Byla 2A-52-241/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės,

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant ieškovės atstovei E. M., atsakovui A. N., atsakovo atstovui advokatui Jonui Butkui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų prekyba“ ieškinį atsakovui A. N. dėl žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Byloje keliamas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimas jam neperdavus bankroto administratoriui dalies įmonės turto.

7Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1426678,37 Lt žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, kaip buvęs ieškovės vadovas, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tuometiniam bankroto administratoriui neperdavė per laikotarpį nuo 2007 m. iki 2009 m. ieškovės įsigytų 1356628,57 Lt vertės trąšų bei 70 049,80 Lt vertės grūdų likučių ir tokiu būdubendrovei padarė 1 426 678,37 Lt žalą, nes bendrovė negali šių prekių parduoti ir tenkinti kreditorių reikalavimų bankroto byloje.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimuieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovo 413 194,61 Eur žalai atlyginti bei 5 290,00 Eur žyminio mokesčio ir 3,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

10Teismas nustatė, kad atsakovo neteisėta veika pasireiškė neveikimu, t. y. atsakovas, neišsaugodamas 413 194,61 Eur vertės dydžio bendrovės turto ir jo neperduodamas įmonės bankroto administratoriui, pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, įpareigojančias buvusį bankrutuojančios įmonės vadovą perduoti administratoriui įmonės turtą, padarė ieškovei 413 194,61 Eur dydžio žalą. Atsakovo teiginius, kad dalį ieškovės turto pasisavino kiti UAB „Žaliavų prekyba“ dirbę asmenys, o už turto panaudojimą turi atsakyti buvusi buhalterė R. M., teismas pripažino nepagrįstais. Teismas įvertino Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendį, kuriame konstatuota, jog atsakovas yra nuteistas už tai, kad 2006–2008 metų laikotarpiu būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą apgaulingai tvarkė UAB „Žaliavų prekyba“ buhalterinę apskaitą bei pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį 1 760 764,34 Lt svetimą, UAB „Žaliavų prekyba“ priklausantį, didelės vertės turtą; dėl atsakovo padarytų pažeidimų organizuojant įmonės buhalterinę apskaitą nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Žaliavų prekyba“ 2007 ir 2008 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Įvertinęs tai, kad buvusi UAB „Žaliavų prekyba“ buhalterė R. M. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu yra nuteista už aplaidų šios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, teismas padarė išvadą, kad ši aplinkybė nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo žalos atlyginimo ieškovei.Teismas pažymėjo, kad iš teismo įsakymo turinio matyti, kad buvusi UAB „Žaliavų prekyba“ buhalterė R. M. įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė pagal atsakovo pateiktus dokumentus, tarėsi su juo, kokie duomenys turi būti nurodyti buhalterinėje apskaitoje, o supratusi, kad buhalterijoje atsiranda skirtingi dokumentai, pagal kuriuos iškreipiama reali bendrovės buhalterija, ji nusprendė išeiti iš darbo. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo pateikti duomenys apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra įrodymas, jog UAB „Žaliavų prekyba“ turtą ar dokumentus yra užvaldę kiti asmenys, kaip tai atsiliepime į ieškinį nurodo atsakovas. Teismas sprendė, jog atsakovo teiginiai dėl dokumentų dingimo ar galimybių juos išreikalauti iš atitinkamų institucijų yra paneigti ikiteisminio tyrimo įstaigų motyvuotais atsakymais bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžiu. Nurodytų motyvų pagrindu teismas tenkino ieškovės ieškinį.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 176, 181, 185 str.), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir išvadas parėmė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, padarė nelogiškų išvadų ir dėl to priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

142. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo neteisėta veika pasireiškė neveikimu, t. y. 413 194,61 Eur vertės bendrovės turto neišsaugojimuir jo neperdavimu bankroto administratoriui. Teismas savo išvadas grindė Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis, kad atsakovas 2006-2008 metų laikotarpiu, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė UAB „Žaliavų prekyba“ buhalterinę apskaitą bei pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį 1 760 764,34 Lt svetimą, UAB „Žaliavų prekyba“ priklausantį, didelės vertės turtą. Ieškovės šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos baudžiamojoje byloje. Atsakovas nebuvo teisiamas ar nuteistas už ieškinyje nurodyto turto iššvaistymą arba pasisavinimą; nurodyto turto netinkamą buhalterinę apskaitą. Tarp fakto, kad atsakovas buvo nuteistas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, ir ieškovės reikalavimų nėra ryšio. Atsakovas buvo nuteistas dėl to, kad buhalterinėje apskaitoje turto įsigijimo apskaityta mažiau, nei pagal dokumentus yra parduota.

153. Teismas apie trūkstamo turto kiekį ir vertę išvadas darė remdamasis ieškovo pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis. Minėti dokumentai yra be UAB „Žaliavų prekyba“ vadovo arba kurio nors darbuotojo parašų. Prekių kiekiai yra dideli, jie negalėjo būti atvežti viena transporto priemone. Ieškovė nepateikė gabenimo važtaraščių arba kitų dokumentų, patvirtinančių prekių gavimą ir įtraukimą į UAB „Žaliavų prekyba“ apskaitą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad visas nurodytas kaip prarastas turtas buvo faktiškai gautas UAB „Žaliavų prekyba“.

164. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo teiginiai dėl dokumentų dingimo ar galimybių juos išreikalauti iš atitinkamų institucijų yra paneigti ikiteisminio tyrimo įstaigų motyvuotais atsakymais bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžiu. Priešingai, nei nurodė teismas, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendyje deklaratyviai teigiama, kad šis teismas esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatė, tačiau konkretūs atsakovo apeliaciniame skunde ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodyti faktai liko nepaneigti. Krata UAB „Žaliavų prekyba“ patalpose buvo atlikta nedalyvaujant bendrovės atstovui, kviestiniams ir daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovui; specialistei, atlikusiai UAB „Žaliavų prekyba“ buhalterinės apskaitos tyrimą, dokumentai buvo pateikti susipažinimui be apyrašo; kratos protokole yra įrašai apie dokumentų praradimą, faktiškai trūksta daugiau kaip 280 lapų apskaitos dokumentų; dalis dokumentų yra kopijos, pateiktos keliais egzemplioriais.

175. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo civilinės atsakomybės mastui ir pagrindui neturi įtakos aplinkybė, kad UAB „Žaliavų prekyba“ buhalterė R. M. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu yra nuteista už aplaidų šios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismui konstatavus, kad žalos padarymą sąlygojo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmenų, netinkamai tvarkiusių buhalterinę apskaitą, veiksmų ir kilusių pasekmių. Nustačius, kad už žalos padarymą yra atsakinga R. M., atsakovo atsakomybės mastas sumažėtų arba būtų nustatyta, kad atsakovas už atsiradusią žalą visiškai nėra atsakingas.

186. Teismas ieškinį tenkino nenustatęs atsakovo atsakomybės sąlygų: žalos; neteisėtos veikos, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo bei kaltės.

19Ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

201. Ieškovė savo nesutikimą su sprendime dėstomais motyvais grindžia ta aplinkybe, kad dar 2009 m. gegužės 13 d. kratos metu buvo sunaikinti ir prarasti buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl ieškinyje nurodytos žalos bankrutavusi įmonė nepatyrė. Aplinkybė dėl 2009 m. gegužės 13 d. kratos buvo tiriama ir nustatyta įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-254/2014, todėl nėra pagrindo remtis aplinkybėmis, kurios buvo paneigtos jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu.

212. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ieškovės nepateiktų papildomų įrodymų – prekių gabenimo važtaraščių arba kitų dokumentų, patvirtinančių prekių įtraukimą į UAB „Žaliavų prekyba“ apskaitą – yra nepagrįsti ir neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Ieškovė neprivalėjo teikti minėtų dokumentų, nes ji kaip savo reikalavimo pagrindą nurodė tą aplinkybę, kad nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną turėjęs būti perduotas atsargų – trąšų ir grūdų – likutis bankroto administratoriui nebuvo perduotas. Šiuos faktus bankroto administratorius nustatė patikrinęs pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie yra pakankamiieškinio reikalavimams pagrįsti.

223. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad jis be vadovo pareigų, buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, ėjo įmonės kasininko pareigas, todėl aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausta buvusi įmonės buhalterė, neturi teisinės reikšmės. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl įtraukti į bylos nagrinėjimą liudytoją R. M. turėjo pats atsakovas.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

25Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi UAB „Žaliavų prekyba“ iškėlė bankroto bylą. UAB „Žaliavų prekyba“ vadovavo atsakovas. Atsakovas yra nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-282/2013, už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 222 str. 1 d.) bei už jam patikėto didelės vertės turto pasisavinimą (BK 183 str. 2 d.).

26Ieškinį dėl žalos atlyginimo įmonės vadovui pareiškė bankrutuojančios įmonės administratorius, kuris nurodė, jog bendrovė neteko 1 426 678,37 Lt vertės turto, kuris galėtų būti parduotas ir tokiu būdu patenkinti kreditorių reikalavimai. Pasak ieškovės, pagal 2007-2009 metais įsigytų ir parduotų grūdų kiekius bendrovėje grūdų turėjo būti likę už 70 049,80 Lt, o trąšų – už 1 356 628,57 Lt, iš viso už 1 426 678,37 Lt. Tokios vertės turto atsakovas neperdavė įmonės bankroto administratoriui. Taigi byloje keliamas bendrovės vadovo atsakomybės klausimas jam neperdavus administratoriui dalies įmonės turto.

27Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams taikė darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuojančias darbo teisės normas, tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, todėl administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi atstovavimo pagal įstatymą bruožai; vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reglamentuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Šią pareigą ir jos teisinį pagrindą nustato civilinės, o ne darbo teisės normos, todėl nagrinėjamoje byloje teismas nepagrįstai taikė materialinę atsakomybę reglamentuojančias darbo teisės normas (DK 245, 246 str.).

28Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006).

29Pirmosios instancijos teismas konstatavo esant visas DK 246 straipsnyje atsakovo materialinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas. Teismas nustatė, kad atsakovo neteisėta veika pasireiškė neveikimu – 413 194,61 Eur vertės bendrovės turto neišsaugojimu ir jo neperdavimu bankroto administratoriui, t. y. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimu, o žalos dydį patvirtina neperduoto turto vertė. Atsakovas su teismo išvadomis nesutinka, teigia, jog nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, savo išvadas grindė prieštaringais, nepatikimais įrodymais, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apelianto teigimu, teismo išvada, kad atsakovo neteisėta veika pasireiškė neveikimu, t. y. 413 194,61 Eur vertės bendrovės turto neišsaugojimu ir neperdavimu įmonės bankroto administratoriui, yra netinkamai pagrįsta. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka.

30Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atsižvelgė į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą bei pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, į 2007-2008 metų apskaitą įtraukė 4022,493 t kviečių pardavimo operacijas, kurių įsigijimas nepagrįstas apskaitos dokumentais; į 2006 m. gruodžio mėnesio apskaitą įtraukė 917,61 t dar neįvykusią amonio nitrato trąšų už 422 839,09 Lt gavimo ūkinę operaciją, o į 2007 m. kovo mėnesio buhalterinę apskaitą įtraukė 883,478 t daugiau trąšų už 153 318,20 JAV dolerių įgijimą, nepagrindžiant trąšų pirkimo apskaitos dokumentais; be to, nurodė buhalterei įtraukti į apskaitą buhalterinius dokumentus, kuriuose buvo įformintos neįvykusios operacijos bei nepateikė dokumentų apie pinigų likučio panaudojimą. Dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Žaliavų prekyba“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Atsakovas buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už jam patikėtų ir jo žinioje buvusių UAB „Žaliavų prekyba“ priklausančių 1 760 764,34 Lt piniginių lėšų pasisavinimą. Baudžiamojoje byloje buvo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai – netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas bei turto pasisavinimas, tačiau baudžiamoje byloje nustatyta, kad atsakovas pasisavino pinigines lėšas, o ne grūdus ar trąšas. Taigi baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas grūdų ir trąšų pasisavinimo faktas. Atsakovo neteisėti veiksmai jam neišsaugojus grūdų ir trąšų nebuvo tyrimo dalykas baudžiamojoje byloje, todėl prejudicinis faktas CPK 182 straipsnio 3 punkto pagrindu nurodytu klausimu nekonstatuotinas. Tokia išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, nors yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Neteisėtais veiksmais, lėmusiais žalos atsiradimą, negalima laikyti aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos ir pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą nevykdymo. Neteisėtais veiksmais galėtų būti ieškinyje nurodytos vertės turto pasisavinimas, tačiau tokia atsakovo veika nenustatyta. Ieškovės teigimu, žalos įmonei padaryta turto netekimu. Vadinasi, visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos turėjo būti nustatytos šioje civilinėje byloje.

31Neteisėtais atsakovo veiksmais teismas pripažino bendrovės turto neišsaugojimą ir jo neperdavimą bankroto administratoriui. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad vien pareigos pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą nevykdymas nerodo, jog jis atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) dėl turto netekimo ir dėl šios priežasties ginčo turto neperdavė bankrutuojančios įmonės administratoriui. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad būtų galima spręsti apie atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, pirmiausia turėtų būti nustatyta, kad administratoriaus nurodytas turtas bendrovėje buvo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Tik esant neginčijamų duomenų apie tokio turto buvimą, galima spręsti, kad atsakovui kilo pareiga šį turtą perduoti.

32Turto turėjimo ir kartu netekimo faktą administratorius įrodinėjo ieškovės įsigytų ir parduotų grūdų bei trąšų suvestinėmis, PVM sąskaitomis faktūromis, grūdų sandėliavimo suvestinės kiekiais ir prekių važtaraščiais bei sprendė, kad žalos dydis yra įsigytų ir parduotų prekių kiekio vertės skirtumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, tačiau ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina faktinės turto būklės, jo egzistavimo natūra fakto. Šių dokumentų, kaip pagrindžiančių turto buvimo ir praradimo faktą, patikimumu leidžia abejoti minėtoje baudžiamoje byloje nustatytas aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo faktas. Minėta, jog baudžiamoje byloje nustatyta, kad pagal buhalterinius dokumentus 2007-2008 metais grūdų buvo parduota daugiau nei nupirkta. Baudžiamojoje byloje buvo tiriami visi ieškovės finansiniai dokumentai ir grūdų ar trąšų kiekio trūkumas nebuvo nustatytas, todėl nėra aišku, kaip pagal tapačius dokumentus ieškovė nustatė nurodyto turto trūkumą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien PVM sąskaitos faktūros, pirkimo–pardavimo suvestinės, patvirtinančios turto įsigijimo ir pardavimo aplinkybes, yra nepakankami įrodymai, kurie leistų teisėjų kolegijai konstatuoti, jog ieškovės apskaičiuotas trąšų ir grūdų kiekis bankroto bylos iškėlimo dienai bendrovėje buvo.

33CPK 179 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Apeliacinės instancijos teisme posėdžio metu buvo keliamas ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo klausimas, tačiau tokių įrodymų ieškovė negalėjo pateikti, taip pat negalėjo pateikti įrodymų apie ieškovės finansinę galimybę apmokėti tokio dydžio sąskaitas. Be to, didelėje dalyje ieškovei išrašytų sąskaitų faktūrų nėra ieškovės darbuotojų parašų apie gautas prekes, o krovinio vežimo važtaraščiuose taip pat nėra žymų apie prekių gavimą. Teisėjų kolegija siūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo neteisėtus veiksmus bei įmonei padarytos žalos dydį, t. y. atsiskaitymo už ieškovės gautas prekes faktą, ieškovės galimybę tuo metu apmokėti didelės sumos sąskaitas, PVM sąskaitas faktūras, kuriose būtų ieškovės darbuotojų parašai apie gautas prekes, tačiau ieškovės atstovė atsisakė teikti papildomus įrodymus, teigdama, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms pagrįsti, ir naujų įrodymų ieškovė neteiks.

34Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodinėjant konkretaus turto priklausymą bendrovei ir žalos padarymą jo netekimu pateikti įrodymai nėra pakankami turto buvimo faktui ir žalos dydžiui nustatyti, kadangi neįrodo faktinio turto buvimo. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė šioje byloje privalėjo įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau pateikti įrodymai nėra pakankami atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos dydžiui konstatuoti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų.

35Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 176–178, 185 straipsnių nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo, nepagrįstai sprendė dėl atsakovo atsakomybės sąlygų egzistavimo ir nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas už procesinių dokumentų kopijas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 11,85 Eur (2 t., 98 b. l.). Ieškovės ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės, kuriai iškelta bankroto byla, todėl šios išlaidos mokamos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.).

38Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sudaro 3,85 Eur (1 t. 149 b. l.), apeliacinės instancijos teisme – 2,16 Eur (3 t., 92 b. l.), iš viso – 6,01 Eur. Ieškovės ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės ir mokamos iš jos bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93 str., 96 str.).

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

40panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų prekyba“ ieškinį atsakovui A. N. dėl žalos atlyginimo atmesti.

41Priteisti atsakovui A. N., a. k. ( - ) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų prekyba“, j. a. k. 300040492, 11,83 Eur (vienuolika eurų ir 83 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurios mokėtinos iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų prekyba“, j. a. k. 300040492, bankroto administravimui skirtų lėšų.

42Priteisti valstybei iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų prekyba“, j. a. k. 300040492, 6,01 Eur (šešis eurus ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios mokėtinos iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų prekyba“, j. a. k. 300040492, bankroto administravimui skirtų lėšų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovei E. M., atsakovui A. N., atsakovo atstovui... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. I. Ginčo esmė... 6. Byloje keliamas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimas jam... 7. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimuieškinį tenkino... 10. Teismas nustatė, kad atsakovo neteisėta veika pasireiškė neveikimu, t. y.... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d.... 13. 1. Nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teismas pažeidė... 14. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo neteisėta veika pasireiškė... 15. 3. Teismas apie trūkstamo turto kiekį ir vertę išvadas darė remdamasis... 16. 4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo teiginiai dėl dokumentų dingimo... 17. 5. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo civilinės atsakomybės mastui ir... 18. 6. Teismas ieškinį tenkino nenustatęs atsakovo atsakomybės sąlygų:... 19. Ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, o teismo sprendimą... 20. 1. Ieškovė savo nesutikimą su sprendime dėstomais motyvais grindžia ta... 21. 2. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ieškovės nepateiktų papildomų... 22. 3. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad jis be vadovo pareigų, buvo... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad... 26. Ieškinį dėl žalos atlyginimo įmonės vadovui pareiškė bankrutuojančios... 27. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos... 28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei... 29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo esant visas DK 246 straipsnyje... 30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų,... 31. Neteisėtais atsakovo veiksmais teismas pripažino bendrovės turto... 32. Turto turėjimo ir kartu netekimo faktą administratorius įrodinėjo... 33. CPK 179 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įrodymus pateikia šalys ir... 34. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 35. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas už procesinių dokumentų kopijas... 38. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti... 41. Priteisti atsakovui A. N., a. k. ( - ) iš ieškovės bankrutavusios... 42. Priteisti valstybei iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės...