Byla 1A-810-245/2019
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. F. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir jam skirta 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. F. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. F. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir jam skirta 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. F., be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, jei tai nesusiję su gydymusi.

4Nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų V. J. ir D. J. civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies, priteisiant nukentėjusiesiems po 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5Iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nuspręsta nukentėjusiesiems priteisti po 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6Iš nuteistojo V. F. nukentėjusiesiems priteista 1270,50 Eur atstovavimo išlaidų.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

81.

9V. F. (toliau – V. F.) Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad jis, 2018 m. gegužės 15 d., apie 10.40 val. ( - ) link ( - ). vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. ( - ), ties sankryža su ( - ) reguliuojamoje šviesoforu pėsčiųjų perėjoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 29 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, degant jo krypties transporto priemonių eismui draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, važiavo, partrenkė ir sužalojo iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį perėjoje ėjusią pėsčiąją J. J., kuri dėl padarytų sužalojimų 2018 m. birželio 6 d. mirė Kauno klinikų Neurochirurginės reanimacijos skyriuje.

102.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sumažinti jam pirmosios instancijos teismo priteistą pinigų sumą dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo.

122.1.

13Apeliantas nurodo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog jis neprisipažino kaltu dėl J. J. mirties. Apelianto teigimu, jis neneigė, kad J. J. į pėsčiųjų perėją įžengė degant žaliam šviesoforo signalui pėstiesiems ir to, kad jis turėjo sustoti prie pėsčiųjų perėjos ir praleisti pėsčiuosius. Nuteistojo teigimu, jis tik paaiškino aplinkybes, kaip jis įvažiavo į reguliuojamą sankryžą.

142.2.

15V. F. teigimu, pirmosios instancijos teismo priteisti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pernelyg dideli. Skunde nuteistasis teigia, kad jis supranta nukentėjusiųjų patiriamą skausmą dėl jo sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo nukentėjusiųjų dukra, tačiau nurodo, kad yra senyvo amžiaus – 80 metų, jo gaunamos pensijos dydis yra 363,43 Eur, taip pat, kad turi sveikatos problemų, gali judėti tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, todėl jokiomis priemonėmis negali užtikrinti tinkamo minėtų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos priteisimo įgyvendinimo.

163.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Osvaldas Stadalius prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Nuteistojo V. F. apeliacinis skundas tenkinamas.

194.

20Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniu skundu buvo skundžiama nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems priteisimo, todėl teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik dėl neturtinės žalos priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.

215.

22Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). CK nėra nustatytas didžiausias ir mažiausias priteisiamos neturtinės žalos dydis, todėl bylą nagrinėjančiam teismui tenka pareiga kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

236.

24Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino iš dalies, priteisdamas kiekvienam iš V. F. po 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nustatant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad eismo įvykio metu žuvo žmogus – nukentėjusiųjų dukra, dėl ko jie patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad teismas atsižvelgė ir į tas aplinkybes, kad nusikaltimas, dėl kurio žuvo mergina, padarytas neatsargia kaltės forma, nuteistasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad kaltinamasis yra senyvo amžiaus, neįgalus, pensininkas, nedirbantis.

257.

26Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017). Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

278.

28Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), paprastai vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).

299.

30Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teismų praktiką, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir iš nuteistojo V. F. jiems priteisdamas po 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nuteistojo sukelto eismo įvykio pasekmės nukentėjusiesiems V. J. ir D. J. sukėlė stiprų sukrėtimą bei didžiulius dvasinius išgyvenimus, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo amžių – 80 metų, jo gaunamas pajamas – 363,43 Eur, priteista neturtinė žala jam sukelia neadekvačiai sunkius padarinius. Nuteistasis, net ir kiekvieną mėnesį skirdamas savo gaunamą pensiją neturtinės žalos padengimui, ją sugebėtų padengti tik per daugiau nei 10 metų, tačiau tokios sąlygos yra neadekvačios, nepaliekančios asmeniui galimybės išgyventi. Nuteistasis yra ne tik senyvo amžiaus, tačiau ir silpnos sveikatos, turi neįgalumą, todėl jis negali susirasti darbo, iš kurio gaunamų pajamų galėtų dengti iš jo nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad jo turimas nekilnojamasis turtas priklauso ne tik jam, tačiau ir kitiems asmenims, todėl parduoti jį tampa praktiškai neįmanoma. Taip pat, iš draudimo bendrovės nukentėjusiesiems priteista neturtinės žalos atlyginimo po 2500 Eur. Atsižvelgiant į išvardintas bylos aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, teismų praktiką, vadovaujantis protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neturtinės žalos dydis kiekvienam nukentėjusiajam būtų teisingas priteisiant po 7500 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aukščiau išvardintas aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo V. F. nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala po 25000 Eur yra žymiai didesnė, todėl mažintina.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

32Nuteistojo V. F. apeliacinį skundą tenkinti.

33Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams V. J. ir D. J. priteisimo.

34Nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams V. J. ir D. J. iš nuteistojo V. F. priteisti po 7500 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus) neturtinei žalai atlyginti.

35Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas... 4. Nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų V. J. ir D. J. civiliniai ieškiniai... 5. Iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo nuspręsta... 6. Iš nuteistojo V. F. nukentėjusiesiems priteista 1270,50 Eur atstovavimo... 7. Teisėjų kolegija... 8. 1.... 9. V. F. (toliau – V. F.) Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d.... 10. 2.... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sumažinti jam pirmosios instancijos... 12. 2.1.... 13. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje... 14. 2.2.... 15. V. F. teigimu, pirmosios instancijos teismo priteisti civiliniai ieškiniai... 16. 3.... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno... 18. Nuteistojo V. F. apeliacinis skundas tenkinamas.... 19. 4.... 20. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 21. 5.... 22. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis... 23. 6.... 24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinius... 25. 7.... 26. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių... 27. 8.... 28. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės... 29. 9.... 30. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teismų praktiką, nuteistojo asmenybę,... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 32. Nuteistojo V. F. apeliacinį skundą tenkinti.... 33. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d.... 34. Nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams V. J. ir D. J. iš nuteistojo V.... 35. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....