Byla 1-27-174/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, Linai Andrijaitytei, Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorams Ruslanui Ušinskui, Aidui Giniočiui, kaltinamiesiems M. A., A. G., M. P., kaltinamųjų gynėjams advokatams Stanislavai Jorudienei, Edmundui Pangoniui, nukentėjusiesiems I. D. (I. S.), A. S., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., a. k. ( - ), gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta ( - ), deklaruota gyv. vieta ( - ), nevedęs, registruotas darbo biržoje, šiuo metu dirba ( - ), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį;

3A. G., a. k. ( - ), gim. ( - ), Lietuvoje, LR pilietis, deklaruota gyv. vieta ( - ), nevedęs, dirba Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos Respublikoje gyv. vieta ( - ), nevedęs teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį;

4M. P., a. k. ( - ), gim. ( - ), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta ( - ), deklaruota gyv. vieta ( - ), nevedęs, turi individualią įmonę, teistas, 6 kartus, paskutinį kartą teistas 2011 m.vasario 8 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.Bausmė paskirta atlikti atviroje kolonijoje, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį.

5Teismas

Nustatė

6kaltinamieji M. A., A. G., M. P., veikdami bendrininkų grupe, pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, verbavo ir gabeno juos į užsienį siekdami, kad nukentėjusieji būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti, būtent:

7Kaltinamieji M. A., M. P., A. G., veikdami bendrininkų grupe, iki 2016 m. vasario 17 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdami tikslą daryti labai sunkų nusikaltimą – vykdyti prekybą žmonėmis, susitarė pasinaudodami I. S. ir A. S. pažeidžiamumu dėl to, kad pastarieji yra jauno amžiaus, užaugę socialinės rizikos šeimose, įgiję pagrindinį išsilavinimą, neturintys darbo bei pragyvenimo šaltinio, verbuoti juos ir išgabenti į užsienio valstybę, kur jie būtų išnaudojami vykdant vagystes iš parduotuvių. Kaltinamieji M. P. ir M. A. 2016-02-17, vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvežė I. S. pas A. L. į namus, adresu ( - ), kur gyveno jos močiutė, o A. S. paėmę iš jo namų, kitą dieną, t. y. 2016-02-18, išvežė juos į ( - ), kur apie 18.00 val. įsodino juos į autobusą, važiuojantį į Jungtinę Karalystę. Taip jie, turėdami tikslą išnaudoti asmenis nusikalstamoms veikoms daryti, nugabeno į Jungtinę Karalystę I. S. ir A. S. ir pagal iš anksto aptartą planą apgyvendino juos pas A. G., adresu ( - ). A. G., turėdamas tikslą išnaudoti nukentėjusiuosius darant nusikalstamas veikas, išklojo jiems krepšius folija, gabeno juos iki parduotuvių, kuriose reikės vogti, kontroliavo, kas, kiek ir kokių prekių pavagia, ir tai elektroninio ryšio priemonėmis perduodavo M. P. ir M. A. bei gaudavo nurodymus iš jų, kaip labiau kontroliuoti I. S. ir A. S., kad šie daugiau pavogtų. Paklusdami A. G., M. P. ir M. A. nurodymams, I. S. ir A. S. vykdė vagystes iš prekybos centrų, dėl to 2016 m. vasario mėn. A. S. buvo sulaikytas Humberside policijos pareigūnų dėl iš prekybos centro „Asda“ pavogtų tualeto ir kosmetikos reikmenų.

8Tokiais savo veiksmais kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje.

9Be to, kaltinamasis M. A. darė poveikį nukentėjusiajai, būtent:

10Kaltinamasis M. A., turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją I. S., kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, o tai padėtų M. A. išvengti baudžiamojo persekiojimo pagal LR BK 147 str. 2 d. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-26477-16, žinodamas, kad jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. S., 2016 m. laikotarpiu nuo gruodžio 20 iki 23 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apie 3–4 val. nakties, atvyko į ( - ) pas I. S., ir, naudodamas psichologinį spaudimą, sakydamas, kad jam gresia 8 metai laisvės atėmimo, prašė I. S., kad ji byloje duotų melagingus parodymus, t. y. jog į Jungtinę Karalystę 2016-02-18 išvyko savo noru.

11Tokiais savo veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

12Kaltinamasis M. A. parodė, kad A. G. – kaimynės vyras, o M. P. – draugas iš anksčiau. Anksčiau susipažino su P.. Tarp jo ir I. S. buvo artimi santykiai, kurie tęsėsi 2–3 mėnesius. Santykiai iširo, nes jis susitaikė su savo sugyventine. Geriau pažinojo P.. G. pažinojo nuo tada, kai persikraustė gyventi į ( - ). Kai gyveno Anglijoje, susirašydavo, susiskambindavo. Buvo ir telefoninių pokalbių, per „Messenger?į“, „Skype?ą“ galbūt ir buvo, nenori sakyti netiesos, nes nepamena. Buvo nuvažiavęs pas jį į Angliją vieną kartą pirkti mašinų. Vieną kartą parsivežė vieną, paskui nebereikėjo važiuoti, pirko per „Copart“. A. G. į Lietuvą sugrįždavo 1–2 kartus. Jis grįždavo pas A. J.. Buvo tokia kalba, kad jeigu atsirastų žmonių, kurie norėtų važiuoti, tai jis sutiktų juos priimti. Su S. sėdėjo ir ši pasakė, kad nori išvažiuoti į užsienį vogti, turi patirties, nes pas sesę buvo išvažiavusi vogti. Jis pasakė, kad reikia pakalbėti su draugu. A. L. turėjo važiuoti, bet nevažiavo, susirado S.. S. pasakė, kad žino, jog važiuoja vogti, yra tai daręs Švedijoje. Su G. kalbėjo, kad jeigu atsiras žmonių, jis nieko prieš, nes šie prisidės prie nuomos. Kas tai sugalvojo, nežino, viskas vyko spontaniškai. Jis tuo metu pinigų neturėjo, A. G. pasakė, kad už kelionę jis gali sumokėti. Jis pats nenurodė, ką vogti, tarėsi, kad reikia vogti peiliukus, tušus, alkoholį, nebuvo tartasi, kur juos dėti, nes dar nebuvo dėl ko tartis nesant pavogtų daiktų. Jam buvo nauda – padėti žmonėms užsidirbti pinigų. A. G. norėjo, kad jie prisidėtų prie jo buto išlaikymo. Suprato, kad išvažiavusieji būtų prisivogę ir grąžinę pinigus už kelionę, o jam iš to jokios naudos.

13Nebuvo baramasi, tokia jaunų žmonių kalba, jaunimas šiais laikais visaip vienas kitą vadina. Jis neskatino vogti, o patarė, kad jeigu nori gauti pinigų, reikia ne auskariukus vogti, o peiliukus, alkoholį. P. daugiau šaukdavo ant jų, kad jie vogdavo. Kaip suprato, jo tikslas buvo kitas, tai yra išvaryti juos iš ten ir tada jis pats galėtų važiuoti mašiną iš Anglijos parsivaryti. Būtų važiavę kartu į tą butą, o S. ir S. užėmė vietą. Todėl P. ir barė dėl to, kad jie vogė. Reikėjo atlaisvinti butą, kad jie galėtų patys ten važiuoti. Jis nukentėjusiuosius vežė į Kryžkalnį, S. pasiėmė iš L.. I. gerai pažinojo, žinojo, kad turi brolį, gyveno nuosavame name, nuvažiuodavo pas juos. Nemano, kad P. žinojo, ko S. ir S. važiuoja į Angliją. Po to jis P. pasakė, kad jam nesiseka, sakė, kad galbūt jis gali pasakyti, kad šie daugiau vogtų. Todėl P. juos ir motyvuodavo, kad daugiau vogtų. Būdavo visaip – ir bardavo, ir motyvuodavo.

14Perskaičius jo parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nurodė, kad tuomet sakė tiesą. Tvirtino, kad šio metu ne viską gerai pamena, nes viskas vyko prieš dvejus metus.

15I. jau buvo sugrįžusi, kai jis sužinojo, kad mirė jos mama, nuvažiavo pareikšti užuojautos, prašė, kad policijai sakytų tiesą, o tiesa yra ta, kad ji žinojo, jog važiavo vogti, sakė jai, kad jam gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. G. 1ar 2 kartus buvo sutikęs, kai šis buvo sugrįžęs iš Anglijos. Kai buvo mašiną pirkę per „Copart“, jam nebeveikė, dėl to prašė J., kad ši parašytų.

16Kiek žino, S. ir S. nieko gero nepavogdavo. Jam parvežė dėžutę skutimosi peiliukų, kurioje buvo 6 peiliukai. Kai sugrįžo, tada ir padavė peiliukus. Tada jai ir pasakė, kad nutraukia su ja artimus ryšius, nes buvo susitaikęs su sugyventine. E. J. prašė, kad parašytų S., kad nori su ja susitikti, dar prašė ir R. J., bet tai buvo vėliau, jau po jos mamos mirties. Šiaip norėjo susitikti, pasikalbėti, ne šita tema, bet nesusitiko, nevažiavo. Nesistengė su G. atsiskaityti dėl išlaidų, kurias šis patyrė, nepamena, ar buvo tokia kalba.

17Prisipažįsta, kad blogai padarė, jog nuvežė juos į Kryžkalnį, yra S. ir S. bendrininkas, nes kartu planavo, bet tas planavimas buvo spontaniškas, jis yra vagystės bendrininkas. Dėl prekybos žmonėmis prisipažįsta iš dalies. Prisipažįsta, kad juos nuvežė, parvežė, suorganizavo, susiskambino su mikroautobuso vairuotoju, bet nebuvo taip, kad laikė juos užrakintus, žinojo, kad jie važiuos vogti. Jis sau naudos nesitikėjo. Patarinėjo jiems iš žmogiškumo. Iš pat pradžių patarinėjo, kaip vogti, bet kai pamatė, kad nesiseka, tai kam G. reikėjo juos ten laikyti.

18S. galbūt ir gyrėsi, kad yra važiavęs į Švediją vogti. Bet nebuvo kalbos, kad jis dabar važiuos vogti. Gal tokia kalba buvo, kai jis buvo išlipęs iš automobilio, P. galbūt ir negirdėjo. P. drąsindavo nukentėjusiuosius vogti – sakydavo: „nemoki vogti, važiuok namo“. Buvo toks pasakymas, kad duok per galvą, gal jis pats taip sakė, daug ką galima sakyti, galima visokių nesąmonių prikalbėti, bet šitaip nebuvo. Tai ne motyvavimas vogti, galbūt buvo kažką blogai padarę. Turėjo P. telefono numerį, įvardytas „M.“. Kai nukentėjusieji buvo Anglijoje, su P. bendraudavo, kalbėdavo apie juos. Visko būdavo, ir pakeikdavo. Šiaip keikdavo galbūt, kad vienas prieš kitą pasirodytų šaunesni. Daugiau bendraudavo per „Messenger?į“ su G., P. buvo šalia, nes norėjo važiuoti pirkti mašinų. Paskui buvo pasakyta, kad tegul važiuoja namo, P. funkcija – įsigyti automobilių. Buvo visokių frazių S. ir S. pasakyta, P. galbūt ir galėjo būti šalia.

19Pas S. namuose nebūdavo, normali panelė buvo, vertinant pagal jos rūbus. Ji paprasta mergaitė, nežinojo, kiek klasių baigusi. Buvo nuosavas namas, nepasakytų, kad jis buvo apleistas. A. S. nieko nežinojo, jis tik atėjo iki kelio iš kažkokio daugiabučio namo, normaliai apsirengęs.

20Pirma I. S. prakalbo, kad nori darbo, paklausus, kokio, sakė, kad vogti. Jis pasakė, kad gali pažiūrėti, galbūt ką nors suras. Ji tikrai žinojo, kad jos darbas bus vogti. Jis taip pat žadėjo važiuoti, galbūt taip pat vagiliauti, bet nevažiavo, paskui važiavo pirkti mašinų. Jis jų neišsiuntė, tik padėjo, nuvežė. Vienas iš vieno kaimo, kitas iš tolimesnio, todėl nuvežė juos pas L. ir paleido, nes vairuotojas buvo pasakęs, kad atvažiuojant paskambins prieš valandą. Kitaip nebūtų spėjęs jų nuvežti. Nuvežė S., tada S., su jais kartu nebuvo. Vakare atvežė, iš ryto jie išvažiavo. L. pasakojo, kad S. buvo išvažiavęs. Jie galėjo išeiti laisvai iš L., ten S. močiutės namai, o L. – jos pusbrolis. Nebuvo tartasi, kad jis iš vagysčių gaus pelną, kas realizuos prekes, nes nebuvo prekių.

21Dabar gyvena su sugyventine, su kuria buvo susipykęs, augina sūnų, gim. ( - ), dirba UAB „( - )“ vairuotoju. Sugyventinė K. Ž., ji taip pat dirba.

22Mano, kad I. S. supyko, kai jis pasakė, kad tarp jų viskas baigta.

23Kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo metu, pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad M. P. ir A. G. pažįsta. M. P. pažįsta kelerius metus, turi vienas kito telefono numerius, lankosi vienas pas kitą svečiuose, bendrauja. A. G. pažįsta apie 5 metus. Jis gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, su juo bendrauja retai per „Facebook¢ą“, „Skype¢ą“ ar telefonu. A. G. grįždavo į Lietuvą pas M. A. kaimynę A. J.. Vieno pokalbio metu jie pasikalbėjo apie tai, kad galėtų pas A. G. atvažiuoti žmonių, kurie galėtų vogti iš parduotuvių, o pavogtas prekes A. G. parduotų Jungtinėje Karalystėje. Dėl pinigų dalijimosi su A. G. nesitarė. Tuo metu A. G. surasti žmonių nepažadėjo. A. L. pažįsta. M. A. buvo jam sakęs, kad Jungtinėje Karalystėje yra kur gyventi ir galima užsidirbti vagiant iš parduotuvių. Jis sakė, kad pagalvos, bet paskui pasakė, kad turi kitų darbų ir jam neišeina važiuoti ir kad turi suradęs kitą žmogų – A. S., kuris ne kartą buvęs užsienyje ir vogęs ir vėl nori važiuoti vogti iš parduotuvių. A. L. paskambino jam ir pasakė, kad M. A. atvažiuos su juo pasikalbėti. Tiksliai neprisimena, bet galėjo ir pats M. A. kalbėti iš A. L. telefono. M. A. nuvažiavus, A. S. pasakė, kad jam A. L. viską papasakojo. M. A. pasakė, kad dėl išvykimo datos su juo susisieks vėliau. Su I. S. M. A. pradėjo bendrauti maždaug nuo 2015 m. pabaigos. Juos siejo artimi santykiai. Kartą I. S., jiems sėdint automobilyje, pasakė, kad būtų gerai, kad ji turėtų galimybę išvažiuoti į užsienį užsidirbti pinigų, paklausė, ar M. A. neturi pažįstamų užsienyje. Iš jos pasakymų M. A. suprato, kad I. S. galėtų ir vogti. Su A. G. buvo sutaręs, kad pas jį gali atvažiuoti du žmonės. A. G. surado mikroautobusą. Mikroautobuso vairuotojai susisiekė su M. A. ir pasakė, kad 2016-02-18 išvažiuos iš Kryžkalnio, iš degalinės „Orlean“ ir paims du žmones, tačiau nepasakė tikslaus laiko. Vairuotojas liepė būti įsijungus telefoną ir sakė, kad paskambins kitą dieną. Su A. G. M. A. buvo sutaręs, kad už I. S. ir A. S. kelionę sumokės A. G., kai jie atvyks į Jungtinę Karalystę. Ar M. A. buvo kartu su M. P. 2016-02-17, kai vežė A. S. ir I. S. pas A. L., M. A. neprisimena. I. S. ir A. S. pas A. L. nuvežė dėl to, kad nežinojo tikslaus laiko, kada išvažiuos autobusas ir kad paskambinus vairuotojui galėtų juos laiku pristatyti į sutartą vietą. Pas A. L. juos nuvežė savo automobiliu arba M. P. „Mercedes“. Ar M. A. sakė M. P., kad šie asmenys vogs, neprisimena. 2016-02-18 M. A. savo automobiliu „Audi“ išvežė I. S. ir A. S. į Kryžkalnį. Kartu važiavo ir M. P.. Važiuojant automobilyje A. S. kalbėjo apie tai, kur yra buvęs ir vogęs iš parduotuvių. M. A. jiems pasakė, kad vogti reikia tai, kas naudingiau ir brangiau kainuoja. Apie tai, kiek jiems liks nuo pavogtų prekių vertės, M. A. nieko nesakė, nes nežinojo. Degalinėje atvykus autobusui, M. A. priėjo prie vairuotojo ir padavė jam A. G. adresą ir telefono numerį, kad šis nuvažiavęs galėtų su juo susisiekti. Su A. G. kalbėdavo per „Facebook¢ą“ apie I. S. ir A. S. vykdomas vagystes. A. G. pasakodavo, ką jie pavogdavo. Prekių jie pavogdavo mažai. Vogdavo ir alkoholį, kurį patys išgerdavo. Grįžus į Lietuvą M. A. buvo susitikęs su I. S., kuri jam parvežė 4 vnt. skutimosi peiliukų. Kad jie vogė skutimosi peiliukus, M. A. žinojo. Įtaria, kad jam parvežti skutimosi peiliukai taip pat galėjo būti vogti. Tada su M. A. buvo ir M. P.. I. S. M. P. skutimosi peiliukų nedavė. M. P. sėdėjo automobilyje, o M. A. išlipęs pakalbėjo su I. S., jos neįžeidinėjo tik pasakė, kad su ja nutraukia artimus ryšius. M. A. pravardė R.. 2016 m. vasario mėn. M. A. naudojosi telefonu, kurio Nr. ( - ) ir ( - ). 2016 m. vasario mėn. M. A. naudojosi automobiliu „Audi A6“, kuris buvo registruotas V. D. vardu. M. P. turėjo „Mercedes-Benz“ ML klasės džipą, kurį vėliau jie kartu išardė ir pardavė dalimis. M. A. prisimena, kad jam 2016-09-09 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti su M. P., A. G., I. S. ir A. S., tačiau su I. S. buvo susitikęs mirus jos mamai, pareiškė jai užuojautą. Su A. G. buvo susitikęs jam grįžus į Lietuvą. Kartą prašė E. J., kad ši parašytų A. G., kad kai jis grįš, susitiktų, tačiau ne dėl šios bylos, o dėl internetinės svetainės, kurioje pirkdavo automobilius. Su M. P. ir A. S. susitikę nebuvo. 2016 m. gruodžio mėn. per I. S. mamos šermenis M. A. I. S. sakė byloje nemeluoti, sakyti tiesą apie viską ir jų tarpusavio santykius. Sakė, kad jam gresia 7 metai laisvės atėmimo. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos užfiksuotos informacijos M. A. perklausyti nepageidavo, pripažįsta, kad telefonu kalbėjo su A. L. ir M. P.. (t. 4, b. l. 190–192, 196–200, t. 5, b. l.13–18, 25–28).

24Kaltinamasis A. G. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. M. A. pažįsta kaip kaimyną, su M. P. susipažino Anglijoje, kai jis ten atvyko pirkti automobilį, iki tol žinojo tik iš matymo. Šis buvo atvykęs vieną kartą. Nukentėjusiuosius I. S. ir A. S. iš matymo pažinojo. Vieną kartą I. pas M. buvo vežęs, kadangi M. A. to buvo prašęs, nes buvo išgėręs alaus ir prašė, kad jis pavairuotų ir atvežtų I.. A. S. netoli gyveno, jį pažinojo iš matymo. Daug apie jį nežinojo, gyveno 10 km nuo jo Jam buvo 16 metų ar dar jaunesnis. I. pirmą kartą pamatė, kai pas M. vežė, jai galbūt buvo 18 metų. Kad jie iš daugiavaikių šeimų, žinojo, bet kaip gyveno, nežinojo.

25Daugiausia bendravo su M. A.. Gyveno Anglijoje, susipyko su drauge, išėjo gyventi į kitą butą. M. A. paskambino, pasakė, kad nukentėjusieji nori atvažiuoti. Su M. A. susiskambindavo. Paskambinęs pasakė, kad nukentėjusieji nori atvažiuoti, tik nepamena, ar minėjo vardus, sakė, kad du žmonės. Sakė, kad jie nori atvažiuoti, neatsimena, ar buvo pasakyta, kad atvažiuos vogti, galbūt ir buvo. M. A. prašė, kad pas jį juos apgyvendintų. M. A. irgi norėjo važiuoti. Neklausė, ar jis taip pat būtų vogęs, galbūt būtų vogęs kartu.

26Perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis teigė, kad

27nežino, ar pats A. būtų vogęs. Kai jis išėjo gyventi į kitą butą su kita drauge, jie turėjo prisidėti prie nuomos, mokesčių, prie maisto pirkimo. Kai jie atvažiavo, patys paprašė, kad parodytų parduotuves.

28Kai užsidirbs pinigų, turėjo atiduoti skolą už kelionę. A. nesakė, kad jis viską atlygins. Kai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, tyrėjas viską surašė, buvo visą naktį nemiegojęs, galbūt neperskaitė savo parodymų iki galo. I. S. ir A. S. turėjo prisidėti prie nuomos, mokesčių, maisto. Jie pinigų neturėjo, todėl už jų kelionę mikroautobusu mokėjo jis. Atvažiuojant jie jau apsivogė mikroautobuse, nes reikėjo sumokėti už degtinės butelį, kurį jie pavogė. Vairuotojas paskambino, sakė, kad reikės mokėti ne tik už atvežimą, bet ir už degtinę. Nukentėjusieji Londone persėdo į kitą autobusiuką – ta pati firma važiuoja su dideliu autobusu, paskui keleiviai persėda į mažus mikroautobusus.

29Nuvažiavo į parduotuvę, nupirko antklodes ir parvažiavo namo. Jie patys pasakė, kad vogs, kai atvažiavo. Kai pasiėmė iš mikroautobuso, pasakė, kad jis pravažiuotų ir parodytų parduotuves. Į kitą miestą nuvežęs nebuvo. Už 30 km yra kaimas Beverlis, ten jų nebuvo nuvežęs, nebuvo iš jų miesto išvažiavę. Kai bendravo su A., galbūt ir žinojo vardus, kas atvažiuos, nepamena. Kai atvažiavo, tą dieną gėrė degtinę, daug nekalbėjo. Kai atvyko, nežinojo, kad iki Kryžkalnio juos atvežė P. ir A.. P. su jais tiesiogiai nešnekėdavo. Jie bendravo ne per „Skype?ą“, o per „Messenger?į“, kartais įsijungdavo vaizdą, kartais ne. P. per kamerą nematė. Jis į darbą išvažiuodavo 5 valandą, o vakare grįždavo 18 valandą, tai tik vakarais susiskambindavo, galbūt ir sakė, kad nieko jie čia nepavagia, nežino. Nesisekė jiems vogti. Jie buvo pavogę kelias pakuotes skutimosi peiliukų ir kelis butelius degtinės. 4–5 pakuotės peiliukų per savaitę su trupučiu pavogė. Alkoholį išgerdavo kartu, kelis butelius buvo pardavęs, nes reikėjo prie maisto prisidėti. Daugiau nieko nėra pardavęs.

30Daugiausia su A. šnekėdavo, P. nebūdavo. Kai atvažiavo ir buvo apsivogę mikroautobuse, tada galbūt ir sakė duot per ausį.

31Kai išvažiavo iš Anglijos, išvažiuodami dar jo draugę apvogė. Dėl vykdomų vagysčių jie buvo sulaikyti. Nežino, kokiais vardais jie prisistatydavo, sakydavo ne savo vardus. Jie pas jį gyveno ne visai dvi savaites. Jis jiems nupirko SIM kortelę, buvo darbe, jie pasiskambino mikroautobuso vairuotojui ir išvažiavo.

32Nepamena, ar buvo kalbama, kad kiti atvažiuos, nes jis turėjo išeiti iš to buto. Nebuvo kalbos, kad pabėgs iš mikroautobuso nesumokėję. Galbūt pamiršo, kad sakė, jog S. sesuo sumokės. Po to A. ir P. buvo atvažiavę į Angliją pirkti automobilio. Nekalbėjo apie nuostolius, kuriuos patyrė dėl S. ir S. išlaikymo, nepamena, kad apie tai būtų kalbėję. Teisybę kalbėjo, tik galbūt neperskaitė iki galo protokolo. Užrašyti parodymai teisingi.

33Niekas jų nesiuntė vogti, jie patys norėjo važiuoti. Su M. A. apie daiktus nebuvo kalbėję, nes nebuvo tų daiktų. Nebuvo nusprendę, ką daryti: ar siųsti į Lietuvą, ar parduoti. I. iš to naudos nebuvo, jam nauda tik tokia, jog norėjo, kad šie prisidėtų prie nuomos, bet neprisidėjo. Nepamena, ar buvo kalba, kad atsilygins.

34A. pasakė, kad atvažiuos du žmonės, viskas buvo labai spontaniška, nepamena, ką kalbėjo. Nežino ar tada geriau prisiminė, kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tikriausiai taip. Jis S. ir S. siūlė dirbti, bet jie nenorėjo. Galbūt būtų prisivogę ir būtų prisidėję prie nuomos. Galbūt būtų pradėję dirbti, nežino. Norėjo, kad prisidėtų prie nuomos, galbūt ir tikėjosi, kad užsidirbs iš vagysčių.

35Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus. P. nematydavo, galbūt ir pagalvodavo, kad jis, girdėdavo P. balsą, kalbėdavo su juo, kartais nukentėjusieji būdavo šalia. Viename bute buvo, girdėdavo. Nepamena, apie ką kalbėdavo. Visą laiką visko negirdėdavo. Galbūt ir buvo tie žodžiai, kad „reikia judėti, duok per ausį“, tada geriau prisiminė.

36Kai S. ir S. atvažiavo pas jį, jie buvo nusiteikę vogti. Abu kalbėjo apie vagystes. S. viską žinojo. Kitą dieną A. jį mokė, paprašė, kad nupirktų folijos, lipnios juostos, mokė, kaip daryti krepšius. Gamino vieną ar du krepšius, nepamena. Jie pas jį gyveno geromis sąlygomis. Miegojo ant čiužinių, o jis kitame kambaryje lovoje su mergina. Jie turėjo savo jiems duotą patalynę. Nebuvo išnaudojami, tik prašydavo, kad visi kartu darytų namų ruošos darbus, valgyti gamintų, tvarkytųsi, plautų grindis, plautų indus. Ne buitinių darbų neliepdavo daryti. Jie jam nesiguodė dėl gyvenimo sąlygų. Nepamena, ar buvo kalba dėl prekių siuntimo į Lietuvą. Peiliukų nepardavė. Kai jie išvažiavo, liko keli peiliukai, bet jis jų neprašė. S. kiekvieną dieną drabužių naujų vis sau parsinešdavo, ji juos į Lietuvą parsivežė. Ją buvo sulaikę dėl kosmetinių prekių vagystės. Buvo peruką naują pavogus, nepamena, ką dar parsinešdavo.

37Jis Anglijoje gyvena nuo 2012 metų, turi nuolatinį darbą, dirbo paukštyne mechaniku, gyveno su drauge ir vaiku, draugė ta, su kuria buvo susipykęs. Sūnus J. G. ( - ) m. gimė Anglijoje, jo mama – A. J., gyvena kartu, ji dabar nedirba, prižiūri sūnų, veda į mokyklą. Dabar nėščia apie 2 mėnesius, planuoja susituokti. Dėl ieškinių – nemano, kad yra atsakingas, jų nekvietė, neišnaudojo.

38Nebuvo, kad lieptų S. suplėšyti, išmesti drabužius. Nepamena pokalbių, kad S. prikraus daiktų, ir ji turės išnešti.

39Vagystę vertina blogai, jų vogti nevedė, jie patys ėjo, tokio tikslo jis neturėjo.

40Ikiteisminio tyrimo metu prieš pasirašydamas neperskaitė parodymų iki galo. P. nepažinojo, galbūt ir ne P. buvo, jo nematė, tik balsą girdėjo.

41Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje 6 metus. M. A. pažįsta, kadangi jis gyvena tame pačiame kaime (( - )), iš kurio kilusi yra A. G. sugyventinė. M. P. pažįsta kaip M. A. draugą. Su juo susitikdavo pas M. A.. Iki 2016 m. vasario mėn. M. A. ir M. P. pas A. G. Jungtinėje Karalystėje nėra buvę. I. S. pažinojo iš matymo, kadangi ji susitikinėdavo su M. A.. A. S. asmeniškai nepažinojo, tik žinojo, kad toks yra. Jis yra jaunas, apie 18 metų amžiaus. Jis yra iš daugiavaikės šeimos, kitų jo gyvenimo sąlygų nežino. Su M. A. bendraudavo, kai grįždavo į Lietuvą. 2016 m. maždaug sausio mėn. M. A. susisiekė su A. G. per „Facebook¢ą“. Jis prašė apgyvendinti du žmones. Iš pradžių M. A. sakė, kad tie žmonės dirbs, vėliau pasakė, kad vogs ir kad pats M. A. atvažiuos kartu. Abejoja, kad M. A. būtų pats vogęs, greičiausiai būtų prižiūrėjęs jam vagiančius asmenis. M. A. sakė, kad už viską A. G. atlygins, t. y. prisidės prie nuomos, sumokės už asmenų maitinimą, asmenų vežimą iki parduotuvių, kuriose jie vogė, jų kelionės į Angliją ir į Lietuvą išlaidas. A. G. sutiko apgyvendinti du asmenis savo namuose. M. A. paprašė, kad A. G. jam atsiųstų mikroautobusų, vežančių keleivius iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, telefonų numerius. A. G. nusiuntė kelis numerius. Dėl kelionės M. A. skambinosi pats. Vėliau M. A. pranešė A. G., kad pas jį atvažiuos I. S. ir A. S.. A. G. nusiuntė M. A. savo adresą ir telefono numerį. Kai I. S. ir A. S. buvo Jungtinėje Karalystėje, A. G. paskambino mikroautobuso vairuotojas ir pasakė, kur jam atvažiuoti pasiimti I. S. ir A. S.. A. G. juos parsivežė į savo namus, adresu ( - ), kur jis gyveno su drauge V. V.. I. S. ir A. S. miegodavo svetainėje, vienas ant sofos, kitas ant čiužinio. Atvažiavę I. S. ir A. S. pasakojo, kad jie atvažiavo iš Kryžkalnio, o į Kryžkalnį juos nuvežė M. A. su M. P.. Už kelionę nuo Kryžkalnio į Jungtinę Karalystę sumokėjo A. G., kai A. S. ir I. S. atvyko į Jungtinę Karalystę. M. A. žadėjo šiuos pinigus grąžinti. A. G. sumokėjo dėl to, kad M. A. neturėjo pinigų. Apie tai, kad prie šios veikos yra prisidėjęs M. P., A. G. nežinojo, tik atvykus I. S. ir A. S., suprato, kad yra prisidėjęs ir M. P., kadangi jis skambindavo iš M. A. „Facebook¢o“ ir kalbėdavosi tiek su A. G., tiek su I. S. ar A. S.. Jis klausdavo A. G., ką veikia I. S. ir A. S., ar eidavo vogti. Po maždaug dviejų savaičių, kai I. S. ir A. S. nesisekė vogti, M. A. sakė varyti juos lauk, nes iš jų nėra jokios naudos, jie tik valgo ir naudoja internetą. M. A. ir M. P. paskambinę dažniausiai kalbėdavo kartu. A. G. sakydavo: „duok jiems per ausį“, kad klausytų ir stengtųsi vogti daugiau. Jie kalbėdavo užslėptai, sakydavo: „reikia judėti“, „reikia daryti“, kas reikšdavo, kad reikia vogti. Taip pat jie sakydavo I. S. ir A. S.: „jeigu jūs sėdėsit, mes jums pinigų neuždirbsim“. M. P. ir M. A. buvo nurodęs jiems vogti alkoholinius gėrimus ir skutimosi peiliukus „Gilette“. I. S. su A. S. guosdavosi M. A. ir M. P., kad A. G. jų nenuveža iki parduotuvių, ir kad neduoda jiems pinigų. Pinigų jiems reikėdavo, kad neišeitų iš parduotuvės tuščiomis rankomis, t. y., kad nekeltų įtarimo, turėdavo nusipirkti kokią smulkmeną. Tada M. A. ir M. P. prašė, kad A. G. juos pavežtų iki parduotuvių. A. G. juos veždavo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. ( - ). Parduotuves parinkdavo A. G.. Veždavo netoli namų. A. G. juos paleisdavo prie parduotuvės, o pats pasilikdavo laukti automobilyje. A. S. sakė, kad yra vogęs kitose valstybėse ir žinojo, kad į krepšius reikia kloti foliją, kad parduotuvėse einant pro kasas su vogtomis prekėmis nesuveiktų apsaugos signalizacija. A. G. parvežė du krepšius ir padėjo A. S. juos iškloti folija. I. S. taip pat sakė, kad yra vogusi kitoje valstybėje. Per visą laiką jie pavogė nedaug prekių. Alkoholinius gėrimus jie kartu išgerdavo, keletą skutimosi peiliukų liko pas A. G., o kitus išvežė į Lietuvą M. A. ir M. P.. A. G. paliko kelias pakuotes skutimosi peiliukų už gyvenimą pas jį. Iš pradžių buvo aptarta, kad pavogti skutimosi peiliukai ir blakstienų tušai bus siunčiami į Lietuvą, tačiau I. S. su A. S. pavogė tik kelias pakuotes skutimosi peiliukų ir kelis butelius alkoholinių gėrimų, kurių dalį jie kartu išgėrė, o dalį A. G. pardavė, nes nebuvo kalbėta apie jų siuntimą į Lietuvą. I. S. ir A. S. buvo sulaikyti dėl vykdomų vagysčių. Jie parduotuvėse prisistatydavo išgalvotais duomenimis. Kartą jų nesulaikė, o apsaugos darbuotojai atėmė jų krepšį ir išvijo iš parduotuvės. Asmens dokumentų jie į parduotuves nesinešdavo. Pas A. G. I. S. ir A. S. pragyveno apie dvi savaites. Kadangi jiems nesisekė vogti, M. A. sakė, kad jiems trūksta kontrolės, kadangi A. G. išeidavo į darbą, tai M. A. su M. P. sakė jų nebelaikyti, siųsti į Lietuvą. Jiems patiems sakydavo, kad jeigu jie nesistengs vogti, į jų vietą atvažiuos kiti. A. G. nupirko SIM kortelę, kad I. S. ir A. S. galėtų pasiskambinti ir susirastų, kaip grįžti į Lietuvą. Jie susirado mikroautobusą, kuris paėmė juos netoli namų, kuriuose gyveno. A. G. tuo metu buvo darbe. A. S. sakė, kad už jo grįžimą sumokės jo sesuo, o I. S. nemokėjusi pabėgs iš mikroautobusiuko. Iš po šių įvykių A. G. teko bendrauti su M. A. ir M. P., kadangi jie buvo atvykę pas jį į Angliją, ketindami pirkti angliškus automobilius. Atvykę jie sakė A. G., kad sumokės jam nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl I. S. ir A. S. išlaikymo, tačiau A. G. sakė, kad jam nieko nereikia ir nori greičiau tai pamiršti (t. 4, b. l. 92–96,106–110).

42Kaltinamasis M. P. parodė, kad su M. A. bendrauja 14 metų, jis persikraustė į ( - ) kaimą, palaikė ryšius. Vieną vakarą atvažiavo pas jį į sodybą, ten didelė teritorija, planavo ten ardyti automobilius. Vieną vakarą atvažiavo, o jam buvo žinoma, kad jis visada nuo 16 valandos geria alų. Šis išėjo iš namų su skardine alaus, atsisėdo į automobilį ir užsiminė, kad su A. planuoja ar tai išvežti į darbą žmones, ar važiuoti su jais kartu. Kitas kartas buvo, kai jie bendraudavo kiekvieną dieną. Kažkurį rytą atvažiavo su automobiliu, jis turėjo su juo kažkur važiuoti ir pasakė, kad „važiuojam pasiimsime J., kad „padabotų“ vaiką“. Paskui įsėdo į automobilį S., jis pagalvojo, kad jie pažįstami, nuvažiavo į Vilkyčius, jį paleido, pasiėmė Eriką ir grįžo namo. Kažkada vakare atvažiavo pas M. A., o šis sako: „važiuojam“, kad nereikėtų laukti, pasiėmė du žmones ir važiavo į Kryžkalnį. Galbūt ir buvo kalbama, kad nukentėjusieji gyrėsi apie vagystes. Jam reikėjo, kad jį M. A. supažindintų su A. G., nes Anglijoje yra „Copart“ aukcionas, o jame ne bet kas gali registruotis, reikia, kad turėtų gyvenamąją vietą Anglijoje. Tikrai jis visko yra prikalbėjęs, bet jo interesas buvo visai kitas. Taip, šaukė, klausė pokalbių, gėda buvo klausytis. Jam gimė vaikas ir jis buvo sau pasakęs, kad nedarys jokių nusikalstamų veikų. Buvo metus laiko Norvegijoje, grįžo, bando kurti verslą. Įsivėlė, nes norėjo parodyti, koks yra „kietas“, vienas vieną sakė, kitas kitą, bet jo interesas buvo ne toks.

43Perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad tada sakė tiesą.

44Kai vežė juos į Kryžkalnį, S. kažką kalbėjo, bet jis nelabai kreipė dėmesį, buvo kalbama ir apie avariją. Tik kai jie nuvažiavo, tada viską sužinojo. M. pasakojo, kad turėjo intymių santykių su ta mergaite, pasakojo, kad ji išvažiuos, sakė, kad jie bendraus, nuo savo moters pabėgs. Automobilyje I. tylėjo. M. ar A. pasakė, kai jie mikroautobuse apsivogė, todėl gali būti, kad pasakė, jog „duok per galvas ir varyk lauk“. Bet taip tik stengėsi parodyti kietumą, bet nėra linkęs kažką skriausti. Jis nesmurtaudavo, bet apšaukdavo, jeigu matydavo, kad nepilnamečiai geria alkoholį. Būdavo talkos, parveždavo jogurto ir bandelių, dėl to būdavo nesuprastas.

45Kai važiavo pasiimti mergaitę, kad prižiūrėtų M. G. vaiką, tada S. pirmą kartą matė, buvo kalbama apie avariją. I. tada galbūt matė antrą kartą. M. buvo pasakojęs, kad turi mergaitę.

46Jis nemotyvavo jų daryti nusikaltimus, tokio tikslo neturėjo. Jo tikslas buvo įtikti I. ir A., susidraugauti su A.. Pasakyti, kad duoti ant drąsos – kvailystė, jis tą žino, daug yra prikalbėjęs, pats mažai ir retai geria, bet kartais alaus atsigeria. Pasakymas „pliusas“ – ekspromtu ištarti žodžiai. Juk telefoną būtų išmetęs, nėra toks kvailas. Duoti per galvas – nežino, kuriuo momentu tai pasakė, galbūt kai sužinojo, jog jie apvogė mikroautobuso vairuotoją. Nėra paaiškinimo jo pasakytiems žodžiams – jau sakė, kad buvo kvailysčių ekspromtu prikalbėta. Norėjo pasirodyti kietas, protingas, įtikti A., bet nenorėjo pasipelnyti. Kodėl pasakė „atsimušti pinigus“, negali paaiškinimo. Nežino, kas ir kada mokėjo už jų važiavimą.

47Turi savo verslą, sūnų ir jį išlaiko, nusikaltimų nedaro.

48Kaltinamasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis bendraudavo su M. A., kuris dažnai vartodavo alkoholį. Prisimena, kad 2016 m. pradžioje M. A. jo paprašė nuvežti į ( - ) miestelį, o po to pasakė, kad turi reikalų Vėžininkų k. Ten jis susitiko su A. S.. M. P. jį matė pirmą kartą, pagalvojo, kad tai vienas iš M. A. draugų. M. P. girdėjo, kad jie kalbasi apie avarijas, vagystes, tačiau nieko nesitarė. I. S. M. P. pažinojo kaip M. A. panelę. 2016-02-17 M. A. susitiko su I. S. ir paprašė, kad M. P. ją nuvežtų pas A. L.. M. P. nuvežė. 2016-02-18 M. P. atvažiavo pas M. A.. M. A. pasikvietė M. P. dėl kompanijos važiuoti kartu į Kryžkalnį, kur M. A. turėjo nuvežti A. S. ir I. S.. M. P. važiavo kartu M. A. automobiliu „Audi A6“, kurį vairavo pats M. A.. Kelionės metu apie vagystes kalbėjosi M. A. ir A. S., o I. S. ir M. P. į jų pokalbį nesikišo. Vėliau neblaivus M. A. prasitarė, kad I. S. ir A. S. Jungtinėje Karalystėje vagia. Jis pasakė, kad jiems nesiseka vogti, kad M. A. patiria nuostolius ir klausė M. P. patarimo, ką daryti. Norėdamas būti geru draugu, įtikti A. G. dėl ateities planų pradėti automobilių verslą perkant automobilius Jungtinėje Karalystėje ir perparduodant juos Lietuvoje, jis davė patarimus, ką daryti, kad asmenys vogtų. Sakydamas „duok jiems per galvas ir varyk lauk“ norėjo, kad juos išsiųstų į Lietuvą, kad pats M. P. atvažiuotų į Jungtinę Karalystę dėl automobilių (t. 6, b. l. 34–38).

49Prekyba žmonėmis

50Nukentėjusysis A. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta visus. A. G. iki įvykio nepažinojo. M. A. pažįsta iš anksčiau, o M. P. matė pirmą kartą, kai važiavo į Kryžkalnį.

51Jam paskambino buvęs klasės draugas A. L. ir pasakė, kad M. A. nori su juo susitikti. Susitiko, šis jam pasiūlė važiuoti į Angliją vogti, ir jis sutiko. Anksčiau užsienyje yra buvęs ir vogęs. Prieš tai buvo vieną kartą Suomijoje. Suomijoje buvo apie mėnesį. Ten užsidirbti pavyko. Vogtus daiktus siųsdavo į Lietuvą. Jis sutiko iš karto ir po 2 dienų išvažiavo. M. su M. P. nuvežė iki Kryžkalnio. Iš vakaro siūlė važiuoti, bet jis nesutiko. Jį paėmė iš namų, iš kaimo, kur jis gyvena. I. S. paėmė iš A. L. namų. Pirmiausiai paėmė jį, paskui I.. Su I. anksčiau nelabai bendravo, nors jie buvo iš vienos klasės. Juos nuvežė iki Kryžkalnio ir jie įsėdo į autobusą, kuris važiavo į Angliją. Nuvažiavus į Angliją, A. G. sumokėjo už bilietus ir nusivežė juos ten, kur gyveno. Sakė, kad reikės vogti parfumeriją, skutimosi peiliukus. I. žinojo, ko važiuoja į Angliją. Lietuvoje apie tai jau buvo kalbėta su I.u bei M.. I. jam pati kelionės metu pasakė, kad žino, ko važiuoja. Nuvažiavus apsigyveno, paskui jiems parodė kelias parduotuves. Jis su I. nuėjo ir kažką pavogė, bet nedaug. Anglijoje buvo dvi savaitės, nes nesisekė vogti. Jiems buvo pasakyta, kad jeigu nesiseks, be reikalo bus, tai važiuos į Lietuvą. I. gyrėsi, kad vogti moka. Ją buvo kelis kartu sulaikę, nes pas ją rado vogtų daiktų. Jį tikrino, bet nieko nerado ir paleido. Iš Lietuvos skambindavo A. G. ir klausdavo, kaip sekasi, ką jie pavogė iš parduotuvių. Kai sužinodavo, kad nieko gero nepavogė, tai A. sakydavo, kad be reikalo jų nelaikytų. Sakydavo, kad jeigu vogti, tai vogti, o jei ne, tai tegul važiuoja į Lietuvą. Kai šnekėdavo su A., matė kelis kartus prie kameros P.. Šis sakydavo: „nevoliokit dūros“. Pinigų Anglijoje neturėjo, grįžo atgal į Lietuvą, o jo sesuo už kelionę sumokėjo. Anglijoje sąlygos buvo geros, buvo ką valgyti, kur miegoti. Valgyti pagamindavo A. draugė, jie pavogdavo maisto iš parduotuvės. A. prie parduotuvių nuvežė vieną kartą, o paskui patys eidavo vogti, bet jiems nesisekė. Pavogtus daiktus atiduodavo A. ir jis juos parduodavo, o už gautus pinigus nupirkdavo maisto. Už pavogtas prekes jie pinigų negavo. A. G. išvažiuodavo į darbą, o juos palikdavo namuose. Kiekvieną dieną nematydavo, kad jis kalbėtų su A. ir P.. Jie su I. išsikvietė mikriuką ir išvažiavo į Lietuvą. I. mikroautobusą susirado per „Facebook? ą“, paskui A. davė savo telefoną, kad ji galėtų paskambinti. Sugrįžus su G. ir P. nebendravo. Už sugrįžimą sumokėjo pats.

52Turi abu tėvus, jie pas juos yra 7 vaikai. Pas tėvus gyveno jis ir brolis, o kiti turi šeimas ir gyvena atskirai. Tėvas dirbdavo pas kaimynus ūkio darbus, mama dirbo savivaldybėje. Jis baigęs 10 klasių, mokėsi profesinėje mokykloje, o paskui išėjo ir išvažiavo vogti į Suomiją. Buvo registruotas darbo biržoje. Turi skolų, nesumokėtų baudų.

53Anglijoje už vagystes buvo sulaikytas vieną kartą, bet nieko nerado ir paleido.

54Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją sakė tiesą, jo duotais parodymais teismas gali remtis. Buvo sulaikytas vieną kartą. P. sakė, kad per savaitę galima užsidirbti 300 svarų. Kokie santykiai S. ir A., jis nežino. Prieš įvykį su S. nebendravo. Iš nuotraukų pažino P., vairuotoją, kuris parvežė, A. G..

55Jam paskambino, kad atvažiuoja, susiruošė ir išvažiavo. Pas L. nevažiavo, grįžo vėlai, važiavo namo, nes norėjo išsimiegoti. Skambino M. A.. Jis pas L nevažiavo. Jie atvažiavo pas jį, sėdo į mašiną ir išvažiavo, užsuko pas L, pasiėmė I. ir išvažiavo į Kryžkalnį.

56Susitikimas įvyko kaime, atvažiavo M. P. ir M. A.. Atvažiavo su automobiliu „Mercedes“. Tuo pačiu automobiliu vežė ir į Kryžkalnį. Automobilį vairavo M. P.. L. pokalbyje nedalyvavo. Įsėdus į mašiną jo paklausė, ar tikrai sugebės vogti, pasakė, kad sugebės. Tai buvo jų pirmas susitikimas. Jis susirašinėjo su L., klausė, ko ten važiuoti, šis pasakė: „ko praeitą sykį buvai“, nes apie tai, kad jis buvo išvažiavęs į užsienį vogti, žinojo. Pasiūlė važiuoti M.. Pasakė gerai pagalvoti, parašyti, jis pasakė, kad gerai, parašys. Jam paskambino M. ir paklausė, ar jis tikrai nori važiuoti, ar nebus nesąmonių, atsakė, kad ne, kad viską suderino. M. davė maistui, kelionei, kiek pamena 15–20 eurų. Už bilietą sumokėjo A. G.. Pas L. jis nenakvojo, išvažiavo namo. Ten atvežė I., o ne jį, o jis su Viliumi buvo ten užsukę parūkyti ir išvažiavo namo. P. sakė, kad neapgautų. Jį paėmė iš namų. Prieš išvažiuojant sakė, kad galima užsidirbti 300 ir daugiau svarų. M. su I.u sakė vogti tušus akims, peiliukus, kremus. Vogtus daiktus būtų siuntę į Lietuvą. G. nuvežęs į miestą, parodė prekybos centrus. Į kitus miestus buvo nuvežęs A., tačiau jų pavadinimo nepamena. Važiavo jis ir S.. Ką galima būtų vogti, prekių buvo, bet jiems nesisekė. Jie ėjo į parduotuvę, o A. laukė mašinoje. Nieko nepavogė, nes nepasisekė, vaikščiojo apsaugos darbuotojai. Vogtus daiktus dėdavo į folijas. Kuprines su folijomis darė kartu su A., pasidarė 1–2 kuprines. Vienas prideda prekių į kuprinę, o kitas išneša. Taip sugalvojo patys. Kelis kartus išnešti pasisekė, išnešė peiliukų, kremų. Prekių neparsivežė, S. vežė kelias peiliukų dėžutes, kurias jai davė G.. Posakių, kad „išspardys subines“, girdėjo, kai buvo kalbama „Skype“, bet jam asmeniškai taip nesakė. Kuris taip pasakė, nežino, bet kažkuris iš Lietuvos.

57Iki išvažiavimo su I. susitikęs nebuvo ir nekalbėjo. A. L. klausė, ar važiuotų su I. vogti. Taip pasakė iki pokalbio su A., pasakė telefonu. Verčiamas važiuoti nebuvo, važiavo pats, nes to norėjo. Žinojo, kad važiuoja vogti. Suomijoje taip pat buvo pasidarę krepšius su folija. Žinojo, kaip reikia padaryti, mokėjo, buvo pamiršęs, paskui prisiminė. Anglijoje jis miegodavo kambaryje su S., buvo du čiužiniai. Namų ruošoje padėdavo, to daryti verčiami nebuvo, nes ten gyveno, todėl ir tvarkėsi. Maisto pasivogdavo iš parduotuvės, gyveno iš pinigų, kuriuos gaudavo už jų pavogtas prekes, maisto parveždavo A.. I. buvo pavogusi alkoholio ir jį pardavė. Važiuojant į Jungtinę Karalystę I. mikroautobuse pavogė butelį degtinės, paskui jie išgėrė jį Anglijoje pas G.. Iš Anglijos galėjo išvažiuoti laisvai, niekas prievarta nelaikė. G. telefonu užsisakė mikroautobusą ir išvažiavo namo.

58Jis anksčiau M. nepažinojo, paskui susipažino, kai antrą kartą atvažiavo jo pasiimti ir pasikalbėti. Apklausiamas buvo pasimetęs ir nežinojo, kaip atsakyti. Duoti parodymų niekas nevertė.

59Jis nukentėjo, nes turėjo skolintis pinigų už kelionę ir atgal. Kelionę turėjo apmokėti tas, kas išvežė. Yra pareiškęs civilinį ieškinį už tai, kad buvo išnaudojamas, kad turėjo už savo pinigus sugrįžti.

60Ieškinį pareiškė 10 000 Eur. Mano, kad tokia jam buvo padaryta moralinė žala. Tai suma už tai, kas jam galėjo nutikti.

61Dėl nemigos ar kitų su tuo susijusių sveikatos sutrikimų nesigydė.

62Jautėsi su kaltinamaisiais lygiavertis. Prie įvykio organizavimo neprisidėjo, tik sutiko važiuoti. Iš jo veiklos kaltinamieji piniginės naudos negavo. Pinigų negavo, nes nebuvo tiek pavogta, kad galima būtų daug parduoti. I. vogti nesisekė.

632016-05-30 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip nukentėjusysis A. S. parodė, kad 2016 m. vasario mėn. jis kartu su buvusia klasės drauge I. S. išvyko į Jungtinę Karalystę. Jiems abiem buvo 18 metų. A. G., gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, internetu pasiūlė I. S. atvykti į Jungtinę Karalystę ir paprašė jos susirasti dar vieną pažįstamą, kuris nedirba ir nesimoko. I. S. paskambinusi pasakė, kad yra pasiūlymas važiuoti į Jungtinę Karalystę ir kad apie tai negalima kalbėti telefonu. Ji pasakė A. S. atvažiuoti pas jų bendrą draugą A. L.. Ten I. S. pasakė, kad reikės vogti parfumeriją, kremus, pudras, „Loreal“ firmos tušus, peiliukus, o jei nesiseks, galės įsidarbinti. Atlygis bus pusė pavogtų daiktų vertės. A. L. šį pasiūlymą žinojo, jis vogti nevažiavo, nes dirbo, o A. S. niekur nedirbo, nesimokė, todėl sutiko taip užsidirbti. A. S. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos: gyvena pas seserį arba pas mamą, yra užaugęs 7 vaikų šeimoje. A. S. yra jauniausias iš vaikų. Jis baigęs 10 klasių, buvo pradėjęs mokytis Tauragės profesinio rengimo centre, tačiau po dviejų mėnesių išėjo. Anglų kalbos beveik nemoka. Sutiko važiuoti į Jungtinę karalystę, nes jam reikėjo pinigų savoms išlaidoms, norėjo pradėti laikytis vairuotojo teises. Jo mama nuolatinio darbo neturi, ji turi atidirbti tik valandas, kurias skiria už tai, kad gauna darbo biržos bedarbio pašalpą, tėvas turi 3 grupės negalią, niekur nedirba. Nesinorėjo prašyti tėvų pinigų teisėms laikyti, todėl sutiko vykdyti vagystes užsienyje ir taip užsidirbti. Lietuvoje dirbti negalėjo, nes yra skolingas antstoliams už administracinį pažeidimą apie 500 eurų. Į Jungtinę Karalystę išvyko kartu su I. S. autobusu. Juos iki Kryžkalnio nuvežė M. A., o kadangi jis pats automobilio neturėjo, tai vežė jo draugas prabangiu, sidabrinės spalvos džipu. Juos paleido Kryžkalnyje, iš kur juos paėmė keleivinis autobusas. Autobuse jie bilietų nepirko, vairuotojui pasakė, kad už kelionę bus sumokėta Jungtinėje Karalystėje. Taip išvyko autobusu iki Londono. Londone autobuso vairuotojas pasakė, į kurį mikroautobusiuką jiems reikia sėstis, kad nuvažiuotų adresu, kurį I. S. buvo atsiuntęs A. G.. A. S. prisimena, kad jiems reikėjo nuvažiuoti į ( - ) miestą. Autobuso ir mikroautobuso vairuotojai dirba toje pačioje įmonėje, todėl už jų kelionę buvo sumokėta mikroautobuso vairuotojui. I. S. A. G. atsiuntė savo telefono numerį ir mikroautobusiuko vairuotojas paskambino A. G.. Jie susitarė vietą, kur mikroautobusiuko vairuotojas išleis A. S. ir I. S., o A. G. sumokės už kelionę. A. G. sumokėjo 170 svarų sterlingų. A. G. gyveno su drauge. I. S. ir A. S. suteikė atskirą kambarį. Kitą dieną A. G. parodė, iš kurių parduotuvių reikia vogti. Iki parduotuvių A. S. ir I. S. eidavo pėsčiomis, tik savaitgaliais paveždavo A. G., paprastomis dienomis jis dirbdavo. Buvo sutarta, kad pavogtas prekes jie atiduos A. G., o jis turėdavo jas išsiųsti į Lietuvą M. A.. M. A. skambindavo per „Skype¢ą“ A. G. paklausti, kaip jiems sekasi vogti, jam sakydavo, kad jeigu I. S. nemoka vogti, kad jis eitų vienas. A. S. per dieną pavogdavo kelis daiktus, I. S. sekėsi prasčiau. M. A. paskambinęs sakė, kad jeigu I. S. nieko nepavagia, tai reikia varyti ją lauk, iškvietus mikroautobusą ir už kelionę tegul susimoka pati. A. S. ir I. S. Jungtinėje Karalystėje vogė daugiau nei savaitę laiko, buvo sulaikyti. A. G. buvo įspėjęs, kad vagiant geriau savo dokumentų nesinešti, todėl jie visus savo dokumentus laikė namuose. A. S. sulaikę buvo vieną kartą. Jis tada pareigūnams prisistatė L. G., tačiau matė, kad pareigūnai užrašė G. pavardę. Gimimo datą nurodė savo – ( - ). Kokiu vardu prisistatė I. S., nežino. Per tą laiką, jie beveik nieko nepavogė, tik kelis vienetus peiliukų ir tušų. Į Lietuvą A. S. ir I. S. grįžo mikroautobusu, kurio vairuotojas buvo D. V.. Grįžusi I. S. už kelionę nesusimokėjo, pabėgo. Parvažiuodama I. S. parsivežė jų vogtas prekes, kurias atidavė M. A.. Už tai I. S. negavo nieko. Apie tai, kad prekes atidavė M. A., ji pati pasakojo (t.1, b. l. 23–25).

642016-06-02 nukentėjusysis A. S. papildomos apklausos metu parodė, kad į Lietuvą jis ir I. S. grįžo mikroautobusu, kurį iškvietė A. G.. Be to, kai M. A. per „Skype¢o“ programą skambindavo jiems Jungtinėje Karalystėje, kartą prie jo buvo vienas apie 30 metų amžiaus tamsių plaukų vyriškis. Tada M. A. sakė, kad jeigu A. S. neišeina vogti, kad jis važiuotų namo, o A. G. sakė, kad jo ir I. S. nelaikytų, nes jis jų pragyvenimui patiria išlaidas (t.1, b. l. 29–32).

65Iš 2016-06-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą nustatyta, kad A. S. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino A. G. kaip asmenį, pas kurį jie buvo Jungtinėje Karalystėje ir jam turėdavo atiduoti vogtas prekes ir kai jis nedirbdavo, veždavo A. S. ir I. S. iki parduotuvių, kuriose reikėdavo vogti. Asmenį atpažino pagal individualius jo veido bruožus (t.1, b. l. 51–55).

662016-12-01 nukentėjusysis A. S. papildomos apklausos metu parodė, kad 2016 m. vasario mėn., dieną prieš išvykstant į Jungtinę Karalystę, M. A. su draugu M. buvo atvažiavęs pas A. S. į namus, kad A. S. išsivežtų pas A. L., tačiau A. S. nerado namuose. Tada jam paskambino M. ir pasakė, kad A. S. turės atvažiuoti pas A. L.. Sakė jo neapgauti. A. S. buvo išvažiavęs su draugu Viliumi S. Tauragėje, po to jis A. S. parvežė pas A. L.. Ten jau buvo I. S., kurią pas A. L. atvežė M. A. ir M. dėl to, kad ji nepabėgtų. Asmens dokumentų iš A. S. ir I. S. nebuvo paėmę. A. L. gyvena su senyvo amžiaus (apie 60 metų) motina nuosavame name. Ten buvo kambarių kur miegoti. A. L. motina matė A. S. ir I. S. ir žinojo, kur juos išveš. Kitą dieną M. A. ir M. nuvežė A. S. ir I. S. į Kryžkalnį. Važiuojant tiek M. A., tiek M. sakė, ką reikės vogti ir „nemalti šūdo“, tai reiškia, kad stengtis kuo daugiau pavogti. Jungtinėje Karalystėje A. G. gyveno su drauge Viktorija, pavardės nežino. Vogtas prekes A. S. ir I. S. atiduodavo A. G.. A. S. ir I. S. buvo pavogę skutimosi peiliukų, viskio „Jack Daniels“, kitokio alkoholio. Grįžtant į Lietuvą, A. G. davė I. S. kelis skutimosi peiliukus, kad parvežtų M. A.. A. S. Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas vieną kartą. Tada su savimi jis vogtų prekių neturėjo. Tą kartą jis buvo kartu su I. S., kuri vogė, o apsaugos darbuotojai užsirašė ir A. S. asmens duomenis. A. S. prisistatė G. pavarde. Kitą kartą A. S. buvo sulaikytas su vogtomis prekėmis: telefonu, kvepalais, skutimosi peiliukais. Daugiau sulaikytas nebuvo. I. S. sulaikyta buvo 4–5 kartus. Kai jie buvo Jungtinėje Karalystėje, I. S. per „Messengerį“ skambindavo M. A. ir M., kuris kalbėdavo per M. A. „Messengerio“ programą ir sakydavo stengtis kuo daugiau pavogti, kad kitaip neapsimoką jų laikyti Jungtinėje Karalystėje. Taip pat sakė, kad jeigu jie nevogs, tai į jų vietą gali atvežti kitus žmones (t.1, b. l. 34–36).

67Iš 2016-12-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad A. S. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino D. V. kaip mikroautobuso vairuotoją, kuris kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu V., parvežė A. S. ir I. S. iš Jungtinės Karalystės. Asmenį atpažino pagal individualius jo veido bruožus (t.1, b. l. 56–61).

682017-02-23 nukentėjusysis A. S. papildomos apklausos metu parodė, kad 2016-06-02 apklausos metu įvardytas vyriškis, kuris buvo kartu su M. A., kai jis, būdamas Jungtinėje Karalystėje, skambinęs per „Skype¢ą“, yra tas pats asmuo, kuris 2016-02-18 A. S. ir I. S. kartu su M. A. vežė į Kryžkalnį. A. S. žino jo pravardę – M.. 2016-02-17 A. S. buvo su draugu Viliumi S. ( - ) miestelyje. Ten susitiko M. A. ir M.. Jie norėjo A. S. nuvežti pas A. L. ir palikti ten iki kitos dienos, kai turėjo išvykti į Jungtinę Karalystę, tačiau A. S. pasakė, kad nori dar su draugu nuvažiuoti iki Tauragės ir po to pats atvažiuos. Jie tam neprieštaravo. Tik vėliau M. paskambino A. S. ir pasakė, kad neapgautų jų ir atvažiuotų pas A. L.. Iš kokio numerio (savo ar M. A.) A. S. skambino M., neprisimena. A. S. pažįsta A. L., jie lankė tą pačią mokyklą. A. L. 2016 m. vasario mėn. pradžioje paskambino A. S. ir pasakė, kad jam turėtų paskambinti M. A.. Jį A. S. pažinojo tik iš matymo, su juo nebendraudavo. Paskambinęs M. A. A. S. pasakė, kad nori susitikti pakalbėti. Kai susitiko, kartu buvo ir M.. Jie pasakė, kad reikės važiuoti į Jungtinę Karalystė vogti, kad kelionė ir gyvenimas nekainuos, o atlyginimas priklausys nuo to, kiek pavogs. Sakė, kad vogti reikės „Gilette“ skutimosi peiliukus, veido kremus. Pasakė, kad kartu važiuos A. S. klasės draugė I. S.. Kadangi A. S. reikėjo pinigų, jis sutiko vykti į Jungtinę Karalystę vogti. Nuvažiavus į Jungtinę Karalystę pirmas dienas nevogė, A. G. aprodė parduotuves, o vėliau pradėjo iš jų vogti. Pirmiau apie tai, kad Jungtinėje Karalystėje reikės vogti, pasakė M. A. su M., o po to apie tai A. S. kalbėjo ir su I. S., todėl taip pasakė pirmos apklausos metu. I. S. klausė, ar tikrai jie vyks į Jungtinę Karalystę vogti (t. 1, b. l. 40–43).

69Iš 2017-02-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad A. S. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino M. P. kaip asmenį, pravarde M., kuris yra M. A. draugas ir kuris kartu su M. A. pasiūlė A. S. važiuoti į Jungtinę Karalystę vogti. Jis kartu su M. A. 2016-02-18 nuvežė A. S. ir I. S. į Kryžkalnį, dalyvavo vaizdo skambučiuose, kai A. S. ir I. S. buvo Jungtinėje Karalystėje (t. 1, b. l. 62–67).

702017-04-06 nukentėjusysis A. S. papildomos apklausos metu parodė, kad 2017-02-17 A. S. buvo su draugu V. S., kuris pažįsta M. A.. A. S. minėtą dieną buvo šiek tiek išgėręs alkoholio, pats nei M.i, nei M. A. neskambino. Jeigu buvo skambinta iš V. S. telefono M. A., tai jis ir skambino (t. 1, b. l. 47–50).

712017-07-31 nukentėjusysis A. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2016 m. vasario mėn. jam į Jungtinę Karalystę važiuoti pasiūlė M. P. ir M. A.. A. S. sutiko. Jam siūlė važiuoti vogti. Uždarbis – visiems po lygiai. Vogti turėjo kartu su I. S.. Pinigus būtų reikėję dalytis visiems, nes jie pasiūlė vogti. M. A. ir M. P. organizavo. Į Jungtinę Karalystę nuvažiavo mikroautobusu ir apsigyveno pas A. G.. Pirmą dieną neveikė nieko, o antrą ėjo vogti į parduotuves. Pavogė alkoholinių gėrimų. Vogti sekėsi prastai. Taip pat vogė vyriškus skutimosi peiliukus ir veido kremus, parfumeriją. Pragyvenimui vogė kvepalus. Vogti ėjo kiekvieną dieną. Pirmą atvykimo dieną A. G. vežė su savo mašina per miestą, parodė parduotuves, į kurias eiti vogti. Pavogė apie 12–15 dėžučių peiliukų. Vienos dėžutės kaina apie 30 svarų. A. G. jas pardavė vietoje. Nei A. S., nei I. S. nieko nesumokėjo. M. P. skambindavo A. G. ir taip jie susisiekdavo. A. S. girdėdavo jų pokalbį. M. P. sakė, jei jie nieko neuždirbs, važiuoti į Lietuvą. Grįžti reikėjo už savo pinigus. A. S. bevagiantis Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas tris kartus. M. A. ir M. P. per „Messengerį“ sakė stengtis kuo daugiau pavogti, nes kitaip jų neapsimoka laikyti Jungtinėje Karalystėje, ir jeigu jie nevagia, tai vietoje jų gali atsivežti kitus žmones. M. P. sakė, kad per savaitę vagiant galima užsidirbti apie 300 svarų. Vogti važiavo, nes neturėjo darbo, reikėjo pinigų (t.1, b. l. 84–86).

72Iš 2017-04-26 POLIS CDB duomenų nustatyta, kad A. S. užaugo 7 vaikų šeimoje (t.1, b. l. 87–88).

73Iš 2016-06-20 Lietuvos darbo biržos duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-06-15 iki 2016-03-07 A. S. buvo bedarbis, registruotas darbo biržoje (t.1, b. l.100).

74Iš 2017-04-07 antstolės A. T. pateiktos informacijos nustatyta, kad jos žinioje yra A. S. vardu vykdomos aštuonios vykdomosios bylos dėl 136,20 Eur, 11 Eur, 96 Eur, 100 Eur, 110 Eur, 57 Eur, 65 Eur ir 85 Eur baudų pagal ATPK išieškojimo išieškotojo VMI prie LR FM naudai. VMI prie LR FM sprendimai vykdymui pateikti nuo 2016-03-15 iki 2017-04-04 (t.1, b. l.103).

75Nukentėjusioji I. D. (I. S.) parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta M. A., A. S.. Anglijoje susipažino su A. G.. M. P. pirmą kartą pamatė, kai įvažiavo į Kryžkalnį, nes jis važiavo kartu, jo anksčiau nepažinojo ir nebuvo mačiusi. M. iki įvykio pažinojo galbūt 2–3 mėnesius ir iš pradžių bendravimas buvo geras. Ji atvažiuodavo pas močiutę, o jis atvažiuodavo pas jos pusbrolį A. L.. Jis jai rodė dėmesį, bet artimų santykių nebuvo. Tuo metu ji ieškojo darbo ir buvo užsiminusi, kad ieško darbo, tada jis jai ir pasiūlė važiuoti į Angliją. Ji sutiko, nes šis pasiūlė dirbti parduotuvėje, sakė, kad reikės rinkti, dėti prekes. Prieš tai niekur nebuvo išvažiavusi dirbti. Kai grįžo iš Anglijos į Lietuvą, buvo išvažiavusi dirbti į Vokietiją. M. A. sakė, kad galės dirbti parduotuvėje pardavėja, rinkti ant žemės nukritusius drabužius. Jis atvažiavo jos paimti iš ( - ) ir jie važiavo pas jos močiutę į ( - ) kaimą. Jis ją tą vakarą nuvežė į Pagenančių kaimą ir pasakė, kad rytoj ji išvažiuos į Angliją keleiviniu autobusu. Pas močiutę buvo ir A. S.. M. pas močiutę ją atvežė pirmą, paskui atvažiavo A. S. pažinojo, nes šis buvo jos klasiokas. Nepamena, kaip atvažiavo A., bet, atrodo, kad jį atvežė draugas. Jai pasirodė keista, kad ir A. važiuos dirbti į parduotuvę, kad rinks nukritusius rūbus. Jiems sakė, kad kelionė nekainuos, bet kai sugrįš, tai jiems už kelionę, už maistą turės grąžinti iš savo ten uždirbtų pinigų. Jiems pasakė, kad jie ten turės kur gyventi, kad gyvens pas jo draugą ir jo draugas juos atvažiavusius pasitiko. Iki Kryžkalnio važiavo su M. „Audi A6“, o paskui persėdo į keleivinį autobusą. Atvažiavo į Londoną, o paskui iš Londono persėdo į mikroautobusiuką ir važiavo iki M. draugo. Kai atvažiavo, tai už viską sumokėjo A. G.. Kitą vakarą jie pradėjo pakuoti krepšius, sukti folijas. Ji iš pradžių nesuprato, kodėl taip daro, ir klausė, kam tie krepšiai. A. atsisukęs į ją pažiūrėjo ir pasakė: „durne ar nežinai kokį darbą dirbsi“. Ji pasakė, kad nežino, ir jis tada pasakė, kad reikės eiti vogti iš parduotuvių. Iš pradžių ji sakė, kad neis, nevogs, kad bijo ir niekada nėra vogusi, nėra to patyrusi. Kai jie tuos krepšius susuko, pasakė, kad jeigu nevogs, tai eis į gatvę. Ji tuo metu neturėjo telefono ir pinigų. Tai buvo 2016 m. vasario mėnesį. Neturėjo kito pasirinkimo. Kalbėjosi su I.u per „Skype?ą“ ir sakė, kad ji nenori vogti, bijo tai daryti. Kažkas sėdėjo šalia M. ir sakė, kad: „jeigu neisit, nevogsit, tai kai grįžus išspardysime subines“. Anglijoje buvo nepilnai dvi savaites ir su M. A. kalbėjo beveik kiekvieną vakarą. Šalia kitas žmogus buvo tik keletą kartų. M. ji iš viso nepažinojo ir nebuvo mačiusi, bet buvo šiek tiek įsiminusi mašinoje, kai jie važiavo į Kryžkalnį, nes važiavo M. ir M. ir ji su S.. Kai bendravo per „Skype?ą“, ji P. nematė, bet tas žmogus patarinėjo. Iš parduotuvės buvo pavogusi pakabukus, kurie kabinasi prie telefonų, ir tada ją pagavo. Iškvietė policiją, laikė keletą valandų ir paskui paleido. Jiems sakė vogti kremus, peiliukus, maisto produktus, kvepalus. Jiems vogti nesisekė, bet vieną kartą buvo prisikrovę į krepšį peiliukų. Viską, ką parnešė, atidavė A., o kur jis juos vežė, nežino, bet kai grįžo, tai davė kelis peiliukus parvežti I.. A. ir I. sakė, kad vogti negali, jiems neišeina. Jie vaikščiodavo po miestą, sėdėdavo, būdavo nevalgę ir parėję sakydavo, kad jiems neišeina vogti, kad nemoka. Šiems trūko kantrybė, kad iš jų jokios naudos, tai A. nupirko kortelę, kad ji galėtų pasiskambinti į Lietuvą. Jie užsisakė mikroautobusiuką ir išvažiavo namo. Tuo metu Lietuvoje buvo prastos sąlygos, mama mėgdavo išgerti, nebuvo pinigų. Turėjo patėvį, kuris buvo miręs, tai buvo sunku vieniems gyventi. Mama turėjo 6 vaikus, ji buvo vyriausia. Patėvis mirė 2014 m., o mama mirė 2016 m.

76Baigusi 10 klasių buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę pas tetą atostogų. Tuo metu ten būdama nedirbo. Grįžusi po atostogų buvo registruota Darbo biržoje. Iš sąrašų buvo išbraukta, nes neturėjo galimybių laiku nuvykti į Darbo biržą.

77Būdama Vokietijoje sužinojo, kad mirė mama, laikinai apsistojo pas tetą ir nežino, kaip ją susirado M. A.. Jis atvažiavo su E. J. ir atėjęs jos brolis pasakė, kad pas ją atvažiavo M.. Ji iš pradžių nenorėjo eiti ir kalbėtis, bet paskui nuėjo su jais pasišnekėti. Jis klausė, ar ji buvo policijoje ir kalbėjo, o ji net nežinojo, kad jos ieško policija. Jai sakė, kad jeigu pakvies į policiją, klaus dėl važiavimo į Angliją, tai reikės sakyti, kad važiavo savo noru. Sakė, kad jei ji šį „priduos“, tai jis gaus 8 metus kalėjimo. Buvo prašymas sakyti, kad ji važiavo savo noru.

78Kad A. kalbėtų su M., negirdėjo. Buvo, kad M. pasakydavo I., o šis pakartodavo jiems. Kai jie kalbėdavo per „Skype?ą“, tai M. sėdėdavo šalia ir sakydavo, kad „jeigu jie nevogs tai kai sugrįš, išspardys subines“. M. sakė I., kad jie vogtų peiliukus, o ne pakabukus. Teigia, kad kažkas sakė, galbūt tai buvo M., bet sakė tas, kas buvo šalia, kad vogtų brangius daiktus, o ne tokius „šūdus“ pakabukus. Nežino, ar tai sakė M., bet kažkoks vyriškas balsas. Kai visi trys – M., M. ir A. – būdavo kartu, ir jie taip sakydavo.

79Nelabai pamena, ar, kai jie tarpusavyje kalbėdavo, buvo paminėtas M. vardas, galbūt buvo, o galbūt ir ne, nelabai pamena. Per „Skype?ą“ M. P. nematė. M. P. matė, kai buvo vežama į Kryžkalnį, nes jis važiavo kartu.

80Kai sugrįžo į Lietuvą ir buvo perduoti peiliukai, M. P. sėdėjo mašinoje, o M. atėjo jos pasitikti. Apie ką buvo kalba su I.u, nelabai pamena, buvo sakęs: „nesigavo, nesigavo, ką jau padarysi“, ar buvo priekaištų, nelabai pamena. Jei būtų žinojusi, kad į Angliją važiuos vogti, o ne dirbti, niekada nebūtų važiavusi. Kai M. atvažiavo į namus per mamos laidotuves, tai prašė sakyti, kad važiavo savo noru, jei jį „priduos“, tai šį pasodins 8 metams. Ji pasakė, kad gerai, kad važiavo savo noru. Ji jų labai bijojo ir jeigu būtų tylėjusi ir nebūtų to pasakiusi, tai būtų sau pakenkusi. Bijojo, kad gali pakenkti jai ir jos šeimai. Bijojo M. ir A..

81R. J. pažįsta ir jis jai rašė žinutes į „Facebook?ą“. Rašė, kad vienas žmogus nori su ja pasikalbėti, tai buvo visai neseniai, 2017 m. spalio–gruodžio mėnesį. Ji klausė, kas tai per žmogus, ir šis parašė M raidę. Ji iš karto suprato, kad rašoma apie M.. Kai ji parašė, ar M. nori susitikti ir pašnekėti, tai jis šis atsakė, kad kalbam be vardų. Nepamena, kada J. tai rašė.

82Į kokias parduotuves turi eiti vogti, rodė A.. Vogti visada kartu eidavo su A.. Pavogtas prekes dėdavo į susuktą foliją, dėdavo į krepšį. Vogtas prekes atiduodavo A.. Už pavogtas prekes atlygio negavo. Gyvenimo sąlygos Anglijoje buvo tokios, kad jeigu nesitvarkysi, neplausi grindų, kampų, tai valgyti negausi. Tai buvo psichologinis smurtas, nes visaip žemino, tyčiojosi, juokėsi. Būdama Anglijoje ji patyrė didžiausią smurtą gyvenime, kokio dar nebuvo patyrusi, buvo išsekusi, psichologiškai paveikta, būdavo grasinama, buvo labai blogai. Sugrįžusi į Lietuvą bijodavo žmonių, neišeidavo į kiemą, vengdavo aplinkinių ir visko bijodavo.

83Yra pareiškusi 20 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

84Kreiptis į policiją bijojo, bijojo M. ir A.. Jai sugrįžus į Lietuvą, močiutės sūnus A. jai sakydavo, jeigu kam nors pasakys, jai bus blogai, kad ją išveš į mišką ir pakas. A. sakydavo, kad M. jai perduoda linkėjimų, jeigu kam nors pasakys. Su S. buvo vienoj klasėj. I. ji konkrečiai nesakė, kad ieško darbo, buvo apie tai tik užsiminusi. Tas pokalbis buvo iki pasiūlymo važiuoti į Angliją. Kad važiuoja vogti, S. žinojo. Kas pakvietė važiuoti S., nežino. Kai A. atvažiavo pas jos močiutę, pasakė, kad kartu važiuoja su ja į Angliją. Kad S. žinojo, jog važiuoja vogti, suprato tik Anglijoje. Ji bijojo visų keturių, ketvirtas buvo A.. Jis jai rašė žinutes, kad yra ožka, „pridavė“ juos. Mano, kad už kelionę nuo Kryžkalnio iki Londono sumokėjo M., nes jis bilietus padavė A.. Ji baigusi 10 klasių 2015 metais. Kodėl nesimokė toliau, nenori atsakyti, tai jos asmeninis reikalas. Pirmą kartą legaliai dirbti pradėjo Vokietijoje. Kol mama buvo gyva, visi gyveno kartu namuose.

85Iki tol, kol išvyko į Angliją, jų gyvenimo sąlygos buvo prastos, jiems trūko visko. Matė, kaip S. klojo foliją į krepšius. Anksčiau vagiliauti jai neteko ir nežinojo, kad važiuoja vogti. S. buvo prisipažinęs, kad važiuodavo vogti, Lietuvoje to jai nepasakojo. Jai buvo pablogėjusi sveikata. Daug nerimavo, vos neišėjo iš proto, bijojo aplinkinių žmonių. Į gydytojus nesikreipė, gerdavo mamos vaistus.

86Nežino, kas kažką pavogė mikroautobuse.

872017-02-07 ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip nukentėjusioji I. S. parodė, kad ji su M. A. bendravo apie 2 mėnesius, per tą laiką jis I. S. rodė ypatingą dėmesį, priekabiaudavo. I. S. suprato, kad jis ją įsimylėjo. M. A. gyvena netoli I. S. netikros močiutės ( - ). Netikros močiutės sūnus yra A. L.. Kai I. S. atvažiuodavo pas močiutę, tada pas ją atvažiuodavo ir M. A.. I. S. mama gyveno socialiniame būste, augino 6 vaikus. I. S. savo tikrojo tėvo nepažįsta ir nėra jo mačiusi, todėl turi mamos pavardę. Nuo to paties vyro mama yra susilaukusi sūnaus, kurį taip pat augino mama. Vėliau tėvas juos paliko ir mama R. S. pradėjo gyventi su kitu vyru, kurį vaikai vadino patėviu. Su juo mama susilaukė dar 4 vaikų. Apie 2014 m. patėvis V. mirė nuo plaučių uždegimo. Tada mama liko gyventi viena su 6 vaikais. Mama R. S. niekur nedirbo, augino vaikus. I. S. yra vyriausia iš vaikų. Matydama, kaip sunkiai mama verčiasi, ji nebenorėjo būti jos išlaikoma. Baigusi 10 klasių buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę pas tetą pusei metų, po to grįžo. Lietuvoje buvo užsiregistravusi darbo biržoje, tačiau tą dieną, kai reikėjo ateiti į darbo biržą, mirė jos giminaitis, todėl nenuvyko ir ją išregistravo. Dėl šių priežasčių I. S. labai reikėjo darbo. Ji iš pradžių M. A. apie tai, kad jai reikia darbo, nieko nesakė. Pats M. A. paklausė, ar nenori darbo. I. S. pasakė, kad labai nori. Tada M. A. pasakė, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena vienas jo draugas, kuris padės I. S. įsidarbinti. M. A. minėjo, kad parduotuvėse lengva įsidarbinti. I. S. sutiko. M. A. sakė, kad I. S. kelionę į Angliją apmokės, o ji jam pinigus už kelionę grąžins tada, kai „prasimuš“. I. S. šios sąlygos tenkino. M. A. dar sakė, kad gali pasikviesti kartu vykti kokią draugę arba draugą, kad jai vienai nebūtų liūdna. I. S. nerado, kas važiuotų kartu. M. A. apie 2016 m. vasario 13 d. pasakė, kad į Jungtinę Karalystę I. S. išvyks vasario 18 d. Vasario 17 d. M. A. atvažiavo I. S. pasiimti iš ( - ) k. ir nuvežė pas jos netikrą močiutę B. A. į ( - ) k. M. A. ją pas močiutę nuvežė dėl to, kad kitą dieną turėjo būti autobusas į Angliją ir kad jis ją galėtų nuvežti iki autobuso nuo močiutės. I. S. bebūnant pas močiutę, vėliau M. A. atvežė ir A. S.. I. S. jį pažinojo, nes jis yra buvęs klasiokas. Tada ji sužinojo, kad jis kartu važiuos į Jungtinę Karalystę. Jie miegojo pas I. S. močiutę, o kitą dieną M. A. su dar vienu vaikinu juos nuvežė į Kryžkalnį ir 18.00 val. įsodino į autobusą. I. S. ir A. S. už kelionę mokėti nereikėjo, už kelionę sumokėjo A. G., kai jie buvo nuvežti į Jungtinę Karalystę. Autobusas juos nuvežė iki Londono, o ten pagal duotą adresą I. S. ir A. S. sėdo į mikroautobusą ir nuvažiavo iki A. G. namų. Ten A. G. sumokėjo už jų atvykimą mikroautobuso vairuotojui. I. S. ir A. S. apgyvendino atskirame kambaryje. Pirmas dvi dienas I. S. niekas nesakė, ką reikės dirbti, tik vėliau, maždaug po trijų dienų A. G. ir A. S. pasakė, kad jos darbas bus vogti iš parduotuvių. I. S. pasakė, kad nevogs ir nori grįžti į Lietuvą. A. S. pradėjo juoktis dėl to, kad I. S. nustebo gavusi „tokį darbą“, o A. G. pasakė, kad jeigu I. S. nevogs, tai negaus nei gerti, nei rūkyti ir galės grįžti, kaip išmano. M. A. skambino A. G. į jo „Facebook¢ą“ ir taip pat liepė vogti, nes kitaip negaus valgyti ir niekas nemokės I. S. už kelionę į Lietuvą. A. G. pasakė, kad reikės vogti skutimosi peiliukus ir visus kitus kuo brangesnius daiktus, kuriuos eitų parduoti. Tą patį paskambinęs sakė ir M. A.. Kartais M. A. per kamerą kalbėdavo vienas, kartais būdavo su tuo pačiu vaikinu, kuris buvo kartu vežant į Kryžkalnį 2016-02-18. A. G. ir A. S. folija išklojo krepšius, į kuriuos reikėjo dėti vogtus daiktus. Su šiais krepšiais ėjo į parduotuves. Vogti eidavo kiekvieną dieną kartu su A. S.. Iki parduotuvių juos paveždavo A. G.. Iš pradžių jis veždavo į didesnį miestą, o vėliau liepdavo eiti į arčiau namų esančias parduotuves. Gyveno ( - ) mieste. Pavogtas prekes atiduodavo A. G.. Pavogtus alkoholinius gėrimus jis parduodavo, o kitas prekes laikydavo, kad išsiųstų siuntiniu į Lietuvą. Už parduotą vogtą alkoholį jis pinigų nedavė, sakė, kad tai yra už jų „nuomą“. I. S. kartą buvo sulaikyta vagianti parduotuvėje 4 svarų vertės pakabukus. Apsaugos darbuotojai ją perdavė policijos pareigūnams. A. G. buvo nurodęs prisistatyti ne savo vardu, kad išvengtų atsakomybės. I. S. tą kartą prisistatė M. S. vardu. Kokią nurodė gimimo datą, neprisimena. M. A. su tuo pačiu vaikinu, su kuriuo vežė I. S. ir A. S. į Kryžkalnį, per „Facebook¢o“ vaizdo skambutį buvo sakęs vogti daugiau ir jeigu jie daug privogs, atvažiuos M. A. kartu su savo draugu, kuris vežė į Kryžkalnį. Anglijoje I. S. prabuvo dvi savaites. Ji ir A. S. pavogdavo labai mažai prekių. I. S. bijojo vogti, dažniausiai parduotuvėje tik stovėdavo. A. G. jai neleido naudotis internetu, todėl dieną išėjusi į miestą, ieškodavo, kur yra Wi-Fi, kad galėtų susirašyti su broliu ir pasakyti, kad Jungtinėje Karalystėje turi vogti. Vogė, nes nežinojo ką daryti ir kaip grįžti į Lietuvą. M. A. su draugu skambindavo A. G. internetu dažnai. Kai mažai pavogdavo, M. A. sakydavo A. G.: „duok jiems per galvas“. Ką kalbėti jį mokė tas jo draugas. Labiausiai I. S. bijojo, kad A. G. pasakys jai pasiimti savo daiktus ir eiti kur nori. Dėl to, neturėdama kito pasirinkimo, vykdė jų nurodymus, t. y. vogė iš parduotuvių. Vėliau I. S. su A. S. nusprendė grįžti į Lietuvą. Tada I. S. paprašė A. G., kad nupirktų „Lebara“ kortelę. Jis nupirko ir I. S. išsikvietė mikroautobusą, kad grįžtų į Lietuvą. Kartu su I. S. vyko ir A. S.. Jų kelionės į Lietuvą išlaidų niekas neapmokėjo, o I. S. ir A. S. patys pinigų neturėjo. Mikroautobusas I. S. parvežė iki ( - ) k., o kur išlipo A. S., ji nežino. I. S. už kelionę vairuotojui nesumokėjo ir nuo jo pabėgo, nes neturėjo pinigų. Kaip už kelionę sumokėjo A. S., ji nežino. Kai I. S. grįžo, pas ją į ( - ) k. buvo atvykęs M. A. su tuo pačiu savo draugu. Jis su I. S. elgėsi taip pat, kaip iki tol. I. S. jam dar pasakė, kad jeigu jis būtų sakęs, kokiu tikslu reikia važiuoti į Angliją, ji būtų atsisakiusi. Tada I. S. jam padavė 4 vnt. skutimosi peiliukų pakuočių, kuriuos jai įdavė A. G., kad parvežtų. Tie peiliukai buvo jos ir A. S. pavogti. 2017 m. sausio mėn. mirė I. S. mama. Nepilnamečiai vaikai apgyvendinti ( - ) vaikų globos namuose. I. S. išsiprašė iš darbo Vokietijoje ir grįžo į mamos laidotuves. Tomis dienomis buvo apsistojusi pas tetą ( - ) k. I. S. nežino, kaip M. A. sužinojo, kad ji yra ten, tačiau jis atvažiavo pas ją pasikalbėti ir prašė, kad jo „neįduotų“, nes jam gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 8 metų. Taip pat įspėjo ją, kad už melagingų parodymų davimą jai gresia 4 metai laisvės atėmimo. I. S. M. A. yra užblokavusi „Facebook¢e“, su juo nepalaiko jokių ryšių. Jo draugas, kuris buvo kartu juos vežant į Kryžkalnį 2016-02-18, kelionės metu buvo su gobtuvu, sportiško kūno sudėjimo. Jo vardo nežino. M. P. pažįsta tik iš žmonių kalbų. Yra girdėjusi, kad jis yra įtakingas Tauragėje, tačiau asmeniškai jo nepažįsta. Mano, kad iš nuotraukų jį galėtų atpažinti (t.1, b. l.107–111).

882017-05-04 nukentėjusioji I. S. apklausos metu, kuriame buvo daromas vaizdo ir garso įrašas bei dalyvaujant įgaliotai atstovei I. S., patvirtino savo parodymus (t.1, b. l.126–131).

892017-07-31 nukentėjusioji I. S. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad M. A. jai pasiūlė gerai mokamą darbą Jungtinėje Karalystėje. Ją atvežė pas močiutę. Po valandos ten atvyko ir A. S.. I. S. nesuprato kodėl. Po to sužinojo, kad jis vyks kartu į Jungtinę Karalystę. Ji manė, kad A. S. važiuos kartu dirbti. Kitą dieną M. A. ir M. P. nuvežė ją ir A. S. į Kryžkalnį. Ten įsėdo į autobusą, kuris nuvežė į Jungtinę Karalystę. Juos pasitiko A. G.. I. S. kelionei pinigų neturėjo. Kitą dieną A. G. ir A. S. ėmė kloti krepšius folija. A. S. pasakė: „Durne, tu bent žinai kam čia atvažiavai“. A. S. jau žinojo, kad turės vogti. Sužinojusi, kad turės vogti, I. S. prašė paskambinti M. A.. M. A. pasakė, kad su laiku ji išmoks vogti. I. S. nebūtų važiavusi į Jungtinę Karalystę, jei būtų žinojusi, kad turės vogti. A. G. sakė, kad jei jie nevogs, gali važiuoti iš čia. Pinigų I. S. neturėjo. A. G. sakė eiti per miestą ir kokias parduotuves pamatys, ten eiti vogti. Vėliau A. G. juos vežė į didesnį miestą. Pamatę, kad stovi apsauga, jie neidavo vogti. Po savaitės laiko jie nebuvo nieko pavogę. I. S. tai laikė darbu, nes reikėjo parnešti kažką, kad jų nepultų. A. G. buvo pasakęs, kad jeigu sulaikys vagiančius, pasakyti melagingą vardą ir pavardę. ( - ) mieste vogė tik maisto prekes, kad turėtų bent pavalgyti. Iš pradžių A. G. davė maisto, bet pamatęs, kad jie mažai vagia, liepdavo maisto pasivogti. I. S. vogti eidavo per ašaras, jausdama didžiausią stresą. M. A. sakė, kad jeigu jiems neina vogti, tegul važiuoja namo kaip nori. A. G. nupirko SIM kortelę, kad jie galėtų išsikviesti mikroautobusą dėl grįžimo į Lietuvą. Po to liepė SIM kortelę išmesti. Jokio uždarbio negavo. Mikroautobuso vairuotojui pasakė, kad už kelionę sumokės Lietuvoje. I. S. už grįžimą nesumokėjo, pabėgo. I. S. jaučiasi apgauta ir išnaudota (t.1, b. l.155–157).

90Iš 2017-02-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad I. S. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino M. P. kaip asmenį, kuris ją ir A. S. 2016-02-18 vežė į Kryžkalnį, į autobusą, taip pat jis kalbėdavo per „Facebook¢ą“ kartu su M. A. jai būnant Jungtinėje Karalystėje ir šis I. S. grįžus iš Jungtinės karalystės kartu su M. A. buvo atvažiavęs pasiimti vogtų skutimosi peiliukų (t.1, b. l.112–118).

91Iš 2016-05-16 I. S. asmens duomenų nustatyta, kad ji yra užaugusi 7 vaikų šeimoje (t.1, b. l.158–160).

92Iš 2016-06-20 Lietuvos darbo biržos duomenų nustatyta, kad I. S. laikotarpiu nuo 2014-09-08 iki 2015-01-28 buvo bedarbė, registruota darbo biržoje (t.1, b. l.167).

93Iš 2016-06-20 „Sodros“ duomenų nustatyta, kad I. S. nėra dirbusi (t.1, b. l.168).

94Liudytojas V. S. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta M. A., kuris gyvena netoliese, jo pravardė R.. L. ir S. buvę iš vienos klasės.

95Su L. ir S. iš viso nebendrauja. S. iš vienos klasės, tačiau nebendrauja, anksčiau bendraudavo.

96Nelabai pamena parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Juos perskaičius patvirtina, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Jis nežinojo, kad jie išvyko į Angliją ir ką ten veikė.

97Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad turėjo A. telefono numerį.

98Nežino, kur buvo 2016 m. vasario 17 d. su S.. Galbūt jis paprašė kažkur pavežti. Atrodo, kad jį nuvežė ir paliko pas A. L.. S. nesakė, kad išvažiuoja į užsienį. Neteko girdėti, kad S. ne kartą buvo užsienyje.

992016-12-01 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją V. S. parodė, kad A. S. yra buvęs jo klasės draugas, su kuriuo bendrauja iki šiol. Iš matymo pažįsta M. A., pravarde „R.“, su juo nebendrauja. A. L. ir I. S. taip pat yra buvę klasės draugai. Su A. L. bendrauja retai, su I. S. nebendrauja visiškai. A. S. su A. L. vartodavo alkoholį, todėl V. S. kelis kartus yra nuvežęs ir palikęs A. S. pas A. L.. Pats su jais nebūdavo. Kaip A. S. išvyko į Jungtinę Karalystę, V. S. neprisimena, nes praėjo daug laiko. Nežino, kada apie tai, kad A. S. išvyksta, sužinojo. Ką jis veikė Jungtinėje Karalystėje nežino. Nežinojo, kad Jungtinėje Karalystėje buvo kartu su I. S. (t.1, b. l.177–180).

1002017-04-20 liudytojas V. S. papildomos apklausos metu parodė, kad M. A. telefono numerį jis yra turėjęs. Jam yra skambinęs ne vieną kartą su kokiais nors reikalais. Dėl ko M. A. buvo skambinta 2016-02-17 iš V. S. telefono numerio, neprisimena. Tą dieną jis buvo kartu su A. S.. Kadangi V. S. telefono numeris yra abonementinis, o A. S. dažnai neturi pinigų sąskaitoje, gali būti, kad A. S. iš V. S. telefono skambino M. A., tačiau to neprisimena (t.1, b. l.184–186).

1012016-06-06 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją R. S., kurie buvo perskaityti BPK nustatyta tvarka parodė, kad ji yra I. S. motina. Be jos, dar augina 5 vaikus. I. S. yra vyriausia. Vaikus augina viena, prieš dvejus metus mirė jos sutuoktinis nuo ūmaus plaučių uždegimo. Jauniausiam vaikui dabar yra treji metai, I. S. – 19. 2016 m. pradžioje, tikslios datos neprisimena, I. S. buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę su savo klasės draugu A. S.. Tą dieną, kai I. S. išvyko į Jungtinę Karalystę, R. S. matė, kas ją išsivežė. Tą asmenį matė pirmą kartą, jis buvo aukšto ūgio, šviesių plaukų, su gera mašina, tamsios spalvos, tamsintais langais. Jis buvo atvykęs vienas, po to jie nuvažiavo paimti A. S.. R. S. davė I. S. 40 eurų kelionei. Už kelionę jai mokėti nereikėjo. I. S. sakė, kad ją vežėsi dirbti legalų darbą, o nuvykus ten vertė vogti iš parduotuvių. I. S. iš kito telefono, būdama Jungtinėje Karalystėje, skambino. Iš balso ji atrodė išsigandusi, kalbėjo pašnibždomis, bet nesakė, kad yra patekusi į nelaimę, tik grįžusi pasakė, kad buvo verčiama vogti. Iš Jungtinės Karalystės ji grįžo maždaug po pusantros savaitės. Ji sakė, kad nemokėjo vogti, dėl to pabėgo. Iš Jungtinės Karalystės ji grįžo su mikroautobusiuku. Vairuotojas tą kartą pinigų už kelionę neprašė, tik po savaitės laiko jis atvažiavo tamsios spalvos automobiliu ir grasindamas reikalavo 180 eurų už I. S. parvežimą. I. S. tuo metu buvo išėjusi į parduotuvę. Tas vyriškis užrašė savo vardą, pavardę ir telefono numerį ant lapelio. Jis sakė R. S., kad kai surinks pinigus, jam paskambintų. Prisimena tik jo vardą – V.. Jis grasino, kad jeigu nesurinks pinigų už I. S. pargabenimą į Lietuvą, tai išveš ją geltonodžiams ir I. S. galės jam atidirbti pinigus kitaip. R. S. nedirba nuo 1999 m., augina vaikus. Ji gauna išmokas už vaikus. I. S. yra baigusi 10 klasių, anglų kalbą šiek tiek moka, buvo užsiregistravusi į darbo biržą, tačiau laiku nepasižymėjo ir ją išbraukė. Ji gyvena labai prastomis sąlygomis, sename name, kuriame krenta net langai. Šiuo metu yra eilėje gauti socialinį būstą. R. S. nežino, ar I. S. prieš išvažiuodama žinojo, kad Jungtinėje Karalystėje turės vogti, tačiau sprendžiant iš to, kokia ji grįžo išsigandusi, mano, kad nežinojo (t.1, b. l. 190–193).

102Iš 2017-04-26 POLIS CDB duomenų nustatyta, kad R. S. 2016-12-20 mirė (t. 2, b. l. 11).

103Iš 2016-06-08 A. S. buities tyrimo akto nustatyta, kad A. S. yra bedarbis, pajamų neturi, gyvena 141,85 kv. m name be patogumų. Namo būklė įvertinta patenkinamai, kito vertingo turto A. S. neturi. Nuosavo būsto neturi, gyvena kartu su tėvais. A. S. tėvai gyvena tvarkingai, nepilnamečių vaikų neturi, gyvena iš socialinės pašalpos (t. 2, b. l. 16).

104Iš 2016-06-08 I. S. buities tyrimo akto nustatyta, kad I. S. yra bedarbė, pajamų neturi, gyvena 67 kv. m ploto name be patogumų. Namas avarinės būklės, kito vertingo turto I. S. neturi. Nuosavo būsto neturi, gyvena kartu su mama. Mama R. S. augina 5 nepilnamečius vaikus. Trys iš penkių vaikų lanko gimnaziją. Šeima gauna socialinę pašalpą ir pašalpą už vaikus. R. S. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Šeima yra nuolat lankoma (t. 2, b. l. 17).

105Iš 2016-08-31 pažymos apie šeimos sudėtį nustatyta, kad R. S. augina 5 nepilnamečius vaikus. Pažymoje numatyta, kad R. S. gauna 424,38 Eur socialinių išmokų. Yra tvarkomi dokumentai dėl socialinio būsto (t. 2, b. l. 20).

106Liudytojas A. L. parodė, kad pažįsta tik M. A. ir šiek tiek M. P..

107Pas A. kartais atvažiuodavo M. P.. Jis su P. nebendravo ir nieko nešnekėdavo. Su kokiu automobiliu atvažiuodavo, nepamena. Buvo automobilis „Mercedes“, „Pasato“ nematė. Su A. sutardavo, bendravo. Su P. nebendravo, tik pasisveikindavo. Kas įkalbėjo S. ir A. vykti į Jungtinę Karalystę, nežino, jie kalbėjosi telefonu. Kai jie kalbėdavo, jo tuo metu nebūdavo. Siūlė važiuoti ir jam, bet jis nesutiko, nenorėjo išvažiuoti. A. buvo sakęs, kad yra važiavęs, yra vogęs, ir jie susitarė. Važiuoti atsisakė, nes tokių dalykų nebuvo daręs ir to nenorėjo. Kai siūlė važiuoti, tai sakė, kad reikės vogti skutimosi peiliukus. Nieko jie daugiau neaiškino ir jis nesidomėjo. I. jo giminaitė. Ji pati pasakė, kad važiuos vogti. Niekas jo neprašė pasikalbėti su I., ji pati pasisiūlė važiuoti, žinojo, ko važiuoja ir ką darys. I. jo klausė kodėl jis nevažiuoja. M. su I. susipažino per jį. I. atvažiuodavo pas jį, atvažiuodavo ir M.. Nežino, ar I. draugavo su I.u, bet jie bendravo. I. sakė, kad važiuoja vogti, nes jam pačiam siūlė. Atvažiavo I. pas jį, atvažiavo A. ir paskui jie visi išvažiavo. A. iš pradžių buvo atvažiavęs, o paskui išvažiavo su savo klasės draugu, bet grįžo apie 4 val. nakties ir pasiliko, paskui atvažiavo jų pasiimti ir jie išvažiavo. Kalbėdavo per „Facebook?ą“ su A., kartais su I.. Klausdavo, kaip sekasi, ir jie sakydavo, kad viskas gerai. Žino, kad grįžo su mikroautobusu, o kodėl grįžo, nežino. Kiek ten buvo, nežino, bet neilgai. Sugrįžusi I. nieko nepasakojo, sakė, kad eidavo vogti, kad reikėdavo prikrauti į krepšius. Kiek užsidirbo, neklausė nei jos, nei A..

108Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

109Atpažinimas iš nuotraukų buvo, iš veido bruožų atpažino M..

110Tai, kad būtų pasakęs sakinį „kad niekur nedingtų“, nepamena. Atvežė pas jį, kad būtų arčiau pasiimti. Jo parodymai teisingi. S. buvo atvažiavęs, paskui su Viliumi išvažiavo prie jūros. A. sakė, kad nereikėtų ryte jų ieškoti, kad nedingtų, kad nebūtų vėlavimų į autobusą.

111S. prieš išvažiuojant tą naktį pas jį nakvojo trumpai. Buvo užėjęs, paskui išvažiavo. Parvažiavo ir nakvojo, miegojo 2–3 val. A. jokios prievartos nevartojo, nebuvo ir įkalbinėjimų. Pati I. sutiko važiuoti, ji pati minėjo, kad nori važiuoti. A. važiuoti taip pat sutiko, nes jis buvo sakęs, kad jau buvo važiavęs vogti.

112I. ir S. užrakinti nebuvo, laisvė atimta nebuvo.

1132016-09-08 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją A. L. parodė, kad jis pažįsta M. A. apie 4 metus, o su juo pradėjo bendrauti prieš metus laiko, kadangi A. L. padėjo jam statyti garažą. Pas M. A. atvažiuodavo jo draugas M., pavardės nežino. Jis atvažiuodavo anksčiau su „Mercedes“ markės automobiliu (džipas), o pastaruoju metu matė, kad M. važinėjo „Volkswagen Passat“ markės automobiliu. M. A. L. pasirodė pasipūtęs, jis keikdavo kaimynų vaikus, visus keikdavo, nesiskaitydavo su žmonėmis. Su juo A. L. beveik nebendraudavo, jis su M. A. kalbėdavosi paėjęs toliau nuo A. L.. A. L. žino, kad M. A. ir jo draugas M. įkalbėjo I. S. su A. S. vykti į Jungtinę Karalystę vykdyti vagysčių. Prieš tai M. A. vykdyti vagysčių siūlė važiuoti jam, tačiau jis nesutiko. M. A. tai siūlė, kai kartu M. nebuvo. A. L. nuolatinio darbo neturi porą metų, atsitiktinius darbus dirba nuo 16 metų. Jis yra baigęs 9 klases, profesijos įgijęs neturi, anglų kalbos nevartoja ir yra ją pamiršęs, gyvena su mama, tėvas yra miręs. A. L. užaugo 7 vaikų šeimoje. Mama niekur nedirba, gauna senatvės pensiją. A. L. į Jungtinę Karalystę nesutiko vykti, nes pasakė, kad ten reikės vogti. M. A. sakė, kad kažkas prikrautų krepšį vogtų prekių, o A. L. jį reikėtų išnešti iš parduotuvės. A. L. nesutiko vykti į Jungtinę Karalystę, kadangi jam iš karto pasakė, kad ten reikės vogti. Jeigu būtų siūlę legalų darbą Jungtinėje Karalystėje, būtų tikrai sutikęs. M. A. jo klausė, gal jis žino, kas norėtų važiuoti vogti. A. L. atsakė, kad nežino. Jis prašė, kad A. L. tokių žmonių paieškotų. A. L. žinojo, kad kitame kaime gyveno A. S.. Jis buvo pasakojęsis, kad ne kartą yra važiavęs į užsienio valstybes vogti. Todėl M. A. pasakė apie jį. A. L. paskambino A. S. ir pasakė, kad M. A. nori jam pasiūlyti vogti Jungtinėje Karalystėje. M. A. po to dar kartą liepė A. L. iš savo telefono paskambinti A. S. ir duoti jam pakalbėti. Ką jie kalbėjo, A. L. negirdėjo. Tada jie apsikeitė telefono numeriais ir toliau bendravo asmeniškai. M. A. buvo nuvažiavęs pas A. S. į namus pasikalbėti. Pas A. S. M. A. važiavo kartu su M., nes po to pas A. L. į namus atvežė A. S. ir I. S.. M. A. sakė, kad juos pas A. L. atvežė dėl to, kad jie niekur nedingtų. A. S. ir I. S. pas A. L. pabuvo per naktį, o kitą dieną, apie pietus, M. A. ir M. atvažiavo pas A. L. į namus ir išsivežė A. S. ir I. S.. Kur juos veža, nesakė, tik minėjo, kad veža iki autobuso, važiuojančio į Jungtinę Karalystę. I. S. turėjo pasiėmusi krepšį su daiktais, o A. S. neturėjo jokių daiktų. I. S. važiuoti į Jungtinę Karalystę vogti pasiūlė pats M. A.. Jie buvo pažįstami iš anksčiau. I. S. socialinė padėtis yra prasta, gyvena 6 vaikų šeimoje, vaikus augina viena mama. I. S. savo mamai melavo, kad važiuos dirbti legalų darbą. I. S. ir A. S. sutiko vykdyti vagystes Anglijoje dėl noro šiek tiek užsidirbti pinigų, nes jų šeimose jų tikrai trūksta. Po to, kai I. S. grįžo iš Jungtinės Karalystės, ji pasakojosi, kad ją ten vertė vogti. Ten gyveno pas A., kurio pavardės A. L. nežino. I. S. sakė, kad jis iš pradžių jų nekontroliavo, tačiau vėliau eidavo kartu į parduotuves ir kontroliuodavo, kad jie vogtų prekes, kurias jis nurodys. I. S. sakė, kad jai liepė vogti skutimosi peiliukus. I. S. iš Jungtinės Karalystės buvo parvežusi kelis skutimosi peiliukus, kuriuos kitą dieną iš jos pasiėmė M. A. ir M. P.. I. S. sakė, kad iš Anglijos ji ir A. S. pabėgo. I. S. liko nesusimokėjusi už grįžimą mikroautobusiuko vairuotojui. Su kokia mašina M. A. ir M. P. išvežė A. S. ir I. S. iki mikroautobuso, važiuojant į Jungtinę Karalystę, A. L. neprisimena, tai buvo arba M. A. „Audi“, arba M. P. „Mercedes“ automobilis. Tik prisimena, kad dieną prieš tai šiuos asmenis į A. L. namus atvežė jie su „Mercedes“ automobiliu. A. L. dėl savo duodamų parodymų M. A. nebijo, tačiau M. prisibijojo, nes jis, sužinojęs, kad I. S. ir A. S. ieško kriminalistai, buvo atvažiavęs pas M. A., pas kurį buvo ir A. L.. Jis sakė A. L. žiūrėti, ką kalba, nes „duos jam per ausį ir tada supras savo vietą“. Pats M. P. buvo sakęs, kad Tauragėje jis yra įtakingas ir M. A. buvo minėjęs, kad M. reikia bijoti. A. S. naudojasi telefono numeriu ( - ), M. A. numeris ( - ) (t. 2, b. l. 26–29).

114Iš 2016-09-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo nustatyta, kad A. L. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino M. P. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Tai tas pats M., kuris kartu su M. A. atvežė pas A. L. į namus I. S. ir A. S., o kitą dieną juos išvežė į mikroautobusą, važiuojantį į Jungtinę Karalystę. Asmenį atpažino pagal individualius veido bruožus (t. 2, b. l. 30–36).

1152017-07-18 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją D. V. parodė, kad jis 2016 m. apie du mėnesius dirbo pas Aleksą, kuris vykdė individualią veiklą. Jie mikroautobusu veždavo siuntinius ir asmenis iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ir atgal. Jie dėdavo skelbimą į internetą, kad veža keleivius ir siuntinius. Prisimena, kad paskambinusi viena mergina užsakė dvi vietas grįžimui į Lietuvą. Iš kokio miesto ją ir vieną vaikiną paėmė, neprisimena, nes maršrutą sudarinėdavo jo kolega, D. V. buvo tik vairuotojas. Prisimena, kad šviesiaplaukę merginą ir panašaus amžiaus vaikiną paėmė iš aikštelės prie parduotuvės. Jie už kelionę nesumokėjo, sakė, kad sumokės tėvai, kai grįš į Lietuvą. D. V. merginai pirko valgyti. Lietuvoje vaikiną parvežė į namus, jis iš savo sesers pasiėmė pinigų ir sumokėjo už kelionę, o mergina išlipo kitame kaime ir pasakė, kad atneš pinigus, tačiau dingo nesumokėjusi. Po kurio laiko D. V. susirado, kur gyvena I. S., ir nuvažiavo į jos namus. Namuose I. S. nebuvo, buvo tik jos motina ir mažamečiai vaikai. Pamatęs, kaip vargingai gyvena ši šeima, D. V. vaikams atidavė automobilyje turėtus sausainius, o motinai paliko užrašytus savo asmens ir banko duomenis, kad jam pervestų 150 eurų už kelionę ir 20 eurų už maistą, kurį pirko I. S. Jungtinėje Karalystėje, tačiau pinigų niekas nepervedė. Vežant asmenis nė vienas nesiguodė, kad buvo skriaudžiami, tačiau nė vienas neturėjo pinigų nei grįžimui, nei maistui (t. 2, b. l. 58–61).

116Liudytoja E. J. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta visus. Byloje buvo apklausta ir žino, kuo jie kaltinami. Nukentėjusiuosius pažįsta. R. J. yra jos brolis. Kuo jie kaltinami, jai pasakojo M. A.. M. A. yra jos kaimynas, A. – jos sesės vyras, o M. taip pažįstamas. Ji bendravo su I.u ir A., o P. bendravo su M. A.. Apie tai kalbėjo tik su M. A., o su kitais apie tai nekalbėjo. Su S. buvo draugės, dabar yra seniai susipykusios. Susipyko ne dėl tos bylos. Žino, kad I. ir A. buvo išvažiavę. Žino, kad A. padėjo jiems išvykti, juos nuvežė M.. Kas dar su juo važiavo, nežino. M. automobilį turi, nežino, ar su tuo automobiliu važiavo. Žino, kad vežė iki Kryžkalnio. M. pravardė R.. A. prašė parašyti G., kad kai grįš A., norės su juo susitikti.

117M. sakė, kad tie asmenys važiavo dirbti, kad buvo nuvežti vogti, nežinojo. Žinojo, kad I. parvažiuodama su mikriuku apsivogė, buvo pavogusi iš mikriuko vairuotojo pinigus. Mikriuko vairuotojas buvo atvažiavęs į parduotuvę ir klausinėjo pardavėjų, ar pažįsta I., rodė nuotraukas. Jos klausė, ar pažįsta, ir ji pasakė, kad pažįsta. Paklausė, kur gyvena, ir jie parodė. Kodėl A. pats nerašė iš savo „Facebook?o“ paskyros G., nežino. Buvau girdėjusi iš M. A., kad A. ir I. apsivogė Anglijoje.

118Pas S. buvo atvažiavusi vėlai vakare, dienos nepasakys. M. nuėjo pasikalbėti, o jie liko mašinoje. Buvo pas M., buvo I. mamos laidotuvės. Ji žinojo, kur gyvena I., ir nuvažiavo. Važiuoti paprašė M. ir jie nuvažiavo, ji pasiliko mašinoje, apie ką šnekėjo M., nežino. Su jais kartu važiavo dar kitas M., tas buvo jos pažįstamas, jis buvo vairuotojas. S. tuo metu gyveno ( - ) kaime. A. sakė, kad nori pasikalbėti, o apie ką, nežino. Ji važiavo kartu su vairuotoju, važiavo dėl kompanijos. Su M. A. į namus nuėjo kartu, pareiškė užuojautą ir ji nuėjo į mašiną. Kitas M. sėdėjo mašinoje, jis kartu nėjo, nes I. nepažinojo. Ji važiavo pareikšti užuojautą. Apie ką kalbėjo M., nežino. Kai M. negali bendrauti su S., sakė anksčiau. Jų pokalbis truko labai trumpai. Duris atidarė I. brolis, paprašė pakviesti I., pareiškė užuojautą ir M. paprašė jos eiti ir palaukti mašinoje. Pokalbis vyko nuo 5 iki 10 min., tai galėjo būti 23 val. 2016 m. gruodžio mėnesį.

119I. buvo jos draugė. Ji buvo ne vieną sykį apsivogusi, vogdavo, kur tik galėdavo. I. sakė, kad važiavo į užsienį dirbti. Nežino, už kokius pinigus važiavo. S. ir A. susitikdavo, o kiek susitikinėjo, nežino. A. S. pažįsta ir, kiek žino, S. buvo apsivogęs užsienyje.

1202017-05-03 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją E. J. parodė, kad jai žinoma, jog M. A., A. G. ir M. P. yra įtariami prekyba žmonėmis. Apie tai jai pasakojo M. A.. Su A. G. ir M. P. apie tai nekalbėjo. M. A. sakė, kad byla yra dėl A. S. ir I. S., kuriuos E. J. pažįsta. Su I. S. yra draugės. M. A. jai pasakojo, kad jis nuvežė I. S. ir A. S. į Kryžkalnį, iš kur jie išvyko į Angliją. Ką jie ten veikė, nežino. M. A. pravardė yra R.. 2016-12-09 M. A. paprašė jos, kad ji parašytų per „Facebook¢o Messenger¢į“ A. G.. 2016-12-09 18.52 val. E. J. parašė A. G.: „Labas r. sake kai grysi atvaziuok pas jy pakalbet“. M. A. nerašė iš savo „Facebook¢o“ paskyros, kadangi jiems yra uždrausta bendrauti. Taip sakė pats M. A.. M. A. sakė, kad I. S. ir A. S. Anglijoje apsivogė. Jai žinoma, kad I. S. nesusimokėjo už kelionę į Lietuvą (t. 2,b. l. 77–80).

121Liudytojas R. J. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta visus tris. M. A. jo kaimynas, A. G. jo sesers vyras, M. P. taip pat pažįsta, susipažino vasarą. Visi kaltinamieji jam pažįstami. Nežino, ką jie padarė, jam niekas nieko nesakė. Jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

122Teisėjai perskaičius liudytojo parodymus (t. 2, b. l. 114–117), liudytojas paaiškino, kad kažką yra girdėjęs, jog M. A. ir A. G. kažką padarė. M. P. nelabai gerai pažįsta, mažai bendrauja, žino, kad toks yra. M. A. gyvena šalia jo. M. P. gerai nepažįsta, nežino, kur jis gyvena, su juo nebendravo. Jis nelabai ką pamena, kadangi turėjo galvos traumą.

123Nežino, kodėl M. A. jo paprašė parašyti I. S., kodėl nerašė, pats jis nežino. Ką jis jai parašė, nepamena. Nežino, ar jie buvo susitikę. Kodėl šis norėjo susitikti su I. S., nežino, galbūt norėjo pasikalbėti. Nežino, ar M. A. buvo pažįstamas su I. S..

124I. S. „Facebook?e“ buvo jo drauguose. Kai jai parašė, buvo parašyta raidė M, įvardytas M. vardas. Kada buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jį sunervino, todėl jis iš apklausos išėjo.

125M. A. parašyti I. S. paprašė vieną kartą. Jis jai parašė kelias žinutes. Ji jam parašė, kad negali susitikti su M. A.. Gerai nepamena to susirašinėjimo. M. A. norėjo su ja pasikalbėti. Jis turėjo galvos traumą, buvo suspardytas. Ne viską pamena.

1262017-05-22 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją R. J. parodė, kad jam yra žinoma, kad M. A. ir A. G. yra kažką „prisidirbę“, tačiau ką, nežino. M. P. nepažįsta. M. A. prašė, kad R. J. suorganizuotų jo ir I. S. susitikimą. Jis sakė: „Gal gali parašyti I.?“. Kai R. J. rašė I. S. per „Facebook¢ą“, M. A. buvo kartu, tačiau ką rašyti, nepatarinėjo. Kodėl jis pats nerašė, nežino. Ar jie buvo susitikę, nežino, jie laiko nesusitarė. Dėl ko jis norėjo susitikti su I. S., R. J. nežino. Apklausos metu atstovė pagal įstatymą pateikė pastabą, kad M. A. negali rašinėtis su I. S.. M. A. pravardė yra I. R. (t. 2, b. l. 114–117).

1272017-05-22 nepilnamečio R. J. apklausoje dalyvavo atstovė pagal įstatymą mama R. J. ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė A. G.. Apklausos metu buvo daromas garso ir vaizdo įrašas. Apklausiamas R. J. atsakinėjo į klausimus, tačiau uždavus jam paskutinį klausimą, jis susierzino, pasakė, kad jam yra sutrenktos smegenys, todėl neprisimena, kad jo susirašinėjime yra įvardytas raide „m“, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir išėjo iš kabineto. Apklausos protokolo supažindinimo protokolą pasirašė jame dalyvavusi atstovė pagal įstatymą ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Prie apklausos protokolo pridėta CD laikmena su vaizdo įrašu (t. 2, b. l. 118–119).

128Iš 2016-11-14 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos nustatyta, kad L. G., gim. ( - ) (dar žinomas kaip S.) Jungtinėje Karalystėje yra žinomas dėl vagystės iš parduotuvių, įvykdytos 2016 m. vasario mėn. (t. 2, b. l. 135).

129Iš 2016-11-21 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos nustatyta, kad L. G., gim. ( - ) (dar žinomas kaip S.), buvo sulaikytas Humberside policijos pareigūnų 2016 m. vasario mėn. dėl iš prekybos centro „Asda“ pavogtų tualeto ir kosmetikos reikmenų, kurių vertė sudarė 123,90 svarų sterlingų. Asmuo buvo vienas (t. 2, b. l. 138).

130Iš 2016-09-07 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo gauta duomenų, jog užverbavę I. S. ir A. S. nusikalstamoms veikoms vykdyti, M. P., M. A. 2016-02-18 suorganizavo jų kelionę į Jungtinę Karalystę, juos iki 2016-03-06 Jungtinėje Karalystėje apgyvendino ir kontroliavo A. G.. Susipažinus su minėtų asmenų naudojamų mobiliojo ryšio numerių išklotinėmis nustatyta, kad 2016-02-18 M. A., M. P., I. S. ir A. S. panašiu laiku judėjo Kryžkalnio kryptimi. Atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, gauta duomenų, kad M. P. duoda nurodymus M. A. dėl išnaudojamų asmenų (t. 2, b. l. 155–156).

131Iš 2017-02-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, kad užfiksuotas M. P. ir M. A. 2016-02-23 pokalbis Nr. 57 apie tai, kad M. A. skambina M. P.. M. A. pokalbio metu pasako, kad I. S. Jungtinėje Karalystėje sulaikyta už auskarų vagystę. M. A. pokalbio metu taip pat pamini, kad kaip M. P. buvo sakęs, nereikia dėti į A. S. ir I. S. didelių pastangų, tikintis, kad šie iš parduotuvių pavogs daug daiktų. M. P. sako, kad tai laikina. Taip pat M. P. klausia M. A., ar šis domėjosi dėl galimybės vogti iš parduotuvių. M. A. atsako, kad galima pavogti ne tik maistą, kitas prekes, bet ir buitinę techniką, bei papasakoja, kaip tai būtų galima padaryti. M. A. pamini A. G. vardą, pas kurį A. S. ir I. S. gyveno Jungtinėje Karalystėje. 2016-02-23 telefoniniame pokalbyje Nr. IID 60 užfiksuota, kad M. A. skambina M. P.. Pokalbio metu asmenys kalbasi apie Jungtinėje Karalystėje sulaikytą I. S., jos sulaikymo aplinkybes, kurias M. A. sužinojo iš A. G. ir A. S.. M. A. viską pasakoja M. P.. M. A. pasako, kad I. S. sulaikymo metu su savimi neturėjo asmens dokumento ir mobiliojo ryšio telefono. Tai sužinojęs M. P. atsako, kad mergina daro didžiausias klaidas, kadangi neturėdama dokumentų, mergina gali būti uždaryta ar deportuota iš Jungtinės Karalystės. Pokalbio metu M. P. pasakius: „tu nežinau ką jai padaryti kūrva“, M. A. pasako, kad prašė A. G. paskambinti, kai grįš I. S., kadangi nori ją pamokyti bei apšaukti dėl įvykdytos neplanuotos vagystės. M. P. pritaria M. A. planui apšaukti I. S.. 2016-02-23 telefoniniame pokalbyje Nr. IID68 užfiksuota, kad M. A. skambina M. P.. Asmenys kalbasi apie į Jungtinę Karalystę nusikalstamoms veikoms daryti išvežtus I. S. ir A. S.. M. A. pasako, kad kalbėjosi su A. G., ir M. P. viską perpasakoja. Pokalbio metu pasako, kad I. S. vis dar sulaikyta už padarytą vagystę. M. A. pasakoja, kaip A. G. pasakė, kad varytų A. S. ir I. S. vogti per prievartą: „Vyk kūrva sakau po prievarta ir viskas“. Pasakoja apie tai, kad I. S. apsivogė pačioje geriausioje vagystėms tinkančioje parduotuvėje, kurioje galima pavogti nuo maisto prekių iki buitinės technikos. M. A. prašė A. G. pranešti, kai I. S. bus paleista. Nurodo, kad nori pasikalbėti ir ją apšaukti, sakydamas, kad nori: „pisti grūzą“. Taip pat pasako, kad asmenys galėtų vogti įvairias laikmenas, kainuojančias po 150 ar 200 svarų, kurias A. G. už pusę kainos galėtų realizuoti Jungtinėje Karalystėje. Taip pat pasako, kad A. G. be M. A. ir M. P. nieko nedarytų ir tik jiems atvykus į Jungtinę Karalystę realizuotų vogtus daiktus. M. P. pokalbio metu pasako, kad galvojo, jog su I. S. bus viskas gerai, kad mergina sugebės vogti, kadangi ją kažkas jam ar jiems rekomendavo. M. P. išreiškus nusivylimą dėl sulaikytos I. S., M. A. pasako, kad kaip M. P. iš pradžių buvo sakęs, nereikia investuoti didelių lėšų. M. P. atsako, kad nereikia turėti didelių vilčių. M. P. taip pat pasakoja, kaip kartu su asmeniu, vardu L., važiavo vogti į Hamburgą ir L. pirmoje parduotuvėje pavogus skutimosi peiliukų, nusprendė neberizikuoti ir grįžo atgal į Lietuvą. M. A. pasipasakoja apie vagystes iš parduotuvių, kurias kartu su nenustatytais asmenimis vykdė Prancūzijoje. Kalbėdami apie tai, kad I. S. ir A. S. nieko nepavogė, M. P. ir M. A. užsimena ir pasidžiaugia, kad jiems asmenų išsiuntimas ir pragyvenimas kainavo nedaug pinigų, turėdami galvoje, kad už vogti išvežtų asmenų kelionę bei pragyvenimą mokėjo A. G.. 2016-02-24 telefoniniame pokalbyje Nr. IID80 užfiksuota, kad M. A. skambina M. P.. M. A. pasako, kad skambino I. S. ir A. S., bei pasakoja, ką su jais kalbėjo. Pasako, kad I. S. po aštuonių valandų, nenustačius tapatybės, kadangi prisistatė ne savo vardu ir pavarde, buvo paleista. Pasako, kad I. S. buvo sulaikyta už 4 svarų vertės auskarų vagystę. Pokalbio metu M. A. pasakoja, kaip kalbėdamas šaukė ant I. S. ir A. S., darė spaudimą bei nurodinėjo jiems eiti į parduotuves ir iš ten vogti, kitokiu atveju bus išsiųsti į Lietuvą: „pliki, basi“ ir už kelionę turės susimokėti patys. M. P. sužinojęs, kad šiandien, t. y. 2016-02-24, I. S. ir A. S. nieko nepavogė, išskyrus rūbus, kuriuos pasivogė sau, pasiūlo I. S. ir A. S. duoti per galvas. M. P. pasako, kad rūbai turi būti paskutinėje vietoje. Pasako, kad jeigu turėtų automobilį, atvažiuotų pas M. A. pasikalbėti su I. S. ir A. S.. M. A. atsako, kad sakė A. G., jog šis A. S. ir I. S. duotų per galvas, tačiau A. G. atsisakė, nurodydamas, kad bijo teisėsaugos ir nenori pasidaryti problemų. M. A. pasakoja, kaip A. G. pasakius, kad A. S. ir I. S. gali bijoti, pasiūlė duoti išgerti alkoholio, kad šie, eidami vogti, būtų drąsesni. M. P. pokalbio metu atsako: „Ne ne ne ne ne. Jeigu taip tai bybis žinokis. Nu bybis čia. Kas iš to. Pripisim sau karočia bėdų tokių, kad kūrva galėsim, o tokie dūchai atsistoję, tai tu durns, pirštu iškarta merks, tai apsišiksim visi nachui. Galėsim kūrva kaukti tokiom ašarom, kad nu nachui. Nei centa negavę naudos“. M. P. baiminasi, kad jų kartu su M. A. ir A. G. suorganizuota nusikalstama veika gali būti išaiškinta ir A. S. su I. S. juos išduos, nors iš jų organizuojamos nusikalstamos veikos nebus jokios piniginės naudos. M. A. ir M. P. kalbasi, kaip, būdami Jungtinėje Karalystėje, smurtautų prieš I. S. ir A. S.. M. P. nurodo, kad M. A. pasakytų I. S., kad ši atidirbtų už kelionę į Jungtinę Karalystę ir atgal į Lietuvą, kad pasakytų jai, jog jei ji neis vogti, vietoj jos bus atsiųstas kitas žmogus. Taip pat pasako, kad paklaustų A. S., ar šis tikrai nori toliau vogti, ar nedarys nesąmonių, nes kitaip: „gausi per pakaušį ir būsi išmests“, o I. S. pasakyti, kad važiuotų į Lietuvą. M. A. pasako, kad I. S. ir A. S. eis į parduotuves vogti alkoholinių gėrimų. 2016-02-24 telefoniniame pokalbyje Nr. IID86 užfiksuota, kad M. A. skambina M. P.. M. A. pasako, kad kalbėjosi su į Jungtinę Karalystę nusikalstamoms veikoms daryti išvežtais A. S. ir I. S.. Pasako, kad iš trijų parduotuvių pavogė po vieną butelį su alkoholiu, iš viso tris butelius. M. A. pasako, kad kalbėdamas su I. S. ir A. S., nurodė daugiausia vogti skutimosi peiliukus. Kalba apie vagystėms daryti pritaikytą krepšį, kurio vidus išklotas aliuminio folija. Abu sutaria, kad A. G. vogtomis prekėmis pasidengtų už I. S. ir A. S. kelionę sumokėtus pinigus, bei abu tikisi, kad I. S. ir A. S. pavogs vis daugiau prekių, kurias realizavus galės pasidalyti gautus pinigus, sumokėti asmenims už vagystes. 2016-02-25 telefoniniame pokalbyje Nr. IID121 užfiksuota, kad M. A. skambina M. P.. M. A. pasako, kad kalbėjo su A. G. ir viską perpasakoja. Pasako, kad A. S. ir I. S. pavogė tris butelius su alkoholiu, penkias pakuotes peiliukų ir dešrų. M. P. ir M. A. kalbasi apie tai, kad asmenys galėjo pavogti daug daugiau. M. A. pasakoja, kaip A. G. sakė, kad nuveš A. S. ir I. S. bei eis iš paskos ir žiūrės, ką jie daro, kaip vos, t. y. juos kontroliuos. Sužinojęs tokius A. G. planus, M. P. sutinka ir M. A. pasako pasakyti A. G., kad taip ir darytų. M. A. ir M. P. piktinasi, kad asmenys pavogė mažai peiliukų. M. P. pasako, kad jeigu pavogė 5 pakuotes peiliukų, gali pavogti ir 20 ar 30 pakuočių. M. A. pasako, kad į krepšį, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, gali tilpti apie 200 vienetų tušų. M. P. nurodo, kad M. A. pasakytų A. G. viską, išskyrus skutimosi peiliukus, parduoti ir atsiskaityti už A. S. ir I. S. kelionę sumokėtus pinigus. Pasako, kad skutimosi peiliukus dėtų atskirai. M. P. pasako, kad M. A. pasikalbėtų su A. S. ir I. S. ir šiems patartų, kaip reikia vogti. 2016-02-26 telefoniniame pokalbyje Nr. IID137 užfiksuota, kad M. A. skambina M. P.. M. A. pasako M. P., kad Jungtinės Karalystės teisėsauga paleido vieną ar abu vogti išvežtus asmenis. M. A. pasakoja, kad kalbėjo su A. G., kuris pasakojo, kad paleido ir daugiau nieko nežino, o daugiau papasakos, kai grįš į namus. M. P. pasako, kad labai negerai, kai A. G. yra darbe ir niekas neprižiūri bei nekontroliuoja A. S. ir I. S.. M. P. pasako, kad viskas būtų gerai, viskas būtų kitaip, jei kažkas (omenyje turi save ir M. A.) būtų tenai, Jungtinėje Karalystėje, ir galbūt nurodinėtų A. S. ir I. S., ką reikia daryti. M. A. į tai atsako, kad jie neturi pinigų, kad galėtų abu važiuoti ir ten prižiūrėti asmenis. Pasako, kad reikia jiems toliau aiškinti ir laukti, kas gausis. 2016-02-26 telefoniniame pokalbyje Nr. IID143 užfiksuota, kad M. A. skambina M. P.. M. A. pasako, kad kalbėjo su Jungtinėje Karalystėje esančiais I. S., A. S. ir A. G. ir viską perpasakoja. Pasako, kad Jungtinės Karalystės teisėsauga paleido A. S., kuris buvo sulaikytas bandant vogti iš parduotuvės. M. A. pasakoja sulaikymo aplinkybes. Nurodo, kad sulaikytas A. S. Jungtinės Karalystės teisėsaugos pareigūnams prisistatė svetimu vardu ir svetima pavarde. Pasako, kad bandydamas pavogti į krepšį, kurio vidus padengtas aliuminio folija, sudėtas prekes, A. S. labai blaškėsi, pamatęs apsaugos darbuotoją kelis kartus vengė ir bijojo išeiti iš parduotuvės, tai sukėlė įtarimą, to bandantį išeiti iš parduotuvės A. S. sulaikė apsaugos darbuotojas. Sulaikymo metu parduotuvėje buvo ir A. G., kuris būdamas netoli stebėjo A. S. ir I. S.. M. A. pasakoja, kad A. G. važiuos pirkti naują krepšį ir pats jį padarys, pritaikys vagystėms daryti. Taip pat A. G. pats vežios po parduotuves A. S. ir I. S., iš kurių turės vogti skutimosi peiliukus ir kitas prekes. M. A. pasako, kad buvo pavogti skutimosi peiliukai su pakuotėje esančiomis dviem galvutėmis. M. P. pasidomėjus, ar I. S. yra pilnametė, M. A. atsako, kad pilnametė, ir pasako, kad turi paėmęs jos elektroninės bankininkystės kodus ir kitus dokumentus. Taip pat abu kalbasi apie tai, kad neturėdami pinigų, negali patys nuvažiuoti į Jungtinę Karalystę bei galbūt kontroliuoti ten esančius I. S. ir A. S.. M. A. pasako, kad jei jis ir M. P. būtų Jungtinėje Karalystėje, I. S. ir A. S. vogtas prekes, sukrautas į vežimą, turėtų išvežti per galines parduotuvės duris. M. P. pasako, kad kalbėjo su A. S. ir I. S. ir rašė žinutes. M. P. pasako, kad A. G. duotų A. S. ir I. S. išgerti alkoholio, kad šie atsipalaiduotų. 2016-02-27 telefoniniame pokalbyje Nr. IID168 užfiksuota, kad M. A. skambina M. P.. M. A. pasako, kad kalbėjo su į Jungtinę Karalystę nusikalstamos veikoms daryti išvežtais A. S. ir I. S. bei juos prižiūrinčiu A. G.. M. A. pasako, kad A. S. ir I. S. per visą dieną nieko nepavogė. Pasako, kad A. G. abu nusiveš į parduotuvę ir parodys, ar apsaugos darbuotojai juos stebės ir seks. M. P. išreiškia nepasitenkinimą esančia situacija. 2016-02-27 telefoniniame pokalbyje Nr. IID169 užfiksuota, kad M. A. skambina M. P.. M. A. pasako, kad kalbėjo su A. G., kuris pasakojo, kad kartu su savo vaiku vaikščiojo po parduotuvę, joje filmavo ir rodė, kad niekas jų neseka. M. A. pasako, kad prašė A. G. grįžus į namus paskambinti, kadangi A. S. ir I. S. nori pasakyti, kad jei šiandien ir rytoj nepavogs 50 pakuočių skutimosi peiliukų, turės važiuoti atgal į Lietuvą. M. P. tam pritaria ir pasako, kad jeigu taip yra, tai M. P. ir M. A. sugalvos kažką kita. M. A. pasako, kad A. G. pardavė alkoholį už 50 svarų. M. P. pasako, kad norėtų atvažiuoti pas M. A. ir pats pasikalbėti su A. S. ir I. S., tačiau neturi kaip atvažiuoti. M. A. pasiūlo M. P. pačiam iš savo socialinio tinklo „Facebook“ paskambinti A. G.. Pokalbio metu M. A. pasako, kad M. P. susirastų A. G.. M. A. pasako: „viens pizdį atlaušim, kits pizdį atlaušim“. Tai sakydamas M. A. kalba apie save ir M. P.. M. P. prašo M. A. pasakyti A. S. ir I. S., kad šie pavogtų pakankamai skutimosi peiliukų ir kitų prekių, kurias pardavus atvažiuoti į Jungtinę Karalystę galėtų M. P. ir M. A. bei ten prižiūrėti vogti išvežtus asmenis. M. A. nurodo, kad sakys pavogti apie 100 pakuočių skutimosi peiliukų. M. P. pasako, kad jei asmenys pavogtų pakankamai prekių, kurias atsiuntus jiems į Lietuvą ir jas pardavus, abu su M. A. galėtų važiuoti į Jungtinę Karalystę, kur galės prižiūrėti ir patys kontroliuoti A. S. ir I. S., o jei ne, tegul važiuoja namo. M. P. pasako, kad kartu su M. A. norėtų pasikalbėti su A. S. ir I. S.. Taip pat pasako, kad M. A. gerai kalba, todėl ir toliau kalbėtų. Pokalbio metu nurodo ir pataria M. A., ką reikia pasakyti A. S. ir I. S.. Pasako, kad patartų jiems, kaip reikia vogti. M. A. atsako, kad jiems pataria A. G., kuris nors ir nėra vogęs, žino, kaip tą reikia daryti. Abu kalba, kad A. S. bijo prikrauti krepšį, todėl reikia kito žmogaus, kuris galėtų prikrauti krepšį skutimosi peiliukų ir kitų prekių, kad I. S. galėtų nesumokėjusi jas išnešti iš parduotuvės. M. P. pasako, kad reikia A. S. siųsti į Lietuvą, o I. S. palikti Jungtinėje Karalystėje ir jai surasti kitą žmogų, kuris kartu eitų į parduotuves vogti. M. P. pasako, kad pats bandys paskambinti A. G. ir pasikalbėti su I. S. ir A. S.. M. A. pakartoja, kaip reikia susirasti A. G., pasako A. G. vardą ir pavardę. 2016-02-27 telefoniniame pokalbyje Nr. IID172 užfiksuota, kad M. A. skambina M. P.. Pasako, kad kalbėjo su Jungtinėje Karalystėje esančiais A. S., I. S. ir A. G.. M. A. pasako, kad apšaukė A. S. ir I. S., klausė, ar šie nori namo, jei taip, tai grįš „pliki, basi ir su skolom“. M. A. nurodo, kad jei asmenys neis vogti, grįš be nieko ir dar liks skolingi. Šiems atsakius, kad nenori, M. A. nurodo per dieną pavogti apie 20 ar 30 pakuočių skutimosi peiliukų. M. A. pasako, kad A. G. pokalbio metu pasakė, kad po pokalbio veš A. S. ir I. S. į parduotuves vogti. Pasako, kad A. S. ir I. S. nebeturės kur dingti ir turės vogti. M. A. pasako, kad apie 30 minučių kalbėjo su I. S. ir A. S., pasakoja, kaip juos mokė vogti. Pasako, kad vienas turi į krepšį sudėti prekes, o kitas jas turi išnešti iš parduotuvės. Taip pat M. A. pasakė A. S. ir I. S., kad jeigu jie nesugebės pakankamai pavogti skutimosi peiliukų ir kitų prekių, važiuos namo. M. P. pasako, kad M. A. asmenims gerai pasakė, bei nurodo pasakyti, kad jei asmenys nesugebės vogti, vietoj jų bus atvežti kiti žmonės, ir pasako, kad M. A. tai pasakytų A. S. ir I. S.. M. P. ir M. A. tikisi, kad A. S. ir I. S. per savaitę pavogs apie 100 ar 150 pakuočių skutimosi peiliukų, kuriuos atsiuntus jiems į Lietuvą ir už juos pardavus gautus pinigus, M. P. ir M. A. galėtų vykti į Jungtinę Karalystę, kur galėtų patys kontroliuoti ten esančius asmenis. 2016-02-27 telefoniniame pokalbyje Nr. IID175 užfiksuota, kad M. A. skambina M. P.. M. A. pasako, kad A. S., bandantį pavogti apie 13 ar 15 pakuočių skutimosi peiliukų (vienoje pakuotėje 12 vnt. skutimosi galvučių), sulaikė parduotuvės apsaugos darbuotojas. Pasakoja, kad apsaugos darbuotojas iš A. S. atėmė skutimosi peiliukus ir aliuminio foliją, kuria buvo padengtas krepšio vidus. Taip pat pasakė, kad apsaugos darbuotojas paleido A. S. ir nekvietė policijos pareigūnų. M. A. ir M. P. svarsto, ką A. S. ir I. S. daro blogai, kodėl jiems nesiseka vogti. M. A. pasako, kad rytoj pas jį atvažiuos M. P., abu paskambins A. G. ir abu normaliai pasikalbės su A. S. ir I. S.. M. P. tam pritaria. M. P. ir M. A. pasakoja, kaip A. S. ir I. S. keturias dienas vogė iš tų pačių parduotuvių, todėl buvo pagauti, bet tuo metu nieko su savimi neturėjo ir buvo paleisti. Tai sužinojęs M. P. pasako, kad negalima eiti į tas pačias parduotuves, todėl būtų geriausia, kad automobiliu suktų ratą aplink miestą ir keistų parduotuves, kad iš tų pačių parduotuvių nevogtų. M. A. pasakoja, kaip A. S. ir I. S. parduotuvėse vogė po 5 pakuotes skutimosi peiliukų, nors galėjo po 20 ar 30 pakuočių pavogti ir savaitę ar daugiau į tas pačias parduotuves neiti. M. P. kalba apie tai, kad A. S. ir I. S. būtų neatpažinti, turėtų keisti parduotuves, todėl kiekvieną dieną reikėtų apvogti apie 5 parduotuves, per savaitę 35 parduotuves. Į dvi parduotuves apsaugos darbuotojai asmenims uždraudė eiti. M. A. pasakoja, kaip A. G. vežė A. S. ir I. S. vogti. Pasakoja, kaip A. G. pasakė A. S. ir I. S., kad bus kartu parduotuvėje, galbūt juos stebės ir jei jie pamatytų A. G., nekreiptų į jį dėmesio. M. A. pasako, kad prašė A. G. padaryti dar vieną krepšį. Abu svarsto tai, kad I. S. eitų vogti viena, taip pat tai, kad ji į krepšį prikrautų skutimosi peiliukų, o A. S. juos išneštų iš parduotuvės. M. A. užsimena, kad į Jungtinę Karalystę planavo išvežti dvi merginas, t. y. I. S. ir dar vieną. 2016-02-28 telefoniniame pokalbyje Nr. IID185 užfiksuota, kad M. A. skambina M. P.. Pasako, kad skambins Jungtinėje Karalystėje esantiems A. G., A. S. ir I. S.. 2016-02-28 telefoniniame pokalbyje Nr. IID188 užfiksuota, kad M. A. skambina M. P.. M. A. pasakoja sugalvotą nusikalstamos veikos planą. Pasakoja, kad asmenims nurodė, kad vienas eitų į parduotuvę, prikrautų pilną vežimą skutimosi peiliukų, alkoholio, maisto ir vežimą išstumtų pro parduotuvės įėjimą, o kitas atidarytų įėjimo duris. M. P. tam pritaria. M. A. pasako, kad kiti asmenys taip vogdavo kompiuterius, televizorius ir kitas prekes (t. 3, b. l. 1–62).

132Iš 2017-02-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo nustatyta, kad užfiksuotas 2016-03-11 A. L. ir M. A. telefoninis pokalbis (IID 381). M. A. skambina A. L.. Kalbasi apie I. S. ir A. S.. M. A. prašo atsiųsti I. S. telefono numerį. Pasako, kad nori susitikti ir pasiimti iš Jungtinės Karalystės parvežtus daiktus bei pasikalbėti apie tai, kad Jungtinėje Karalystėje pavogė iš A. G.. M. A. pasakojo A. L., kad I. S. ir A. S., būdami Jungtinėje Karalystėje, nesugebėjo pasivogti sau maisto. M. A. pasako, kad nori pasikalbėti su I. S. ir ją pabauginti. Pokalbio metu pasako: „pamyžinti“. Taip pat M. A. pasako, kad vagystės nepasisekė, nes niekas neprižiūrėjo vogti išvežtų asmenų. Taip pat kalba apie A. S.. A. L. pasakoja, kad A. S. už kelionę iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą susimokėjo pats, o I. S. liko skolinga juos abu parvežusiam autobusiuko vairuotojui. 2016-03-11 A. L. išsiunčia SMS žinutę M. A. su I. S. telefono numeriu ( - ). 2016-03-11 M. A. parašo SMS žinutes I. S.: „Atsiliepk grazuolyte cia m.“ (IID385) ir „Kai atsikelsi pamajakink ar zin parasyk“ (IID389). Nenustatytas asmuo parašo SMS žinutę M. A.: „pasuk inesai“ (IID405). 2016-03-11 telefoniniame pokalbyje Nr. IID 406 užfiksuota, kad M. A. skambina I. S.. M. A. paklausus, ar A. G. jam ką nors įdėjo, I. S. atsako, kad įdėjo skutimosi peiliukus. Susitaria po valandos susitikti. 2016-03-11 telefoniniame pokalbyje Nr. IID 414 užfiksuota, kad M. A. skambina I. S.. Susitaria susitikti netoli I. S. namų. 2016-03-11 telefoniniame pokalbyje Nr. 419 užfiksuota, kad M. A. skambina I. S.. I. S. telefonu atsiliepia vaikinas. Vaikinas pasako, kad I. S. išėjo ir pasako M. A., kur reikia važiuoti (t. 3, b. l. 63–68).

133Iš 2017-03-29 tarnybinio pranešimo dėl mobiliojo ryšio telefonų išklotinių analizės nustatyta, kad 2016-02-17 M. A. (tel. Nr. ( - )) tris kartus skambino A. S.. M. P. (tel. Nr. ( - )) panašiu laiku jungėsi prie tų pačių ar gretimų vietovių celių bokštų, todėl darytina prielaida, kad M. P. tuo metu, kai M. A. skambino A. S., buvo kartu. M. A. su I. S. (tel. Nr. ( - )) laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-03-11 bendravo 18 kartų. 2017-02-17 M. A. I. S. skambino du kartus. M. P. panašiu laiku jungėsi prie tų pačių ar gretimų vietovių celių bokštų, todėl darytina prielaida, kad M. P. tuo metu, kai M. A. skambino I. S., buvo kartu. 2016-02-17 M. P., M. A., I. S. ir A. S. naudojami abonentiniai numeriai panašiu laiku jungėsi prie tų pačių ar gretimų vietovių celių bokštų, todėl darytina prielaida, kad 2016-02-17 M. P. ir M. A., būdami kartu, susitiko su I. S. ir A. S.. Nustatyta, kad 2016-02-18 M. A., M. P., A. S. ir I. S. naudojami numeriai panašiu laiku jungėsi prie ( - ) bei ( - ) k. esančių celių bokštų, tai patvirtina, kad M. A. kartu su M. P. į ( - ) k. nuvežė A. S. ir I. S., kur buvo įsodinti į mikroautobusą, važiuojantį į Jungtinę Karalystę. Analizuojant I. S. ir A. S. naudojamų abonentinių numerių išklotines nustatyta, kad asmenys atgal į Lietuvą buvo parvežti 2016-03-06 (t. 3, b. l. 110–119).

134Iš 2016-09-07 kratos pas M. P., adresu ( - ), protokolo nustatyta, kad iš M. P. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 108 Dual“ (RN-944) IMEI1: ( - ), IMEI2: ( - ) be SIM kortelės ir SIM kortelės dėklas Nr. ( - ) (t. 3, b. l. 134–137).

135Iš 2017-04-21 apžiūros protokolo nustatyta, kad, SIM kortelės dėklo Nr. ( - ) SIM kortelės abonentinis numeris yra ( - ). Mobiliojo ryšio telefone „Nokia 108 Dual (RN-944)“ IMEI1: ( - ), IMEI2: ( - ) iki 2016-09-02 buvo naudojama SIM kortelė „Labas“, kurios abonentinis numeris ( - ) (t. 3, b. l.159–170).

136Iš 2016-09-07 kratos pas M. A., adresu ( - ), protokolo nustatyta, kad iš M. A. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 130 Dual“ IMEI1: ( - ), IMEI2: ( - ) su SIM kortele „Labas“ (t. 3, b. l. 181–184).

137Iš 2016-09-22 apžiūros protokolo nustatyta, kad, buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 130 Dual“ IMEI1: ( - ), IMEI2: ( - ) su SIM kortele „Labas“, kurios abonentinis numeris ( - ). SIM kortelės vidinėje atmintyje, adresų knygoje „M.“ vardu išsaugotas M. P. naudojamas mobiliojo ryšio abonentinis numeris ( - ) (t. 4, b. l. 159–182).

138Iš 2017-05-16 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad I. S. apklausos metu nurodė, jog 2016-02-17 į ( - ) pas A. L. ji buvo atvežta M. P. vairuojamu prabangiu džipu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad M. P. naudojosi „Mercedes-Benz ML 320 CDI“ automobiliu, valst. Nr. ( - ), kuris buvo registruotas S. D. vardu. M. P., naudodamasis automobiliu „Mercedes-Benz ML 320 CDI“, valst. Nr. ( - ), yra baustas administracine tvarka už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus 2015-05-05 ir 2016-02-13. Be to, internetiniame tinklalapyje www.autogidas.lt buvo rasti skelbimai, kad automobilis „Mercedes-Benz ML 320 CDI“ yra parduodamas dalimis ir skelbime buvo nurodyti M. P. ( - ) ir M. A. ( - ) telefono numeriai. S. D. apklausti nėra galimybės, kadangi jis gyvena ir dirba Norvegijoje. I. S., M. A. ir M. P. apklausų metu nurodė, kad 2016-02-18 į Kryžkalnį I. S. ir A. S. buvo nuvežti M. A. vairuojamu automobiliu „Audi A6“. M. A. paliudijo, kad jis naudojosi V. D., gim. ( - ), registruotu automobiliu. Nustatyta, kad tai automobilis „Audi A6 Avant“, valst. Nr. ( - ), kurio valdytoju nuo 2015-11-05 buvo įregistruoti M. A. ir V. D.. 2016-04-09 automobilis išregistruotas (t. 4, b. l. 12–18).

139Iš 2016-12-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad iš A. G. išreikalautas jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S5“ IMEI: ( - ) su SIM kortele „Labas“ Nr. ( - ) (t. 4, b. l. 69–71).

140Iš 2016-12-14 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S5“ IMEI: ( - ), kuriame įdėta SIM kortelė „Labas“ Nr. ( - ), kurios abonentinis numeris ( - ). Naudojant programinę įrangą gauta mobiliojo ryšio telefono bei telefone įdėtos SIM kortelės „Labas“ ataskaita. Peržiūrint ataskaitos duomenis, 903 ataskaitos puslapyje A. J. „Facebook¢o Messenger¢io“ programoje rastas rašytas pranešimas A. G.: „Labas reksas sake kai grysi atvaziuok pas jy pakalbet“. Pranešime minimas R. – M. A. (t. 4, b. l. 72–78).

141Iš 2016-09-07 M. A. asmens kratos protokolo nustatyta, kad iš M. A. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung J3“ IMEI: ( - ) su SIM kortele „Bitė“ Nr. ( - ) (t. 4, b. l. 156–158).

142Iš 2016-09-22 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas iš M. A. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung J3“ IMEI: ( - ) su SIM kortele „Bitė“ Nr. ( - ) (abonentinis numeris ( - )). Programiniu būdu gauta mobiliojo telefono ataskaita, kurią sudaro 1646 puslapiai. Ataskaitos 56 puslapyje adresų knygoje išsaugotas M. P. telefono numeris ( - ). Nuo 408 iki 421 puslapio M. A. ir A. G. susirašinėjimas bei pokalbiai. Duomenys gauti nuo 2016-02-25 iki 2016-09-07. Gautais duomenimis, laikotarpiu nuo 2016-02-25 iki 2016-03-08 M. A. ir A. G. nuolatos vienas kitam skambino bei rašė pranešimus. Iš pateiktų susirašinėjimų matyti, kad M. A. klausia A. G., ar šis įdėjo I. S. ir A. S. vogtų prekių. A. G. atsako, kad turėjo parvežti du pakelius skutimosi peiliukų. Taip pat M. A. papasakoja A. G., kad I. S. nesumokėjusi vairuotojui už grįžimą į Lietuvą pabėgo, o A. S. susimokėjo. Mikroautobuso vairuotojas I. S. ieškojo su jos nuotrauka ( - ) miestelyje. A. G. klausia M. A., kodėl jis pasakė A. J. apie tai, kad I. S. buvo pas jį. 2016-09-01 M. A. rašo A. G., kad jo ieško policija (t. 4, b. l.159–182).

143Iš 2016-09-07 M. P. asmens kratos protokolo nustatyta, kad iš M. P. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S6 Edge“ IMEI: ( - ) su SIM kortele „Labas“ Nr. ( - ) (t. 5, b. l. 82–84).

144Iš 2016-09-08 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas iš M. P. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S6 Edge“ IMEI: ( - ) su SIM kortele „Labas“ Nr. ( - ) (abonentinis numeris ( - )). Mobiliojo ryšio telefono vidinėje atmintyje, adresų knygoje, išsaugotas M. A. telefono numeris ( - ). Numeris išsaugotas „( - )“ vardu (t. 5, b. l. 85–89).

145Nors kaltinamieji dėl šio jiems pareikšto kaltinimo kaltais prisipažino iš dalies, jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

146BK 147 straipsnio redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2012-07-13, padaryti pakeitimai praplėtė baudžiamosios atsakomybės ribas ir palengvino galimybę nubausti asmenis už prekybą žmonėmis. Šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje įstatymo leidėjas nustatė papildomus alternatyvius būdus, apimančius tiek turtinę, tiek ir bet kokią kitą naudą (priimdamas ar sumokėdamas pinigus, gaudamas kitokią naudą), ir įrašė naują nuostatą, kad nukentėjusio asmens sutikimas jo išnaudojimui neturi reikšmės. Taip pat šios dispozicijos naujausioje redakcijoje praplėstos ir galimos išnaudojimo formos: išnaudojimas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, kitomis seksualinio išnaudojimo formomis, priverstinėms paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti, paliekant nebaigtinį galimų išnaudojimo formų sąrašą, kuris suteikia galimybę bausti asmenį už kito asmens išnaudojimą ir bet kokiais kitais straipsnyje konkrečiai neįvardytais tikslais.

147Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį inter alia (be kita ko) atsako tas, kas pasinaudodamas nukentėjusio asmens pažeidžiamumu, verbavo ar gabeno jį siekdamas, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas nusikalstamai veikai daryti. Šiuo atveju nukentėjusieji buvo išnaudojami daryti vagystes.

148Pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014).

149Nusikalstamos veikos padarymo būdas – pasinaudojimas nukentėjusio asmens pažeidžiamumu – konstatuojamas ir nustačius pasinaudojimą sunkia nukentėjusiųjų materialine padėtimi: nukentėjęs asmuo neturėjo darbo, augino vaiką, neturėjo pinigų kelionei, gyveno iš pašalpų, neturėjo kitų pajamų šaltinių ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016). Pažymėtina, kad kaip ir Europos teisėje, taip ir Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose yra įtvirtinta labai svarbi taisyklė, jog nukentėjusio asmens sutikimas neturi juridinės reikšmės patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybą žmonėmis. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, negali būti laikomas savanorišku. Prekybai žmonėmis skirtoje Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. balandžio 5 d. direktyvoje 2011/36/ES nurodyta, kad sąvoka „išnaudojimas įtraukiant į nusikalstamą veiką“ turėtų būti suprantama kaip asmens išnaudojimas, inter alia, verčiant užsiimti kišenvagystėmis, vagiliavimu parduotuvėse, prekyba narkotikais ir kita panašia veika, už kurią taikomos sankcijos ir kuri susijusi su finansiniu pasipelnymu.

150Baudžiamosios teisės doktrinoje verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimas nusikalstamai veikai daryti dažnai pasireiškia kaltininko pasiūlymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero, viskuo aprūpinto gyvenimo, nulėmusiais nukentėjusiųjų valios palenkimą bei sprendimą užsiimti nusikalstama veikla. Verbavimu kaltininkai siekia sutelkti potencialias aukas bet kuriai iš galimų išnaudojimo formų. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas. Nustačius, jog kaltininkai savo aktyviais ir tyčiniais veiksmais siekė, kad nukentėjusieji užsiimtų nusikalstama veikla, kvalifikuotina kaip asmenų verbavimas. Atitinkamai baudžiamosios teisės doktrina gabenimą kaip prekybos žmonėmis veiką apibrėžia kaip išnaudojimo tikslais atliekamą asmens transportavimą iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, vežimas automobiliu, lydėjimas traukiniu ar lėktuvu. Atsižvelgiant į tai, kad prekyba žmonėmis – tai nusikaltimas, kuris gali vykti tiek vietos, tiek tarptautinėje nelegalioje rinkoje, iš to išplaukia išvada, jog prekybos žmonėmis auka gali būti gabenama tiek vienos valstybės ribose, tiek iš vienos valstybės į kitą.

151Prekyba žmonėmis yra tyčinis nusikaltimas. BK 147 straipsnio specifika yra tokia, kad pats įstatymas detalizuoja nusikalstamos veikos padarymą tyčia kai kuriais labai svarbiais požymiais. BK 147 straipsnyje detalizuojamas kaltininko suvokimas, kad jis turi tikslą įtraukti auką į išnaudojimą arba, net ir neturėdamas tokio tikslo, suvokia, kad auka yra įtraukta arba bus įtraukta į išnaudojimą. Tokiu atveju svarbiausia tampa tai, jog kaltininkas tiesiog supranta, kad jis įgyvendina kažkokią sandorio su žmogumi tam, kad jį išnaudotų, funkciją, todėl tokio pobūdžio bylose svarbu atskleisti ir įrodyti asmens tyčią daryti tokias nusikalstamas veikas. Be to, atsakomybė už BK 147 straipsnyje numatytą nusikaltimą siejama ne su pačiu nukentėjusiojo išnaudojimu, o su kaltininko žinojimu, kad nukentėjusysis bus išnaudojamas. Taigi toks detalizavimas yra pateisinamas, nes prekyba žmonėmis yra pakankamai funkcionalus verslas. Vieni auką verbuoja, kiti ruošia ją išvežti, treti gabena ir t. t. Todėl, turint tokią įstatymų nustatytą formuluotę, kvalifikuoti asmens veiksmus kaip prekyba žmonėmis pakanka fakto, kad nusikaltėlis tiesiog suvokia, jog jis atlieka kažkokią funkciją dėl šio sandorio, kuriame siekiama žmogų išnaudoti.

152Šiuo atveju nustatyta, kad visi kaltinamieji atliko nusikalstamus veiksmus, kurie numatyti BK 147 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, nes buvo išvežti du asmenys.

153Nukentėjusiųjų parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, kaltinamųjų telefoninių pokalbių įrašai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai iš dalies ir pačių kaltinamųjų parodymai duoti, teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, asmenų parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusieji I. S. ir A. S., pasinaudojant sunkia jų socialine ir materialine padėtimi, kaltinamųjų buvo užverbuoti ir išgabenti nusikalstamoms veikoms vykdyti. Apie nukentėjusiųjų sunkią socialinę ir materialinę padėtį patvirtina byloje esantys procesiniai dokumentai. Apie tai, kad nukentėjusiųjų socialinė ir materialinė padėtis buvo sunki, žinojo visi kaltinamieji, nes pastarieji tarpusavyje bendravo, pažinojo nukentėjusiuosius.

154Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, nereikalauja pasekmių. Du nukentėjusieji buvo išgabenti į Jungtinę Karalystę nusikalstamoms veikoms vykdyti, buvo tikėtasi gauti iš jų atitinkamos naudos, tačiau dėl nukentėjusiųjų nesugebėjimo vykdyti nusikalstamas veikas, dėl baimės būti sulaikytiems, jie nesugebėjo pateisinti kaltinamųjų lūkesčių ir šie iš šios nusikalstamos veikos jokių pajamų negavo. Nukentėjusioji į Lietuvą atvežė kelis skutimosi peiliukus. Iš vagysčių kaltinamieji pajamų neuždirbo, tačiau tai nepanaikina kaltinamųjų kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Šiuo atveju nukentėjusieji buvo verbuojami bei gabenami į užsienio valstybę pasinaudojant jų pažeidžiamumu ir tai nustatyta byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusieji užaugo daugiavaikėse šeimose, abu neturėjo darbo, jų šeimos gyveno iš pašalpų, buvo įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nukentėjusieji buvo jauno amžiaus.

155Kad visi trys kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas akivaizdžiai patvirtina ir užfiksuoti telefoniniai pokalbiai.

156Teismas netiki kaltinamojo M. P. parodymais, kad jo ketinimai buvo tik tokie, kad jis pats norėjo važiuoti pas A. G., todėl taip ir kalbėjo su nukentėjusiaisiais, nes tai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei teismas jo parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad kaltinamasis M. P. aktyviai bendravo su nukentėjusiaisiais skatindamas juos vogti daugiau bei duodamas nurodymus, aptarinėjo su M. A. šios nusikalstamos veikos darymo klausimus, važiavo vežant nukentėjusiuosius į Kryžkalnį žinodamas, ko pastarieji ten važiuoja, nes apie tai buvo kalbama.

157Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).

158Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai.

159Byloje nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

160Tačiau nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad vykdant išankstinį susitarimą, M. P. ir M. A., siekdami apriboti I. S. ir A. S. judėjimo laisvę, kad šie nepabėgtų, 2016-02-17 vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, atvežė I. S. ir A. S. pas A. L. į namus, adresu ( - ).

161Byloje nustatyta, kad I. S. buvo atvežta kaltinime nurodytu adresu, bet ten gyveno jos močiutė, o A. S. buvo paimtas iš namų. Tačiau tai nepanaikina kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymo fakto.

162Kadangi kaltinamieji veikdami bendrininkų grupe, pasinaudodami nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, verbavo ir gabeno juos į užsienį siekdami, kad nukentėjusieji būtų išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti, jų nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 147 straipsnio 2 dalį.

163Poveikis nukentėjusiajai

164Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. S. patvirtino, kad kaltinamasis M. A. buvo pas ją atvažiavęs, kai mirė jos mama ir prašė, kad ji teisme pasakytų, kad ši važiavo į užsienį savo noru, nes jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Ji atsakė, kad pasakys tiesą. Šis jos negąsdino, buvo apsikabinęs, tačiau ji jo bijojo, nes L. jai buvo sakęs, kad jai gali būti blogai.

1652017-05-04 ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip nukentėjusioji I. S. papildomos apklausos metu parodė, kad ji su M. A. buvo susitikusi mirus jos mamai, t. y. apie 2016-12-20. Jis atvažiavo kartu su E. J.. Tuo metu I. S. buvo pas tetą. Ji nenorėdama išėjo pasikalbėti su M. A.. M. A. klausė, ar I. S. apklausė policija. Ji sakė, kad ne. Tada M. A. paklausė, ar ji žino, ką sakyti, jeigu ją apklausinės policija. I. S. pasakė, kad pasakys visą tiesą, t. y. kad M. A. ją apgavo. M. A. sakė, kad jeigu I. S. taip pasakys, jam gresia 8 metai kalėjimo. Liepė sakyti, kad į Jungtinę Karalystę važiavo savo noru (t.1, b. l. 126–131).

1662017-07-31 nukentėjusioji I. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad kai mirė jos mama (2016-12-20) I. S. grįžus iš užsienio į laidotuves, vieną iš pašarvojimo naktų, nakvojant pas tetą, nakties metu (3–4 val.) atvažiavo M. A. su drauge E. J.. M. A. sakė sakyti, kad I. S. į Jungtinę Karalystę išvyko vogti savo noru. Sakė, jeigu taip nesakys, jis gaus 8 metus kalėjimo. M. A. jos negąsdino, buvo apsikabinęs. I. S. sutiko, nes labai bijojo. A. L. yra pasakojęs, kad M. A. ir jo draugai gali jai ką nors padaryti (t. 1, b. l. 155–157).

167Iš 2017-04-25 savanoriško daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad I. S. pateikė apžiūrai savo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, į kurį gavo „Facebook¢o“ „Messenger¢io“ žinutes iš R. J. apie tai, kad M. A. nori su ja susitikti (t. 1, b. l. 132–134).

168Iš 2017-04-25 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas I. S. mobiliojo ryšio telefonas, kuriame rastos R. J. siųstos „Facebook¢o“ „Messenger¢io“ žinutės, iš kurių matyti, kad M. A. siekia susitikti su I. S. (t. 1, b. l. 135–144).

1692017-08-23 ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja E. J. papildomos apklausos metu parodė, kad ji 2016 m. gruodžio mėn., tuo metu, kai buvo mirusi I. S. motina, buvo pas M. A. namuose, kuriuose buvo ir M. A. sugyventinė K. Ž.. M. A. buvo išgėręs alkoholio. M. A. norėjo pasikalbėti su I. S.. Jis žinojo, kad yra mirusi I. S. motina, ir norėjo jai pareikšti užuojautą. Kadangi jis buvo išgėręs ir negalėjo vairuoti, jis paprašė, kad E. J. surastų vairuotoją. K. Ž. nevairuoja. E. J. paprašė M. Š.. M. Š. sutiko juos pavežti už užmokestį. Už kelionę mokėjo M. A.. K. Ž. kartu nevažiavo, nes namuose buvo jų mažametis vaikas. Iš pradžių nuvyko į vietą, kur anksčiau gyveno I. S., tačiau namuose nieko nebuvo. Tada nuvažiavo pas I. S. tetą į ( - ). M. Š. pasistatė automobilį prie keliuko ir liko jame laukti, o E. J. su M. A. nuėjo į kiemą. Pasibeldus į namo duris, jas atidarė I. S. brolis D., kurio jie paprašė, kad pakviestų I. S.. M. A. ir E. J. išreiškė užuojautą I. S. dėl mamos mirties, po to M. A. pasakė, kad nori pasikalbėti su I. S., ir paprašė, kad E. J. eitų jo palaukti automobilyje. M. A., važiuodamas pas I. S., žinojo, kad jam negalima bendrauti ir ieškoti ryšių su I. S.. Pas I. S. jie nuvažiavo vėlai, po 23 val., tikslaus laiko neprisimena (t. 2, b. l. 84–87).

170Iš 2017-08-30 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad M. Š. dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir šiuo metu jis yra išvykęs į reisą, todėl nėra galimybės jo apklausti (t. 2, b. l. 105–106).

171Liudytojas D. S. parodė, kad M. A. pažįsta, kitų nepažįsta. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Žino, kad jo sesuo buvo išvežta į užsienį, daugiau nieko nežino. Jis neteko mamos 2016 metais. Sesuo už jį vyresnė dvejais metais. Po mamos mirties jie vieną dieną buvo pas dėdę S. A..

172Kai mama buvo pašarvota, vakare buvo atvažiavęs M. A. su E. J.. E. J. buvo sesers draugė. Jie visi trys kalbėjosi. Jis negirdėjo, apie ką jie kalbėjo. Jam liepė išeiti, sakė, kad nori pasikalbėti, todėl jis išėjo. Jie kalbėjosi apie 10–15 minučių.

173Perskaičius liudytojo parodymus (t. 2, b. l. 127–130), liudytojas patikslino, kad pokalbis galėjo užtrukti ir apie 20 minučių, o sugrįžusi sesuo jam nieko nepasakojo. Pati sesuo jam sakė, kad ketina išvykti į Angliją. Jis žinojo, kad ji buvo išvykusi. Jų pokalbis buvo po mamos mirties, buvo po metų ir 4 mėnesių po to, kai ji buvo sugrįžusi iš Anglijos. Po mamos mirties I. buvo išvažiavusi į Vokietiją, o jis gyveno globos namuose. Žinojo, kad sesuo išvažiuoja į Vokietiją. Ji buvo išvažiavusi su drauge K.. Buvo išvažiavusi dirbti, dirbo 5–6 mėnesius. Po to buvo grįžusi, tai buvo po mamos mirties. Prieš dvejus metus sesuo buvo išvykusi dirbti į Angliją, bet jis gerai nepamena. Buvo išvažiavusi dirbti. Ji buvo susijusi su M. A.. Paskui jam sakė, kad važiavo su A. ir M.. Esant mamai gyvai sesuo buvo išvykusi į Angliją su A. S.. Sakė, kad važiuoja dirbti, paskui sakė, kad vogė. Kas dar važiavo, nežino. Sesuo sakė, kad su A. S. važiavo vogti, daugiau jam nieko nepasakojo. Mamai dar būnant gyvai ji buvo grįžusi iš Vokietijos, paskui, kada mama buvo mirusi, buvo atvažiavęs M. A. su E. J. ir norėjo pasikalbėti su seserimi. Sesuo jam apie M. P. nieko nesakė ir jis jo nepažįsta. D. M. P. pažįsta, nes kai jis buvo nuvažiavęs pas M. A., jie susipažino. Dabar žino, kad M. buvo susijęs su M..

174Jų šeimoje buvo 6 vaikai, 5 vaikai gyvena globos namuose, tik vyriausia sesuo gyvena kitur. Taip atsitiko, nes mirė mama. Iki jos mirties gyveno visi kartu, gyvenimo sąlygos buvo normalios, mama nedirbo, tėvas dirbo, pinigų visiems užtekdavo, socialiniai darbuotojai pas juos lankydavosi. Per apklausą policijoje jam nebuvo daromas psichologinis spaudimas.

1752017-09-04 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas D. S. parodė, kad jis prisimena, jog 2016 m. gruodžio mėn., kai mirė jo mama, jis ir sesuo I. S. nakvojo ( - ) pas dėdę S. A.. Tikslios dienos neprisimena, tačiau mama buvo pašarvota, dar nepalaidota, pas juos atvyko M. A. su E. J.. Jie pasibeldė į duris, duris atidarė D. S.. Su D. S. jie nesikalbėjo, prašė pakviesti I. S.. D. S. ją pakvietė. M. A. jam pasakė neiti: „čia reik pašnekėti tarp mūsų“, todėl D. S. liko namie, o I. S. išėjo pasikalbėti su M. A. ir E. J. toliau nuo namo link keliuko. Jų pokalbis truko apie 20 minučių. D. S. pokalbio negirdėjo ir I. S. jam nesipasakojo, apie ką jie kalbėjosi. D. S. nežinojo, kad I. S. ketina išvykti į Jungtinę Karalystę, tačiau vėliau iš mamos sužinojo, kad ji buvo išvykusi ir iš ten pabėgo, bei tai, kad su jos išvykimu buvo susijęs M. P. (t. 2, b. l.127–130).

176Pagal BK 233 str. 1 d. inter alia atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti nukentėjusį asmenį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

177BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.

178Baudžiamoji atsakomybė numatyta ne už bet kokį poveikį proceso dalyviams, o tik už poveikį duodant parodymus, išvadas, paaiškinimus, taip pat už trukdymą atvykti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013). BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus.

179Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2013, 2K-102/2010, 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007).

180Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo M. A. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką. Tai pripažino ir pats kaltinamasis, tai įrodo nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes.

181Kadangi kaltinamasis M. A. darė poveikį nukentėjusiajai, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 233straipsnio 1 dalį.

182Nukentėjusysis A. S. pareiškė 10 000 eurų, o nukentėjusioji I. S. – 20 000 eurų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.

183Nukentėjusiosios I. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, o nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys atmestinas.

184Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusių asmenų kaltę; 3) žalą padariusių asmenų turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

185Nukentėjusiosios I. S. civilinis ieškinys iš dalies tenkintinas. Iš civilinio ieškinio, nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą. Tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl žalą turi atlyginti kaltinamieji. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad kaltinamieji vartojo prieš I. S. fizinį ar psichologinį smurtą, gyvenimo sąlygos buvo geros, nusikalstamos veikos darymo laikas buvo labai trumpas, tai yra ji buvo išvežta neilgam laikui. Ji pati niekur nesikreipė dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo. Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų bei teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl mažintina iki 500 eurų.

186Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys atmestinas, nes jis teisme parodė, kad nesijautė išnaudojamas, jautėsi lygus su nusikalstamą veiką dariusiais asmenimis, pats sutiko važiuoti žinodamas važiavimo tikslą, be to, jis jau buvo važiavęs į užsienį vogti ir anksčiau. Šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad A. S. dėl padaryto nusikaltimo prekyba žmonėmis (BK 147 straipsnio 2 dalis) patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą.

187Iš kaltinamųjų solidariai priteistinos nukentėjusiosios kelionės išlaidos.

188Kaltinamųjų atsakomybės lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai kad prekybą žmonėmis padarė veikdami bendrininkų grupe bei iš savanaudiškų paskatų.

189Paskiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį bei kaltinamųjų asmenybes.

190Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visų pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą.

191Kaltinamasis M. A. padarė tyčinius labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe iš savanaudiškų paskatų. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama į jo vaidmenį vykdant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei į tai, kad anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Nusikalstamos veikos darymas truko trumpą laiką. Turi šeimą, augina nepilnametį vaiką. Įvertinus šias aplinkybes manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei nustatyta BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis.

192Kaltinamasis M. P. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka. Nusikalstamos veikos darymas truko trumpą laiką. Atsižvelgiama į jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką. Įvertinus šias aplinkybes manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijos numatytas vidurkis.

193Kaltinamasis A. G. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Nusikalstamos veikos darymas truko trumpą laiką. Atsižvelgiama į jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką. Turi šeimą, augina nepilnametį vaiką. Įvertinus šias aplinkybes manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis.

194Teisėja, vadovaudamasi BPK 301–303 straipsniais,

Nutarė

195M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 233 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

196pagal BK 147 straipsnio 2 dalį – 5 m. laisvės atėmimo bausme;

197pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 900 Eur) bauda.

198Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu bei paskirti subendrintą 5 m. laisvės atėmimo bausmę bei 50 MGL (1 900 Eur) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

199Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

200Bausmės pradžią nustatyti nuo faktinio M. A. sulaikymo dienos.

201Į bausmės laiką įskaityti M. A. sulaikymo laiką nuo 2016-09-07 iki 2016-09-09.

202A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 5 m. laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

203Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

204Bausmės pradžią nustatyti nuo faktinio A. G. sulaikymo dienos.

205M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

206Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomųjų priemonių nekeisti.

207Į bausmės laiką įskaityti M. P. sulaikymo laiką nuo 2016-09-07 iki 2016-09-09.

208Bausmės pradžią nustatyti nuo faktinio M. P. sulaikymo dienos.

209Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį atmesti.

210Nukentėjusiosios I. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

211Iš kaltinamųjų M. P., M. A., A. G. solidariai nukentėjusiajai I. S. priteisti 500 Eur neturtinės žalos bei 11, 89 Eur proceso išlaidų valstybei.

212Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus tvarkyti taip: CD laikmenas palikti prie bylos, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 108 Dual (RN-944)“, IMEI1: ( - ), IMEI2: ( - ) ir SIM kortelės dėklą „Labas“ Nr. ( - ), kratos metu paimtus iš M. P., saugomus Tauragės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B, serija BBB Nr. 063612, grąžinti M. P. nurodytam asmeniui.

213Nešiojamąjį kompiuterį „Asus AX5-2C“ Nr. E4N0CV51700618B, kratos metu paimtą iš M. P., grąžinti jo nurodytam asmeniui.

214Nešiojamuosius kompiuterius „Lenovo Yoga 500-14IBD S/N R90JXCJZ“ ir „Acer Cromebook S/N: NXSHEEK0013500398B7600“, kratos metu paimtus iš M. A., grąžinti jo nurodytam asmeniui.

215Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M.... 3. A. G., a. k. ( - ), gim. ( - ), Lietuvoje, LR pilietis, deklaruota gyv. vieta (... 4. M. P., a. k. ( - ), gim. ( - ), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis,... 5. Teismas... 6. kaltinamieji M. A., A. G., M. P., veikdami bendrininkų grupe, pasinaudodamas... 7. Kaltinamieji M. A., M. P., A. G., veikdami bendrininkų grupe, iki 2016 m.... 8. Tokiais savo veiksmais kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK... 9. Be to, kaltinamasis M. A. darė poveikį nukentėjusiajai, būtent:... 10. Kaltinamasis M. A., turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją I. S., kad ji... 11. Tokiais savo veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233... 12. Kaltinamasis M. A. parodė, kad A. G. – kaimynės vyras, o M. P. – draugas... 13. Nebuvo baramasi, tokia jaunų žmonių kalba, jaunimas šiais laikais visaip... 14. Perskaičius jo parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu,... 15. I. jau buvo sugrįžusi, kai jis sužinojo, kad mirė jos mama, nuvažiavo... 16. Kiek žino, S. ir S. nieko gero nepavogdavo. Jam parvežė dėžutę skutimosi... 17. Prisipažįsta, kad blogai padarė, jog nuvežė juos į Kryžkalnį, yra S. ir... 18. S. galbūt ir gyrėsi, kad yra važiavęs į Švediją vogti. Bet nebuvo... 19. Pas S. namuose nebūdavo, normali panelė buvo, vertinant pagal jos rūbus. Ji... 20. Pirma I. S. prakalbo, kad nori darbo, paklausus, kokio, sakė, kad vogti. Jis... 21. Dabar gyvena su sugyventine, su kuria buvo susipykęs, augina sūnų, gim. ( -... 22. Mano, kad I. S. supyko, kai jis pasakė, kad tarp jų viskas baigta.... 23. Kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo metu, pagal jam pareikštus kaltinimus... 24. Kaltinamasis A. G. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. M. A.... 25. Daugiausia bendravo su M. A.. Gyveno Anglijoje, susipyko su drauge, išėjo... 26. Perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu,... 27. nežino, ar pats A. būtų vogęs. Kai jis išėjo gyventi į kitą butą su... 28. Kai užsidirbs pinigų, turėjo atiduoti skolą už kelionę. A. nesakė, kad... 29. Nuvažiavo į parduotuvę, nupirko antklodes ir parvažiavo namo. Jie patys... 30. Daugiausia su A. šnekėdavo, P. nebūdavo. Kai atvažiavo ir buvo apsivogę... 31. Kai išvažiavo iš Anglijos, išvažiuodami dar jo draugę apvogė. Dėl... 32. Nepamena, ar buvo kalbama, kad kiti atvažiuos, nes jis turėjo išeiti iš to... 33. Niekas jų nesiuntė vogti, jie patys norėjo važiuoti. Su M. A. apie daiktus... 34. A. pasakė, kad atvažiuos du žmonės, viskas buvo labai spontaniška,... 35. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus. P. nematydavo, galbūt ir... 36. Kai S. ir S. atvažiavo pas jį, jie buvo nusiteikę vogti. Abu kalbėjo apie... 37. Jis Anglijoje gyvena nuo 2012 metų, turi nuolatinį darbą, dirbo paukštyne... 38. Nebuvo, kad lieptų S. suplėšyti, išmesti drabužius. Nepamena pokalbių,... 39. Vagystę vertina blogai, jų vogti nevedė, jie patys ėjo, tokio tikslo jis... 40. Ikiteisminio tyrimo metu prieš pasirašydamas neperskaitė parodymų iki galo.... 41. Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu... 42. Kaltinamasis M. P. parodė, kad su M. A. bendrauja 14 metų, jis persikraustė... 43. Perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis... 44. Kai vežė juos į Kryžkalnį, S. kažką kalbėjo, bet jis nelabai kreipė... 45. Kai važiavo pasiimti mergaitę, kad prižiūrėtų M. G. vaiką, tada S.... 46. Jis nemotyvavo jų daryti nusikaltimus, tokio tikslo neturėjo. Jo tikslas buvo... 47. Turi savo verslą, sūnų ir jį išlaiko, nusikaltimų nedaro.... 48. Kaltinamasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu... 49. Prekyba žmonėmis... 50. Nukentėjusysis A. S. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta visus. A. G. iki... 51. Jam paskambino buvęs klasės draugas A. L. ir pasakė, kad M. A. nori su juo... 52. Turi abu tėvus, jie pas juos yra 7 vaikai. Pas tėvus gyveno jis ir brolis, o... 53. Anglijoje už vagystes buvo sulaikytas vieną kartą, bet nieko nerado ir... 54. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją sakė tiesą, jo duotais... 55. Jam paskambino, kad atvažiuoja, susiruošė ir išvažiavo. Pas L. nevažiavo,... 56. Susitikimas įvyko kaime, atvažiavo M. P. ir M. A.. Atvažiavo su automobiliu... 57. Iki išvažiavimo su I. susitikęs nebuvo ir nekalbėjo. A. L. klausė, ar... 58. Jis anksčiau M. nepažinojo, paskui susipažino, kai antrą kartą atvažiavo... 59. Jis nukentėjo, nes turėjo skolintis pinigų už kelionę ir atgal. Kelionę... 60. Ieškinį pareiškė 10 000 Eur. Mano, kad tokia jam buvo padaryta moralinė... 61. Dėl nemigos ar kitų su tuo susijusių sveikatos sutrikimų nesigydė.... 62. Jautėsi su kaltinamaisiais lygiavertis. Prie įvykio organizavimo... 63. 2016-05-30 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip nukentėjusysis A. S.... 64. 2016-06-02 nukentėjusysis A. S. papildomos apklausos metu parodė, kad į... 65. Iš 2016-06-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą... 66. 2016-12-01 nukentėjusysis A. S. papildomos apklausos metu parodė, kad 2016 m.... 67. Iš 2016-12-01 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo... 68. 2017-02-23 nukentėjusysis A. S. papildomos apklausos metu parodė, kad... 69. Iš 2017-02-23 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo... 70. 2017-04-06 nukentėjusysis A. S. papildomos apklausos metu parodė, kad... 71. 2017-07-31 nukentėjusysis A. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją... 72. Iš 2017-04-26 POLIS CDB duomenų nustatyta, kad A. S. užaugo 7 vaikų... 73. Iš 2016-06-20 Lietuvos darbo biržos duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo... 74. Iš 2017-04-07 antstolės A. T. pateiktos informacijos nustatyta, kad jos... 75. Nukentėjusioji I. D. (I. S.) parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta M. A.,... 76. Baigusi 10 klasių buvo išvykusi į Jungtinę Karalystę pas tetą atostogų.... 77. Būdama Vokietijoje sužinojo, kad mirė mama, laikinai apsistojo pas tetą ir... 78. Kad A. kalbėtų su M., negirdėjo. Buvo, kad M. pasakydavo I., o šis... 79. Nelabai pamena, ar, kai jie tarpusavyje kalbėdavo, buvo paminėtas M. vardas,... 80. Kai sugrįžo į Lietuvą ir buvo perduoti peiliukai, M. P. sėdėjo mašinoje,... 81. R. J. pažįsta ir jis jai rašė žinutes į „Facebook?ą“. Rašė, kad... 82. Į kokias parduotuves turi eiti vogti, rodė A.. Vogti visada kartu eidavo su... 83. Yra pareiškusi 20 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.... 84. Kreiptis į policiją bijojo, bijojo M. ir A.. Jai sugrįžus į Lietuvą,... 85. Iki tol, kol išvyko į Angliją, jų gyvenimo sąlygos buvo prastos, jiems... 86. Nežino, kas kažką pavogė mikroautobuse.... 87. 2017-02-07 ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip nukentėjusioji I. S.... 88. 2017-05-04 nukentėjusioji I. S. apklausos metu, kuriame buvo daromas vaizdo ir... 89. 2017-07-31 nukentėjusioji I. S. apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo... 90. Iš 2017-02-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo... 91. Iš 2016-05-16 I. S. asmens duomenų nustatyta, kad ji yra užaugusi 7 vaikų... 92. Iš 2016-06-20 Lietuvos darbo biržos duomenų nustatyta, kad I. S. laikotarpiu... 93. Iš 2016-06-20 „Sodros“ duomenų nustatyta, kad I. S. nėra dirbusi (t.1,... 94. Liudytojas V. S. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta M. A., kuris gyvena... 95. Su L. ir S. iš viso nebendrauja. S. iš vienos klasės, tačiau nebendrauja,... 96. Nelabai pamena parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Juos... 97. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad turėjo A. telefono... 98. Nežino, kur buvo 2016 m. vasario 17 d. su S.. Galbūt jis paprašė kažkur... 99. 2016-12-01 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją V. S. parodė,... 100. 2017-04-20 liudytojas V. S. papildomos apklausos metu parodė, kad M. A.... 101. 2016-06-06 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją R. S., kurie... 102. Iš 2017-04-26 POLIS CDB duomenų nustatyta, kad R. S. 2016-12-20 mirė (t. 2,... 103. Iš 2016-06-08 A. S. buities tyrimo akto nustatyta, kad A. S. yra bedarbis,... 104. Iš 2016-06-08 I. S. buities tyrimo akto nustatyta, kad I. S. yra bedarbė,... 105. Iš 2016-08-31 pažymos apie šeimos sudėtį nustatyta, kad R. S. augina 5... 106. Liudytojas A. L. parodė, kad pažįsta tik M. A. ir šiek tiek M. P..... 107. Pas A. kartais atvažiuodavo M. P.. Jis su P. nebendravo ir nieko... 108. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.... 109. Atpažinimas iš nuotraukų buvo, iš veido bruožų atpažino M..... 110. Tai, kad būtų pasakęs sakinį „kad niekur nedingtų“, nepamena. Atvežė... 111. S. prieš išvažiuojant tą naktį pas jį nakvojo trumpai. Buvo užėjęs,... 112. I. ir S. užrakinti nebuvo, laisvė atimta nebuvo.... 113. 2016-09-08 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją A. L. parodė,... 114. Iš 2016-09-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo nustatyta,... 115. 2017-07-18 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją D. V. parodė,... 116. Liudytoja E. J. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta visus. Byloje buvo... 117. M. sakė, kad tie asmenys važiavo dirbti, kad buvo nuvežti vogti, nežinojo.... 118. Pas S. buvo atvažiavusi vėlai vakare, dienos nepasakys. M. nuėjo... 119. I. buvo jos draugė. Ji buvo ne vieną sykį apsivogusi, vogdavo, kur tik... 120. 2017-05-03 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją E. J. parodė,... 121. Liudytojas R. J. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta visus tris. M. A. jo... 122. Teisėjai perskaičius liudytojo parodymus (t. 2, b. l. 114–117), liudytojas... 123. Nežino, kodėl M. A. jo paprašė parašyti I. S., kodėl nerašė, pats jis... 124. I. S. „Facebook?e“ buvo jo drauguose. Kai jai parašė, buvo parašyta... 125. M. A. parašyti I. S. paprašė vieną kartą. Jis jai parašė kelias... 126. 2017-05-22 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją R. J. parodė,... 127. 2017-05-22 nepilnamečio R. J. apklausoje dalyvavo atstovė pagal įstatymą... 128. Iš 2016-11-14 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių... 129. Iš 2016-11-21 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių... 130. Iš 2016-09-07 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad atliekant kriminalinės... 131. Iš 2017-02-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos... 132. Iš 2017-02-13 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos... 133. Iš 2017-03-29 tarnybinio pranešimo dėl mobiliojo ryšio telefonų... 134. Iš 2016-09-07 kratos pas M. P., adresu ( - ), protokolo nustatyta, kad iš M.... 135. Iš 2017-04-21 apžiūros protokolo nustatyta, kad, SIM kortelės dėklo Nr. (... 136. Iš 2016-09-07 kratos pas M. A., adresu ( - ), protokolo nustatyta, kad iš M.... 137. Iš 2016-09-22 apžiūros protokolo nustatyta, kad, buvo apžiūrėtas... 138. Iš 2017-05-16 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad I. S. apklausos metu... 139. Iš 2016-12-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta,... 140. Iš 2016-12-14 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo... 141. Iš 2016-09-07 M. A. asmens kratos protokolo nustatyta, kad iš M. A. paimtas... 142. Iš 2016-09-22 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas iš M. A.... 143. Iš 2016-09-07 M. P. asmens kratos protokolo nustatyta, kad iš M. P. paimtas... 144. Iš 2016-09-08 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas iš M. P.... 145. Nors kaltinamieji dėl šio jiems pareikšto kaltinimo kaltais prisipažino iš... 146. BK 147 straipsnio redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2012-07-13, padaryti... 147. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį inter alia (be kita ko) atsako tas, kas... 148. Pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui,... 149. Nusikalstamos veikos padarymo būdas – pasinaudojimas nukentėjusio asmens... 150. Baudžiamosios teisės doktrinoje verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus... 151. Prekyba žmonėmis yra tyčinis nusikaltimas. BK 147 straipsnio specifika yra... 152. Šiuo atveju nustatyta, kad visi kaltinamieji atliko nusikalstamus veiksmus,... 153. Nukentėjusiųjų parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti,... 154. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, nereikalauja pasekmių. Du... 155. Kad visi trys kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas akivaizdžiai... 156. Teismas netiki kaltinamojo M. P. parodymais, kad jo ketinimai buvo tik tokie,... 157. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės... 158. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje... 159. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami... 160. Tačiau nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad vykdant išankstinį... 161. Byloje nustatyta, kad I. S. buvo atvežta kaltinime nurodytu adresu, bet ten... 162. Kadangi kaltinamieji veikdami bendrininkų grupe, pasinaudodami... 163. Poveikis nukentėjusiajai ... 164. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. S. patvirtino, kad kaltinamasis M. A.... 165. 2017-05-04 ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip nukentėjusioji I. S.... 166. 2017-07-31 nukentėjusioji I. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją... 167. Iš 2017-04-25 savanoriško daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad I. S.... 168. Iš 2017-04-25 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas I. S.... 169. 2017-08-23 ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja E. J. papildomos... 170. Iš 2017-08-30 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad M. Š. dirba tolimųjų... 171. Liudytojas D. S. parodė, kad M. A. pažįsta, kitų nepažįsta. Buvo... 172. Kai mama buvo pašarvota, vakare buvo atvažiavęs M. A. su E. J.. E. J. buvo... 173. Perskaičius liudytojo parodymus (t. 2, b. l. 127–130), liudytojas... 174. Jų šeimoje buvo 6 vaikai, 5 vaikai gyvena globos namuose, tik vyriausia sesuo... 175. 2017-09-04 ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas D. S. parodė,... 176. Pagal BK 233 str. 1 d. inter alia atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė... 177. BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas bet kokiu būdu siekė... 178. Baudžiamoji atsakomybė numatyta ne už bet kokį poveikį proceso dalyviams,... 179. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233... 180. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo... 181. Kadangi kaltinamasis M. A. darė poveikį nukentėjusiajai, jo nusikalstama... 182. Nukentėjusysis A. S. pareiškė 10 000 eurų, o nukentėjusioji I. S. – 20... 183. Nukentėjusiosios I. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, o... 184. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250... 185. Nukentėjusiosios I. S. civilinis ieškinys iš dalies tenkintinas. Iš... 186. Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys atmestinas, nes jis teisme parodė,... 187. Iš kaltinamųjų solidariai priteistinos nukentėjusiosios kelionės... 188. Kaltinamųjų atsakomybės lengvinančių aplinkybių nėra, jų atsakomybę... 189. Paskiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų... 190. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik... 191. Kaltinamasis M. A. padarė tyčinius labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus.... 192. Kaltinamasis M. P. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Atsakomybę... 193. Kaltinamasis A. G. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Atsakomybę... 194. Teisėja, vadovaudamasi BPK 301–303 straipsniais,... 195. M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 147 straipsnio 2... 196. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį – 5 m. laisvės atėmimo bausme;... 197. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 900 Eur) bauda.... 198. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi,... 199. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.... 200. Bausmės pradžią nustatyti nuo faktinio M. A. sulaikymo dienos.... 201. Į bausmės laiką įskaityti M. A. sulaikymo laiką nuo 2016-09-07 iki... 202. A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 2... 203. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.... 204. Bausmės pradžią nustatyti nuo faktinio A. G. sulaikymo dienos.... 205. M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 2... 206. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomųjų priemonių nekeisti.... 207. Į bausmės laiką įskaityti M. P. sulaikymo laiką nuo 2016-09-07 iki... 208. Bausmės pradžią nustatyti nuo faktinio M. P. sulaikymo dienos.... 209. Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį atmesti.... 210. Nukentėjusiosios I. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.... 211. Iš kaltinamųjų M. P., M. A., A. G. solidariai nukentėjusiajai I. S.... 212. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus tvarkyti taip: CD laikmenas... 213. Nešiojamąjį kompiuterį „Asus AX5-2C“ Nr. E4N0CV51700618B, kratos metu... 214. Nešiojamuosius kompiuterius „Lenovo Yoga 500-14IBD S/N R90JXCJZ“ ir... 215. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...