Byla 1A-93-165/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos), teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Martynai Paušaitei, dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui, gynėjams advokatams Algirdui Grinevičiui, Stasiui Karveliui, Adomui Liutvinskui, Benediktui Paulauskui, nuteistiesiems Ž. A. (Ž. A.), A. J., R. J., V. M., nukentėjusiesiems A. A., E. S. ir pastarojo atstovei advokatei Virginijai Pilipavičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ONKT) skyriaus prokuroro, nukentėjusiosios A. A., nuteistųjų Ž. A. (Ž. A.), V. M. (V. M.), A. Ž. ir nuteistojo R. J. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

2Ž. A. (Ž. A.) nuteistas:

  • pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;
  • pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;
  • pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;
  • pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;
  • pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš ( - ) parduotuvės) ir laisvės atėmimu 2 metams.
  • pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš ( - ) parduotuvės ( - )) laisvės atėmimu 2 metams.
  • pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš ( - ) parduotuvės ( - )) laisvės atėmimu 2 metams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir Ž. A. (Ž. A.) paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

4V. M. (V. M.) nuteistas:

5pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš ( - ) parduotuvės) laisvės atėmimu 2 metams;

  • pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš ( - ) parduotuvės ( - ) ) laisvės atėmimu 2 metams;
  • pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš ( - ) parduotuvės ( - )) laisvės atėmimu 2 metams;
  • pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš ( - ) parduotuvės) laisvės atėmimu 1 metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

7A. Ž. nuteistas:

  • pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;
  • pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;
  • pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką visiškai įskaityta atlikta bausmė pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį.

10R. J. nuteistas:

  • pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams;
  • pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 ir 2 mėnesiams. Remiantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, R. J. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbo pobūdžiu; neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 2 metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

12A. J. nuteistas:

  • pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams.

13Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktais, A. J. įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbo pobūdžiu; neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 2 metus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

14Iš Ž. A. (Ž. A.), A. Ž., R. J., A. J. ir O. D. solidariai priteista nukentėjusiajam E. S. 25491,48 Lt turtinei ir 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1700 Lt advokato išlaidoms atlyginti.

15Iš V. M., Ž. A. (Ž. A.) ir O. D. solidariai priteista UAB ( - ) ir UAB ( - ) 2299 Lt turtinei žalai atlyginti.

16Iš R. J. priteista nukentėjusiajai A. A. 50 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

17Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteisti O. D. ir A. V., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

18Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir prokuroro, nukentėjusiosios A. A., nuteistųjų Ž. A. (Ž. A.), V. M., A. Ž. ir nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinius skundus,

Nustatė

19A. Ž., Ž. A. (vėliau vardas ir pavardė pakeisti į Ž. A.), A. J. ir R. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su O. D., pasiskirstę vaidmenimis, pagal kuriuos: O. D. surado į buto savininką E. S. panašų asmenį - A. Ž., kuris 2008-07-18 E. S. vardu parašė pareiškimą apie tai, kad jis 2008-07-14 į seniūniją dėl G. A. išregistravimo iš buto, esančio ( - ), nesikreipė ir prašė šio prašymo nenagrinėti bei jį pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos, esančios ( - ), darbuotojams; Ž. A. (Ž. A.), O. D. nurodymu, ne vėliau kaip 2008-07-31 Vilniuje, iš buto, esančio ( - ) ( - ), priklausiusio E. S., pagrobė E. S. asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ) bei pastarojo buto, esančio ( - ) nuosavybės dokumentus; A. J., O. D. nurodymu, surado minėto buto pirkėją R. J., o R. J., žinodamas, kad A. Ž. prisistato E.S., kartu su O. D., Ž. A., A. J. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-07-31 atvyko į Vilniaus m. ( - ) notarų biurą, esantį ( - ), kuriame R. J. su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S. ir pateikus pastarojo asmens tapatybės kortelę ir buto nuosavybės dokumentus, pasirašė preliminarią E. S. buto pirkimo - pardavimo sutartį. Tęsdami nusikalstamą veiką. R. J. kartu su A. J. ir A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-08-05 nuvyko į UAB ( - ), kur R. J. sumokėjo skolas už minėtą butą, o A. Ž., prisistatęs E. S., pasirašė dokumentus. Tęsdami nusikalstamą veiką, R. J. kartu su O. D. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-08-06 atvyko į Vilniaus m. ( - ) notarų biurą, kuriame su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S., R. J. pasirašė buto, esančio ( - ) pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes dėl pirkimo - pardavimo sutarties klaidų bei sandoriui tvirtinti pateiktos negaliojančios E. S. asmens tapatybės kortelės, notarės iniciatyva sutarties vykdymas buvo sustabdytas, ir tokiu būdu apgaule pasikėsino įgyti teisę į didelės vertės svetimą turtą - butą, esantį ( - ).

20Ž. A. (Ž. A.) ir A. Ž. nuteisti ir už tai, kad pagrobė E. S. asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o būtent: Ž. A. (Ž. A.), sukurstytas O. D., pagrobė E. S. asmens tapatybės kortelę Nr. ( - ) ir buto techninės apskaitos bylą Nr. ( - ), tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo juos įgijo. Tęsiant nusikalstamą veiką, Ž. A. (Ž. A.) pagrobtus dokumentus perdavė O. D. ir šis, neturėdamas teisėto pagrindo, šiuos dokumentus laikė savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame ( - ), bei gabeno Vilniaus mieste automobiliu BMW, valstybinis numeris ( - ) iki 2008-07-18, kai perdavė pagrobtus dokumentus A. Ž., kuris juos panaudojo prisistatant E. S. ir apgaule pasikėsinant parduoti E. S. priklausiusį butą, esantį ( - ), dėl ko E. S. buvo padaryta didelė žala.

21Be to, Ž. A. (Ž. A.) ir A. Ž. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupe su O. D., neturėdami teisėto pagrindo, reikalavo A. K. (A. K.) gražinti piniginę skolą už narkotinių medžiagų gavimą, atvirai A. Ž. naudai vertė A. K. perduoti turtą, grasindami prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti A. K. turtą, o būtent: 2008 m. rugsėjo 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, ( - ) kieme, O. D., A. Ž. ir Ž. A. (Ž. A.) apsupo A. K., A. Ž. pareikalavo iš nukentėjusiojo 2 000 litų, tai yra pinigų, kuriuos jis tariamai skolingas asmeniui pravarde „L“, O. D. pagrasino pavartoti fizinį smurtą, tai yra, kad A. K. laikas atsidurti reanimacijoje. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, O. D. priėjo prie automobilio BMW, valst. Nr. ( - ) priklausančio A. K., pagrasino, kad minėtą automobilį atsiims už skolą, bet A. K. paprieštaravus, pagrasino, kad kiti žmonės nužudys A. K. bei netiesiogiai pagrasino sudeginti jo namą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, A. Ž. liepė A. K. įsėsti į automobilį ir jį nuvežė į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie ( - ), Vilniuje esančios ( - ) parduotuvės, kur atvykę O. D. ir Ž. A. (Ž. A.) padavė A. K. tuščią vekselio blanką ir liepė nukentėjusiajam jį užpildyti. A. K. užpildžius vekselį 2 000 litų sumai, O. D. 4 kartus sudavė A. K. į šoną ir liepė nukentėjusiajam perrašyti vekselį 5 000 litų sumai, o Ž. A. vieną kartą sudavė A. K. į krūtinę ir ne mažiau kaip 5-6 smūgius į šonus ir nugarą. A. K. užpildžius vekselio blanką, Ž. A. (Ž. A.), tęsdamas nusikalstamus veiksmus, užsidėjęs boksininko kumštines, sudavė 3-4 smūgius A. K. į kūną ir vieną kartą į veidą.

22Be to, Ž. A. (Ž. A.) nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su O. D. ir A. V., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie pasiskirstę vaidmenimis, pagal kuriuos O. D. automobiliu BMW, vals. Nr. ( - ) 2008-08-22 vežiojo bendrininkus po Vilniaus miestą, ir apie 23.00 val., prie pastato esančio ( - ) Vilniuje, pamatęs einančias dvi moteris, parodė jas Ž. A. (Ž. A.) ir A. V. bei nurodęs pagrobti jų rankines, pats nuvažiavo laukti Ž. A. (Ž. A.) ir A. V. prie parduotuvės ( - ) Vilniuje. Vykdydami O. D. nurodymą, Ž. A. (Ž. A.) ir A. V. pribėgo prie einančių šaligatviu L. K. ir T. K. ir pavartoję fizinį smurtą - pastūmę nukentėjusiąsias, A. V. jėga išplėšė iš L. K. rankų 40 Lt vertės rankinę su joje buvusia 100 Lt vertės kosmetika, 60 Lt vertės šviesiai rudos spalvos odine pinigine, 120 litais, 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonu ,,Samsung“ su SIM kortele, 15 Lt vertės buto raktais, 147 Lt vertės vaistais nuo astmos, L. K. vardu išduota asmens tapatybės kortele, Vilniaus banko mokėjimo kortele, Snoro banko mokėjimo kortele, 27 Lt vertės mėnesiniu autobusų važiavimo bilietu, o Ž. A. (Ž. A.) pagrobė nukentėjusiajai T. K. priklausančią 30 Lt vertės baltą dirbtinės odos rankinę, su joje buvusiais 150 litų, 80 Lt vertės odine raudona pinigine, 550 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonu ,,Samsung“, 300 Lt vertės akiniais, 60 Lt vertės bordo spalvos akinių dėklu, T. K. vardu išduotu LR piliečio pasu, pensininko pažymėjimu, 35 Lt vertės nuolatiniu važiavimo autobusu bilietu, 15 Lt vertės akiniais nuo saulės. Tokiu būdu L.K. padarė 1 069 Lt, o T. K. 1 140 Lt turtinę žalą.

23Ž. A. (Ž. A.) ir V. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su O. D. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pasiskirstę vaidmenimis, pagal kuriuos O. D. davė kuprinę V. M., 2008-08-25 nuvežė V. M. ir Ž. A. (Ž. A.) prie prekybos ir pramogų centro ( - ) Vilniuje, bei nurodė Ž. A. iš UAB ( - ) parduotuvės pagrobti kompiuterį. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas O. D. nurodymą, Ž. A. (Ž. A.) minėtoje parduotuvėje 2008-08-25 apie 15.30 val. atjungė nuo apsaugos tinklo nešiojamą kompiuterį „TOSHIBA Satelite A100-599“, įdėjo jį į V. M. ant pečių turėtą O. D. duotą kuprinę bei abu išėjo iš parduotuvės nesuveikus apsaugos signalizacijai. Tokiu būdu, jie atvirai pagrobė svetimą turtą - nurodytą nešiojamą kompiuterį ir padarė UAB ( - ) 2 299 Lt turtinę žalą.

24Be to, Ž. A. (Ž. A.) ir V. M. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su O. D. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, pasiskirstę vaidmenimis, pagal kuriuos jis davė kuprinę V. M., 2008-09-03 nuvežė V. M. ir Ž. A. (Ž. A.) prie UAB ( - ) parduotuvės, esančios ( - ) Vilniuje, bei nurodė Ž.A. (Ž. A.) iš šios parduotuvės pagrobti kompiuterį. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas O. D. nurodymą, Ž. A. (Ž. A.) minėtoje parduotuvėje 2008-09-03 apie 16.32 val. atjungė nuo apsaugos tinklo nešiojamą kompiuterį „DELL 1525“, įdėjo jį į V. M. ant pečių turėtą O.D. duotą kuprinę bei abu išėjo iš parduotuvės nesuveikus apsaugos signalizacijai. Tokiu būdu, jie atvirai pagrobė svetimą turtą - nešiojamą kompiuterį ir padarė UAB ( - ) 2 899 Lt turtinę žalą.

25Be to, Ž. A. (Ž. A.) ir V. M., veikdami bendrininku grupe kartu su O. D., atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasiskirstę vaidmenimis, pagal kuriuos O. D. davė kuprinę V. M., 2008-09-03 nuvežė V. M. ir Ž. A. (Ž. A.) prie prekybos centro ( - ), esančio ( - ) Vilniuje, bei nurodė Ž. A. iš UAB ( - ) parduotuvės pagrobti kompiuterį. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir vykdydamas O. D. nurodymą, Ž. A. (Ž. A.) minėtoje parduotuvėje 2008-09-03 apie 18.40 val. atjungė nuo apsaugos tinklo nešiojamą kompiuterį „TOSHIBA Satelite A200-280“, įdėjo jį į V. M. ant pečių turėtą O. D. duotą kuprinę bei abu išėjo iš parduotuvės nesuveikus apsaugos signalizacijai. Tokiu būdu, jie atvirai pagrobė svetimą turtą - nešiojamą kompiuterį ir padarė UAB ( - ) 2 999 Lt turtinę žalą.

26V. M. nuteistas dar ir už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2008-09-03 apie 21.00 val. atvyko į prekybos ir pramogų centrą ( - ) Vilniuje, užėjo į UAB ( - ) parduotuvę, kur nuo prekystalio pagrobė žaidimų konsolę „SONY PSP2000“ įsidėjo ją į striukės vidinę kišenę ir norėjo išeiti iš parduotuvės, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Tokiu būdu, jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą - žaidimų konsolę ir padarė UAB ( - ) 699 Lt turtinę žalą

27R. J. nuteistas dar ir už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą, o būtent: po to, kai jis, veikdamas bendrininkų grupe, 2008-08-06 Vilniaus m. ( - ) notarų biure, žinodamas, kad A.Ž., prisistatęs notarei A. A. buto, esančio ( - ) savininku E. S., pasirašė su R. J. buto pirkimo - pardavimo sutartį, jis, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, Vilniuje, Vilniaus ( - ) notarų biuro patalpose, 2008-08-07, tiksliai nenustatytu metu, neturėdamas teisėto pagrindo, nes žinojo, kad pasirašo sutartį su netikru savininku, pateikusiu notarei negaliojančią E. S. asmens tapatybės kortelę, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas sužlugdyti nukentėjusiąją A. A., paskelbdamas informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas - apie tai, kad notarė A. A. nekompetentinga, privertė nukentėjusiąją pasirašyti 2008-09-16 Reikalavimo teisės pirkimo - pardavimo sutartį dėl teisės į 107 321 Lt, ir šios sutarties pagrindu 2008-09-16 Vilniaus m. ( - ) notarų biure, esančiame ( - ), Vilniuje, gavo iš notarės A. A. 50 000 Lt.

28Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo skundžiamo nuosprendžio dalį dėl R. J. ir A. J. nuteisimo pakeisti:

29R. J. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 181 straipsnio 3 dalį – 6 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

30A. J. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją nustatant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2009-11-04 iki 2009-11-06. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

31Prokuroras nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių nuteistiesiems R. J. ir A. J..

32Nagrinėjamoje byloje jokių išimtinių aplinkybių nustatyta nebuvo, tai konstatavo ir teismas, todėl nuteistiesiems R. J. ir A. J. nebuvo pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

33Nagrinėjama byla yra pakankamai sudėtinga, buvo tiriamos septynių asmenų padarytos skirtingos nusikalstamos veikos. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-09-07 , baigtas 2011-09-07. Tyrimas užsitęsė dėl ikiteisminio tyrimo sudėtingumo ir didelės apimties. Duomenų, kad ikiteisminis tyrimas ar bylos nagrinėjimas teisme būtų vilkinamas dėl teisėsaugos institucijų ar teismo kaltės, nėra. Todėl šiuo konkrečiu atveju baudžiamojo proceso terminas virš penkerių metų yra protingas, ir buvo būtinas tinkamai ir išsamiai išaiškinti nusikalstamas veikas. EŽTT sprendimuose ir Lietuvos teismų praktikoje galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu apskritai, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis, nepagrįsta pernelyg ilga jos trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Teismas, taikydamas R. J. ir A. J. BK 54 straipsnio 3 dalį, neaptarė visų kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama, ar ilgai trunkantis procesas pažeidžia asmens teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą. Vien tai, kad procesas užtruko ilgiau nei penkerius metus, nesuteikia pagrindo manyti, kad procesas buvo vilkinamas.

34Nusikaltimai, už kurių padarymą nuteisti R. J. ir A. J., priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, R. J. ir A. J. nusikalto veikdami bendrininkų grupe, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pagal formuojamą teismų praktiką už tokio pobūdžio nusikaltimus skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Dėl to nuteistiesiems R. J. ir A. J. turėtų būti skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės.

35Nukentėjusioji A. A. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl

36R. J. nuteisimo pakeisti: R. J. nuskalstamus veiksmus kvalifikuoti ne kaip pasikėsinimą sukčiauti, bet kaip baigtą sukčiavimą ir paskirti R. J. galutinę subendrintą bausmę - ne mažesnę kaip 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

37Nukentėjusioji nurodo, jog teismas netinkamai kvalifikavo R. J. nusikalstamus veiksmus, dėl ko paskyrė neteisingą bausmę.

38Apeliantės teigimu, teismas neteisingai kvalifikavo R. J. veiką kaip pasikėsinimą sukčiauti. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą pereina surašius turto priėmimo perdavimo aktą, todėl R. J., įgijęs nuosavybės teisę į turtą, įgijo ir visas turto valdymo, naudojimo ir disponavimo galimybes, todėl jo veika turi būti kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

39Nukentėjusioji nurodo, jog nuteistajam R. J. už jo įvykdytus nusikaltimus paskirtos per švelnios. R. J. nuteistas už du tyčinius sunkius nusikaltimus. Jis yra buvęs aukštas pareigas užėmęs pareigūnas, kuriam turėtų būti taikomi aukštesni tiek moralės, tiek elgesio reikalavimai. Turto prievartavimą R. J. padarė dėl savanaudiškų merkantilistinių paskatų. R. J. savo kaltės nepripažįsta, po jam įteiktų įtarimų nepakeitė savo elgesio, jis ir toliau iš apeliantės reikalauja pinigų, prisidengdamas reikalavimo perleidimo sutartimi, kurią ji su juo sudarė tik dėl to, jog jis ją terorizavo ir grasino.

40Apeliantės teigimu, faktas, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo proceso pradžios praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, negali būti pripažintas išimtine aplinkybe. Nuteistajam R. J. paskirta bausmė pažeidžia teisingumo ir protingumo principus. R. J. prieš ją naudojo psichologinį smurtą ir grasinimus. Byloje nenustatyta, kad jis būtų kam nors mokėjęs pinigus, šią aplinkybę neigia visi nuteistieji, jokių įrodymų apie 100 000 Lt sumokėjimą nėra. Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta pinigų suma nepatvirtina pinigų sumokėjimo fakto. Minėta pirkimo – pardavimo sutartis niekinė, ji yra nusikaltimo dalis, įrankis, kurio pagalba R. J. neteisėtai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą. Prieš ją vykdomas nusikaltimas buvo intensyvus ir ilgai trunkantis (daugiau kaip pusę metų). Ji patyrė didelį stresą dėl savo ir savo šeimos saugumo. Po įtarimų R. J. pateikimo ir bylos perdavimo į teismą, jis toliau grasino per pažįstamus asmenis, tai rodo, kad jis nepadarė išvadų. Apeliantė mano, kad nuteistajam R. J. už kiekvieną jo įvykdytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė.

41Nuteistojo R. J. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį dėl R. J. nuteisimo panaikinti ir jį išteisinti.

42Apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, todėl teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byla išnagrinėta neišsamiai ir neobjektyviai. Teismas R. J. atžvilgiu buvo šališkas subjektyviai ir objektyviai. Subjektyviuoju aspektu teismo šališkumas pasireiškė nutylint reikšmingus teisingam bylos išsprendimui bylos duomenis, kurių atskleidimas ir jų vertinimas nepalankus notarei. Objektyviuoju aspektu teismo šališkumas pasireiškė akivaizdžiu nusistovėjusios teismų praktikos, kurią teismas ar teisėjas privalo ne tik žinoti, bet ir vadovautis, ignoravimu. Skundžiamas teismo nuosprendis surašytas ignoruojant BPK 302–305, 307 straipsnių normas.

43Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, pripažindamas R. J. padėjėju pasikėsinime sukčiauti, nenurodė šios R. J. inkriminuotos veikos kvalifikavimo motyvų. Teismas neatskleidė bendrininkų susitarimo turinio ir nenurodė bylos duomenų, patvirtinančių teismo išvadą, kad R. J. jam inkriminuotus veiksmus atliko žinodamas, jog butą parduoda ne jo savininkas, o apsimetėlis, kad buto savininko asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai bei teisę į butą patvirtinantys dokumentai, O. D. nurodymu, buvo pavogti.

44Teismas, konstatuodamas, kad R. J. žinojimą patvirtina kiti nuteistieji bei liudytojai, neanalizavo minėtų asmenų parodymų turinio, negretino jų parodymų tarpusavyje bei su kitais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Nei vienas iš nuteistųjų ir byloje apklaustų liudytojų nenurodė, jog R. J. žinojo, kad jam butą parduoda ne buto savininkas, o O. D. parinktas į E. S. panašus asmuo. Priešingai, liudytoja G. A. nuosekliai aiškino, jog buvo dedamos visos pastangos, kad tik buto pirkėjas nesužinotų apie tikrąjį buto savininką. Tokius liudytojos parodymus patvirtina nuoseklūs ir išsamūs nuteistojo Z. A. parodymai apie buto pardavimo R. J. aplinkybes, kiekvieno tame procese dalyvavusio asmens vaidmenį ir konkrečius veiksmus bei tai, kad O. D. jau ankščiau turėjo sumanymą atimti butą iš E. S..

45Byloje nustatyta, kad O. D. buvo taikomos operatyvinės veiklos priemonės – slaptas telefoninių pokalbių klausymas ir jų turinio fiksavimas, tačiau šie bylos duomenys nuosprendyje neaptarti ir neanalizuoti, negretinti su kitais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių. Nuteistojo O. D. pokalbiai telefonu su Z. A., A. Ž., A. J. yra pakankamai informatyvus įrodymas sprendžiant R. J. kaltės klausimą. Pokalbių turinys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. S. buto pardavimo operacijai vadovavo O. D., kad jis sprendė atsiskaitymo už parduodamą butą klausimus, iš jų ir nustatant automobilio BMW X5, kurį R. J. turėjo perrašyti O. D. parinktam asmeniui, vertę bei gautų iš R. J. pinigų dalybas tarp bendrininkų. O. D. telefoniniai pokalbiai buvo kontroliuojami nuo 2008-05-29 iki 2008-08-23, į bylą pateikti pokalbiai vykę nuo 2008 m. liepos 31 d. iki rugpjūčio 6 d. Byloje esančiuose pokalbiuose nėra fiksuotas nei vienas R. J. pokalbis su byloje minimais asmenimis, tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistieji O. D., Z. A., A. Ž., A. J. su R. J. savo veiksmų neaptarinėjo ir nederino. Priešingai, nuteistųjų pokalbių turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad O. D. dėjo visas pastangas, kad liudytoja G. A. neprasitartų R. J. apie tikrąjį buto savininką, kad A. Ž. įtikinamai suvaidintų buto savininką, kad R. J. nepersigalvotų pirkti butą, kad kuo greičiau sumokėtų pinigus ir perrašytų automobilį.

46Sugretinus operatyvinėmis priemonėmis užfiksuotų pokalbių turinį su nuteistųjų

47A. Ž., Z. A., A. J. parodymais darytina išvada, kad R. J. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog butą parduoda ne buto savininkas. R. J., sužinojęs apie apgaulę, iš karto kreipėsi į policiją ir prokuratūrą.

48Neatitinka faktinių aplinkybių teismo išvada, kad nusikaltimas nebuvo baigtas, nes notarės iniciatyva sutarties vykdymas buvo sustabdytas. Byloje nustatyta, kad buto pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo įregistruotas Registrų centre ne notarės, o liudytojos V. S. pastangomis. Teismas, nurodydamas, kad buto pirkimo–pardavimo sutartyje buvo padaryta klaidų, privalėjo atskleisti klaidų turinį, nurodyti tų klaidų teisinius padarinius bei asmenis padariusius tas klaidas, ir konstatuoti, kad toks sandoris apskritai negalėjo būti sudarytas, tačiau to nepadarė.

49Teismas skundžiamame nuosprendyje pateikdamas apgaulės sampratą ir nusikaltimo padarymo mechanizmą, nenurodė, kurie nuteistieji ir ką apgavo, kas ir kokiais veiksmais pasikėsino sukčiauti, prieš ką buvo naudojama apgaulė, kas buvo apgautas. Teismo samprotavimai veikų kvalifikavimo klausimais leidžia daryti išvadą, kad apgaulė buvo naudojama prieš R. J., kuris dėl byloje minimo sandorio prarado savo turtą.

50Be to, gynėjas teigia, kad teismas neteisingai kvalifikavo O. D., A. Ž. ir Z. A. atliktus veiksmus, nes pagal tyčios turinį jų atlikti veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystės dalyku buvo E. S. nuosavybės teise priklausantis butas, kurį pavogti galima tik per nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. E. S. asmens tapatybės kortelės vagystę apima vieningas nusikalstamas sumanymas, nors šie veiksmai ir sudaro savarankišką nusikaltimą. Nuteistojo O. D. veiksmai - surandant panašų į E. S. asmenį – A. Ž., pastarojo įtraukimas į nusikaltimą už atlygį, A. J., siekiančio gauti turtinės naudos, veiksmai - surandant buto pirkėją – R. J., Z. A. veiksmai, siekiant įtikinti R. J., kad A. Ž. yra tikrasis buto savininkas, A. Ž. veiksmai – prisistatant R. J. buto savininku, įsiskolinimų už komunalines paslaugas apmokėjimas R. J. lėšomis bei sutarčių pas notarą pasirašymas E. S. vardu, atitinka BK 182 straipsnio 2 dalį, tačiau R. J. šiame kaltinimo epizode yra nukentėjusysis, nes jo atžvilgiu buvo įvykdytas sukčiavimas.

51Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priteisdamas E. S. pareikštą civilinį ieškinį solidariai iš visų nuteistųjų, nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų, neatsižvelgė į tai, kad R. J. savo lėšomis padengė E. S. padarytus didelius įsiskolinimus.

52Apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo R. J. ketinimą nusipirkti butą prilygino jo kaltės turiniui, t. y. kad R. J. suprato, jog butą parduoda ne buto savininkas ir, kad norėjo tokių padarinių, kurie jam neabejotinai buvo žalingi.

53Apelianto teigimu, R. J. nepagrįstai nuteistas ir už notarės A. A. turto prievartavimą. Teismas skundžiamame nuosprendyje grįsdamas R. J. kaltumą apsiribojo tik R. J., notarės ir liudytojo M. B. parodymų išdėstymu bei nuoroda į slaptai daryto R. J. ir notarės pokalbio įrašą, objektyviai nevertindamas notarės ir liudytojo M. B. parodymų patikimumo, negretindamas jų parodymų su kitais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių.

54Nuteistasis O. D. nepatvirtino teismo minimo R. J. žinojimo, kad O. D. surado panašų į E. S. asmenį ir, kad, O. D. nurodymu, pavogtų dokumentų pagrindu, t. y. panaudojant apgaulę, R. J. buto parduotas svetimas butas. Nuteistieji Ž. A. ir A. Ž. bei liudytoja G. A. nurodė kitas, nei nustatė teismas, buto pardavimo R. J. aplinkybes. Apelianto teigimu, faktiniai bylos duomenys leidžia daryti kategorišką išvadą, kad R. J. turėjo pakankamą teisinį pagrindą reikalauti iš notarės žalos, padarytos jos veiksmais, atlyginimo. Notarei patvirtinus buto pirkimo – pardavimo sandorį, visi su šiuo sandoriu susiję asmenys tapo teisinių santykių dalyviais. Tačiau teismas nevertino notarės veiksmų sudarant ir tvirtinant byloje minimą buto pirkimo–pardavimo sutartį ir nuosprendyje nutylėjo reikšmingus teisingam bylos išsprendimui faktinius duomenis. Vienas tokių faktų yra Notarų garbės teismo 2009-05-05 sprendimas. Notarų rūmų sprendime nurodyta, kad notarė A. A. pripažino savo kaltę, gailisi ir ėmėsi realių veiksmų ginamajam padarytos turtinės žalos atlyginimui – 2008-09-16 pasirašė reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria šalys susitarė reikalavimą į žalos atlyginimą dėl buto pardavimo perkelti notarei A. A., kuri R. J. sutarties pasirašymo dieną atlygino dalį žalos 50 000 litų. Reikalavimo teisės pirkimo–paradavimo sutartis pasirašyta notarės ir jos advokato M. B.. Kadangi notarė A. A. vengė atlyginti likusią ir sutartyje aptartą žalos dalį, neatsakinėjo į R. J. raštiškus raginimus įvykdyti 2008-09-16 sutartį, 2009-01-07 R. J. pareiškimu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, o 2009-10-23 į teismą su ieškiniu dėl likusios dalies žalos atlyginimo. Apeliantas atkreipia dėmesį į 2008-08-07 duotus notarės parodymus, kuriuose notarės nurodytos byloje minimo sandorio sudarymo aplinkybės atitiko R. J. parodymus, iš jų ir dėl automobilio BMW X5 perleidimo buto pardavėjui kaip dalies už perkamą buto sumos. Šie notarės parodymai skundžiamame nuosprendyje neaptarti ir neanalizuoti, teismas rėmėsi vėlesniais notarės parodymais, kurie iš esmės skiriasi nuo pirminių jos parodymų. Parodymų keitimo motyvai nuosprendyje neaptarti, todėl prieštaravimai liko nepašalinti.

55Apelianto teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad notarė A. A. iki sudarant ir tvirtinant buto pirkimo–pardavimo sutartį žinojo, kad E. S. asmens tapatybės kortelė negalioja, o sutarties sudarymo metu nustatė, kad asmens tapatybės kortelėje esantis parašas skiriasi nuo asmens, pasirašančio sutartį, parašo, todėl notarė neturėjo teisės sudaryti ir patvirtinti byloje minimo sandorio. Teismas, spręsdamas R. J. kaltės prievartavus notarės turtą klausimą, rėmėsi nepatikimais bylos duomenimis, o reikšmingų teisingam bylos išsprendimui įrodymų nepatarė ir nevertino. Teismo išvada, kad R. J. notarės atžvilgiu vartojo psichinę prievartą, grindžiamas samprotavimais, neatskleidžiant psichinės prievartos turinio. Dėl išdėstytų aplinkybių notarės pareikštas civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Apeliantas pažymi, kad pagal teismų praktiką, kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo ir dėl to atsiranda žala, tokios žalos atsiradimas pripažįstamas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-264/2008 ir kt.).

56Nuteistasis Ž. A. (Ž. A.) apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir sušvelninti paskirtą bausmę.

57Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai kvalifikavo jo veiksmus. Apelianto teigimu, jam inkriminuotos vagystės turi būti kvalifikuotos ne pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o pagal to paties straipsnio 1 dalį.

58Taip pat apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Teismas neatsižvelgė, jog jis nuoširdžiai gailisi, pripažino savo kaltę, tik jo parodymų dėka pavyko nustatyti byloje tiesą. Jis dirba, gerai charakterizuojamas, mokosi, gyvena su sugyventine, augina du nepilnamečius vaikus. Įvertinus visas šias aplinkybes ir tai, jog procesas šioje byloje trunka jau penkerius metus, jam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir skirtina švelnesnė bausmės rūšis.

59Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį dėl jo nuteisimo pakeisti: kvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

60Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus. Pagrobiant kompiuterius buvo veikiama ne atvirai, o slaptai, kad niekas nepamatytų. Buvo stebima aplinka, kad parduotuvių darbuotojai nepamatytų. Tris vagystes pavyko padaryti tik todėl, kad buvo veikiama slaptai. Jeigu parduotuvės salėje būtų darbuotojų ar kitų lankytojų, jie sutrukdytų vogti.

61Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl jo veiksmus kvalifikavo kaip atvirą vagystę. Pagal teismų praktiką tokios kategorijos bylose (vagystės iš parduotuvių, kuro iš degalinių) kaltininkų veiksmai visada kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 2 arba 4 dalis. Nagrinėjamu atveju teismas buvo šališkas, nes nepagrįstai pritaikė ,,sunkesnį“ straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti šį pažeidimą ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai švelnintina ir bausmė, konstatuojant, kad bausmės vidurkis ne 3 metai, o 18 mėnesių.

62Nuteistasis A. Ž. apeliaciniame skunde prašo jo veiksmus A. K. turto prievartavimo epizode kvalifikuoti kaip savavaldžiavimą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

63Apeliantas teigia, kad jis nukentėjusiojo A. K. nemušė, jam negrasino, jokio poveikio nedarė, tai teisme patvirtino ir nukentėjusysis A. K.. A. K. patvirtino, kad jis apeliantui buvo skolingas už mašinos variklį ir kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jam darė psichologinį spaudimą. Apeliantas teigia, kad jo veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė, kad dėl kitų veikų jis savo kaltę pripažino, yra suimtas jau ketveri metai. Be to, teismas nesubendrino bausmių.

64Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. atstovė advokatė Virginija Pilipavičienė atsikirtimuose į nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinį skundą nurodo, kad naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį minėtame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo ir prašo nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsikirtimuose nurodoma, kad R. J. nusikalstami veiksmai teismo pagrįstai ir teisėtai kvalifikuoti kaip padėjėjo, nes jo veiksmais buvo šalinamos buto pardavimo kliūtys, buvo sudarytos sąlygos BK 182 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai įvykdyti. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. J. kaltės pagrįstos skundžiamame nuosprendyje aptartais ir tinkamai įvertintais įrodymais, teismas vertindamas įrodymus BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė. Byloje taip pat nėra duomenų ir pagrindų pripažinti, kad teismas buvo šališkas R. J. atžvilgiu.

65Nukentėjusioji A. A. atsikirtimuose į nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinį skundą nurodo, kad nuteistojo gynėjo skunde dėstomi argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl R. J. kaltumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, pagrįstai R. J. pripažino kaltu padarius nusikaltimus ir tinkamai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas, todėl prašo nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

66Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis A. Ž. atšaukė savo apeliacinį skundą.

67Posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė Vilniaus apygardos skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistųjų Ž. A., V. M. ir nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

68Apeliantė nukentėjusioji A. A. prašė jos ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, kitų nuteistųjų apeliacinių skundų tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui.

69Nuteistasis V. M. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo V. M. apeliacinį skundą, kitų apeliacinių skundų tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui.

70Nuteistojo Ž. A. gynėjas prašė tenkinti nuteistojo Ž. A. apeliacinį skundą.

71Nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą.

72Nukentėjusysis E. S. ir jo atstovė prašė nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, kitų apeliacinių skundų tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui.

73Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios A. A. apeliaciniai skundai atmestini.

74Nuteistojo R. J. gynėjo advokato A. Liutvinsko ir nuteistųjų Ž. A. (Ž. A.) bei V. M. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

75Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas nenagrinėtinas.

76Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

77Dėl nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentų

78Nagrinėjamoje byloje R. J. nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą:

  • už pasikėsinimą sukčiauti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį;
  • už turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.

79Apeliantas nuteistojo R. J. gynėjas apeliaciniame skunde prašo skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl R. J. nuteisimo panaikinti ir R. J. išteisinti. Tokį prašymą apeliantas argumentuoja teismo šališkumu, netinkamu bylos įrodymų vertinimu ir teismo išvadų dėl R. J. kaltumo nepagrįstumu.

80Dėl teismo šališkumo

81Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. J. atžvilgiu buvo šališkas. Subjektyvų teismo šališkumą apeliantas įžvelgia reikšmingų teisingam bylos išsprendimui bylos duomenų, kurių atskleidimas ir vertinimas nepalankus notarei, nutylėjime, o objektyvų šališkumą - teismų praktikos ignoravime.

82Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentai, kokiais grindžiamas teismo šališkumas, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

83Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.

84Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti teisėjo, nagrinėjusio bylą pirmosios instancijos teisme, asmeninį tendencingumą, ar daryti išvadas apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytas teismo išvadas nesietinas su teismo šališkumu. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-359/2014). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo R. J. teisė, kad jo bylą lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas pažeista nebuvo, todėl apelianto teiginiai dėl teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.

85Dėl įrodymų vertinimo ir teismo išvadų pagrįstumo

86Esminis apelianto nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, dėl ko padarė neteisingas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl R. J. kaltumo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai išsprendė kitus klausimus.

87Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

88Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinys rodo, kad šioje byloje teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tiesiogiai ištyrė bylos įrodymus (apklausė kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, ištyrė rašytinius bylos įrodymus) ir įvertinęs jų visumą padarė išvadas dėl R. J. kaltumo įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliantas nuteistojo R. J. gynėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde pateikia savą byloje surinktų įrodymų vertinimą, remiantis kuria prašo R. J. dėl pasikėsinimo sukčiauti ir turto prievartavimo išteisinti. Toks apelianto prašymas atmestinas.

89Dėl nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį

90Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino sukčiauti.

91Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigali. 2007 m. liepos 21 d. redakcija) sukčiavimas – tai apgaule didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikėmės turinčių vertybių įgijimas savo ar kitų naudai, didelės vertės turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas, arba sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, ar apgaulės panaudojimas prieš asmenis, turinčius reikalavimo į turtą teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinės nutartys 2K-620/2010;

922K-454/2012).

93Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-114/2012, 2K-295/2012). Apie kiekvieno bendrininko tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką.

94Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25straipsnio 2 dalis).

95Baudžiamajame įstatyme pateiktas išsamus baudžiamų padėjimo padaryti nusikaltimas veikas būdų sąrašas. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 straipsnio 6 dalis).

96Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrininkų grupė, susidedanti iš organizatoriaus O. D., vykdytojų A. Ž. ir Ž. A., padėjėjų A. J. ir R. J., panaudodama apgaulę prieš notarę, t. y. pristatydami notarei A. A. A. Ž. kaip buto, esančio ( - ), savininką E. S., pateikdami pastarojo asmens tapatybės kortelę bei buto, esančio ( - ), nuosavybės dokumentus, pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės, nukentėjusiajam E. S. priklausantį butą, esantį ( - ), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes dėl pirkimo - pardavimo sutarties klaidų bei sandoriui tvirtinti pateiktos negaliojančios E. S. asmens tapatybės kortelės, notarės iniciatyva sutarties vykdymas buvo sustabdytas.

97Teismas nustatė, kad R. J., kaip padėjėjo, vaidmuo pasireiškė tokiais veiksmais:

98R. J., žinodamas, kad A. Ž. prisistato E. S., kartu su O. D., Ž. A., A. J. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-07-31 atvyko į Vilniaus m. ( - ) notarų biurą, esantį ( - ) Vilniuje, kuriame R. J. su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S., pasirašė preliminarią E. S. buto pirkimo - pardavimo sutartį; tęsdamas nusikalstamą veiką, R. J. kartu su A.J. ir A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-08-05 nuvyko į UAB ( - ), kur R. J. sumokėjo skolas už minėtą butą, o A. Ž., prisistatęs E. S., pasirašė dokumentus; tęsdamas nusikalstamą veiką, R. J. kartu su O. D. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-08-06 atvyko į Vilniaus m. ( - ) notarų biurą, kuriame R. J. su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S., pasirašė buto, esančio ( - ) pirkimo - pardavimo sutartį.

99Nuteistasis R. J. neneigia, kad jis ketino įsigyti butą, esantį ( - ), ir tuo tikslu 2008-07-31 Vilniaus m. ( - ) notarų biure kartu su A. Ž., prisistačiusiu E.S., pasirašė preliminarią E. S. buto pirkimo - pardavimo sutartį, sumokėjo skolas už minėtą butą ir 2008-08-06 su A. Ž., prisistačiusiu E. S., pasirašė buto, esančio ( - ), pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau R. J. neigia žinojęs, kad A. Ž. nėra tikrasis jo ketinamo įsigyti buto, esančio ( - ), savininkas E. S., o tik juo melagingai prisistatantis asmuo. Nuteistasis R. J. teigia, kad jis buvo apgautas ir dėl to patyrė didelę turtinę žalą.

100Apeliantas nuteistojo R. J. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, pripažindamas R. J. padėjėju pasikėsinime sukčiauti, nenurodė tokios veikos kvalifikavimo motyvų, neatskleidė bendrininkų susitarimo turinio ir nenurodė bylos duomenų, patvirtinančių teismo išvadą, kad R. J. jam inkriminuotus veiksmus atliko žinodamas, jog butą parduoda ne jo savininkas, o apsimetėlis, kad buto savininko asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai bei teisę į butą patvirtinantys dokumentai, O. D. nurodymu, buvo pavogti.

101Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus, teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus ir įvertinusi iš naujo jų visumą, konstatuoja, kad R. J. pagrįstai nuteistas už pasikėsinimą sukčiauti ir teisingai nustatytas jo, kaip padėjėjo, vaidmuo šio nusikaltimo padaryme, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl nuteistojo R. J. sužinojimo apie vykdomą nusikalstamą veiką - sukčiavimą ir įsitraukimo į ją momento, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

102Kaip minėta, išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, teismas daro BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka patikimų įrodymų.

103Vienintelis asmuo tvirtinęs, kad R. J. nuo pat pradžių žinojo apie sukčiavimo faktą ir net buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius yra nuteistasis O. D.. Šis nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. vasaros pradžioje į jį kreipėsi Ž. A., prašydamas padėti E. S. parduoti jo butą, ( - ). Jis supažindino Ž. A. su savo pažįstamu A. (byloje nustatyta J.). Tarp buto pardavėjo E. S. ir A. J. ar R., buto pirkėjo (byloje nustatyta J.), įvykus konfliktui, buto pirkėjas R. J. per A. J. kreipėsi į jį (O. D.), perduodamas jam E. S. asmens tapatybės kortelę ir prašydamas surasti žmogų panašų į E. S. nuotrauką, kad su juo būtų galima įforminti buto pirkimo - pardavimo sutartį. Jis pažiūrėjęs į nuotrauką prisiminė, kad turi tokį pažįstamą – A. Ž. ir už atlygį sutiko padėti R. J.. R. J. sakė, kad su notaru viskas sutarta ir jokių problemų dėl sutarties įforminimo nebus, atlygį pažadėjo atiduoti, kai įformins ir valdys butą (5 t. 186-188 b. l.). Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis O. D. paneigė pirminius savo parodymus, teigdamas, kad jo pirminiai parodymai yra melagingi, nes jam buvo daromas psichologinis spaudimas, reikalaujama duoti parodymus prieš R. J.. Jis R. J. nepažįsta, apie preliminarios sutarties sudarymą ir E. S. buto skolų sumokėjimą nieko nežino. Jis pažįsta A. J., bet jam apie buto pardavimą nepasakojo (13 t. 161-164 b. l.).

104Nukentėjusysis E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis su R. J. anksčiau nėra bendravęs, su juo susipažino policijos komisariate, paaiškėjus jo buto neteisėtam pardavimui, pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Apie R. J. ketinimą įsigyti jo butą jam nežinoma (13 t. 139-142 b. l.).

105Nuteistasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigęs, kad O. D. jam siūlė butą ( - ) g., pirmosios instancijos teisme davė priešingus parodymus, nurodydamas, kad O. D. siūlė pirkti butą ( - ) g., o jis, kaip tarpininkas, šį butą pasiūlė pirkti savo pažįstamiems, tarp jų ir R. J., kuris prieš tai buvo jo prašęs jam surasti nebrangų butą. Liepos mėn. pabaigoje jie kartu su R. J. buvo nuvykę apžiūrėti O. D. pasiūlytą butą ( - ) gatvėje. Butas buvo labai apleistas, buvo reikalingas remontas, kadangi jis užsiiminėjo buto remontais, su R. J. aptarinėjo buto remonto kainą. R. J. nusprendus pirkti butą, jis tarpininkavo R. J. ir O. D. bendravime. Kadangi už butą buvo daug skolų, R. J. jas dengė ir derėjosi dėl buto kainos sumažinimo, jis derybose nedalyvavo, R. J. šiuos reikalus tvarkė pats (13 t. 183-188 b. l.).

106Nuteistasis A. Ž. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai parodė, kad jis su buto pirkėju - R. J. anksčiau pažįstamas nebuvo, jį sutiko notarų biure, atvykęs sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį. Pas notarą eidavo tik jis ir pirkėjas. Jis, pirkėjas ir A. J. važiavo į Energetikos tinklus, Šilumos tinklus, kur pirkėjas sumokėjo buto skolas. Visose įstaigose kalbėjo pirkėjas, tik vienoje įstaigoje jo paprašė parodyti dokumentus. Jis parodė O. D. jam duotą E. S. asmens tapatybės kortelę ir toje įstaigoje pasirašė ant jam pateiktų dokumentų. Pirkėjas jam sakė ką sakyti ir kaip elgtis, visur kalbėjo pirkėjas. Surinkę visus dokumentus nuvežė juos notarui, tačiau notarė liepė pateikti dar pažymą apie moters, kuri gyveno bute (Ž. A. ( - )) išregistravimą. Pirkėjas kartu su G. A. važiavo į seniūniją dėl jos išregistravimo iš buto. Jiems išvažiavus, atvažiavo O. D. ir pradėjo šaukti, kad Ž. A. išleido moterį vieną su pirkėju, sakė, kad ji viską papasakos pirkėjui ir buto neparduos. Už valandos grįžo pirkėjas su moterimi ir pirkėjas pradėjo klausinėti, ar jis tikrasis palikuonis, buto savininkas. Pirkėjas pasakė, kad jis (A. Ž.) paėmė tikrojo brolio dokumentus ir bando juo prisistatyti. Jis (A. Ž.) viską neigė, sakė, kad taip nėra, kad jis yra tikras savininkas. Pirkėjas pasakė, kad viską išsiaiškins pas notarą. Po šių pirkėjo žodžių Ž.A. išsigando ir pabėgo, jis taip pat išėjo ir pasislėpė už durų, pirkėjas jo nematė, bet matė kaip Ž. A. bėga. Pirkėjui išėjus, po 10-15 min. paskambino O. D. šaukdamas dėl to, kad jis pabėgo. Jis atsisakė toliau dalyvauti tame reikale, tačiau O. D. pasakė, kad viskas tvarkoje ir jam liko tik vieną kartą nuvažiuoti pas notarą ir pasirašyti. Šio pokalbio metu atvažiavo A. J. ir taip pat įkalbinėjo jį pabaigti šį reikalą. Jam O. D. paaiškino, kad jam reikės tik nueiti į notarų biurą ir pasirašyti, kad pirkėjas butą perka perpardavimui. Jį nuvežė iki notarų biuro, kur jau buvo pirkėjas. Notarų biure jam buvo paduoti 4 lapai, kur jis pasirašė kaip E. S.. Jam pasirašinėjant notarės nebuvo. Po to atėjo notarė ir pasakė, kad jo parašas nepanašus, padavė lapą pasitreniruoti. Jis ant notarės paduoto lapo pradėjo mėgdžioti asmens tapatybės kortelėje esantį parašą, treniravosi apie 4-5 min. Notarė liepė pasistengti pasirašyti panašiau. Jam pasibandžius buto pirkėjas pasakė, kad parašas jau panašus, notarė pasižiūrėjusi pritarė pirkėjui, tada jis pasirašė likusiuose dokumentuose. Išėjus iš notarų kontoras O. D. ant jo rėkė, sakydamas, kad jis bandė apgauti, nepasirašyti, kelis kartu jam trenkė. Pirkėjas išvažiavo. Jie nuvažiavo į piceriją, kur pavalgė ir jis buvo nuvežtas namo. O. D. sakė, kad už valandos susitinka su pirkėju ir tas sumokės pinigus. Po valandos jam paskambino O. D. ir pasakė, kad pinigams ,,ragai“, kad pirkėjas nedavė pinigų, kad kažkas areštavo butą (8 t. 33-36 b.l.). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. Ž. pripažino savo kaltę, tačiau teigė, kad įvykio aplinkybės buvo ne tokios, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, jis davė neteisingus parodymus apie O. D. dalyvavimą nusikaltimo padaryme, teigė, kad jis su O. D. dėl buto pardavimo nebendravo, butą parduoti ir apsimesti kitu asmeniu jam pasiūlė Ž. A.. Nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis geriau atsiminė įvykio aplinkybes, šiuo metu, praėjus 4 metams, jis neatsimena visų įvykio aplinkybių, tačiau tvirtina, kad jokių pinigų iš R. J. negavo (13 t. 164-166 b.l.).

107Nuteistasis Ž. A. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu vienodai nurodė, kad R.J. jam nežinomas, jis pirmą kartą jį pamatė, kai šis atvažiavo apžiūrėti parduodamo buto ( - ). Pirminiuose parodymuose Ž. A. parodė, kad buto pirkėjui R. J. išreiškus norą pirkti butą, jis kartu su O. D. ir A. Ž. važiavo į ( - ). esantį notarų biurą. Pirkėjas su A. Ž. į notarų biurą ėjo dviese. O. D. sakė, kad už buto pardavimą gaus BMW X5 ir 30000 litų grynais. Buto pirkėjas sumokėjo buto skolas. Jis buvo parduodamame bute, kai atvažiavęs pirkėjas klausė jo žmonos G. A., ar ši išsiregistravo iš buto, o po to jie dviese išvažiavo į seniūniją paimti išsideklaravimo pažymos. Tuo metu atvažiavo O. D. su A. Ž., po valandos grįžo G.A. su pirkėju. G. A., išlipdama iš automobilio, gestu parodė, kad nepavyko. O. D. pamatęs G. A. gestą užlipo į 5 aukštą, palaukė kol pirkėjas užeis į butą, uždarė duris ir tuomet nusileidęs į lauką kalbėjo su G. A.. Tuo metu pirkėjas bute prašė A. Ž. tapatybės kortelės ir labai įtariai lygino nuotrauką asmens tapatybės kortelėje su A. Ž., klausė pastarojo, kas čia tikras. Atėjus G. A. į butą pirkėjas klausė, ar A. Ž. yra tikrasis buto šeimininkas. G. A. nieko nesakiusi nuėjo į kitą kambarį. Pirkėjas, turėdamas E. S. asmens tapatybės kortelę, sakė, kad važiuos į policiją viską išsiaiškinti, ir kažką iš jų nušaus. Po šių žodžių jis labai išsigando, todėl iššoko pro langą iš antro aukšto ir pabėgo. Po 5 min. paskambino O. D. pasakė, kad viskas normaliai, kad jis buvo susitikęs su pirkėju ir viską suderino, pradėjo įkalbinėti A. Ž. paskutinį kartą nueiti pas notarą pasirašyti. A. Ž. atsisakinėjo, tačiau O. D. jį sumušė ir jis sutiko. Jis, O. D. ir A. Ž. nuvažiavo prie notarų biuro. O. D. jam liepė laukti prie automobilio. Po valandos atėjęs O. D. jam sudavė, sakydamas kad jo šuolis pro langą kainavo 20 000 Lt, nes tiek pirkėjas sumokėjo buto skolų. Jis nuo O. D. pabėgo ir grįžo namo. Po kiek laiko atvažiavo O. D. ir juos išvežė į ( - ) rajoną (7 t. 52-54 b. l.). Analogiškas aplinkybes nuteistasis Ž. A. nurodė ir pirmosios instancijos teisme. Jis nuosekliai ir detaliai išdėstė nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes. Kaip ir ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis Ž. A. parodė, kad po to, kai pirkėjas vienas nuvyko su G. A. į seniūniją dėl jos išregistravimo iš buto pažymos, O. D. dėl to labai nervinosi, bijodamas, kad G. A. nepasakytų pirkėjui, kad A. Ž. netikras šeimininkas, o grįžęs iš seniūnijos ir užėjęs į butą pirkėjas klausė, kas čia vyksta, kas yra tikrasis buto šeimininkas, grasino važiuoti į policiją, dėl ko A. Ž. pirmas pabėgo, o jis iššoko pro antrą aukštą. Tačiau po to O. D. patikintas, kad viskas normaliai, A. Ž. buvo nuvežtas pas notarą pasirašyti galutinį sutarties variantą. Jis suprato, kad O. D. susitikęs su pirkėju ar kuo kitu ,,užtrynė akis“, pažadėdamas butą parduoti pigiau, todėl vietoj policijos jie nuvažiavo pas notarą (13 t. 166-169 b. l.).

108Pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2008-10-16 apklausta liudytoja G. A. parodė, kad ji iš vyro Ž. A. sužinojo, kad jis kartu su O. D. norėjo parduoti E. S. butą, esantį ( - ), be E. S. žinios, O. D. surastam pirkėjui už 100 000 Lt ir džipą. Ž. A. už butą turėjo gauti 50 000 Lt ir žadėjo jai nupirkti kaime namą, todėl ji kartu su vaikais išsiregistravo iš buto, esančio ( - ). 2008 m. rugpjūčio pradžioje į butą – ( - ), atėjo buto pirkėjas ir paklausė, ar yra pažymą apie jos išsideklaravimą iš buto. Ji tokios pažymos neturėjo, todėl kartu su pirkėju nuvažiavo į ( - ) seniūniją. Į seniūnija jie ėjo kartu, ten seniūnijos darbuotoja pasakė pirkėjui, kad dėl minėto buto buvo atėjęs E. S. ir dar kitas vyriškis taip pat pristatęs E. S.. Darbuotoja paprašė buto dokumentų, pirkėjas pasakė, kad dokumentus turi mašinoje. Jiems išėjus, pirkėjas pasakė, kad butas yra melagingai pardavinėjamas. Pirkėjas prie jos skambino kažkokiam ,,A.“ ar ,,A.“ ir šaukė dėl buto, kad nori jį apgauti. Grįžus į butą, ji liko kieme, o pirkėjas nuėjo į butą. Prie jos priėjo agresyviai nusiteikęs O. D. ir rėkdamas liepė eiti ir patvirtinti R. J., kad kambaryje yra R. S.. Ji nuėjo į kambarį, bet ten E. S. nebuvo, ji suprato, kad kambaryje yra E. S. antrininkas. Pirkėjo paklausta, kas gyvena bute, ji išvardijo visus asmenis, tačiau pirkėjas apie asmenį pasivadinusį E. S. nieko neklausė ir ji nuėjo pas kaimynę. Kas toliau vyko kambaryje jai nežinoma. Vėliau, tą pačią dieną, atvažiavo O. D. ir ją kartu su Ž. A. nuvežė į ( - ) pas jos motiną. Ž. A. ant jos šaukė, kad per ją nepardavė buto, kad ji dėl visko kalta. O.D. jiems liepė ( - ) nesirodyti. Ž. A. iš ( - ) išvažiavo po dviejų dienų, o ji ( - ) buvo dvi savaites (3 t. 20-23 b. l.). Iš esmės analogiškus parodymus liudytoja G. A. (buvusi A.) davė ir pirmosios instancijos teisme. Ji parodė, kad jai nežinomos E. S. buto pardavimo aplinkybės, nes jai apie tai niekas nepasakojo, ji tik vėliau suprato, kad buvo bandoma parduoti E. S. butą, be jo žinios, o buto pirkėjas buvo R. J.. Ji su R. J. buvo nuvykusi į seniūniją dėl jos išsideklaravimo iš buto, nes ji neturėjo šį faktą patvirtinančio dokumento. Po apsilankymo seniūnijoje R. J. išėjo susinervinęs, keikėsi, nes paaiškėjo, kad yra kitas buto savininkas. Jis prie seniūnijos pasakė, kad ,,jūs norit apgauti su butu“. Jie įsėdę į R. J. prabangią mašiną grįžo atgal į butą, važiuodami tylėjo. Atvažiavus prie buto ji liko kieme, prie jos priėjo agresyviai nusiteikęs O. D. ir liepė eiti ir patvirtinti R. J., kad kambaryje yra E. S.. Ji nuėjo į kambarį, bet ten E. S. nebuvo, todėl ji apsisukusi išbėgo. Jai išbėgus, R. J. liko viršuje su A. Ž. ir Ž.A. (13 t. 155-160 b. l.).

109Nors nuteistasis R. J. pirmosios instancijos teisme neigė nuteistųjų A. Ž. ir Ž. A. bei liudytojos G. A. (G. A.) nurodytą konfliktinę situaciją, įvykusią po jo ir G. A. apsilankymo ( - ) seniūnijoje, teigdamas, kad ,,nebuvo tokio pokalbio“, teisėjų kolegija tokį nuteistojo teiginį vertina kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija patikimais pripažįsta nuteistųjų A. Ž. ir Ž. A. bei liudytojos G. A. (G. A.) parodymus apie jų nurodytą konfliktinę situaciją, nes jų parodymai dėl šios aplinkybės logiški, išsamūs, vienodi, sutampa tarpusavyje ir atitinka kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes.

110Taigi, teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistųjų O. D., A. Ž., Ž. A., A. J., nukentėjusiojo E.S., liudytojos G. A. parodymus, juos palyginusi ir sugretinusi tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais: nuteistojo R. J., liudytojų A. A., M. M. parodymais, asmens parodymo atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolais ir kitais rašytiniais bylos įrodymais, ir iš naujo įvertinusi jų visumą, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad R. J. 2008-07-31 pasirašydamas su A. Ž., prisistatančiu E. S., preliminarią E. S. buto pirkimo - pardavimo sutartį ir 2008-08-05 sumokėdamas už šį butą skolas, žinojo, kad asmuo (A. Ž.), prisistatantis E. S., nėra teisėtas buto, esančio ( - ), savininkas. Tačiau byloje pakanka patikimų, iš skirtingų šaltinių gautų įrodymų, kad R. J. 2008-08-06, nuvykęs į ( - ) seniūniją dėl G. A. išsideklaravimo iš buto pažymos, sužinojo, kad jo ketinamas įsigyti butas yra pardavinėjamas melagingai. R. J. grįžęs iš seniūnijos ir pabendravęs su nuteistaisiais A. Ž. ir Ž. A. tuo įsitikino ir dėl to nuteistiesiems grasino kreiptis į policiją. Tačiau to nepadarė, pats prisijungė prie nuteistųjų pradėtos ir daromos nusikalstamos veikos ir tapo jų bendrininku.

111Teisėjų kolegijos nuomone, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad byloje nėra jokio rašytinio įrodymo apie R. J. atsiskaitymą su tariamu E. S.. Nuteistasis R. J. teisme parodė, kad pareikalavus A. Ž., prisistačiusiam E. S., jis sumokėjo jam grynais pinigais 84 649,85 Lt bute, esančiame ( - ), prieš vykstant pas notarę pasirašyti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį (13 t.175-183 b.l.). Tačiau tokio teiginio apeliantas nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, teigdamas, kad jokio rašytinio patvirtinimo apie pinigų perdavimą A. Ž. neturi, nėra ir šį faktą galinčių patvirtinti liudytojų, nes pinigų perdavimo momentu jie bute buvo dviese. Nuteistasis A. Ž. kategoriškai neigia iš R. J. gavęs pinigus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į A. Ž. nustatytą vaidmenį šio nusikaltimo padaryme, tiki jo parodymais ir vertina kaip neįtikinamus nuteistojo R. J. parodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, R. J., būdamas solidaus amžiaus, gyvenimišką ir darbo teisėsaugos institucijose patirtį turintis žmogus, negalėjo perduoti mažai pažįstamam, žymiai jaunesniam asmeniui (A. Ž., gim. ( - )) grynais pinigais – 84649,85 Lt sumą, dar iki pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, iš jo nepareikalavęs jokio rašytinio patvirtinimo apie jų gavimą. Be to, nuteistojo R. J. parodymai, kad jis atsiskaitęs su A. Ž. iš karto su juo vyko pas notarę pasirašyti pagrindinės sutarties, prieštarauja nuteistųjų A. Ž. ir Ž. A. parodymams, kurie vienodai parodė, kad A. Ž. į notarų kontorą pasirašyti galutinės sutarties atvežė O. D., o pirkėjas su A. J. jų laukė notarinėje kontoroje.

112Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paaiškėjus, jog buto pirkimo – pardavimo sandoris sudarytas su netikru buto savininku, R. J. nuvykęs į policijos komisariatą niekam jokių pretenzijų nereiškė, susitikęs prie policijos komisariato su A. J. apgailestavo, kad šiam neteks bute daryti remonto. Kitą dieną R. J. pateikė prokuratūrai pareiškimą, kuriame nurodė, kad forminant sandorį notarų biure Nr. ( - ) notarei A. A. kilo įtarimas ar tas asmuo yra tas už kurį laiko save pardavėjas, notarei paprašius patikslinti jo tapatybę, jis nuvyko į ( - ) seniūniją ir II –ą policijos komisariatą ir sužinojo, kad buto pardavėjas E. S. nėra buto savininkas E. S., todėl pranešė notarei A. A. ir ji sustabdė įteisinimo registraciją (2 t. 1-2 b. l.). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad toks pareiškimo turinys nesutampa ne tik su byloje nustatytomis nusikalstamos veikos nutraukimo aplinkybėmis (Registrų centro Vilniaus filialo 2008-08-07 sprendimas, 2 t. 115 b.l.), bet ir prieštarauja vėliau duotiems nuteistojo R. J. parodymams, kuriuose jis teigė, kad apie tai, kad yra apgautas suprato po notarės skambučio 2008-08-06 apie 16.30 val., kai ši pasakė, kas skambino tikrasis savininkas, ir po to iš karto jis nuvažiavo į policijos komisariatą (13 t. 175-183 b.l.).

113Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad R. J. 2008-08-06 vykdamas į Vilniaus m. ( - ) notarų biurą pasirašyti buto, esančio ( - ), pirkimo - pardavimo sutartį, žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis pasirašo pirkimo – pardavimo sutartį ir kuris notarei A. A. pristato E. S., nėra tikrasis E. S., o tik juo melagingai prisistatantis A. Ž., tačiau šios aplinkybės notarei, tvirtinančiai pirkimo – pardavimo sandorį, tyčia nenurodė, pasirašė buto, esančio ( - ), pirkimo - pardavimo sutartį, ir tokiais savo veiksmais, šalindamas kliūtis svetimam turtui apgaulės būdu įgyti, padėjo bendrininkams tęsti ir užbaigti sukčiavimą. Nuteistasis R. J. tą pačią dieną, t. y. 2008-08-06, Registrų centrui pateikė prašymą - įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį ( - ) (2 t. 114 b.l.), tačiau toks jo prašymas buvo netenkintas, nes pateiktoje 2008-08-06 pirkimo – pardavimo sutartyje, reg. Nr. ( - ), nurodyta sandorio tvirtinimo data buvo ankstesnė negu sandorio sudarymo data (2 t. 115 b. l.). Be to, dėl minėtos buto pirkimo – pardavimo sutarties neregistravimo į Registrų centrą kreipėsi ir sutartį patvirtinusi notarė A. A. (2 t. 99-103 b.l.).

114Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad R. J. prie sukčiavimo prisijungė vėliau - 2008-08-06, apelianto skunde nurodomi duomenys, gauti taikant nuteistajam O. D. operatyvinės veiklos priemones – slaptą telefoninių pokalbių klausymą ir jų turinio fiksavimą, neanalizuojami ir nevertinami, nes jie, sprendžiant R. J. kaltumo dėl jo dalyvavimo pasikėsinime sukčiauti klausimą, įrodomosios reikšmės neturi.

115Sukčiavimas, įgyjant teisę į svetimą turtą, laikomas baigtu, kai kaltininkas įsigyja dokumentus, suteikiančius teisę į turtą. Šioje byloje kaltininkai tokio dokumento neįsigijo. Nors Vilniaus m. ( - ) notarų biuro notarė A. A. 2008-08-06 patvirtino A. Ž., prisistačiusio notarei E. S., ir R. J. pasirašytą buto, esančio ( - ), pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau šios sutarties vykdymas dėl sutartyje padarytų klaidų ir notarės iniciatyva buvo sustabdytas. Taigi nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, todėl R. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimą.

116Dėl nukentėjusiojo E. S. civilinio ieškinio

117Nuteistojo R. J. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas E. S. pareikštą civilinį ieškinį solidariai iš visų nuteistųjų, nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų.

118Toks apelianto skundo teiginys nepagrįstas. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nurodydamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnį motyvus, nurodė ir nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio patenkinimo motyvus (14 t. 84 b. l.).

119Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 11 596, 55 Lt sumai (2 t. 33-47 b. l.), vėliau civilinį ieškinį papildė 6894,93 Lt suma (2 t. 40-45 b. l.). Tokiu būdu nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 18 491,48 Lt sumai. Tokio dydžio nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas dokumentais ir atitinka protingumo kriterijų (2 t. 33-47; 40-45 b. l.).

120Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. S. papildė civilinį ieškinį, motyvuotai prašydamas iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų solidariai priteisti 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (11 t. 74-75 b. l.). Pirmosios instancijos teismas šį nukentėjusiojo prašymą patenkino. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam yra adekvatus nuteistųjų padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis E. S. nuo vaikystės yra ( - ), jam nustatytas ( - ) darbingumo lygis (11 t. 50 b. l.). Nukentėjusysis nurodė, kad jis dėl neteisėto jo buto pardavimo patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, jo patirtas didžiulis sukrėtimas peraugo į emocinę depresiją, paūmėjo jos sveikatos problemos. Dėl neigiamų išgyvenimų, nuolatinės įtampos ir rūpesčių paūmėjo kojos traumos padariniai, dėl ko turėjo kreiptis į gydytojus (11 t. 51 b. l.), tam tikram laikui nutraukti mokslus universitete. Dėl įvykdyto nusikaltimo prarado pasitikėjimą žmonėmis, saugumu visuomenėje, iki šiol jaučia emocinės depresijos padarinius, padidėjusį jautrumą, nemigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis dėl nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, todėl ji turi būti atlyginta.

121Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiojo E. S. pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos, padarė klaidą nurodydamas jos dydį (25491,48 Lt).

122Kaip minėta, nukentėjusysis E. S. nagrinėjamoje byloje pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš kaltų asmenų priteisti turtinę žalą 18 491,48 Lt sumai, o civilinio ieškinio papildyme nurodė 25491,48 Lt sumą kaip turtinės (18 491, 48 Lt) ir neturtinės žalos (7 000 Lt) suminį dydį (11 t. 75 b.l.). Pirmosios instancijos teismas dėl neatidumo civilinio ieškinio papildyme nurodytą 25 491,48 Lt sumą priteisė kaip turtinės žalos atlyginimą.

123Kadangi nuteistojo R. J. gynėjas skundžia teismo nuosprendį ir dėl civilinio ieškinio dydžio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai nustatyto civilinio ieškinio dydžio (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

124Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais kitiems nuteistiesiems, nuosprendį dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio dydžio keičia ne tik nuteistajam R. J., bet ir kitiems nuteistiesiems (O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. Ž. ir A. J.).

125Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priteisdamas E. S. pareikštą civilinį ieškinį solidariai iš visų nuteistųjų, neatsižvelgė į tai, kad R. J. savo lėšomis padengė E. S. padarytus didelius įsiskolinimus. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika – pasikėsinimas sukčiauti - buvo padaryta bendrininkų grupės, todėl visi nuteistieji turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad R. J. mokėdamas nukentėjusiojo E. S. buto įsiskolinimus, žinojo, kad butas parduodamas ne teisėto jo savininko, tačiau nuteistajam tai sužinojus ir prisijungus prie kitų asmenų daromos nusikalstamos veikos, jo atsakomybė yra bendra su kitais nuteistaisiais.

126Dėl nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį

127Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

128Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, atvirai savo naudai vertė notarę A. A. perduoti didelės vertės turtą.

129Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias šio nusikaltimo padarymo aplinkybes: po to, kai R. J., veikdamas bendrininkų grupe, 2008-08-06 Vilniaus m. ( - ) notarų biure, žinodamas, kad A. Ž., prisistatęs notarei A. A. buto, esančio ( - ), savininku E.S., pasirašė su juo ( R. J.) buto pirkimo - pardavimo sutartį, jis ( - ) notarų biuro patalpose, 2008-08-07, tiksliai nenustatytu metu, neturėdamas teisėto pagrindo, nes žinojo, kad pasirašo sutartį su netikru savininku, pateikusiu notarei negaliojančią E. S. asmens tapatybės kortelę, panaudodamas psichinę prievartą, grasindamas sužlugdyti nukentėjusiąją A. A., paskelbdamas informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas - apie tai, kad notarė A. A. nekompetentinga, privertė nukentėjusiąją pasirašyti 2008-09-16 Reikalavimo teisės pirkimo - pardavimo sutartį dėl teisės į 107321 Lt, ir šios sutarties pagrindu 2008-09-16 ( - ) notarų biure gavo iš notarės A. A. 50 000 Lt.

130Nuteistasis R. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme neneigė, kad po to, kai buvo nustatyta, kad buto, esančio ( - ), pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta apgaulės būdu, jis bendravo su šią pirkimo - pardavimo sutartį patvirtinusia notare A. A., skambino jai ir lankėsi jos biure, reikšdamas notarei pretenzijas, kad ši, nepatikrinusi dokumentų galiojimo, sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį, dėl ko jis neva patyrė didelę turtinę žalą. 2008-09-16 jis su notare pasirašė Reikalavimo teisės pirkimo - pardavimo sutartį dėl teisės į 107 321 Lt sumą ir šios sutarties pagrindu iš notarės gavo 50 000 Lt bei reikalavo sumokėti likusią sutartyje numatytos sumos dalį. Tačiau nuteistasis R. J. teigia, kad jis tokius veiksmus atliko turėdamas tam teisėtą pagrindą, nes dėl neteisėtai notarės patvirtintos sutarties jis patyrė turtinę žalą ir dėl to su notare pasirašė Reikalavimo teisės pirkimo - pardavimo sutartį.

131Apeliaciniame skunde nuteistojo R. J. gynėjas nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes ir teigia, kad teismas, spręsdamas R. J. kaltumo prievartavus notarės turtą klausimą, rėmėsi nepatikimais bylos duomenimis, o reikšmingų bylos išsprendimui įrodymų neaptarė ir nevertino. Apeliantas kaip nepatikimus nurodo nukentėjusiosios A. A. ir liudytojo M. B. parodymus ir reikšmingais bylai teisingai išspręsti laiko nuteistųjų O. D., Ž. A., A. Ž. ir liudytojos G. A. nurodytas E. S. buto pardavimo aplinkybes, pagal kurias R. J. neva nieko nežinojo apie apgaulingai pardavinėjamą E. S. butą, taip pat Notarų garbės teismo 2009-05-05 sprendimą, kuriame nurodoma, kad notarė A. A. pripažino savo kaltę, gailisi ir ėmėsi realių veiksmų R. J. padarytos turtinės žalos atlyginimui, 2008-09-16 pasirašydama reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį.

132Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus, daro išvadą, kad nuteistojo ir jo gynėjo teiginiai apie nuteistojo R. J. teisinį pagrindą reikalauti iš notarės turtinės žalos atlyginimo prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

133Nuteistojo R. J. veiksmų – reikalauti iš notarės A. A. žalos atlyginimo – teisėtumas tiesiogiai susijęs su šioje byloje R. J. pateiktu kaltinimu dėl dalyvavimo pasikėsinime sukčiauti. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas R. J. nuteisimo už pasikėsinimą sukčiauti pagrįstumą, išanalizavo ir iš naujo įvertino apelianto nurodomų nuteistųjų O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. Ž. ir liudytojos G. A. parodymus, susijusius su R. J. vaidmeniu E. S. buto pardavime, ir padarė išvadą, kad R. J. kartu su kitais nuteistaisiais dalyvavo pasikėsinime sukčiauti. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas ir anksčiau aptartas pasikėsinimo sukčiauti aplinkybes bei R.J. vaidmenį šio nusikaltimo padaryme, sprendžia, kad R. J. savo reikalavimo teisę notarei dėl žalos atlyginimo kildina iš bendrininkų grupės apgaulės būdu sudaryto sandorio, todėl toks reikalavimas negali būti pripažintas teisėtu, nes iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur).

134Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad notarė, sudarydama preliminarią ir pagrindinę buto, esančio ( - ), pirkimo - pardavimo sutartį, buvo apgauta, t. y. notarė buvo suklaidinta dėl buto savininko asmens tapatybės. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, kad notarė, patvirtindama pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, žinojo, kad jai pateiktas tariamo E. S. tapatybę patvirtinantis dokumentas – asmens tapatybės kortelė Nr. ( - ), išduota ( - ) (2 t., 86 b. l.) negalioja. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis notarės A. A. 2008-08-05 padarytas išrašas apie asmenį E. S., kuriame nurodyta, kad galiojantis E. S. asmens dokumentas yra asmens tapatybės kortelė Nr. ( - ), išduotas ( - ) (2 t. 87 b. l.), šią aplinkybę teisme pripažino ir nukentėjusioji A. A.. Ji pirmosios instancijos teisme parodė, kad prieš patvirtindama pagrindinę buto, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartį, žinojo, kad jos tvirtinamoje sutartyje yra nurodytas negaliojantis E. S. asmens dokumentas, tačiau buto pirkimo – pardavimo sutartį vis tiek pasirašė, taip gelbėdama R. J., nes pastarasis teigė, kad buto pardavėjui sumokėjo sutartyje nurodytą pinigų sumą, tačiau neturi jokio rašytinio šį faktą patvirtinančio dokumento (13 t. 150-155 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks notarės elgesys (sandorio tvirtinimas, žinant, kad negalioja vienos iš sutartį pasirašiusios šalies asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas) yra nepateisinamas, tačiau teismas neturi teisinio pagrindo šioje byloje vertinti notarės atliktų veiksmų teisėtumo, nes notarės veiksmai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl notarės neteisėto elgesio priimtas Notarų garbės teismo ( - ) sprendimas, kuris šioje byloje nekvestionuojamas. Tačiau teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį, kad nei notarė A. A., pasiūlydama R. J. atlyginti pastarojo neva patirtą turtinę žalą ir 2008-09-16 pasirašydama su juo Reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį, nei Notarų garbės teismas, priimdamas ( - ) sprendimą, neturėjo duomenų apie R. J. dalyvavimą pasikėsinime sukčiauti, nes toks įtarimas R. J. buvo pateiktas tik 2009-11-11.

135Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J. reikalaudamas iš notarės neva jo patirtos turtinės žalos atlyginimo prieš notarę naudojo psichinę prievartą.

136Psichinės prievartos panaudojimas gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį. Vienas iš tokių grasinimų yra paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas. Toks grasinimas reiškia, kad kaltininkas siekia sukelti nukentėjusiajam tam tikros informacijos paskelbimo baimę. Gali būti grasinama paskelbti tiek tikras, tiek išgalvotas žinias, kurios gali neigiamai apibūdinti nukentėjusiojo, jo artimojo ar kito žmogaus asmenybę; gali tapti pagrindu apkaltinti asmenį įstatymo pažeidimu; arba kurių atskleidimas gali pakenkti asmens ekonominiam, politiniams, asmeniniams interesams.

137Nukentėjusiosios A. A., liudytojo M. B. parodymais nustatyta, kad nuteistasis R. J. notarei grasino paskelbti informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, o būtent: grasino viešai paskelbti, kad notarė nekompetentinga, nes patvirtino pirkimo – pardavimo sutartį su negaliojančiu dokumentu. Nors tokia žinia buvo tikra, tačiau jos viešas atskleidimas buvo nepageidautinas, nes galėjo pakenkti nukentėjusiosios A. A. kaip notarės darbinei reputacijai, todėl notarė, nežinodama, kad R. J. dalyvavo nusikalstamoje veikoje, sutiko su juo pasirašyti Reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kaip nepatikimus teisme duotus nukentėjusiosios A. A. ir liudytojo M. B. parodymus, nes jie abu betarpiškai bendravo su nuteistuoju R. J., sprendžiant jam neva padarytos žalos atlyginimo klausimą, jų parodymai duoti teisme yra logiški, išsamūs ir nuoseklūs, sutapo tarpusavyje, juos patvirtina kiti rašytiniai bylos įrodymai. Nukentėjusiosios A. A. ir liudytojo M. B. nurodytos turto prievartavimo aplinkybės, įvertinus jas objektyvių bylos duomenų kontekste (2009-03-09 specialisto išvadoje Nr. 11-39-(09) stenografuoti R. J. ir A. A. pokalbiai (t. 4, b. l. 41-65)), leidžia konstatuoti nusikalstamo įvykio buvimo faktą ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl jos pripažįstamos esminėmis. Apelianto skunde minimi pirminiai notarės A. A. parodymai, duoti 2008-08-07, su aptariamu nusikaltimu nesusiję, todėl jais teismas nesivadovauja. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką asmenų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo – parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

138Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamoje byloje pakanka patikimų įrodymų, kad nuteistasis R. J. prievartavo turtą iš notarės A. A., todėl jis pagrįstai už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistas ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 3 dalį kaip didelės vertės turto prievartavimas.

139Dėl nukentėjusiosios A. A. apeliacinio skundo argumentų

140Nukentėjusioji A. A. apeliaciniame skunde prašo teismo nuosprendžio dalį dėl R. J. nuteisimo pakeisti: R. J. nuskalstamus veiksmus pasikėsinimo sukčiauti epizode kvalifikuoti kaip baigtą sukčiavimą ir paskirti R. J. galutinę subendrintą bausmę - ne mažesnę kaip 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

141Apeliantės prašymas - kvalifikuoti nuteistojo R. J. padarytą nusikalstamą veiką – pasikėsinimą sukčiauti kaip baigtą nusikaltimą atmetamas kaip nepagrįstas.

142Teisėjų kolegija, aptardama nuteistojo R. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pasisakė dėl šios nuteistojo R. J. nusikalstamos veikos teisinio vertinimo, todėl dar kartą dėl jo nepasisako. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, nukentėjusioji prieštaringai vertina savo sudarytą ir patvirtintą buto pirkimo – pardavimo sutartį. Apeliantė, prašydama nuteistojo R. J. nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip baigtą nusikaltimą, remiasi jos sudarytoje pirkimo - pardavimo sutartyje įrašytu šalių susitarimu, kad ši sutartis taip pat yra perdavimo – priėmimo aktas ir nuosavybės teisė į parduotą turtą pereina pirkėjui nuo šios sutarties pasirašymo dienos, tačiau po to skunde nurodo, kad sutartyje nurodyta pirkėjo sumokėta pardavėjui pinigų suma nepatvirtina pinigų sumokėjimo fakto, nes sutartis yra niekinė. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, kad aptariama buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, todėl tokia sutartis (visa apimtimi) yra niekinė.

143Be to, nukentėjusioji nesutinka su nuteistajam R. J. paskirta bausme ir prašo ją griežtinti. Kadangi dėl nuteistajam R. J. paskirtos bausmės teisingumo teismo nuosprendį skundžia ir prokuroras, nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuteistajam R. J. paskirta bausme, aptariami kartu su prokuroro apeliacinio skundo argumentais.

144Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų

145Prokuroras, kaip ir nukentėjusioji A. A., skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam R. J. paskirtos, apeliantų teigimu, aiškiai per švelnios, bausmės. Apeliantai teigia, kad nebuvo pagrindo nuteistajam R. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti švelnesnę nei numatyta įstatyme bausmės rūšį. Todėl apeliantai prašo panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir skirti nuteistajam R. J. už kiekvieną jo įvykdytą nusikalstamą veiką vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmes. Prokuroras taip pat nesutinka su nuteistajam A. J. teismo paskirta bausme bei prašo ją griežtinti.

146Prokuroro ir nukentėjusiosios A. A. prašymai atmestini.

147Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teismingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis 2K-7-259/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus bausmės tikslus, nė vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės prioritetinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-748/2007, 2K-547/2010 ir kt.). Kiekvienos bausmės kaip valstybės prievartos priemonės esmė yra nubaudimas, todėl jau vien bausmės paskyrimu pradedamas įgyvendinti ir tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

148Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems R. J. ir A. J. bausmes atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

149Nagrinėjamoje byloje R. J. ir A. J. nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, o R. J. nuteistas dar ir pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio, tačiau abiejų straipsnių sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę.

150Nuteistųjų padaryta nusikalstama veika - pasikėsinimas sukčiauti (BK 22 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 6 dalis, 182 straipsnio 2 dalis) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas tyčinis, tačiau nebaigtas, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl nesukėlė pasekmių, o tai reiškia, kad tokia veika yra mažiau pavojinga. Nuteistieji R. J. ir A. J. veikė kaip padėjėjai. Byloje nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta bendrininkų grupe. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad R. J. prie šios nusikalstamos veikos prisijungė baigiamajame etape, o tai rodo, kad jo veiksmų apimtis nusikaltimo padaryme nebuvo didelė. Abu nuteistieji apibūdinami teigiamai, dirba, byloje nėra duomenų, kad jie po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo būtų padarę naujas nusikalstamas veikas, tai rodo mažesnį jų pavojingumą visuomenei.

151Nuteistojo R. J. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 3 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytos faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad R. J. įvykdyta nusikalstama veika, lyginant ją su tipinio tokio nusikaltimo pavojingumu, yra mažesnio pavojingumo. Byloje nustatyta, kad dėl šio nusikaltimo nukentėjusiąja pripažinta notarė A. A. taip pat atliko neleistinus veiksmus, ji, žinodama, kad negalioja buto pardavėjo pateiktas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, patvirtino buto pirkimo – pardavimo sutartį, o vėliau, siekdama nuslėpti šį faktą, kvietė nuteistąjį R. J. susitikti ir su juo pasirašė Reikalavimo teisės pirkimo - pardavimo sutartį. Tokie nukentėjusiosios atlikti veiksmai nepateisina nuteistojo R. J. nusikalstamų veiksmų prieš notarę, tačiau vertinant R. J. nusikalstamos veikos pavojingumą yra reikšmingi. Nuteistojo R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šiame epizode nenustatyta. R. J. nėra anksčiau teistas, byloje nėra duomenų, kad jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas, tai rodo mažesnį jo pavojingumą visuomenei. Nuteistasis R. J. ( - ), jam nustatytas darbingumo lygis ( - ) (15 t. 74, 75,76 b. l.)

152Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems R. J. ir A. J. bausmes, pažymėjo, kad nuo jų nusikaltimų padarymo iki bylos išnagrinėjimo teisme praėjo daugiau kaip 5 metai ir tokį laikotarpį teisingumo vykdymo prasme teismas įvertino kaip ilgą procesą ir dėl to taikė nuteistiesiems BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

153Apeliantai (prokuroras ir nukentėjusioji A. A.) teigia, kad toks BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra nepagrįstas. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjama byla yra pakankamai sudėtinga, buvo tiriamos septynių asmenų padarytos skirtingos nusikalstamos veikos, todėl baudžiamojo proceso terminas virš penkių metų yra protingas ir pateisinamas.

154Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ilgo baudžiamojo proceso trukmės. Teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ilgo baudžiamojo proceso trukmės.

155Šioje baudžiamojoje byloje proceso eigos analizė rodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2008-09-07, baigtas – 2011-09-07, t. y. truko tris metus. Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta 2013-12-17. Nagrinėjamoje byloje A. J. atžvilgiu buvo tiriama tik viena nusikalstama veika, o nuteistojo R. J. atžvilgiu dvi nusikalstamos veikos. Nuteistųjų R. J. ir R.J. įvykdytos nusikalstamos veikos nėra sudėtingos ar reikalaujančios atlikti daug sudėtingų ir dėl objektyvių priežasčių ilgai trunkančių tyrimo veiksmų (ekspertizių, eksperimentų, bendradarbiavimo su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis ir pan.). Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pasikėsinimas sukčiauti buvo išaiškintas tą pačią dieną, kai jis buvo įvykdytas. Nuteistojo R. J. įvykdyto turto prievartavimo ištyrimas taip pat nebuvo sudėtingas. Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje buvo tiriamos kitos, su šiais nuteistaisiais nesusijusios nusikalstamos veikos, nepateisina ilgo baudžiamojo proceso trukmės.

156Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytus ir teismui pateiktus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, konstatuoja, kad nuteistiesiems R. J. ir A. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, nebus pasiekti bausmės tikslai įtvirtinti BK 41 straipsnyje ir įgyvendintas teisingumo principas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis nuteistiesiems R. J. ir A. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai, todėl prokuroro ir nukentėjusiosios A. A. prašymai griežtinti nuteistiesiems paskirtas bausmes atmetamas.

157Dėl nuteistųjų Ž. A. (Ž. A.) ir V. M. apeliacinių skundų argumentų

158Skundžiamu teismo nuosprendžiu Ž. A. (Ž. A.) nuteistas už 7 nusikalstamų veikų padarymą, o V. M. už 4 nusikalstamų veikų padarymą. Abu nuteistieji skundžia teismo nuosprendžio dalį dėl jų nuteisimo už svetimo turto vagystes iš parduotuvių.

159Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. A. (Ž. A.) nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo jo įvykdytas vagystes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir prašo šias jo veikas kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį bei taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį.

160Apeliantas nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde taip pat prašo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad jis įvykdė ne atviras, o slaptas vagystes, bei atitinkamai sušvelninti paskirtas bausmes.

161Nuteistųjų V. M. ir Ž. A. (Ž. A.) prašymai tenkintini iš dalies.

162Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies taikymo

163Apeliantai nuteistieji Ž. A. (Ž. A.) ir V. M. nurodo, kad jų nusikalstamos veikos dėl svetimo turto vagysčių iš parduotuvių neteisingai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir prašo jų veiksmus kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

164Toks apeliantų prašymas tenkintinas.

165Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011; 2K-91/2013). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

166Byloje nuteistieji pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad jie padarė tris atviras vagystes iš parduotuvių ( - ) (viena veika) ir ( - ) (2 veikos). Tačiau pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų – svetimo turto pagrobimo, kvalifikavimo pagal atvirųjų vagysčių požymius, skundžiamame nuosprendyje nemotyvuotos.

167Nuteistieji teigia, kad jie vogė slaptai, niekam nematant. Byloje patikimų įrodymų, kurie paneigtų tokius nuteistųjų teiginius, nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji įvykio vietoje sulaikyti nebuvo. Byloje patikimų, BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančių įrodymų, kad pašaliniai asmenys būtų matę ir suvokę kaltininkų veiksmus (vagystes) byloje nėra. Taigi byloje nenustačius aplinkybės, kad nuteistųjų veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuteistieji svetimą turtą pagrobė atvirai. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas netinkamai kvalifikavo kaip atvirą vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nuteistųjų įvykdytos vagystės iš parduotuvių atitinka BK 178 straipsnio 1 dalies nuostatas (byloje yra parduotuvių ( - ) atstovų pareiškimai (3 t. 142, 165, 173 b. l.)), todėl skundžiamas teismo nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo keistinas (BPK 238 straipsnio 1 punktas).

168Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje netinkamai nurodytas Ž. A. (Ž. A.) dalyvavimo jam inkriminuotose nusikalstamose veikose laipsnis. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, kad Ž. A. (Ž. A.) veiksmai dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų vertintini kaip vykdytojo, tačiau rezoliucinėje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje Ž. A. (Ž. A.) dalyvavimas nusikalstamoje veikoje įvertintas kaip organizatoriaus, nurodant BK 24 straipsnio 4 dalį. Šis neatitikimas tarp pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies pripažįstamas technine, rašymo klaida, kuri ištaisytina, naikinant Ž. A. (Ž. A.) BK 24 straipsnio 4 dalies taikymą.

169Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes Ž. A. (Ž. A.) buvo visų jam inkriminuotų veikų vykdytoju, todėl jam taikytina BK 24 straipsnio 3 dalis, tačiau atsižvelgiant į BK 26 straipsnio turinį, iš kurio seka, kad nusikaltimo vykdytojo veika kvalifikuojama be nuorodos į BK 24 straipsnį (kasacinė nutartis 2K-634/2007), Ž. A. (Ž. A.) nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 24 straipsnį 3 dalį nenurodomas, o nuteistajam V. M. nurodytas BK 24 straipsnio 3 dalies taikymas naikinamas kaip perteklinis.

170Apeliacinės instancijos teismui konstatavus netinkamą baudžiamojo įstatymo - BK 178 straipsnio 2 dalies taikymą ir perkvalifikavus nuteistųjų nusikalstamas veikas į BK 178 straipsnio 1 dalį, skirtinos ir naujos, BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje, numatytos bausmės.

171BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apropojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

172Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei atsižvelgdamas į nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kiekį bei skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, visiems nuteistiesiems už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą parenka laisvės atėmimo bausmę, o jos dydį nustato mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

173Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais kitiems nuteistiesiems, nuosprendį keičia ir O. D. dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 178 straipsnio 2 dalies) taikymo ir nustato jam naujas bausmes, atsižvelgiant į skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytas jo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

174Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

175Apeliantas nuteistasis Ž. A. (Ž. A.) prašo taikyti jam BK54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Toks apelianto prašymas atmestinas.

176Pagal susiformavusią teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tik tada, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, leidžiančios padaryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

177Apelianto skunde nurodomos aplinkybės: jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, jo šeiminė padėtis (gyvena su sugyventine, augina du nepilnamečius vaikus), taip pat aplinkybės, kad jis dirba, gerai charakterizuojamas, mokosi, nevertintinos kaip išimtinės aplinkybės, kurios leistų paskirti švelnesnę negu numato įstatymo, pagal kurį jis nuteistas, sankcija bausmę. Nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra įvertintas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į šią aplinkybe atsižvelgta nuteistajam nustatant bausmės dydžius. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas skunde nurodo tik teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes ir nemini, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, kas rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nedaro teisingų išvadų. Ž. A. (Ž. A.) visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininku grupe, buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas. Vertinant nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad nuo nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo teisme praėjo daugiau kaip 5 metai, pažymėtina, kad Ž. A. (Ž. A.), priešingai nei nuteistieji R. J. ir A. J., nuteistas už septynių nusikalstamų veikų padarymą, būtent dėl byloje tiriamų nusikalstamų veikų skaičiaus baudžiamasis procesas ir užsitęsė. Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdama į bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių nuteistajam Ž. A. (Ž. A.) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl toks apelianto prašymas atmetamas.

178Dėl nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo

179Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nuteistasis A. Ž. atšaukė savo apeliacinį skundą.

180BPK 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. Ž. prašymą dėl apeliacinio skundo atšaukimo pareiškė nepažeisdamas BPK 316 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl šis prašymas tenkinamas ir jo apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu, o teismo procesas dėl jo apeliacinio skundo nagrinėjimo nutraukiamas.

181Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

182Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014-05-07 pirminiu prašymu Nr. (4.22.) TPA-631 prašė iš nuteistojo V. M. priteisti valstybei 696,64 Lt už advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (15 t. 71 b. l.), o 2014-08-25 patikslintu prašymu Nr. (4.22.) TPA-783 prašė priteist – 200 Lt (57,92 Eur) (15 t. 104 b. l.).

183Prašymas atmestinas.

184Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinami (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014).

185BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo (išteisintojo) valios. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

186Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 236 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 316 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

187Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį pakeisti:

188Pasikėsinimo sukčiauti nukentėjusiojo E. S. epizode nustatyti, kad R. J., nežinodamas, kad A. Ž. prisistato E. S., kartu su O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. J. bei A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, 2008-07-31 atvyko į Vilniaus m. ( - ) notarų biurą, esantį ( - ) ( - ) Vilniuje, kuriame R. J. su A. Ž., prisistačiusiu notarei A. A. E. S. ir pateikusiu pastarojo asmens tapatybės kortelę ir buto, esančio ( - ), nuosavybės dokumentus, pasirašė preliminarią E. S. buto pirkimo - pardavimo sutartį, ir 2008-08-05 kartu su A. J. ir A. Ž., kuris atliko E. S. vaidmenį, nuvyko į UAB ( - ), kur R. J. sumokėjo skolas už minėtą butą, o A. Ž., prisistatęs E. S., pasirašė dokumentus.

189Panaikinti Ž. A. (Ž. A.) BK 24 straipsnio 4 dalies taikymą.

190Ž. A. (Ž. A.) nusikalstamas veikas dėl svetimo turto vagysčių iš parduotuvių perkvalifikuoti:

  • iš BK 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iš ( - ) parduotuvės) į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
  • iš BK 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iš ( - ) parduotuvės ( - )) į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 mėnesiui;
  • BK 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iš ( - ) parduotuvės ( - )) į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams.

191Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) subendrinti, iš dalies sudedant ir apimant, su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirti Ž. A. (Ž. A.) galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

192Panaikinti V. M. BK 24 straipsnio 3 dalies taikymą.

193V. M. nusikalstamas veikas dėl svetimo turto vagysčių iš parduotuvių perkvalifikuoti:

  • iš BK 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iš ( - ) parduotuvės) į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams;
  • iš BK 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iš ( - ) parduotuvės ( - )) į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams;
  • iš BK 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iš ( - ) parduotuvės ( - )) perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams;

194Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) subendrinti, iš dalies sudedant, su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

195O. D. nusikalstamas veikas dėl svetimo turto vagysčių iš parduotuvių perkvalifikuoti:

  • iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iš ( - ) parduotuvės) į BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams;
  • iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iš ( - ) parduotuvės ( - )) į BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams;
  • iš BK 24 straipsnio 4 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies (vagystė iš ( - ) parduotuvės ( - )) į BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 mėnesiams.

196Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) subendrinti, iš dalies sudedant ir apimant, su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, ir O. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

197Sumažinti iš nuteistųjų O. D., Ž. A. (Ž. A.), A. Ž., R. J., A. J. solidariai priteistos nukentėjusiajam E. S. turtinės žalos dydį iki 5 355, 50 € (penkių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų, 50 euro centų (atitinkamai 18 491,48 litų)).

198Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

199Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios A. A. apeliacinius skundus atmesti.

200Nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir apeliacinį teismo procesą nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ž. A. (Ž. A.) nuteistas: