Byla e2-1718-619/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo teisėja A. Kalinauskienė,

2sekretoriaujant V. Kamašinienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui L. Š.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,Nolteris“ ieškinį atsakovei UAB ,,Ervin“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Nustatė

5

  1. Ieškovė BUAB „Nolteris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 15 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Nolteris“ sumokėjo UAB „Ervin“ 55.000,00 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas“ ir taikyti restituciją - iš atsakovės UAB „Ervin“ UAB „Nolteris“ naudai priteisti 55.000,00 EUR, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendinio visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. BUAB „Nolteris“ bankroto administratorius UAB „Valeksa“ vykdydamas jam ĮBĮ numatytas pareigas, patikrinęs UAB „Nolteris“ buhalterinius dokumentus, nustatė, kad 2015 m. spalio 15 d. UAB „Nolteris“ nepagrįstai sumokėjo UAB „Ervin“ 55.000,00 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas“. Įmonė ir UAB „Ervin“ tiekė ir pirko viena iš kitos produkciją. Tuo metu, kai buvo atliktas ginčo pavedimas, UAB „Ervin“ jau buvo skolingas UAB „Nolteris“ 59.712 Eur. Minėta suma sumokėta be jokio teisėto pagrindo, kadangi byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ginčijamas mokėjimas buvo sudarytas tuo metu, kai ieškovė buvo nemoki, akivaizdžiai neturėjo pakankamai lėšų ir negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Ieškovė tokiu būdu sumažino savo turto vertę 55.000,00 Eur suma ir taip sumažino kreditorių galimybę susigrąžinti skolą, nes likusio turto nepakanka atsiskaityti su kitais kreditoriais.
  3. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog UAB „Nolteris“ ir UAB „Ervin“ yra susijusios įmonės per akcininkus bei vadovus. Taigi, ieškovei be jokio pagrindo atlikus ginčijamą mokėjimą susijusiai įmonei t. y. atsakovei, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, neabejotinai įrodomas šalių nesąžiningumas. Ieškovės nuomone, esant tokioms aplinkybėms mokėjimas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, t.y. CK 6.9301 str. numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei įmonės kreditorių interesus (CK 6.66 str.), todėl pripažinintinas negaliojančiu, vadovaujantis CK 1.80 str. bei taikytina restitucija. Administratoriaus nuomone, šiuo atveju taip pat egzistuoja CK 6.66 str. (actio Pauliana) įtvirtintos sandorių negaliojimo sąlygos.
  4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė UAB „Ervin“ prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
  5. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė buvo skolinga Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o. avansu sumokėtas pinigines lėšas 169 814,81 Eur. Ieškovė 2015-06-18 raštu pasiūlė kreditoriui atsiimti skolą ne piniginėmis lėšomis, o dyzeliniu kuru. Ginčo pavedimu ieškovė atsakovei pervedė 55 000 EUR kaip avansą už ketinamą įsigyti dyzelinį kurą, kurį ketino perduoti minėtai Lenkijos įmonei. Tačiau šio dyzelinio kuro pirkimas neįvyko, kadangi Lenkijos įmonė, kuriai ieškovė planavo perparduoti kurą, atsisakė jį pirkti, motyvuodama tuo, kad jo netenkina ieškovės taikomi antkainiai, o dyzelinį kurą jam priimtiniau pirkti tiesiogiai iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė liko skolinga savo kreditoriui — Lenkijos įmonei, o atsakovė liko skolinga ieškovei 55 000 Eur už nepristatytą dyzelinį kurą. Visos šalys 2015-12-31 pasirašė susitarimą, pagal kurį ieškovė perleido savo kreditoriui Utasz Speed Sp.z.o.o. atsakovės įsiskolinimą 111 659,30 Eur (įsiskolinimas sudarė daugiau nei 55 000 Eur, kadangi ieškovė perleido savo reikalavimo teisę į atsakovą didesne apimtimi), tuo pačiu ieškovės įsiskolinimas Utasz Speed Sp.z.o.o. sumažėjo 111 659,30 Eur. Atsakovė įsipareigojo savo įsiskolinimą naujajam kreditoriui grąžinti kuru. Pavedimas šiuo konkrečiu atveju laikytinas ne atsiskaitymu su atsakovu, o avansu, kuris buvo sumokėtas už dyzelinį kurą, dėl ko atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas (LR CK 6.9301 str.) šiuo atveju ginčo santykiams netaikytinas. Atsakovė taip pat pažymi, jog ieškovės kreditoriaus Utasz Speed Sp.z.o.o. turtinis reikalavimas, remiantis LR CK 6.9301 str. nustatyta kalendorinio eiliškumo tvarka, buvo pradelstas anksčiau nei ieškovės nurodomo kreditoriaus UAB „UHB Agro“.
  6. Atsakovės nuomone, ieškovė taip pat neįrodė actio Pauliana sąlygų. Nepagrįsta išvada, kad UAB „Nolteris“ buvo nemoki ginčo pavedimo atlikimo metu, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2016-04-13 nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla prieitos išvados apie galimą ankstesnį įmonės nemokumą (t.y. galimą nemokumą dar 2014 metais) neturi teisinės reikšmės šiai konkrečiai bylai bei negali būti laikomos turinčiomis prejudicinę reikšmę. Be to, net ir nustačius įmonės nemokumo atsiradimo momentą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad nemokumo būsena automatiškai lemia įmonės negalėjimą vykdyti atsiskaitymus su kitais kreditoriais bei vykdyti įprastų, ūkinei — komercinei veiklai būdingų sandorių. Šiuo atveju ginčo pavedimu buvo avansu atsiskaitoma už produkciją (t.y dyzelinį kurą), kurio prekyba vertėsi ieškovė, dėl ko šis sandoris laikytinas įprasta ieškovės ūkine — komercine veikla.
  7. Dublike ieškovė BUAB „Nolteris“ papildomai pažymėjo, jog pripažįsta, kad 2015 metų birželio mėnesį Lenkijos įmonė „Utasz Speed“ Sp.z.o.o. buvo permokėjusi UAB „Nolteris“ 169.814,81 Eur, tačiau nepagrįstais laikė atsakovės teiginius, kad 2015-10-15 ginčo pavedimu ieškovė atsakovei pervedė 55.000 EUR sumą kaip avansą už ketinamą įsigyti dyzelinį kurą, kurį ketino perparduoti Lenkijos įmonei „Utasz Speed“ Sp.z.o.o. Atkreipė dėmesį, jog tokiems teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „Ervin“ niekada nebuvo pagrindinis dyzelinio kuro tiekėjas ieškovės įmonei. Priešingai, būtent atsakovė dažniau pirkdavo kurą iš ieškovės. Ieškovė taip pat nesutiko su atsakovės pozicija, jog nėra įrodyta, kad ginčo pavedimas pažeidė LR CK 6.9301 str. numatytą kreditorių eiliškumą. Nors atsakovė ir nurodo, kad ieškovės kreditoriaus Utasz Speed Sp.z.o.o. turtinis reikalavimas, remiantis nustatyta kalendorinio eiliškumo tvarka, buvo pradelstas anksčiau nei ieškovės nurodomo kreditoriaus UAB „UHB Agro", tačiau atsakovė ieškovės kreditoriaus „Utasz Speed“ Sp.z.o.o. turtinio reikalavimo pradelsimo datos nenurodo. Ieškovės skola šiam kreditoriui suėjo 2015 m. birželio 29 d. Sutartis su Lenkijos „Utasz Speed“ Sp.z.o.o. galiojo iki 2015 m. gruodžio 31 d. Būtent paskutinę sutarties galiojimo dieną šalys ir išsprendė visus tarpusavio atsiskaitymo santykius pasirašydami atsakovės pateiktą trišalę 2015 m. gruodžio 31 d. sudarytą tarpusavio reikalavimų įskaitymo sutartį. Atsakovės teiginiai apie ieškovės nemokumą yra paremti tik jo paties samprotavimais. Jokių skaičiavimų ar įrodymų, kurie paneigtų Vilniaus apygardos teismo 2016-04-13 nutartyje padarytą išvadą apie UAB „Nolteris“ nemokumą 2014 metais atsakovė nepateikia.
  8. Atsakovė UAB „Ervin“ pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog ieškovė iš esmės ginčija atsakovės skolos atsiradimo aplinkybes, o ne galutinį skolos įskaitymo rezultatą — tarp ieškovės, atsakovės ir Lenkijos įmonės Utasz Speed Sp.z.o.o. sudarytą 2015-12-31 Susitarimą. Iš ieškovės pateikiamos skolų apyvartos tarp UAB „Nolteris“ ir UAB „Ervin“ 2015 metais yra matyti, kad 2015-12-31 tarp ieškovės ir atsakovės buvo atlikta užskaita 111 659,30 Eur sumoje ir į šią sumą patenka ir ginčo mokėjimo pavedimas 55 000 Eur sumoje (atliktas 2015-10-15). Šalims pasirašius 2015-12-31 trišalį susitarimą, visa atsakovės skola ieškovei (tame tarpe ir 55 000 Eur pavedimas) buvo perleista Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o., o pastaroji atsisakė savo reikalavimo teisės į ieškovą 111 659,30 Eur sumoje. Šių aplinkybių savo dublike ieškovė neginčija. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog remiantis byloje esančiais duomenimis neįmanoma nustatyti ieškovės prievolės pradelstumo Lenkijos „Utasz Speed“ Sp.z.o.o., todėl remiantis LR CK 6.53 str. 1 d. eškovės skola šiam kreditoriui vėliausiai tapo pradelsta 2015-06-24.

6Ieškinys tenkintinas.

  1. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovei BUAB „Nolteris“ iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“. Bankroto administratorius UAB „Valeksa“ gindamas bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus pareiškė atsakovei UAB „Ervin“ ieškinį ir remdamasis CK 1.80 str., CK 6.66 str. (actio Pauliana) prašo pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 15 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Nolteris“ sumokėjo UAB „Ervin“ 55.000,00 EUR, motyvuodamas tuo, kad minėtas vienašalis sandoris atliktas pažeidžiant kreditorių interesus bei CK 6.9301 str. numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Atsakovė nesutikimą su pareikštu ieškiniu iš esmės grindžia aplinkybe, jog ginčo pavedimas nėra laikytinas atsiskaitymu CK 6.9301 str. prasme, be to nėra įrodytas actio Pauliana sąlygų visetas.
  2. Pažymėtina, jog CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Ieškovės atlikti pinigų pervedimai į atsakovės sąskaitą laikytini vienašaliais sandoriais, nes tokiais ieškovės veiksmais buvo siekiama sukurti atitinkamas teises ir pareigas ieškovei ir atsakovei, todėl ginčo mokėjimo sandorį galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-597/2010). Šiame kontekste taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog šiuo atveju atliktas pavedimas yra avansas už dyzelinį kurą, todėl nėra laikytinas atsiskaitymu ir jam nėra taikytinas CK 6.9301 str.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančio CK 1.80 str. pagrindu kaip prieštaraujančio CK 6.9301 str.
  1. Administratorius prašo pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 15 d. ieškovės atliktą pavedimą negaliojančiu kaip sudarytą pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.80 str.), t.y. pažeidžiant CK 6.9301 str. numatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
  2. Pažymėtina, jog CK 6.9301 str., reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 str. 1 d.). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 str. 2 d.).
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, išaiškino, kad siekiant, jog atlikti mokėjimai būtų pripažinti prieštaraujančiais imperatyviajai CK 6.9301 straipsnio normai ir dėl to niekiniais, turi būti nustatyta, kad: pirma, skolininkas atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (šiai sąlygai nustatyti būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu bei pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį); antra, mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.
  4. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės argumentais, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo mokėjimo pavedimas atsakovei atliktas turint kitų pradelstų kreditorinių įsipareigojimų. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, konstatavo, jog jau nuo 2014 metų įmonės įsipareigojimai viršijo 1/2 įmonės balanse esančio turto ir įmonė buvo nemoki, tai patvirtina įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014-2016 m. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą bei nurodytą kasacinio teismo praktiką šie įrodymai nėra pakankami išvadai dėl ginčo mokėjimų nurodymų niekinio pobūdžio padaryti, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas įvertinti ar egzistuoja sąlygos ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
  5. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“, Norvegijos įmonė Parkerings-Compagniet, AS, bylos Nr. 3K-3-423/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Neto“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2013; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 3) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-25/2012).

7Dėl kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

  1. BUAB „Nolteris“ bankroto byloje yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, bendrovės bankroto administratorius ne tik atstovauja bankrutuojančią bendrovę teisme, tačiau taip pat gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 9, 14 punktai). Taigi, BUAB „Nolteris“ kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti, turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises bankrutuojančiai bendrovei. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktu bankroto administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę visų BUAB „Nolteris“ kreditorių vardu. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų - ir CK 1.80 bei 6.66 straipsnių pagrindu.

8Dėl privalėjimo sudaryti ginčo sandorį ir kreditorių teisių pažeidimo

  1. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.
  2. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymu ieškovė BUAB „Nolteris“ pervedė atsakovei 55000 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodytas „avansas“. Bylos medžiaga taip pat patvirtina ir atsakovė neginčija, jog ginčo pavedimo metu atsakovė buvo skolingas ieškovei 111 659,30 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, konstatuota, jog jau nuo 2014 metų įmonės įsipareigojimai viršijo 1/2 įmonės balanse esančio turto ir įmonė buvo nemoki. Nesutiktina su atsakovės argumentais, jog minėtoje nutartyje padarytos teismo išvados neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi jos padarytos remiantis BUAB „Nolteris“ finansinės atskaitomybės duomenimis, t.y. 2014 m., 2015 m. bei 2016 m. balansus. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo išaiškinimą, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Nemokumas nustatomas, įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012). Remiantis minėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi, nustatyta, kad pagal 2015 m. ieškovės balansą įmonės turtą sudarė 279911 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 281524 Eur, t.y. viršijo turto vertę. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2015 m. liepos 15 d. skolų suderinimo akto matyti, jog ieškovės skola įmonei UAB „Arghus“ siekė 226926,30 Eur (el. b., tomas I, b.l. 41). Atsakovė įrodinėja, jog ginčo mokėjimo pavedimo metu ieškovė buvo skolinga Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o. 169814,81 Eur ir šis kreditorinis reikalavimas buvo pradelstas ankščiau nei kreditoriaus UAB „Arghus“, tačiau kaip pats pripažįsta triplike, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kurio iš minėtų kreditorių reikalavimas tapo pradelstas anksčiau, kadangi esantys duomenys patvirtina, jog ginčo pavedimo metu įmonė buvo nemoki.
  3. Atsakovė nesutikdama su pareikštu ieškiniu neginčija, jog gavo ginčo pavedimu pervestas lėšas iš ieškovės, tačiau teigia jog pavedimas nepažeidė kreditorių interesų, kadangi tai ieškovės vykdomą veiklą atitinkantys komercinis sandoris - avansas už ketinamą įsigyti dyzelinį kurą, kurį ieškovė planavo perleisti kreditoriui Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o. siekiant padengti 111659,30 Eur įsiskolinimą. Atsakovė taip pat nurodo, jog 2016 m. birželio mėn. Lenkijos įmonė neturėjo atitinkamų leidimų, o 2015 m. rugsėjo 30 d. pranešė gavusi atitinkamus leidimus leidžiančius įsigyti ir parduoti dyzelinį kurą, dėl ko 2015 m. spalio 15 d. ieškovė ir pervedė 55000 Eur avansą atsakovei už dyzelinį kurą, kuris turėjo būti perduotas Lenkijos įmonei. Tačiau minėtas kuras nebuvo pristatytas, kadangi Lenkijos įmonė atsisakė pirkti dyzelinį kurą iš ieškovės, nurodydama, kad jai priimtiniau jį pirkti tiesiogiai iš atsakovės. Atsakovė taip pat įrodinėja, jog 2015 m. gruodžio 31 d. trišalių susitarimu tarp ieškovės, atsakovės ir minėtos Lenkijos įmonės išspręsti klausimai dėl tarpusavio skolų, t.y. ieškovė perleido Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o savo reikalavimo teisę į atsakovę 111659,30 Eur sumoje, į kurią patenka ir ginčo mokėjimo pavedimas.
  4. Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. R. M. ir kt., bylos 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-324/2008; kt.)., priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
  5. Atsakovė siekdama pagrįsti savo poziciją dėl ginčo sandorio sudarymo aplinkybių pateikė Lenkijos įmonės Utasz Speed Sp.z.o.o reikalavimą ieškovei grąžinti permokėtą 169814,81 Eur sumą, ieškovės atsakymą į šį reikalavimą su pasiūlymu atsiskaityti kuru bei Lenkijos įmonės pakartotinį reikalavimą grąžinti skolą pinigais, kadangi neturi pakrovimo galimybių (el.b. T1., b.l.112-117). Tačiau šie įrodymai savaime nepagrindžia 14 sprendimo punkte atsakovės nurodytų ginčo pavedimo aplinkybių. Tokių aplinkybių nepagrindžia ir 2015 m. rugsėjo 30 d. Lenkijos įmonės el. laiškas ieškovei, kuriame prašoma kiekvieną dieną siųsti informaciją apie dyzelino ir benzino kainas. Kaip pagrįstai atkreipia dėmesį ieškovė, atsakovė nepateikia jokių įrodymų pagrindžiančių, jog ieškovė iš tiesų kreipėsi į atsakovą dėl kuro, kurį ketino perduoti Lenkijos įmonei siekiant padengti turimą įsiskolinimą, įsigijimo. Atsakovė taip pat nepaneigė ieškovės dėstomos pozicijos, kad ieškovės kuro įsigijimas iš atsakovės nebuvo įprasta verslo praktika, kadangi būtent atsakovė dažniau įsigydavo kurą iš ieškovės. Vertinant atsakovės nurodomą 2015 m. gruodžio 31 d. trišalį susitarimą, teismas pažymi, jog jame nėra įvardijama kokią sumą atsakovė yra skolinga ir kokias pasekmes šis susitarimas sukelia ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykiams. Minėtas susitarimas tik patvirtina, jog atsakovė perima iš ieškovės 111659,30 Eur skolą kreditoriui Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o. Teismo vertinimu, byloje pateikta Skolų apyvarta tarp UAB „Nolteris“ ir UAB „Ervin“, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie ieškovės ir atsakovės sąsajas per valdymo organus, taip pat negali būti vertinama kaip pakankamas įrodymas. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle ir vidiniu įsitikinimu sprendžia, jog atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų pagrindžiančių jos nurodytas ginčo sandorio aplinkybes.
  6. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti išeitis išvengti bankroto. Teismo vertinimu, vertinant kreditorių interesų pažeidimo sąlygą, šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad ieškovas žinodamas, kad faktiškai yra nemokus ir turi didelės apimties įsipareigojimų UAB „Arghus“ ir Lenkijos įmonei Utasz Speed Sp.z.o.o neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra skolinga ieškovui perveda atsakovei ženklią vertinant su atsakovės turimais įsipareigojimais 55000 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių tokios sumos pervedimą atsakovei, atsakovė neginčija, kad šias lėšas gavo, taip pat neginčija, kad nėra pateikęs atsakovei dyzelinio kuro už šią sumą, todėl laikytina, jog šias lėšas atsakovė įgijo be jokio teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys esant byloje nustatytoms aplinkybėms, skirtingai nei teigia atsakovė, negali būti laikomas atitinkančiu protingą verslo logiką sandoriu be to yra neabejotinai pažeidžiantis kreditorių interesus.
  7. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas taip pat sprendžia, jog ieškovė įrodė ir kitą būtiną actio Pauliana taikymui sąlygą – ginčo sandorio sudarymo neprivalomumą, kadangi kaip minėta būtent atsakovė buvo skolinga ieškovei, o dokumentų, kurių pagrindu ieškovė pervedė atsakovei ginčo sumą byloje nėra.

9Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį

  1. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus ir byloje pateiktus įrodymus, kurių atsakovė neginčijo ieškovei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. birželio 9 d. Sandorius bankroto administratorius privalo patikrinti per 6 mėnesius (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Ieškinys šiuo atveju pareikštas 2017 m. birželio 9 d. taigi, darytina išvada, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.
Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises
  1. Minėta, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Nolteris“ iškeliant bankroto bylą, konstatuota, jog jau nuo 2014 metų įmonės įsipareigojimai viršijo 1/2 įmonės balanse esančio turto ir įmonė buvo nemoki, tai patvirtino byloje esantys įmonės balansai už 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. Tai patvirtina faktą, jog įmonė ginčo pavedimo atlikimo metu buvo nemoki, todėl įmonės veiksmai, kuriais ji be jokio teisinio pagrindo pervedė lėšas savo skolininkui laikytini nesąžiningais, nes skolininkas žinojo, kad sudaromi sandoriai pažeis kitų įmonės kreditorių teises.
Trečiasis asmuo, sudarąs sandorį, buvo nesąžiningas
  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko nesąžiningumo vertinimo, nurodė, kad skolininkas laikomas nesąžiningu tik esant pagrindui konstatuoti, kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog sandorio sudarymas pažeis skolininko kreditoriaus teises. Žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. Turėjimas žinoti suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo 2007-04-19 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės nurodytas aplinkybes, jog įmonės UAB „Nolteris“ ir UAB „Ervin“ yra susijusios per vadovus ir akcininkus. Kadangi G. U. UAB „Nolteris“ vadovo pareigas ėjo nuo 2014 m. balandžio 25 d., o nuo 2017 m. gegužės 16 d. eina UAB „Ervin“ vadovo pareigas (el. b. T. I., b. l. 43-46). Ieškovė taip pat nurodė, kad BUAB „Nolteris“ akcininkė B. S. yra V. Ž. (UAB „Ervin“ akcininko dukra). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė argumentų ar įrodymų paneigiančių šias aplinkybes nepateikė, taip pat neneigė, jog ieškovės argumentų dėl nesąžiningumo sudarant ginčo sandorį.
  2. Sąžiningu laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neringos žuvis“ v. A. P. IĮ „Altana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-168/2007). Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir paties atsakovės argumentai procesiniuose dokumentuose patvirtina, kad atsakovė žinojo apie ieškovės finansinę situaciją bei turimus įsipareigojimus kreditoriams.
  3. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės UAB „Nolteris“ laikotarpyje 2015 m. spalio 15 d. atliktas mokėjimo sandoris (pavedimas) atsakovei UAB „Ervin“ pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).
Dėl restitucijos taikymo
  1. Vienai bylos šaliai prašant pripažinti sandorį negaliojančiu, teismas, patenkinęs tokį reikalavimą, toje pačioje byloje privalo išspręsti ir restitucijos klausimą. Taigi teismas turi pareigą pasisakyti, ar yra pagrindas taikyti restituciją ir jeigu toks pagrindas nustatomas ir sprendžiama restituciją taikyti, tai kokiu būdu (natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais).
  2. Ieškovė prašo taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 55 000 Eur. Vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad skolininko nepagrįstai perleistas turtas grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Pripažinus laikotarpyje 2015 m. spalio 15 d. UAB „Nolteris“ atliktą mokėjimo sandorį (pavedimą) atsakovei UAB „Ervin“ negaliojančiu, ieškovės prašymas taikyti restituciją yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 55 000 Eur suma.
Dėl palūkanų priteisimo
  1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  2. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Remiantis CK 6.210 straipsniu, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
  3. Teismui pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu laikytina, jog atsakovė pažeidė prievolę grąžinti ieškovei be pagrindo gautas lėšas. Be to, atsakovė neginčijo šio ieškovės reikalavimo, palūkanų skaičiavimo laikotarpio ir jų dydžio, todėl ieškovės reikalavimas dėl 6 proc. metinių palūkanų priteisimo tenkintinas.
  4. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (55 000 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
  2. Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Ieškovė pateikė įrodymus pagrindžiančius, jog nagrinėjamoje byloje patyrė 1400 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Teismo vertinimu jos buvo būtinos ir pagrįstos, neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės.

11Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 279 straipsniais, teismas

Nutarė

12Ieškinį tenkinti.

13Pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 15 d. mokėjimo pavedimą, kuriuo UAB „Nolteris“ sumokėjo (į.k. 303290679) UAB „Ervin“ (į.k. 120275396) 55.000,00 Eur.

14Taikyti restituciją - iš atsakovės UAB „Ervin“ (į.k. 120275396) UAB „Nolteris“ (į.k. 303290679) naudai priteisti 55.000,00 Eur.

15Priteisti iš atsakovės UAB „Ervin“ (į.k. 120275396) UAB „Nolteris“ naudai 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (55.000,00 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16Priteisti iš atsakovės UAB „Ervin“ (į.k. 120275396) UAB „Nolteris“ (į.k. 303290679) naudai 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai