Byla 1A-15-396/2015
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo), teisėjų: Reginos Gaudutienės, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Martynai Paušaitei, Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nukentėjusiojo atstovui advokatui Alvydui Kvasčevičiui, gynėjams advokatams Algimantui Juciui, Aušrai Ručienei, Sergejui Butai, Rimvydui Kairiui, Juozapui Surbliui, nuteistiesiems E. Č., A. B., M. Š., L. B., teismo medicinos ekspertams Diomenui Vitkui, Januš Rybalko,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Editos Mikalainienės, nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Rimvydo Kairio, nuteistojo A. B., nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Algimanto Jucio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu trylikai metų šešiems mėnesiams;

4- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – šešiasdešimt parų arešto.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

6E. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

7- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu trylikai metų šešiems mėnesiams;

8- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – šešiasdešimt parų arešto.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

10A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

11- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams;

12- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – trisdešimt parų arešto.

13Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

14L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

15- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – septyniasdešimt parų arešto. Bausmę paskirta atlikti areštinėje.

16Nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

17Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

18M. Š., E. Č., A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2007 m. spalio 26 d. apie 22 val. 00 min., be rimtos dingsties, viešoje vietoje ir įžūliais veiksmais, prekybos centro „P“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje S. ( - ) mieste, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. matant kitiems asmenims, turėdami tikslą sužaloti, užpuolė nukentėjusįjį A. B. M. Š., E. Č. ir A. B. pargriautam ir gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam smūgiavo rankomis, kojomis, plaktuku ir golfo lazdomis į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė A. B. muštinę smakro žaizdą, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, nuskėlė dviejų viršutinių kandžių vainikus, kraujosruvas pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, nugaros dešinėje pusėje – mentės ir juosmens srityse, atvirą dešinio žastikaulio kūno lūžį, muštinę kairės pusės plaštakos III piršto nugarinio paviršiaus žaizdą ir atvirą galinio pirštikaulio lūžį bei pakaušio apatinės dalies sumušimą dėl ko nuo pakaušio apatinės dalies sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakaušio sąnaryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, išsiliejo kraujas smegenų skilveliuose bei kraujosruvos po minkštaisiais smegenų dangalais, dėl ko nukentėjusysis A. B. įvykio vietoje mirė.

19L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 26 d. apie 22 val. 00 min., prekybos centro „P“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ( - ) mieste, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir matant kitiems asmenims, elgdamasis ypatingai įžūliai, neturėdamas aiškios priežasties ir dėl chuliganiškų paskatų, nukentėjusiajam A. B. gulinčiam ant žemės, tyčia šovė ne mažiau kaip šešis kartus iš revolverio, užtaisyto 6 mm kalibro „Flobert“ šoviniais į sėdmenis, taip padarydamas nukentėjusiajam daugybinius, paviršinius, šautinius abiejų klubų ir šlaunų bei dešinio sėdmens srityje sužalojimus, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

20Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Edita Mikalainienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį nuteistojo L. B. atžvilgiu bei priimti naują nuosprendį: L. B. pripažinti kaltu ir nuteisti ne tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu trylikai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir L. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trylikai metų šešiems mėnesiams. Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. L. B. pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Taip pat, apeliaciniame skunde prokurorė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria E. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trylikai metų šešiems mėnesiams. E. Č. pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. nusikaltimus padarė bendrininkų grupe.

22Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo L. B. veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikavo į BK 284 straipsnio 1 dalį ir netinkamai konstatavo, kad L. B. veikoje nėra nusikaltimą sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, priimtas L. B. atžvilgiu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

23Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką, nužudymų bylose keli asmenys atsako už nužudymą kaip bendrininkai, jei nustatoma, jog visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl atsiradusių padarinių (Kasacinės nutartys

24Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-324/2009, Nr. 2K-523/2009). Tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis yra ne suduotų smūgių visuma, bet konkretūs vieno asmens suduoti smūgiai, teismas turi vadovautis ne tik išvada, kas sudavė mirtiną smūgį, bet ir atsižvelgti į susitarimo tarp bendrininkų buvimą, jo turinį, taip pat į tai, kad bendrininkai nusikaltimo padarymo metu turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Nužudymas, padarytas bendrininkų grupe yra tada, kai darant šį nusikaltimą, tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Be to, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys

25Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-485/2008, Nr.2K-523/2009 ir kt.). Esant susitarimui visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį. Jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti arba neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai pagal BK 129 straipsnio nuostatas atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. Kai keli asmenys veikia kartu turėdami tyčią nužudyti bei patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo bendravykdytojai. Be to, nebūtina, kad kiekvienas iš jų padarytų mirtinus sužalojimus, o pakanka, jog tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (Kasacinės nutartys Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-456/2008, Nr. 2K-523/2009 ir kt.).

26Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino L. B. veiksmus. Teigia, kad apie L. B. kaltės turinį sprendžiama remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analizę, t. y. tiek nuteistųjų parodymais, tiek objektyviaisiais bylos duomenimis, kurie šioje byloje akivaizdūs. Nurodo, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, jog tarp nuteistųjų M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. buvo susitarimas sužaloti nukentėjusįjį A. B., kuris pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, jog nuteistieji vienas kito neteisėtus veiksmus suprato ir jiems pritarė, išreikšdami tikrąją valią padarinių atžvilgiu. Be to, prokurorės nuomone, veiksmų bendrumą, suderinamumą ir kryptingumą rodo šios bylos aplinkybės: M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. buvo kartu nusikaltimo vietoje; vienu metu išlipo iš automobilio; nuteistieji M. Š., E. Č., A. B. rankose turėjo susidorojimui jau paruoštus įrankius, t. y. plaktuką, golfo lazdas, o nuteistasis L. B. 6 mm kalibro revolverį, kuris buvo užtaisytas 6 mm kalibro „Flobert“ šoviniais; nuteistieji M. Š., E. Č., A. B. be jokio atskiro perspėjimo ar preteksto, beveik vienu metu pradėjo smūgiuoti, o L. B. šaudyti į gulintį ant žemės nukentėjusįjį; visi nuteistieji vienu metu išvyko iš įvykio vietos, palikdami sunkiai sužalotą A. B.

27Pasak prokurorės, L. B. tyčios kryptingumą rodo ir ta aplinkybė, kad jis ne tik nesistengė nutraukti kitų asmenų smurtinių veiksmų, bet priešingai, šaudė į sunkiai sužeistą nukentėjusįjį iš pakankamai arti, akivaizdžiai suvokdamas, jog bendrais veiksmais kartu su M. Š., E. Č. ir A. B. dalyvauja žmogaus gyvybės atėmimo procese.

28Prokurorės nuomone, atsižvelgus į pirmiau skunde nurodomas aplinkybes, darytina išvada, kad L. B. pritarė M. Š., E. Č. ir A. B. smurtiniams veiksmams, suvokė pavojingą jų bendrai daromos veikos pobūdį, numatė, jog nuo tokių jų veiksmų nukentėjusysis gali mirti, tačiau bendrais veiksmais sukeltiems padariniams, tarp jų ir nukentėjusiojo mirčiai, buvo abejingas, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

29Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje, perkvalifikuodamas nuteistojo L. B. veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 284 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog nuteistasis nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, turėjo L. B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendyje šioje dalyje.

30Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taip pat, nuteistasis A. B. prašo panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

31Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, todėl netinkamai išnagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, neapklausė visų proceso dalyvių, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

32Nuteistojo A. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. J. duotais parodymais. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas.

33Skunde apeliantas nurodo, kad prieš nukentėjusįjį A. B. jokio smurto nevartojo ir nei vieno smūgio nukentėjusiajam nesudavė. Prašo atsižvelgti į jo parodymus duotus pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, kurių metu parodė, kad M. Š. vijosi A. B., pargriovė jį ant žemės ir kelis kartus nukentėjusiajam įspyrė.

34Be to, apeliantas prašo atsižvelgti ir į nuteistųjų M. Š., E. Č. duotus parodymus, kurių metu nei vienas iš nuteistųjų taip pat nepatvirtino, jog jis (A. B.) smurtavo prieš nukentėjusįjį A. B. Apeliantas teigia, kad tam tikrą laiko tarpą buvo įvykio vietoje, stebėjo įvykio pradžią, tačiau prasidėjus konfliktui iš įvykio vietos pabėgo. Nuteistojo nuomone, nors liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu iš atpažinimui pateiktų nuotraukų jį atpažino, kaip asmenį dalyvavusi konflikte, tačiau tai nepatvirtina, kad būtent jis konfliktavo ir padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skunde apeliantas mano, kad yra svarbūs liudytojų

35T. Č., R. K. ir D. M. parodymai. A. B. teigia, kad sėdėdamas viename automobilyje su asmenimis, kurie kontaktavo su nukentėjusiuoju, ant jo batų taip pat galėjo atsirasti pilkai mėlynos medvilnės pluoštai, kurie sutampa su nukentėjusiojo A. B. striukės atitinkamais pluoštais.

36Skunde apeliantas remiasi teismų praktika ir pažymi, kad bendrininkavimas yra iš esmės ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma kelių asmenų pastangomis (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-156/2010, Nr. 2K-523/2009 ir kt.). Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje bendrininkų tarpusavio susitarimą siejo konkliudentiniais veiksmais išreikšta forma. Tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nei susitarimo, nei konkliudentinių veiksmų dėl nukentėjusiojo nužudymo nebuvo, jis (A. B.) su kitais nuteistaisiais atsidūrė tokioje situacijoje, kurioje buvo akivaizdi grėsmė būti sumuštiems ar sužalotiems, nes nukentėjusysis A. B. ir su juo buvę asmenys, atsivežė priemones (golfo lazdas, plaktuką), kuriomis ne tik galėjo sužaloti, bet ir atimti gyvybes. Pažymi, kad siekiat apsiginti kažkas iššovė iš ginklo ir asmenys, kurie siekė užpulti, pradėjo bėgti. Apeliantas nurodo, kad jis pasielgė spontaniškai ir taip pat vijosi vieną iš atvykusių asmenų, tokiu būdu nuo visų atitrūko, todėl negalėjo ne tik matyti kas vyksta įvykio vietoje, bet ir naudoti smurtą prieš nukentėjusįjį. A. B. nuomone, nepagrįsta ir neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis veikė tyčia bendrininku grupe.

37Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-7-156/2010 ir nurodo, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų yra tada, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba nužudymas visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nuteistasis A. B. pažymi, kad nors įvykio vieta formaliai yra vieša, tačiau tuo metu pašalinių žmonių nebuvo, viešoji rimtis nebuvo sutrikdyta bei kieno nors interesai nebuvo paliesti. Pasak apelianto, šias aplinkybes patvirtina įvykio dalyvių duoti parodymai. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei jis (A. B.), nei kiti nuteistieji nebuvo konflikto pradininkai, priešingai – konflikto iniciatoriai buvo kita atvykusių vaikinų grupė, kurie siekė pažeisti viešąją tvarką. Be to, nurodo, kad atvykusieji vaikinai prieš įvykį ilgą laiko tarpą vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl iš chuliganiškų paskatų akivaizdžiai išprovokavo įvykį. Remiantis specialisto išvada matyti, kad nukentėjusiojo A. B. kraujyje taip pat buvo rasta 1,85 promilių etilo alkoholio. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šią aplinkybę turėjo konstatuoti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ir šią aplinkybę nurodyti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

38Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis viešosios tvarkos pažeisti negalėjo, nes vijosi vaikiną ir įvykio vietoje nebuvo, o grįžo tik tuo metu, kai prieš nukentėjusįjį niekas nebesmurtavo.

39Nuteistasis A. B. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodęs jokių motyvų ir argumentų, paskyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jam inkriminuojamas veikas padarė būdamas nepilnamečiu, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių nepažeidė. Nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam sukėlė dvasines ir psichologines kančias. Apeliantas skunde prašo iki bylos išnagrinėjimo jam skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

40Nuteistojo M. Š. gynėjas advokatas Rimvydas Kairys apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba prokurorui. Nuteistajam M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir paskirti kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

41Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso nuostatas, todėl netinkamai, šališkai, išnagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, neapklausė visų proceso dalyvių, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

42Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje prokuroras pakeitė kaltinimą M. Š. ir kitiems nuteistiesiems. Todėl pakeitus kaltinimą teisme, kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio nuostatų ir M. Š. negalėjo suprasti kokiais veiksmais yra kaltinamas, t. y. nebuvo nurodyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas bei kitos aplinkybės.

43Gynėjas remiasi teismų praktika ir nurodo, kad pakeistas kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis laikomas esmingai skirtingu nuo pradinio kaltinimo, kai žymiai pasikeičia nusikaltimo pagal kurį pareikštas kaltinimas, faktinės aplinkybės, t. y. prisideda to paties nusikaltimo epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jei tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Be to, apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomas nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės turi būti išdėstytos glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes, t. y. kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Taip pat, apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, jei jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, negali iš esmės skirtis nuo nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ar nustatyta tvarka teisme pakeisto kaltinimo.

44Gynėjo tvirtinimu, buvo pažeistos BPK 305 straipsnio nuostatos, nes pakeistas kaltinimas turėjo reikšmės išdėstant apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes. Be to, faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių pakeitimas laikytinas esminiu, nes pasikeitė nusikalstamos veikos apimtis ir tai, turėjo įtakos skiriant bausmę.

45Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas bendrininkavimo atveju privalo konstatuoti kiekvieno bendrininko veiksmus ir tik tada spręsti jų veikos kvalifikavimą pagal konkretų BK straipsnį.

46Nuteistojo M. Š. gynėjas remiasi teismų praktika ir nurodo, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų kvalifikuojamas tik tada, kai jis padaromas dėl aiškaus visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pasak gynėjo, kvalifikuojant nuteistojo M. Š. veiksmus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, lemiamas veiksnys nėra nusikaltimo padarymo vieta. Pažymi, kad šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistuosius ir nukentėjusįjį siejo asmeniniai nesutarimai. Be to, pats nukentėjusysis su draugais atvyko į įvykio vietą aiškintis asmeninių nesutarimų agresyviai nusiteikę ir pasiruošę nuteistųjų atžvilgiu vartoti fizinį smurtą. Nukentėjusysis A. B. pirmas į nuteistuosius metė plaktuką. Todėl gynėjo nuomone, nuteistojo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį arba pagal BK 135 straipsnio 1dalį.

47Gynėjo nuomone, byloje būtina atnaujinti įrodymų tyrimą, teisme apklausti liudytoją A. J. bei įvertinti daiktinių įrodymų patikimumą. Pažymi, kad liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklaustas, nes teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių. Be to, liudytojas atsiuntė pranešimą, kuriame nurodė nesiremti jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie neatitinka faktinių aplinkybių, tačiau Klaipėdos apygardos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį šiais liudytojo parodymais rėmėsi. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nenurodė, kas konkrečiai nukentėjusįjį mušė golfo lazda. Be to, įvykio metu matomumas buvo ribotas ir vieta iš kurios liudytojas stebėjo įvykį, nieko nesimatė.

48Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad specialisto išvadoje Nr. EKM 95/10 (01) nurodoma, jog nukentėjusiajam sužalojimas sukėlęs mirtį buvo galimai padarytas medine golfo lazda, tačiau šis įrankis nebuvo surastas ir apžiūrėtas. Iš daiktinių apžiūros protokolo matyti, kad buvo išimta ir apžiūrėta tik beisbolo lazda.

49Gynėjas nurodo, kad nuteistasis M. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, jog nusikaltimo padaryme dalyvavo ir E. V., kuriam šioje byloje nėra pateikti įtarimai. Tačiau šie nuteistojo parodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinti bei ištirti.

50Skunde tvirtinama, kad nuteistasis M. Š. nepadarė sužalojimų, nuo kurių mirė nukentėjusysis, tačiau Klaipėdos apygardos teismas skirdamas bausmę į tai neatsižvelgė. Be to, byloje nėra nustatyta, kas iš nuteistųjų padarė sužalojimą nuo kurio A. B. mirė.

51Pažymi, kad pagrindinis kriterijus, nulemiantis nusikalstamą veiką padariusio asmens pavojingumą ir skirtinos bausmės dydį, yra jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, padariniai. Remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad skiriant bausmę atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, kurios tiesiogiai nesusijusiuos su nusikalstamos veikos padarymu, tačiau padeda visapusiškai įvertinti kaltininko asmenybę ir paskirti teisingą bausmę. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Š. paskyrė griežtą laisvės atėmimo bausmę bei kardomąją priemonę – suėmimą teismo salėje iš esmės dėl to, kad nuteistasis teisme pakeitė parodymus ir nurodė kitą nusikaltime dalyvavusį asmenį, t. y. E. V.

52Skunde prašoma pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Pasak gynėjo, pats nukentėjusysis išprovokavo M. Š. ir kitų nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, t. y. paties nukentėjusiojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.

53Gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodęs jokių motyvų ir argumentų, nepagristai paskyrė nuteistajam M. Š. kardomąją priemonę – suėmimą. Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad nuo įvykio praėjo penkeri metai, tačiau nuteistasis M. Š. per šį laikotarpį jokių teisės pažeidimų nepadarė, laikėsi visų nustatytų namų arešto sąlygų.

54Nuteistojo E. Č. gynėjas advokatas Algimantas Jucys apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir nuteistąjį E. Č. išteisinti arba baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nuteistajam E. Č. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir paskirti kardomąją priemonę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

55Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, BPK 20 straipsnio, BPK 255 straipsnio 2 dalies, BPK 256 straipsnio, BPK 305 straipsnio nuostatas, todėl netinkamai, šališkai, išnagrinėjo baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino abejonių ir prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, neapklausė visų proceso dalyvių, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

56Pasak gynėjo, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas aplaidžiai, pirmosios instancijos teisme E. Č. bei kitiems kaltinamiesiems buvo pakeisti kaltinimai ir nustatyta, kad M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nužudė A. B.,

57t. y. Klaipėdos apygardos teismas savo iniciatyva apkaltinamajame nuosprendyje nurodė naujus kaltinimus, kurie iš esmės skiriasi nuo kaltinimų pateiktų kaltinamajame akte bei visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Gynėjas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir nurodo, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržoma jeigu jam iš anksto nėra pranešama apie kaltinimo pakeitimo galimybę. Taip pat, kaltinamojo teisė į gynybą yra suvaržoma ir tuo atveju, kai pakeičiamos esminės faktinės įvykio aplinkybės, t. y. vieta, laikas, būdas.

58Gynėjo nuomone, dėl nukentėjusiojo A. B. nužudymo nuteisti nekalti asmenys, o kalti asmenys – nenubausti.

59Skunde prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad tik pirmosios instancijos teisme, paskyrus teismo medicinos ekspertizę paaiškėjo, jog nukentėjusiajam mirtinas smūgis buvo suduotas medine golfo lazda. Tačiau, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nuteistieji ar liudytojai nenurodė, kad nukentėjusysis būtų mušamas lazda. Gynėjo nuomone, nenustačius nužudymo įrankio su kuriuo buvo nužudytas nukentėjusysis, negalima kaltinamiesiems inkriminuoti nusikalstamas veikas pagal BK 129 straipsnio nuostatas.

60Gynėjas pažymi, kad tik A. J. ikiteisminio tyrimo metu duodamas prieštaringus parodymus nurodė, jog bėgant nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis lazda per nugarą. Tačiau šis liudytojas (A. J.) pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti prieštaringi parodymai įvertinti nebuvo. Be to, Klaipėdos apygardos teismas nesiėmė visų reikalingų priemonių, kad būtent šis liudytojas būtų apklaustas teisme. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš liudytojo A. J. nurodytos vietos, kurioje jis stebėjo įvykį, nieko nesimato. Gynėjo nuomone, galimai A. J. įvykio vietoje net nebuvo. Prašoma atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tyrėjo R. A. 2009 m. vasario 24 d. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodoma, jog papildomai apklausiant liudytoją A. J., nurodė tris asmenis susijusius su įvykiu, t. y. M. P., A. M., R. L. Tačiau, nagrinėjamojoje byloje nėra liudytojo A. J. papildomos apklausos apie šiuos asmenis ir jų vaidmenis įvykio vietoje. Gynėjas skunde cituoja liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. spalio 27 d., 2007 m. spalio 29 d. duotus parodymus. Prašo atsižvelgti į tai, kad liudytojas pirminių parodymų metu parodė, jog įvykio metu buvo tamsu ir jis vaikinų veidų neįsiminė. Tačiau, 2007 m. spalio 29 d. apklaustas papildomai, A. J. parodė, kad įvykio vietoje matė iš matymo pažįstamus vaikinus, kurie buvo be šaunamųjų ginklų, jokių kitų įrankių neturėjo.

61Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistieji į boulingo klubą atvyko neturėdami nei lazdų, nei plaktukų ar golfo lazdų. Be to, nuteistieji stengėsi nekonfliktuoti su agresyviai nusiteikusiais bei apsiginklavusiais nukentėjusiuoju ir kitais su juo atvykusiais asmenimis, bandė bėgti, tačiau klubo darbuotojai jų neišleido pro atsargines duris. Šias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B.

62Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas nevertino nukentėjusiojo ir su juo buvusių asmenų veiksmų, kurie nuteistųjų atžvilgiu įvykdė chuliganišką užpuolimą, turėdami tikslą sunkiai sužaloti ar net nužudyti nuteistuosius. Pažymi, kad nukentėjusysis ir kiti asmenys buvo apsiginklavę strypais ar golfo lazdomis, užblokavo nuteistųjų automobilį ir neleido jiems laisvai išvykti.

63Gynėjas skunde remiasi teismų praktika ir tvirtina, kad itin kruopščiai turi būti tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinoji gintis atsiranda ne tik pačiu pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra realioji grėsmė. Be to, teisė į būtinąją gintį gali būti realizuota nepriklausomai nuo galimybės išvengti pavojingo kėsinimosi pabėgant, pasislepiant arba kreipiantis pagalbos į kitus asmenis ar pareigūnus.

64Nuteistojo E. Č. gynėjas skunde cituoja ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. lapkričio 7 d., 2007 m. lapkričio 13 d., 2007 m. lapkričio 14 d. bei pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duotus nuteistojo M. Š. parodymus, kurie patvirtina, jog E. Č. lazda ar kitokiais būdais nukentėjusiojo nemušė. Taip pat, skunde prašo atsižvelgti į liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. spalio 29 d. duotus parodymus. Gynėjo nuomone, M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepatvirtina nukentėjusiojo sumušimo sekos. Skunde tvirtinama, kad galbūt nuteistasis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo kankinamas ir priverstas duoti jam nepalankius parodymus.

65Skunde cituojami nuteistojo E. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kurie, gynėjo nuomone, patvirtina, kad E. Č. įvykio vietoje bandydamas nuo nukentėjusiojo atstumti M. Š., krauju susitepė savo sportinius batelius. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors specialisto išvadoje Nr. 11-3446(07) konstatuota, jog ant A. B. striukės rastos trys juodos spalvos plastiko mikrodetalės yra vienodos su E. Č. batų plastiku, tačiau ši išvada kelia abejones. Be to, prašoma atsižvelgti, ar nuo guminių gaminių gali atsirasti mikrodetalės. Tvirtinama, kad šie daiktiniai įrodymai (batai, drabužiai) prieš pateikiant specialistams buvo netinkamai supakuoti, galimai tarpusavyje kontaktavo, lietėsi.

66Gynėjas cituoja nuteistojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. lapkričio 21 d. ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie nukentėjusiojo A. B. sužalojimo aplinkybes bei apie krūmuose paslėptą ir rastą plaktuką. Prašo atsižvelgti į liudytojų A. Š. ir E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti.

67Taip pat, skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas nesirėmė liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie patvirtino, jog nuteistieji konflikto metu neturėjo lazdų ar kitokių įrankių. Pasak gynėjo, šie liudytojo parodymai paneigia E. Č. pateiktus kaltinimus dėl nukentėjusiojo nužudymo.

68Gynėjas skunde nurodo, kad liudytojo T. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. spalio 27 d. duoti parodymai prieštarauja nuteistojo M. Š. bei kitų proceso dalyvių parodymams dėl įvykio sekos. Gynėjo nuomone, būtų tikslinga atlikti eksperimentą, ar liudytojas tamsoje tikrai galėjo matyti įvykio detales, kurias nurodė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

69Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo paskirta nuteistųjų automobilio ratų pėdsakų trasologinė ekspertizė. Be to, apžiūrint įvykio vietą buvo paimtos cigarečių nuorūkos, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta kam jos priklausė (1 t., 7, 8, 14 b. l.).

70Nuteistojo E. Č. gynėjo nuomone, nuteistieji nukentėjusiojo golfo lazdomis nemušė ir A. B. nenužudė.

71Skunde prašome atsižvelgti į laikraštyje „Š“ ir internetiniame puslapyje „L“ publikuotus straipsnius ir komentarus dėl įvykusio konflikto Š. mieste, kurio metu beisbolo lazda buvo nužudytas A. B. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad komentaruose atsiliepė ir tie asmenys, kurie buvo netoli įvykio vietos ir įvykio eigą stebėjo, tačiau šių duomenų teisėsaugos institucijos nepatikrino.

72Gynėjo nuomone, Klaipėdos apygardos teismas neįsiteisėjus teismo nuosprendžiu nepagrįstai pakeitė nuteistajam E. Č. kardomąją priemonę. Prašo atsižvelgti į tai, kad nuo įvykio praėjo penkeri metai, E. Č. jokių naujų nusikaltimų nepadarė, dirbo, mokėsi, charakterizuojamas teigiamai, paskirtų kardomųjų priemonių nepažeidė.

73Nuteistojo L. B. gynėjas advokatas Sergiejus Buta atsikirtime prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Editos Mikalainienės apeliacinį skundą atmesti.

74Gynėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde nepateikta įrodymų analizė dėl nuteistojo L. B. kaltės nužudant nukentėjusįjį A. B. Apeliaciniame skunde L. B. kaltė grindžiama tik subjektyvių aplinkybių vertinimu.

75Atsikirtime atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, išskyrus nuteistojo M. Š. parodymus, kuris savo kaltę neigia, patvirtinančių, jog į nukentėjusįjį A. B., veikdamas bendrininkų grupe, šaudė būtent nuteistais L. B. Be to, byloje nėra net ginklo, iš kurio buvo šaudoma.

76Prokurorė prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Rimvydo Kairio, nuteistojo A. B., nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Algimanto Jucio apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo M. Š. gynėjas advokatas Rimvydas Kairys ir nuteistojo E. Č. gynėjas Algimantas Jucys prašo gynėjų skundus tenkinti, o prokuratūros skundą atmesti. A. B. ir jo gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti, o prokuratūros skundą atmesti. Nukentėjusiojo atstovas prašo nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, o prokuratūros – tenkinti.

77Klaipėdos apygardos prokuratūros, nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Rimvydo Kairio, nuteistojo A. B., nuteistojo E. Č. gynėjo advokato Algimanto Jucio skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai).

78Kaip matyti iš prokurorės, nuteistojo A. B., nuteistųjų M. Š. ir E. Č. gynėjų apeliacinių skundų, juose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis išvadomis dėl nuteistųjų veikos kvalifikavimo bei A. B. nužudymo aplinkybių vertinimo.

79Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su prokurorės, nuteistojo A. B., nuteistųjų M. Š. ir E. Č. gynėjų apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais dėl A. B. nužudymo aplinkybių vertinimo ir nuteistųjų veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų M. Š., E. Č., A. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o L. B. – dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neatitinka bylos aplinkybių ir yra prieštaringos, todėl apygardos teismas iš dalies pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

80Pažymėtina, kad įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų M. Š., E. Č. ir A. B. lūkesčių arba pirmosios instancijos teismas padarė BPK normų pažeidimus dėl kai kurių faktinių bylos aplinkybių vertinimo, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo šališkumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjant bylą apygardos teisme, nuteistieji ar jų gynėjai pasinaudojo nušalinimo teise argumentuodami konkrečiu minėtame straipsnyje numatytu teismo šališkumo požymiu. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kurioje nešališkumo principo turinys yra pakankamai išsamiai atskleistas, teismo šališkumo samprata nesietina su tokio pobūdžio baudžiamojo proceso pažeidimais (Kasacinės nutartys Nr. 2K-647/2011; Nr. 2K-550/2011). Kaip matyti iš apeliacinių skundų, tokios abejonės motyvuojamos tuo, kad įrodymai, kurie ištirti bylos teisminio nagrinėjimo metu, buvo įvertinti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Todėl nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jų konstatavimas neturi būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir kt., paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieš Rumuniją (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).

81Dėl BPK 256 straipsnio taikymo

82Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu L. B. buvo pareikšti įtarimai ir kaltinimas atiduotas teismui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (4 t., 12 b. l.). Pirmosios instancijos teisme pagal BPK 256 straipsnio nuostatas, prokurorė L. B. pakeitė kaltinimą ir nurodė, kad M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. veikdami bendrininkų grupe nužudė A. B., t. y. jie buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje (6 t., 47-48 b. l.).

83Remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principais, pažymėtina, kad teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiškia tinkamą kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Teisėjas nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodo inkriminuotą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą (BPK 233 straipsnio 3 dalis). Tačiau toks kvalifikavimo nurodymas tik parodo prokuroro poziciją, išdėstytą kaltinamajame akte, ir bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu nustatęs, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nei nurodyta kaltinamajame akte sudėtį, privalo veiką atitinkamai perkvalifikuoti.

84BPK 256 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, susiję su kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimu, yra taikomi tais atvejais, kai teismui yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, arba taip kvalifikuoti veiką iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos raštu prašo prokuroras ar nukentėjusysis. Tuo tarpu veiką kvalifikuojant pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką, jokia speciali procedūra BPK nenustatyta. Tai akcentuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Kasacinės bylos Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-7-13/2007, Nr. 2K-555/2007). Tokio BPK 255, 256 straipsnių aiškinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikytasi nepriklausomai nuo to, ar perkvalifikuojant veiką būdavo tik pašalinami ją apibūdinantys teisiniai požymiai (lengvinant ar nepasunkinant kaltinamojo teisinės padėties), ar inkriminuojami nauji (Kasacinės bylos Nr. 2K-429/2006, Nr. 2K-431/2006, Nr. 2K-455/2006, Nr. 2K-466/2006, Nr. 2K-85/2007, Nr. 2K-539/2007, Nr. 2K-553/2007, Nr. 2K-555/2007, Nr. 2K-709/2007, Nr. 2K-744/2007, Nr. 2K-26/2008, Nr. 2K-61/2008). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje išaiškino, kad kaltinamasis neturi pareigos gintis nuo visų teoriškai galimų kaltinimo modifikacijų ir keičiant kaltinimą, jei jo apimtis nėra vien tik siaurinama, kaltinamajam apie tai iš anksto turi būti pranešama, ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos dėl to išsakyti argumentus (Kasacinė byla Nr. 2K-7-228/2008).

85Kaip matyti iš apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. teisiamojo posėdžio, prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą M. Š., E. Č., A. B. ir L. B., todėl pirmosios instancijos teismas, atsiklausęs proceso dalyvių nuomonė, padarė pertrauką (6 t., 44-50 b. l.). 2012 m. balandžio 10 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistieji M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. dėl jiems pareikšto naujo kaltinimo buvo apklausti iš naujo (6 t., 75-79 b. l.). Pažymėtina, kad naujame kaltinime nurodytos visos būtinos aplinkybės, numatytos BPK 219 straipsnyje. Todėl atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. keičiant kaltinimą apygardos teisme, BPK 256 straipsnyje numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti, o nuteistųjų įstatymų garantuotos teisės nebuvo suvaržytos. Esant šioms aplinkybėms, gynėjų advokatų Rimvydo Kairio ir Algimanto Jucio prašymai grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui arba perduoti bylą prokurorui BPK 219 straipsnyje nurodytiems trūkumams ištaisyti, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinio proceso metu buvo apklausti liudytojai M. V. ir A. J., taip buvo ištaisyti pirmosios instancijos teisme padaryti BPK 301 straipsnyje numatyti pažeidimai. Tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas liudytojas A. Š., nelaikoma BPK normų pažeidimu, nes šio liudytojo parodymai iš esmės neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui.

86Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

87BK 284 straipsnio 1 dalį

88M. Š., E. Č. ir A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ( - ) mieste, matant kitiems asmenims, turėdami tikslą sužaloti, užpuolė nukentėjusįjį A. B., pargriovė jį ant žemės, mušė rankomis, plaktuku ir golfo lazdomis, spardė į įvairias kūno vietas, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio jis mirė.

89L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, iš chuliganiškų paskatų šaudė į A. B. ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pažeidė viešąją tvarką.

90Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, jame išdėstytos išvados turi atitikti bylos aplinkybes ir nekelti abejonių dėl kaltininkui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. teismas įrodymus vertina ir sprendimus dėl esminių bylos aplinkybių, asmens kaltumo ar nekaltumo priima pagal savo vidinį įsitikinimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teismų paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Tuo tarpu bendrosios kompetencijos paskirtis – ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo), ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

91Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąją teisę. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

92Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sureikšmino ir iš dalies neteisingai įvertino liudytojų M. V. ir A. J. parodymus, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu, ir visiškai nevertino nuteistųjų M. Š., A. B., E. Č., L. B., liudytojų A. B., P. D. parodymų. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas neteisingai nustatė įvykio aplinkybes, kas nulėmė neteisingą nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

93Šioje byloje objektyviai nustatyta, kad 2007 m. spalio 26 d. vakare, M. Š., E. Č. ir A. B. buvo boulingo klube prie parduotuvės „P“, Š. M. Š., E. Č. ir A. B. susiruošus išeiti iš boulingo klubo, nuteistieji sužinojo, kad lauke yra agresyviai nusiteikusių jaunuolių, kurie galimai juos nori sumušti, todėl kreipėsi į klube dirbančią barmenę ir paprašė juos išleisti per tarnybinį išėjimą. Apeliacinio proceso metu apklaustas liudytojas P. D. parodė, kad apie agresyviai nusitekusių jaunuolių grupę, kurioje buvo apie dešimt žmonių ir turėjo pagalius, pasakė M. Š. ir A. B. (7 t., 178-179 b. l.). Apeliacinio proceso metu apklausta liudytoja A. B. parodė, kad 2007 m. spalio 26 d. vakare, ji dirbo bare padavėja, kai prie jos priėjo A. B. ir paprašė leisti išeiti pro tarnybinį išėjimą, tačiau ji atsisakė, nes tai draudžiama (7 t., 177

94b. l.). Iš nuteistojo A. B. parodymų matyti, kad jis paskambino pažįstamam L. B. ir paprašė atvažiuoti bei parvežti jį su draugais iš boulingo klubo, nes prie jų „pristojo“ vaikinai. Tai iš dalies atitinka nuteistojo L. B. parodymus apie tai, kad jis A. B. prašymu kartu su D. M. ir R. K. automobiliu „Audi A6“ atvažiavo prie minėto boulingo klubo, ir į jo automobilį įlipo M. Š., A. B. ir E. Č. Tačiau tuo metu prie jo automobilio „Audi A6“ galo staiga privažiavo kitas automobilis „Opel Astra“, kuris užtvėrė išvažiavimą, o iš jo išlipo A. B. (pravarde „b“) ir dar keli asmenys, kurie rankose turėjo lazdas. Iš apeliacinio proceso metu apklausto liudytojo M. V. parodymų matyti, kad A. J. sakė, jog minėtame boulingo klube yra „t“, todėl su jais reikia pasikalbėti (8 t., 154-157 b. l.). Iš liudytojo A. J. parodymų matyti, kad boulingo klube matė nuteistuosius M. Š., E. Č. (pravarde „e“), A. B. (pravarde „s“) ir apie tai pasakė pažįstamiems A. B. ir M. V. A. J. su minėtais asmenimis susitarė automobiliu „Opel Astra“, priklausančiu R. L., nuvažiuoti į minėtą klubą ir pasikalbėti. Jis (A. J.) automobilyje matė, kad ant galinės sėdynės buvo padėtos dvi metalinės golfo lazdos. Prie boulingo klubo, jie automobilį „Opel Astra“ pastatė taip, kad automobiliui „Audi A6“ užstatė išvažiavimą (1 t., 89-91 b. l.; 9 t., 15-20 b. l.).

95Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo šio momento nuteistųjų M. Š., A. B., E. Č., L. B., liudytojų D. M., R. K. parodymai bei liudytojų M. V. ir A. J. parodymai – iš esmės skiriasi ir yra prieštaringi.

96Iš E. Č., iš dalies A. B., liudytojų D. M. bei R. K. parodymų matyti, kad po to, kai A. J. vairuojamas automobilis „Opel Astra“ užblokavo išvažiavimą nuteistųjų automobiliui „Audi A6“, iš automobilio išlipo A. B. (pravarde „b“) ir metė į jų pusę plaktuką, kurį pakėlė D. M. ir numetė į šoną, tačiau jį paėmęs M. Š. nusivijo nukentėjusįjį (A. B.), girdėjo šūvius. Iš nuteistojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, dalyvaujant gynėjui, bei apygardos teisme matyti, kad jis pasivijo A. B., ranka sudavė jam į nugarą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, po to, 3 – 4 kartus spyrė nukentėjusiajam į ranką, o pribėgęs E. Č. plaktuku sudavė 3 – 4 smūgius į galvą, o L. B. 4 – 5 kartus šovė nukentėjusiajam į sėdmenis (2 t., 212-216, 218-220 b. l.). Iš nuteistojo E. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, bei apygardos teisme matyti, kad A. B. į juos (nuteistuosius) metė plaktuką, kurį pakėlė M. Š. ir nusivijo nukentėjusįjį, kuris rankoje laikė golfo lazdą, šūvių negirdėjo. Taip pat matė, kad M. Š. mušė A. B. plaktuku, o nukentėjusysis vartėsi ir bandė išvengti smūgių. Vėliau M. Š. grįžo į automobilį, su savimi turėjo plaktuką, golfo lazdą ir gyrėsi, kad „sudubasino“ A. B. Po to automobilyje „Audi A6“ matė dar vieną golfo lazdą, o vėliau abi golfo lazdas ir plaktuką išmetė į krūmus prie A. B. namų, esančių ( - ) (3 t., 51-53, 57, 60).

97Tuo tarpu, iš liudytojų M. V. ir A. J. parodymų matyti, kad A. J., M. V. ir A. B. išlipus iš automobilio „Opel Astra“, nuteistieji pradėjo šaudyti, todėl visi išsigando ir išsilakstė. Iš liudytojo A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinio proceso metu matyti, kad jis automobilį „Opel Astra“, kuriuo atvažiavo prie minėto boulingo klubo, pastatė prie automobilio „Audi A6“ galo, iš kurio išlipę asmenys (nuteistieji) pradėjo šaudyti, jis išsigando, todėl pabėgo. Jis matė, kad A. B. (pravarde „s“) pasivijo A. B. ir daiktu, panašiu į golfo lazdą, sudavė nukentėjusiajam į nugarą. Matė, kad E. Č. (pravarde „e“) ir M. Š. spardė A. B., ikiteisminio tyrimo metu šiuos nuteistuosius atpažino iš fotonuotraukų (1 t., 89-91, 93-100 b. l.; 8 t., 153-155 b. l.; 9 t., 15-20 b. l.).

98Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuteistųjų M. Š., A. B., E. Č. ir L. B. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja tarpusavyje, byloje surinktiems rašytiniams įrodymams ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu, A. B., nuteistųjų gynėjai apeliaciniuose skunduose, priešingai, vadovaujasi tik nuteistiesiems palankiais įrodymais, juos vertina vienpusiškai ir selektyviai, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji M. Š., A. B., E. Č. ir L. B. ne kartą buvo apklausti nepažeidžiant BPK reikalavimų, jiems buvo išaiškintos teisės turėti gynėją arba jo atsisakyti, todėl jų teisės į gynybą nebuvo pažeistos.

99Pažymėtina, kad teismų praktikoje nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Kasacinės nutartys Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-272/2010.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija. Nusikalstami veiksmai iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių negali būti kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Jei nužudymas padaromas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, tačiau tuo pačiu kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius ir BK 284 straipsnio sutaptį.

100Teisėjų kolegijos vertinimu, M. Š., A. B., E. Č. ir L. B. nužudė A. B. ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių paskatų. Tai, kad M. Š., A. B., E. Č. dar būdami boulingo klube, siekė išvengti konflikto su A. B. ir su juo atvykusiais asmenimis, įrodo ne tik nuteistųjų, bet ir liudytojų A. B. ir P. D. parodymai. Iš liudytojų M. V. ir A. J. parodymų matyti, kad jie kartu su A. B. važiavo aiškintis santykių su asmenų grupe, kurie vadinosi „t“ (8 t., 154-156 b. l.; 9 t., 15-20 b. l.). Iš E. Č. parodymų matyti, kad „jokių ryšių su A. B. neturėjo, tačiau A. B. ir kiti seniai juos gaudė“ (3 t., 67-68 b. l.).

101Byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas prasidėjo po to, kai liudytojo A. J. vairuojamas automobilis „Opel Astra“ prie parduotuvės „P“ aikštelėje, sąmoningai užstatė automobilį „Audi A6“, kuriame buvo nuteistieji ir liudytojai D. M. bei R. K., tokiu būdu, neleido nuteistųjų automobiliui išvažiuoti, ir kai nukentėjusysis A. B. išlipęs iš automobilio „Opel Astra“ metė plaktuką į nuteistuosius. Nors iš liudytojo M. V. parodymų matyti, kad minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo daug laisvų vietų, tačiau kodėl A. J. savo automobiliu užtvėrė kelią automobiliui „Audi A6“, negali paaiškinti (8 t., 155 b. l.). Šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad nuteistieji ir konflikte dalyvavę asmenys, t. y. nukentėjusysis A. B., liudytojai) buvo agresyviai nusiteikę, matė ir suprato, kad tarp jų (priešingų pusių) gali kilti muštynės, tam iš anksto ruošėsi, nes su savimi turėjo įvairius žalojančius įrankius, juos siejo pyktis vienas kitam. Teisėjų kolegijos nuomone, šio konflikto iniciatoriais buvo ne nuteistieji, o nukentėjusysis A. B. ir su juo kartu atvykę asmenys. Be to, pažymėtina, kad provokuojamu elgesiu pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, kuriam buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką nukentėjusiajam, t. y. formuojančius ar stiprinančius nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos jam, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką.

102Teisėjų kolegijos nuomone, būtent A. J. ir po to A. B. paminėti veiksmai, t. y. nuteistųjų automobilio užstatymas ir plaktuko metimas, išprovokavo tolimesnius nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, t. y. šaudymą ir smurto naudojimą, dėl ko buvo mirtinai sumuštas A. B. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad būtent A. J. automobilyje „Opel Astra“ atsivežė beisbolo lazdas bei plaktuką, t. y. būtent nukentėjusysis A. B. ir kiti asmenys iš anksto ruošėsi konfliktui, o ne nuteistieji. Tai, kad A. B. buvo aktyvus konflikto iniciatorius patvirtina ir tai, kad iš karto po to, kai A. J. vairuojamas automobilis „Opel Astra“ užblokavo L. B. automobiliui „Audi A6“ galimybę išvažiuoti iš aikštelės, nors joje buvo daug laisvų vietų, būtent nukentėjusysis į nuteistuosius metė plaktuką, taip ne tik sąmoningai išprovokavo nuteistųjų tolimesnius veiksmus, bet tokiu būdu pats elgėsi rizikingai. Todėl bylos duomenys patvirtina, kad A. B. rizikingi veiksmai buvo nukreipti išprovokuoti konfliktą su nuteistaisiais. Tačiau po to, kai pasigirdo šūviai, M. Š. pagriebė plaktuką, kurį metė A. B. ir kartu su E. Č., A. B. bei L. B. nusivijo nukentėjusįjį, o M. V. ir A. J. iš įvykio vietos pabėgo. Tačiau po to sekę M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. nusikalstami veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis, nes nebuvo būtinosios ginties situacijos.

103Nors nuteistieji E. Č. ir A. B. nepripažįsta, kad mušė A. B. ir neigia, jog atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus, tačiau tokius jų parodymus paneigia liudytojo A. J., iš dalies liudytojo M. V. parodymai bei kriminalistinių tyrimų specialistų išvados.

104Kaip matyti iš liudytojo A. J. parodymų, A. B. dar bėgančiam A. B. sudavė į nugarą daiktu, panašiu į golfo lazdą, po to, nukentėjusysis buvo spardomas, o kai grįžo į automobilį „Opel Astra“, jame neberado dviejų golfo lazdų (1 t., 87-91, 92-94, 98-100 b. l.; 9 t., 15-20 b. l.). Iš liudytojo M. V. parodymų matyti, kad iš automobilio „Audi A6“ išlipo nuteistieji M. Š., A. B., E. Č., liudytojas R. K., po to pasigirdo šaudymas, todėl jis išsigando ir pabėgo, kaip buvo užpultas ir nužudytas A. B., nematė (8 t., 153-155 b. l.; 8 t., 154-158 b. l.).

105Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu A. J. apie aplinkybes, kurias jis matė įvykio metu, buvo apklaustas 2007 m. spalio 29 d. (1 t., 89-90 b. l.). Liudytojas A. J. šios apklausos metu paaiškino, kad jo parodymai, duoti anksčiau, t. y. 2007 m. spalio 27 d. yra neišsamūs, nes buvo susijaudinęs dėl A. B. mirties (1 t., 90 b. l.). Be to, liudytojas A. J. šiuos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino apeliaciniame procese.

106Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo A. J. parodymai iš dalies yra teisingi ir patikimi, nes juos patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Liudytojas A. J. tvirtina, kad nuteistasis A. B. pasivijo A. B. ir daiktu, panašiu į lazdą, sudavė nukentėjusiajam į nugarą, dėl ko jis nugriuvo, po to, jis buvo spardomas. Tačiau iš nuteistojo M. Š. parodymų matyti, kad būtent jis (M. Š.) pasivijo A. B., ranka suavė į nugarą (petį), dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, ir tik po to prie nukentėjusiojo pribėgo E. Č., kuris mušė nukentėjusįjį plaktuku.

107Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent M. Š. pasivijo A. B. ir jį pargriovė ant žemės, o liudytojas A. J. sąžiningai klysta, nes dėl šaudymo buvo išsigandęs ir pats bėgo iš įvykio vietos. Todėl konstatuojama, kad būtent M. Š. pasivijo A. B. ir plaktuku sudavė jam į nugaros sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo, ir tik po to E. Č., A. B. jį spardė, o L. B. šaudė. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, liudytojas A. J. nuteistojo M. Š. veiksmus, kai šis pasivijo A. B. ir ranka, kurioje laikė plaktuką, sudavė nukentėjusiajam, klaidingai nurodo kaip A. B. veiksmus, ir tokiu būdu sąžiningai klysta.

108Tuo tarpu liudytojo A. J. parodymai apie tai, kad M. Š., E. Č. ir A. B. spardė A. B. į įvairias kūno vietas, yra vertintini kaip patikimi ir įtikinami, nes tai patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvada Nr. 11-3446 (07), 11-181 (08) nustatyta, kad ant A. B. striukės rastos trys juodos spalvos plastiko mikrodalelės yra vienodos (bendro grupinio priklausomumo) su E. Č. batų padų plastiku. Ten pat konstatuota, kad ant A. B. dešinio sportinio bato rasti pilkai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. B. striukės atitinkamais pluoštais (1 t., 247-255 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. 140-(11542)-IS1-5470 nustatyta, kad ant tirti pateikto E. Č. dešinės kojos sportinio batelio rasto kraujo genotipas sutampa su A. B. genotipu (2 t., 17-20 b. l.). Todėl teisėjų kolegija tiki nuteistojo M. Š. parodymais apie tai, kad prie nugriuvusio A. B. pribėgo L. B. ir šovė nukentėjusiajam į sėdmenis, nes tokius jo parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. MK 17/08 (01) bei teismo medicinos specialisto Diomeno Vitkaus paaiškinimai apygardos teisme, jog daugybiniai paviršiniai šautiniai dešiniojo sėdmens, abiejų klubų ir šlaunų sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti šešiais-septyniais šūviais, kurių įėjimo angos susiformavo dėl poveikio nedidelio diametro sviediniais (kulkomis), kurie turėjo nedidelę kinetinę energiją (1 t., 20-30, 31-35 b. l.; 4 t., 97 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kriminalistinių tyrimų išvados buvo gautos žymiai vėliau, nei liudytojas A. J. davė parodymus apie jam žinomas bylos aplinkybes. Akivaizdu, kad liudytojas A. J. apie svarbias bylos aplinkybes galėjo žinoti tik pats būdamas įvykio vietoje ir betarpiškai stebėdamas nuteistųjų veiksmus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas A. J. apkalba nuteistuosius. Esant šioms aplinkybėms, atlikti eksperimentą dėl to, ar liudytojas A. J. matė ar galėjo matyti įvykius, nėra pagrindo.

109Tuo tarpu nuteistojo M. Š. parodymai apie tai, kad plaktuką, kurį metė A. B., paėmė E. Č. ir juo sudavė tris – keturis smūgius nukentėjusiajam į galvą, ranką ir nugarą, vertinami kritiškai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis E. Č. neigia ne tik paėmęs plaktuką, kurį metė A. B., bet ir nepripažįsta juo sudavęs nukentėjusiajam. Iš nuteistojo E. Č., liudytojų R. K. ir D. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme matyti, kad A. B. mestą plaktuką paėmė ir nukentėjusįjį nusivijo būtent M. Š. Be to, kai M. Š. grįžo į automobilį, jis (M. Š.) pasakė, kad vieną vaikiną sudaužė jų pačių plaktuku (2 t., 154-157, 186-187 b. l.). L. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, taip pat parodė, kad nukentėjusįjį A. B. su plaktuku rankoje nusivijo būtent M. Š. (3 t., 164-165 b. l.). Tuo tarpu, M. Š. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. lapkričio 3 d. apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, plaktuko, kuriuo neva E. Č. sudavė A. B., net neminėjo (2 t., 206-207 b. l.), o apie tai parodė tik papildomai apklaustas įtariamuoju 2007 m. lapkričio 13 d. (2 t., 212-216 b. l.). Teismo kriminalistinės ekspertizės išvadoje nustatyta, kad ant A. B. striukės gobtuvo sprando – pakaušio srities kairėje pusėje yra geležies metalizacijos pėdsakas, t. y. tokio pat metalo, kaip ir tirti pateikto plaktuko galva. Tačiau nėra galimybės nustatyti, ar šis pėdsakas paliktas būtent tirti pateiktu plaktuku, nes jame neužsifiksavo individualūs pėdsaką palikto daikto požymiai. Ten pat konstatuota, kad ant tos pačios striukės pečių juostos ir gobtuvo srityse yra vario (vario-cinko lydinio metalizacijos pėdsakai, tačiau ar jie palikti tirti pateiktomis golfo lazdomis negalima nustatyti, nes jie (pėdsakai) neinformatyvūs (5 t., 60-63 b. l.). Be to, teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad A. B. sužalojimų, kurie būtų būdingi plaktuko sudavimui nėra (1 t., 34-36 b. l.). Tačiau apeliacinio proceso metu apklaustas teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko paaiškino, kad neatmetama galimybė, jog A. B. muštinė žaizda kairės plaštakos trečio piršto nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryta plaktuku arba metaline golfo lazda (9 t., 21 b. l.). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo M. Š. parodymai dėl to, kad smūgius plaktuku nukentėjusiajam sudavė E. Č., nenuoseklūs ir niekuo nepagrįsti, todėl jais tikėti nėra pagrindo.

110Gynėjas advokatas Algimantas Jucys apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu iš E. Č. išimti daiktiniai įrodymai, t. y. batai, drabužiai nebuvo tinkamai supakuoti, galimai jie kontaktavo, lietėsi su nukentėjusiojo rūbais ar daiktais, todėl ant nuteistojo batų galėjo likti mikrodalelės nuo nukentėjusiojo rūbų.

111Teisėjų kolegijos nuomone, tokie gynėjo argumentai nepagrįsti ir atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu daiktinai įrodymai (rūbai, batai ir kiti daiktai) buvo išimti ne tik iš nuteistojo E. Č., bet ir nuteistųjų A. B., M. Š. bei liudytojo R. K., kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (1 t., 163-176, 196-202, 227-231, 240-242 b. l.). Iš Š. rajono policijos komisariato lydraščio ekspertizės centrui matyti, kad pirmiau paminėti daiktai buvo supakuoti į atskiras kartonines dėžes ir uždėti užantspauduota spaudu „Siuntoms Nr. 1“ (1 t., 243 b. l.). Iš byloje patiektos specialisto išvados taip pat matyti, kad daiktiniai įrodymai, t. y. iš nukentėjusiojo A. B., nuteistųjų M. Š., E. Č., A. B. bei liudytojo R. K. išimti rūbai bei avalynė buvo pateikti keturiose dėžėse ir trijose popierinėse pakuotėse, kurios nepažeistos (1 t., 247-248 b. l.). Iš liudytojo R. A. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu daiktiniai įrodymai buvo supakuoti ir laikomi tinkamai, vėliau jie buvo perduoti tirti specialistams (7 t., 177-179 b. l.).

112Teisėjų kolegijos nuomone, gynėjas apeliaciniame skunde kelia tik abejones dėl ikiteisminio tyrimo metu daiktinių įrodymų netinkamo laikymo ar jų perdavimo specialistams tirti, tačiau jokių įtikinamų argumentų dėl to nepateikia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu daiktiniai įrodymai buvo laikomi ar perduoti tirti specialistams netinkamai. Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pilkai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų nuo A. B. striukės atsiradimo ant jo batų yra neįtikinami ir atmetami, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Taip pat atmetami E. Č. gynėjo skundo argumentai apie tai, kad ant nuteistojo E. Č. dešinės kojos sportinio batelio rastas A. B. kraujo antigenas galėjo atsirasti tuo metu, kai nuteistasis bandė atitraukti M. Š. nuo nukentėjusiojo. Tačiau iš nuteistojo M. Š. parodymų matyti, kad E. Č. tokių veiksmų neatliko. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. B. ir E. Č. gynėjo skundo argumentai apie mikrodalelių ir kraujo genotipo atsiradimo aplinkybes ant nuteistųjų A. B. ir E. Č. rūbų bei batų yra spėjamo pobūdžio, niekuo nepagrįsti, todėl laikomi deklaratyviais.

113Pažymėtina, kad nužudymas padarytas bendrininkaujant yra tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-523/2009, Nr. 2K-7-156/2010). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

114Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp nuteistųjų nebuvo išankstinio susitarimo nužudyti A. B., o jis kilo staiga ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais – suderintu elgesiu, suduodant smūgius rankomis, golfo lazdomis, spardant ir šaudant į nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad šioje byloje nenustatyta, kuris iš nuteistųjų sudavė mirtiną smūgį A. B. Teismo medicinos ekspertizės akte konstatuota, kad A. B. mirties priežastimi buvo pakaušio apatinės dalies sumušimas, pasireiškęs kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakaušio sąnaryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, kraujo išsiliejimu smegenų skilveliuose bei kraujosruvomis po minkštaisiais smegenų dangalais, kuris sukėlė mirtį ir buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Labiausiai tikėtina, kad mirtį sukėlęs sužalojimas buvo padarytas sudavus smūgį medine golfo lazda (5 t., 72-83 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje viena iš apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykų yra teismo medicinos specialisto Januš Rybalko išvada dėl sužalojimų nukentėjusiajam padarymo sunkumo bei mechanizmo, kaip įrodymų šaltinio, patikimumas. Pažymėtina, kad specialisto (eksperto) išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, kuri turi būti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikšmės. Įrodymai vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus, kurie išdėstyti minėto straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Kaip jau minėta pirmiau, specialisto ir / ar eksperto išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, kuri neturi jokios prioritetinės reikšmės. Todėl akivaizdu, kad minėti įrodymai turi būti vertinami lyginant su kita bylos medžiaga, kurie patvirtintų ar paneigtų tokių išvadų pagrįstumą.

115Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo A. J. parodymus iš dalies patvirtina ir nuteistųjų E. Č., E. B., L. B. parodymai. Iš nuteistųjų A. B., L. B. ir E. Č. parodymų matyti, kad po to, kai buvo sumuštas A. B., būtent M. Š. atsinešė ne tik plaktuką, bet ir golfo lazdą, kuriuos vėliau išmetė prie A. B. namų, ( - ) (3 t., 51-53 b. l.; 4 t., 58-61, 62-67 b. l.). Iš nuteistojo E. Č. parodymų matyti, kad vėliau jis internetu parašė žinutę A. B. ir liepė minėtas golfo lazdas bei plaktuką išmesti (3 t., 52-53 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu prie namo Nr. ( - ), buvo rasta golfo lazda su medine galvute (1 t., 220-226 b. l.), o S. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje sodų bendrijos „P“, sklype Nr. XX – golfo lazda su metaline galvute (1 t., 204-209 b. l.). Be to, ir teismo medicinos ekspertizės išvada nustatyta, kad sužalojimai A. B. galėjo būti padaryti būtent išimtomis golfo lazdomis: labiausiai tikėtina, kad jo mirtį sukėlęs sužalojimas buvo padarytas sudavus smūgį medine golfo lazda, o jų padarymo galimybė koja ar plaktuku yra mažai tikėtina; sužalojimai dešiniajame žaste, muštinė žaizda kairės plaštakos III piršto nugariniame paviršiuje galinės falangos ir savojo galinio piršto sąnario srityje su galinio pirštikaulio lūžiu, smakre, dviejų viršutinių kandžių vainikuose – tikėtina metaline golfo lazda arba kumščio krumpliais; nubrozdinimai veido kairėje pusėje – tikėtina spiriant (1 t., 204-209, 220-226 b. l.; 5 t., 72-83 b. l.). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti pirmiau paminėtos teismo medicinos ekspertizės išvadomis ir eksperto Januš Rybalko paaiškinimais Apeliaciniame teisme (9 t., 20-22 b. l.).

116Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų, liudytojo A. J. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog visi nuteistieji vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. B. Pažymėtina, kad sprendžiant kaltės klausimą dėl nužudymo svarbi ne vien tik aplinkybė, kiek smūgių ir į kurias konkrečias kūno vietas kaltininkas sudavė nukentėjusiajam. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai byloje dėl nužudymo kaltinami keli asmenys, teismas priimdamas nuosprendį gali remtis mirtino smūgio arba mirties dėl sužalojimų visumos doktrina. Remiantis mirtino smūgio doktrina, jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Tačiau, jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie tyčią nužudyti, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (Kasacinės nutartys Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-10/2010, Nr. 2K-7-156/2010). Šioje nagrinėjamojoje byloje esant prieštaringiems visų nuteistųjų parodymams bei nesurinkus kitų objektyvių įrodymų, negalima tiksliai nustatyti, kuris iš jų medine golfo lazda sudavė A. B. į galvą, dėl ko nukentėjusysis mirė. Tačiau iš surinktų šioje byloje duomenų visumos matyti, kad M. Š., E. Č., A. B. ir L. B., veikdami bendrininkų grupe, sudavė A. B. smūgius rankomis, golfo lazdomis, plaktuku ir spardė į įvairias kūno vietas, o L. B. iš revolverio, užtaisyto 6 mm kalibro „Flobert“ šoviniais, tyčia, ne mažiau kaip šešis kartus, šovė nukentėjusiajam į sėdmenis. Bendrininkavimui yra būtinas susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-745/2006, Nr. 2K-44/2012). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tarp nuteistųjų M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. veiksmų – sudavimo kumščiais, golfo lazdomis, spardymo į itin svarbias gyvybei kūno dalis, šautinių sužalojimų – ir padarinių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jie buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad kokio stiprumo smūgius nukentėjusiajam sudavė kiekvienas iš nuteistųjų neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui, tai gali turėti reikšmės tik bausmės skyrimui. Teisėjų kolegijos nuomone, M. Š. buvo aktyviausias bendrininkų grupės narys, būtent jis pasivijo A. B., pargriovė ant žemės, sudavė plaktuku, spardė. Iš nuteistojo M. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, dalyvaujant gynėjui, matyti, kad gulintį ant žemės A. B. jis (M. Š.) spardė ir taikėsi į galvą, o nukentėjusysis galvą net dengėsi rankomis (2 t., 218-220 b. l.). Po to prie M. Š. nusikalstamų veiksmų prisijungė A. B., E. Č. ir L. B., nukentėjusįjį mušė medine ir metaline golfo lazdomis, spardė, o L. B. šaudė, tokiu būdu visi bendrais veiksmais, naudodami fizinį smurtą, palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą, dėl ko kilo sunkūs padariniai, t. y. A. B. mirtis. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu duoti M. Š. parodymai apie įvykio aplinkybes nuolat keitėsi (4 t., 54-58 b. l.; 6 t., 75-77 b. l.), tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis M. Š. tokiu būdu siekė sušvelninti savo atsakomybę dėl A. B. nužudymo. Tuo tarpu nuteistojo E. Č. parodymai apie tai, kad prasidėjus šaudymui, jis išsigando, todėl nubėgo į kitą pusę ir A. B. nemušė, prieštarauja bylos aplinkybėms ir liudytojo A. J. parodymams, todėl jais tikėti nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų A. B. ir L. B. parodymus apie tai, kad A. B. nemušė, į jį nešaudė, vertina kritiškai, nes jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tokius nuteistųjų parodymus objektyviai paneigia teismo kriminalistinių ekspertizių išvados dėl mikrodalelių ir kraujo genotipo radimo ant jų rūbų ir batų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykiai klostėsi labai greitai, todėl tiek nuteistieji, tiek liudytojai galėjo neatkreipti dėmesio arba nepastebėti vienas kitų veiksmų, todėl dėl objektyvių priežasčių negali tiksliau paaiškinti kiekvieno iš nuteistųjų nusikalstamų veiksmų.

117Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje L. B. nusikalstamus veiksmus iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikavo į BK 284 straipsnio 1 dalį ir tai motyvavo tuo, kad jis (L. B.) šaudydamas nesiekė atimti gyvybės nukentėjusiajam, jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu sutrikdė tik visuomenės rimtį.

118Tačiau teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka iš dalies.

119Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. B. neigia turėjęs ginklą ir teigia, kad į nukentėjusįjį nešovė. Tačiau tai, kad L. B. šaudė į nukentėjusįjį patvirtina nuteistojo M. Š., iš dalies T. Č. parodymai bei teismo medicinos specialisto išvada ir teismo medicinos eksperto Diomeno Vitkaus paaiškinimai apygardos teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino liudytojų R. K. ir D. M. parodymus, kurie nematė, jog L. B. šaudė. Teisėjų kolegijos nuomone, L. B. aktyviais veiksmais realizavo BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir matant kitiems asmenims, ne mažiau kaip šešis kartus, tyčia šovė iš revolverio, užtaisyto 6 mm kalibro „Flobert“ šoviniais ant žemės gulinčiam A. B. į sėdmenis, taip padarė nukentėjusiajam daugybinius, paviršinius, šautinius abiejų klubų ir šlaunų bei dešinio sėdmens srityje sužalojimus, dėl ko nežymiai sutrikdė jo sveikatą. L. B. tokiais savo veiksmai pritarė kitų nuteistųjų M. Š., E. Č. ir A. B. nusikalstamiems veiksmams. Esant šioms aplinkybėms, A. B. padarytų sužalojimų didelis kiekis, suduotų smūgių lokalizacija (sėdmenyse, rankose, krūtinėje ir galvoje) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistieji M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. suduodami smūgius, šaudydami į nukentėjusįjį suvokė, jog šiais veiksmais gali ne tik sutrikdyti sveikatą, bet ir kėsinasi į jo gyvybę.

120Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog M. Š., E. Č. ir A. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas tokios kaltės formos nenumato (BK 15 straipsnis).

121Pažymėtina, kad BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl to gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Suduodant smūgį į galvą, daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Kasacinės nutartys Nr. 2K-302/2010, Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-381/2011).

122Akivaizdu, kad nuteistieji M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. suduodami daug smūgių ne tik rankomis, bet ir golfo lazdomis, spardydami ir šaudydami taikėsi į A. B. kūną, galvą, nors ir neturėjo tikslo ar motyvo nužudyti, tačiau suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą bei numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Netiesioginės tyčios kaltės formą patvirtina ir nuteistųjų veiksmai po nusikaltimo padarymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kai M. Š., E. Č. ir A. B. sužinojo, jog A. B. mirė, jie susitarė slapstytis nuo pareigūnų ir bijojo, jog už nukentėjusiojo nužudymą jiems gali būti keršijama (2 t. 52-53, 110-111 b. l.).

123BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (Kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2011). Pagal šį straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, Nr. 2K-159/2009, Nr. 2K-136/2010, Nr. 2K-55/2011, Nr. 2K-120/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (Kasacinės nutartys Nr. 2K-159/2009, Nr. 2K-34/2008, Nr. 2K-445/2013).

124Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra: smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo viešoje vietoje (automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „P“, Š. mieste), matant kitiems asmenims, šaudė į žmogų. Akivaizdu, kad visi nuteistieji elgdamiesi įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, kas rodo nuteistųjų požiūrį į visuomeninę tvarką, elgesio ir moralės normas, aiškų jų ir visuomenės negerbimą.

125Esant šių aplinkybių visumai darytina išvada, kad M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. bendrais veiksmais nužudė A. B. ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų. Todėl M. Š., E. Č. ir A. B. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojama į BK 129 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo L. B. nusikalstama veika iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Be to, M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. pripažįstama jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo A. B. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

126Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. 2007 m. spalio 26 d. apie 22 val. 00 min., prekybos centro „P“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ( - ) mieste, viešoje vietoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką, matant kitiems asmenims, dėl asmeninių paskatų, o nukentėjusiajam A. B. elgiantis provokuojančiai ir rizikingai, veikdami bendrininkų grupe užpuolė nukentėjusįjį A. B. M. Š., E. Č. ir A. B. pargriautam ir gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam smūgiavo rankomis, kojomis, plaktuku ir golfo lazdomis į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarė A. B. muštinę smakro žaizdą, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, nuskėlė dviejų viršutinių kandžių vainikus, kraujosruvas pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, nugaros dešinėje pusėje – mentės ir juosmens srityse, atvirą dešinio žastikaulio kūno lūžį, muštinę kairės pusės plaštakos III piršto nugarinio paviršiaus žaizdą ir atvirą galinio pirštikaulio lūžį bei pakaušio apatinės dalies sumušimą. Tuo pačiu metu L. B. demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir matant kitiems asmenims, elgdamasis ypatingai įžūliai ir chuliganiškai, kai A. B. gulėjo ant žemės, tyčia iš revolverio, užtaisyto 6 mm kalibro „Flobert“ šoviniais, šovė ne mažiau kaip šešis kartus į sėdmenis, taip padarė nukentėjusiajam daugybinius, paviršinius, šautinius abiejų klubų ir šlaunų bei dešinio sėdmens srityje sužalojimus. Tokiu būdu M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. tokiais bendrais veiksmais padarė A. B. sužalojimus, dėl ko nuo pakaušio apatinės dalies sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakaušio sąnaryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, išsiliejo kraujas smegenų skilveliuose bei kraujosruvos po minkštaisiais smegenų dangalais, todėl nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

127Svarbu pažymėti, kad byloje esantis parduotuvės „S“ ir E. Č. pateikti vaizdo įrašai yra blogos kokybės, juose nėra užfiksuota jokių esminių šios bylos aplinkybių, todėl Apeliaciniam teismui pateikti vaizdo įrašai neturi jokios įrodomosios reikšmės (2 t., 30, 48, 50-52 b. l.). Gynėjo advokato Algimanto Jucio skundo argumentai atlikti trasologinę ekspertizę dėl nuteistųjų automobilio ratų pėdsakų ištyrimo arba nustatyti, kam priklauso nuorūkos, kurios buvo rastos įvykio vietoje, nėra pagrindo, nes tai nei paneigia, nei patvirtina svarbias bylos aplinkybes. Apeliacinis teismas nevertina ir nesivadovauja spaudoje ar internete išdėstytomis nuomonėmis apie šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, nes tai neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui.

128Nors nuteistųjų M. Š. ir E. Č. gynėjai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo ir E. V., tačiau jam jokie įtarimai nebuvo pareikšti.

129Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas aptarė ir motyvuotai atmetė nuteistųjų versiją, jog A. B. nužudė E. V. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji M. Š., E. Č. ir A. B. apie tai, kad A. B. neva nužudė E. V. nieko neminėjo. Nuteistasis M. Š. tik pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu iškėlė versiją, kad A. B. lazda mušė ir E. V. (6 t., 75-77 b. l.). Tačiau šios versijos nepatvirtino nuteistieji E. Č., A. B. ir L. B., kurie teigė, kad nematė, jog E. V. mušė nukentėjusįjį (6 t., 77-79 b. l.). Pagal bylos duomenis matyti, kad E. V. mirė 2010 m. rugpjūčio 12 d. Be to,teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių įtikinamų duomenų, kad šio nusikaltimo padaryme dalyvavo ir E. V. Todėl gynėjų skunduose nurodyti motyvai dėl E. V. galimai padarytų nusikalstamų veiksmų yra deklaratyvaus pobūdžio.

130Dėl bausmės ir civilinio ieškinio

131Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

132Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį.

133Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

134Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“

135Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

136Svarbu pažymėti, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra labai svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Be to, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, t. y. už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Todėl vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-189/2008, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-84/2009, Nr. 2K-105/2009, Nr. 2K-152/2009, Nr. 2K-3/2010).

137Kadangi M. Š., A. B. ir E. Č. nusikalstamos veikos iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojamos į BK 129 straipsnio 1 dalį, o L. B. – iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl nuteistiesiems už šių nusikaltimų padarymą skiriamos naujos bausmės. Teisėjų kolegija, nuteistiesiems skirdama bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Byloje nustatyta, kad M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. padarė labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys). Jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo A. B. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

138Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu M. Š., E. Č. ir A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo nuosprendžiu L. B. taip pat pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininku grupe su M. Š., E. Č. ir A. B. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad M. Š. buvo aktyviausias iš bendrininkų grupės, nes būtent jis pasivijo A. B., suduodamas smūgius rankomis jį pargriovė ant žemės, spardė, taikydamas į galvą, sudavė plaktuku. Tuo tarpu A. B. ir E. Č. pritardami M. Š. ir vienas kito veiksmams, spardė A. B. į įvairias kūno vietas, mušė golfo lazdomis, o pribėgęs L. B. ne mažiau kaip šešis kartus šovė nukentėjusiajam į sėdmenis, taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

139Remiantis bylos duomenimis matyti, kad nuteistieji:

140M. Š. ir A. B. neteisti, tačiau bausti administracine tvarka, charakterizuojami teigiamai, M. Š. dirba (3 t., 41, 155-156 b. l.; 6 t., 164-165 b. l.; 7 t., 212-215 b. l.); E. Č. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba ir mokosi, charakterizuojamas teigiamai (3 t., 96-97 b. l.; 7 t., 169, 170 b. l.); L. B. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai (3 t., 177 b. l.; 8 t., 21-23 b. l.).

141Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. buvo nužudytas 2007 m. spalio 26 d. vakare, o ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007 m. spalio 27 d. (1 t., 1 b. l.). Baudžiamoji byla, kurią sudarė tik trys tomai, perduota teismui 2009 m. gegužės 9 d. (4 t., 1 b. l.). Šioje byloje apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas tik 2012 m. rugsėjo 21 d. (6 t., 194-205 b. l.). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šios bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, nes nebuvo nustatyta pagrindinių liudytojų A. J. ir M. V. buvimo vieta bei buvo paskirtos ekspertizės. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad apygardos teismas ne kartą ėmėsi priemonių, kad liudytojų A. J. ir M. V. būtų apklausti teisiamajame posėdyje (5 t., 9-10, 165-170 b. l.; 6 t., 18-19, 21, 22, 39, 64-72, 108-106, 124 b. l.). Apeliacinis teismas taip pat ne kartą pavedė ikiteisminio tyrimo pareigūnams užtikrinti liudytojų A. J. ir M. V. dalyvavimą bylos nagrinėjime apeliacinio proceso metu, tačiau visais atvejais teismui buvo atsakyta, jog liudytojų rasti nėra galimybės (7 t., 123-124, 152, 197; 8 t., 120-126, 134-135, 137-141, 143 b. l.). Teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą ir įpareigojo prokurorą organizuoti A. J. pristatymą į Apeliacinį teismą, nes šio liudytojo parodymus buvo būtina patikrinti teisme ir pašalinti prieštaravimus (8 t. 202-260 b. l.). Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė medžiagą, kad liudytojas A. J. išvykęs į užsienį (9 t., 1-6 b. l.).

142Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis vien tik formaliais teiginiais (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Be to, svarbu pažymėti, kad kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. BK 2421 straipsnyje numatyta, kad teismas turi rūpintis, jog baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką ir turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Tačiau šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, nepagrįstai užsitęsė ne nuo teismo priklausančių priežasčių. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistiesiems M. Š., E. Č. ir A. B. buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, kuri vėliau buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., 21-22; 2 t., 251, 257 b. l.; 3 t., 3-24, 62, 69, 84-85, 86-91, 13-141 b. l.). Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. Š., E. Č. ir A. B. paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau jokių motyvų nenurodė (6 t., 194-205 b. l.). Apeliacinio proceso metu nuteistiesiems dėl užsitęsusio proceso, t. y. M. Š., E. Č. ir A. B. kardomosios priemonės – suėmimai buvo pakeisti į švelnesnes (7 t., 181-185 b. l.; 8 t., 202-208 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje iš dalies buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuo nusikaltimų darymo pradžios bei jų ištyrimo ir teisinio įvertinimo praėjo labai didelis laiko tarpas (daugiau kaip septyneri metai), per kurį nuteistieji nepadarė kitų nusikaltimų, kas rodo proceso prevencinę reikšmę. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistieji ar jų gynėjai sąmoningai vilkino ar kitaip trukdė ikiteisminiam tyrimui. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad itin per ilgas šios bylos nagrinėjimas teisme pripažįstamas išimtine aplinkybe, todėl nuteistiesiems taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir laisvės atėmimo bausmės kiekvienam iš jų individualizuojamos. Apeliacinis teismas įvertinęs pirmiau išdėstytų aplinkybių visetą konstatuoja, kad E. Č., A. B. ir L. B., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriama mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei numato BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija. Atsižvelgiant į tai, kad M. Š. veiksmai prieš A. B. buvo itin agresyvūs ir įžūlūs, todėl jam 54 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos, tačiau pagal BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatas, jam skiriama minimali laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, tokių bausmių paskyrimas nuteistiesiems užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, pasiekimą.

143Pirmosios instancijos teismas V. B. civilinį ieškinį E. Č., A. B. ir M. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu, nes nukentėjusioji mirė, o paveldėtojai nėra nustatyti (8 t., 12 b. l.).

144Tačiau apeliacinio proceso metu civiliniu ieškovu buvo pripažintas nužudytojo brolis Ž. B. (8 t., 85-86, 176-182 b. l.). BPK 112 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Apeliacinio proceso metu Ž. B. pripažintas nukentėjusiuoju 2013 gegužės 15 d., o civiliniu ieškovu – 2013 m. spalio 10 d. teismo posėdžiuose, kuriuose jau buvo pradėtas įrodymų tyrimas (8 t., 50, 85 b. l.). Šioje byloje skundas dėl turtinės ar neturtinės žalos priteisimo Apeliaciniame teisme negautas, apie turtinės ar neturtinės žalos priteisimą nieko nekalbama ir Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliaciniame skunde. Be to, apeliacinės instancijos teismas negali peržengti prokuroro apeliacinio skundo ribų, todėl negavus papildomos medžiagos jo tiksliai apskaičiuoti negali (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys). BK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu tuo atveju, jeigu kaltinamasis išteisinamas, kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Tačiau šioje byloje M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. pripažinti kaltais ir nuteisti dėl A. B. nužudymo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, nuosprendžio dalis dėl V. B. civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu panaikinamas, ir civiliniam ieškovui Ž. B. pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

145Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

Nutarė

146Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį dėl M. Š., E. Č., A. B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o L. B. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pakeisti:

147M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo A. B. elgesys.

148M. Š. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams.

149Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir M. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

150M. Š. į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2007 m. lapkričio 2 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d.

151E. Č. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams.

152Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir E. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

153E. Č. į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2007 m. lapkričio 2 d. iki 2008 m. kovo 13 d., nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2013 m. vasario 6 d.

154A. B. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams.

155Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

156A. B. į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2007 m. lapkričio 21 d. iki 2007 m. lapkričio 22 d., nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2013 m. vasario 6 d.

157L. B. nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 284 straipsnio 1 dalį:

  • pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams;
  • pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – trisdešimt parų arešto.

158Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir L. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

159Bausmės atlikimo pradžią M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. skaičiuoti nuo jų sulaikymo dienos.

160L. B. pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

161M. Š., A. B. ir E. Č. kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, o L. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

162Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

163Nukentėjusiajam Ž. B. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

164Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129... 4. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – šešiasdešimt parų arešto.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 6. E. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 7. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu trylikai... 8. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – šešiasdešimt parų arešto.... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 10. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 11. - pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu... 12. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – trisdešimt parų arešto.... 13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 14. L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 15. - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – septyniasdešimt parų arešto. Bausmę... 16. Nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės... 17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 18. M. Š., E. Č., A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad veikdami... 19. L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 26 d. apie 22... 20. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 21. Taip pat, apeliaciniame skunde prokurorė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos... 22. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo L.... 23. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką, nužudymų... 24. Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-485/2008, Nr. 2K-324/2009, Nr. 2K-523/2009). Tais... 25. Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-485/2008, Nr.2K-523/2009 ir kt.). Esant susitarimui... 26. Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 27. Pasak prokurorės, L. B. tyčios kryptingumą rodo ir ta aplinkybė, kad jis ne... 28. Prokurorės nuomone, atsižvelgus į pirmiau skunde nurodomas aplinkybes,... 29. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas... 30. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 31. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas... 32. Nuteistojo A. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi... 33. Skunde apeliantas nurodo, kad prieš nukentėjusįjį A. B. jokio smurto... 34. Be to, apeliantas prašo atsižvelgti ir į nuteistųjų M. Š., E. Č. duotus... 35. T. Č., R. K. ir D. M. parodymai. A. B. teigia, kad sėdėdamas viename... 36. Skunde apeliantas remiasi teismų praktika ir pažymi, kad bendrininkavimas yra... 37. Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-7-156/2010... 38. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis viešosios tvarkos pažeisti... 39. Nuteistasis A. B. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodęs jokių... 40. Nuteistojo M. Š. gynėjas advokatas Rimvydas Kairys apeliaciniame skunde... 41. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir... 42. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo teisiamajame... 43. Gynėjas remiasi teismų praktika ir nurodo, kad pakeistas kaltinimas savo... 44. Gynėjo tvirtinimu, buvo pažeistos BPK 305 straipsnio nuostatos, nes pakeistas... 45. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas bendrininkavimo atveju privalo... 46. Nuteistojo M. Š. gynėjas remiasi teismų praktika ir nurodo, kad nužudymas... 47. Gynėjo nuomone, byloje būtina atnaujinti įrodymų tyrimą, teisme apklausti... 48. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad specialisto išvadoje Nr. EKM 95/10... 49. Gynėjas nurodo, kad nuteistasis M. Š. pirmosios instancijos teisme parodė,... 50. Skunde tvirtinama, kad nuteistasis M. Š. nepadarė sužalojimų, nuo kurių... 51. Pažymi, kad pagrindinis kriterijus, nulemiantis nusikalstamą veiką... 52. Skunde prašoma pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatyta BK... 53. Gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodęs jokių motyvų... 54. Nuteistojo E. Č. gynėjas advokatas Algimantas Jucys apeliaciniame skunde... 55. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir... 56. Pasak gynėjo, ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas aplaidžiai,... 57. t. y. Klaipėdos apygardos teismas savo iniciatyva apkaltinamajame nuosprendyje... 58. Gynėjo nuomone, dėl nukentėjusiojo A. B. nužudymo nuteisti nekalti asmenys,... 59. Skunde prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad tik pirmosios instancijos... 60. Gynėjas pažymi, kad tik A. J. ikiteisminio tyrimo metu duodamas... 61. Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad... 62. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas nevertino... 63. Gynėjas skunde remiasi teismų praktika ir tvirtina, kad itin kruopščiai... 64. Nuteistojo E. Č. gynėjas skunde cituoja ikiteisminio tyrimo metu 2007 m.... 65. Skunde cituojami nuteistojo E. Č. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios... 66. Gynėjas cituoja nuteistojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. lapkričio... 67. Taip pat, skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas... 68. Gynėjas skunde nurodo, kad liudytojo T. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2007 m.... 69. Pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme... 70. Nuteistojo E. Č. gynėjo nuomone, nuteistieji nukentėjusiojo golfo lazdomis... 71. Skunde prašome atsižvelgti į laikraštyje „Š“ ir internetiniame... 72. Gynėjo nuomone, Klaipėdos apygardos teismas neįsiteisėjus teismo... 73. Nuteistojo L. B. gynėjas advokatas Sergiejus Buta atsikirtime prašo... 74. Gynėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde nepateikta įrodymų analizė dėl... 75. Atsikirtime atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų,... 76. Prokurorė prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą... 77. Klaipėdos apygardos prokuratūros, nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Rimvydo... 78. Kaip matyti iš prokurorės, nuteistojo A. B., nuteistųjų M. Š. ir E. Č.... 79. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su prokurorės, nuteistojo A. B.,... 80. Pažymėtina, kad įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami... 81. Dėl BPK 256 straipsnio taikymo... 82. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu L. B. buvo... 83. Remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą... 84. BPK 256 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse... 85. Kaip matyti iš apygardos teismo 2012 m. vasario 10 d. teisiamojo posėdžio,... 86. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8... 87. BK 284 straipsnio 1 dalį... 88. M. Š., E. Č. ir A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio... 89. L. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje... 90. Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir... 91. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar... 92. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas sureikšmino ir iš... 93. Šioje byloje objektyviai nustatyta, kad 2007 m. spalio 26 d. vakare, M. Š.,... 94. b. l.). Iš nuteistojo A. B. parodymų matyti, kad jis paskambino pažįstamam... 95. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo šio momento nuteistųjų M. Š., A. B.,... 96. Iš E. Č., iš dalies A. B., liudytojų D. M. bei R. K. parodymų matyti, kad... 97. Tuo tarpu, iš liudytojų M. V. ir A. J. parodymų matyti, kad A. J., M. V. ir... 98. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuteistųjų M. Š., A. B., E. Č. ir L.... 99. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nusikalstama veika pripažįstama padaryta... 100. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. Š., A. B., E. Č. ir L. B. nužudė A. B. ne... 101. Byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas prasidėjo po to, kai liudytojo... 102. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent A. J. ir po to A. B. paminėti veiksmai,... 103. Nors nuteistieji E. Č. ir A. B. nepripažįsta, kad mušė A. B. ir neigia,... 104. Kaip matyti iš liudytojo A. J. parodymų, A. B. dar bėgančiam A. B. sudavė... 105. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu A. J. apie... 106. Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo A. J. parodymai iš dalies yra teisingi... 107. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent M. Š. pasivijo A. B. ir jį pargriovė... 108. Tuo tarpu liudytojo A. J. parodymai apie tai, kad M. Š., E. Č. ir A. B.... 109. Tuo tarpu nuteistojo M. Š. parodymai apie tai, kad plaktuką, kurį metė A.... 110. Gynėjas advokatas Algimantas Jucys apeliaciniame skunde nurodo, kad... 111. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie gynėjo argumentai nepagrįsti ir atmestini.... 112. Teisėjų kolegijos nuomone, gynėjas apeliaciniame skunde kelia tik abejones... 113. Pažymėtina, kad nužudymas padarytas bendrininkaujant yra tada, kai darant... 114. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp nuteistųjų nebuvo išankstinio... 115. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo A. J. parodymus iš dalies... 116. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų,... 117. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje L.... 118. Tačiau teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis... 119. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. B. neigia turėjęs ginklą ir teigia, kad... 120. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 121. Pažymėtina, kad BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti... 122. Akivaizdu, kad nuteistieji M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. suduodami daug... 123. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar... 124. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. viešoje... 125. Esant šių aplinkybių visumai darytina išvada, kad M. Š., E. Č., A. B. ir... 126. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nustatė, kad M. Š., E. Č., A. B. ir L.... 127. Svarbu pažymėti, kad byloje esantis parduotuvės „S“ ir E. Č. pateikti... 128. Nors nuteistųjų M. Š. ir E. Č. gynėjai apeliaciniuose skunduose nurodo,... 129. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas aptarė ir motyvuotai... 130. Dėl bausmės ir civilinio ieškinio... 131. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo... 132. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės... 133. Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas... 134. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime... 135. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo... 136. Svarbu pažymėti, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra labai... 137. Kadangi M. Š., A. B. ir E. Č. nusikalstamos veikos iš BK 129 straipsnio 2... 138. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu M. Š., E. Č. ir... 139. Remiantis bylos duomenimis matyti, kad nuteistieji:... 140. M. Š. ir A. B. neteisti, tačiau bausti administracine tvarka,... 141. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. buvo nužudytas 2007 m. spalio 26 d.... 142. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo... 143. Pirmosios instancijos teismas V. B. civilinį ieškinį E. Č., A. B. ir M. Š.... 144. Tačiau apeliacinio proceso metu civiliniu ieškovu buvo pripažintas... 145. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3... 146. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį dėl M.... 147. M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. pripažinti jų atsakomybę lengvinančia... 148. M. Š. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto... 149. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo... 150. M. Š. į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme... 151. E. Č. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto... 152. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo... 153. E. Č. į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2007 m.... 154. A. B. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto... 155. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo... 156. A. B. į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2007 m.... 157. L. B. nusikalstamą veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK... 158. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes... 159. Bausmės atlikimo pradžią M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. skaičiuoti nuo jų... 160. L. B. pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą... 161. M. Š., A. B. ir E. Č. kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą,... 162. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. B. civilinis ieškinys paliktas... 163. Nukentėjusiajam Ž. B. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą,... 164. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....