Byla 2S-2876-794/2018

Dėl nuostolių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „SPV-14“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „SPV-14“ ieškinį atsakovei UAB „Vakarų Doleta“ dėl nuostolių priteisimo.

3Teismas

Nustatė

40

5I. Ginčo esmė

61.

7Ieškovė UAB „SPV-14“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Vakarų Doleta“ priteisti 27 803,97 EUR dydžio nuostolius ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

82.

9Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 27 803,97 EUR dydžio sumai areštuoti atsakovės lėšas, esančias bankų ir kredito įstaigų sąskaitose uždraudžiant minėtu turtu ir/ar lėšomis disponuoti, pavedant lėšas surasti ir aprašyti antstoliui. Nurodė, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, atsakovas nebendradarbiauja, vengia atlikti prisiimtus įsipareigojimus, elgiasi nesąžiningai, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

123.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovės UAB „SPV-14“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Vakarų Doleta“ netenkino.

144.

15Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė duomenų apie atsakovės finansinę padėtį nepateikė, neįrodinėjo, kad ieškinio reikalavimas būtent atsakovės atžvilgiu yra laikytinas dideliu. Be to, teismui pateiktų duomenų nepakanka daryti išvadą, kad atsakovė ketintų turtą slėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip pabloginti savo turtinę padėtį, o vengimas atlyginti nuostolius yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kils grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atsisakytina tenkinti.

16III.

17Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

185.

19Atskiruoju skundu ieškovė UAB „SPV-14“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB ‚Vakarų Doleta“ patenkinti ir prijungti prie bylos 2018-09-19 kreditų biuro „Creditinfo“ ataskaitą apie UAB „Vakarų Doleta“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

205.1.

21Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas tik vieninteliu argumentu, kad ieškinio suma yra didelė ir nepateikta jokių duomenų apie sudėtingą atsakovės finansinę padėtį. Iš apeliantės kartu atskiruoju skundu pateiktos kreditų biuro UAB „Creditinfo“ ataskaitos apie atsakovę, matyti, jog atsakovės turimo turto, skolos bei pelningumo rodikliai neleidžia vertinti atsakovės finansinės padėties kaip stabilios ir pakankamos, t. y. atsakovė turi mažą įstatinio kapitalo dydį, nedidelį ilgalaikį turtą, didelius įsipareigojimus ir kelis metus iš eilės vykdo nuostolingą veiklą.

225.2.

23Teismas neteisingai įvertino ieškovės ieškinyje nurodytus duomenis bei visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes dėl argumentų, susijusių su atsakovės nesąžiningumu ir vengimu įvykdyti prievolę. Nurodo, jog visą 2017-06-12 Pirkimo – pardavimo sutarties laikotarpį atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, nereagavo į siūlymus spręsti problemas, klaidino ieškovę, pateikiant tikrovės neatitinkančius pažadus bei terminus, kurių niekada nesilaikę, dėl ko susidarė nuostoliai. Apeliantės teigimu, visos šios aplinkybės patvirtina atsakovės nesąžiningumą.

245.3.

25Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumo, apeliantė sutinka, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones areštas būtų taikomas nekilnojamam ar kilnojamam turtui, o esant jo nepakankamai, taikyti areštą atsakovės piniginėms lėšoms, esančioms bankų ar kreditų sąskaitose 27 803 97 EUR sumai.

266.

27Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

28Teismas

konstatuoja:

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Atskirasis skundas netenkintinas

31Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

327.

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

348.

35Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

369.

37Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta.

38Dėl naujų įrodymų priėmimo

3910.

40Apeliacinės instancijos teismui apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018-09-19 kreditų biuro „Creditinfo“ ataskaitą apie UAB „Vakarų Doleta“.

4111.

42Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje.

4312.

44Atsižvelgiant į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto netaikymui, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su byloje esančių įrodymų visuma vertina ieškovės su atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą. Dalyvaujantiems byloje asmenimis buvo sudarytos galimybės susipažinti su juo, pareikšti nuomonę dėl jo pagrįstumo. Prieštaravimų dėl pateikto naujo įrodymų priėmimo nepareikšta.

45Dėl teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo

4613.

47Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.

4814.

49Kadangi nagrinėjamu atveju nėra kilęs ginčas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio preliminaraus pagrįstumo – egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir pritaikytų priemonių proporcingumo.

5015.

51Nagrinėjamu atveju apeliantė reiškia turtinį reikalavimą 27 803,97 EUR sumai, kurio užtikrinimui ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas jas taikyti atsisakė, nenustatęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, t. y. neįrodytas atsakovės nesąžiningumas siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės grindžia tuo, kad dėl didelės ieškinio sumos egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes byloje esantys duomenys neleidžia vertinti atsakovės finansinės padėties kaip stabilios ir pakankamos, t. y. atsakovė turi mažą įstatinio kapitalo dydį, nedidelį ilgalaikį turtą, didelius įsipareigojimus ir kelis metus iš eilės vykdo nuostolingą veiklą, be to, visą 2017-06-12 Pirkimo – pardavimo sutarties laikotarpį atsakovės nebendradarbiavimas su ieškove, nereagavimas į siūlymus spręsti problemas, ieškovės klaidinimas, pateikiant tikrovės neatitinkančius pažadus bei terminus, dėl ko susidarė nuostoliai patvirtina jos nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.

5216.

53Nėra pagrindo nesutikti su apeliante, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014 ir kt.), tačiau pažymėtina, jog ši prezumpcija nėra absoliuti, nes kiekvienu atveju teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013 ir kt.). Be to, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017 ir kt.).

5417.

55Toks naujausias aiškinimas yra grindžiamas tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu.

5618.

57Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui turi būti reali, o ne hipotetinė, antraip tektų pripažinti, kad vien kreipimosi į teismą faktas dėl didelės sumos priteisimo savaime yra pakankamas tokio išimtinio procesinio instituto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymui. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtektų bet kokios teorinės galimybės, jog be tokių priemonių taikymo galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi kiekvienoje byloje dėl didelės sumos reikalavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

5819.

59Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aiškinimui svarbūs yra ir Lietuvai privalomi tarptautiniai teisės aktai, kuriuose sureguliuoti panašūs klausimai ar santykiai. Antai Europos Parlamento ir Tarybos 2014-05-15 Reglamento (ES) Nr.655/2014, kuriuo nustatyta europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, preambulės 5 punkte nurodyta, kad visose valstybėse narėse yra nustatytos nacionalinės procedūros dėl apsaugos priemonių, pavyzdžiui, sąskaitų blokavimo, tačiau labai skiriasi tokių priemonių skyrimo sąlygos ir jų įgyvendinimo procedūros. Todėl būtina ir tikslinga patvirtinti privalomą ir tiesiogiai taikomą Sąjungos aktą, kuriuo būtų sukurta nauja Sąjungos procedūra, sudaranti galimybę tarpvalstybiniais atvejais veiksmingai ir greitai blokuoti banko sąskaitose laikomas lėšas. Reglamento preambulės 14 punkte nustatyta, kad sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra.

6020.

61Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų būti laikoma savaime pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui išduoti. Į šiuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esama rizikos (Reglamento (ES) Nr.655/2014 preambulės 14 p. 4 d.).

6221.

63Vadinasi, tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, kurio aiškinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pakitusi, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Todėl nei apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su prievolės grąžinti jai skolą nevykdymu, nei argumentai, susiję su atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykiu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos ir konkrečiu teismų praktikos pavyzdžiu motyvuojamos išvados, kad grėsmė, kaip viena iš privalomų sąlygų taikyti atsakovui jo turto areštą, šiuo konkrečiu atveju nebuvo įrodyta.

6422.

65Ieškovė yra įsitikinusi, kad, atsižvelgiant į jos pateiktus duomenis, atsakovei ieškinio suma 27 803,97 EUR laikytina didele. Nagrinėjamu atveju iš apeliantės pateiktų duomenų matyti, kad nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų fiksuojama 560 066 EUR suma, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 379 784 EUR. Be to, atsakovė neturi pradelstų įsipareigojimų valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams. Taigi, įvertinus byloje pareikšto ieškinio sumą, kuri sudaro 27 803,97 EUR, bei atsakovės turimo turto bei įsipareigojimų santykį, laikytina, kad net ir atsižvelgiant į galimą veiklos dinamiką ir į tam tikrus atsakovės patiriamus finansinius nesklandumus, atsakovės finansinė padėtis nėra labai sudėtinga, o ieškinio suma atsakovei nevertintina kaip didelė, arba bent jau tokia didelė, kad galėtų lemti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo riziką.

6623.

67Kita vertus, net ir pripažinus, jog atsakovei ieškinio suma yra didelė, o atsakovės finansinė padėtis yra prasta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime neužtikrins teismo sprendimo vykdymo, kadangi ieškovė neįgys pirmumo teisės patenkinti savo finansinį reikalavimą iš atsakovės turto. Iš esmės atsakovė tik negalės disponuoti areštuotu turtu, o tai gali neproporcingai suvaržyti juridinio asmens veiklą ir trukdyti generuoti pajamas. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį tai, kas apeliantė į bylą nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą, jog atsakovė sąmoningai siekia bloginti savo turtinę padėtį, ketindama išvengti prievolių ieškovei įvykdymo.

6824.

69Šiuo aspektu reikalinga taip pat paminėti, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininkų turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

7025.

71Akcentuotina, kad ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta. Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio (priešieškinio) ar pareiškimo pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

7226.

73Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018).

7427.

75Nagrinėjamoje byloje apeliantė duomenų, kurie leistų tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą (t. y. jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovės nesąžiningumą apeliantė grindžia tik aplinkybėmis, kad visą 2017-06-12 Pirkimo – pardavimo sutarties laikotarpį atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, nereagavo į siūlymus spręsti problemas, klaidino ieškovę, pateikiant tikrovės neatitinkančius pažadus bei terminus, dėl ko susidarė nuostoliai. Tačiau aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito su apeliante, savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo fakto, nes būtent dėl šio neatsiskaitymo ir yra kilęs ginčas teisme, t. y. atsakovė nepripažįsta savo prievolės mokėti ieškovei. Taigi, apeliantės skunde nurodomos aplinkybės dėl atsakovės nesąžiningumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku ir šioje proceso stadijoje negali pagrįsti atsakovės (ne)sąžiningumo. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad, pirma, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, o, antra – jog ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagrindas taikyti šias priemones neatsirado.

7628.

77Taigi, kaip minėta, aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti apeliantei galbūt palankų teismo sprendimą, apeliantė nepateikė, t. y. šioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo.

7829.

79Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesant vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo areštuoti atsakovei priklausantį turtą.

8030.

81Pažymėtina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

82Dėl bylos procesinės baigties

8331.

84Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta grėsmė, jog netaikius arešto atsakovės turtui, ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu, t. y. nenustatyta viena iš sąlygų, būtinų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

85Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

86atskirąjį skundą atmesti.

87Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

88Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.