Byla e2A-176-302/2020
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,ŠIMISTA“, atsakovų Z. M. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šimista“ ieškinį atsakovams Z. M. ir A. M. dėl žalos atlyginimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės „UNDERHILL BALTIC“ reikalavimą atsakovui Z. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Šimista“ 2017 m. kovo 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2017 m. balandžio 18 d. patikslino, o 2019 m. sausio 31 d. atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, atsakovams Z. M. ir A. M. ir prašė:

81.1.

9priteisti solidariai iš A. M. ir Z. M. ieškovei BUAB „Šimista“ 34 455 Eur už neperduotą įmonės turtą ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;

101.2.

11priteisti solidariai iš A. M. ir Z. M. ieškovei BUAB „Šimista“ 259 364,98 Eur žalą ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;

121.3.

13priteisti iš Z. M. ieškovei BUAB „Šimista“ 44 705,17 Eur žalą ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;

141.4.

15priteisti iš A. M. ir Z. M. ieškovei BUAB „Šimista“ bylinėjimosi išlaidas.

162.

17Nurodė, kad nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. įmonės akcininku buvo A. M., valdęs 60 procentų akcijų, o nuo 2015 m. lapkričio 2 d. A. M. įgijo 100 procentų akcijų. Nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. įmonės akcininku buvo Z. M., valdęs 40 procentų akcijų. Nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2016 m. spalio 25 d. įmonės direktoriumi buvo A. M.. Nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2016 m. liepos 25 d. įmonės direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigas ėjo Z. M.. Įmonės kasininku buvo A. M.. Įmonės pagrindinė veikla – pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas bei pagaminto valgio teikimo veikla.

183.

19Iš bankroto administratoriui pateiktų įmonės dokumentų matyti, kad A. M. ir Z. M. buvo pasidalinę įmonės veiklas. Maitinimo paslaugų sritį valdė bei kuravo Z. M., o statybos veiklą organizavo A. M.. Taigi, Z. M. įmonėje veikė kaip faktinis direktorius, nes su juo buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti direktoriaus pavaduotoju komercijai. 2015 m. birželio 15 d. sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią Z. M. perdavė įmonei laikinai ir neatlygintinai naudotis jam priklausančią įrangą, baldus, indus, įrankius pagal aktą Nr. 1, pridėtą prie sutarties. Be to, įmonės grynuosius pinigus kasoje tvarkė, pinigus į kasą įnešinėdavo, atlyginimus sau ir savo žmonai išmokėdavo, taipogi Z. M., nors įmonės kasininku formaliai buvo A. M..

204.

21Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Remiantis 2016 m. spalio 6 d. balanso duomenimis, įmonės administratoriui turėjo būti perduota trumpalaikio turto (atsargos) už 34 455 Eur, tačiau jis perduotas nebuvo. Kadangi administratoriui neperduoti medžiagų, įrankių ir įrangos likučiai, nepateikti prekių likučiai, laikytina, kad šis turtas nėra išlikęs ir bankrutuojančiai įmonei turi būti priteista įmonės patirta žala pinigais pagal balanso duomenis.

225.

23Kadangi atsakovai įmonę valdė bendrai ilgą laiką, dėl to nėra galimybės nustatyti, kuris iš jų atsakingas už administratoriui neperduotą, jų žinioje, buvusį turtą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė teigia, kad žalą, administratoriui neperduodant įmonės trumpalaikio turto, atsakovai padarė bendrais veiksmais, todėl prašoma ją priteisti iš atsakovų solidariai.

246.

25Iš atsakovų solidariai priteistina ir 259 364,98 Eur žala dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes UAB „Šimista“ nemokia tapo 2014 metais. Atsakovai šią aplinkybę žinojo, tačiau įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tęsė įmonės veiklą, didino įsiskolinimus kreditoriams, taip darydami kreditoriams žalą.

267.

27Įmonės nemokumas atsispindi balanse už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Balanse nurodoma, kad įmonė turto turėjo už 925 396 Lt (268 014 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 369 245 Lt (396 562 Eur), iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 248 883 Lt (361 706 Eur). Pradelsti įsipareigojimai 2014 metų pabaigai viršijo pusę įmonės turėto turto, kurio vertė tuo metu buvo 268 014 Eur. Remiantis pelno nuostolio ataskaita 2014 metais įmonė veikė nuostolingai ir patyrė 65 210 Lt (18 887 Eur) nuostolio. Įmonė nuostolingai veikė ir 2013 metais.

288.

29Atsakovai apie faktinę įmonės būklę žinojo ir privalėjo žinoti kiekvieną einamą 2014 metų mėnesį, kadangi įmonėje buvo vedama didžioji knyga. Be to, abu atsakovai faktiškai dalyvavo kasdienėje įmonės veikloje.

309.

31Ieškovė nurodė, kad įmonės mokumą buvo bandoma atkurti 2014 metais, A. M. savo asmeninėmis lėšomis pildant įmonės apyvartines lėšas, tačiau įmonė vis tiek veikė nuostolingai, todėl atsakovai iki 2015 m. sausio 5 d. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu užkirsti žalos atsiradimą įmonės kreditoriams. Kadangi nei vienas iš atsakovų minėtų veiksmų neatliko, o įmonės veiklą tęsė, didindama skolinius įsipareigojimus kreditoriams iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos, laikytina, kad dėl jų neteisėto neveikimo susidarė žala, kurią yra prašoma priteisti. Žala skaičiuojama remiantis bankroto administratoriaus parengtu 2017 m. kovo 24 d. kreditorių reikalavimų tyrimo aktu Nr. 3, skaičiuojant visas skolas, susidariusias nuo 2015 m. sausio 5 d.

3210.

332019 m. sausio 30 d. pareiškimu dėl 5 075,32 Eur dalies ieškinio atsisakymo buvo sumažinta nuo 264 440,30 Eur iki 259 364,98 Eur.

3411.

35Ieškovės teigimu, atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo per 5 dienas pasibaigus kalendoriniams metams, t. y. po 2014 m. gruodžio 31 d., iš finansinių dokumentų atsakovams žinant apie įmonės nemokumo būseną. Priežastinis ryšys tarp neteisėto neveikimo ir žalos grindžiamas tuo, kad atsakovams tinkamai ir laiku iškėlus bankroto bylą, UAB „Šimista“ veikla būtų sustabdyta, nauji įsiskolinimai nebūtų susidarę ir kreditoriai žalos nebūtų patyrę.

3612.

37Reikalavimas dėl 44 705,17 Eur žalos priteisimo iš Z. M. pasireiškia tuo, kad UAB „UNDERHILL BALTIC“ yra pasikreipusi su ieškiniu dėl 42 844,81 Eur žalos priteisimo atskiroje byloje. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-625-880/2016 buvo priteista solidariai iš A. M. ir BUAB „Šimista“ 42 844,81 Eur suma ir 6 proc. metinės palūkanos nuo šios sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat 215 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kadangi priteistų sumų iš BUAB „Šimista“ ir A. M. išieškoti nepavyksta, UAB „UNDERHILL BALTIC“ prašo priteisti iš Z. M.. BUAB „Šimista“ prašo šią sumą priteisti iš Z. M. bendrovės naudai.

3813.

39Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų civilinė byla Nr. e2-1797-984/2018 prijungta prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1238-467/2018.

4014.

41UAB „UNDERHILL BALTIC“ savarankiškas reikalavimas grindžiamas tuo, kad nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. UAB „Šimista” akcininkais buvo A. M. ir jo brolis Z. M.. Iš 2014, 2015 ir 2016 metų UAB „Šimista“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad jau 2014, 2015 metais įmonė buvo visiškai nemoki, jos veikla buvo labai nuostolinga, turto įmonė praktiškai neturėjo, o skolos buvo labai didelės, todėl UAB „Šimista“ 2014 m. spalio 1 d. sudarydama tarp UAB „Agronovus” ir UAB „Šimista“ kreditinę pirkimo – pardavimo sutartį ir jos priedą, aiškiai žinojo, jog sutarties tinkamai neįvykdys ir padarys žalą kreditoriui UAB „Agronovus”, kurio reikalavimo teisę perėmė UAB „UNDERHILL BALTIC“, tačiau nuslėpė tikrąją įmonės padėtį.

42II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4315.

44Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

4515.1.

46priteisė iš atsakovo A. M. ieškovei BUAB „Šimista“ 34 455 Eur už neperduotą įmonės turtą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018 m. balandžio 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4715.2.

48priteisė iš atsakovo A. M. 40 086,92 Eur ir iš jo (atsakovo A. M.) bei subsidiariai iš atsakovo Z. M. ieškovei BUAB „Šimista“ 263 983,23 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018 m. balandžio 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4915.3.

50priteisė iš atsakovo Z. M. ieškovei BUAB „Šimista“ 44 705,17 Eur žalą, nustatant, kad jis šią žalą turi atlyginti subsidiariai su A. M. ir BUAB „Šimista“, ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018 m. balandžio 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;

5115.4.

52priteisė iš atsakovo A. M. 989,10 Eur, iš atsakovo Z. M. 1 194,10 Eur ir iš atsakovo A. M. subsidiariai su atsakovu Z. M. 3 593,65 Eur žyminio mokesčio valstybei;

5315.5.

54priteisė ieškovei BUAB „Šimista“ iš atsakovo A. M. 2 000 Eur, iš atsakovo Z. M. 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

5515.6.

56trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „UNDERHILL BALTIC“ reikalavimą atsakovui Z. M. dėl žalos priteisimo atmetė.

5716.

58Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo grindžiami iš esmės tuo, jog atsakovas A. M. buvo UAB „Šimista“ vadovu, o atsakovas Z. M. faktiniu įmonės vadovu, todėl jų atsakomybė kildinama iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatų ir laikoma bendra (solidaria), o taip pat ieškovė nurodo faktinę aplinkybę, kad, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui ĮBĮ pagrindu nebuvo perduotas visas bendrovės turtas, kuris nustatytas pagal balanso, sudaryto bankroto iškėlimo dienai, duomenimis.

5917.

60Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių faktinių aplinkybių bei rašytinių duomenų, jog laikotarpiu, kuriuo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas) ėjo atsakovas A. M., įmonės akcininkas ir direktoriaus pavaduotojas komercijai Z. M. būtų atlikęs kokius tai veiksmus, kuriuos paprastai atlieka vadovas ir (ar) jis būtų sprendęs esminius su įmonės tiesiogine veikla susijusius klausimus. Viena vertus, tai, kad atsakovas Z. M., kaip įmonės akcininkas, dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su įmonės veikla, reiškia tik jo kaip akcininko pareigų vykdymą. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovo Z. M. veiklos pobūdis – rūpintis nepertraukiama vieno įmonės struktūrinio padalinio veikla, neleidžia jo vertinti esminiu (strateginiu), darant įtaką visos įmonės valdymui, kas leistų vertinti šį atsakovą užimant de facto vadovo statusą.

6118.

62Teismo vertinimu, tai, kad Z. M. pasirašė panaudos sutartys, pagal kurias perdavė įmonei laikinai ir neatlygintinai naudotis jam priklausančią įrangą, baldus, indus ir kt., savaime nereiškia, jog jis atliko sistemingą bendrovės vadovui būdingą veiksmą. Priešingai Z. M. nurodytus sandorius pasirašė kaip privatus asmuo, laikantis įstatymų bei kitų teisės aktų. Šiuo gi atveju, įmonei vadovavo ir jos vardu sutartis sudarė ir pasirašė jos vadovas A. M.. Ieškovė neįvardijo jokių neteisėtų atsakovo Z. M., kaip UAB „Šimista“ akcininko ir darbuotojo veiksmų, įmonei sudarius panaudos sutartis. Byloje nenustatyta, kad šios sutartys buvo sudarytos atliekant Z. M. administracinius, organizacinius bei struktūrinius pertvarkymus. Be to, byloje nėra duomenų, kad minėtų sutarčių sudarymas nebuvo įmonei naudingas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Z. M. nebuvo de facto direktorius, nes atsakovas A. M. kaip direktorius savarankiškai priiminėjo strateginius sprendimus ir davė nurodymus, todėl Z. M. nėra atsakingas už nuostolius, jei tokių įmonei ar jos kreditoriams buvo padaryta, kaip faktinis įmonės vadovas.

6319.

64Kadangi nėra pagrindo manyti, jog atsakovas Z. M. buvo įmonės faktiniu vadovu, todėl jis nėra atsakingas ir už prašomą priteisti žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė, kad reikalaujamą priteisti žalą atsakovai padarė bendrais veiksmais, priešingai, ieškovė nurodo, jog nėra galimybės nustatyti, kuris iš jų atsakingas už administratoriui neperduotą jo žinioje buvusį turtą. Duomenų, kad atsakovas Z. M. buvo atsakingas už administratoriui neperduotą turtą, byloje taip pat nėra. Tačiau byloje yra pakankamai duomenų ir įrodymų, kad už žalą, kuri atsirado neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto, yra atsakingas atsakovas A. M., kuris šios savo pareigos iš esmės ir neneigė.

6520.

66Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad turto realiai 34 455 Eur sumai bendrovėje nebuvo, o buhalterinėje apskaitoje (balanse) padarytos buhalterinės klaidos dėl ilgalaikės vyr. buhalterės ligos, nes nėra pateikta tai pagrindžiančių pakankamų įrodymų.

6721.

68Teismas pažymėjo, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, jos vadovas A. M. privalėjo perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą, tačiau to nepadarė, dėl ko, konstatavo jo neteisėtus veiksmus.

6922.

70Teismas nurodė, kad A. M. iš esmės pripažino, jog dėl aplaidumo bendrovėje apskaita nebuvo sutvarkyta, o teisinių pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad už ieškovės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų, turto išsaugojimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą yra atsakingas atsakovas A. M., nepriklausomai nuo to, kokios šito priežastys. Pažymėjo, kad įmonėje vyr. buhalterės nedarbingumo laikotarpiu dirbo antra buhalterė – R. M., kuri anksčiau dalyvaudavo įmonės turto nurašymuose, todėl bet kuriuo atveju buvo galimybė tinkamai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą.

7123.

72Atsižvelgdamas į A. M. teiginius, kad bankroto administratoriui pateiktas bankrutuojančios įmonės balansas Nr. 1 bankroto bylos iškėlimo dienai, yra pasirašytas paties A. M., vėliau pateiktas kitas balansas Nr. 2 su kitokiais duomenimis vėlgi pasirašytas A. M., teismas sutiko su ieškove, kad 2016 m. spalio 15 d. balansas Nr. 2 galimai yra suklastotas ir jame nurodyti tikrovės neatitinkantys bendrovės apskaitos duomenys, taip pat, jog galimai jis buvo parengtas ir surašytas kaip atsikirtimų į ieškinį pagrindimas, nes, kaip matyti iš atsakovo A. M. 2016 m. gruodžio 18 d. pateiktų paaiškinimų administratoriui, jame nieko nenurodoma apie balansą Nr. 2, o teikiami paaiškinimai dėl pinigų sumų apskaitytų balanse Nr. 1. Dėl to, teismas pastarojo balanso duomenų nevertino.

7324.

74Teismas taip pat nesirėmė atsakovo A. M. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktu prekių inventorizavimo apyrašu, nes nėra nurodyta jo surašymo data, jį surašęs asmuo, o be to jis nepasirašytas.

7525.

76Nenustatęs, kad atsakovas Z. M. laikotarpiu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo buvo bendrovės faktiniu vadovu, teismas konstatavo, jog jis nėra atsakingas už padarytą žalą kreditoriams Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu ir atvirkščiai, šiuo pagrindu yra atsakingas atsakovas A. M., kuris neginčijamai buvo UAB „Šimista“ vadovu. Dėl to, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė ieškinio reikalavimą dėl 34 455 Eur priteisimo, todėl šį reikalavimą tenkino ir ieškovei iš atsakovo A. M. priteisė 34 455 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą.

7726.

78Vertindamas atsakovo A. M. veiksmus dėl jo kaip vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas nurodė, kad jam, einant direktoriaus pareigas nuo įmonės įkūrimo, negalėjo būti nežinoma reali finansinė įmonės situacija visu veiklos laikotarpiu, kadangi jis turėjo galimybę disponuoti ĮBĮ 8 straipsnio 2 dalyje išvardintais duomenimis, turėjo jam kaip vadovui įstatyme numatytą pareigą parengti ir teikti finansinius duomenis Valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui ir pan. Todėl jis neabejotinai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu ir yra atsakingas už įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą.

7927.

80Spręsdamas ar atsakovui Z. M. buvo žinomas įmonės nemokumo faktas, teismas pažymėjo, kad jis, kaip įmonės akcininkas, nors ir privalėjo iki 2015 m. gegužės 1 d. tvirtinti metinę finansinę atsakomybę, tačiau formaliai įmonės veikla nesidomėjo (įmonėje akcininkų susirinkimai šaukiami nebuvo), taigi konstatavo, jog įmonės padėtis, tikėtina jam 2014 m. pabaigoje jam galėjo būti nežinoma.

8128.

82Remdamasis byloje nustatytais duomenimis, teismas nurodė, kad UAB „Šimista“ jau 2014 metų pabaigoje buvo nemoki, tačiau nei vienas iš atsakovų į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui nesikreipė. Teismas pripažino, kad įmonės balanso už 2014 metus duomenimis jau nuo 2015 m. sausio 1 d. įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija į jos balansą įrašyto turto vertę, dėl to konstatavo, jog vėliausiai nuo 2015 m. sausio 1 d. atsakovams buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonė buvo nemoki.

8329.

84Pažymėjo, kad žalos dydį ieškovė grindė ir įrodinėjo kreditorių reikalavimų tyrimo aktu Nr. 3, taip pat 2016 m. spalio 6 d. pranešimu, parengtu atsakovo A. M., kuriame surašyti visi įsiskolinimai tiekėjams už 2014 – 2016 metus. Šio dokumento A. M. bylos nagrinėjimo metu neginčijo, dėl dokumento turinio jokių klausimų nekėlė, todėl teismas laikė, kad tai yra tinkamas įrodymas įmonės skolų susidarymo momentui ir dydžiui pagrįsti.

8530.

86Teismas konstatavo, kad už žalą, atsiradusią iki 2015 m. gegužės 1 d. Z. M. nėra atsakingas, o atsakingas tik už vėliau atsiradusią žalą, kadangi įmonės akcininku faktiškai buvo iki 2015 m. lapkričio 2 d.

8731.

88Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė įmonei padarytos žalos dydį, pateikė jį pagrindžiančius pirminius dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, todėl konstatavo, jog bendra žalos suma sudaro 304 070,15 Eur, iš kurių už laikotarpį iki 2015 m. gegužės 1 d. susidarė žalos už 40 086,92 Eur, po 2015 m. gegužės 1 d. už 263 983,23 Eur. Tokiu būdu iš atsakovo A. M. priteisė 40 086,92 Eur sumą, o iš jo ir subsidiariai iš atsakovo Z. M. 263 983,23 Eur sumą, kaip žalos atlyginimą ieškovei.

8932.

90Teismas iš atsakovo Z. M. ieškovės naudai 44 705,14 Eur dydžio sumą priteisė subsidiariai, kaip iš įmonės akcininko, o ne faktinio vadovo. Šią sumą, teismas priteisė tik iš atsakovo Z. M., nes iš atsakovo A. M. ir ieškovės, ji jau yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu trečiajam asmeniui UAB „UNDERHILL BALTIC“. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovų argumentas dėl reikalavimo perleidimo sandorio pagrįstumo, iš esmės nėra teisiškai reikšmingas, nes 44 705,17 Eur sumą prašoma priteisti kaip žalą, atsiradusią dėl nesavalaikio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

91III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

9233.

93Apeliantas Z. M. pateikęs apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti iš atsakovo A. M. bei subsidiariai iš apelianto ieškovei 263 983,23 Eur žalą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti iš atsakovo Z. M. ieškovei 44 705,17 Eur žalą, nustatant, kad žalą turi atlyginti subsidiariai su atsakovu A. M. ir ieškove bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovo Z. M. atžvilgiu atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9433.1.

95Įmonės vadovo ir akcininko pareiga pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei skiriasi. Apeliantas ne tik kad nebuvo vienasmenis ieškovės akcininkas, tačiau jam netgi nepriklausė ½ ieškovės akcijų. Be to, apeliantas nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2016 m. liepos 25 d. ėjo direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigas. Apeliantas nebuvo supažindinamas su bendrais rezultatais ir jam nebuvo žinoma visa bendrovės veikla, finansinė įmonės būklė. Taigi apeliantas nebuvo nei de jure, nei de facto ieškovės vadovas ir nevedė bendrovės buhalterinės apskaitos.

9633.2.

97Apeliantas taip pat nėra atsakingas už tai, kad iki 2015 m. gegužės 1 d. nebuvo sušauktas kasmetinis akcininkų susirinkimas. Priešingai, tai atsakovas A. M. nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir ABĮ) įtvirtintų pareigų ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Taigi, apeliantui apskritai nebuvo žinoma, kad UAB „Šimista“ yra nemoki ir jis turi pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

9833.3.

99Teismas nenurodė, kodėl iš atsakovo A. M. bei iš apelianto subsidiariai priteisė ieškovui 263 983,23 Eur žalą, nors ieškovė prašė priteisti solidariai. Be to, teismas nurodo skirtingas datas, kada apeliantui neva tai atsirado pareiga teikti pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

10033.4.

101UAB „Šimista“ balansas už 2014 metus ir kiti 2014 metų ieškovės finansinės ataskaitos dokumentai nebuvo sudaryti būtent 2015 m. sausio 1 d. Vadovaujantis byloje esančiais VĮ Registrų centro duomenimis ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 m. sudarymo data yra 2015 m. vasario 28 d., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vėliausiai nuo 2015 m. sausio 1 d. atsakovams atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, kreditorių UAB „Storent“, UAB „Trys valetai“, UAB „Puorių mediena“, AB „Puntukas“, dalis UAB „Dangų studija“ finansinio reikalavimo, UAB „AV architektūros studija“, VĮ Pal. J. Matulaičio socialinio centro, tikrai negalėtų būti laikomi atsakovų padaryta žala. Be to, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad skola UAB „Ježvitas“ susidarė po 2015 m. gegužės 1 d., kadangi ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Ježvitas“ sąskaitą faktūrą išrašė 2015 m. balandžio 30 d.

10233.5.

103Teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė žalos atlyginimą – ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus, atsiradusius apeliantui jau nebūnant ieškovės akcininku, t. y. po 2015 m. lapkričio 2 d. Prie tokių ieškovės finansinių reikalavimų galima priskirti UAB „Synergy Solutions“ reikalavimą, dalį ieškovės skolos kreditoriui UAB „Bocas ir Ko“, kreditoriaus Širvintų vartotojų kooperatyvo „Veivera“ finansinį reikalavimą, UAB „EVA SAT“, UAB „PERI“, UAB „GOTAS“, bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Thuringia Megaplast Ukmergė“, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro, VSDFV, UAB „Ecoservice“, UAB „Viada“, AAS „BTA Baltic insurance company“, UAB „Spalvų sala“, UAB „Žibinto servisas“, UAB „Sinerta LDC“, UAB „Agesina GTC“, AB „Omnitel“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Ginestra“, Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinius reikalavimus bei skolą įmonės darbuotojams.

10433.6.

105Teismas turėjo nustatyti kokio dydžio pradelsti ieškovės finansiniai įsipareigojimai buvo atsakovams pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovų valdymo laikotarpio pabaigoje, kadangi remiantis aktualia teismų praktika būtent šių dydžių skirtumas yra įmonės vadovo ar akcininko padaryta žala įmonei, jam laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

10633.7.

107Ieškovė 2017 m. balandžio 13 d. patikslintu ieškiniu nepagrįstai atsakovų padarytą žalą, laiku nepateikus teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, apskaičiavo ne atėmusi ieškovės pradelstų finansinių įsipareigojimų sumos tai dienai, kuria atsakovai neva tai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o žalos sumą įvardijo bendrą kreditorinių reikalavimų sumą, atsiradusią po 2015 m. sausio 5 d. Teismas nepagrįstai pritarė tokiam ieškovės atliktam žalos apskaičiavimui.

10833.8.

109Nors 2014 – 2015 metų balansuose buvo duomenys apie įmonės blogą padėtį, tačiau atsakovas A. M. nuolat vykdė veiklą ir turėjo realų pagrindą, kad bendrovės finansinė būklė esmingai pagerės. Įmonė sudarinėjo naujas sutartis, todėl galima daryti išvadą, kad atsakovas A. M. ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 m. sudarymo dieną, t. y. 2015 m. vasario 28 d., turėjo pakankamai pagrindo tikėtis, jog įmonė atkurs mokumą, atsiskaitys su kreditoriais bei išsaugos darbo vietas, dėl to pagrįstai tęsė veiklą ir atsakovams negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl laiku nepateikto teismui pareiškimo dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

11033.9.

111Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo A. M. 40 086,92 Eur, nors ieškovė tokio reikalavimo ieškinyje nereiškė, taip pat priteisė iš atsakovo A. M. bei subsidiariai iš apelianto Z. M. ieškovei 263 983,23 Eur žalą, nors ieškovė 2019 m. sausio 30 d. pareiškimu prašomą priteisti žalos sumą sumažino iki 259 364,98 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismas nusprendė nustatyti, kad 44 705,17 Eur žalą kartu su apeliantu turi atlyginti subsidiariai atsakovas A. M. ir ieškovė. Taigi, nepaisydamas to, kad teismas motyvuojamojoje dalyje dėl 44 705,17 Eur priteisimo nurodė, jog „atsižvelgiant į tai, kad iš bendros susidariusios žalos ieškovė atėmė skolą kreditoriui UAB „UNDERHILL BALTIC“, ji priteistina tik iš atsakovo Z. M., kadangi ši suma jau yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu trečiajam asmeniui iš ieškovo ir atsakovo A. M.“, teismas sprendime nurodė, jog minėtą 44 705,17 Eur žalą ieškovei subsidiariai turi atlyginti ir apeliantas. Dar daugiau, teismas nusprendė, kad ši suma ieškovei subsidiariai turi atlyginti ir pati ieškovė, t. y. ieškovė pati sau turi atlyginti 44 705,17 Eur žalą.

11234.

113Apeliantas A. M. pateikęs apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11434.1.

115Apelianto manymu, teismas priteisti žalos iš atsakovo Z. M. kaip bendrovės akcininko nagrinėjamoje byloje negalėjo ir neturėjo tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi ieškinys atsakovui Z. M. buvo pareikštas kitu faktiniu ieškinio pagrindu, t. y. ne kaip akcininkui, bet kaip faktiniam bendrovės vadovui. Ieškovei byloje neįrodinėjus atsakovo Z. M. kaip bendrovės akcininko pareigų pažeidimo ir tokių pareigų pažeidimo nenurodžius teismui pareikštame ieškinyje, buvo apribotos atsakovo Z. M. teisės į teisminę gynybą, kadangi jis jokių atsikirtimų dėl neva jo kaip akcininko pareigų pažeidimo byloje neteikė.

11634.2.

117Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas Z. M. turėjo pareigą tvirtinti UAB „Šimista“ finansinių ataskaitų rinkinius ir šią pareigą pažeidė, kadangi akcininko pareigos balsuoti akcininkų susirinkime ar domėtis įmonės finansine padėtimi joks teisės aktas bendrovės akcininkams nėra įtvirtinęs. Nustačius, kad teismas neteisingai konstatavo, jog Z. M. pažeidė pareigą tvirtinti UAB „Šimista“ finansinių ataskaitų rinkinį bei byloje nesant įrodymų, kad Z. M. žinojo apie UAB „Šimista“ turtinę padėtį, akivaizdu, jog teismas negalėjo konstatuoti ir kaip akcininko Z. M. pareigos pažeidimo laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimą UAB „Šimista“.

11834.3.

119Teismui nustačius, kad UAB „Šimista“ nebuvo rengiami akcininkų susirinkimai, ką teismo posėdyje patvirtino ir apklaustas A. M., taip pat nustačius, jog Z. M. įmonės finansine padėtimi nesidomėjo, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio nei teisinio pagrindo Z. M. atžvilgiu tenkinti ieškinio dėl žalos priteisimo.

12034.4.

121Apelianto nuomone, teismas turėjo vadovautis byloje esančiu 2016 m. spalio 15 d. rengtu balansu Nr. 2, nustatinėjant kokį trumpalaikį turtą jis turėjo perduoti bankroto administratoriui. Pažymi, kad sudarant BUAB „Šimista“ balansą bankroto bylos iškėlimo dienai (nutarties priėmimo dienai), apeliantas jame netinkamai atvaizdavo trumpalaikį turtą, nes dėl šios įmonės buhalterės J. M. ligos nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. nebuvo vykdomi medžiagų nurašymai, nevedama kita privaloma buhalterinė dokumentacija susijusi su sunaudotų prekių ir medžiagų nurašymu, kas tiesiogiai įtakojo tai, kad balanse buvo įrašytas neteisingas turimas trumpalaikis turtas. Sutikslinus duomenis, surašius privalomus nurašymus, atlikus inventorizaciją buvo sudarytas naujas balansas 2016 m. spalio 15 d., kurio duomenimis „atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys sudaro ne 34 455 Eur, o 14 274 Eur.

12234.5.

123Įmonei vykdant visuomeninio maitinimo veiklą, pirkti maisto produktai yra užpajamuoti 2014 sąskaitoje „Prekės skirtos perparduoti“. Iš maisto produktų pagaminti patiekalai buvo realizuoti, maisto produktai bei produkcija nebuvo sandėliuojama. Įsigyti maisto produktai sunaudoti ir todėl prekių, skirtų perparduoti, likučio 14 274 Eur sumai faktiškai nėra. Manytina, kad ieškovė negali reikalauti atlyginti žalos už faktiškai sunaudotas medžiagas, inventorių, todėl reikalavimas dėl visos 34 455 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

12434.6.

125Teismas visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovai neginčijo aplinkybės, jog įmonė tapo nemoki 2014 metais. Atsakovai visos bylos nagrinėjimo metu neigė, kad UAB „Šimista“ buvo nemoki 2014 metais. Apeliantui neinicijavus bankroto bylos iškėlimo UAB „Šimista“ dar 2015 metais, per vienų metų laikotarpį pavyko sumažinti įmonės įsipareigojimų dydį kreditoriams net 79 732 Eur suma. Atsižvelgiant į įmonės skolų dydį ir sudarytų sutarčių vertę matyti, kad priešingai nei nurodo ieškovė, apeliantas dėjo visas pastangas, jog bendrovė gautų kiek įmanoma daugiau lėšų ir įvykdytų įsipareigojimus kreditoriams bei neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie sukėlė žalą įmonės kreditoriams.

12634.7.

127Teismas visiškai nepasisakė dėl apelianto į bylą pateiktų rangos sutarčių vertinimo bendrovės mokumo ir veiklos tęstinumo kontekste, o taip pat pareigos inicijuoti bankroto bylą dar 2015 metų kontekste. Teismas taip pat apelianto veiksmų netyrė ir nevertino per verslo sprendimų priėmimo rizikingumo prizmę, t. y. netyrė ir nevertino aplinkybių ar jo verslo sprendimas, nusprendus nekelti bendrovei bankroto bylos 2015 metų pradžioje, kai bendrovė buvo sudariusi rangos sutarčių, kurių vertė sudarė 945 808,96 Eur, buvo per daug rizikingas. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad teismas neatskleidė bylos esmės, todėl byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12834.8.

129Byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodė, kad BUAB „Šimista“ įsipareigojimai nuo 2014 m. gruodžio 31 d. ar nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2016 m. spalio 6 d. padidėjo, ir neįrodė, kad įmonės bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai viršija BUAB „Šimista“ mokėtinas sumas 2014 m. gruodžio 31 d., todėl darytina išvada, jog ieškovė neįrodė apelianto neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos dydžio dėl nesavalaikio bankroto bylos iniciavimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 264 440,30 Eur dydžio žalos priteisimo atmestinas.

13034.9.

131Teismas nepateikė byloje esančių įrodymų vertinimo, taip pat nepasisakė dėl dalies atsakovų ir liudytojų teiktų paaiškinimų ir atsikirtimų vertinimo ir pagrįstumo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo nuosekliai formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo srityje.

13235.

133Apeliantė BUAB „Šimista“ pateikusi apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai, taip pat prijungti prie bylos 2014 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-564-585/2014, 2012 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4848-104/2012, 2011 m. rugpjūčio 2 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendį, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-880/2011 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13435.1.

135Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad Z. M. nebuvo faktiniu įmonės vadovu ir nurodo, jog Z. M. kasdienėje įmonės veikloje apskaitydavo kavinių pajamas. Pajamas įnešdavo į įmonės kasą, dažnai pasirašydavo po du kasos pajamų orderių kvitus per dieną. Tai patvirtina, kad Z. M. faktiškai vadovavo kasdienei kavinių veiklai 2014, 2015 ir 2016 metais, t. y. tuo laikotarpiu, kuris yra aktualus nagrinėjant šią bylą. Pirmosios instancijos teismas šios veiklos nepriskyrė prie įmonės veiklos organizavimo ir sprendimų priėmimo veiklos, kurią atlieka įmonės vadovas. Apeliantės manymu, šios aplinkybės turi būti vertinamos sistemiškai, su kitomis šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliantės nuomone, tokie aktyvūs Z. M. veiksmai priskirtini prie įmonės kasdienės veiklos organizavimo, o tai yra bendrovės vadovo kompetencija pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalį.

13635.2.

137Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad Z. M. įmonės lėšas tvarkė net ir tada, kai įmonėje jau nedirbo. Ši aplinkybė paneigta nebuvo ir tai patvirtina, kad Z. M. faktiškai įmonei vadovavo visuomet, nepriklausomai nuo savo statuso.

13835.3.

139Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad 2015 m. birželio 15 d. Panaudos sutarties sudarymas nepriskirtinas strateginiam sprendimui. Apeliantė laiko, kad įmonės veiklos užtikrinimas, perduodant įmonei Z. M. priklausiusį turtą, ko pasėkoje buvo sudarytos sąlygos įmonei vystyti veiklą, yra priskirtina strateginiam sprendimui, kuris priskirtinas bendrovės vadovo kompetencijai. Be to, atsakovas Z. M. įmonei perdavė savo turtą, kas patvirtina jo asmeninių sprendimų įtaką bendrovės veiklai.

14035.4.

141Atsakovo Z. M. paaiškinimai, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su įmonės didžiąja knyga ir žinoti faktinę įmonės finansinę padėtį, vertintini kritiškai ir laikytini gynybine pozicija. BUAB „Šimista“ buvo šeimos verslas, kurioje dirbo atsakovai – broliai, bei jų sutuoktinės ir Z. M. vaikai. Dėl to, pozicija, kad Z. M. nieko nežinojo kokia buvo įmonės finansinė padėtis, vertintina kritiškai.

14235.5.

143Be to, 2014 metų pabaigoje Z. M. žinojo apie įmonės problemas ir finansavo įmonę savo lėšomis. Dėl esamų artimų šeimos narių santykių, dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomų akcijų, dėl Z. M. sutuoktinės darbo įmonėje buhalterės pareigose galima daryti išvadą, kad faktinė įmonės finansinė padėtis Z. M. visuomet buvo gerai žinoma. Tuo tarpu teismas asmeninių atsakovų ryšių neįvertino.

14435.6.

145Bylos nagrinėjimo metu Z. M. pripažino, kad jo žinioje šiuo metu yra įmonei priklausęs turtas, kuris iki šiol bankroto administratoriui nėra perduotas. Aplinkybė, kad Z. M. žinioje yra likęs įmonei priklausęs turtas dar kartą patvirtina, kad jis buvo įmonės direktorius de facto.

14635.7.

147Remiantis bankroto administratoriaus 2017 m. balandžio 3 d. ataskaita, už įmonei suteiktas maitinimo paslaugas UAB „Inservis“ 2016 m. birželio 7 d. buvo atsiskaityta lėšas pervedant į asmeninę Z. M. sąskaitą bendroje 1 045 Eur sumoje. Šios aplinkybės Z. M. neneigė. Minėtu laikotarpiu įmonės sąskaitoms buvo pritaikyti areštai. Įmonė privalėjo sąžiningai priimti lėšas už suteiktas paslaugas į savo sąskaitą ir atsiskaityti su kreditoriais, kurių naudai buvo taikytos minėtos priemonės. Tačiau tai padaryta nebuvo. Tai įrodo, kad jam buvo žinoma įmonės finansinė būklė, buvo žinoma padėtis dėl įmonės sąskaitoms taikytų areštų, jis priiminėjo sprendimus susijusius su įmonės finansais. Dėl šio įrodymo pirmosios instancijos teismas nepasisakė visiškai ir jo nevertino.

14835.8.

149Pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, t. y. po paskutinio posėdžio, Z. M. bankroto administratoriui prasitarė, kad jis atstovaudavo įmonės interesams teismuose. Šiuo konkrečiu atveju bankroto administratoriui nebuvo žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su įmonės atstovavimu įvairiuose procesuose, tokių duomenų jis neturėjo iki kol pats Z. M. nurodė šią aplinkybę pasibaigus teisminiam bylos nagrinėjimui. Kadangi bankroto administratorius turi ribotą galimybę žinoti visas įmonės veiklos aplinkybes iki bankroto bylos iškėlimo momento, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės buvo sužinotos tik pasibaigus teisminiam procesui ir tik tuomet atsirado galimybės patikrinti ir surinkti viešai pasiekiamus duomenis, prašo naujus rašytinius įrodymus priimti ir prijungti prie bylos.

15035.9.

151Nustačius, kad Z. M. buvo faktinis įmonės vadovas kartu su A. M., jam turi kilti atsakomybė dėl bankroto administratoriui neperduoto įmonės turto. Be to, teismui nepagrįstai nepripažinus Z. M. faktiniu įmonės vadovu iš jo buvo priteista sumažinta žalos suma, ją skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 1 d. Apeliantė nesutinka su šiais teismo motyvais ir prašo iš atsakovo Z. M. priteisti visą žalą, susidariusią nuo 2015 m. sausio 5 d., kadangi Z. M. buvo faktinis įmonės vadovas, puikiai žinojo įmonės finansinę padėtį ir privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo 2015 metų pradžioje. Jo atsakomybė laikytina solidaria kartu su A. M..

15236.

153Atsakovas Z. M. atsiliepime į atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo prašo patenkinti jo apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus, o netenkinus, tenkinti atsakovo A. M. apeliacinį skundą – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

15436.1.

155Atsakovas pritaria apelianto A. M. skunde išdėstytiems teiginiams, kad teismas peržengė ieškinio ribas priteisdamas iš atsakovo Z. M. žalą kaip iš bendrovės akcininko, nes ieškinys buvo pareikštas kitu faktiniu pagrindu, t. y. ne kaip akcininkui, bet kaip faktiniam bendrovės vadovui.

15636.2.

157Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

15836.3.

159Atsižvelgiant į liudytojos J. M. parodymus, atsakovas pritaria apelianto A. M. skunde padarytai išvadai, kad ieškovė negali reikalauti atlyginti žalos už faktiškai sunaudotas medžiagas, inventorių, todėl ieškovės reikalavimas dėl visos 34 455 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

16036.4.

161Atsakovas pritaria apelianto A. M. nurodytiems teiginiams, kad teismas vertindamas UAB „Šimista“ (ne) mokumą visiškai nepasisakė dėl A. M. pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Šimista“ 2014 metais nebuvo nemoki, kadangi sudarytos rangos sutartys akivaizdžiai leido spręsti, kad bendrovės veikla gali būti tęsiama ir tai turėjo būti laikoma protingu verslo sprendimu.

16236.5.

163Teismas turėjo pareigą nustatyti, kokio dydžio pradelsti ieškovės finansiniai įsipareigojimai buvo atsakovams pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovų valdymo laikotarpio pabaigoje, kadangi būtent šių dydžių skirtumas yra įmonės vadovo ar akcininko padaryta žala įmonei, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau šiuo atveju, teismas nepagrįstai iš atsakovo A. M. kaip padarytos žalos atlyginimą ieškovei priteisė sumą, lygią visai ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų, nuo 2015 m. sausio 1 d., o iš atsakovo Z. M. sumą lygią visai ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų, nuo 2015 m. gegužės 1 d. sumai.

16437.

165Atsakovas Z. M. atsiliepime į ieškovės BUAB „Šimista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir patenkinti atsakovo pateiktą apeliacinį skundą. Nurodo šiuos esminius atsikirtimus:

16637.1.

167De facto įmonės vadovui apskritai negali būti taikoma civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei iškėlimo pažeidimą, Dėl to, atsakovas nesutinka su ieškove, įrodinėjančia, kad atsakovas buvo įmonės vadovas de facto, teiginiu, jog atsakomybė dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo, kildinama iš ĮBĮ nuostatų, yra solidari abiejų atsakovų atsakomybė.

16837.2.

169Be to, atsakovas kategoriškai nesutinka, kad jis buvo faktinis ieškovės vadovas. Atsakovas bendrovėje pradėjo dirbti 2007 m. kovo 5 d, tuo tarpu maitinimo paslaugos bendrovėje buvo teikiamos nuo 2005 m. Pabrėžia, kad direktoriaus pavaduotojas komercijai maitinimo paslaugų organizavimui pareigybės aprašo Nr. 10, 3.1 punkte numatyta, jog maitinimo paslaugų organizatorius tiesiogiai pavaldus UAB „Šimista“ vadovui. Šis aprašas patvirtina atsakovo, kaip įmonės darbuotojo, įgaliojimų apimtį, darbo funkcijas ir atsakovo tiesioginį pavaldumą atsakovui A. M.. Dėl to, atsakovas kavinių pajamas įnešdavo į įmonės kasą, pasirašydamas kasos pajamų orderių kvitus, vykdydamas savo darbo funkcijas pagal darbo sutartį ir tai negali būti laikoma atsakovo strateginių verslo sprendimų priėmimu.

17037.3.

171Atsakovo pasirašyti keli pinigų priėmimo kvitai, išrašyti netrukus po atsakovo darbo santykių nutraukimo su ieškove, tikrai nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas faktiškai įmonei vadovavo visuomet, nepriklausomai nuo savo teisinio statuso.

17237.4.

173Būtent atsakovas A. M. priėmė sprendimą su atsakovu Z. M. sudaryti panaudos sutartis, tokiu būdu aprūpindamas kavines reikiama įranga. Šios aplinkybės ieškovė nepaneigė. Taip pat pažymėtina, kad pagrindinė ieškovės veiklos sritis buvo ne kavinių, o statybų, su kuria atsakovas visiškai nebuvo susijęs ir jokios įrangos šiai veiklai vykdyti ieškovei neteikė.

17437.5.

175Pažymi, kad atsakovo vaikai UAB „Šimista“ dirbo barmenais – padavėjais, todėl įmonės finansinė padėtis jiems tikrai nebuvo žinoma. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog tarp atsakovų ir jų sutuoktinių bei vaikų santykiai buvo geri ir yra geri iki šiol, kadangi atsakovas atsakydamas į teisėjos klausimą, kokie jo santykiai su atsakovu A. M., teigė, kad jie normalūs ir, jog dabar susitinka rečiau. Be to, atsakovų giminystės ryšiai nepreziumuoja to, kad atsakovas A. M. turėjo atsakovui atskleisti UAB „Šimista“ tikrąją finansinę padėtį.

17637.6.

177Ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, kad atsakovas pripažino, jog jo žinioje šiuo metu yra įmonei priklausęs turtas, kuris iki šiol nėra perduotas administratoriui. Pažymi, kad ieškovei priklausančio ir esančio apskaitoje turto atsakovas neturi.

17837.7.

179Atsakovas taip pat nurodo, kad pinigus gautus iš UAB „Inservis“ įnešė į kasą. Apie įnešimą turėjo žinoti vyriausioji buhalterė. Tolesniam šių pinigų panaudojimui atsakovas negalėjo daryti jokios įtakos.

18037.8.

181Atsakovas nesutinka su ieškovės skunde nurodytu teiginiu, kad jis, pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, bankroto administratoriui prasitarė, jog atstovaudavo įmonės interesams teismuose. Atsakovo manymu, teismas turėtų atsisakyti priimti ieškovės teikiamus naujus įrodymus, kadangi ieškovė turėjo visas galimybes pirmosios instancijos teisme patikrinti ir surinkti viešai pasiekiamus duomenis apie teismuose nagrinėtas bylas, kuriose dalyvavo ieškovė.

18237.9.

183Ieškovė neįrodė, kad būtent pas atsakovą yra jai priklausantis turtas, kurio jis neperdavė bankroto administratoriui. Dėl to, ieškovės reikalavimas priteisti ne tik iš atsakovo A. M., bet ir iš Z. M. 34 455 Eur už neperduotą įmonės turtą yra nepagrįstas.

18438.

185Ieškovė BUAB „Šimista“ atsiliepime į atsakovo Z. M. ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo prašo juos atmesti, kaip nepagrįstus. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

18638.1.

187Patikslintame ieškinyje reikalavimai į atsakovą Z. M. buvo pareikšti dviem alternatyviais pagrindais, t. y. ir kaip į įmonės akcininką, ir kaip į įmonės faktinį vadovą. Dėl to, apeliantų nurodomi motyvai dėl tariamo ieškinio ribų peržengimo yra klaidinantys. Atsakovo Z. M., kaip akcininko, pareigų pažeidimas buvo tiriamas ir įrodinėjamas proceso eigoje. Atsakovas Z. M. turėjo galimybę teikti atsikirtimus bei teikti paaiškinimus dėl jo, kaip įmonės akcininko, veiklos.

18838.2.

189Atsakovas Z. M. turėdamas 40 procentų įmonės akcijų turėjo iniciatyvos teisę sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Pabrėžtina, kad tokių veiksmų atsakovas nedarė, nors atsižvelgiant į faktines aplinkybes galėjo ir netgi privalėjo inicijuoti akcininkų susirinkimus, kai jie nebuvo šaukiami, nes jam buvo žinoma informacija apie įmonės finansines problemas, 2014 m. rugpjūčio 1 d. atliko akcininko įnašą 16 218,73 Lt (ekvivalentas 4 697,27 Eur).

19038.3.

191Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas Z. M. faktiškai įmonei vadovavo visuomet, nepriklausomai nuo savo teisinio statuso. Tokiu būdu Z. M., kaip akcininko atsakomybė siejama ir su faktinėmis aplinkybėmis, t. y. Z. M. faktiniu žinojimu (turėjimu žinoti) apie prastą įmonės finansinę padėtį, nes jis aktyviai dalyvavo įmonės kasdienėje veikloje ir įmonės valdyme.

19238.4.

193Bylos nagrinėjimo metu konkretizuoti balanso Nr. 2 surašymo aplinkybių ir jo parengimo datos nei atsakovas A. M., nei jo sutuoktinė vyr. buhalterė J. M. negalėjo, nors abu šį dokumentą pasirašė. Į konkrečius klausimus apie balanso surašymo laiką ir aplinkybes atsakyti negalėjo. Ieškovės nuomone 2016 m. spalio 15 d. balansas Nr. 2 buvo parengtas ir surašytas jau po ieškinio gavimo, o tai turėtų būti traktuojama kaip gynybinės versijos teismui rengimas.

19438.5.

195Apeliantų motyvai, kad balansas Nr. 1 surašytas su klaidomis, nes dėl buhalterės J. M. ligos laikotarpiu nebuvo vykdomi medžiagų nurašymai, nevedama kita privaloma buhalterinė dokumentacija, atmestini, kadangi įmonėje J. M. ligos laikotarpiu dirbo kita buhalterė – R. M., kuri galėjo ir privalėjo dirbti savo tiesioginį darbą už gaunamą atlyginimą.

19638.6.

197Iškėlus įmonei bankroto bylą administratoriui nebuvo perduotas joks trumpalaikis turtas. Atsakovai laikosi pozicijos, kad trumpalaikį turtą sudarė tik kavinių veikloje naudotas turtas, kuris buvo sunaudotas. Ši versija apskritai neatitinka protingumo kriterijaus, kadangi šiuo konkrečiu atveju įmonė vykdė dvi veiklos rūšis: viešo maitinimo ir statybų. Bankroto administratoriui nebuvo perduota ne tik maisto produktų, tačiau nebuvo perduota nei įrankių, nei jokios kavinių veikloje naudotos įrangos, nei jokių daiktų. Administratoriui taip pat nebuvo perduota statybos veikloje naudotų įrankių, statybinių įrenginių, statybinių medžiagų likučių ar pan. Bankroto administratoriui taip pat nebuvo perduota įmonės administravimo veikloje naudojamų priemonių, pvz. kompiuterių, kasos aparatų, spausdinimo technikos, kanceliarijos reikmenų ir pan. Atsakovai laikosi pozicijos, kad viskas įmonės veikoje buvo sunaudota. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonei bankroto byla buvo iškelta 2016 m. spalio 6 d., o dar 2016 m. liepos mėnesį įmonėje dirbo 15 darbuotojų. Tuomet kyla klausimas, kaip darbuotojai dirbo be įrankių ir įrangos.

19838.7.

199Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodo, kad BUAB „Šimista“ dar 2015 metais, atsakovui priimant teisingus verslo sprendimus per vienų metų laikotarpį pavyko sumažinti BAUB „Šimista“ įsipareigojimų dydį kreditoriams net 79 732 Eur suma. Šie teiginiai yra klaidinantys. Įsipareigojimų dydis kreditoriams sumažėjo 79 732 Eur ne dėl teisingų verslo sprendimų, o dėl to, kad 2015 metais įmonės turtas buvo sumažintas nuo 268 014 Eur iki 88 252 Eur, t. y. 179 762 Eur. Be to, 2015 metais įmonė patyrė 235 502 Eur nuostolio.

20038.8.

201Dėl 2014 metais sudarytų sandorių buvo išsamiai pasisakyta bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, buvo pateikti rašytiniai įrodymai, paneigiantys atsakovo versiją dėl sandorių pelningumo ir naudingumo įmonei. Minėtos sutartys turėjo būti įvykdytos 2015 metais. Sutarčių vertė 945 808,96 Eur apima ne vien tik darbų savikainą, o apima ir visas išlaidas, medžiagas bei įrengimus. Vertinant Lietuvos Statistikos departamento duomenis už 2015 metus grynasis įmonių pelningumas tuo metu buvo 5,2 procentai. Taigi grynojo pelno BUAB „Šimista“ 2015 metais galėjo tikėtis apie 50 000 Eur (945 808,96 Eur × 5,2 proc. = 49 182,07 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad 2014 metų pabaigoje įmonė turėjo skolų už 361 706,00 Eur, o turto už 268 014,00 Eur, 50 000 Eur grynasis pelnas įmonės nemokumo būsenos atitaisyti negalėjo, nes nurodyta suma sumažintos skolos vis tiek viršytų visą turimą turtą.

20238.9.

203Ieškovė patirtą ir prašomą priteisti žalą skaičiavo ne pagal tai, kiek kreditorinių reikalavimų buvo patvirtinta bankroto byloje (nors taip klaidinančiai teigia apeliantas), o pagal tai, kiek žalos buvo padaryta įmonės kreditoriams, atsakovams laiku neiškėlus įmonės bankroto bylos. Ieškovė neprašė priteisti visos patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, kuri yra 352 341,04 Eur, o prašė solidariai iš atsakovų priteisti 259 364,98 Eur iš A. M. ir Z. M. solidariai ir dar 44 705,17 Eur tik iš Z. M., t. y. iš viso 304 070,15 Eur.

20438.10.

205Ieškovė laiko, kad atsakovo Z. M. atsakomybė įmonės atžvilgiu kyla ir kaip įmonės akcininko, ir kaip faktinio vadovo, ir kaip asmens žinojusio ar turėjusio žinoti įmonės finansinę padėtį. Kadangi Z. M. ir A. M. nekėlė įmonei bankroto bylos, jų abiejų veiksmai laikytini neteisėtu neveikimu. Kadangi jų veiksmuose pasireiškė bendrumas – kylanti atsakomybė turi būti solidari. Prie žalos atsiradimo prisidėjo A. M. ir Z. M., t. y. bent vienam jų pasikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo žala nebūtų atsiradusi, todėl jiems abiem taikytina solidarioji civilinė atsakomybė.

20639.

207Atsakovas A. M. atsiliepimų į atsakovo Z. M. apeliacinį skundą bei ieškovės BUAB „Šimista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo, per teismo nustatytą terminą, nepateikė.

208Teisėjų kolegija

konstatuoja:

209IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21040.

211Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl papildomų įrodymų priėmimo

21241.

213Apeliantė BUAB „Šimista“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismų priimtų procesinių sprendimų nuorašus, kuriuos prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos. Nurodo, kad pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, atsakovas Z. M. bankroto administratoriui prasitarė, kad jis atstovaudavo įmonės interesams teismuose. Ši faktinė aplinkybė, apeliantės manymu, patvirtina ne tik didelį asmeninį atsakovo Z. M. suinteresuotumą įmonės veiklos sėkme ir tęstinumu, bet ir jos finansinės padėties žinojimą, taip pat patvirtina, kad jis asmeniškai priiminėjo sprendimus susijusius su įmonės interesų užtikrinimu.

21442.

215CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21643.

217Šiuo atveju ieškovės su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2S-564-585/2014, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. 2-4818-104/2012, Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-880/2011, nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo, taip pat minėtose bylose priimti teismų sprendimai yra priimti anksčiau negu UAB „Šimista“ buvo iškelta bankroto byla ir ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams, todėl ieškovė turėjo visas galimybes šiuos įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, pastebėtina, kad įrodinėjimo procese teismas gali naudoti ir duomenis iš teismų informacinės sistemos ar iš kitų informacinių sistemų bei registrų, šią teisę numato CPK 179 straipsnio 3 dalis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti šiuos ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus įrodymus. Dėl ieškinio ribų peržengimo

21844.

219Apeliantai A. M. bei Z. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovo Z. M., skundžiamame sprendime pasisakė, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų ir ieškovė neįrodė, jog Z. M. buvo UAB „Šimista“ faktinis vadovas, tačiau nustatęs šias aplinkybes ieškovės ieškinį tenkino vis vien, sprendime argumentuodamas, kad Z. M. padarė žalą UAB „Šimista“ dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo ne kaip bendrovės faktinis vadovas, tačiau bendrovės akcininkas ir žalą UAB „Šimista“ naudai priteisė subsidiariai su A. M..

22045.

221Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, priteisti žalos iš atsakovo Z. M. kaip bendrovės akcininko nagrinėjamoje byloje negalėjo ir neturėjo tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi ieškinys atsakovui Z. M. buvo pareikštas kitu faktiniu ieškinio pagrindu, t. y. ne kaip akcininkui, bet kaip faktiniam bendrovės vadovui.

22246.

223Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi išanalizavus patikslinto ieškinio turinį, nustatyta, kad reikalavimai į atsakovą Z. M. buvo pareikšti dviem alternatyviniais pagrindais, t. y. ir kaip į įmonės akcininką, ir kaip į įmonės faktinį vadovą. Reikalavimas dėl 34 455 Eur žalos priteisimo solidariai iš atsakovų A. M. ir Z. M. už bankroto administratoriui neperduotą įmonės turtą buvo grindžiamas CK 2.82 straipsnio, 2.83 straipsnio, 2.87 straipsnio, ABĮ 19 straipsnio, 37 straipsnio nuostatomis ir aplinkybėmis, jog abu atsakovai faktiškai kartu vadovavo įmonei. Reikalavimas dėl 259 364,98 Eur priteisimo už savalaikį nesikeipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo grindžiamas ĮBĮ 8 straipsnio nuostatomis ir aplinkybėmis, kad abu atsakovai buvo įmonės akcininkais, todėl jiems buvo žinoma faktinė įmonės finansinė padėtis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

22447.

225Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Šimista“ įsteigta 2004 m. kovo 3 d. Pagrindinės jos veiklos – pastatų remontas, restauravimas ir rekonstravimas bei pagaminto valgio teikimas. Nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. įmonės akcininku buvo atsakovas A. M., valdęs 60 proc. akcijų, o nuo 2015 m. lapkričio 2 d. – 100 proc. akcijų. Nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. įmonės akcininku taip pat buvo atsakovas Z. M., valdęs 40 proc. akcijų. Nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2016 m. spalio 25 d. įmonės direktoriumi buvo atsakovas A. M.. Nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2016 m. liepos 25 d. įmonės direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigas ėjo atsakovas Z. M..

22648.

227Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi UAB „Šimista“ iškelta bankroto byla. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo BUAB „Šimista“ valdymo organus per 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.

22849.

229Ieškovė BUAB „Šimista“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškė tris skirtingus ieškinio reikalavimus skirtingais pagrindais: 1) dėl 34 455 Eur žalos priteisimo iš abiejų atsakovų solidariai už bankroto administratoriui neperduotą įmonės trumpalaikį turtą; 2) dėl 264 440,30 Eur žalos priteisimo iš abiejų atsakovų solidariai už savalaikį nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) dėl 44 705,17 Eur žalos priteisimo iš atsakovo Z. M. už savalaikį nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kaip solidaraus skolininko su atsakovu A. M., nes šio dydžio žalos atlyginimas iš atsakovo A. M. ir BUAB „Šimista“ jau yra priteistas kreditoriui UAB „UNDERHILL BALTIC“ įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

23050.

2312019 m. sausio 30 d. ieškovė pareiškė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako nuo dalies reikalavimo – 5 075,32 Eur ir prašė sumažinti pareikštą 264 440,30 Eur reikalavimą iki 259 364,98 Eur.

23251.

233Ieškovės reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo grindžiami iš esmės tuo, kad atsakovas A. M. buvo UAB „Šimista“ vadovu, o atsakovas Z. M. – faktiniu įmonės vadovu, todėl jų atsakomybė kildinama iš ĮBĮ nuostatų ir laikoma solidaria. Ieškovė taip pat nurodo, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui nebuvo perduotas visas bendrovės turtas, kuris nustatytas balanso, sudaryto bankroto iškėlimo dienai, duomenimis.

23452.

235Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas Z. M. buvo įmonės faktinis vadovas, todėl jam taikyti civilinę atsakomybę šiuo pagrindu negalima. Teismas pripažino, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, būtent jos vadovas A. M. privalėjo perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau to nepadarė, dėl to, konstatavo jo neteisėtus veiksmus. Vertindamas atsakovo A. M. veiksmus dėl jo kaip vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas nurodė, kad jam, einant direktoriaus pareigas nuo įmonės įkūrimo, negalėjo būti nežinoma reali finansinė įmonės situacija visu veiklos laikotarpiu, todėl konstatavo, kad jis neabejotinai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu yra atsakingas už įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Spręsdamas dėl atsakovo Z. M. atsakomybės, teismas nurodė, kad jis kaip įmonės akcininkas, nors ir privalėjo iki 2015 m. gegužės 1 d. tvirtinti metinę finansinę atsakomybę, tačiau formaliai įmonės veikla nesidomėjo, taigi įmonės padėtis, tikėtina jam 2014 m. pabaigoje galėjo būti nežinoma. Jo kaip akcininko pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado būtent nuo 2015 m. gegužės 1 d.

23653.

237Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įmonė jau 2014 metų pabaigoje buvo nemoki, tačiau atsakovai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, todėl konstatavo, jog už žalą, atsiradusią iki 2015 m. gegužės 1 d. atsakingas tik įmonės vadovas, o nuo 2015 m. gegužės 1 d. atsakovas Z. M. atsakingas subsidiariai su A. M..

23854.

239Apeliantas BUAB „Šimista“ pateikęs apeliacinį skundą, jį iš esmės grindžia tuo, kad: 1) teismas nepagrįstai nepripažino atsakovo Z. M. faktiniu įmonės vadovu; 2) teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovų žalą subsidiariai; 3) nepagrįstai nepripažinus atsakovo Z. M. faktiniu įmonės vadovu iš jo buvo priteista sumažinta žalos suma, susidariusios žalos sumą skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 1 d.

24055.

241Apeliantas A. M. pateikęs apeliacinį skundą, jį iš esmės grindžia tuo, kad: 1) teismas peržengė ribas ir sprendimą grindė faktinėmis aplinkybėmis, kurių netyrė teismo posėdyje, nesuteikė šalims dėl jų pasisakyti ir kuriomis ieškovė negrindė ieškinio; 2) nenustačius, kad atsakovas Z. M., būdamas įmonės akcininku, faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra pagrindo nustatyti jo neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) ieškovė neįrodė ieškinio dėl neperduoto turto, nes byloje nebuvo detalizuota koks turtas nėra perduotas bankroto administratoriui; 4) teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo A. M. pateiktų įrodymų, kad 2014 metais UAB „Šimista“ negalėjo būti pripažinta nemokia; 5) nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantas elgėsi neteisėtai, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir kad jo veiksmai nulėmė žalos padarymą, kadangi bendrovės įsipareigojimai 2015 metais lyginant su 2014 metais sumažėjo; 6) teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo nuosekliai formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo srityje.

24256.

243Apeliantas Z. M. pateikęs apeliacinį skundą, jį iš esmės grindžia: 1) apeliantas nebuvo supažindinamas su bendrais įmonės rezultatais ir jam nebuvo žinoma visa bendrovės veikla, finansinė jos būklė; 2) apeliantas neturėjo pareigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, nes jam priklausė tik 40 proc. UAB „Šimista“ akcijų, o 2015 m. finansinė atskaitomybė buvo sudaryta tik 2016 m., kai apeliantas jau nebuvo UAB „Šimista“ akcininku; 3) teismas nurodė skirtingas datas, kada apeliantui neva tai atsirado pareiga teikti pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Šimista“ iškėlimo; 4) teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto žalos atlyginimą – ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus, atsiradusius apeliantui jau nebūnant UAB „Šimista“ akcininku, t. y. po 2015 m. lapkričio 2 d.; 5) kadangi įmonė tęsė veiklą, sudarinėjo naujas sutartis, apeliantas turėjo pakankamai pagrindo tikėtis, kad įmonė atkurs mokumą, atsiskaitys su kreditoriais, todėl negali būti taikoma civilinė atsakomybė dėl laiku nepateikto teismui pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Šimista“ iškėlimo; 6) teismas išplėtė ieškovės reikalavimų apimtį ir priteisė žalos daugiau, nei ieškovė prašė ieškinyje. Dėl asmens pripažinimo faktiniu įmonės vadovu

24457.

245Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

24658.

247Valdymo funkciją bendrovėje vykdo valdymo organai – priklausomai nuo konkrečios bendrovės struktūros, tai gali būti tik vienasmenis vadovas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis) arba vienasmenis vadovas ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Valdymo organų nariai turi įstatymuose įtvirtintas specialiąsias pareigas, pavyzdžiui, bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, detalizuojamos ABĮ (ABĮ 37 straipsnio 8, 12, 13 dalyse, ir t.t.), specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – ir BAĮ), ĮBĮ ir kt.), valdybos narių pareigos nustatytos ABĮ 34 straipsnyje, visiems valdymo organų nariams taikomos CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos fiduciarinės pareigos. Faktinis vadovas paprastai neperima tų valdymo funkcijai būdingų pareigų, kurioms būtinas bendrovės atstovo pagal įstatymą statusas – sudarinėti sandorių bendrovės vardu, pasirašinėti oficialių bendrovės dokumentų, balsuoti valdybos posėdžiuose ir pan., tačiau jis gali daryti verslo sprendimus, kurių pagrindu formalus vadovas ar asmenys, veikiantys įgaliojimo pagrindu, sudarys konkrečius sandorius. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

24859.

249Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Taigi ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusą, turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju. Aplinkybė, ar sandorį sudaro formalus vadovas, ar kiti asmenys įgaliojimo pagrindu, ar de facto vadovas, nėra kvalifikuojanti aplinkybė nustatant de facto vadovo statusą. Galimi atvejai, kai tas pats asmuo priima verslo sprendimą ir sudaro sandorį šio sprendimo pagrindu, bet galimos ir situacijos, kad verslo sprendimą priėmęs faktinis vadovas nurodo sudaryti sandorį formaliam vadovui ar įgaliotam asmeniui. Sandoriai yra sudaromi verslo sprendimų pagrindu, todėl vertinant, kas atlieka valdymo funkciją, svarbu nustatyti, kas faktiškai nuolatos priima verslo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).

25060.

251Taigi teismas, spręsdamas ar įmonės darbuotojas pripažintinas faktiniu jos vadovu, turi įvertinti, ar tokio asmens veikla viršijo darbuotojui būdingas funkcijas, ar toks asmuo vienvaldiškai priimdavo verslo sprendimus ir ar ši veikla buvo nuolatinio pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad atsakovas Z. M. nebuvo UAB „Šimista“ faktiniu vadovu, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako, ar pirmosios instancijos teismo išvados dėl Z. M. pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu sąlygų nebuvimo buvo padarytos teisingai vertinant byloje surinktus įrodymus ir nepažeidus įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

25261.

253Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

25462.

255Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

25663.

257Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad įmonės vadovu nuo jos įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo (2016 m. spalio 25 d.) buvo atsakovas A. M.. Jis gi buvo ir įmonės akcininku – nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. valdė 60 proc., o nuo 2015 m. lapkričio 2 d. – 100 proc. Atsakovas Z. M. nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. buvo įmonės akcininku, valdžiusiu 40 proc. akcijų, ir nuo 2007 m. kovo 5 d. iki 2016 m. liepos 25 d. ėjo įmonės direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigas.

25864.

259Byloje taip pat nustatyta, kad bendrovė vykdė dvi skirtingas veiklas, t. y. teikė viešojo maitinimo paslaugas ir vykdė statybos darbus. Šalys neginčija, kad atsakovas Z. M. buvo atsakingas už maitinimo paslaugų organizavimą, o A. M. buvo atsakingas už statybos veiklą.

26065.

261Apeliantė BUAB „Šimista“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, skunde nurodo, kad atsakovas Z. M. kasdienėje įmonės veikloje apskaitydavo kavinių gaunamas pajamas, gautas lėšas įnešdavo į įmonės kasą, dažnai pasirašydavo kasos pajamų orderių kvitus, todėl tokie aktyvūs atsakovo Z. M. veiksmai priskirtini prie įmonės kasdienės veiklos organizavimo, o tai yra bendrovės vadovo kompetencija pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalį. Apeliantė taip pat pažymi, kad atsakovo Z. M. aktyvų dalyvavimą priimant kasdienius sprendimus įmonės veikloje patvirtina ir tai, jog pagal panaudos sutartis Z. M. perdavė kavinėms neatlygintinai naudotis jam priklausančią įrangą, baldus, indus ir kt.

26266.

263Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, jog atsakovo Z. M. atliktos funkcijos vertintinos kaip funkcijos, kurias atlieka įmonės vadovas. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių faktinių aplinkybių bei rašytinių duomenų, kad laikotarpiu, kuriuo įmonės vadovo pareigas ėjo atsakovas A. M., įmonės akcininkas ir direktoriaus pavaduotojas komercijai Z. M. būtų atlikęs kokius tai veiksmus, kuriuos paprastai atlieka vadovas ir (ar) jis būtų sprendęs esminius su įmonės tiesiogine veikla susijusius klausimus (priiminėjęs nuolatinai strateginius sprendimus). Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo Z. M. veiklos pobūdis – rūpintis nepertraukiama vieno įmonės struktūrinio padalinio veikla, neleidžia jo vertinti esminiu (strateginiu), darant įtaką visos įmonės valdymui, kas leistų vertinti šį atsakovą užimant de facto vadovo statusą.

26467.

265Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad įmonėje, kuri vykdė dvi skirtingas veiklas, vienai iš veiklos sričių (statybos veiklai) ir de jure, ir de facto vadovavo atsakovas A. M., o kitai iš veiklos sričių (kavinių veiklai) de jure vadovavo atsakovas A. M., o de facto vadovavo atsakovas Z. M..

26668.

267Sprendžiant ar atsakovas Z. M. laikytinas UAB „Šimista“ de facto vadovu tiek, kiek tai susiję su UAB „Šimista“ vykdyta maitinimo paslaugų srityje, esminė aplinkybė, kuri turėjo (turi) būti nustatyta, yra ta, kuris iš atsakovų faktiškai nuolat priimdavo verslo sprendimus, kiek tai susiję su UAB „Šimista“ vykdyta maitinimo paslaugų sritimi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimu bei iš esmės pritaria atsakovų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą argumentams, kad įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas Z. M. nepriiminėdavo verslo sprendimų, kiek tai susiję su UAB „Šimista“ vykdyta kavinių veikla, todėl jis nelaikytinas UAB „Šimista“ de facto vadovu.

26869.

269Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas bendrovėje pradėjo dirbti 2007 m. kovo 5 d. – įmonės direktoriaus pavaduotoju komercijai. Pareigybės aprašo Nr. 10 5.2 punktas įtvirtina darbuotojo uždavinius: organizuoti padalinio darbą, vadovauti personalui, dalyvauti valdyme, organizuoti aprūpinimo procesą, organizuoti gamybos procesą, atlikti technologinio proceso kokybės kontrolę, organizuoti produktų pardavimą, organizuoti bendravimą su išoriniais partneriais, prižiūrėti ir kontroliuoti padalinio finansinę veiklą, organizuoti rinkos tyrimą ir kt. Šis pareigybės aprašas patvirtintas įmonės direktoriaus atsakovo A. M. bei nustato atsakovo Z. M., kaip įmonės darbuotojo, įgaliojimų apimtų, darbo funkcijas bei pavaldumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai, kad atsakovo Z. M. aktyvūs veiksmai UAB „Šimista“ veikloje priskirtini prie įmonės kasdienės veiklos organizavimo, o tai yra bendrovės vadovo kompetencija, nepagrįsti. Akivaizdu, kad atsakovui užimant direktoriaus pavaduotojo komercijai pareigas, teko pareiga organizuoti įmonės veiklą taip, kad ji būtų sėkminga ir priiminėti atitinkamus sprendimus, susijusius su kasdienės įmonės vykdomos veiklos organizavimu, norint, kad verslas klestėtų ir atneštų pelno, tačiau pastebėtina, jog byloje nebuvo nustatyta, kad sprendimai buvo priimami be įmonės direktoriaus A. M. žinios (leidimo). Pareigybės apraše nustatyti platūs uždaviniai, kuriuos privalėjo atlikti atsakovas Z. M., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas Z. M., vykdydamas jam direktoriaus pavestas funkcijas ir organizuodamas kavinių darbą, privalėjo priiminėti atitinkamus sprendimus, tačiau šiuos sprendimus laikyti strateginiais ar nuolatiniais, pagrindo nėra, nes jie buvo būtini tik tam, kad įmonės padalinys, kuriame jis dirbo, sėkmingai vykdytų veiklą, bet nuo to atsakovo Z. M. pavaldumas įmonės direktoriui neišnyko ir už visus atliekamus veiksmus, jis buvo atsakingas atsakovui A. M..

27070.

271Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad atsakovo Z. M. pasirašyti keli pinigų priėmimo kvitai, pinigų įnešimas į kasą, asmeninės įrangos, baldų, indų perdavimas įmonei ir kt., patvirtina aplinkybę, jog jis faktiškai įmonei vadovavo visuomet, nepriklausomai nuo savo teisinio statuso. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos paminėtus veiksmus nėra pagrindo prilyginti strateginių sprendimų priėmimui. Veiklos organizavimas, bendravimo organizavimas su naujais partneriais ir kt., įėjo į atsakovo pareigas, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas pasirašinėjo kažkokias sutartis ar priiminėjo sprendimus jas sudaryti. Tai, kad atsakovas Z. M. perdavė įmonei naudoti savo asmeninius daiktus, sudarydamas panaudos sutartis, taip pat nepatvirtina fakto, jog jis tai padarė savo iniciatyva, be įmonės direktoriaus žinios ir leidimo, t. y. atliko sistemingą bendrovės vadovui būdingą veiksmą. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyta, kad minėtų panaudos sutarčių sudarymas nebuvo įmonei nenaudingas, todėl sutiktina su padarytomis išvadomis, jog šalys yra laisvos sudarinėti sutartis dėl joms svarbių sąlygų ir pan. Byloje nustatyta, kad atsakovas Z. M. neneigia, jog jis dalyvavo kasdienėje įmonės kavinių veikloje, taip pat remdamasis pareigybės aprašu žinojo kokio inventoriaus reikia sklandžiam darbui, tačiau įmonės veiklos užtikrinimas, perduodant įmonei jam priklausiusį turtą, ko pasėkoje buvo sudarytos sąlygos įmonei vystyti veiklą, negali būti prilygintas strateginiam sprendimui, kuris priskirtinas bendrovės vadovo kompetencijai.

27271.

273Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma nepagrindžia ieškovės įrodinėjamos aplinkybės, kad būtent Z. M. faktiškai priimdavo verslo sprendimus, kiek tai susiję su UAB „Šimista“ vykdyta maitinimo paslaugų sritimi, t. y. kad atsakovo Z. M. veiksmai viršijo darbuotojui būdingas funkcijas, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nėra pagrindo manyti, kad atsakovas Z. M. sistemingai atliko veiksmus, kurie būdingi vadovui, nes byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog atsakovas Z. M. vykdė bendrovės vadovui būdingas funkcijas, dėl to jis nelaikytinas UAB „Šimista“ de facto vadovu bei nėra atsakingas už nuostolius, jei tokių įmonei ar jos kreditoriams buvo padaryta, kaip faktinis įmonės vadovas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Dėl 34 455 Eur žalos priteisimo už bankroto administratoriui neperduotą turtą

27472.

275Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Šimista“ pareiškusi ieškinį prašė žalą už bankroto administratoriui neperduotą turtą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs atsakovo Z. M. faktiniu vadovu, priteisė 34 455 Eur žalą tik iš įmonės direktoriaus ir akcininko atsakovo A. M.. Ieškovė BUAB „Šimista“ skunde prašo nustatyti, kad Z. M. buvo faktinis įmonės vadovas kartu su A. M. bei priteisti šią sumą iš abiejų atsakovų solidariai.

27673.

277Atsakovas A. M. skunde nurodo, kad ieškovės reikalavimas dėl turto neperdavimo galėjo būti tenkinamas ne didesnėje kaip 14 274 Eur sumoje arba iš viso atmestas, nes balanse formaliai apskaitomas turtas buvo sunaudotas įmonės veikloje.

27874.

279Viena iš imperatyvių nemokios įmonės vadovo pareigų, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 1 punktas).

28075.

281Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-790-370/2015).

28276.

283Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-563-186/2015). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Taigi, bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012, 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-686/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-481/2014).

28477.

285Nustatyta, kad šis ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš į 2016 m. spalio 6 d. balansą įtrauktų duomenų, pagal kurį įmonės administratoriui turėjo būti perduotas 34 455 Eur trumpalaikis turtas (atsargos). Kadangi administratoriui neperduoti medžiagų, įrankių ir įrangos likučiai, nepateikti prekių likučiai, administratorius laiko, kad šis turtas nėra išlikęs ir bankrutuojančiai įmonei turi būti priteista įmonės patirta žala pinigais balansine verte.

28678.

287Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bankroto administratoriaus tvirtinimas, kad visą 34 455 Eur trumpalaikį turtą prarado buvęs ieškovės vadovas, nepaneigtas. Teismas atmetė atsakovų atsikirtimus, kad turto realiai nurodytai sumai bendrovėje nebuvo, o buhalterinėje apskaitoje (balanse) padarytos buhalterinės klaidos dėl ilgalaikės vyr. buhalterės ligos, nes nėra pateikta juos pagrindžiančių pakankamų įrodymų. Teismo vertinimu, atsakovas A. M. privalėjo perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau to nepadarė, dėl ko, konstatavo jo neteisėtus veiksmus. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir laiko ją pagrįsta.

28879.

289Iškėlus įmonei bankroto bylą, bankroto administratoriui buvo perduotas 2016 m. spalio 6 d. balansas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 6 d. Su atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. M. pateikė kitą balansą, sudarytą 2016 m. spalio 15 d. už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 15 d. Šiame balanse atsispindi sumažinta trumpalaikio turto suma iš 34 455 Eur į 14 274 Eur, t. y. bankroto administratoriui perduotino turto vertė. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo 2016 m. spalio 15 d. balansu ir nevertino pastarojo duomenų, nurodydamas, kad bylos nagrinėjimo metu konkretizuoti šio balanso surašymo aplinkybių ir jo parengimo datos nei atsakovas A. M., nei jo sutuoktinė vyr. buhalterė J. M. negalėjo, nors abu šį dokumentą pasirašė ir teigė, kad jis buvo parengtas taisant klaidas ir tai buvo padaryta galimai 2016 m. spalio 15 d. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad galimai 2016 m. spalio 15 d. balansas buvo parengtas ir surašytas kaip atsikirtimų į ieškinį pagrindimas.

29080.

291Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas A. M. apeliaciniame skunde nekonkretizavo šio 2016 m. spalio 15 d. balanso atsiradimo, jo pagrįstumo bei teisėtumo, t. y. neįrodė, kad jame esantys duomenys yra teisingi, todėl pritariama pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad jis galimai parengtas ir surašytas jau po ieškinio gavimo, todėl vadovautis šiuo balansu pagrindo nėra. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro ir dėl to, kad atsakovas A. M. 2016 m. gruodžio 18 d. administratoriui pateikė paaiškinimą, kuriame nieko nenurodė apie egzistuojantį 2016 m. spalio 15 d. balansą.

29281.

293Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas A. M. tvirtina, kad 2016 m. spalio 6 d. balansas buvo surašytas su klaidomis dėl buhalterės J. M. ligos, tuo metu nevykdant medžiagų nurašymų, nevedant kitos privalomos buhalterinės dokumentacijos. Šie atsakovo argumentai laikomi nepagrįstais, nes buhalterės J. M. ligos laikotarpiu dirbo kita buhalterė, kuri tvarkė įmonės dokumentaciją, o be to, pasirašydama darbo sutartį, privalėjo atlikti prisiimtas atitinkamas funkcijas.

29482.

295Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta ABĮ: bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas); už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 6 punktas).

29683.

297Pareigą rūpintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuoja ir kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinę juridinių asmenų atskaitomybę. BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

29884.

299Taigi vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 6 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Kadangi šios pareigos kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (pvz., atvejai dėl civilinės deliktinės atsakomybės vadovui taikymo už įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymą: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).

30085.

301Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

30286.

303Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad apeliantas A. M., kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tame tarpe ir už tinkamą bendrovės turto apskaitos vedimą, jo įtraukimą į apskaitą bei jo išsaugojimą, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog būtent atsakovas A. M. atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius netinkamos buhalterinės apskaitos vedimu bei įmonės turto neperdavimu bankroto administratoriui.

30487.

305Apeliantas A. M. iš esmės neginčija fakto, kad trumpalaikio turto neatitikimai susidarė dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, jog nustatyti neatitikimai būtų ištaisyti, todėl teisėjų kolegija tokius apelianto veiksmus laiko aplaidžiais ir neteisėtais CK 2.87 straipsnio 1 dalies prasme, nes jis pažeidė vadovui nustatytą rūpestingumo pareigą tinkamai organizuoti įmonės apskaitą bei išsaugoti ir perduoti įmonės turtą bankroto administratoriui. Pripažinus, kad atsakovas Z. M. nebuvo faktiniu vadovu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog būtent apeliantas A. M. turėjo pareigą užtikrinti sklandų įmonės turto perdavimą.

30688.

307Bylos duomenimis nustatyta, kad bankroto administratorius 2017 m. balandžio 3 d. parengė ataskaitą BUAB „Šimista“ kreditoriams, kurioje detalizavo įmonei priklausiusį ilgalaikį ir kitą vertingą turtą, kurio pirkimą patvirtinantys dokumentai yra, o pardavimą ar nurašymą patvirtinančių duomenų nėra. Nepaisant nustatytų aplinkybių, atsakovas A. M., žinodamas, kad bendrovės apskaita buvo vedama klaidingai, nesiėmė jokių veiksmų klaidoms ištaisyti arba, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesikreipė į atitinkamas teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, galimo turto iššvaistymo ar pan. Pastebėtina, kad atsakovas A. M. neginčijo ataskaitoje nurodytų duomenų. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo A. M. veiksmus vertino kaip nepakankamai atidžius, rūpestingus ir sąžiningus, nes jis netinkamai vykdė bendrovės vadovo pareigą tinkamai tvarkyti bendrovės dokumentus bei įmonės turtą perduoti bankroto administratoriui.

30889.

309Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš buvusio įmonės vadovo priteistinos žalos dydis yra lygus bankroto administratoriui neperduoto trumpalaikio turto sumai, kurį pastarasis grindė 2016 m. spalio 6 d. įmonės balansu. Atsakovas A. M. su šia teismo išvada nesutiko, argumentuodamas tuo, kad žalos faktas ir dydis negali būti įrodinėjamas vien įmonės balansu, byloje nenustatyta reali įmonei padaryta žala (neperduoto turto vertė).

31090.

311Sutiktina, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir įtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar kitais teisėtais tikslais. Tačiau visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumą, taip pat ir galimos žalos įmonei padarymą, jei turtas neišsaugotas ar panaudotas ne įmonės veiklos tikslais. Dėl to, įmonės vadovas, kuris, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių judėjimą įmonėje nėra, neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei. Taigi abu atsakovai, teigdami, kad neperduotas turtas realiai neegzistavo, turi tokius teiginius įrodyti ir tam gali pateikti visus leistinus įrodymus, nebūtinai pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (pvz., atsakovas A. M. įrodinėdamas, kad kai kurios prekės buvo brokuotos, turi pateikti įrodymus, jog buvo pagrindas nurašyti tam tikras prekes ir pan.), t. y. kad bendrovei nepadaryta žala.

31291.

313Šiuo atveju taip pat konstatuotina vadovo pareiga pagrįsti galimą turto masės ir vertės pokytį. Nustatyta, kad atsakovas A. M. pateikė duomenis apie įmonės ilgalaikį turtą, tačiau detalizuotos informacijos apie įmonei priklausiusį trumpalaikį turtą neteikė. Duomenis apie įmonės įgytą ir nenurašytą turtą bylos nagrinėjimo eigoje rinko pats bankroto administratorius. Bylos nagrinėjimo metu nei atsakovai, nei liudytojomis apklaustos J. M. ir R. M. negalėjo nurodyti kur šiuo metu yra nenurašytas, tačiau įmonės įsigytas turtas, kurį nurodo administratorius, pavyzdžiui, televizorius Sony LED, traktorius Craftman, Merino patalynės komplektas, statybiniai įrankiai ir kiti daiktai, kuriuos įmonė buvo įsigijusi tiek statybos veiklai, tiek kavinių veiklai vykdyti. Atsakovas tokių aplinkybių visiškai neįrodinėjo ir jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, neteikė, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad jis tinkamai vykdė savo įrodinėjimo pareigą ir įrodė, kad administratoriui neperduoto balanse apskaityto turto likučio, nėra.

31492.

315Kaip minėta, ieškovė reikalavimus dėl įmonei padarytos žalos grindė 2016 m. spalio 6 d. sudarytu įmonės balansu, kuriame nurodyta trumpalaikio turto vertė – 34 455 Eur.

31693.

317Dėl įmonės balanso kaip įrodinėjimo priemonės žalos faktui ir dydžiui nustatyti kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau, vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015).

31894.

319Taigi pagal kasacinio teismo praktiką vien tik buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti įrodymai, jei nėra kitų, pirminių dokumentų, arba jei pirminiai įrodymai neprieštarauja buhalterinės apskaitos dokumentams. Nagrinėjamu atveju atsakovas, neigdamas neperduoto turto egzistavimą, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateiktas bankroto administratoriaus balansas, nesant byloje jokių kitų pirminių dokumentų, pagrindžia, kad trumpalaikis turtas įmonėje turėjo būti, bet jis nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog turto buvimo faktas buhalteriniame dokumente (balanse) yra pakankamas įrodymas žalos faktui ir dydžiui nustatyti, padarė pagrįstas išvadas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

32095.

321Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti faktinį priežastinį ryšį tarp atsakovo A. M. neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos. Nagrinėjamu atveju atsakovui A. M. įmonės turto neperdavus bankroto administratoriui, pablogėja įmonės turtinė padėtis ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais, todėl tarp atsakovo A. M. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas A. M. neveikė pakankamai rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, neatliko savo pareigų, elgėsi nesąžiningai.

32296.

323Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 34 455 Eur priteisimo iš atsakovo A. M..

32497.

325Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su žalos priteisimu dėl neperduoto bankroto administratoriui turto, teisėjų kolegija išsamiau nepasisako, nes pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šį reikalavimą, padarė teisingas išvadas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, todėl jų neatkartoja. Dėl įmonės nemokumo ir pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

32698.

327Vienas iš ieškovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimą faktinių pagrindų – imperatyvios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, nustatančios įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, pažeidimas.

32899.

329ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

330100.

331Tuo atveju, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas turi įvertinti, ar ir kada ši pareiga kilo, ar bendrovės vadovai šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, visų pirma turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Teismas turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą, nes esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

332101.

333Apeliantas Z. M. skunde nurodo, kad jis nebuvo supažindintas su bendrais įmonės veiklos rezultatais ir jam nebuvo žinoma visa bendrovės veikla, finansinė jos būklė. Apeliantas taip pat tvirtina, kad negalvojo, jog finansinė padėtis yra bloga, nes atsakovas A. M. jam pasakojo, kad priima naujus darbuotojus, įmonė laimi naujus konkursus. Apeliantas apeliuoja į tai, kad jam priklausė tik 40 proc. UAB „Šimista“ akcijų, todėl jis neturėjo pareigos sušaukti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, taip pat, kad ieškovės 2015 m. finansinė atskaitomybė buvo sudaryta tik 2016 metais, t. y. kai apeliantas jau nebuvo ieškovės akcininkas, dėl to jam nebuvo žinoma, kad UAB „Šimista“ yra nemoki ir jis turi pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

334102.

335Apeliantas A. M. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Šimista“ jau 2014 m. buvo nemoki yra neteisinga, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2014 m. pabaigoje UAB „Šimista“ sudarė sandorių, kurių vertė buvo 945 808,96 Eur. Pažymi, kad apeliantas dėjo visas pastangas, kad bendrovė gautų kiek įmanoma daugiau lėšų ir įvykdytų įsipareigojimus kreditoriams bei neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie sukėlė žalą įmonės kreditoriams. Nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo A. M. į bylą pateiktų rangos sutarčių vertinimo bendrovės mokumo ir veiklos tęstinumo kontekste, o taip pat pareigos inicijuoti bankroto bylą dar 2015 m., t. y. nepasisakė dėl atsakovo priimto verslo sprendimo.

336103.

337Nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo 2016 m. rugsėjo 5 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, kaip UAB ,,Šimista“ kreditorė. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi UAB „Šimista“, kaip nemokiai įmonei, iškelta bankroto byla. Iškeldamas UAB „Šimista“ bankroto bylą, teismas nurodė, kad įmonė jau 2015 metais buvo nemoki. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas įmonės nemokumo atsiradimo momentą, nurodė, kad įmonė jau 2014 m. buvo nemoki ir ši aplinkybė atsakovui A. M. buvo žinoma ir tai patvirtina atsakovų bandymas atkurti įmonės mokumą, darant akcininkų įnašus apyvartinėms lėšoms (atsakovas Z. M. atliko vieną įnašą, kuris per trumpą laiką buvo jam grąžintas, o atsakovas A. M. atliko šešis įnašus nedidelėmis sumomis). Teismas pažymėjo, kad tikėtina, jog atsakovui Z. M., kaip įmonės akcininkui, tikroji (reali) finansinė padėtis 2014 m. pabaigoje galėjo būti nežinoma, nes jis nedalyvavo įmonės kasdienėje veikloje, nepasirašydavo įmonės dokumentų, nedalyvavo priimant strateginius įmonės veiklos sprendimus, formaliai nesidomėjo įmonės veikla, taip pat, kad įmonėje akcininkų susirinkimai šaukiami nebuvo.

338104.

339Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, joms pritaria bei laiko įrodyta aplinkybę, kad UAB „Šimista“ tapo nemokia jau 2014 m., todėl atsakovai, rengdami įmonės balansą už 2014 m., po 2015 m. sausio 1 d., privalėjo kreiptis į teismą iškelti įmonei bankroto bylą, nes įmonė jau buvo nemoki. Tačiau, byloje nustačius, kad atsakovas Z. M. iš esmės nesidomėjo įmonės veikla, nepriiminėjo jokių sprendimų, o visuotiniai akcininkų susirinkimai nebuvo organizuojami, konstatuotina, kad jam atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo po 2015 m. gegužės 1 d., t. y. datos iki kada turėjo būti sušauktas kasmetinis akcininkų susirinkimas ir patvirtinti metinės finansinės atskaitomybės dokumentai.

340105.

341Tai, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo sudaryti tik 2016 m., nesudaro pagrindo situacijos vertinti kitaip ir spręsti, kad atsakovams nekilo pareiga inicijuoti įmonei bankroto bylos. Tokiais savo veiksmais, atsakovai tik pripažįsta faktą, kad įmonės direktorius ir akcininkas A. M. bei akcininkas Z. M. aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė savo pareigas įmonės atžvilgiu, tačiau tai, kad atsakovai tinkamai nevykdė turimų pareigų, neatleidžia jų nuo atsakomybės.

342106.

343Teisėjų kolegija atmeta apelianto A. M. argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo priimtų verslo sprendimų ir pateiktų įrodymų dėl įmonės sudarytų naujų sutarčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, labiau tikėtina, kad, kaip ir nurodė ieškovė, jog įsipareigojimų dydis įmonės kreditoriams sumažėjo 79 732 Eur suma ne dėl teisingų atsakovo A. M. verslo sprendimų, o dėl to, kad 2015 m. įmonės turtas buvo sumažintas nuo 268 014 Eur iki 88 252 Eur. Vadinasi, įmonėje turto sumažėjo už 179 762 Eur, o skolų sumažėjo 79 732 Eur. Be to, 2015 m. įmonė patyrė 235 502 Eur nuostolio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie atsakovo veiksmai nelaikytini teisingais verslo sprendimais.

344107.

345Be to, sutartys, kuriomis atsakovas A. M. įrodinėja savo teisingus verslo sprendimus ir kurias pasirašius, atsakovo manymu, nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turėjo būti įvykdytos 2015 metais. Sutarčių vertė, kaip nurodo atsakovas, 945 808,96 Eur. Įvertinus tai, kad ši suma apima ne tik darbų savikainą, o ir visas išlaidas, taip pat tai, jog 2014 m. pabaigoje įmonė turėjo skolų už 361 706 Eur, o turto už 268 014 Eur bei aplinkybę, kad ne visos sutartys įvykdomos dėl versle egzistuojančios rizikos (kas šiuo atveju ir atsitiko, nes sutartys įvykdytos nebuvo), o ypač žinant, jog įmonės finansinė padėtis nėra gera, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog grynasis pelnas atstatytų įmonės mokumo būseną. Be to, kaip jau minėta, iškėlus įmonei bankroto bylą, teismas konstatavo, kad UAB „Šimista“ jau 2015 m. buvo nemoki, taigi apelianto A. M. motyvai dėl 2015 m. priimtų tinkamų verslo sprendimų, atmestini.

346108.

347Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Bankroto byla keliama nustačius vieną iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Šios pareigos yra saistomi ir įmonės vadovas, ir savininkas.

348109.

349Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

350110.

351Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1 – 6 dalys), ir kt. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

352111.

353Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

354112.

355Kasacinio teismo praktikoje nurodyta: kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymą nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.

356113.

357Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

358114.

359Bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas subsidiariai tuo atveju, kai žala atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų ir kreditoriai neturi galimybės savo reikalavimų patenkinti iš bendrovės turto. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, kvalifikuojant akcininkų ir vadovų atsakomybės konkurencijos atvejus, reikia nustatyti, ar žala kilo pažeidus vadovo pareigas (CK 2.87 straipsnis) ar akcininko pareigą nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Taigi akcininkui, nevykdžiusiam bendrovės valdymo funkcijos, atsakomybė kyla, jei teismas konstatuoja, kad jis pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai. Atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015).

360115.

361Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad šiuo atveju atsakovai turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Šimista“ iškėlimo, tačiau dėl savo aplaidžių veiksmų (neveikimo), ją pažeidė, todėl turi atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokių veiksmų (neveikimo). Dėl žalos dydžio

362116.

363Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai.

364117.

365Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, konstatuojant, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

366118.

367Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas bei akcininkas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

368119.

369Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino žalos dydžio, nurodė, kad vadovaujasi bankroto administratoriaus į bylą pateiktu kreditorių reikalavimų tyrimo aktu Nr. 3, 2016 m. spalio 6 d. pranešimu, parengtu atsakovo A. M., kuriame surašyti visi įsiskolinimai tiekėjams už 2014 m. – 2016 m., taip pat ieškovės 2019 m. sausio 31 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kuriuose ieškovė detaliai aptarė skolų susidarymą kiekvienam kreditoriui.

370120.

371Byloje nustatyta, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 264 440,30 Eur, tačiau vėliau atsisakė nuo dalies ieškininio reikalavimo, t. y. nuo 5 075,32 Eur, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi nutarta išbraukti iš kreditorių sąrašo kreditorių UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“. Dėl to, ieškovės reikalavimas, kildinamas iš pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidimo, sumažėjo iki 259 364,98 Eur. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad bendra kreditorinių reikalavimų suma, atsiradusi po 2015 m. sausio 5 d., sudaro 309 145,47 Eur, tačiau ieškovė neprašo priteisti iš atsakovų visos sumos, nes iš bendros susidariusios žalos minusuoja kreditoriaus UAB „UNDERHILL BALTIC“ 44 705,14 Eur finansinį reikalavimą (patvirtintas bankroto byloje). Pažymi, kad šio kreditoriaus specifiškumas pasireiškia tuo, kad Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 26 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-625-880/2016, kuriuo solidariai iš abiejų skolininkų A. M. ir BUAB „Šimista“ priteisė 42 844,81 Eur sumą ir 6 proc. metines palūkanas, nuo minėtos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat 215 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi priteistų sumų iš BUAB „Šimista“ ir A. M. išieškoti nepavyksta, UAB „UNDERHILL BALTIC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo minėtą sumą taip pat priteisti ir iš atsakovo Z. M.. Atsižvelgiant į tai, galutinė ieškovės prašoma priteisti iš atsakovų suma sudaro 259 364,98 Eur. Tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu ieškovė prašo šią sumą priteisti iš atsakovų solidariai.

372121.

373Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad A. M. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2015 m. sausio 1 d., o atsakovui Z. M. 2015 m. gegužės 1 d., žalą, padarytą atsakovams laiku nesikreipus dėl bankroto bylos UAB „Šimista“ iškėlimo, skaičiavo įmonės vadovui ir akcininkui A. M. bei akcininkui Z. M. atskirai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus, byloje esančius duomenis, konstatavo, kad iš viso per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. susidarė skolų už 40 086,92 Eur bei šią žalą priteisė tik iš atsakovo A. M.; iš viso per laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. susidarė skolų už 263 983,23 Eur bei šią žalą priteisė iš atsakovo A. M. ir subsidiariai iš atsakovo Z. M..

374122.

375Spręsdamas dėl UAB „UNDERHILL BALTIC“ 44 705,17 Eur pareikšto reikalavimo, nustatęs, kad ši žala atsirado po 2015 m. gegužės 1 d., pirmosios instancijos teismas žalą priteisė iš atsakovo Z. M., kaip iš įmonės akcininko, subsidiariai, tačiau ne UAB „UNDERHILL BALTIC“, o ieškovei BUAB „Šimista“.

376123.

377Apeliantė BUAB „Šimista“ pateikusi skundą nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad šiuo atveju žala iš atsakovo Z. M. priteistina solidariai, kadangi jo atsakomybė laikytina solidaria kartu su A. M. ir prašo iš atsakovo Z. M. priteisti visą žalą, susidariusią nuo 2015 m. sausio 5 d.

378124.

379Apeliantas Z. M. skunde nurodo, kad teismas priteisė daugiau, negu ieškovė prašė, o taip pat nepagrįstai priteisė iš jo ir žalos atlyginimą, atsiradusį apeliantui jau nebūnant ieškovės akcininku, t. y. po 2015 m. lapkričio 2 d. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad 44 705,17 Eur žalą ieškovei subsidiariai turi atlyginti ir pati ieškovė.

380125.

381Apeliantas A. M. skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, turi atsižvelgti į ieškovės gautas lėšas bankroto procese dėl parduoto turto ir išieškotų sumų, taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas A. M. yra laidavęs už BUAB „Šimista“ jos kreditoriams išduodamas vekselius 53 351,08 Eur sumoje.

382126.

383Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į šios nutarties 112 punktą, kuriame pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas dėl vadovo ir akcininko atsakomybės įmonės atžvilgiu, t. y. kad bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas, o juridinio asmens dalyvis – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokios išvados laikomasi ir kasacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018.

384127.

385Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

386128.

387CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

388129.

389Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs atsakovo Z. M. faktiniu įmonės vadovu, padarė teisingą išvadą ir pagrįstai priteisė žalą iš atsakovo Z. M., kaip įmonės akcininko, ne solidariai, kaip prašė ieškovė, o subsidiariai.

390130.

391Tačiau, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, taip pat atsižvelgdama į ieškovės suformuluotą reikalavimą bei teiktus paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų patirtą žalą, klaidingai suskaičiavo jos dydį.

392131.

393Ieškovė patikslinusi savo reikalavimą, neprašė iš atsakovų priteisti visos 304 070,15 Eur žalos, o minusavo kreditoriaus UAB „UNDERHILL BALTIC“ kreditorinį reikalavimą 44 705,14 Eur sumoje ir prašė iš atsakovų solidariai priteisti 259 364,98 Eur. Ieškovė paaiškino, kad 44 705,14 Eur suma jau yra priteista teismo sprendimu iš atsakovo A. M. ir BUAB „Šimista“ kreditoriui UAB „UNDERHILL BALTIC“, todėl prašė ją priteisti tik iš atsakovo Z. M.. Iš skundžiamo sprendimo 113 – 114 punktų matyti, kad pirmosios instancijos teismas atskirai skaičiuodamas iš atsakovų priteistinos žalos dydį, į laikotarpius, kuomet atsakovams buvo kilusi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įtraukė ir UAB „UNDERHILL BALTIC“ 44 705,14 Eur reikalavimą, kurį nusprendė priteisti iš atsakovo Z. M. ieškovei BUAB „Šimista“, nustatant, kad jis šią žalą turi atlyginti subsidiariai su atsakovu A. M. bei BUAB „Šimista“. To pasėkoje, susidarė situacija, kuomet iš atsakovo A. M. du kartus buvo priteista žala UAB „UNDERHILL BALTIC“ bei nuspręsta, kad šią sumą sau taip pat turi atlyginti, kartu su atsakovais, ir pati ieškovė.

394132.

395Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 117 – 120 punktuose, pasisakydamas dėl 44 705,14 Eur skolos UAB „UNDERHILL BALTIC“ priteisimo, vėl pakartotinai šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovo Z. M., nustatydamas, kad jis ją turi atlyginti subsidiariai su atsakovu A. M. ir BUAB „Šimista“.

396133.

397Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, patikslinant iš atsakovų ieškovei priteistinas sumas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

398134.

399Kaip minėta, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas žalą, vadovavosi byloje esančiu atsakovo A. M. į bylą pateiktu 2016 m. spalio 6 d. pranešimu, kreditorių reikalavimų tyrimo aktu Nr. 3, ieškovės pateiktais rašytiniais paaiškinimais, kuriuose ieškovė išsamiai paaiškino, kiekvieno kreditoriaus susidariusias skolas. Teisėjų kolegija susipažinusi su šiais dokumentais, laiko juos tinkamais ir įrodančiais ieškovei atsiradusios žalos dydį, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi.

400135.

401Išanalizavus minėtus dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo iš atsakovo A. M. priteistą žalą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d., kuri sudaro 40 086,92 Eur, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis nekeistina.

402136.

403Nors apeliantas A. M. skunde nurodo, kad yra laidavęs už BUAB „Šimista“ prievoles 53 351,08 Eur sumoje, todėl iš jo negali būti priteisiama žala, tačiau šie jo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Į bylą nėra pateikti įrodymai, kad iš atsakovo A. M. buvo ar yra vykdomi kažkokie išieškojimai, kiek yra faktiškai išieškota. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas dėl to įmonės bankroto byloje būtų prašęs mažinti atitinkamų kreditorių reikalavimus. Nesant byloje įrodymų, kad atsakovas būtų įvykdęs bent kažkurią dalimi BUAB „Šimista“ prievoles, apelianto motyvai dėl jo, kaip laiduotojo, įsipareigojimų reikšmingumo, atmetami.

404137.

405Tačiau, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo Z. M., kaip įmonės akcininko, yra pagrindas subsidiariai priteisti žalą tik už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. Pastebėtina, kad atsakovas Z. M. įmonės akcininku buvo iki 2015 m. lapkričio 2 d., todėl pagrindo priteisti iš jo žalą, atsiradusią jam jau nebūnant UAB „Šimista“ akcininku, t. y. po 2015 m. lapkričio 2 d., nėra, kadangi jis negali būti atsakingas už kitų asmenų vadovavimo laikotarpiu priiminėtus sprendimus ir daromą žalą.

406138.

407Pagal pateiktus duomenis, nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d., susidarė tokios skolos: 38 968,35 Eur skola UAB „Ježvitas“, susidarė nuo 2015 m. gegužės 15 d.; 32 667,60 Eur skola UAB „Synergy solutions“, susidarė nuo 2015 m. liepos 2 d.; 1 715,94 Eur skola UAB „EPTS“, susidarė nuo 2015 m. rugsėjo 6 d. Iš viso: 73 351,89 Eur. Ši suma priteistina iš atsakovo Z. M., nustatant, kad jis žalą ieškovei turi atlyginti subsidiariai su atsakovu A. M..

408139.

409Pagal pateiktus duomenis po 2015 m. lapkričio 2 d. susidarė tokios skolos: 10 369,26 Eur skola UAB ,,Bocas ir Ko“, susidarė nuo 2015 m. lapkričio 7 d.; 7 961,80 Eur skola LDC „Širvintų vartotojų kooperatyvas ,,Veivera“, susidarė nuo 2015 m. lapkričio 30 d.; 5 220,29 Eur skola UAB ,,EVA SAT“, susidarė nuo 2015 m. gruodžio 14 d.; 15 035,60 Eur skola kreditoriui UAB ,,Peri“, susidarė nuo 2015 m. gruodžio 15 d.; 1 712,16 Eur skola UAB ,,Gotas“, susidarė nuo 2015 m. gruodžio 25 d.; 14 500,25 Eur skola Bendra Lietuvos ir Vokietijos įmone UAB ,,Thuringia Megaplast – Ukmergė“, susidarė nuo 2015 m. gruodžio 30 d.; 22 656,25 Eur skola VĮ ,,Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras“, susidarė nuo 2016 m. sausio 31 d.; 16 240,76 Eur skola VSDFV, susidarė nuo 2016 m. vasario 2 d.; 1 130,29 Eur skola UAB ,,Ecoservice“, susidarė nuo 2016 m. vasario 12 d.; 5 298,97 Eur skola UAB ,,Viada LT“, susidarė nuo 2016 m. vasario mėn.; 264,65 Eur skola AAS ,,BTA Baltic insurance company“, susidarė nuo 2016 m. kovo 4 d.; 11 160,43 Eur skola kreditoriui UAB ,,Spalvų sala“, susidarė nuo 2016 m. kovo 6 d.; 221,24 Eur skola UAB ,,Žibinto servisas“, susidarė nuo 2016 m. balandžio 11 d.; 37,65 Eur skola UAB,,Sinerta“, susidarė nuo 2016 m. balandžio 20 d.; 30,59 Eur skola UAB ,,Agesina GTC“, susidarė nuo 2016 m. birželio 18 d.; 116,10 Eur skola AB ,,Omnitel“, susidarė nuo 2016 m. liepos 31 d.; 54,95 Eur skola UAB ,,Vilniaus vandenys“, susidarė nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d.; 1 295,29 Eur skola UAB ,,Ginestra“, susidarė nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d.; 10,25 Eur skola VMI, susidarė nuo 2016 m. spalio 6 d.; 32 609,31 Eur skola kreditoriams – įmonės darbuotojams, susidarė už 2016 metų laikotarpį. Iš viso: 145 926,09 Eur. Ši suma, priteistina tik iš atsakovo A. M., kaip įmonės vadovo ir akcininko, tuo laikotarpiu turėjusio 100 proc. akcijų. Taigi bendra suma priteistina tik iš atsakovo A. M. ieškovės naudai 186 013,01 Eur. Dėl 44 705,17 Eur žalos priteisimo

410140.

411Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų civilinė byla Nr. e2-1797-984/2018 prijungta prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1238-467/2018 (naujas bylos Nr. e2-472-467/2019).

412141.

413Minėtoje byloje UAB „UNDERHILL BALTIC“ reiškia savarankišką reikalavimą, grindžiamą tuo, kad UAB „Šimista“ 2014 m. spalio 1 d., sudarydama tarp UAB „Agronovus” ir UAB „Šimista“ kreditinę pirkimo – pardavimo sutartį ir jos priedą, aiškiai žinojo, kad sutarties tinkamai neįvykdys ir padarys žalą kreditoriui UAB „Agronovus“, kurio reikalavimo teisę perėmė UAB „UNDERHILL BALTIC“, tačiau nuslėpė tikrąją įmonės padėtį. UAB „UNDERHILL BALTIC“ nurodo, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-625-880/2016 buvo priteista solidariai iš A. M. ir BUAB „Šimista“ 42 844,81 Eur suma ir 6 proc. metinės palūkanos nuo šios sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat 215 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad priteistos sumos nepavyko išieškoti iš A. M. ir BUAB „Šimista“, UAB „UNDERHILL BALTIC“ prašo šią sumą solidariai priteisti ir iš atsakovo Z. M..

414142.

415Ieškovė BUAB „Šimista“ nurodo, kad UAB „UNDERHILL BALTIC“ 44 705,17 Eur reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje, todėl prašo šią sumą priteisti tik iš atsakovo Z. M. bendrovės naudai, o ne UAB „UNDERHILL BALTIC“.

416143.

417Pirmosios instancijos teismas priteisė ją tik iš atsakovo Z. M., nurodydamas, kad ši suma jau yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu UAB „UNDERHILL BALTIC“ (Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-625-880/2016) iš ieškovės BUAB „Šimista“ ir atsakovo A. M..

418144.

419Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skaičiuodamas iš atsakovo Z. M. priteistiną žalą pagal jos padarymo laikotarpius, teismas UAB „UNDERHILL BALTIC“ turimą skolą 44 705,17 Eur įtraukė į bendrą sumą ir ją subsidiariai priteisė iš atsakovo Z. M. bei dar kartą iš atsakovo A. M. (nors kaip minėta, ši suma jau yra priteista Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-625-880/2016), o spręsdamas UAB „UNDERHILL BALTIC“ pareikšto reikalavimo pagrįstumą (sprendimo 117 – 120 punktai), nurodė, kad šią sumą dar kartą priteisia iš atsakovo Z. M., nustatant, kad jis šią sumą turi atlyginti subsidiariai su A. M. ir BUAB „Šimista“, t. y. teismas du kartus priteisė tą pačią skolą iš atsakovo Z. M. ir A. M., o taip pat ieškovei iš ieškovės. Pažymėtina, kad 44 705,17 Eur ieškovė buvo minusavusi iš bendros prašomos priteisti žalos, t. y. ieškovė iš atsakovų už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą prašė priteisti 259 364,98 Eur, o ne 304 070,15 Eur ir atskirai prašė iš atsakovo Z. M. priteisti BUAB „Šimista“ 44 705,17 Eur.

420145.

421UAB „UNDERHILL BALTIC“ pareikštu ieškiniu taipogi prašė priteisti iš atsakovo Z. M. 44 705,17 Eur, nustatant, kad jis šią žalą turi atlyginti solidariai su A. M. ir BUAB „Šimista“, iš kurių minėta suma jau yra priteista.

422146.

423Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad minėtos nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti sprendimą ir šioje dalyje bei nurodyti, kad 44 705,17 Eur skola UAB „UNDERHILL BALTIC“, susidariusi nuo 2015 m. gegužės 29 d., yra kildinama taipogi iš pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo, todėl ji turi būti priteista, bet tik iš atsakovo Z. M., kaip įmonės akcininko, nustatant, kad šią sumą jis turi atlyginti subsidiariai su atsakovu A. M., nes, kaip jau minėta, ši suma iš atsakovo A. M. jau yra priteista kitoje byloje, todėl pagrindo ją priteisti dar kartą nėra.

424147.

425Be to, kaip teisingai nurodė teismas, 44 705,17 Eur negali būti priteista kreditoriui UAB „UNDERHILL BALTIC“, nes bankrutuojančios įmonės reikalavimas turi pirmenybę prieš UAB „UNDERHILL BALTIC“ reikalavimą, kadangi bankroto administratorius gina visų įmonės kreditorių interesus, tame tarpe ir UAB „UNDERHILL BALTIC“. Dėl to, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė trečiojo asmens UAB „UNDERHILL BALTIC“ reikalavimą atsakovui Z. M. dėl žalos priteisimo.

426148.

427Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi ištaisęs rašymo apsirikimą, nepagrįstai nurodė, kad atsakovas Z. M. 44 705,17 Eur žalą turi atlyginti subsidiariai su atsakovu A. M. ir BUAB „Šimista“. Pastebėtina, kad tokiu atveju, susidaro situacija, kuomet ieškovė turi pati sau atlyginti žalą. Tokia situacija yra negalima, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą ir šioje dalyje teismo sprendimą pakeisti, nurodant, kad 44 705,17 Eur žalą atsakovas Z. M. turi atlyginti subsidiariai tik su atsakovu A. M.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „UNDERHILL BALTIC“ kreditorinis reikalavimas 44 705,17 Eur yra patvirtintas BUAB „Šimista“ bankroto byloje. Dėl procesinių palūkanų

428149.

429Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

430150.

431Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškovei procesinės palūkanos yra priteisiamos nuo „ieškinio padavimo teismui dienos – 2018 m. balandžio 10 d.“ Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pradinis ieškovės ieškinys teisme buvo gautas 2017 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi ieškiniui buvo nustatyti trūkumai. 2017 m. balandžio 18 d. teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, kuris priimtas 2017 m. balandžio 20 d. teisėjos rezoliucija. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtą įstatymo nuostatą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei procesines palūkanas priteisė nuo 2018 m. balandžio 10 d., todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad ieškovei procesinės palūkanos priteisiamos nuo 2017 m. balandžio 20 d., t. y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų

432151.

433Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į absoliučiai kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją Nr. 18390/91). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.). Dėl bylos procesinės baigties

434152.

435Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino materialinės teisės normas, pagrįstai įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, tačiau esant aukščiau nurodytiems argumentams, skundžiamas teismo sprendimas keičiamas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

436153.

437Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

438154.

439Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė patyrė 3 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovo A. M. priteisė 2 000 Eur, iš atsakovo Z. M. priteisė 1 000 Eur. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, ko pasėkoje ieškovė papildomai patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdžio metu pateikė tai patvirtinančius įrodymus, t. y. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei mokėjimo nurodymą, kad už suteiktas paslaugas buvo sumokėta. Iš pateikto prašymo matyti, kad šias išlaidas ieškovė patyrė už 2019 m. sausio 30 d. rašytinių paaiškinimų parengimą, susipažinimą su atsakovo 2019 m. vasario 19 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais bei priedais, pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdyje.

440155.

441Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą, už paaiškinimų parengimą taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), pagal 8.19 punktą, už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje taikomas 0,1 koeficientas. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2018 m. trečiąjį ketvirtį (sąskaita buvo apmokėta 2019 m. pirmąjį ketvirtį) sudarė 935,7 Eur, todėl maksimali už paaiškinimų parengimą advokatui priteistina suma sudaro 374,28 Eur (935,7 Eur x 0,4), o už vieną valandą pasirengimo bylos nagrinėjimui ir atstovavimo teismo posėdyje suma sudaro 93,57 Eur (935,7 x 0,1). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdis truko apie 3 val. 11 min., kas sudaro 291 Eur (93,57 x 3,11), nors iš pareikšto prašymo negalima nustatyti, kiek valandų truko pasirengimas bylos nagrinėjimui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 700 Eur suma už minėtus atliktus procesinius veiksmus, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiama.

442156.

443Dėl išdėstyto, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas tik iš dalies, ieškovei priteistos 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, didintinos iki 3 700 Eur – iš atsakovo A. M. priteisiant 2 300 Eur, o iš atsakovo Z. M. priteisiant 1 200 Eur.

444157.

445Pirmosios instancijos teismas taip pat iš atsakovų valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų sumai priteisė žyminį mokestį, sumokėtiną už ieškinio pateikimą. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiamo iš atsakovų žyminio mokesčio suma perskirstoma. Nustatyta, kad ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis ir jo suma sudaro 338 525,15 Eur. Kartu su ieškiniu taip pat pateiktas prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio sudaro 3 514 Eur, o už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 38 Eur. Bendra mokėtina suma 3 552 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis). Pažymėtina, kad iš bylą pralaimėjusių atsakovų bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012), atsižvelgiant į proporcingai patenkintų reikalavimų dalį. Atsakovo Z. M. atžvilgiu ieškinys tenkinamas iš esmės tik 35 proc., todėl iš atsakovo Z. M. valstybei priteisiama 1 243,20 Eur, o iš atsakovo A. M. valstybei priteisiama 2 308,8 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

446158.

447Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

448159.

449Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, t. y. į tai, kad atsakovo Z. M. apeliacinis skundas iš dalies patenkintas jam turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme. Nors tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovas prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad tokias išlaidas jis būtų patyręs, į bylą nepateikė.

450160.

451Atmetus ieškovės BUAB „Šimista“ ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus kaip nepagrįstus, jį pateikusių apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų pateikimą neatlyginamos (Civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai).

452161.

453Ieškovei BUAB „Šimista“ atlyginamos tik bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į atsakovo A. M. apeliacinį skundą parengimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė bendrą atsiliepimą į abiejų atsakovų apeliacinius skundus ir prašo jai priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatų teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 papunktyje įtvirtinto dydžio ir yra tinkamai pagrįstos, ieškovei iš atsakovo A. M. priteistinos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos už pateikto atsiliepimo dalį į atsakovo A. M. apeliacinį skundą.

454Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

455Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

456„Ieškinį tenkinti iš dalies.

457Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas ( - ) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Šimista“, juridinio asmens kodas 300007745, 34 455 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) žalos už neperduotą įmonės turtą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. balandžio 20 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

458Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas ( - ) ir subsidiariai iš Z. M., asmens kodas ( - ) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Šimista“, juridinio asmens kodas 300007745, 73 351,89 Eur (septyniasdešimt tris tūkstančius trys šimtus penkiasdešimt vieną eurą 89 euro centų) žalos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. balandžio 20 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

459Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas ( - ) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Šimista“, juridinio asmens kodas 300007745, 186 013,01 Eur (šimtą aštuoniasdešimt šešis tūkstančius trylika eurų 1 euro centų) žalos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. balandžio 20 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

460Priteisti iš atsakovo Z. M., asmens kodas ( - ) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Šimista“, juridinio asmens kodas 300007745, 44 705,17 Eur (keturiasdešimt keturis tūkstančius septyni šimtai penkis eurus 17 euro centų), nustatant, kad jis šią sumą turi atlyginti ieškovei subsidiariai su atsakovu A. M..

461Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Šimista“, juridinio asmens kodas 300007745, iš atsakovo A. M., asmens kodas ( - ) 2 300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų), iš atsakovo Z. M., asmens kodas ( - ) 1 200 Eur (tūkstančio dviejų šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas pirmosios instancijos teisme.

462Priteisti iš atsakovo A. M. 2 308,8 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuonis eurus 8 euro centų), iš atsakovo Z. M. 1 243,20 Eur (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt tris eurus 20 euro centų), žyminio mokesčio valstybei.“

463Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Šimista“, juridinio asmens kodas 300007745, iš atsakovo A. M., asmens kodas ( - ) 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų), išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB)... 8. 1.1.... 9. priteisti solidariai iš A. M. ir Z. M. ieškovei BUAB „Šimista“ 34 455... 10. 1.2.... 11. priteisti solidariai iš A. M. ir Z. M. ieškovei BUAB „Šimista“ 259... 12. 1.3.... 13. priteisti iš Z. M. ieškovei BUAB „Šimista“ 44 705,17 Eur žalą ir 5... 14. 1.4.... 15. priteisti iš A. M. ir Z. M. ieškovei BUAB „Šimista“ bylinėjimosi... 16. 2.... 17. Nurodė, kad nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. įmonės... 18. 3.... 19. Iš bankroto administratoriui pateiktų įmonės dokumentų matyti, kad A. M.... 20. 4.... 21. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi įpareigojo... 22. 5.... 23. Kadangi atsakovai įmonę valdė bendrai ilgą laiką, dėl to nėra galimybės... 24. 6.... 25. Iš atsakovų solidariai priteistina ir 259 364,98 Eur žala dėl nesikreipimo... 26. 7.... 27. Įmonės nemokumas atsispindi balanse už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d.... 28. 8.... 29. Atsakovai apie faktinę įmonės būklę žinojo ir privalėjo žinoti... 30. 9.... 31. Ieškovė nurodė, kad įmonės mokumą buvo bandoma atkurti 2014 metais, A. M.... 32. 10.... 33. 2019 m. sausio 30 d. pareiškimu dėl 5 075,32 Eur dalies ieškinio atsisakymo... 34. 11.... 35. Ieškovės teigimu, atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė nesikreipimu į... 36. 12.... 37. Reikalavimas dėl 44 705,17 Eur žalos priteisimo iš Z. M. pasireiškia tuo,... 38. 13.... 39. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus regiono... 40. 14.... 41. UAB „UNDERHILL BALTIC“ savarankiškas reikalavimas grindžiamas tuo, kad... 42. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 43. 15.... 44. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 45. 15.1.... 46. priteisė iš atsakovo A. M. ieškovei BUAB „Šimista“ 34 455 Eur už... 47. 15.2.... 48. priteisė iš atsakovo A. M. 40 086,92 Eur ir iš jo (atsakovo A. M.) bei... 49. 15.3.... 50. priteisė iš atsakovo Z. M. ieškovei BUAB „Šimista“ 44 705,17 Eur... 51. 15.4.... 52. priteisė iš atsakovo A. M. 989,10 Eur, iš atsakovo Z. M. 1 194,10 Eur ir iš... 53. 15.5.... 54. priteisė ieškovei BUAB „Šimista“ iš atsakovo A. M. 2 000 Eur, iš... 55. 15.6.... 56. trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais UAB „UNDERHILL BALTIC“... 57. 16.... 58. Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai dėl... 59. 17.... 60. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių faktinių aplinkybių bei... 61. 18.... 62. Teismo vertinimu, tai, kad Z. M. pasirašė panaudos sutartys, pagal kurias... 63. 19.... 64. Kadangi nėra pagrindo manyti, jog atsakovas Z. M. buvo įmonės faktiniu... 65. 20.... 66. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad turto realiai 34 455 Eur sumai... 67. 21.... 68. Teismas pažymėjo, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, jos vadovas A. M.... 69. 22.... 70. Teismas nurodė, kad A. M. iš esmės pripažino, jog dėl aplaidumo... 71. 23.... 72. Atsižvelgdamas į A. M. teiginius, kad bankroto administratoriui pateiktas... 73. 24.... 74. Teismas taip pat nesirėmė atsakovo A. M. kartu su atsiliepimu į ieškinį... 75. 25.... 76. Nenustatęs, kad atsakovas Z. M. laikotarpiu iki nutarties iškelti bankroto... 77. 26.... 78. Vertindamas atsakovo A. M. veiksmus dėl jo kaip vadovo pareigos kreiptis į... 79. 27.... 80. Spręsdamas ar atsakovui Z. M. buvo žinomas įmonės nemokumo faktas, teismas... 81. 28.... 82. Remdamasis byloje nustatytais duomenimis, teismas nurodė, kad UAB... 83. 29.... 84. Pažymėjo, kad žalos dydį ieškovė grindė ir įrodinėjo kreditorių... 85. 30.... 86. Teismas konstatavo, kad už žalą, atsiradusią iki 2015 m. gegužės 1 d. Z.... 87. 31.... 88. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė įmonei padarytos žalos dydį,... 89. 32.... 90. Teismas iš atsakovo Z. M. ieškovės naudai 44 705,14 Eur dydžio sumą... 91. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 92. 33.... 93. Apeliantas Z. M. pateikęs apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo... 94. 33.1.... 95. Įmonės vadovo ir akcininko pareiga pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos... 96. 33.2.... 97. Apeliantas taip pat nėra atsakingas už tai, kad iki 2015 m. gegužės 1 d.... 98. 33.3.... 99. Teismas nenurodė, kodėl iš atsakovo A. M. bei iš apelianto subsidiariai... 100. 33.4.... 101. UAB „Šimista“ balansas už 2014 metus ir kiti 2014 metų ieškovės... 102. 33.5.... 103. Teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė žalos atlyginimą – ieškovės... 104. 33.6.... 105. Teismas turėjo nustatyti kokio dydžio pradelsti ieškovės finansiniai... 106. 33.7.... 107. Ieškovė 2017 m. balandžio 13 d. patikslintu ieškiniu nepagrįstai atsakovų... 108. 33.8.... 109. Nors 2014 – 2015 metų balansuose buvo duomenys apie įmonės blogą... 110. 33.9.... 111. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo A. M. 40 086,92 Eur, nors ieškovė... 112. 34.... 113. Apeliantas A. M. pateikęs apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo... 114. 34.1.... 115. Apelianto manymu, teismas priteisti žalos iš atsakovo Z. M. kaip bendrovės... 116. 34.2.... 117. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas Z. M. turėjo pareigą tvirtinti... 118. 34.3.... 119. Teismui nustačius, kad UAB „Šimista“ nebuvo rengiami akcininkų... 120. 34.4.... 121. Apelianto nuomone, teismas turėjo vadovautis byloje esančiu 2016 m. spalio 15... 122. 34.5.... 123. Įmonei vykdant visuomeninio maitinimo veiklą, pirkti maisto produktai yra... 124. 34.6.... 125. Teismas visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovai neginčijo aplinkybės,... 126. 34.7.... 127. Teismas visiškai nepasisakė dėl apelianto į bylą pateiktų rangos... 128. 34.8.... 129. Byloje nenustatyta ir ieškovė neįrodė, kad BUAB „Šimista“... 130. 34.9.... 131. Teismas nepateikė byloje esančių įrodymų vertinimo, taip pat nepasisakė... 132. 35.... 133. Apeliantė BUAB „Šimista“ pateikusi apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 134. 35.1.... 135. Apeliantė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad Z. M. nebuvo faktiniu... 136. 35.2.... 137. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad Z. M. įmonės lėšas... 138. 35.3.... 139. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad 2015 m.... 140. 35.4.... 141. Atsakovo Z. M. paaiškinimai, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su... 142. 35.5.... 143. Be to, 2014 metų pabaigoje Z. M. žinojo apie įmonės problemas ir finansavo... 144. 35.6.... 145. Bylos nagrinėjimo metu Z. M. pripažino, kad jo žinioje šiuo metu yra... 146. 35.7.... 147. Remiantis bankroto administratoriaus 2017 m. balandžio 3 d. ataskaita, už... 148. 35.8.... 149. Pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, t. y. po paskutinio posėdžio, Z.... 150. 35.9.... 151. Nustačius, kad Z. M. buvo faktinis įmonės vadovas kartu su A. M., jam turi... 152. 36.... 153. Atsakovas Z. M. atsiliepime į atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus... 154. 36.1.... 155. Atsakovas pritaria apelianto A. M. skunde išdėstytiems teiginiams, kad... 156. 36.2.... 157. Nenustačius, kad akcininkas faktiškai žinojo apie įmonės nemokumą, nėra... 158. 36.3.... 159. Atsižvelgiant į liudytojos J. M. parodymus, atsakovas pritaria apelianto A.... 160. 36.4.... 161. Atsakovas pritaria apelianto A. M. nurodytiems teiginiams, kad teismas... 162. 36.5.... 163. Teismas turėjo pareigą nustatyti, kokio dydžio pradelsti ieškovės... 164. 37.... 165. Atsakovas Z. M. atsiliepime į ieškovės BUAB „Šimista“ apeliacinį... 166. 37.1.... 167. De facto įmonės vadovui apskritai negali būti taikoma civilinė atsakomybė... 168. 37.2.... 169. Be to, atsakovas kategoriškai nesutinka, kad jis buvo faktinis ieškovės... 170. 37.3.... 171. Atsakovo pasirašyti keli pinigų priėmimo kvitai, išrašyti netrukus po... 172. 37.4.... 173. Būtent atsakovas A. M. priėmė sprendimą su atsakovu Z. M. sudaryti panaudos... 174. 37.5.... 175. Pažymi, kad atsakovo vaikai UAB „Šimista“ dirbo barmenais –... 176. 37.6.... 177. Ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, kad atsakovas... 178. 37.7.... 179. Atsakovas taip pat nurodo, kad pinigus gautus iš UAB „Inservis“ įnešė... 180. 37.8.... 181. Atsakovas nesutinka su ieškovės skunde nurodytu teiginiu, kad jis, pasibaigus... 182. 37.9.... 183. Ieškovė neįrodė, kad būtent pas atsakovą yra jai priklausantis turtas,... 184. 38.... 185. Ieškovė BUAB „Šimista“ atsiliepime į atsakovo Z. M. ir atsakovo A. M.... 186. 38.1.... 187. Patikslintame ieškinyje reikalavimai į atsakovą Z. M. buvo pareikšti dviem... 188. 38.2.... 189. Atsakovas Z. M. turėdamas 40 procentų įmonės akcijų turėjo iniciatyvos... 190. 38.3.... 191. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas Z. M. faktiškai... 192. 38.4.... 193. Bylos nagrinėjimo metu konkretizuoti balanso Nr. 2 surašymo aplinkybių ir jo... 194. 38.5.... 195. Apeliantų motyvai, kad balansas Nr. 1 surašytas su klaidomis, nes dėl... 196. 38.6.... 197. Iškėlus įmonei bankroto bylą administratoriui nebuvo perduotas joks... 198. 38.7.... 199. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodo, kad... 200. 38.8.... 201. Dėl 2014 metais sudarytų sandorių buvo išsamiai pasisakyta bylą... 202. 38.9.... 203. Ieškovė patirtą ir prašomą priteisti žalą skaičiavo ne pagal tai, kiek... 204. 38.10.... 205. Ieškovė laiko, kad atsakovo Z. M. atsakomybė įmonės atžvilgiu kyla ir... 206. 39.... 207. Atsakovas A. M. atsiliepimų į atsakovo Z. M. apeliacinį skundą bei... 208. Teisėjų kolegija... 209. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 210. 40.... 211. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 212. 41.... 213. Apeliantė BUAB „Šimista“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismų... 214. 42.... 215. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 216. 43.... 217. Šiuo atveju ieškovės su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai, t. y.... 218. 44.... 219. Apeliantai A. M. bei Z. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 220. 45.... 221. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, priteisti žalos iš atsakovo... 222. 46.... 223. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi išanalizavus... 224. 47.... 225. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Šimista“ įsteigta 2004... 226. 48.... 227. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi UAB „Šimista“... 228. 49.... 229. Ieškovė BUAB „Šimista“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pareiškė... 230. 50.... 231. 2019 m. sausio 30 d. ieškovė pareiškė pareiškimą, kuriame nurodė, kad... 232. 51.... 233. Ieškovės reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo grindžiami iš... 234. 52.... 235. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nurodė, kad šiuo... 236. 53.... 237. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įmonė jau 2014 metų pabaigoje... 238. 54.... 239. Apeliantas BUAB „Šimista“ pateikęs apeliacinį skundą, jį iš esmės... 240. 55.... 241. Apeliantas A. M. pateikęs apeliacinį skundą, jį iš esmės grindžia tuo,... 242. 56.... 243. Apeliantas Z. M. pateikęs apeliacinį skundą, jį iš esmės grindžia: 1)... 244. 57.... 245. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo... 246. 58.... 247. Valdymo funkciją bendrovėje vykdo valdymo organai – priklausomai nuo... 248. 59.... 249. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu... 250. 60.... 251. Taigi teismas, spręsdamas ar įmonės darbuotojas pripažintinas faktiniu jos... 252. 61.... 253. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 254. 62.... 255. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas turi įsitikinti, ar... 256. 63.... 257. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad įmonės vadovu nuo jos... 258. 64.... 259. Byloje taip pat nustatyta, kad bendrovė vykdė dvi skirtingas veiklas, t. y.... 260. 65.... 261. Apeliantė BUAB „Šimista“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo... 262. 66.... 263. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su... 264. 67.... 265. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad įmonėje, kuri vykdė dvi... 266. 68.... 267. Sprendžiant ar atsakovas Z. M. laikytinas UAB „Šimista“ de facto vadovu... 268. 69.... 269. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas bendrovėje pradėjo dirbti... 270. 70.... 271. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad atsakovo Z. M.... 272. 71.... 273. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma nepagrindžia... 274. 72.... 275. Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „Šimista“ pareiškusi ieškinį prašė... 276. 73.... 277. Atsakovas A. M. skunde nurodo, kad ieškovės reikalavimas dėl turto... 278. 74.... 279. Viena iš imperatyvių nemokios įmonės vadovo pareigų, įsiteisėjus teismo... 280. 75.... 281. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 282. 76.... 283. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų... 284. 77.... 285. Nustatyta, kad šis ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš į 2016 m.... 286. 78.... 287. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bankroto administratoriaus tvirtinimas,... 288. 79.... 289. Iškėlus įmonei bankroto bylą, bankroto administratoriui buvo perduotas 2016... 290. 80.... 291. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas A. M. apeliaciniame skunde... 292. 81.... 293. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas A. M. tvirtina, kad 2016 m. spalio... 294. 82.... 295. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta... 296. 83.... 297. Pareigą rūpintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuoja ir kiti... 298. 84.... 299. Taigi vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą... 300. 85.... 301. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima... 302. 86.... 303. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad... 304. 87.... 305. Apeliantas A. M. iš esmės neginčija fakto, kad trumpalaikio turto... 306. 88.... 307. Bylos duomenimis nustatyta, kad bankroto administratorius 2017 m. balandžio 3... 308. 89.... 309. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš buvusio įmonės vadovo... 310. 90.... 311. Sutiktina, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia... 312. 91.... 313. Šiuo atveju taip pat konstatuotina vadovo pareiga pagrįsti galimą turto... 314. 92.... 315. Kaip minėta, ieškovė reikalavimus dėl įmonei padarytos žalos grindė 2016... 316. 93.... 317. Dėl įmonės balanso kaip įrodinėjimo priemonės žalos faktui ir dydžiui... 318. 94.... 319. Taigi pagal kasacinio teismo praktiką vien tik buhalterinės apskaitos... 320. 95.... 321. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti... 322. 96.... 323. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 324. 97.... 325. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su žalos priteisimu... 326. 98.... 327. Vienas iš ieškovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimą faktinių... 328. 99.... 329. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba)... 330. 100.... 331. Tuo atveju, kai yra reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku... 332. 101.... 333. Apeliantas Z. M. skunde nurodo, kad jis nebuvo supažindintas su bendrais... 334. 102.... 335. Apeliantas A. M. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 336. 103.... 337. Nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo 2016 m. rugsėjo 5... 338. 104.... 339. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, sutinka su... 340. 105.... 341. Tai, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo sudaryti tik 2016... 342. 106.... 343. Teisėjų kolegija atmeta apelianto A. M. argumentus, kad pirmosios instancijos... 344. 107.... 345. Be to, sutartys, kuriomis atsakovas A. M. įrodinėja savo teisingus verslo... 346. 108.... 347. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo... 348. 109.... 349. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų,... 350. 110.... 351. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87... 352. 111.... 353. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams.... 354. 112.... 355. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta: kad būtų galima taikyti juridinio... 356. 113.... 357. Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK... 358. 114.... 359. Bendrovės vadovas atsako tiesiogiai bendrovei pagal CK 2.87 straipsnio 7... 360. 115.... 361. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į... 362. 116.... 363. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo... 364. 117.... 365. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje... 366. 118.... 367. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti... 368. 119.... 369. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino žalos dydžio,... 370. 120.... 371. Byloje nustatyta, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš... 372. 121.... 373. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad A. M. pareiga kreiptis dėl... 374. 122.... 375. Spręsdamas dėl UAB „UNDERHILL BALTIC“ 44 705,17 Eur pareikšto... 376. 123.... 377. Apeliantė BUAB „Šimista“ pateikusi skundą nesutinka su pirmosios... 378. 124.... 379. Apeliantas Z. M. skunde nurodo, kad teismas priteisė daugiau, negu ieškovė... 380. 125.... 381. Apeliantas A. M. skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl priteistinos... 382. 126.... 383. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į šios nutarties 112 punktą, kuriame... 384. 127.... 385. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės... 386. 128.... 387. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti... 388. 129.... 389. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios... 390. 130.... 391. Tačiau, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, taip... 392. 131.... 393. Ieškovė patikslinusi savo reikalavimą, neprašė iš atsakovų priteisti... 394. 132.... 395. Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo... 396. 133.... 397. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad tai sudaro pagrindą... 398. 134.... 399. Kaip minėta, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas... 400. 135.... 401. Išanalizavus minėtus dokumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 402. 136.... 403. Nors apeliantas A. M. skunde nurodo, kad yra laidavęs už BUAB „Šimista“... 404. 137.... 405. Tačiau, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija... 406. 138.... 407. Pagal pateiktus duomenis, nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 2... 408. 139.... 409. Pagal pateiktus duomenis po 2015 m. lapkričio 2 d. susidarė tokios skolos: 10... 410. 140.... 411. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d.... 412. 141.... 413. Minėtoje byloje UAB „UNDERHILL BALTIC“ reiškia savarankišką... 414. 142.... 415. Ieškovė BUAB „Šimista“ nurodo, kad UAB „UNDERHILL BALTIC“ 44 705,17... 416. 143.... 417. Pirmosios instancijos teismas priteisė ją tik iš atsakovo Z. M.,... 418. 144.... 419. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skaičiuodamas iš... 420. 145.... 421. UAB „UNDERHILL BALTIC“ pareikštu ieškiniu taipogi prašė priteisti iš... 422. 146.... 423. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad minėtos nustatytos... 424. 147.... 425. Be to, kaip teisingai nurodė teismas, 44 705,17 Eur negali būti priteista... 426. 148.... 427. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m.... 428. 149.... 429. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo... 430. 150.... 431. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad... 432. 151.... 433. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės... 434. 152.... 435. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 436. 153.... 437. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 438. 154.... 439. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė... 440. 155.... 441. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.... 442. 156.... 443. Dėl išdėstyto, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas tik... 444. 157.... 445. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš atsakovų valstybei proporcingai... 446. 158.... 447. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios... 448. 159.... 449. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, t. y. į tai, kad atsakovo... 450. 160.... 451. Atmetus ieškovės BUAB „Šimista“ ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus... 452. 161.... 453. Ieškovei BUAB „Šimista“ atlyginamos tik bylinėjimosi išlaidos,... 454. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 455. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos... 456. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 457. Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas ( - ) ieškovei bankrutuojančiai... 458. Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas ( - ) ir subsidiariai iš Z. M.,... 459. Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas ( - ) ieškovei bankrutuojančiai... 460. Priteisti iš atsakovo Z. M., asmens kodas ( - ) ieškovei bankrutuojančiai... 461. Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei... 462. Priteisti iš atsakovo A. M. 2 308,8 Eur (du tūkstančius tris šimtus... 463. Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei...