Byla 1A-254/2014
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (104000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir šešiems mėnesiams

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano, teisėjų Svajūno Knizlerio ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui, gynėjui advokatui Jonui Butkui, nuteistajam A. N., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. ir jo gynėjo advokato Jono Butkaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 80 MGL (104000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirtos bausmės bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.

3Į bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2009-05-14 iki 2009-07-10 ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-23 nuosprendį atlikta bausmė (40 MGL dydžio bauda) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda.

4Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6A. N. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „XXXXX“, kodas 300040492, registruotos adresu ( - ), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2006 – 2008 metų laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB „XXXXX“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

7– tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, į 2007–2008 metų apskaitą įtraukė duomenis apie tai, kad UAB „XXXXX“ įvairioms bendrovėms pagal 13 sąskaitų faktūrų pardavė 12240,421 t kviečių už 9760907,34 Lt sumą, tai yra:

DataSerija, Nr.PirkėjasKviečių kiekis, tPardavimo suma, Lt
2007-09-10X 000335UAB „XXXXX“573,477453390,92
2007-10-29X 000336AB „XXXXX“285,335242420,62
2007-11-08X 000337AB „XXXXX“85,77672875,29
2007-11-09X 000339UAB „XXXXX“1000,00767000,00
2007-11-12X 000340UAB „XXXXX“3000,002354100,00
2007-11-28X 000342AB „XXXXX“700,00578200,00
2007-12-21X 000345UAB „XXXXX“435,422344244,63
2008-01-30X 000349UAB „XXXXX“3000,001876200,00
2008-02-06X 000347AB „XXXXX“1837,4021814844,84
2008-02-01X 000348UAB „XXXXX“1168,481116833,18
2008-02-15X 000351AB „XXXXX“101,93104641,34
2008-06-03X 000365SIA „XXXXX“25,61117685,93
2008-09-08X 000374UAB „XXXXX“26,98818470,59
nors 2007–2008 metais UAB „XXXXX“ iš įvairių fizinių asmenų ir bendrovių realiai buvo įsigijusi tik 8217,928 t kviečių, tai yra:
DataPardavėjasKviečių kiekis, t
2007-08-31ŽŪB „XXXXX“103,24
2007-09-06XXXXX159,1
2007-09-11UAB „XXXXX“153,259
2007-10-30UAB „XXXXX“190,99
2007-11-13UAB „XXXXX“2708,109
2007-11-05ŽŪB „XXXXX“1500
2007-12-12XXXXX8,3
2008-02-01UAB „XXXXX“1168,48
2008-02-05UAB „XXXXX“207,94
2008-02-15UAB „XXXXX“101,93
2008-06-30ŽŪB „XXXXX“1503
2008-06-02UAB „XXXXX“413,58
tokiu būdu į 2007–2008 metų UAB „XXXXX“ apskaitą įtraukė 4022,493 t kviečių, kurių įgijimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, pardavimo operacijas.

8Dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 metus ir 2008 metus;

9– tyčia pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2006 m. spalio – 2008 m. vasario mėnesių laikotarpiu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nurodė UAB „XXXXX“ buhalterei R. M. surašyti 8 kasos išlaidų orderius, įrašant juose tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendros 4420264,34 Lt sumos grynųjų pinigų išdavimą UAB „XXXXX“ vadybininkui A. D., tai yra:

Kasos išlaidų orderiai
DataNumerisPinigų suma, Lt
2006-10-02011948898,87
2007-01-31121013000,00
2007-04-2778104600,00
2007-09-0301A500000,00
2007-10-313210800,00
2007-12-29000133186000,00
2008-01-3100014291721,92
2008-02-29000150-08365243,55
nors realiai minėti pinigai bendrovės vadybininkui A. D. nebuvo išduoti, o 2006 m. spalio mėnesio–2008 m. kovo mėnesio laikotarpiu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nurodė bendrovės buhalterei R. M. surašyti 8 kasos pajamų orderius, įrašant juose tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendros 2659500,00 Lt sumos grynųjų pinigų gavimą iš bendrovės vadybininko A. D., tai yra:
Kasos pajamų orderiai
DataNumerisPinigų suma, Lt
2006-10-02193466a35000,00
2007-02-2802200000,00
2007-06-060115100,00
2007-07-0212000,00
2007-07-021A1618900,00
2007-11-122447000,00
2007-12-06000132-01280000,00
2008-03-310671500,00
nors realiai minėtų pinigų bendrovės vadybininkas A. D. į bendrovės kasą neįnešė, taip įtraukė į UAB „XXXXX“ 2006 m. spalio mėnesio, 2007 m. sausio, vasario, balandžio, birželio, liepos, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių ir 2008 m. kovo mėnesio apskaitos registrus (kasos knygą) ir buhalterinę apskaitą dokumentus, kuriuose buvo įformintos neįvykusios operacijos, bei nepateikė dokumentų apie 2008-12-31 pinigų dokumentinio 1760764,34 Lt likučio panaudojimą.

10Dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti 2006 metų, 2007 metų ir 2008 metų UAB „XXXXX“ turto.

11Be to, A. N., būdamas UAB „XXXXX“, kodas 300040492, registruotos adresu ( - ), direktoriumi, ir asmeniu, atsakingu už šios bendrovės kasą, laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2008-02-21 iš UAB „XXXXX“ atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. ( - ), esančios AB SAMPO banke, ir Nr. ( - ), esančios AB SEB Vilniaus banko Šiaulių filiale, paėmęs UAB „XXXXX“ priklausančias bendros 5703900 Lt sumos pinigines lėšas ir įnešęs jas į bendrovės kasą, vėliau, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2008 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš bendrovės kasos paėmęs 4420264,34 Lt grynųjų pinigų sumą, tačiau į bendrovės apskaitą įtraukęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog minėta pinigų suma pagal 8 kasos išlaidų orderius, tai yra:

Kasos išlaidų orderiai
DataNumerisPinigų suma, Lt
2006-10-02011948898,87
2007-01-31121013000,00
2007-04-2778104600,00
2007-09-0301A500000,00
2007-10-313210800,00
2007-12-29000133186000,00
2008-01-3100014291721,92
2008-02-29000150-08365243,55
buvo išduota UAB „XXXXX“ vadybininkui A. D., o laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2008 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, į bendrovės kasą grąžinęs 2659500,00 Lt grynųjų pinigų sumą, tačiau į bendrovės apskaitą įtraukęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog minėta pinigų suma pagal 8 kasos pajamų orderius, tai yra:
Kasos pajamų orderiai
DataNumerisPinigų suma, Lt
2006-10-02193466a35000,00
2007-02-2802200000,00
2007-06-060115100,00
2007-07-0212000,00
2007-07-021A1618900,00
2007-11-122447000,00
2007-12-06000132-01280000,00
2008-03-310671500,00
buvo įnešta į bendrovės kasą bendrovės vadybininko A. D., likusios 1760764,34 Lt grynųjų pinigų sumos į bendrovės kasą negrąžino, šių piniginių lėšų bendrovės veikloje nepanaudojo ir jų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė, taip pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „XXXXX“ priklausantį, didelės vertės turtą – 1760764,34 Lt pinigines lėšas.

12A. N. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas ūkininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingu už ūkininko A. N. ūkio, identifikavimo kodas 6378657, 2006-10-24 registruoto adresu: ( - ), buhalterinės apskaitos organizavimą, 2008 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesių laikotarpiu aplaidžiai tvarkė ūkininko A. N. ūkio buhalterinę apskaitą, o būtent, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, ir 12 str. 4 d. reikalavimus, numatančius, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, laikotarpiu nuo 2008-08-29 iki 2008-09-30 perdavęs uždarajai akcinei bendrovei „XXXXX“ saugoti ūkininko A. N. ūkyje užaugintas grūdines kultūras, tai yra 140,8 t miežių, šios grūdinių kultūrų saugojimo paslaugos neįformino apskaitos dokumentais ir neįrašė į ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, ir dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti ūkininko A. N. ūkio turto ir įsipareigojimų dydžio už 2008 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesius.

13Apeliaciniame skunde nuteistasis A. N. nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, suvaržiusių įstatymų garantuotas nuteistojo teises ir sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, taip pat dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

14Apeliantas teigdamas, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nurodo, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-03014-09 metu dėl R. M. ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas ir surašytas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu R. M. nuteista už tai, kad 2006 m. spalio mėn. – 2008 m. vasario mėn. laikotarpyje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vykdydama UAB „XXXXX” direktoriaus A. N. nurodymus, tačiau nepatikrinusi forminamų ūkinių operacijų pagrįstumo ir teisingumo, surašė 8 kasos išlaidų orderius, įrašydama juose tikrovės neatitinkančius duomenis apie grynųjų pinigų bendroje 4420264,34 Lt sumoje išdavimą UAB „XXXXX” vadybininkui A. D.. Nuteistojo nuomone, R. M. ir A. N. baudžiamoji byla galėjo būti išsamiai išnagrinėta tik dalyvaujant abiems kaltinamiesiems ir įvertinus aplinkybių, kurios buvo tiriamos ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-03014-09, visumą. Nebuvo jokių priežasčių, dėl kurių ikiteisminis tyrimas galėjo būti atskirtas. Be to, atskyrus ikiteisminį tyrimą, pranešime apie įtarimą R. M. buvo neteisėtai nurodyta, kad veiką ji padarė kartu su A. N.. Ši aplinkybė nurodyta ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamajame įsakyme. Nuteistasis A. N. mano, kad jo, kaip R. M. bendrininko nurodymas, atskirto ikiteisminio tyrimo procesiniuose dokumentuose ir teismo nuosprendyje, yra neteisėtas ir pažeidžia konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Šis draudimas nurodytas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40. Todėl baudžiamuoju įsakymu A. N. buvo padaryta didelė žala – pažeista jo teisė į visapusišką ir nešališką baudžiamąjį procesą, pažeisti ir konstituciniai teisinio tikrumo, teisinio aiškumo principai. Be to, nagrinėjant bylas atsirado neteisėtas pagrindas vadovautis minėto teismo baudžiamojo įsakymo nustatytomis aplinkybėmis. Nuteistojo nuomone, priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriame jis įvardintas padaręs nusikaltimą, turėjo įtakos ir liudytojų A. M., A. M., A. D. parodymams.

15Nuteistasis taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados grįstos imperatyvių BPK reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, o būtent R. M. parodymais, 2009 m. gegužės 13 d. krata bei specialisto išvadomis. Iš bylos duomenų matyti, kad R. M. dėl psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. Nors 2010-07-22 teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodyta, kad R. M. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau gydytojo psichiatro D. S. išvadoje nurodyta, kad 2010-07-22 teismo psichiatrinės ekspertizės akto tiriamoji dalis prieštaringa – R. M. nustatytas psichozinis sutrikimas, o lėtiniam psichikos sutrikimui šizofrenijai nustatyti per trumpas stebėjimo laikotarpis, nėra pirmo rango diagnostinių kriterijų. R. M. psichiatrinės pagalbos kreipėsi nuo 1992 metų, 2002 metais jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Nepaisant to, R. M. atlikta tik ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, t. y. nesiimta priemonių užtikrinti pakankamos trukmės stebėjimo laikotarpį, neišreikalauti ir neištirti R. M. skundai policijai, kuriuose nustatyti kliedesiai, kaimynų skundas dėl neadekvataus elgesio.

16Nuteistojo nuomone, R. M. negalėjo būti apklausiama kaip liudytoja priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą. Atitinkamai nebuvo ir teisinio pagrindo remtis teisiamajame posėdyje perskaitytais minėtos liudytojos parodymais. Be to, esant duomenims apie galimą R. M. sveikatos sutrikimą, vadovaujantis BPK 79 straipsnio nuostatomis, apklausti tokį asmenį kaip liudytoju yra draudžiama. Draudžiama remtis ir R. M. parodymais, duotais apklausus ją kaip įtariamąją, kadangi nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17Nuteistasis taip pat teigia, kad pažeisti BPK 145 straipsnio 4 dalies ir BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimai 2009-05-13 atliktos kratos metu. Apeliantas nurodo, jog dokumentai paimti nedalyvaujant UAB „XXXXX” atstovui, nebuvo ir kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo. Be to, neteisėtai, nenustatytu būdu nuo UAB „XXXXX” patalpų raktus įgijęs V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo akivaizdoje segtuvų ir lapų skaičius nustatinėjamas nebuvo, nebuvo sudaryti apyrašai, t. y. visi paimti daiktai ir dokumentai nebuvo parodyti dalyvaujantiems asmenims ir išvardinti kratos protokole.

18Be to, apeliantas teigia, kad apskaitos dokumentai specialistei perduoti pažeidus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatų 18 punktą, todėl byloje pateiktos specialisto išvados yra netikslios, turi būti vertinamos kritiškai ir atmestos. Apeliantas, įvertinęs segtuvų Nr. 23 ir 31 trūkumą bei išskaičiavęs grąžintus 2009-05-13 kratos metu paimtus dokumentus, teigia, kad iš kratos metu paimtų 13470 lapų, 547 lapų nėra arba tarp dokumentų nenustatytomis aplinkybėmis įdėti su bendrove nesusiję dokumentai. Paminėtos aplinkybės rodo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu dalis UAB „XXXXX” dokumentų galėjo būti prarasti arba pakeisti į su bendrovės dokumentais nesusijusius dokumentus, kas daro įtaką vertinant UAB „XXXXX” išduotų atskaitingiems asmenims pinigų panaudojimą.

19Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad krata buvo atlikta pažeidus imperatyvius reikalavimus, siekiant nustatyti esamų dokumentų kiekį bei galimybę nustatyti įmonės veiklos rezultatus, įvertinti turtą, įmonei skolingus asmenis, yra būtina skirti buhalterinę ekspertizę.

20Skundo autorius teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti įrodymus – A. D. atsiliepimą, kuriame A. D. nurodo, kad dirbdamas UAB „XXXXX” disponavo didelėmis pinigų sumomis, todėl galėjo spręsti dėl 199000 Lt išmokėjimo P. M. ir A. M..

21Nuteistojo skunde taip pat teigiama, jog P. M., A. M., A. M., A. M. ir A. D. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi minėti asmenys buvo ilgą laiką susiję ir suinteresuoti iš UAB „XXXXX” gauto turto išsaugojimu, pastariesiems buvo įteikti pranešimai apie įtarimus arba jie apklausti apie jų galimai padarytas nusikalstamas veikas. Apelianto nuomone, pripažinus, kad UAB „XXXXX” turtas sumažėjo dėl A. N. veiksmų, būtų panaikintas pagrindas tikrinti, ar minėtiems liudytojams įgyjant UAB „XXXXX” priklausantį turtą nebuvo užvaldytas svetimas, UAB „XXXXX” turtas. Apeliantas teigia, jog iš teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio dėl turtinių ginčų su A. M., P. M., A. D., A. M., A. M. aplinkybių matyti, kad minėti asmenys duoda melagingus parodymus patys siekdami išvengti atsakomybės, taip pat keršydami nuteistajam.

22Be to, nuteistasis teigia, kad minėtų liudytojų parodymai nėra patikimi dar ir dėl to, kad viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Aplinkybę, kad A. D., A. M., A. M., A. M. buvo ūkininkai ir turėjo bendrų ūkinių interesų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiami teisme patvirtino A. M., P. M., A. M. ir A. M.. A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, A. M. nurodė savo draugu, ir parodė, kad jie padėjo vienas kitam atlikti žemės ūkio darbus. A. M. teisme parodė, kad girdėjo, kaip A. D. kalbėjo apie orderių surašymą neperdavus pinigų, tačiau nei R. M., nei A. D. nenurodė, kad A. D. pokalbio su R. M. metu buvo kokie nors kiti asmenys. Pažymi, kad A. M., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu aplinkybių apie kasos orderių pasirašymą, patvirtinant neįvykusias operacijas, nenurodė. A. M. atsisakė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Teisme A. M. parodė, kad žemės sklypą įsigijo iš santaupų, realiai vykdė ūkininko veiklą. Apelianto nuomone, tokie A. M. parodymai vertintini kritiškai, akivaizdu, kad A. M. duoda parodymus siekdamas apginti savo paties interesus. Be to, A. M. parodė, kad A. D. jam skundėsi, kad A. N. naudoja prieš A. D. fizinį smurtą. Tačiau priešingai nei teigė A. M., nei A. D., nei kiti asmenys nenurodė, kad A. N. naudojo fizinį smurtą prieš A. D.. A. M. teisme parodė, kad A. D. jam pasakė, kad dėl patikrinimo A. N. jam perrašė pinigus iš kasos 1,7 mln. Lt sumai. Priešingai, A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodytos sumos jo buvo gautos ir grąžintos į kasą, 1,7 mln. Lt suma susidarė ne per vieną orderių įforminimą ir nesusijusi su jokiu patikrinimu.

23Nuteistojo nuomone, nurodytos aplinkybės rodo, kad A. D., A. M., A. M., A. M. dėl įvairių asmeninių interesų derindami tarpusavio pozicijas jį apkalba. Be to, minėtų liudytojų parodymai prieštarauja nuteistojo teisme duotiems parodymams. Nuteistasis paaiškino, kad UAB „XXXXX” turėjo tikslą nupirkti keleto žemės ūkio bendrovių kontrolinį pajų skaičių. Buvo nupirkti ŽŪB „XXXXX” 54 proc. pajų, kurių vertė pirkimo kainomis buvo 6100000 Lt. Taip pat buvo vedamos derybos dėl XXXXX ŽŪB pajų pirkimo. Kadangi dėl pajų pirkimo vyko didelė konkurencija su kitais pajų supirkėjais, pavykus sutarti su pardavėju reikėjo iš karto atsiskaityti visą parduodamų pajų kainą. Pajų pardavėjai turėjo nedidelę pajų dalį, potencialių pardavėjų buvo daug, todėl reikėjo turėti galimybę operatyviai su jais atsiskaityti, priimant tai kaip esminę sutarties sąlygą. Kadangi apeliantas dažnai vyko verslo reikalais į kitus miestus, pinigai atsiskaitymo reikmėms buvo perduoti vadybininkui A. D.. Įgaliojimai sudaryti sandorius dėl pajų pirkimo buvo išduoti darbuotojams A. D., A. M. ir ŽŪB „XXXXX”, kurios didelė pajų dalis jau buvo supirkta, bei vadybininkui D. S.. Grynųjų pinigų poreikį atsiskaitymams patvirtina UAB „XXXXX” sudarytų sandorių, įgytų nekilnojamųjų daiktų, ŽŪB pajų skaičius. Aplinkybė, kad pats A. D. pirko žemės sklypą už 40 tūkst. Lt iš UAB „XXXXX”, paneigia, kad kasos pajamų ir išlaidų orderiai buvo surašomi fiktyviai, neatliekant realių operacijų. Tai, kad A. D. negrąžino pinigų paaiškinama tuo, kad visą A. D., A. M., A. M. turtą užvaldė teistas už turto prievartavimą A. M.. Būtent A. M. iš pradžių ieškojo kontaktų su UAB „XXXXX” darbuotojais, po to kreipėsi į juos su nedideliais prašymais, o vėliau grasindamas privertė paklusti. A. M. vizitai į UAB „XXXXX” prasidėjo nuo tada, kad A. M. už užmokestį pateikdavo informaciją apie asmenis, ketinančius ar galinčius parduoti žemės ūkio paskirties žemę. Po to, kai be nuteistojo žinios, A. D. pasirašė grūdų priėmimo iš A. M. ir P. M. aktus, bei nurodymą ūkininkui A. S. išmokėti A. M. ir P. M. po 99500 Lt už grūdus, ir nukūlus nuteistajam priklausiusius pasėlius, A. M. turtas ėmė sparčiai augti. A. M. įkūrė kailinių žvėrelių fermą, įsigijo žemės sklypą, dirbtuves, su sutuoktine įsigijo ir įrengė odontologijos kabinetą miesto centre. Dėl A. M. galimai neteisėto praturtėjimo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nuteistojo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad A. D. visiškai nepagrįstai pasirašė grūdų priėmimo aktus ir nurodymą atsiskaityti su A. M. sūnumi, akivaizdu, kad A. D. visiškai pakluso A. M. nurodymams ir perdavė savo žinioje turėtus pinigus A. M.. Apelianto nuomone, šios aplinkybės A. D. nenurodo, nes bijo, kad A. M. gali su juo susidoroti. Tokių A. M. veiksmų realumą patvirtina ir pastarojo teistumo už turto prievartavimą faktas ir nusikaltimo aplinkybės (nukentėjusiojo namo kieme buvo susprogdinta kovinė granata F-l). Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog A. D., A. M., A. M. nuo 2009 m., jau nedirbdami UAB XXXXX”, pradėjo intensyviai vykdyti žemės ūkio veiklą, įsigijo žemės ūkio technikos, trąšų, nors savo pajamomis negali pateisinti net žemės sklypų įsigijimo, t. y. ne tik A. M., bet ir A. D., A. M., A. M. pastebimai praturtėjo.

24Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai nepatvirtina teismo išvados, kad R. N. į 2007-2008 metų UAB „XXXXX” apskaitą įtraukė 4022,493 t kviečių, kurių įgijimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, pardavimo operacijas. Nuteistasis teisme paaiškino, kad priimant grūdus iš ūkininkų R. B., R. B., V. N. buvo surašyti pirkimo sutartys ir aktai, kuriuose nurodytas grūdų kiekis ir perdavimo faktas. Specialistė, pateikusi išvadą, nepagrįstai vertino, kad dėl to negalima nustatyti iš kur UAB „XXXXX” gavo grūdus, kuriuos pardavė. Duomenys apie ūkinę operaciją – grūdų įgijimą apskaitoje buvo, tačiau specialistė savo išvadą grindė teisiniu vertinimu, t. y. tuo, kad pagal aktą perduoti grūdai netapo UAB „XXXXX” nuosavybe, todėl negalėjo būti parduoti. Nuteistasis nesutinka su tokia specialistės išvada, kadangi teisinio įforminimo nevisiškas atitikimas faktinei situacijai nekliudo vertinti pačios ūkinės operacijos turinio. Specialistė nurodė, kad įvertinus minėtų ūkininkų parduotus UAB „XXXXX” grūdų kiekius, nepateisintas įsigijimo dokumentais grūdų kiekis yra 2489 t. Tačiau nei specialistė, nei teismas nevertino nuteistojo paaiškinimų, kad tarp UAB „XXXXX” ir UAB „XXXXX” 2007 m. liepos 16 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 393, pagal kurią UAB „XXXXX” įsipareigojo UAB „XXXXX” iki 2007 m. rugsėjo 30 d. parduoti ir pateikti 3000 t plius minus 10 t 2007 metų derliaus maistinių kviečių. UAB „XXXXX” sumokėjo avansu 1870000,00 Lt. Patiekus dalį grūdų buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra visam grūdų kiekiui, t. y. 3000 t. Daugiau kaip keliasdešimt procentų rinkoje pakilus grūdų kainoms, UAB „XXXXX” sutarties vykdymas tapo nuostolingas, todėl didžioji dalis grūdų kiekio nebuvo perduota UAB „XXXXX” ir surašyta debetinė sąskaita nepatiektam kiekiui, kuris apytiksliai atitinka specialistės nurodytas 2489 tonas.

25Apelianto nuomone teismas nevisapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir padarė išvadas, kurių nepatvirtina įrodymai, t. y. kad A. D. negavo kasos likutyje užfiksuotų 1458242,42 Lt pagal UAB „XXXXX” kasos išlaidų orderius. Priešingai, pinigų gavimo faktą patvirtina visus būtinus rekvizitus turintys kasos išlaidų orderiai su A. D. parašais. Taip pat pačio A. D. netiesioginis pinigų gavimo pripažinimas mažesnėms pinigų sumoms, A. D. atsiliepimas į ieškinį, kuriame A. D. teigia turėjęs visus įgaliojimus disponuoti didelėmis sumomis, tame tarpe pasirašyti nurodymą ūkininkui A. S. išmokėti 200000 Lt. Aplinkybę, kad A. D. nepasirašinėjo neįvykusių ūkinių operacijų dokumentų, patvirtina ir A. D. išsilavinimas, darbo patirtis.

26Nuteistasis, teigdamas, kad teismas savo išvadų nemotyvavo ir nesilaikė BPK 303-307 straipsnių reikalavimų, remiasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-544/2005, kurioje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas privalo panaikinti ar pakeisti kasacine tvarka apskųstą nuosprendį, jei nustato, kad žemesnės instancijos teismo padarytos išvados yra nenuoseklios, paviršutiniškos, prieštaringos, nes tokių trūkumų turintys teismų nuosprendžiai neatitinka BPK 303-307 straipsniuose nustatytų reikalavimų nuosprendžio turiniui. Nuosprendis, kuriuo konstatuojama, kad traukiamas baudžiamojo atsakomybėn asmuo padarė nusikalstamą veiką, negali būti priimamas nepašalinus nagrinėjant bylą kilusių abejonių. Tokio nuosprendžio motyvuose turi būti aptartos visos bylai svarbios aplinkybės, motyvai turi būti tarpusavyje susieti, juose neturi būti loginių spragų.

27Nuteistasis taip pat teigia, jog teismas pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismui pripažinus A. D. parodymus patikimais, apeliantas daro išvadą, kad kaltinime nurodytos A. D. neperduotos lėšos buvo naudojamos UAB „XXXXX” veikloje. Todėl nėra pagrindo kvalifikuoti R. N. veiksmų pasisavinus turtą, nes jis nepavertė UAB „XXXXX” savo turto arba kitų asmenų nuosavybe. Tai, kad įmonės lėšos buvo naudojamas nekilnojamam turtui įsigyti patvirtina ir tai, kad UAB „XXXXX” ir veiklos pabaigos momentu turėjo pakankamai didelės vertės turtą. UAB „XXXXX” 2011 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 3 patvirtinta, kad UAB „XXXXX” turimo nekilnojamojo turto pardavimo bendra kaina yra 6809000,00 Lt. Minėtą daiktų vertės sumą patvirtina UAB „XXXXX” 2011 m. balandžio 19 d. prašymas Įmonių bankroto valdymo departamentui apie iš varžytinių parduodamą turtą. Be to, didelės vertės UAB „XXXXX” turtas buvo pasisavintas dėl A. M., A. M., A. M. veiksmų. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad lėšos buvo naudojamos UAB ,,XXXXX” reikmėms, nes kitaip tokios vertės turtas negalėjo būti įgytas.

28Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 183 straipsnio 2 dalį, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012). Nuteistasis nesutinka ir su teismo paskirta bausme, mano, kad ji aiškiai per griežta. Nuteistasis nurodo, kad teismas nustatė aplinkybę, kad dalį sumos A. D. gavo. Tokiu atveju reikia pripažinti, kad lėšų panaudojimą nulėmė ne tik nuteistojo, bet ir A. D., R. M. veiksmai. Todėl sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Be to, vadovaujantis bausmės paskirtimi yra pagrindai paskirti švelnesnę bausmę.

29Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti. Nuteistasis prašo atlikti įrodymų tyrimą ir priimti įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, t. y. gydytojo psichiatro 2013-04-08 išvadą, apklausti gydytoją psichiatrą D. S., taip pat priimti A. D. atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1381-124/2011, paskirti pakartotinę teismo psichiatrinę-psichologinę bei buhalterinę ekspertizes.

30Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo S. R. parodymais. BPK 78 straipsnyje yra numatyta, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Liudytojo S. R. apklausa dėl jo paties atliktų veiksmų yra leistinos žinios, tačiau liudytojo apklausa apie kito asmens duotus paaiškinimus negali būti laikoma leistina, nors tai ir numato BPK 276 straipsnio 4 dalis. Tai, kad S. R. teismui paaiškino daugiau nei parodė R. M., leidžia daryti išvadą, jog liudytojos R. M. parodymai yra netinkamai užfiksuoti, o liudytojas S. R. davė tikrovės neatitinkančius parodymus. Esant nurodytam prieštaravimui liudytojo S. R. parodymai turi būti vertinami kritiškai, be to, jų pirmosios instancijos teisme nebuvo galima patikrinti (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

31Gynėjas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo teisiamajame posėdyje apklausti liudytoją R. M.. Pirmosios instancijos teisme neištyrus liudytojos parodymų, buvo pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, atimta teisė betarpiškai dalyvauti apklausiant R. M., užduoti jai klausimus, spręsti dėl jos psichinės būklės. Apelianto įsitikinimu, asmens buvimas užsienyje nėra svarbi priežastis jo neapklausti teisme, juo labiau, kad liudytoja dėl jos psichinės būklės galėjo būti manipuliuojama.

32Be to, gynėjas nurodo, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu R. M. buvo pripažinta kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Pagal Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 24 dalį vyriausiasis buhalteris yra asmuo, tvarkantis ūkio subjekto buhalterinę apskaitą. To paties įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyr. buhalteris. Būtent šis asmuo atsako už apgaulingą apskaitos vedimą, jei nepareikalauja iš kitų įmonėje dirbančių asmenų pateikti būtinus apskaitos dokumentus. Apeliantas įsitikinęs, kad R. M. neiškviesta į teismo posėdį dėl jos atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų, taip pat siekiant neleisti gauti įrodymus, kokius apskaitos dokumentus ji paliko išeidama iš darbo. Iš pastarosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji paliko suvestinius apskaitos registrus, tačiau tyrimą atlikusiam specialistui šie registrai pateikti nebuvo. Gynėjas remiasi BPK 301 straipsniu ir teigia, kad teismas negalėjo grįsti nuosprendžio teisme neapklaustos liudytojos R. M. parodymais. Juo labiau, kad pastarosios parodymai iš dalies neatitinka bylos medžiagos, o teisme neatitikimai pašalinti nebuvo.

33Apeliaciniame skunde cituodamas liudytojos S. B. parodymus gynėjas teigia, kad pastarosios parodymai svarbūs tuo, kad įrodo, jog ne visi UAB „XXXXX” apskaitos dokumentai buvo paimti, išsaugoti ir pateikti specialistų tyrimui. Taip pat patvirtina buvus pagrindą A. M., P. M., A. M. ir A. D. apkalbėti A. N..

34Gynėjas taip pat teigia, kad liudytojo A. M. parodymai yra prieštaringi ir keliantys pagrįstas abejones dėl jo parodymų patikimumo bei duoda pagrindą tvirtinti, kad A. M. galimai yra neatsiskaitęs už žemę UAB „XXXXX”, todėl turi pagrindą apkalbėti A. N..

35Be to, gynėjo nuomone, liudytojo P. M. parodymais, kad jo vardu visus reikalus tvarkė jo tėvas A. M., nuosprendžio grįsti negalima. O vertinant liudytojo V. K. parodymus, reikia atsižvelgti į tai, kad skirtinguose procesuose jis duoda skirtingus parodymus. Šiaulių apygardos teisme (baudžiamoji byla Nr. 1-104-116/2013) V. K. parodė, kad UAB „XXXXX” direktorė I. K. buvo paėmusi UAB „XXXXX” dokumentus. Remiantis minėtais liudytojo parodymais gynėjas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo ištirti ir įvertinti visi UAB „XXXXX” apskaitos dokumentai.

36Gynėjas, vertindamas liudytojo A. M. parodymus, teigia, jog liudytojas galimai yra suinteresuotas apkalbėti A. N.. Be to, liudytojas naudojo neaiškias žodines formuluotes. Tačiau teismas nesiaiškino, kodėl sąvoka ,,perrašyti” buvo naudojama situacijai, kai realiai turtas ar pinigai nebuvo perduodami. Apeliantas taip pat pažymi, jog prokuratūra nuo teismo nuslėpė duomenis apie A. M. nusikalstamus veiksmus, todėl teismas neįsigilino į šio asmens vaidmenį formuojant kitų liudytojų parodymus. Teismas neįvertino, jog A. M. 2008 metais Kauno apygardos teismo nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Taip pat neįvertino, kad dėl A. M. buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai Nr. 40-9-042-09 ir Nr. 23-1-0708-05.

37Gynėjo nuomone, vertinant liudytojo A. M. parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo nurodytų aplinkybių A. N., R. M. ir A. D. nepatvirtino. Be to, šis asmuo taip pat turi pagrindą apkalbėti A. N., jei iš tikrųjų nėra sumokėjęs UAB „XXXXX” už žemę.

38Apeliantas teigia, kad liudytojos R. D. parodymai įrodo, kad specialistui nebuvo pateikti visi dokumentai, nes ne visi dokumentai buvo išimti. Be to, liudytojos parodymai nepatvirtina R. M. parodymų dėl apskaitos sutvarkymo šios išėjimo iš darbo dieną. Iš liudytojos I. P. parodymų taip pat matyti, kad specialisto tyrimas buvo atliktas ne visų apskaitos dokumentų pagrindu. Apelianto nuomone, specialistės I. S. parodymai, kad tyrimui buvo pateikti visi pirminės apskaitos dokumentai, kurie buvo įtraukti į UAB „XXXXX” buhalterinę apskaitą, nesutampa su R. D. ir I. P. parodymais.

39Gynėjo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog R. M. nepagrįstai Šiaulių miesto apylinkės teismo 20011-08-05 baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Gynėjo vertinimu R. M. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Be to, gynėjas teigia, kad teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas Nr. 86 TPK- 127/2010 nėra neginčytinas įrodymas. Gynėjas remiasi 2013-04-08 specialisto konsultacine išvada ir nurodo, kad yra tikslinga R. M. skirti pakartotinę kompleksinę teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę.

40Be to, apeliantas nurodo, jog nuosprendyje nenurodyta, kuria FNTT specialisto išvados dalimi (duota remiantis parodymais ar duota pagal apskaitos dokumentus) teismas grindžia nuosprendį. Gynėjo nuomone, teismas, neskyręs buhalterinės ekspertizės, bylos įrodymus vertino abejones keliančios specialisto išvados pagrindu. Iš 2009-05-13 kratos protokolo matyti, kad dalis dokumentų specialistei perduoti nebuvo. Suskaičiavus bankroto administratoriui perduotus dokumentus, jų trūkumas yra akivaizdus.

41Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas, grįsdamas A. N. kaltę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, įrodymus vertino šališkai ir pažeidė pagrindinį baudžiamojo proceso principą, kad kylančios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Apelianto nuomone, liudytojų I. P., R. D., A. N. parodymais ir bylos duomenimis yra nustatyta, kad 3000 t kviečių UAB „XXXXX” įsigijusi nebuvo, todėl šioje dalyje kaltinimas dėl 4022,493 t kviečių įtraukimo į apskaitą turi būti mažinamas iki 1022,493 t. Vertindamas I. P. ir R. D. parodymus bei jų pateiktus dokumentus ir išvadas, teismas turėjo pagrindo abejoti, kad dalis grūdų įgijimo dokumentų galėjo neišlikti. Be to, grynųjų pinigų išdavimą iš kasos ir įnešimą į kasą teismas vertino ne pagal dokumentus, o remdamasis A. D., R. M. ir A. M. parodymais. Tačiau A. D. siekė išvengti atsakomybės dėl 1760764,34 Lt trūkumo ar pasisavinimo, R. M. siekė išvengti atsakomybės dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (jei toks faktas buvo), dėl savo psichinės būklės ji galėjo tinkamai neįvertinti savo veiksmų ikiteisminio tyrimo metu ir įtakota trečiųjų asmenų – apkalbėti A. N., A. M. (remiantis S. B. parodymais) turėjo pagrindą apklabėti A. N., kad nekiltų atsakomybė dėl nesumokėtų pinigų už žemę UAB „XXXXX”.

42Gynėjas teigia, kad nuteistasis A. N., kaip įmonės vadovas, neužtikrino, kad įmonės vyr. buhalteris tinkamai vestų apskaitą, jo tinkamai nekontroliavo, todėl aplaidžiai atliko savo pareigas. Įrodymų, kad A. N. tyčia apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą byloje nėra.

43Gynėjo nuomone, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad A. N. pasisavino UAB „XXXXX” pinigus. Nuteistasis A. N. parodė, kad 1760764,34 Lt buvo išduoti A. D.. Kadangi A. D. dėl 350000 Lt kasos išlaidų orderių nepasirašė, civilinę prievolę padengti skolą įmonei prisiėmė A. N. ir šią sumą padengė. Ši 350000 Lt prievolė turi būti sprendžiama pagal civilinės teisės normas. Dėl 1410764,34 Lt A. D. yra pasirašęs ant kasos išlaidų orderių. Nuginčyti šiuos įrodymus remiantis suinteresuotų asmenų (A. D. ir A. M.) parodymais bei asmens, sergančio paranoidine šizofrenija (R. M.) parodymais, negalima.

44Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo A. N. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti.

45Gynėjo apeliaciniame skunde taip pat prašoma atlikti įrodymų tyrimą. Teismo posėdyje apklausti R. M., V. K., spręsti klausimą dėl pakartotinės stacionarinės, kompleksinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės skyrimo bei paskirti buhalterinę ekspertizę. Prašoma išreikalauti Šiaulių apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-104-116/2013 teismo posėdžio protokolo dalį, kurioje užfiksuoti V. K. parodymai. Be to, prašoma įpareigoti prokurorą pateikti nutarimus ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 40-9-042- 09, Nr. 23-1-0708-05 ir prijungti Kauno apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-401/2008.

46Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

47Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

48Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad įrodymų vertinimo pažeidimai lėmė nepagrįstą nuosprendį priėmusio teismo išvadą, jog A. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka.

49Atmestini apeliantų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, vertindamas įrodymus bei surašydamas nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų nuteistojo A. N. kaltei pagrįsti. Byloje esančių duomenų ir skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad įrodymai buvo ištirti ir įvertinti išsamiai, laikantis BPK nuostatų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašytos visos nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, nurodyti įrodymų vertinimo motyvai. Apeliantai apygardos teismo išvadas ginčija keldami savo versijas, o argumentus dėl teismo neva padarytų procesinių pažeidimų sieja su šių versijų atmetimu. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Tokių pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, neturi pagrindo konstatuoti, kad nuosprendį priėmęs teismas vadovavosi neleistinais įrodymais, netinkamai juos vertino ar, kad šių įrodymų nepakanka A. N. kaltei dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo pagrįsti.

50Kad A. N. nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis į apskaitą įtraukė 4022,493 t kviečių, kurių įgijimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, pardavimo operacijas, taip pat įtraukė į buhalterinę apskaitą dokumentus, kuriuose buvo įformintos neįvykusios operacijos bei pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą – pinigines lėšas 1760764,34 Lt sumai, patvirtina liudytojų R. M., S. R., A. D., A. M., iš dalies paties nuteistojo A. N., specialistės I. S. parodymai, taip pat teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti rašytiniai įrodymai.

51Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuosprendį priėmęs teismas neturėjo pagrindo grįsti apkaltinamojo nuosprendžio R. M. parodymais, kadangi jie gauti pažeidžiant BPK reikalavimus. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus pripažįsta nepagrįstais.

52Liudytoja R. M. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, o teisiamajame posėdyje šios liudytojos parodymai buvo ištirti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, nepavykus R. M. surasti, kadangi ji išvykusi į užsienį. Liudytoja parodė, jog išrašė kasos išlaidų orderius A. D. vardu po to, kai pamatė, kad kasoje trūksta pinigų. Apie tai informavus A. N., pastarasis atsakė, kad pinigai yra išleisti ir nurodė išrašyti kasos išlaidų (pajamų) orderius. Ar A. D. gavo pinigus, ji nežino, pinigų ji A. D. nemokėjo. Visa tai darė A. N. nurodymu. Pinigų priėmimo perdavimo dokumente ir avansinėse apyskaitose pinigų likutis buvo apie 2200000 Lt. Jos pateiktus kasos išlaidų orderius pasirašydavo pats A. D., o kitus palikdavo be parašų pas A. N.. Pastarojo paklausus, kaip yra su pinigais, nes ji išrašinėjo kasos išlaidų orderius, A. N. atsakydavo, kad jis pats viską sutvarkys (t. 12 b. l. 58–61).

53BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Nesant galimybės apklausti liudytoją R. M. teisme (ji išvykusi į užsienį), byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Toks procesinis veiksmas numatytas BPK 276 straipsnio 4 dalyje. Pagal formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Taigi nuosprendį priėmęs teismas BPK 276 straipsnio 4 dalyje apibrėžtose ribose turėjo teisėtą pagrindą remtis R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Šiuo aspektu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas R. M. parodymais, kuriuos ji davė apklausta kaip įtariamoji ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-03014-09, nesirėmė. Nėra pagrindo ir išvadai, kad pastarųjų apklausų metu buvo pažeista R. M. teisė į gynybą neužtikrinant gynėjo dalyvavimo. Iš teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolo matyti, kad tokia teisė R. M. buvo išaiškinta ir ji savanoriškai atsisakė ja pasinaudoti, savo atsisakymą patvirtindama parašu (t. 12 b. l. 7, 13). Kaip minėta, liudytoja R. M. buvo apklausta, o jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, buvo tinkamai ištirti teisiamajame posėdyje. Be to, duodama parodymus apie A. N. nusikalstamus veiksmus, R. M. davė ir save įkaltinančius parodymus. R. M. parodymai objektyviais bylos duomenimis nėra paneigti, priešingai, jie sutampa su liudytojų A. D., A. M. parodymais, specialisto išvada.

54Atkreiptinas nuteistojo gynėjo dėmesys, jog BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylos nagrinėjimo metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Nagrinėjamoje byloje iš viso proceso matyti, kad šie įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti, visi nuteistojo bei jo gynėjo prašymai ir keliami klausimai buvo nagrinėjami ir sprendžiami. Tiek liudytojų, tiek kaltinamojo apklausos buvo vykdomos nepažeidžiant BPK reikalavimų – iš pradžių jiems buvo pasiūloma papasakoti visas žinomas su nagrinėjamais įvykiais susijusias aplinkybes, vėliau apklausiamiesiems buvo užduodami klausimai, kuriuos pateikti turėjo galimybę tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Liudytojos R. M. parodymams patikrinti buvo perskaityti pastarosios parodymai, taip pat apklaustas jos apklausą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas (BPK 276 straipsnio 4 dalis), nuteistasis A. N. ir jo gynėjas turėjo galimybė juos ginčyti ir kvestionuoti. Taigi nuteistojo gynėjo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teisme neištyrus liudytojos parodymų, pažeistos BPK 7 straipsnio nuostatos, atmestinas kaip nepagrįstas.

55Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog R. M. negalėjo būti apklausta kaip liudytoja dar ir dėl to, kad dėl jos buvo priimtas baudžiamasis įsakymas. Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, numato galimybę anksčiau nuteistus asmenis apklausti kaip liudytojus kitų bendrininkų bylose. Šiuo aspektu atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje R. M. ir A. N. nebuvo kaltinami dėl nusikalstamų veikų padarymo bendrininkų grupe, be to, R. M. apklausta kaip liudytoja iki jos atžvilgiu priimto baudžiamojo įsakymo.

56Nuteistojo gynėjo skunde nepagrįstai nurodoma, jog liudytojas S. R. teismui paaiškinęs daugiau nei nurodė R. M., davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kurie vertintini kritiškai. Minėta, jog nepavykus apklausti liudytojos R. M. teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas ėmėsi kitų BPK numatytų veiksmų R. M. parodymams patikrinti, t. y. apklausė R. M. apklausą atlikusį tyrėją S. R.. Šiuo aspektu pažymėtina, jog patys apeliantai neneigia BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytos tokios apklausos galimybės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas galimybės tiesiogiai apklausti R. M., vadovavosi minėta įstatymo teise ir apklausė ikiteisminio tyrimo metu liudytoją apklausiusį ikiteisminio tyrimo pareigūną, kurio apklausoje dalyvavo ir pats nuteistasis bei jo gynėjas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog S. R. R. M. apklausė ne vieną kartą, t. y. R. M. apklausta kaip įtariamoji ir 2009-11-05 bei 2010-10-21 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-03014-09 (t. 13 b. l. 8-11, 14-16). Natūralu, kad ikiteisminio tyrimo metu R. M. tris kartus apklausęs pareigūnas teisiamojo posėdžio metu davė išsamesnius parodymus nei pirmos apklausos metu apklausta R. M..

57Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo ir išvadai, jog R. M. negalėjo būti apklausta kaip liudytoja dėl jai nustatytų psichinių trūkumų. BPK 79 straipsnyje nurodyta, kad liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad R. M. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali įvertinti ir geba teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, duoti apie tai teisingus parodymus, su ja atliktų apklausų metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti apie tai teisingus parodymus (t. 13 b. l. 32–39). Minėtas ekspertizės aktas yra išsamus, motyvuotas ir teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Tai, kad kitas gydytojas psichiatras kritiškai vertina ekspertizės aktą, neduoda jokio pagrindo teigti apie jo neteisingumą bei būtinybę skirti pakartotinę ekspertizę. Pažymėtina, jog gydytojas psichiatras S. S., pateikęs išvadą, nėra įtrauktas į teismo medicinos ekspertų sąrašą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, surašytas dokumentas, nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, o toks dokumentas pagal BPK 88 ir BPK 90 straipsnio nuostatas nėra nei ekspertizės aktas, nei specialisto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, „Teismų praktika“ Nr. 27). Tai reiškia, kad ir šiuo atveju aptariamas D. S. pateiktas dokumentas yra tik konsultacinio pobūdžio išvada. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis ir jo gynėjas siekė, kad R. M. būtų apklausta kaip liudytoja. Tai rodo ir pačių apeliantų prieštaringą poziciją minėtu klausimu.

58Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pirmosios instancijos teismo šališkumą apeliantas sieja su neteisėtu ikiteisminio tyrimo dėl R. M. atskyrimu. Be to, nuteistojo A. N., kaip bendrininko, įvardijimas priimtame baudžiamajame įsakyme, pažeidė jo teisę į visapusišką ir nešališką teismą.

59Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat ir Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos įgyvendinamos ir BPK 58, 59 straipsniuose, pateikiant sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Aiškinant BPK 58, 59 straipsnių nuostatas ir sprendžiant dėl atvejų, kai teisėjas negali vykdyti teisingumo funkcijos byloje ir privalo nusišalinti, pabrėžtina, kad: 1) teisėjas gali būti tik vienos rūšies proceso subjektas byloje ir vienintelėje instancijoje, kai priimamas galutinis procesinis sprendimas, tačiau pakartotinai nesprendžia tos pačios bylos toje pačioje instancijoje, ją grąžinus po peržiūrėjimo apeliacine ar (ir) kasacine tvarka, taip pat nedalyvauja byloje kaip teisėjas, priimantis kitus procesinius sprendimus, jei sprendė klausimus, susijusius su kardomojo kalinimo, jo pratęsimo klausimo sprendimu, procesinių prievartos priemonių sankcionavimu, proceso dalyvių skundais toje byloje; 2) jis negali būti šeimos narys ar giminystės ryšiais susijęs su bet kuriuo iš proceso dalyvių; 3) nei jis, nei jo šeimos nariai ar giminaičiai neturi būti asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi. BPK 58 straipsnio 1 dalyje nurodytas nebaigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms egzistuojant teisėjas negalėtų būti laikomas nešališku ir privalėtų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jei proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nušalinimo instituto esmė yra ta, jog procese turi būti akivaizdu, kad nagrinėjant bylą įtakos sprendimo priėmimui negalės daryti suinteresuoti bylos baigtimi proceso dalyviai.

60Apeliaciniame skunde nurodyti tariami teismo šališkumo motyvai nesuponuoja pagrįstos abejonės dėl galimo teismo šališkumo. Visų pirma atkreiptinas apelianto dėmesys, jog nei R. M., nei A. N. nebuvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas veikdami bendrininkų grupe. A. N. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, R. M. – pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo. Pastaroji veika – neatsargus nusikaltimas, padaromas dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo, tuo tarpu bendrininkavimas įmanomas tik esant tyčinei kaltės formai. Baudžiamajame įsakyme nurodyta aplinkybė, kad R. M. nusikalstamą veiką padarė vykdydama UAB ,,XXXXX” direktoriaus A. N. nurodymus, yra padarytos veikos faktinių aplinkybių konstatavimas ir nėra A. N. veiksmų vertinimas pagal baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės buvo įrodinėjamos remiantis ne neva prejudicinę galią turinčiu baudžiamuoju įsakymu, o teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Todėl ir nuteistojo skundo teiginys, jog baudžiamasis įsakymas turėjo įtakos ir liudytojų A. M., A. M. ir A. D. parodymams vertintinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ir apeliantas nenurodo, kokiu būdu ši aplinkybė galėjo paveikti minėtų liudytojų parodymus. Atsakant į apelianto argumentus dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo atskyrimo pažymėtina, kad BPK 170 straipsnis suteikia prokurorui teisę ikiteisminius tyrimus atskirti. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja užtikrinti, kad baudžiamasis procesas prieš visus įtariamus asmenis vyktų kaip galima greičiau. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo atskyrimas R. M. atžvilgiu, būtent, ir užtikrino įtariamosios teisę į kuo greitesnį procesą.

61Iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog neigdami nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, apeliantai nurodo, jog dėl BPK 145 straipsnio 4 dalies, BPK 149 straipsnio 7 dalies reikalavimų pažeidimų atliekant kratą UAB ,,XXXXX”, dalis kratos metu paimtų dokumentų dingo ir nebuvo pateikti specialistams. Be to, apeliantų nuomone, yra būtina skirti buhalterinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas tokius skundų argumentus vertina kaip gynybinę versiją, kuri paneigta byloje surinktais ir teismų posėdžiuose ištirtais įrodymais.

622009-05-13 atliktos kratos metu UAB ,,XXXXX” buveinėje, V. K. pareiškus, kad UAB ,,XXXXX” dokumentai sudėti lentynose, rasti ir paimti buhalteriniai dokumentai. Krata yra procesinės prievartos priemonė, kurią darant priverstinai ištiriama, apieškoma patalpa, vietovė ar asmuo, siekiant surasti ir apimti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu įgytus daiktus bei vertybes, kitus nusikalstamai veikai tirti reikalingus daiktus, dokumentus ar objektus (BPK 145 straipsnis).

63BPK 149 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visi paimtieji daiktai ir dokumentai parodomi dalyvaujantiems asmenims ir išvardijami kratos ar poėmio protokole arba prie protokolo pridedamame apyraše (nurodomas jų kiekis, svoris, individualios žymės ir kt.). Paimti daiktai ir dokumentai kratos ar poėmio vietoje turi būti kaip įmanoma supakuojami ir užantspauduojami. Iš byloje esančio 2009-05-13 kratos protokolo matyti, jog jame pakankamai išsamiai aprašyti paimti daiktai ir dokumentai, nurodyti jų individualūs požymiai, kiekis ir pan. Paimti daiktai, dokumentai buvo supakuoti ir patvirtinti parašais. Priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, fiksuojant kratos rezultatus laikytasi ir BPK 145 straipsnio 4 dalies reikalavimo – jog darant kratą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, turi dalyvauti tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Kai nėra galimybės užtikrinti šių asmenų dalyvavimą, krata daroma kviestinio ar savivaldybės institucijos atstovo akivaizdoje. Nurodytos kratos metu dalyvavo patalpų naudotojas, AB ,,XXXXX” direktorius V. K., tyrėjai J. V., V. M., I. J., specialistė D. B. bei kviestinis inspektorius M. B. (t. 3 b. l. 82-86). Pastarieji pasirašydami protokolą patvirtino kratos eigą ir rezultatus. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog visi kratos metu paimti dokumentai buvo perduoti specialistams. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė I. S. patvirtino, jog tyrimui buvo pateikti visi pirminės apskaitos dokumentai, kurie buvo įtraukti į UAB ,,XXXXX” buhalterinę apskaitą. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog apeliantai, teigdami, kad dalis dokumentų yra dingę, nepateikė konkrečių dokumentų dingimo faktų, nenurodė, kokių konkrečiai dokumentų trūksta, kas tuos dokumentus sudarė ir kokios bylai reikšmingos aplinkybės yra juose nurodytos bei kaip tai įtakotų specialisto išvadą. Atkreiptinas nuteistojo gynėjo dėmesys, jog liudytojų R. D. bei I. P. parodymai, priešingai nei nurodė gynėjas, patvirtina nustatytą aplinkybę, kad UAB ,,XXXXX” buhalterinėje apskaitoje surašyti duomenys neatitiko tikrovės.

64Apeliacinės instancijos teismas, nuteistojo gynėjui nurodžius, jog yra duomenų, kad keletą segtuvų su UAB ,,XXXXX” dokumentais iki atliktos kratos buvo pasisavinusi I. K., apklausė liudytoją V. K.. Pastarasis parodė, jog matė, kaip I. K. išmetė per langą dokumentus. Po įvykio A. N. pasigedo UAB ,,XXXXX” ir UAB ,,XXXXX” dokumentų. Liudytojas negalėjo patvirtinti, jog I. K. išmetė ir su UAB ,,XXXXX” susijusius dokumentus. Liudytojas, be kita ko, nurodė, jog A. N. ne kartą bandė jį įtakoti, kad jis (V. K.) paliudytų, kad yra dingę dokumentai (t. 20 b. l. 86-89). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad rasti ir paimti bei specialistams tirti pateikti ne visi UAB ,,XXXXX” apskaitos dokumentai. Išskyrus apeliantų teiginius, jokių kitų duomenų apie dokumentų dingimą teisminio bylos nagrinėjimo metu gauta nebuvo.

65Tokių būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikta specialisto išvada surašyta įvertinus visus tyrimui reikšmingus dokumentus, o kilusios abejonės ir neaiškumai buvo tinkamai pašalinti išsamiai apklausus tyrimą atlikusią specialistę. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė I. S. patvirtino duotos išvados teisingumą (t. 19 b. l. 84-87, 103-107). Abejoti specialisto išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

66Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu A. N. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

67Byloje surinktais bei pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. N., būdamas UAB „XXXXX”, direktoriumi, ir asmeniu, atsakingu už šios bendrovės kasą, laikotarpiu nuo 2006-05-31 iki 2008-02-21 iš UAB „XXXXX” atsiskaitomųjų sąskaitų paėmęs UAB „XXXXX“ priklausančias bendros 5703900 Lt sumos pinigines lėšas ir įnešęs jas į bendrovės kasą, vėliau, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2008 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš bendrovės kasos paėmęs 4420264,34 Lt grynųjų pinigų sumą, tačiau į bendrovės apskaitą įtraukęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog minėta pinigų suma pagal 8 kasos išlaidų orderius, buvo išduota UAB „XXXXX” vadybininkui A. D., o laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2008 m. kovo mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, į bendrovės kasą grąžinęs 2659500 Lt grynųjų pinigų sumą, tačiau į bendrovės apskaitą įtraukęs tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog minėta pinigų suma pagal 8 kasos pajamų orderius, buvo įnešta į bendrovės kasą bendrovės vadybininko A. D., likusios 1760764,34 Lt grynųjų pinigų sumos į bendrovės kasą negrąžino, šių piniginių lėšų bendrovės veikloje nepanaudojo ir jų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „XXXXX” priklausantį didelės vertės turtą – 1760764,34 Lt pinigines lėšas.

68Apeliantai, neigdami nuteistojo A. N. kaltę dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir tvirtindami, kad jis yra nuteistas nepagrįstai, savo skunduose neigia visų liudytojų parodymus (P. M., A. M., A. M., A. M., A. D.) iš esmės nurodo deklaratyvias ar net teismą klaidinančias tokį teiginį pagrindžiančias aplinkybes. Minėta, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl proceso dalyviams nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, vien tik savo kaltės neigimas nėra pagrindas pripažinti nuosprendį neteisėtu ir jį panaikinti.

69Vertindami liudytojų P. M., A. M., A. M., A. M., A. D. parodymus, apeliantai iš esmės apeliuoja į vykusius (vykstančius) kitus ikiteisminius tyrimus bei galimus liudytojų neatsiskaitymus su UAB ,,XXXXX”, tačiau nenurodo, kaip tai įtakojo liudytojų parodymus, kokie konkrečiai parodymai yra melagingi ir kokie įrodymai tai patvirtina. Skunduose nurodytos aplinkybės patvirtina tarpusavio nesutarimus bei įvairaus pobūdžio ginčus (iš esmės inicijuotus paties nuteistojo A. N.), tačiau nesudaro pagrindo teigti, jog dėl to liudytojų parodymai yra nepatikimi. Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad R. M. ir A. D. nenurodė, kad pokalbio dėl orderių surašymo metu dalyvavo ir kiti asmenys, taip pat nėra pagrindas liudytojo A. M. parodymus, kad jis girdėjo kaip A. D. kalbėjo apie orderių surašymą, vertinti kaip nenuoseklius ar prieštaringus. Pažymėtina tai, jog priešingai nei teigia nuteistasis, liudytojas A. M. ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jam buvo žinoma, kad A. N. nurodymu buhalterė išrašydavo dokumentus apie pinigų iš kasos išmokėjimą A. D., o pastarasis A. N. nurodymu tuos dokumentus pasirašydavo, nors realiai A. D. pinigų negaudavo (t. 12 b. l. 37-38). Be to, nuteistojo skunde klaidingai nurodoma, jog liudytojas A. M. atsisakė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apklaustas kaip liudytojas A. M. parodė, jog jo parodymuose neteisingai užrašyta tik tai, kad trąšas ir grūdus jam pristatė A. N. (t. 15 b. l. 169-173). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo A. M. parodymai apie tai, kad A. D. jam pasakė, jog dėl patikrinimo A. N. jam perrašė pinigus iš kasos 1,7 mln. litų sumai, neprieštarauja A. D. duotiems parodymams, kad kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodytos sumos jo buvo gautos ir grąžintos 1,7 mln. litų sumai įforminus keletą orderių. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas minėtų liudytojų parodymais rėmėsi tik dėl tų aplinkybių, kurias patvirtino kiti bylos nagrinėjimo teisme metu surinkti ir ištirti įrodymai.

70Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokios iš tiesų apeliantas laikosi pozicijos ginčijant UAB ,,XXXXX” piniginių lėšų pasisavinimą. T. y. apeliantui nurodant, jog kaltinime nurodytų piniginių lėšų jis nepasisavino, nes šias lėšas gavo A. D., taip pat nurodoma, kad piniginės lėšos buvo naudojamos nekilnojamajam turtui įsigyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors nagrinėjamoje byloje ir nenustatyta, kokiais kitais tikslais buvo panaudotos bendrovės lėšos, tačiau vien tai neužkerta kelio A. N. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnį. Pagal teismų praktiką, nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą, neturi reikšmės, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos. Taigi, ši aplinkybė savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012). Nuteistasis, tvirtindamas, kad galimai UAB ,,XXXXX” priklausančius pinigus panaudojo bendrovės interesams, šią aplinkybę turi pagrįsti duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Vien byloje nustatytomis ir ištirtomis aplinkybėmis nepagrįstas teiginys, kad pinigai buvo išleisti bendrovės reikmėms, nepaneigia turto pasisavinimo sudėties BK 183 straipsnio prasme. Be to, pirmosios instancijos teismui įvertinus liudytojų A. D., R. M., A. M. parodymus, kitą rašytinę bylos medžiagą, kurios apeliacinės instancijos teismas dar kartą nekartoja, neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytas pinigines lėšas pasisavino ne A. D., o būtent A. N..

71Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Nėra pagrindo nesutikti ir su teismo išvada, kad A. N. darydamas pirmiau nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine tyčia. Būtent byloje surinkti ir apygardos teismo įvertinti įrodymai patvirtina, kad A. N. neteisėtai disponuodamas UAB ,,XXXXX” lėšomis pavertė jas savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko (t. y. UAB ,,XXXXX”) sąskaita.

72Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą – išteisinti jį pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

73Apeliaciniuose skunduose prašant A. N. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį padarymo išteisinti, nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kurioje konstatuota, kad A. N. į 2007–2008 metų UAB „XXXXX” apskaitą įtraukė 4022,493 t kviečių, kurių įgijimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, pardavimo operacijas.

74BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

75Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes A. N. padaryta veika (į apskaitą įtraukė 4022,493 t kviečių, kurių įgijimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, pardavimo operacijas) atitinka BK 222 straipsnyje įtvirtintos apgaulingo apskaitos tvarkymo nusikaltimo sudėties turinį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstęs šios veikos padarymo faktines aplinkybes, tinkamai motyvavo ir veikos subjektyvinę pusę, be kita ko, pažymėdamas, kad pats A. N. pripažino, jog su ūkininkais buvo sutaręs, kad jie neišrašytų sąskaitų faktūrų, nes tai buvo naudinga abiems pusėms. Tai, kad A. N. nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis į apskaitą įtraukė 4022,493 t kviečių, kurių įgijimas nepagrįstas apskaitos dokumentais, pardavimo operacijas, pirmiausia patvirtina specialisto išvada Nr. 5-4/66, kurioje konstatuota, kad A. N. į 2007–2008 m. bendrovės apskaitą įrašė 4022,493 t (8217,928 – 12240,421) kviečių pardavimo operacijų daugiau, nepagrindžiant kviečių pirkimo apskaitos dokumentais. Nuteistojo keliamą versiją, kad kviečių skirtumas susidarė dėl to, jog UAB „XXXXX” užsiaugino kviečius, pirmosios instancijos teisme paneigė specialistė I. S., nurodžiusi, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje pačios bendrovės užsiaugintų kviečių buhalterinėje apskaitoje nebuvo užpajamuota. Kad UAB „XXXXX” kviečių pirkimo ūkinės operacijos nebuvo apskaitomos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, patvirtino ir liudytoja I. P., parodžiusi, kad 2012 metais atsirado duomenys, jog UAB „XXXXX” pirko grūdus iš ūkininkų, o to pirkimo buhalterinėje apskaitoje apskaityta nebuvo, ūkininkai pateikė sąskaitas faktūras, perdavimo priėmimo aktus prie kreditorinių reikalavimų.

76Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo A. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nebuvo įvertinti nuteistojo paaiškinimai dėl sudarytos sutarties tarp UAB ,,XXXXX” ir UAB ,,XXXXX”. Iš liudytojos R. D. parodymų matyti, kad pagal 2008 m. sausio mėnesį išrašytą PVM sąskaitą faktūrą manytina, kad UAB „XXXXX“ pardavė grūdus UAB „XXXXX”, todėl skaičiuojant išėjo neigiamas likutis. Kai UAB „XXXXX” buhalterė įvedinėjo į apskaitą duomenis, jai buvo pateikta informacija, kad UAB „XXXXX“ neva tų kviečių negavo. Iš Mokesčių inspekcijos patikrinimo akto buvo matyti, kad UAB „XXXXX“ 2009 metais išrašė kreditinę sąskaitą, kuri naikina pardavimo dokumentą, t. y. tas kiekis turi būti grąžinamas pardavėjui, ir dėl to susidarė 3000 t skirtumas, nes ji anuliavo šį pardavimą, t. y. to pardavimo nebuvo. Galutinis rezultatas, įvertinus visus dokumentus, patikrinimo aktus, yra tai, kad 3000 t kviečių UAB „XXXXX“ nebuvo parduoti. Tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad didžioji dalis kiekio grūdų nebuvo parduota, neatitinka tikrovės. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu gavus papildomų duomenų buvo surašyta specialisto išvada Nr. 5-4/114, kurioje nustatyta, kad gauti papildomi duomenys (minėta kreditinė sąskaita) nekeičia specialisto išvados Nr. 5-4/6 (t. 17 b. l. 64-83).

77Dėl anksčiau išdėstytų argumentų, išteisinti A. N. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nėra teisinio pagrindo.

78Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti skiriama švelnesnė bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, jeigu tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma teismui nustačius išimtines aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

79Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. N. bausmę už BK 183 straipsnio 2 dalyje bei BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad A. N. padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4 dalis, 5 dalis), anksčiau teistas, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu teistas nebuvo, baustas administracine tvarka, skundų ir pareiškimų dėl jo elgesio negauta, gydytas psichiatrinėje ligoninėje, nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas, kaip būtina sąlyga, nėra numatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinęs šias bei visas kitas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės A. N. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

80Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas skundžiamame nuosprendyje išvardytas aplinkybes, įvertina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2009 m. sausio 24 d., Šiaulių apygardos teismo nuosprendis priimtas 2013 m. lapkričio 4 d., t. y. beveik po penkerių metų, o įsiteisėjo – beveik po šešerių metų. Vertinant šios bylos sudėtingumo (byla, atsižvelgiant į faktų, kuriuos reikėjo nustatyti, pobūdį, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekį ir jų rinkimo sudėtingumas, nelaikytina labai sudėtinga) bei asmenų, kuriems taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesio kontekste (iš bylos medžiagos nėra matyti, kad nuteistasis būtų sąmoningai vilkinęs bylos tyrimą ar nagrinėjimą), darytina išvada, kad baudžiamasis procesas šioje byloje užtruko nepateisinamai ilgai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (EŽTT bylos Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no. 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005; Sorvisto v. Finland, no. 19348/04, judgement of 13 January 2009 ir kt.). Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgia ir į tai, kad praėjus nemažai laiko nuo nusikaltimų padarymo (pagal byloje esančius duomenis) A. N. daugiau nebenusikalto, taip pat vadovaudamasi teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2013, 2K-36/2014), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju paskyrus A. N. BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą net ir švelniausią laisvės atėmimo bausmę, tai neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintos nuostatos užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant ir į nusikaltimo padarymo, ir į A. N. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, darytina išvada, jog A. N. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtina skirti jam laisvės atėmimo bausmę, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas jo atžvilgiu, nustatant švelnesnę skirtinos bausmės rūšį. Bausmės tikslai, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes bei esančius duomenis, gali būti pasiekti paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį (baudą), jos dydį nustatant artimą baudos maksimumui (BK 47 straipsnio 2003 m. balandžio 10 d įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir tai neprieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimams, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

81Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo jų padaro dvi ar daugiau ir dėl šių veikų nėra kliūčių kaltininko baudžiamajam persekiojimui. Sutapties atveju nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus arba tą patį BK straipsnį ar jo dalis, kuriose nustatytos atskiros nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtys. Ši nusikalstamų veikų sutapties bendriausia traktuotė turi būti tikslinama, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra ideali ar reali sutaptis. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra reali ar ideali. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Nustačius, kad yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą, pavyzdžiui, panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (BK 182 straipsnis), tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas (BK 300 straipsnis), kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnis), ir pan. Nusikaltimai, numatyti BK 222, BK 300 straipsniuose, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas), pavyzdžiui – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Būtent šis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Tokia veika (veikų sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos paprastai tęsiasi (daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) įgyvendinimo. Tokia situacija atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes gali būti prilyginama idealiai sutapčiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

82Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje, nuteistojo A. N. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamą veikų sutaptį. Nuteistojo A. N. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, įvykdytos tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2006-05-31 iki 2008-02-21. Nuteistojo A. N. nusikalstami veiksmai buvo apjungti vieningo sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo – pasisavinti užimamų pareigų pagrindu patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB ,,XXXXX” priklausantį turtą. Šiam tikslui pasiekti nuteistasis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB ,,XXXXX” buhalterinę apskaitą. Esant tokioms aplinkybėms A. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bendrinant paskirtas bausmes pagal minėtus BK straipsnius turi būti taikomos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos.

83Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Nutarė

84Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti.

85A. N., pripažintam kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti 250 MGL (32 500 Lt) (9 412,65 Eur) dydžio baudą.

86Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. N. paskirtų bausmių bendrinimo BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu.

87Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę A. N. paskirti 250 MGL (32 500 Lt) (9 412,65 Eur) dydžio baudą.

88Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. gegužės 14 d. iki 2009 m. liepos 10 d. bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmę (40 MGL dydžio baudą) bei nustatyti galutinę neatliktą bausmę – 134 MGL (17 420 Lt) (1 461,20 Eur).

89Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu... 3. Į bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2009-05-14 iki 2009-07-10... 4. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. A. N. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „XXXXX“, kodas 300040492,... 7. – tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos... 8. Dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „XXXXX“... 9. – tyčia pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12... 10. Dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti 2006 metų, 2007... 11. Be to, A. N., būdamas UAB „XXXXX“, kodas 300040492, registruotos adresu (... 12. A. N. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas... 13. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. N. nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl... 14. Apeliantas teigdamas, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nurodo, jog... 15. Nuteistasis taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados grįstos... 16. Nuteistojo nuomone, R. M. negalėjo būti apklausiama kaip liudytoja priėmus... 17. Nuteistasis taip pat teigia, kad pažeisti BPK 145 straipsnio 4 dalies ir BPK... 18. Be to, apeliantas teigia, kad apskaitos dokumentai specialistei perduoti... 19. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad krata buvo atlikta pažeidus... 20. Skundo autorius teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 21. Nuteistojo skunde taip pat teigiama, jog P. M., A. M., A. M., A. M. ir A. D.... 22. Be to, nuteistasis teigia, kad minėtų liudytojų parodymai nėra patikimi dar... 23. Nuteistojo nuomone, nurodytos aplinkybės rodo, kad A. D., A. M., A. M., A. M.... 24. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teisiamajame posėdyje... 25. Apelianto nuomone teismas nevisapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir... 26. Nuteistasis, teigdamas, kad teismas savo išvadų nemotyvavo ir nesilaikė BPK... 27. Nuteistasis taip pat teigia, jog teismas pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalį.... 28. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 183 straipsnio... 29. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 30. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos... 31. Gynėjas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo... 32. Be to, gynėjas nurodo, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m.... 33. Apeliaciniame skunde cituodamas liudytojos S. B. parodymus gynėjas teigia, kad... 34. Gynėjas taip pat teigia, kad liudytojo A. M. parodymai yra prieštaringi ir... 35. Be to, gynėjo nuomone, liudytojo P. M. parodymais, kad jo vardu visus reikalus... 36. Gynėjas, vertindamas liudytojo A. M. parodymus, teigia, jog liudytojas galimai... 37. Gynėjo nuomone, vertinant liudytojo A. M. parodymus, atkreiptinas dėmesys į... 38. Apeliantas teigia, kad liudytojos R. D. parodymai įrodo, kad specialistui... 39. Gynėjo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog R. M. nepagrįstai... 40. Be to, apeliantas nurodo, jog nuosprendyje nenurodyta, kuria FNTT specialisto... 41. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas, grįsdamas A. N.... 42. Gynėjas teigia, kad nuteistasis A. N., kaip įmonės vadovas, neužtikrino,... 43. Gynėjo nuomone, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad A. N. pasisavino... 44. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo A. N. pagal BK 183 straipsnio 2... 45. Gynėjo apeliaciniame skunde taip pat prašoma atlikti įrodymų tyrimą.... 46. Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius... 47. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 48. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje atliktu įrodymų... 49. Atmestini apeliantų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas,... 50. Kad A. N. nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis į... 51. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuosprendį... 52. Liudytoja R. M. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, o teisiamajame... 53. BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais... 54. Atkreiptinas nuteistojo gynėjo dėmesys, jog BPK 7 straipsnyje įtvirtintas... 55. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog R. M. negalėjo būti... 56. Nuteistojo gynėjo skunde nepagrįstai nurodoma, jog liudytojas S. R. teismui... 57. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo ir išvadai, jog R. M. negalėjo... 58. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad šią baudžiamąją... 59. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir... 60. Apeliaciniame skunde nurodyti tariami teismo šališkumo motyvai nesuponuoja... 61. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog neigdami nuteistojo kaltę dėl... 62. 2009-05-13 atliktos kratos metu UAB ,,XXXXX” buveinėje, V. K. pareiškus,... 63. BPK 149 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visi paimtieji daiktai ir dokumentai... 64. Apeliacinės instancijos teismas, nuteistojo gynėjui nurodžius, jog yra... 65. Tokių būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikta specialisto išvada... 66. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu A. N. pripažintas kaltu pagal BK 183... 67. Byloje surinktais bei pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais... 68. Apeliantai, neigdami nuteistojo A. N. kaltę dėl didelės vertės svetimo... 69. Vertindami liudytojų P. M., A. M., A. M., A. M., A. D. parodymus, apeliantai... 70. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kokios iš tiesų... 71. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti... 72. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo... 73. Apeliaciniuose skunduose prašant A. N. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 222... 74. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 75. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes A. N. padaryta veika... 76. Pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo A. N. kaltės padarius... 77. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų, išteisinti A. N. pagal BK 222... 78. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių... 79. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. N. bausmę už BK 183 straipsnio 2... 80. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtas skundžiamame nuosprendyje... 81. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo jų... 82. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje, nuteistojo A. N. padarytos... 83. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2... 84. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti.... 85. A. N., pripažintam kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taikyti BK 54... 86. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. N. paskirtų bausmių bendrinimo BK 63... 87. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, šiuo... 88. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsnio 1 dalimi, į... 89. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....