ypatingąja teisena, todėl asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

35Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo išlaidos, susijusios su žyminio mokesčiu sumokėjimu ir advokato padėjėjos pagalba, turi būti atlygintos lygiomis dalimis iš atsakovų. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovo išlaidos už teismo ekspertizę turi būti priteisiamos tik iš atsakovės J. K., kadangi ekspertų spręsti klausimai, nesusiję su atkurtojo santuokos įrašo anuliavimu.

36CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų paskirstymo taisyklių; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).

37Nagrinėjamoje byloje ieškovas patyrė išlaidas dėl civilinės būklės įrašo anuliavimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Reikalavimas dėl civilinės būklės įrašo anuliavimo yra neturtinis reikalavimas, o reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe yra turtinis reikalavimas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriumi jog pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 7 d.). Todėl atsižvelgus į tai, kad apeliantas neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, ir apelianto interesai nėra priešingi ieškovui, taip pat į tai, kad ieškovo didžioji dalis išlaidų priklauso nuo antrojo reikalavimo – turto pripažinimo asmenine nuosavybe, yra pagrindas nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš apelianto Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Tokiu būdu, patenkinus ieškovo ieškinį visiškai, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidas priteisiamos iš atsakovės J. K.. Atsižvelgus į tai, kad išlaidos už ieškovą yra sumokėtos jo įstatyminės atstovės, yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas priteisti ieškovo įstatyminei atstovei A. V..

38Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

39Ieškovas taip pat prašo atsakovei J. K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovo įsitikinimus atsakovės apeliacinis skundas yra deklaratyvaus ir formalaus pobūdžio, galimai byloje teikiamas tik su vienu tikslu – kaip įmanoma ilgiau nesąžiningai vilkinti teismo sprendimo įsiteisėjimą.

40Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo pateikto prašymo skirti atsakovei J. K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5 792,00 EUR baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginti su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę.

41Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovė sąmoningai ar tyčia buvo nesąžininga. Įstatymas nedraudžia skųsti teismo procesinių sprendimų. Byloje dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti atsakovei J. K. baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

42Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, tačiau būtina patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

43Netenkinus atsakovės J. K. apeliacinio skundo, priteisiama iš atsakovės J. K. atidėta žyminio mokesčio dalis.

44Ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, nes ieškovas nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sprendimą išdėstyti sekančiai:

47„Patenkinti ieškovo A. K. ieškinį atsakovams Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui ir J. K. dėl civilinės būklės įrašo anuliavimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

48Anuliuoti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2013 m. balandžio 25 d. atkurtąjį santuokos įrašą Nr. 31A apie J. K. (gim. 1975 m. spalio 30 d.) ir D. K. (a. k. ( - ) 1999 m. balandžio 5 d. sudarytą bažnytinę santuoką Paįstrio Švč. M. Marijos globos bažnyčioje.

49Pripažinti butą (unikalus Nr. ( - )) ( - ), ir lėšas, esančias D. K. (a. k. ( - ) banko sąskaitose, asmenine D. K. (a. k. ( - ) nuosavybe.

50Priteisti ieškovo A. K. (a. k. ( - ) įstatyminei atstovei A. V. (a. k. ( - ) iš atsakovės J. K. (gim. 1975 m. spalio 30 d.) 1 395,82 EUR (4 819,50 Lt) (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus, 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

51Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovės J. K. (gim. 1975 m. spalio 30 d.) 1 082,02 EUR (3 736,00 Lt) (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt du eurus, 2 ct) žyminio mokesčio“.

52Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovės J. K. (gim. 1975 m. spalio 30 d.) 1 123,73EUR (3 880,00 Lt) (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt tris eurus, 2 ct) žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas anuliuoti Panevėžio... 5. Nurodė, kad 2013 m. kovo 24 d. mirė ieškovo tėvas D. K.. Pastarojo vardu... 6. Atsakovas Panevėžio rajono Savivaldybės administracijos Civilinės... 7. Atsakovė J. K. atsiliepime į ieškinį iš dalies sutinka su ieškiniu –... 8. Paaiškino, kad D. K. ir atsakovė J. K. vedė bendrą ūkį, nes sudarė... 9. Trečiasis asmuo R. I. atsiliepime į ieškinį prašo ginčo butą ir D. K.... 10. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį prašė bylą... 11. Išvadą byloje duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės... 12. Išvadą byloje duodanti institucija Panevėžio miesto savivaldybės... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-05 sprendimu ieškinį tenkino:... 14. Teismas nurodė, kad kilusiam šalių ginčui šiuo konkrečiu atveju teismas... 15. Atsakovė J. K. apeliaciniu skundu prašo: pakeisti arba panaikinti Vilniaus... 16. Nurodo, kad:
  1. Pirmosios instancijos sprendimas naikintinas,... 17. Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu... 18. Nurodo, kad teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, pažeisdamas... 19. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus... 20. Nurodo, kad:
    1. Apeliantės J. K. pateiktas apeliacinis skundas... 21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 22. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 23. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo... 24. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 25. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 27. Dėl įrodymų vertinimo.... 28. Apeliantė teigimu, teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo... 29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių... 30. Pirmosios instancijos teismas grindė padarytas išvadas, nutartyje analizavo... 31. Pažymėtina tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.... 34. Apeliantas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos civilinės... 35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo išlaidos, susijusios su... 36. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 37. Nagrinėjamoje byloje ieškovas patyrė išlaidas dėl civilinės būklės... 38. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.... 39. Ieškovas taip pat prašo atsakovei J. K. baudą už piktnaudžiavimą... 40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti... 41. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra pateikta duomenų,... 42. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 43. Netenkinus atsakovės J. K. apeliacinio skundo, priteisiama iš atsakovės J.... 44. Ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, nes... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 46. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą iš esmės... 47. „Patenkinti ieškovo A. K. ieškinį atsakovams Panevėžio rajono... 48. Anuliuoti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės... 49. Pripažinti butą (unikalus Nr. ( - )) ( - ), ir lėšas, esančias D. K. (a.... 50. Priteisti ieškovo A. K. (a. k. ( - ) įstatyminei atstovei A. V. (a. k. ( - )... 51. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija... 52. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija...