Byla 1-894-957/2016
Dėl jos įgijimo iš J. D. bei susitarė su A. O. (A. O.), jog šis taps minėtos įmonės fiktyviu vadovu

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei, Živilei Kalasauskaitei, Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorei Laurai Golubkienei, kaltinamiesiems A. O., A. A., jų gynėjams advokatams Agatai Aganauskienei, Mariui Minkevičiui, civilinio ieškovo UAB ( - ) atstovui D. S., civilinio ieškovo ( - ) atstovei B. M., vertėjams Irinai Pikčilingienei, Leonardui Vilkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje :

2A. A., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB ( - ) vadybininku, deklaruojantis gyv. vietą ( - ), faktiškai gyvenantis ( - ), neteistas,

3kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

4A. O., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruojantis gyv. vietą ( - ), teistas:

51. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - areštu 60 parų, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

62. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 3 dalį - laisvės apribojimu 9 mėnesiams su 125 Lt bauda;

73. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - areštu 16 parų;

84. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 1040 Lt bauda, bauda nesumokėta;

95. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 255 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis - laisvės atėmimu 2 metams 8 mėn.;

106. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta A. O. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 6 mėn. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. 2014 m. rugpjūčio 22 d. Į paskirtosios bausmės laiką įskaityta Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2014 m. kovo 18 d. laikas ir pagal šį nuosprendį atliktas bausmės laikas,

11kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Nustatė

12A. A., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas ir baudžiamasis persekiojimas perduotas Lenkijos Respublikos teisėsaugos institucijoms, o šiuo metu byla nutraukta pastarajam mirus, siekdamas apgaule išvengti turtinių prievolių ir įgyti didelės vertės svetimą turtą, susitarė su A. B. įgyti įmonę, jos vardu gauti užsakymus pervežti krovinius, tuomet užsakyti šiuos krovinius pervežti kitas įmones ir su jomis neatsiskaityti, o iš užsakovų už atliktų krovinių pervežimus gautas pinigines lėšas užvaldyti, taip paliekant jų įsigytą įmonę be ekonominio padengimo ir atimant galimybę skolas iš jos už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas išsiieškoti civilinio proceso tvarka. Įgyvendindami šį nusikalstamą sumanymą, A. A. ir A. B. surado įmonę UAB ( - ), tarpininkavo dėl jos įgijimo iš J. D. bei susitarė su A. O. (A. O.), jog šis taps minėtos įmonės fiktyviu vadovu.

13Tęsdami nusikalstamą veiką A. A. kartu su A. B. atliko būtinus suplanuotus sukčiavimui įvykdyti parengiamuosius veiksmus, t. y. A. B. įgijo iš J. D. visas UAB ( - ) akcijas ir už jas atsiskaitė, po to A. B. pasirašė 2011 m. rugsėjo 1 d. vienintelio UAB ( - ) akcininko sprendimą, kuriuo paskyrė A. O. šios įmonės direktoriumi bei šį sprendimą ir melagingus duomenis apie tariamą jo tapimą UAB ( - ) direktoriumi 2010 m. rugsėjo 1 d. pateikė įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“ Vilniaus filialo, esančio Lvovo g. 25, Vilniuje, darbuotojams, 2010 m. liepos 1 d. A. B. sudarė sutartį su I. M. dėl patalpų, ( - ) nuomos UAB ( - ) ir vykdė atsiskaitymus už bendrovei ( - ) suteiktas patalpų nuomos ir kitas paslaugas.

14Tęsdami nusikalstamą veiką, 2010 m. gruodžio – 2011 m. sausio mėnesių laikotarpiu, patalpose, esančiose( - ) melagingai prisistatydami išgalvotais vardais ir pavardėmis ,,A. K.“ ir ,,D. S.“ bei tariamais UAB ( - ) darbuotojais, surado krovinių pervežimo užsakovus, sudarė su jais užsakymus UAB ( - ) vardu, kuriems įsipareigojo atlikti krovinių pervežimus, po to surado įmones šiems kroviniams pervežti ir, neketindami su jomis atsiskaityti bei nuslėpdami savo tapatybę, užsakė jas pervežti minėtus krovinius, sudarydami su jomis užsakymus fiktyvaus UAB ( - ) direktoriaus A. O. vardu, kurioms melagingai įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, t. y.: 2010 m. gruodžio 1 d. sudarė užsakymą (sutartį) Nr. 2010-11043 su Lenkijos įmone ( - ); 2010 m. gruodžio 7 d. sudarė užsakymą (sutartį) Nr. 2010-11045 su UAB( - ), 2010 m. gruodžio 14 d. sudarė užsakymą (sutartį) Nr. 2010-11046 su Lenkijos įmone ( - ); 2010 m. gruodžio 15 d. sudarė užsakymą (sutartį) Nr. 2010-12057 su Lenkijos įmone ( - ); 2010 m. gruodžio 20 d. sudarė užsakymą (sutartį) Nr. 2010-12060 su Lenkijos įmone ( - ). Įmonėms ( - ) ir ( - ) suteikus minėtuose užsakymuose (sutartyse) nurodytas krovinių pervežimo paslaugas bei pateikus krovinių pervežimus patvirtinančius CMR važtaraščius ir atsiskaitymui už juose nurodytų krovinių atliktus pervežimus bendrovei UAB ( - ) išrašytas šias PVM sąskaitas faktūras iš viso 10 050 eurų sumai, t. y. UAB ,( - ) pateikus 2010 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija DAR Nr. 101206, 1650 eurų sumai; ( - ) pateikus 2010 m. gruodžio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą VAT Nr. 568/T/2010, 2200 eurų sumai; įmonei ( - ) pateikus 2010 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą VAT Nr. 585/T/2010, 2200 eurų sumai; įmonei ( - ) pateikus 2010 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą VAT Nr. 594/T/2010, 2000 eurų sumai, įmonei ( - ) pateikus 2010 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą VAT Nr. 597/T/2010, 2000 eurų sumai, A. A., siekdamas UAB ( - ) vardu iš krovinių pervežimo užsakovų gauti pinigines lėšas ir jas užvaldyti, minėtus įmonių ,( - ) ir ( - ) pateiktus CMR važtaraščius, UAB ( - ) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras pateikė šiuos krovinių pervežimus bendrovėje ( - ) užsakiusioms įmonėms.

15Tęsdami nusikalstamą veiką A. A., realiai vadovaudamas bendrovei ( - ) su A. B., turėdamas galimybę už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityti krovinių pervežimo užsakovų į UAB ( - ) sąskaitas pervestomis piniginėmis lėšomis, už minėtas paslaugas su įmonėmis ( - ) ir ( - ) neatsiskaitė, o A. A. bei A. B., laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. vasario 9 d. išgryninus iš UAB ( - ) sąskaitų pinigines lėšas, gautas iš krovinių pervežimo užsakovų, jas pasidalino tarpusavyje tyrimo metu nenustatytomis dalimis taip atimdami galimybę minėtoms įmonėms savo pažeistus interesus apginti civilinio proceso tvarka. Taip A. A., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B., pastarojo bei savo naudai apgaule išvengė 10050 eurų vertės turtinių prievolių atsiskaityti su įmonėmis firma ( - ) ir UAB ,( - ) už šių suteiktas krovinių pervežimo paslaugas bei įgijo užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas į UAB ( - ) sąskaitas pervestas pinigines lėšas – 8 050 eurų, skirtas atsiskaityti su minėtomis krovinių pervežimo paslaugas pagal UAB ( - ) užsakymus suteikusiomis įmonėmis ( - ) ir UAB ( - ). Taip A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

16Be to, A. A., veikdamas bendrininkų grupe su A. B. bei siekdamas išvengti turtinių prievolių ir įgyti didelės vertės svetimą turtą, susitarė su A. B. kaip priedangą šiai nusikalstamai veiklai naudoti įmonę (UAB ( - )) jos vardu gaunant užsakymus dėl krovinių pervežimo bei užsakant šiuos pervežimus atlikti kitas įmones, po ko šioje įmonėje iš krovinių pervežimo užsakovų gautas pinigines lėšas, neatsiskaičius su krovinių pervežimo paslaugas suteikusiomis įmonėmis, užvaldyti. Siekdami įgyvendinti šį nusikalstamą sumanymą, A. A. ir A. B. surado įmonę UAB ( - ), A. B. įgijo iš J. D. visas UAB ( - ) akcijas ir už jas atsiskaitė, bei susitarė su A. O. (A. O.), jog šis taps minėtos įmonės fiktyviu vadovu, po to, A. B. pasirašė 2011-09 -01 vienintelio UAB ( - ) akcininko sprendimą, kuriuo paskyrė A. O. šios įmonės direktoriumi, bei šį sprendimą ir melagingus duomenis apie tariamą jo tapimą UAB ( - ) direktoriumi 2010-09-01 pateikė įregistravimui VĮ ,,Registrų centras“ Vilniaus filialo, esančio Lvovo g. 25, Vilniuje, darbuotojams, po to A. B. sudarė 2010-07-01 sutartį su I. M. dėl patalpų, ( - ) nuomos UAB ( - ) ir vykdė atsiskaitymus už bendrovei ( - ) suteiktas patalpų nuomos ir kitas paslaugas. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2010 m. gruodžio – 2011 m. sausio mėnesių laikotarpiu, patalpose, esančiose ( - ), melagingai prisistatydami išgalvotais vardais ir pavardėmis ,,A. K.“ ir ,,D. S.“ bei tariamais UAB ( - ) darbuotojais, A. A., oficialiai neįdarbintas šioje įmonėje, surado krovinių pervežimo užsakovus, sudarė su jais užsakymus UAB ( - ) vardu, kurioms įsipareigojo atlikti krovinių pervežimus, po ko surado įmones šiems kroviniams pervežti ir, neketindamas su jomis atsiskaityti bei nuslepiant savo tapatybę, užsakė jas pervežti minėtus krovinius, sudarydamas su jomis minėtus užsakymus (sutartis) fiktyvaus UAB ( - ) direktoriaus A. O. vardu, kurioms melagingai įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Įmonėms ( - ) ir UAB ( - ) suteikus užsakymuose (sutartyse) nurodytas krovinių pervežimo paslaugas bei pateikus krovinių pervežimus patvirtinančius CMR važtaraščius ir atsiskaitymui už juose nurodytų krovinių atliktus pervežimus bendrovei UAB ( - ) išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso 10050 eurų sumai, A. A., siekdamas UAB ( - ) vardu iš krovinių pervežimo užsakovų gauti pinigines lėšas ir jas užvaldyti, minėtus įmonių ( - ) ir ( - ) pateiktus CMR važtaraščius, UAB ( - ) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras pateikė šiuos krovinių pervežimus bendrovėje ( - ) užsakiusioms įmonėms, po ko su A. B. kontroliavo jų vykdomus atsiskaitymus. Tęsdami nusikalstamą veiką A. A. kartu su A. B., turėdami galimybę UAB ( - ) iš krovinių pervežimo užsakovų gautomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti už bendrovei ( - ) suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, priėmė sprendimus neatsiskaityti ir neatsiskaitė su UAB ( - ) ir ( - ), o UAB ( - ) sąskaitoje sukauptus pinigus, gautus iš krovinių pervežimo užsakovų, A. A. bei A. B., laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2011-02-09 išgrynino ir juos pasidalino tarpusavyje tyrimo metu nenustatytomis dalimis taip palikdami UAB ( - ) be ekonominio skolų padengimo ir atimdami galimybę minėtoms įmonėms savo pažeistus interesus apginti civilinio proceso tvarka. Nurodytais veiksmais A. A., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B., laikotarpiu nuo 2010-07-29 iki 2011-02-21 realiai vadovavo juridiniam asmeniui - UAB ( - ), kuri buvo naudojama nuslėpti neteisėtai veiklai – jo paties ir A. B. vykdomam sukčiavimui apgaule išvengiant didelės 10 050 eurų vertės turtinių prievolių atsiskaityti su įmonėmis ( - ) ir ( - ) už šių suteiktas krovinių pervežimo paslaugas bei apgaule įgyjant bendrovei ( - ) užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas pervestas didelės vertės t.y. nemažiau kaip 10 050 eurų dydžio pinigines lėšas, skirtas atsiskaityti su minėtomis krovinių pervežimo paslaugas pagal ( - ) užsakymus suteikusiomis įmonėmis. Taip A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.

17Be to, A. A., veikdamas kartu su A. B. organizavo netikro dokumento pagaminimą ir panaudojimą, t. y. siekdami padaryti suplanuotą sukčiavimą kaip priedangą šiam nusikaltimui įvykdyti panaudojant juridinį asmenį, surado įmonę ( - ), susitarė su J. D. dėl ( - ) akcijų pardavimo bei pasiūlė A. O. tapti šios įmonės fiktyviu vadovu. A. O. sutikus, A. B. pasirašė 2011 m. rugsėjo 1 d. vienintelio UAB ( - ) akcininko sprendimą, kuriuo paskyrė A. O. šios įmonės direktoriumi, bei šį sprendimą ir melagingus duomenis apie tariamą jo tapimą UAB ( - ) direktoriumi, o A. A. užpildė 2010 m. rugsėjo 13 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre (JAR – 1) bei formą JAR-VO-V, (2010 m. rugsėjo 1 d. dokumentą ,,Vienasmenis valdymo organas“), kuriuos A. O. pasirašė ir pateikė įregistravimui VĮ ,,Registrų centras“ Vilniaus filialo, esančio Lvovo g. 25, Vilniuje, darbuotojams ir taip jį panaudojo. Taip A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

18A. O. pagamino bei panaudojo netikrus dokumentus, t. y. jis, 2010 m. rugpjūčio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad jis UAB ( - ) vadovo pareigų realiai neperėmė, neperims ir nevykdys bei, kad šios įmonės dokumentų jam neperdavė ir neperduos, už 86,89 eurų (300 litų) atlygį, savo parašu patvirtino netikrus dokumentus dėl UAB ( - ) vadovo pasikeitimo, t. y. prašymą registruoti juridinių asmenų registre (JAR -1) ir formas JAR-VO-V, JAR - AF, juose nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. UAB ( - ) vadovu paskirtas A. O., kuriuos pateikė registruoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, esančio Lvovo g. 25, Vilniuje, darbuotojui. Taip A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

19Kaltinamasis A. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis su A. B. susipažino 2008 m., vadino jį ponu A. Juos supažindino žmonos mama, jis buvo senas šeimos draugas. Kai jiems su žmona reikėjo pirkti mašiną, žmonos mama pakvietė A. kaip mašinų žinovą ir jie kartu važiavo į turgų pirkti „Mazda 323“. Pradėjo bendrauti dėl mašinų, nes įvyko avarija, mašiną reikėjo taisyti, jis turėjo pažinčių. A. padėjo tvarkyti mašiną. Kadangi jis yra kompiuterių specialistas, mokė A. B. dirbti su neseniai įsigytu nešiojamuoju kompiuteriu. Taip jie susibendravo, tarp jų kelis metus buvo draugiški santykiai. Maždaug 2010 m. pradėjo plėsti įmonę ( - ), priiminėti naujus darbuotojus, todėl reikėjo ofiso. A. su kitu asmeniu nuomojosi ofisą adresu ( - ) ir sakė, kad ten yra laisvų patalpų, kurias galima nebrangiai išsinuomoti. Nuvažiavo, išsinuomojo ten ofisą. Kai kurie darbuotojai netgi galvojo, kad A. ten yra savininkas. Kad bendradarbiauja su įmone, sužinojo tik vėliau, kai A. paklausė dėl sąskaitų apmokėjimo. Pradėjo bendradarbiauti su ( - ) įmone. Devintą mėnesį jau gautos sąskaitos už transporto paslaugas. Kai A. paklausė, kada bus apmokėtos sąskaitos, tada sužinojo, kad jie bendradarbiauja su ta įmone. Tuo metu darbe būdavo retai, nes ( - ) gimė vaikas, todėl dėmesys buvo sutelktas į šeimą. Tuo momentu jis A. paliko pildyti kažkokius dokumentus, nes pats lenkiškai nemokėjo, draugiškai paprašė jam padėti. Ką A. sakė, tą jis ir rašė, nes pats nežinojo, kaip pildyti. Su J. D. nebendravo. Pervežimo paslaugų jis pats neteikė, kažkurie iš darbuotojų sudarinėjo sutartis. 8-9 mėnesiais jis darbe praktiškai nebūdavo, atvažiuodavo ryte pažiūrėti, ar viskas gerai, ir grįždavo pas šeimą. Jiems veždavo kažkokius krovinius. Jo veikla įmonėje buvo logistika-ekspedicija, buvo tarpininkai, rasdavo klientą, kuriam reikėdavo nuvežti krovinius, ir rasdavo asmenį, kuris atlikdavo pervežimo paslaugą. Įmonė ( - ) transporto neturėjo, taip pat samdėsi. Minėta įmonė jiems pervežė prekes, jie tai įmonei atsiskaitė. Pirmą kartą, kai jį kvietė tyrėja, jis neturėjo buhalterijos dokumentų, nes įmonė buvo parduota. Kompiuterį pirko iš A. pažįstamo. Kai gimė vaikas, reikėjo pinigų, todėl pardavė mašiną, kurią įmonė pirko prieš dvejus metus darbuotojams naudotis. Ikiteisminio tyrimo metu jis neigė, kad surašė dokumentus, nes neatsiminė. Dažnai atvažiuodavo į ofisą išversti dokumentus iš lietuvių kalbos. A. buvo neįgalus, negalėjo judinti dešinės rankos, tik galėjo pats pasirašyti. A. dažnai prašydavo kažką užpildyti, o jei jo tuo metu nebūdavo, prašydavo kito asmens, kuris išrašinėjo sąskaitas. Nuotraukos prie bankomatų yra todėl, kad A. kelis kartus prašė jo nuimti pinigų, kadangi A. pačiam buvo sunku nueiti, nieko blogo tame jis nematė. Nuiminėjo pinigus nuo asmeninės A. sąskaitos. Iš bylos matė, kad vieną kartą buvo nuimti pinigai iš įmonės sąskaitos. Jis į tai nekreipė dėmesio, jam davė kortelę, pasakė PIN kodą ir paprašė nuimti. Matė, kad A. B. prieš jį duoda parodymus, bet jis to nesupranta. Senas žmogus, po to jį ištiko insultas, kai išvažiavo į Lenkiją, jautėsi vienišas. Pirmus metus jis gan dažnai pas A. užsukdavo, nebuvo susipykę. Kai 2013 m. jį iškvietė tyrėja ir atsirado problemos dėl įmonės, santykiai atšalo. Tada A. pyko, sakė, kad jei jis (t. y. A. A.) nebūtų davęs parodymų apie tai, kad jis gyvena Lenkijoje, jo niekas nebūtų radęs. Patalpa, kurioje buvo įsikūrusi ( - ), neatrodė kaip ofisas. Ten buvo tuščias kambarys, gal vienas stalas, vienas kompiuteris, ne darbinė aplinka. Ofisas buvo kažkur ( - ), yra ten buvęs, nes kai pirko kompiuterius ir reikėjo tvarkyti mašinos dokumentus, dažnai ten užsukdavo. Nematė, kad ten dirbtų žmonės. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus apie tai, jog nežino, kur tas ofisas, nes turėjo omeny, kad nežino, kur tikras įmonės ( - ) ofisas, kadangi tas ofisas neatrodė kaip ofisas, nebuvo jokių žmonių. Ten jis buvo atvažiavęs kartu su A. Atvažiavo paimti kompiuterių, kuriuos jis pirko iš A., ir dokumentus. Ten ofise stovėjo kompiuteriai ne ant stalo ir neskirti darbui, tiesiog juos pirko, tai buvo 2010 m. vasaros pabaigoje. Kas be A. dirbo ( - ), nežino, nėra bendravęs su jo darbuotojais. Nežino, kas buvo įmonės direktorius. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, iš dokumentų matė, kad keitėsi direktoriai. Dabar jau žino, kad direktorius buvo A. O. Su A. O. anksčiau nėra bendravęs, jis jam matytas žmogus, jo jam nepristatė kaip įmonės darbuotojo. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė sąskaitų-faktūrų kopijas. Buhalteriją tvarkė užsakyta įmonė, kai veždavo šiai įmonei originalius dokumentus, visada sau pasilikdavo kopijas. Vėliau pristatė sąskaitas-faktūras, kurios buvo pasimetusios ir pasilikusios pas buhalterę. Kai pardavė įmonę ( - ), perdavė visus dokumentus, tuo momentu buvo perduotos kopijos. Vėliau rado segtuvą su dokumentais savo garaže ( - ), kuris registruotas žmonos vardu. Ten daugiau nėra UAB ( - ) dokumentų. Dėl UAB ( - ) veiklos buvo pareikštas įtarimas, bankroto administratorius ieškojo dokumentų. Automobilis „Reno Espace“ priklausė įmonei ( - ). A. draugiškai paprašė perrašyti automobilį iš savo įmonės į jo (t. y. A. A.) įmonę, A. buvo nurodytas kaip naudotojas. Jie draugiškai susitarė, nes A. dėl nuostolių automobilio negalėjo užrašyti savo vardu. Įmonės dokumentuose atsispindėjo, jog buvo pirktas automobilis, buvo padarytas pinigų pavedimas, nes jį reikėjo padaryti. Kiek žino, to automobilio A. B. niekam neduodavo vairuoti. Kartais A. turimą „Volvo“ pavairuodavo jis, kai reikėjo A. kažkur nuvežti, kai jis blogai jautėsi ir negalėjo pats arba kai jam reikėjo gauti invalidumą. Nežino, kas naudojosi automobiliu „Mazda“, kai jis jį pardavė. Kai A. prašė pildyti dokumentus, jis nekreipė dėmesio, kas tai buvo. Tai buvo kelis kartus. Jei dokumentus reikėjo pildyti lietuviškai, A. pasirašydavo. Neatsimena, kiek kartų pildė ir kada pildė paskutinį dokumentą. Dėl įmonės ( - ) pardavimo nieko nežino, nekreipė dėmesio, ką A. prašė pildyti. Nežino, kodėl A. kreipėsi į jį, o ne į A. O. Kiek matė iš sąskaitų faktūrų, nebuvo atvejo, kad įmonė ( - ) užsakytų pervežimus iš UAB ( - ). Jis nesudarinėjo nei vienos sutarties. UAB ( - ) jis buvo skyriaus vadovas ir sprendė kilusias problemas, kai reikėjo, darė pavedimus. Iki UAB ( - ) turėjo kitą įmonę, joje liko skolos, kurias perėmė UAB ( - ) tam, kad jis toliau galėtų dirbti su tiekėjais ir klientais. Iš pavedimų matosi, kad ne vieną skolą pirko iš kitų įmonių. Viena įmonė, su kuria turėjo skolą, buvo Lentvario įmonė ir tai buvo A. pažįstamas. A. su tuo asmeniu susitarė, kad UAB ( - ) perims skolą, A. sumokės skolą, o jis pinigus sumokės UAB ( - ). Tai buvo skola už transporto paslaugas, kokio dydžio neatsimena. Pavedimus dėl šios skolos atliko jis, buvo skolos perdavimo sutartis, pavedimuose taip ir parašyta. Skola buvo pilnai apmokėta. Neatsimena, kokios įmonės skolą pirko, tai buvo prieš 6 metus. Padavę įmonę, visus dokumentus perdavė. Vieno mėnesio dokumentai buvo užsimetę, jis juos perdavė su priėmimo-perdavimo aktu. Jis A. B. niekada nematė dirbančio. Kompiuteriu A. B. mokėjo dirbti, mokėjo daryti banko pavedimus. Nežino, ar A. B. mokėjo daryti apskaitą. Nežino, kas dirbo įmonėje ( - ), darbuotojų jis nematė, nematė, kur darbuotojai dirbo. Užduodamas klausimą liudytojui B., klausė apie pokalbį, kuris buvo 2015 m. Jis buvo namuose pas V., ten užsuko L. B. Jis su L. B. išėjo į balkoną ir L. B. jam pasakė, kad jis „sėdėjo“ su senu lenku, kuris buvo įmonės direktorius, sakė, kad jie kažką ten suka ir nori padaryti jį, t. y. A. A. kaltu. Jis L. B. sakė, kad nenori apie tai nieko girdėti, tai ne jo reikalas. Tyrimas atliekamas jo atžvilgiu, bet išeina taip, kad jis apie jį žino mažiau už tą žmogų, kuris sėdi kalėjime. Tikrai žino, kad L. B. pažinojo A., matė, kad jiedu bendravo. Su A. B. jis nešnekėjo apie tai, kaip veikia įmonė, su juo neturėjo jokių verslo santykių, tiesiog draugiškai bendravo, kartais išgerdavo. J. D. nepažinojo ir jokios įmonės iš jo neįsigijo. Nesitarė, kad A. B. atliks kokius nors veiksmus ir jie bendrai naudosis ta įmone. Nežino, kaip liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu galėjo jį atpažinti iš nuotraukos. Minėta liudytoja jo tikrai negalėjo sutikti ofise. Jo vaikas gimė ( - ), turi nuotrauką su vaiku, kai vaikui buvo apie keturis mėnesius, jo plaukai tikrai nebuvo trumpi, auksinių grandinėlių jis niekada nenešiojo, nešiojo sidabrinę grandinėlę. „D.“ yra A. D., geras A. draugas, gal matė tą žmogų ir sumaišė su juo. D. atitinka tą apibūdinimą.

20Iš 2013 m. rugsėjo 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad A. A. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. B., nurodydamas, kad tai UAB ( - ) savininkas, apie kurį jis davė parodymus . Jį atpažįsta iš veido bruožų, taip pat iš plaukų (t. 7, b. l. 28-30)

21Iš 2013 m. rugsėjo 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad A. A. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. O., nurodydamas, kad jį yra matęs, tačiau su juo nėra bendravęs (t. 7, b. l. 25-27).

22Iš 2013 m. rugpjūčio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja I. M. kaltinamąjį A. A. atpažino kaip asmenį, galimai turintį D. pavardę, „D.“ pravardę. Šis asmuo buvo atvykęs į jos nuomojamas patalpas kartu su asmeniu vardu A. (t. 5, b. l. 129-131).

23Kaltinamasis A. O. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę jis pripažįsta visiškai. Žmogus, turintis Lenkijos pilietybę, paprašė jo tapti direktoriumi, nes pats negali, siūlė jo vardu užregistruoti firmą. Tai buvo ne A. A., o kitas žmogus, su kuriuo jis susipažino būdamas laisvėje. Tas žmogus buvo ne draugas, o pažįstamas, turėjo autoservisą. Jam pasakė, kad per mėnesį mokės 300 Lt, sakė, jog viskas bus gerai, jokių aferų. Tiksliai neatsimena, kada tai vyko. Pokalbis apie tai vyko jo (t. y. A. O.) namuose, tame pokalbyje daugiau niekas nedalyvavo, buvo dviese. Jis sutiko, pasirašė dokumentus, nuvyko kažkur pas valdžią. A. davė dokumentus, tačiau tai buvo ne šitas A., kuris yra teismo posėdžių salėje. Tą asmenį jis vadino tiesiog A., su juo kalbėjo rusiškai. Kartu su A. nuvažiavo prie Žaliojo tilto, A. jam pasakė, kur nueiti, vežė, atrodo, su „Renault“. Nuėjo, užregistravo firmą, pridavė dokumentus. Toje įstaigoje pridavė dokumentus, o ar pasiėmė kažką – neprisimena, jam paaiškino, kad jis užregistravo firmą. Būdavo, kad A. atvažiuodavo, duodavo pasirašyti kažkokius dokumentus, atrodo sąskaitas faktūras. Lietuviškai jis skaito ir rašo. Dėl verslo sąskaitos faktūros gali paaiškinti, jog nesidomėjo, kokia ten veikla, beveik neskaitė, kas ten parašyta. Kaltinamąjį A. A. pažįsta iš laisvės, gyveno viename rajone – ( - ). A. A. buvo vieną kartą atvežęs tą kitą A. ir viskas. Neprisimena, apie ką jie tą kartą bendravo. Apie laišką iš pataisos namų jam nėra nieko žinoma, tą laišką rašė ne jis. Parašas jo, jis tokį dokumentą pasirašė, nes nebuvo laiko skaityti. Išėjo taip, kad jie kraustėsi iš vienos kameros į kitą, nebuvo laiko skaityti. Pasirašyti davė asmuo iš pirmos kameros, nežino, kas jis toks, žino jį kaip L. Pašnekėjo apie tai, kad jis gali padėti parašyti laišką ir viskas. Neturėjo laiko skaityti laiško, nežino, apie ką parašė. Tiksliai nepamena, kas buvo parašyta. L. pasakė, kad turi kažkokius įrodymus dėl šitos bylos, parašys laišką, dėl to bus geriau ir L., ir jam. Nežino, kodėl turėjo būti geriau ir L. L. pavardės nežino, jam apie 35 metus. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad neva L. gali pirkti įmonę, nes L. sakė, kad nori pirkti, su juo buvo šnekama ir apie įmonę, ir apie laišką. Toje įmonėje jis (t. y. A. O.) jis nieko nedirbo, pasirašinėjo, nes pasitikėjo žmogumi. Dabar supranta, kad tai buvo neteisėta. Tuo metu pasitikėjo, manė, kad žmogui reikia padėti. Su A. A. dėl visų šių reikalų nėra tekę kalbėti, A. A. nebuvo atvežęs dokumentų. Dokumentus atveždavo tas kitas A., o A. A. buvo atvažiavęs tik vieną kartą. Jis su A. kalbėjosi apie įmonę, bet A. A. tuo metu nebuvo mašinoje. Įmonėje ( - ) jis buvo kaip ir direktorius, o savininkas buvo tas kitas A. Pirmą kartą jam sumokėjo, kai atidarė firmą, paskui sumokėjo po mėnesio. Pinigus yra gavęs du ar tris kartus. Jokių šios įmonės dokumentų jis nepriėmė ir nėra matęs. Tuos dokumentus, kuriuos jis pasirašinėjo būdamas Registrų centre, davė A., jie buvo užpildyti, kažką dar reikėjo parašyti, nepamena ką. Rašė savo ranka. Registrų centre buvo vieną kartą, ten neprašė atsiimti dokumentų, buvo ten tik tada, kai reikėjo įregistruoti įmonę. Vieną kartą su A. važiavo į ( - ), į paštą, paėmė kažkokį laišką. Atrodo, kad laiškas buvo vienas. Laišką jis padavė A. Tik tą vieną kartą ir buvo pašte. Nežino, kur yra įmonės ofisas, nežino, kokį turtą turėjo įmonė. Jokio įmonės automobilio nevairavo, nėra padaręs avarijų. Nežino, ar A. B. būtų padaręs avariją. Dėl avarijos gal ir yra baustas, jau seniai nevairuoja, gal apie dešimt metų. Neatsimena, kada vairavo. I. D., M., V. R. nepažįsta. Laišką pasirašė, kad būtų geriau, kad išteisintų ar kaip. Atėjęs iš tyrėjo apie bylą pakalbėjo su L. Pastarasis sakė, kad gali padėti, nusipirkti firmą, padėti su byla. Nežino, ar L. nupirko įmonę, turbūt ne. Jeigu ant jo užrašyta įmonė, turbūt jis buvo savininkas. Nežino, kuo jis buvo, nesupranta, ar akcininku, ar direktoriumi, turbūt buvo savininku. Nežino, ar jis vis dar tebėra direktoriumi. 2010 m. ar 2011 m. A. B. pasakė, kad uždaro firmą. Neprisimena, kodėl pastarasis asmuo jam tai pasakė. Nežino, kokia veikla vertėsi įmonė, tuo nesidomėjo. Nežiūrėjo, kokios pavardės buvo sąskaitose faktūrose, jis ten nieko nesupranta, buvo tik fiktyvus direktorius. Dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus, kad prašė prisiimti kaltę dėl avarijos, neprisimena, gal taip ir buvo. Tiksliai neprisimena, bet buvo kalba apie avariją, kažkas jo prašė. Neprisimena, kas prašė, bet tai buvo ne A. A., ne A. B. Neprisimena, ar tyrimo metu pagal nuotraukas atpažino A. B. Turi 8 klasių išsilavinimą, jam nėra tekę dirbti darbo, susijusio su dokumentais, jam nėra žinoma, kaip veikia įmonės, kaip jos steigiamos, kokios direktoriaus pareigos. Kai A. B. paprašė pagalbos įsteigti įmonę, pasakė, kad jis (t. y. A. O.) nieko ten nedarys, nevadovaus. Suprato, kad bus fiktyvus direktorius. A. A. buvo atvykęs vieną kartą, reikia tikėti šiais parodymais. Nežino, kodėl skiriasi parodymai, duoti tyrimo metu. Tuo metu jis su A. A. nebendravo. Kai A. B. jo prašė būti direktoriumi, neminėjo, su kokiais asmenimis vykdys veiklą, tik sakė, kad negali pats atidaryti įmonės. Laiško tekstą jam davė pasirašyti asmuo, kurio pravardė L., jo vardo nežino, gali būti L. Galima tikėti jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Gal ir galėjo būti L. B. B. pavardė jam nieko nesako, o vardas L. sako, mano, jog tai L. Su A. B. susitikinėjimas nuo pirmo iki paskutinio karto, kai pateikdavo pasirašyti dokumentus, truko apie 7 mėnesius. V. M. jis nėra matęs, jis akivaizdoje nepasirašė dokumentų. jis su A. B. buvo susitikęs vieną kartą, kai pastarasis paklausė, ar jis gavo pinigus už firmą, t. y. 100 Lt. Turbūt yra gavęs tuos pinigus. Daugiau nėra matęs A. B., nebendravo su juo apie įmonę. Su L. bendravo, jis nepanašus į A. B., nebent truputį. Siūlė L. nupirkti įmonę. L. paklausė jo, ar jis nori parduoti įmonė. Buvo problemos, todėl jis L. pasakė „gerai, jeigu galima, gali nusipirkti“, L. sakė, kad parengs dokumentus, reikės pasirašyti. Kai su L. sėdėjo kameroje, gal 2013 m. ar 2014 m., tyrėja jį (t. y. A. O.) buvo pasikvietusi pas save. L. paklausė, ko jį ten vedžioja. Jis viską L. parodė, papasakojo, kuo yra kaltinamas, parodė pranešimą apie įtarimą. Tuomet L. paklausė, gal jis nori parduoti įmonę. Prieš pakviečiant tyrėją, dieną ar dvi iki tol, jis sėdėjo kartu su L., iki tol apie įmones nekalbėjo. Pokalbis dėl firmos įvyko parodžius dokumentą, kai L. klausė, dėl ko iškvietė. Kad nebeturėtų problemų dėl įmonės kai išeis (mokėti ir pan.), tarėsi dėl jos pardavimo. Pokalbyje su L., atrodo, A. A. nebuvo minimas. V. R., D. P. irgi nebuvo minimi, tų asmenų jis nepažįsta. Dabar nepamena, kiek pasirašė dokumentų, atrodo, tris nukopijuotus lapus ir vieną ranka rašytą lapą. Neskaitė tų dokumentų, neturėjo laiko, nes išėjo taip, kad reikėjo kraustytis į kitą kamerą. Sau dokumentų nepasiliko. Pasirašytus dokumentus paėmė L., sakė, kad juos reikia kažkur siųsti. Visas bendravimas su L. buvo Lukiškėse. Kameroje su L. buvo kažkur savaitę, daugiau nebebuvo. Tuos lapus, kuriuos jis pasirašė, jam pateikė L., o ne administracija. Dėl šitų dokumentų iš Lukiškių administracijos jis nieko negavo. L. atėjo laiškas, davė pasirašyti ir reikėjo kraustytis. Jam atrodo, kad jis rašė adresą ant voko, nepamena, kam adresavo, turbūt firmai, neprisimena kam siuntė. Jam pasakė, ką rašyti, jis taip ir parašė. 6 bylos tome, 145 bylos lape yra jo raštas, o 142 lape – ne jo raštas. Ant voko, kur pažino savo raštą, tekstą diktavo L. Nenori padaryti A. A. kaltu.

242013 m. rugpjūčio 27 d. A. O. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. B., nurodė, kad jis panašus į asmenį, apie kurį davė parodymus. Jis panašus pagal amžių, plaukus, tačiau nėra tikras, kad tai A. (t. 6, b. l. 134-136).

25Civilinio ieškovo UAB ( - ) atstovas D. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra UAB ( - ) direktorius. Jie, kaip vežėjai, deda laisvą transportą į krovinių biržą. Su jais susisiekė ( - ) atstovė A. K., pasiūlė parvežti krovinį. Tai galėjo būti 2010 m. gruodžio 7 d., tiksliai neprisimena. Krovinių biržoje buvo skelbimas. Kaip visada, kitų įmonių yra prašoma nurodyti, su kuo dirbo, kad būtų kaip garantija, patvirtinimas, kad ta įmonė egzistuoja. Buvo įvardintos kelios lenkų įmonės, tačiau jos buvo vežėjai, o vienintelė lietuvių įmonė, kurie pasakė, kad ( - ) yra normali įmonė, buvo UAB ( - ). Ši įmonė patvirtino, kad dirba su įmone ( - ) ir ši įmonė su jais atsiskaito. Negali pasakyti, su kuo iš UAB ( - ) kalbėjo telefonu. Yra kalbėjęs su A. K. ir vadinamuoju D. S. telefonu, balso tembras buvo tikrai ne kaltinamojo. Su minėtais asmenimis buvo bendraujama ir telefonu, ir susirašinėjama. ( - ) pasiūlė krovinį. Transportas buvo laisvas, atrodo Vengrijoje, todėl parvežė krovinį, o įmonė neatsiskaitė. Prieš atsiskaitymo terminą dar teko pabendrauti, nes biržoje jau buvo atsiradę kitų lenkų įrašų, kad įmonė nesumoka. Yra daugybė apgautų įmonė, kai kurios net nesikreipė į teismą. Kieno buvo krovinys, jie nesidomėjo, visos ekspeditorių firmos dirbo tokiu principu. Įmonė turėjo sumokėti jiems 1650 Eur. Gyvai iš ( - ) nieko nematė, teko kalbėti tik telefonu su vyru ir moterimi. Kai pradėjo įmonės reikalauti susimokėti už paslaugas, dar nebuvo praėjo 30 d., tuo metu įmonė dar atsakinėjo telefonu. Suėjus terminui, telefonai buvo išjungti, krovinių biržoje jau buvo atsiliepimai apie tai, kad įmonė nemoka. Į UAB ( - ) dėl to, kad, atrodo, jie vežė šios įmonės krovinį. ( - ) atstovė A. K. nurodė, kad įmonė su UAB ( - ) dirba pastoviai, kad moka šiai įmonei, sakė kreiptis į šią įmonė ir ji tai patvirtins. UAB ( - ) patvirtino, kad dirbo su ( - ) ir pastaroji įmonė atsiskaitė. Daugiau niekas nepatvirtino, kad ( - ) yra moki. Buvo duota ir lenkų įmonių kontaktų, tačiau minėtos įmonės nebuvo įdomios, nes jos buvo vežėjai. Įmonei UAB ( - ) padaryta 1650 Eur dydžio žala dėl krovinio atvežimo, įmonė pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė asmens, su kuriuo bendravo, telefono numerį. Su ( - ) buvo sutarta 1650 Eur suma.

26Liudytoja I. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ankstesnė jos pavardė – M. Anksčiau ji vykdė veiklą, buvo išsinuomojusi biurą. Tai buvo verslo konsultacinė veikla. Atstovavo įvairias įmones ( - ). Paskui atstovavimo paslaugų pasiprašė toks A., žinojo tik jo vardą, kadangi prieš daug metų gyveno ( - ) ir jos vyras dirbo A. servise. Su vyru ji išsituokusi, tačiau bendraudavo, nuveždavo vaikus. Vyras jai sakė, kad A. ieško patalpų. Pas ją į ( - ) atvažiavo A., jis buvo įgaliotas asmuo, galėjo būti įgaliotas įmonės ( - ). Minėtas asmuo pasiprašė atstovavimo paslaugų. Įmonė pasistatė savo faksą ir viskas, reikėjo priimti faksą, paskambinti jam, kai ateidavo faksas. Telefonu niekas neskambindavo. Po to vienas žmogus pasiprašė atvažiuoti padirbėti. Ji pasakė, kad yra vienas laisvas stalas, gali leisti juo naudotis už tam tikrą mokestį. Suteikė stalą, reikėjo priimti paštą. Po kurio laiko atvažiavo trise, užėmė visą jos biurą. Ji pasakė, kad už tokią sumą jie užėmė visą jos biurą. Kilo konfliktas. Vienas iš tų trijų asmenų buvo A., bet jis tik atvežė asmenis. Liko du jauni vyrai ir moteris, pasirašė sutartį. Ji liepė jiems susimokėti už visą biurą, ginčijosi mėnesį lako, laukė, kol asmenys atlaisvins biurą, pati beveik neužeidavo. Po to asmenys atidavė raktus. Vėliau vis dar ėjo laiškai, faksai. Ji skambino asmenims, tačiau niekas neatsiliepdavo. Kiek jai žinoma, minėta įmonė vertėsi logistika. Už patalpas mokėjo labai mažai, t. y. 260 Lt. Asmenys biure buvo beveik visą gruodį, tai buvo 2009 ar 2010 metais, kai pasirašė sutartį. Neatsimena, ar kuris nors iš kaltinamųjų buvo jos biure. Jos gyvenamoji vieta tuo metu buvo ( - ), o jos vyras tuo metu gyveno ( - ). Jos vyras su A. remontavo mašinas, daug gėrė. Vyras jau miręs. Jai nėra žinoma apie tai, kad jos vyras buvo kokiu nors direktoriumi, negalėjo būti, nebent pats nesuprato. Jai nežinoma, kad jos vyras būtų buvęs ( - ) direktoriumi, niekas apie tai nebuvo užsiminęs ir iki šiol ji to nežino. A., su kuriuo ji pasirašė sutartį, pas ją dažniausiai atvažiuodavo vienas, su juo susitikdavo kontoroje, paskui raktus atvežė, tai pavežėjo iki namų. Kontoroje tie trys asmenys kažką dirbo su savo kompiuteriais. Nežino jų vardų, mano, kad vieno iš jų pravardė buvo D. Kilo konfliktas, nes ji paprašė atlaisvinti biurą. D. ji matė tada, kai atvažiavo tie trys žmonės, dar matė dvi tris dienas. Kartu su tais asmenimis ji niekada nebūdavo biure. Ji paimdavo įmonės ( - ) laiškus, net ir asmenims išvykus, laiškai ėjo dar porą mėnesių. Paskutinius laiškus ji paliko pašte, nes ji jau nesusisiekė su įmone ir atsisakė laiškų. Kai ji paimdavo laiškus, atvažiuodavo A. į biurą, prie biuro. Buvo gal kokie penki kartai, kai jis atvažiavo. Įmonė sumokėjo už paslaugas už tris mėnesius po 260 Lt, mokėjo A. Biure A. nieko nedarydavo, tik atvažiuodavo ir išvažiuodavo, niekada nesėdėjo biure. D. būdavo biure. Tie trys asmenys, kurie atvažiavo, visą mėnesį ir buvo biure. A. jos neprašė pasirašyti dokumentų. A. atvažiuodavo su ilgu „Volvo“, jis pats ir vairavo, vieną kartą pavežė ir ją. A. viena koja buvo paralyžiuota, vaikščiojo su lazda. Stebėjosi, kad jis vairuoja. Nežino, ar D. atvažiuodavo su automobiliu. 5 tomo 129-131 lapuose yra jos parašai, jai buvo pateikta atpažinti. Kai vyko atpažinimas, žmones ji atpažino geriau, šiuo metu nėra įsitikinusi. Negalėjo būti, jog ji nurodė, kad D. mėgo auksines grandinėles, buvo stambaus sudėjimo, 40-45 metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų. Čia kažkas „dadėta“ O gal taip buvo, dabar negali patvirtinti, neprisimena. Teismo posėdžių salėje neatpažįsta asmens, kurį pažintų kaip D.

27Iš 2013 m. rugpjūčio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad I. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu neatpažino I. D. (t. 5, b. l. 123-125), neatpažino ir A. O. (t. 5, b. l. 126-128).

28Iš 2013 m. rugsėjo 5 d. I. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. B., kaip asmenį, vardu A., su kuriuo sudarinėjo sutartį dėl biuro paslaugų teikimo. Šį atpažįsta pagal jo veido bruožus, žilstelėjusius plaukus (t. 5, b. l. 134-138).

29Civilinio ieškovo ( - ) atstovė B. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įmonė ( - ) jos įmonei pavedė atlikti keturis pervežimus iš Serbijos į Lietuvą ir už šią paslaugą jai nesumokėjo. Tai buvo kažkur 2010 m. gruodžio mėnesį. Buvo keturi pervežimai, sąskaitos faktūros buvo išrašytos 8400 Eur sumai (2000 Eur, 2100 Eur, 2100 Eur ir 2200 Eur). Kažkurio pervežimo kaina buvo 100 Eur didesnė, nes laiku nepakrovė, pavėlavo. Prieš tai Lenkijos transporto biržoje skelbėsi, kad gali pervežti krovinius. Bendravo su A. K. ir vyriškiu, gerai kalbėjusiu lenkiškai. Vyriškio vardo neatsimena, nežino, ar tai buvo D. Negavo jokių avansų. Buvo bendrauta telefonu, taip pat susirašyta per transporto biržos komunikatorių. Kai suprato, kad įmonė yra apgauta, skambino kelias dienas reikalaudami, kad būtų sumokėta, bet po kelių dienų įmonė jau nebuvo pasiekiama telefonu. Bendravo su tais pačiais asmenimis telefonu, jų gyvai nėra mačiusi. Iš pradžių asmenys atsakė į skambučius, sakė, kad sumokės, prašė dieną dvi palaukti. Tai buvo ekspedicijos firma, kuri iš kažko paėmė krovinį ir perdavė jos įmonei. Vienas užsakovas, su kuriuo anksčiau bendradarbiavo, t. y. firma ( - ) susisiekė su jos firma ir pasakė, kad ( - ) paėmė krovinį už 1400 Eur, o jai ( - ) pasiūlė 2200 Eur. Kai kalbėjosi su ( - ), dar nebuvo suėjęs apmokėjimo terminas. Tada suprato, kad kažkas nesiriša, kadangi gaunasi, kad jai sumokėjo daugiau, nei patys gavo. Kitais trims vežimų atvejais jokių kontaktų neturėjo. Nepamena, ar kontaktavo su įmonės ( - ) atstovais, bet ši firma jiems žinoma. Lenkijoje yra daugiau firmų, nukentėjusių nuo ( - ), mano, kokios trys ar keturios. Bendravo su ( - ), ši įmonė jokių pretenzijų dėl krovinio pristatymo nereiškė. Neprisimena, ar bendravo su įmonės ( - ) atstovais. Gali būti, kad kontaktavo su įmone ( - ). Neprisimena, ar kitos įmonės sakė apie tai, ar joms apmokėjo už pervežimą. ( - ) irgi nesumokėjo. Iki šiol su įmone nėra atsiskaityta. Palaiko pareikštą civilinį ieškinį dėl 8400 Eur žalos atlyginimo.

30Liudytoja R. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba ( - ) pašte. Gaudavo įmonei ( - ) skirtus registruotus laiškus, kiek atsimena, jų ateidavo pasiimti I. M. Neatsimena, ar dar kas nors ateidavo jų pasiimti. Daugiausia laiškai atkeliaudavo iš Lenkijos. Žmogus ateidavo prie langelio su lapeliu, pateikdavo asmens dokumentą, darbo pažymėjimą, įgaliojimą įmonės vardu, ir atsiimdavo laišką. Neatsimena, ar laiškų buvo atėjęs atsiimti koks vyriškis, įmonės direktorius. Nepamena, kad laiškų būtų atėjęs atsiimti kuris nors iš kaltinamųjų. Jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka tiesą. I. M. atsiimdavo tik įmonės ( - ) korespondenciją.

31Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad ji nuo 1995 m. kovo mėnesio dirba ( - ), esančiame, ( - ), klientų aptarnavimo specialistės pareigose. Dėl registruotų laiškų įteikimo UAB ( - ) gali paaiškinti, kad atėjus asmeniui atsiimti registruotą laišką, jie visuomet reikalauja pateikti asmens dokumentą, po ko yra atiduodamas laiškas ar siuntinys, o žmogus pasirašo atiduotų pašto siuntų sąraše, taip pat pasirašo ir atidavęs darbuotojas. Dėl 2010 m. lapkričio 23 d. įteikto registruoto laiško iš Lenkijos, minėtos bendrovės direktoriui A. O., gali pasakyti, kad ji paklausė jo pareigų, jam atsakius, kad direktorius, bei parodžius asmens dokumentą, laiškas buvo jam atiduotas. Jo atpažinti negalėtų, kadangi neįsidėmėjo, tiesiog jai jis pasirodė asocialus žmogus o ne bendrovės direktorius. Grafoje „atsiėmusio asmens vardas, pavardė, pareigos ir t.t.“ A. O. įrašė ji, jis tik pasirašė. Ar jis buvo atėjęs vienas, pasakyti negali, nes nepamena. Dėl 2010 m. gruodžio 13 d. įteiktos korespondencijos iš Lenkijos, minėtos bendrovės atstovei I. M. gali pasakyti, kad ją pažįsta, kadangi ji gyvena ( - ) ir ji yra jų klientė. Prieš įteikiant korespondenciją, buvo paprašyta I. M. parodyti dokumentą, kiek ji prisimena, pastaroji pateikė įgaliojimą, kaip UAB ( - ) atstovė, todėl jai buvo atiduotas registruotas laiškas, I. M. pasirašė. Tačiau tą pačią dieną jai buvo įteiktas ir asmeniškai registruotas laiškas ir grafoje „atsiėmusio asmens vardas, pavardė, pareigos“ ji rašė savo ranka. Dėl 2010 m. gruodžio 13 d. registruotų laiškų RN 2258932731 LT ir RR 368947263 PL, RR 413770034 PL, RR 349072598 PL, 2010 m. gruodžio 27 d. registruoto laiško Nr. RR 422582255 PL, RP 276127174 PL, 2010-12-30 RR 182177662 PL, RR 376776319 PL, 2011 m. sausio 4 d. RR 308023836 PL, RR 057729817 Pl, 2011-01-19 RR 359986286 PL išdavimo UAB ( - ) atstovei I. M. gali pasakyti, kad buvo atiduodama aukščiau nustatyta tvarka. Rankraštinius įrašus, t. y. atsiimančio asmens duomenis, rašė ji, kadangi taip greičiau, o taip pat ji sakydavo, kad neturi akinių. Registruotus laiškus ji ateidavo paimti viena. Dažniausiai minėtai įmonei registruoti laiškai ateidavo iš Lenkijos (t. 5, b. l. 82-83).

322012 m. spalio 23 d. asmens parodymo atpažinti metu R. G. iš pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino I. M. (t. 5, b. l. 84-85).

332012 m. spalio 23 d. asmens parodymo atpažinti metu R. G. iš pateiktų 6 asmenų nuotraukų A. O. neatpažino (t. 5, b. l. 86-87).

34Liudytoja A. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba ( - ) pašte. Įmonė ( - ) jai girdėta, prieš daug metų ateidavo tai įmonei skirti registruoti laiškai. Kiek pamena, laiškus atsiimdavo moteris, kuri turėjo teisę juos atsiimti. Moteris turėjo įgaliojimą. Jei laiškai būdavo vyriškio vardu, moteris pateikdavo dokumentą ir atsiimdavo. Moterį atsimena, jai ji pažįstama, kadangi abi yra iš ( - ). A. O. jai negirdėtas. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, šiuo metu negali prisiminti, kas buvo prieš šešerius metus.

35Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad ji nuo ( - ) dirba ( - ), esančiame ( - ), klientų aptarnavimo specialistės pareigose. Dėl registruoto laiško įteikimo 20110-12-08 UAB ( - ) vadovui A. O. gali paaiškinti, kad jis pateikė jai asmens dokumentą, po ko ji jam įteikė laišką iš Lenkijos ir šis pasirašė. Grafoje „atsiėmusio asmens vardas, pavardė, pareigos“ rankraštinį įrašą „vad. A. O.“ padarė ji, dėl kokių priežasčių. Jei ji įrašė, kad jis vadovas, vadinasi jis turėjo jai parodyti darbuotojo pažymėjimą. Šio vyro atpažinti negali, nes matė tik kartą, neįsidėmėjo jo požymių, negali jo apibūdinti (t. 5, b. l. 88).

36Liudytojas P. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB ( - ) jam yra žinoma. Jis dirba advokatu bei bankroto administratoriumi. 2011 m. yra įgijęs licenciją, yra ( - ) bankroto administratorius. Su A. A. jam teko bendrauti. Matyt teko bendrauti ir dėl ( - ) dokumentų perdavimo naujam direktoriui. Yra skambinęs A. A. telefonu. Dėl įmonės dokumentų šis asmuo paaiškino, kad dokumentus kažkas atidavė. Sakė, kad dokumentus perdavė T. Reikėtų vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi šiuo metu nelabai atsimena aplinkybių. Atrodo, jog A. A. neminėjo, kad dalį dokumentų jis pasiliko sau. Gali patvirtinti, kad A. A. buhalterijos nei jam, nei kitiems asmenims nebuvo perdavęs. A. A. minėjo, kad visa buhalterija yra perduota. Jis inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos buhalterijos tvarkymo ( - ). Kaip bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl to, kad A. A. neperduoda buhalterijos. Neatsimena, ar A. A. už tai paskirta kokia nors nuobauda, nežino.

37Liudytojas K. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba treneriu sporto centre ( - ), adresu ( - ). Anksčiau dirbo dabar jau likviduojamo ( - ) direktoriumi. Šis centras irgi veikė adresu ( - ), veikė nuo 2003 m. iki 2015 m. Tuo adresu buvo kelios įmonės, paprastai savivaldybės taryba suteikdavo adresus ir nuomodavo. Dar iki šiol tuo adresu yra kelios įmonės. Įmonė ( - ) jam žinoma iš ateidavusių laiškų, tačiau įmonės nebūdavo, todėl laiškus jie grąžindavo. Niekas neateidavo pasiimti laiškų, jis tų laiškų niekam nėra perdavęs. Mano, kad laiškai visada būdavo grąžinami. Kaltinamojo A. A. neatsimena, kad būtų matęs, kaltinamojo A. O. taip pat, jų veidai jam nematyti. Nežino, ar tarp besinuomojusių patalpas buvo įmonė, kuri vertėsi krovinių pervežimu. Nepamena tokio asmens, kuris tik lenkiškai bendrautų.

38Liudytoja V. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra ( - ) direktorė, įmonė užsiima buhalterinės apskaitos paslaugomis. ( - ) jai girdėta, kadangi tvarkė šios įmonės apskaitą, buvo su šia įmone sudarę sutartį. Vadovas buvo J. D., tai buvo gal prieš penkerius metus. Šiuo metu minėtos įmonės buhalterinės apskaitos jau nebetvarko, sutartis nutraukta vadovo noru, pati įmonė inicijavo sutarties nutraukimą. Nepamena priežasčių, kurias įmonė nurodė nutraukdama sutartį. Vadovas J. D. pateikdavo dokumentus. Buvo kalba apie įmonės perleidimą. Pamena, kad įmonė buvo parduota jau po sutarties nutraukimo. Perdavimo aktu grąžino J. D. dokumentus. Jei gerai pamena, pardavimo dokumentų pasirašymas vyko ( - ) patalpose nedalyvaujant J. D. Ko gero, ( - ) ruošė dokumentus VĮ „Registrų centras“. Buvo atvykę du asmenys, vienas iš jų buvo Lenkijos pilietis. Pati ji nekalba nei rusiškai, nei lenkiškai, todėl negalėjo susikalbėti. Buvo ir jį lydintis asmuo, neprisimena, kaip jis vizualiai atrodė. Neprisimena, kad tuo metu būtų posėdžių salėje esantys asmenys. Su lydinčiu asmeniu kalbėjo ji kalbėjo lietuviškai. Mano, kad jos akivaizdoje asmenys galėjo pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir paimti dokumentus. Neprisimena, ar dar buvo kokių nors dokumentų. Ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, kad akcininkas apie 50 metų amžiaus, 175-180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, ovalaus veido, žilų plaukų, kalbėjo lenkiškai – ji taip kalbėjo apie tą Lenkijos pilietį. O pasakydama, kad direktorius apie 40 metų amžiaus, 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, apvalaus veido, su ūsais, juodų trumpų plaukų, kalbėjo lietuviškai, - turbūt buvo su ūsais. Turbūt ji iš J. D. žinojo, kad tie asmenys atvyks ir įvyks perdavimas. Tai nebuvo asmenys iš jos pusės. Tiesiog buvo sutartas laikas ir asmenys atvyko. Kad vienas asmuo akcininkas, kitas direktorius, ji nusprendė galbūt pagal dokumentus. Mano, jog buvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, neatsimena, ar jos įmonė buvo įpareigota perduoti. Asmuo, kuris prisistatė direktoriumi, kalbėjo lietuviškai. Mano, kad asmenys kažką pasirašinėjo, todėl turbūt dėjo parašą, tik nepamena, kuris asmuo. A. O. pavardė jai nieko nesako. Ji dalyvavo tiesiogiai pasirašant sutartį.

39Liudytoja V. M. 2016 m. sausio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. B. kaip asmenį, kuris buvo atvykęs į ofisą kaip naujasis UAB ( - ) akcininkas (5T. 5, b. l. 43-45).

40Liudytoja R. Z. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos pagrindinė darbovietė yra UAB ( - ). UAB ( - ) yra bendradarbiavusi su įmone ( - ), mano, jog tai buvo 2012 m. Minėta įmonė atliko krovinio pervežimą. Policijos darbuotoja jai paskambino ir paprašė vežino sutarčių, sąskaitų. Ką turėjo, tą ir persiuntė policijai. Tai buvo pernai metais, prieš Kalėdas. Įmonė UAB ( - ) atsiskaito su vežėjais. Nežino, ar ( - ) atsiskaito su vežėjais. Įmonė ( - ) atliko pervežimą, tačiau jos įmonė nepervedė pinigų už paslaugą, bet nežino kodėl. Su ( - ) jos įmonė neatsiskaitė, tačiau dėl kokių aplinkybių, ji neatsimena. ( - ) – tai yra jos el. pašto adresas. Neatsiskaitymo priežastys galėjo būti netinkamai vykdyti įsipareigojimai. Ji buvo pakėlusi dokumentus, tačiau apmokėjimo ji nerado. 2015 m. gruodžio 21 d. apmokėjimo nebuvo. Konkrečiai su ja dėl neapmokėjimo nebuvo susisiekta, ji apmokėjimus pradėjo daryti nuo 2014 m., o prieš tai apmokėjimus darydavo įmonės direktoriai. Neturi originalių dokumentų, patvirtinančių, kad krovinys pristatytas, neturi originalaus CNR. Jai neteko bendrauti su ( - ) direktoriumi. Pavardė A. O. jai nieko nesako. Kiek jai yra žinoma, vadovai nėra kalbėję su asmenimis iš Lenkijos.

41Liudytojas V. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį A. A., jie buvo klasės draugai, o kaltinamąjį A. O. jis mato pirmą kartą. Jis yra teisininkas, dėl šios bylos konsultavo A. A. A. A. atėjo pas jį, pasakė, kad byloje yra kažkas ir apie jį (t. y. V. R.), parodė raštą. Tas raštas apie tai, kad neva jis (t. y. V. R.) padarė nusikaltimą su D. Šioje byloje jis buvo šmeižiamas. Šį raštą, kuris yra byloje, surašė A. B., gim. ( - ), o pasirašyti perdavė L. B., gim. ( - ). Mano, jog A. B. randasi Lukiškėse, o L. B. – laisvėje. Nusprendė, kad tai šie asmenys, nes kai tik paleido, šie asmenys sakė, kad yra tokia byla, kad A. nori pasodinti. L. B. jam pats tai sakė, jis su juo bendrauja, bet yra priešiški, netoliese kartu stotyje dirba, tenka bendrauti. L. B. sakė, kad A. turi vieną bylą, kad jį pasodins. L. B. jam tiesiogiai nepasakė, kad tai jis surašė šį raštą. A. B. jis yra matęs, bendravęs su juo, nežino, kuo pastarasis asmuo vertėsi. Jis A. B. nebuvo artimas draugas. Šį asmenį jis pažinojo per A. A., o paskui matė A. B. su L. B. Su broliais B. dirbo šešerius metus, paskui piktybiškai išsiskyrė dėl pinigų, dabar jie jį šmeižia. Abu broliai B. sukurpė tą raštą, jo nuomone, veika aprašyta ganėtinai nuodugniai. Asmenys, kurie aprašė, žinojo, ką rašo, vadinasi dalyvavo. Asmenys jį ar D. P. norėjo pasodinti ir kartu apkaltinti A. A., nes jis su pastaruoju bendrauja. A. B. bendravo su L. B., mano, jog galėjo pastarajam papasakoti detales. A. A. jam parodė laišką, apie kurį rašoma byloje. Iš rašto, pavardžių, datų, rašymo stiliaus sprendžia, kad laišką surašė A. B. Su L. B. ir A. B. nėra kalbėjęs apie šią bylą.

42Liudytojas J. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įmonė ( - ) jam yra žinoma, jis buvo šios įmonės steigėjas. Įsteigė šią įmonę, atrodo, 2008 m. Buvo numatyta, kad įmonė versis mobiliųjų telefonų prekyba. Akcininkais buvo jis ir jo pusbrolis. Kelis mėnesius dirbo aktyviai, po to nusprendė verslu užsiimti atskirai. Įmonė liko jam (t. y. J. D.), tačiau jis vėliau šią įmonę pardavė. Įmonės pardavimas vyko internetu. Jam paskambino žmogus, paprašė susitikti dėl įmonės. Neprisimena, kokia kalba kalbėjo žmogus. Su tuo žmogumi jis buvo susitikęs. Patį įmonės pardavimo procesą koordinavo jo buhalterinė įmonė. Šiai įmonei jis parašė įgaliojimą, todėl jo įmonę ( - ) pardavė už jį. Buvo susitikęs su žmogumi, kuris norėjo pirkti įmonę, tačiau nežino, ar įmonę pirko būtent tas asmuo. Įmonės perdavimas vyko buhalterių kontoroje, tuo metu jo nebuvo. Žmogus, su kuriuo jis buvo susitikęs, sakė, jog jį domina, kad pirks įmonę. Visus buhalterinius dokumentus, pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį jis paliko buhalterijoje, kurioje vėliau įvyko sandoris. Negali pasakyti, ar tas žmogus, su kuriuo jis kalbėjosi, yra kuris nors iš kaltinamųjų. Įmonė ( - ) jam nėra žinoma. Įmonės ( - ) pirkėjas prisistatė vardu A. Jo įmonėje ( - ) buvo numatyta, kad įmonė prekiaus mobiliaisiais telefonais ir jų priedais. Pervežimo veiklos įmonėje tikrai nebuvo numatę. Negali pasakyti, ar tai buvo numatyta įstatuose. Įmonės pirkėjas kalbėjo ar rusų, ar lenkų, ar baltarusių kalba, jis pats bendrauja lenkiškai ir rusiškai. Kiek pamena, jis su asmeniu bendravo rusų kalba. Už akcijas buvo apmokama grynaisiais pinigais, nominali akcijų vertė 10000, asmuo paliko pinigus buhalteriams, o ne jam asmeniškai. Neprisimena, ar tas asmuo, su kuriuo jis bendravo dėl įmonės pardavimo, buvo vizualiai sveikas, nekrito į akį neįgalumas, nepastebėjo tokio dalyko, kad būtų paralyžiuotas. Sunkiai prisimena, kaip atrodė A., buvo smulkaus kūno sudėjimo, apie 50 metų amžiaus. Tas asmuo galėjo būti 40-50 metų amžiaus, taip jam atrodė vizualiai. Su tuo asmeniu buvo du pokalbiai telefonu ir gyvai. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad asmuo kalbėjo lietuviškai, tačiau jam sunku prisiminti, kokia kalba kalbėjo, gal telefonu kalbėjo lietuviškai, o susitikę rusiškai, nežino. Asmuo jam detalių nesakė, norėjo susitikti ir apžiūrėti įmonės dokumentus, ar nėra įsiskolinimų, pamatyti įmonės balansą, pelno ir nuostolių ataskaitą. Dokumentai, kuriuos jie pateikė šiam asmeniui susipažinti, buvo surašyti lietuvių kalba. Tyrimo metu jam buvo parodytos sąskaitos faktūros, tačiau tų paslaugų jis neužsakinėjo, jokių transportavimo paslaugų neteikė. Kaip suprato, dokumentai buvo suklastoti jo pavarde. Įmonė ( - ) skolų neturėjo, kreditorių nebuvo. Asmens, su kuriuo jis bendravo, jokių išskirtinių fizinių bruožų nepastebėjo. Gyvai su juo kalbėjo mišria lenkų baltarusių kalba. Atrodo, jog lietuvių kalbos nebuvo. Kai asmuo susitikimo metu vartė lietuviškus dokumentus, jis su juo kalbėjo apie tai, kodėl nusprendė parduoti įmonę. Asmuo nepadarė įspūdžio apie tai, ar jis supranta vartomus dokumentus, ar ne, tiesiog kelias minutes pažiūrėjo kelis puslapius, klausė, ar yra įsipareigojimų, pasakė, kad įmonė jį domina ir jis ją norėtų pirkti. Apie jo pilietybę ar tautybę, norą įregistruoti įmonę nebuvo kalbos. Pavardė A. O. jam nieko nesako, neprisimena, kad su tokiu asmeniu jam būtų tekę bendrauti.

43Liudytoja L. C. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta A. A., su juo dirbo įmonėje ( - ). A. A. buvo įmonės savininkės vyras. Savininkė buvo R., A. A. žmona, ji buvo pagrindinė akcininkė. Pradžioje ji įmonėje ( - ) dirbo vadybininke, įmonė vykdė transportavimo, ekspedijavimo veiklą, o ji ieškojo krovinių ir transporto jiems gabenti. A. A. duodavo nurodymus, kažką darydavo ir patys. Vežėjai buvo iš cargo.lt ir trans.eu – tai yra tokios sistemos internetu. Gal 2014 m. A. A. jai pasiūlė tapti įmonės ( - ) direktore. Ji, kaip direktorė, išrašinėjo sąskaitas, tvarkė dokumentus, jei reikėdavo, apmokėdavo internetu, turėjo prisijungimus. Jai buvo mokamas atlyginimas: kiek būdavo, pervesdavo į sąskaitą, o jei mokėdavo grynaisiais, tai pagal kasos pajamų orderius išmokėdavo A. A. Jei atlyginimas buvo mokamas internetu, tai būdavo, kad pinigus persivesdavo ir ji pati. Prie įmonės sąskaitų priėjimą turėjo visi vadybininkai, galėjo pažiūrėti sąskaitas, o daryti pavedimus ar išgryninti pinigus galėjo tik ji ir A. A. Įmonė ( - ) jai yra girdėta, šios įmonės savininko vardas irgi buvo A., pavardės nepamena. Buvo pateiktos minėtos įmonės sąskaitos, kurias įmonė ( - ) turėjo apmokėti. Sąskaitose buvo nurodyta, jog jos išrašytos už transporto paslaugas, tačiau šias paslaugas užsakinėjo ne ji. Neatsimena, kas buvo nurodyta sąskaitose, kas, kur ir ką vežė. Į UAB ( - ) jai pasiūlė įsidarbinti D. M., kuris ten dirba vadybininku. Šioje įmonėje vadybininkais dar dirba A. S., K. Z., D. ir D., kurios pavardės ji nepamena. Į D. ji kreipdavosi „D.“. Asmuo V. UAB ( - ) nedirbo. Šio asmens vardą ji girdėjo iš bendradarbės K., kuri tuo metu buvo V. mergina, tačiau ji to asmens nematė. A. A., atrodo, buvo įmonės UAB ( - ) vadybininkas. Jai siūlė užimti direktorės pareigas, nes P. nusprendė išvažiuoti dirbti į užsienį. Apie UAB ( - ) skolas sužinojo tik po naujųjų metų, 2010 ar 2011 metais, tada pradėjo skambinti iš „Sodros“ ir sakyti, kad yra įsiskolinimas VMI. Skolos buvo VMI, „Sodrai“ ir vežėjams, kurie skambino dėl neapmokėtų sąskaitų. Jai nėra žinoma apie tai, kad įmonė ( - ) būtų nupirkusi skolą iš įmonės ( - ). Dėl sąskaitų faktūrų apmokėjimo ji turėjo tartis su A. A., nes jo žmona savininkė, jis dažniausiai duodavo nurodymus. Jo žmona tuo metu buvo nėščia, paskui pagimdė, todėl nesinorėjo jai trukdyti. Nepamena, ar ji yra dariusi pavedimus įmonei ( - ). UAB ( - ) direktore ji dirbo apie 6-7 mėn. Jai nėra žinoma apie skolos perkėlimo sutartį, prisijungimus prie banko turėjo ji ir A. A. Per banką ji matė, kad įmonei ( - ) buvo atlikti dideli pavedimai (5000, 6000, 7000, 10000 Lt), bet neklausė, už ką tie pavedimai, o be to, jei niekas ir nebūtų sakęs. Jos direktoriavimas pasireiškė tuo, kad ji tvarkė dokumentus, sąskaitas. Jeigu gaudavo pavedimus ar skambindavo vežėjai, ji klausdavo A. A., ar gali apmokėti ir sumokėti atlyginimus. To klausdavo, nes direktore buvo labiau „ant popieriaus“. Nežino, kodėl pats A. A. nepanoro tapti direktoriumi, tuo metu tai keista nepasirodė, ji buvo užrašyta pusei etato bei papildomai gaudavo pinigų už kiekvieną pervežimą. Žino, kad ( - ) vadovavo A., kurio pavardės nežino. Jeigu jis atvažiuodavo, tai dėl to, kad reikėdavo kur nors ką nors nuvežti, atvažiuodavo draugiškai padėti. Ji A. neprašydavo padėti, jis pats atvažiuodavo ir klausdavo, ar reikia nuvežti dokumentus pas buhalterius ar į paštą. Žino, kad ( - ) vadovas A. buvo A. A. pažįstamas. A. iš įmonės ( - ) buvo sunkoka vaikščioti, kiek pamena, jis buvo po insulto, vairuoti galėjo, jam buvo pritaikytas automobilis. Iki ofiso A. ateidavo pats savo kojomis, retkarčiais su lazda. Dirbant įmonėje ( - ) tarpusavyje su darbuotojais bendravimas vyko rusiškai arba lenkiškai. Su A. iš įmonės ( - ) ji dažniausiai kalbėjo rusiškai. Porą kartų girdėjo, kaip A. telefonu bendravo lietuviškai, tačiau dažniausiai bendraudavo rusiškai. Su A. iš įmonės ( - ) ji bendravo verslo klausimais, dėl kokios nors skolos perkėlimo ji asmeniškai su tuo asmeniu nėra kalbėjusi. Jai vadovaujant UAB ( - ) nebuvo tikrinama valstybinių institucijų. Daugiausia buvo bankiniai pavedimai, o ne grynaisiais pinigais. Su A. O. jai neteko bendrauti, šis vardas ir pavardė jai nieko nesako.

44Atsižvelgiant į tai, kad A. B. yra miręs, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti vykdant teisinės pagalbos prašymą Lenkijos Respublikoje, iš kurių matyti, kad prokuroras perskaitė jam pateiktus teisinės pagalbos prašyme įtarimus, kuriuos pateikė jam Vilniaus m. prokuratūra. Buvo įspėtas apie tai, kad gali byloje teikti paaiškinimus ir nori tai padaryti. Jis buvo į visą tai įtrauktas, pagrindiniu organizatoriumi buvo A. A. su savo bendrininku V. ir bendrininke vardu A., kuri kartu su jais dirbo firmoje, iš to ką atsimena ( - ). Jis nemoka vykdyti tokios veiklos, apie kurią kalbama šiuose įtarimuose. Neturi supratimo apie tokią veiklą ir net nesugeba parengti dokumentų šioje srityje. Pagrindas, kad sutiko dalyvauti steigiant šias firmas, buvo A. A. ir V. prašymas. Paaiškino tai faktu, kad šių firmų steigimas yra reikalingas tam, kad išvengti didelių mokesčių Lietuvoje ir nebuvo kalbos apie tai, kad jie apgaudinės žmones. Bendrai žinojo, kad kalbama apie transportą, bet nežinojo koks yra šio sumanymo tikslas. Tai viskas ką nori pasakyti, gali papildomai atsakyti į klausimus. Šioje vietoje įtariamajam užduotas klausimas apie 2014-12-22 teisinės pagalbos prašymą iš Lietuvos. Įtariamasis atsako: nepripažįsta padaręs veikas, kurių padarymu yra įtariamas dėl priežasčių, kurias nurodė jau aukščiau. Jis nežino, ar nupirko ( - ) akcijas, viskuo užsiimdavo A. A. ir A., nežino kur buvo šios bendrovės buveinė, šito neprisimena. Faktiškai viskam vadovavo A. A.. Jam atrodo, kad ši bendrovė vykdė transporto veiklą. Jam atrodo, kad bendrovė ( - ) buvo užregistruota sistemoje Trans.Eu., nežino nei kiek darbuotojų buvo įdarbinta bendrovėje, nei kas buvo šie darbuotojai. Nežino jokių kitų šių darbuotojų duomenų. Turi tik A. telefoną, t.y. numerį, kurį ji naudojo: ( - ). Nežino ar šis numeris galioja. Pinigus ne kartą surinkdavo jis ir atiduodavo A. A. Paprastai pinigus surinkdavo A. Neprisimena pinigų surinkimo datų. Naudojo bankomato kortelę ir tai buvo turbūt Swedbank banko. Bendrovė turėjo sąskaitas šiame banke, galbūt ir kituose bankuose, bet to nežino. Teisę prisijungti prie banko sąskaitos ir atlikti operacijas turėjo tik A. A. ir turbūt A. Ar V. turėjo tokią prieigą, nežino. Jis tik kartais gaudavo kortelę, kad A. nurodymu pasiimti pinigus ir atiduodavo ją kartu su pinigais A. Nesudarydavo užsakymų su jokiomis firmomis. Jam nieko nesako pavadinimai ( - ) bei UAB ( - ). Neatmeta galimybės, kad kažkokiuose dokumentuose yra jo parašai, nes A. pakišdavo jam pasirašyti įvairius dokumentus. Neturi supratimo dėl kokių priežasčių bendrovė ( - ) neatsiskaitė už jai suteiktas transporto paslaugas. Išvis nežinojo apie tokias situacijas. Nežino kas tvarkė bendrovės buhalterinę apkaitą, nežino kur yra visi bendrovės dokumentai, anspaudai, nei registracijos liudijimas, apie tai reikia klausti A. A. Nežino kada sudaryti dokumentai dėl ( - ) vadovų pakeitimo, taip pat negali atmesti galimybės, kad kurį laiką pagal dokumentus jis buvo šios bendrovės vadovu. Jeigu buvo parengiami dokumentai dėl šios bendrovės vadovo pakeitimo, tą darė A. A. ir A. Visai nepažįsta asmens vardu R. M. Tačiau A. O. buvo toks pat “stulpas” kaip ir jis, tai reiškia asmuo, kuris nieko nežinojo, o jo duomenis naudojo dokumentuose. Jis gaudavo už tai kiekvieną mėnesį nedidelį atlyginimą, gal 1000 litų. A. O. užverbavo A. A. jam dalyvaujant. Važiavo pas jį namo į ( - ). Tai ką žino apie A. A. jau pasakė aukščiau. Iš esmės nežino, kas galėtų kažką pasakyti apie šiuos asmenis, kokias funkcijas vykdė, geriausiai būtų klausti A. A. ir jo bendrininkų – A., V.. Žino, kad kažkokios bendrovės, kurios pavadinimo neprisimena, kuri veikė Panevėžyje, veiklos organizatoriumi taip pat buvo A. A. ir A. Papildomai prašo, kad visi ateityje numatyti veiksmai šioje byloje pagal šį teisinės pagalbos prašymą būtų atliekami Suvalkuose. Jo sveikatos būklė neleidžia jam toli keliauti. Prie protokolo norėtų pridėti pažymą apie jo invalidumą. Yra patyręs tris insultus (venų funkcionavimo blokavimas). Dėl to nevaldo pilnai dešinės pusės. Turi judėjimo ir pagrindinių veiksmų vykdymo, pvz. apsirengiant, problemų. Jo sveikatos būklė vis blogėja. Jeigu reikės mielai atsakys į tolimesnius klausimus, bet čia vietoje, Suvalkuose. Tai viskas ką turi paaiškinti šioje byloje (t. 6, b. l. 74-78).

45Liudytojas A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis A. O. jam yra matytas, teko su juo bendrauti kalėjime, kaltinamasis A. A. irgi kažkur matytas. Bendravimas su A. O. buvo labai trumpas. A. O. buvo paklausta, ar yra atsiskaityta dėl firmos, kurios pavadinimo jis neatsimena. Jam firmą turėjo parduoti asmeniškai, kiek žinojo, A. O. buvo jos akcininkas. Kiek pamena, firmos pavadinimas yra susijęs su žodžiu ( - ), gali būti ( - ). Teko bendrauti su broliu, kuris su A. O. buvo vienoje kameroje. Matyt A. O. broliui išsakė tai, kad jis yra akcininkas ir kad nori parduoti įmonę, o brolis papasakojo apie tai jam. Jis broliui pasakė, kad gali nupirkti firmą. A. O. buvo nusiųsta sutartis, A. O. tą sutartį pasirašė, persiuntė jam, jiedu atsiskaitė, berods 100 Lt. Vėliau jis pateikė prašymą VĮ „Registrų centras“ su paklausimu, ar A. O. yra akcininkas. Paaiškėjo, kad A. O. nėra akcininkas. Santykiai tuo ir baigėsi. Kaip paskui suprato, A. O. net negalėjo parduoti firmos. Vieną kartą pirmame aukšte, pirmame korpuse jis susitiko su A. O., nepažino jo, o jis sako „aš O.“, kažką tokio. Jis A. O. klausė, ar yra atsiskaityta, pastarasis sakė, kad taip. Pirmą kartą firmos ( - ) pavadinimą jis išgirdo prieš trejus metus, atrodo 2013 m. Tuo metu jis buvo įkalinimo įstaigoje, kitoje kameroje, Lukiškėse. Dokumentus, sutartis dėl firmos galėjo ruošti jis (t. y. A. B.), ruošė iš įkalinimo įstaigoje nešiojamuoju kompiuteriu, prašė atspausdinti ir nusiuntė A. O. paštu. Rašė tik sutartį, daugiau jokių laiškų už A. O. nerašė. Apie firmos ( - ) pavadinimą sužinojo iš brolio L. B., nežinojo, kuo vertėsi ši įmonė. Pirmame korpuse su A. O. kalbėjo trumpai, tik dėl atsiskaitymo už įmonę, jis turėjo A. O. sumokėti tik simbolinę sumą – 100 Lt, kadangi A. O. norėjo ta firma atsikratyti. Nežinojo, kodėl A. O. norėjo ta firma atsikratyti. Kai pasirašė sutartį, buvo įkalinimo įstaigoje, parašė ir išsiuntė dokumentą A. O. į Lukiškes. To dokumento jis neturi. VĮ „Registrų centras“, adresu Lvovo g. 25 parašė prašymą, reikėjo užpildyti formą. Jis paprašė atsiųsti tą formą ir jam atsiuntė laišką, kad A. O. nėra akcininkas. Galbūt tą prašymą VĮ „Registrų centras“ jis galėjo rašyti ir ranka. Neturėjo sąlygų pareikšti A. O. pretenzijų dėl tos simbolinės sumos. A. A. jam kažkur matytas, girdėta ir jo pavardė. V. R. jam žinomas, šis asmuo buvo liudytoju jo byloje. D. P. jam irgi žinomas. Su V. R. jį siejo bendri verslo reikalai, D. P. yra jo kreditorius, iš esmės neturi su jais jokių santykių, nei gerų, nei blogų. A. O. nepasakojo apie įmonės veiklą, bet kadangi pavadinimas ( - ), tai gal veikla susijusi su mobiliaisiais telefonais. Brolis jam irgi nepasakojo apie įmonės veiklą. Kai buvo rašoma sutartis dėl akcijų pirkimo, brolis galėjo būti įkalinimo įstaigoje, tai buvo 2013 m., o paleistas jis buvo 2014 m. Su A. O. jis (t. y. A. B.) nebuvo vienoje kameroje. Jis įkalinimo įstaigoje jau yra trejus metus, taip ir nebuvo išėjęs. Negalėjo numatyti, kiek laiko praleis įkalinimo įstaigoje, šiuo metu jis net nėra nuteistas, vis dar suimtas, tikėjosi išeiti į laisvę ir užsiimti ūkine komercine veikla su A. O. įmone. Neaptarinėjo su A. O., kaip būtų perduoti įmonės dokumentai, buvo kalba apie akcijų perleidimą. Apie tai, kad A. O. pageidauja perleisti akcijas už tą simbolinį mokestį, jam pasakė brolis. A. O. sutartį pasirašė ir atsiuntė jam atgal su savo parašu. 2010 m. vasarą galėjo dirbti UAB ( - ). Nuo 2011 m. pateko į pataisos namus, o prieš tai buvo laisvėje. Pavardė A. B. jam nieko nesako. Yra vienas A., bet ne su tokia pavarde. Pavardės neprisimena, bet tas asmuo susijęs su mobiliųjų telefonų prekyba, jis yra liekno sudėjimo, šviesus, 175-176 cm ūgio, apie 30 metų amžiaus, sakytų, lenkų tautybės, vedęs, gyveno ( - ), paskui grįžo į Vilnių. Be akcijų pirkimo-pardavimo sutarties turbūt nėra daugiau nieko atspausdinęs ir davęs pasirašyti A. O., tik akcijų sutartis – du egzempliorius. Pateikė prašymą įkalinimo įstaigai pervesti iš jo sąskaitos pinigus į A. O. sąskaitą už įmonės akcijas, nežino, ar užskaitė, gal brolis jam kažkokiais produktais ar cigaretėmis atsiskaitė. Pirkimo-pardavimo sutartį atspausdino savo nešiojamuoju kompiuteriu, joje turbūt įrašė vardą, pavardę, asmens kodą ar gimimo metus, gal adresas buvo. Galimai buvo ir buveinės adresas, įmonės kodas. Greičiausiai šiuos duomenis pateikė jo brolis, nes sužinojo juos ne iš A. O. Buvo toks laikotarpis, kai iš jo ir jo brolio buvo paimti kompiuteriai, bet skirtingu laikotarpiu. Kažkurį laikotarpį brolis galėjo turėti kompiuterį. A. O. savo pristatė kaip akcininką, na jis suprato, kad A. O. yra akcininkas, nes tik akcininkas gali perleisti akcijas. A. O. jam to asmeniškai nesakė, šie žodžiai buvo iš brolio. Pats su A. O. apie akcijas nieko nekalbėjo ir nesidomėjo. Galėjo būti, kad prieš dešimt metų jie dirbo vienoje įmonėje.

46Liudytojas D. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. A. jis pažįsta, o kaltinamojo A. O. nėra matęs. A. A. pažįsta, nes pastarasis, kiek jam žinoma, yra V. R. klasės draugas, jiedu bendrauja, o jis su V. R. turi bendrą verslą, taip pat kartais susitinka. Negali pasakyti, kad jis bendrauja su A. A., nebent susitinka per V. R. gimtadienį. Turėjo verslą su A. B. L. yra A. B. brolis. Girdėjo, jog A. B. pasakė maždaug taip „va užsienyje daug uždirbęs, reikia padūrinti, atidaryti lombardą“. Jis (t. y. D. P.) buvo kartu su A. B. prieš 8-10 metų atidaręs lombardą. Paskui į šį verslą A. B. pradėjo kišti brolį. Neteko biznio. Taip prasidėjo nesusitarimai, jam buvo pasakyta, kad jeigu jis neatsisakys ieškinių, bus pasodintas. Toks pokalbis buvo prieš porą metų, kai jam buvo priteisti pinigai. Kiek jam žinoma, A. A. irgi yra pažįstamas su L. B., turėjo su juo rimtą konfliktą, apie tai žino iš V. R. Nežino, ar A. A. yra pažįstamas su A. B. Įmonė ( - ) jam nėra girdėta. Bylos medžiagą susipažinti jam pateikė V. R., neprisimena tiksliai, kada tai buvo. Medžiagoje jis skaitė, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, kad tame tyrime yra paminėtas ir jis, kad vykdė kažkokią veiklą, susijusią su nusikaltimu. Jam buvo šokas. V. R. jam parodė medžiagą, kuri susijusi su juo (t. y. D. P.), parodė, kad kaltinamasis neva ant jo duoda parodymus, kad jis neva yra dalyvavęs nusikaltime, kad mokėjo pinigus. Panašu, jos yra matęs 6 bylos tome 140-141 lapuose esantį dokumentą. Visko neperskaitė, bet ištraukas matė. Kad laiške rašoma apie jį, suprato iš to, nes A.... Čia jau ne pirma tokia byla, prieš tai buvo kaltinamas L. B. Laiške minimi vardai D. ir V, jie kartu dirbo. Jis yra D. ir jis dirbo kartu su V. Yra įsitikinęs, kad laiške kalbama apie jį. Jau buvo panaši byla, kur L. B. buvo kaltinamasis, bandė kažką panašiai pasakoti. UAB ( - ) jam nėra žinoma. Nėra pirkęs įmonių. Nežino asmens, vardu A. B. Pagal vardą žino A., jis Lietuvos Respublikos pilietis, stotyje dirbo su lombardais, neturintis neįgalumo požymių. Lenkijos piliečio A. nepažįsta. Yra įsitikinęs, kad A. surašė laišką, nes L. net proto neužtektų surašyti tokį dalyką. Tai ne pirmas kaltinimas ir grasinimas iš A. pusės, jau buvo grasinimų, kišo jį, kišo jo motiną. Įmonės ( - ) jam negirdėta. Nepažįsta K. Z., A. S. Šiaip A. pažįsta, iš išvaizdos gal pasakytų. Jo pažįstama A. irgi dirbo su B. ir dabar dirba, jos pavardės nežino. Prisiminė A. pavardę – atrodo K.

47Liudytojas L. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su vienu kaltinamuoju, t. y. A. O. jis buvo patalpintas dvi dienas vienoje kameroje. Kiek atsimena, minėtas kaltinamasis norėjo parduoti įmonę. Jis apie tai pasakė broliui. Po to A. O. perkėlė į kitą kamerą. Dėl įmonės nieko nežino, jokių dokumentų kartu nerašė, nedavė jam pasirašyti jokio surašyto teksto. Neteko kaltinamajam perduoti jokių dokumentų ar laiškų. ( - ) įmonė jam nėra žinoma. Kiek teko girdėti, kaltinamasis pateko į kamerą už narkotikų platinimą. Girdėjo, kad jis yra įmonės direktorius, nori įmonę parduoti, nes jam ilgai „sėdėti“. Jis apie tai pasakė broliui, nes brolis tuo užsiima. Kaltinamasis jam nieko nepardavė. Kaltinamasis lyg ir su jo broliu susirašinėjo laiškais apie pardavimą. Kiek girdėjo, kaltinamasis apgavo, neturėjo įmonės. Jis kaltinamajam nemokėjo pinigų. D. M., V. R. jam nėra žinomi. A. B. jam taip pat negirdėtas. Žmogaus, kurį vadino „Senas A.“ arba „Lenkas“, nepažinojo. Gal iš matymo parodytų, bet iš vardų neatsimena. Kaltinamojo A. A. taip pat nepažįsta, jiedu 2005 m, pusmetį viename ofise, adresu ( - ), nedirbo. 2005 m. pavasarį tarp jų pokalbio nebuvo.

482015-10-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1352 (15) konstatuota, kad:

491. Tyrimui pateiktame 2010-09-13 prašyme Nr. 1870225 rankraštinį įrašą „A. O." parašė bei pasirašė A. O.

502.1. Tyrimui pateiktame 2010-09-13 prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1) rankraštinius įrašus „302440446, UAB ( - ), ( - ), direktorius" parašė A. A.

512.2. Tyrimui pateiktame 2010-09-13 prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1) rankraštinius įrašus „SPRENDIMAS, 2010-09-13, A. O." parašė ir skiltyje „Prašymo užpildymo data" pasirašė A. O.

523.1. Tyrimui pateiktame 2010-09-01 dokumente „Vienasmenis valdymo organas" rankraštinius įrašus „302440446, UAB ( - ), A. O., ( - ) 2010-09-01" parašė A. A.

533.2. Tyrimui pateiktame 2010-09-01 dokumente „Vienasmenis valdymo organas" rankraštinius įrašus „( - )" parašė A. O.

544. Tyrimui pateiktame 2010-09-16 dokumente „TVIRTINAMASIS ĮRAŠAS" rankraštinius įrašus „UAB ( - ), ( - ), ( - ) parašė A. A.

555. Nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2010-09-27 lydraštyje, eilutėje „Direktorius", A. O. vardu pasirašė A. O., ar A. A., ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

566. Nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2010-09-27 akcininkų sąraše, skiltyje „Direktorius", A. O. vardu pasirašė A. O., ar A. A., ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

577.1.Tyrimui pateiktame 2011-02-25 prašyme Nr. 2321929 rankraštinį įrašą „I. D." parašė ne A. A.

587.2. Nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2011-02-25 prašyme Nr. 2321929, šalia įrašo „I. D.“, pasirašė A. A., ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

598.1. Tyrimui pateiktame 2011-02-25 prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1) rankraštinius įrašus „( - ), UAB ( - ), ( - ), vienintelio akcininko sprendimas, I. D.", parašė ne A. A.

608.2. Tyrimui pateiktame 2011-02-25 prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1) rankraštinį įrašą „direktorius" parašė A. A.

618.3 Nustatyti ar tyrimui pateiktame 2011-02-25 prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1) rankraštinius įrašus „2009 09 23", „2011 02 ...5" parašė A. A., ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

628.4. Nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2011-02-25 prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR-1), skiltyje „Prašymo užpildymo data", I. D. vardu pasirašė A. A., ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

639. Tyrimui pateiktame 2011-02-25 dokumente „Vienasmenis valdymo organas" rankraštinius įrašus „302440446, UAB ( - ), I. D., ( - ) ( - ), 2011-02-2... " parašė ne A. A.

6410. Ar tyrimui pateiktame dokumente „AKCININKAS" (JAR-AF) rankraštinius įrašus „( - ), UAB ( - ), I. D., ( - ) ( - )" rankraštinius įrašus parašė ne A. A.

6511. Tyrimui pateiktame 2011-03-01 dokumente „TVIRTINAMASIS ĮRAŠAS" rankraštinius įrašus „UAB ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), parašė A. A.

6612. Nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2011-02-25 akcininkų sąraše, skiltyje „Direktorius", D. I. vardu pasirašė A. A., ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

6713. Nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2011-02-25 lydraštyje, eilutėje „Direktorius", D. I. vardu pasirašė A. A., ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (T. 5, b. l. 30-36).

68Telefono numerio ( - ) priklausomybės nustatyti nepavyko (t. 6, b. l. 79)

692015 m. birželio 1 d. priimtas nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą A. B. atžvilgiu (t. 6, b. l. 83-85).

70Iš byloje esančių UAB ( - ) registravimo dokumentų matyti, kad dalis jų pildyti ranka, matyti registravimo laikotarpiai, asmenys, parašai (T. 7, b. l. 161-176).

71Iš 2016 m. sausio 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas CD su banko pateiktomis nuotraukomis iš bankomatų, tarp jų užfiksuotas ir A. A. (T. 3, b. l. 85-147).

72Iš 2010 m. liepos 1 d. atstovavimo sutarties matyti, kad buvo sudaryta biuro paslaugų sutartis, kurioje kaip UAB ( - ) atstovė pasirašė V. K. (T. 5, b. l. 114-117).

73Iš užsakymo Nr. 2010-11045 matyti, kad UAB ( - ) tarpininkavo vykdant pervežimą ir sutarė pervežimo paslaugą su UAB ( - ), kaina 1650 Eur (T. 1, b. l. 4).

74Iš užsakymo (sutarties) Nr. 2010-11043 matyti, kad įmonės UAB ( - ) vardu 2010 m. gruodžio 1 d. buvo sudarytas užsakymas su Lenkijos įmone ( - ), kuria sutarta su vežėju ( - ) dėl prekių pervežimo už 2100 Eur atlygį (T. 1, b. l. 23, 158).

75Iš užsakymo (sutarties) Nr. 2010-11046 matyti, kad 2010 m. gruodžio 14 d. sudarytas užsakymas su vežėju Lenkijos įmone ( - ) dėl prekių pervežimo už 2200 Eur atlygį (T. 1, b. l. 17, 178).

76Iš užsakymo (sutarties) Nr. 2010-12057 matyti, kad 2010 m. gruodžio 15 d. sudarytas užsakymas su vežėju Lenkijos įmone ( - ) dėl prekių pervežimo už 2000 Eur atlygį (T. 1, b. l. 170).

77Iš užsakymo (sutarties) Nr. 2010-12060 matyti, kad 2010 m. gruodžio 20 d. sudarytas užsakymas su vežėju Lenkijos įmone Handlowa ( - ) dėl prekių pervežimo už 2000 Eur atlygį (T. 1, b. l. 20, 164).

78Iš UAB ( - ) dokumentų bei susirašinėjimo matyti, kad sąskaita už krovinio pervežimą iš Serbijos į Kauną nebuvo apmokėta (T. 2, b. l. 29-34).

79Iš 2016 m. birželio 16 d. Lukiškių TI-K rašto matyti, kad L. B. ir A. O. vienoje kameroje buvo laikomi nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d. (T. 9, b. l. 143)

80Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

811. BK 182 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

821.1. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-27-746/2015). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išskiriamos aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią, tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2011, 2K-309/2013).

831.2. Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, kad civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų šalių tikrąją valią ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, o sukčiavimo atveju (panaudojant apgaulę) turtas ar turtinė teisė įgyjami neteisėtai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimas gali pasireikšti ir nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą ar įgyjant svetimą turtinę teisę. Kita vertus, turto savininko įtraukimą į tokio pobūdžio sandorius gali lemti ir kitos šios sandorio šalies nesąžiningas elgesys. Tačiau pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Esminiai sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiai, skiriantys jį nuo civilinio delikto, yra šie: 1) kaltinamo asmens naudota apgaulė turėjo esminę reikšmę turto savininkų, teisėtų valdytojų ar asmenų, kurių žinioje yra turtas, apsisprendimui dalyvauti žalingame sandoryje, 2) kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą bei nemokumą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-133/2010, 2K-309/2013, 2K-314/2014).

842. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas objektyviai pasireiškia dviejų alternatyvių veikų padarymu: juridinio asmens naudojamo neteisėtai veiklai nuslėpti įsteigimu ar vadovavimu tokiam juridiniam asmeniui. Darant šį nusikaltimą juridinis asmuo iš esmės tampa neteisėtos veiklos vykdymo priedanga. Dažniausiai šiuo atveju toks juridinis asmuo pats nevykdo realios komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako arba asmuo, įsteigęs juridinį asmenį, kurį siekiama panaudoti neteisėtai veiklai nuslėpti, arba asmuo, vadovaujantis tokiam juridiniam asmeniui. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad jis įsteigia ar vadovauja juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, ir nori tai daryti. Tokio juridinio asmens steigėjas ir vadovas gali būti ir tie patys, ir skirtingi asmenys. Jeigu asmeniui kilo sumanymas panaudoti juridinį asmenį neteisėtai veiklai nuslėpti jau įsteigus šį asmenį, tai toks asmuo pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsakys tik tuo atveju, jeigu jis pradės vadovauti tokiam juridiniam asmeniui. Tokio juridinio asmens vadovas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako nepriklausomai nuo to, ar steigiant juridinį asmenį buvo ketinama jį panaudoti neteisėtai veiklai nuslėpti, ar ne. Šiuo atveju, sprendžiant dėl juridinio asmens vadovo baudžiamosios atsakomybės esminę reikšmę turi tai, ar jam vadovaujant juridiniam asmeniui šis juridinis asmuo buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-895/2016).

853. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 263/2010, 2K-426/2010, 2K–7–175–303/2015). Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-515-976/2015). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2013, 2K-515-976/2015).

864. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. A. kaltė padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o A. O. kaltė padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.

875. Kaltinamasis A. A. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis su A. B. susipažino 2008 m. ir pradėjo bendrauti jo įmonė ( - ) bendradarbiavo su UAB ( - ), kuri jiems atliko pervežimus. Jo įmonės ( - ) veikla buvo logistika-ekspedicija, buvo tarpininkai, rasdavo klientą, kuriam reikėdavo nuvežti krovinius, ir rasdavo asmenį, kuris atlikdavo pervežimo paslaugą. Įmonė ( - ) transporto neturėjo, taip pat samdėsi. Minėta įmonė jiems pervežė prekes, jie tai įmonei atsiskaitė. Padėdavo A. B. šio prašymu išversti reikalingus dokumentus iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą, taip pat dažnai padėjo pildyti įvairius dokumentus. Taip pat A. B. prašymus yra padėjęs jam išsigryninti pinigus bankomatuose, nes pastarasis buvo neįgalus, sunkiai vaikščiojo, todėl davė jam kortelę ir jos PIN kodą. Patalpa, kurioje buvo įsikūrusi ( - ), neatrodė kaip ofisas. Ten buvo tuščias kambarys, gal vienas stalas, vienas kompiuteris, ne darbinė aplinka. Ofisas buvo kažkur ( - ), yra ten buvęs, nes kai pirko kompiuterius ir reikėjo tvarkyti mašinos dokumentus, dažnai ten užsukdavo. Nematė, kad ten dirbtų žmonės. Kas be A. dirbo ( - ), nežino, nėra bendravęs su jo darbuotojais. Su A. O. anksčiau nėra bendravęs, jis jam matytas žmogus, jo jam nepristatė kaip įmonės darbuotojo. Dėl įmonės ( - ) pardavimo nieko nežino, su J. D. nebendravo, nekreipė dėmesio, kokius dokumentus A. prašė pildyti. Nežino, kodėl A. dėl dokumentų pildymo kreipėsi į jį, o ne į A. O. Kiek matė iš sąskaitų faktūrų, nebuvo atvejo, kad įmonė ( - ) užsakytų pervežimus iš UAB ( - ).

886. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai laikytini iš esmės nepagrįsta gynybine versija, kurią paneigia kitų byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Teismas pažymi, kad bylos įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog būtent A. A., veikdamas kartu su A. B., turėdami tikslą sukčiauti tam paruošė gana sudėtingą mechanizmą, kuris buvo įgyvendintas taip, kad A. A. jame iš esmės kuo mažiau figūruotų. Pirmiausia jie veikdami kartu iš liudytojo J. D. įsigijo įmonę UAB ( - ), kurios vieninteliu akcininku tapo A. B. Pažymėtina, kad šios įmonės įsigijimo ir registravimo procese aktyviai dalyvavo tiek A. B., tiek A. A., be to, buvo įtraukas ir A. O., kuris suklastojant dokumentus ir vėliau juos panaudojant buvo paskirtas fiktyviu įmonės direktoriumi. A. A. dalyvavimo faktą tariamai teisėtai veikiančios įmonės veikloje jai vadovaujant bei klastojant dokumentus pirmiausia patvirtina byloje esantys įmonės įsigijimo, jos registravimo dokumentai (T. 7, b. l. 161-176), dalyje kurių rankraštinius įrašus padarė ne kas kitas, o A. A. Būtent tai nustatyta 2015 m. spalio 13 d. specialisto išvada Nr. 11-1352(15) (T. 5, b. l. 30-36). Šią aplinkybę sugretinus su paties A. A. parodymais apie tai, kad jis dažnai pildydavo dokumentus neva dėl draugiškumo padėdamas A. B., bei su liudytojo J. D. parodymais, teismas sprendžia, kad ne kas kitas, o būtent A. A. surado, derėjosi ir vadovavo įmonės įsigijimui A. B. vardu, o vėliau šiai įmonei de facto ir vadovavo.

896.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad apklausiamas teisme J. D. parodė, jog įmonės pardavimas vyko internetu. Jam paskambino žmogus, paprašė susitikti dėl įmonės. Buvo susitikęs su žmogumi, kuris norėjo pirkti įmonę, tačiau nežino, ar įmonę pirko būtent tas asmuo. Įmonės ( - ) pirkėjas prisistatė vardu A. Įmonės pirkėjas kalbėjo ar rusų, ar lenkų, ar baltarusių kalba, jis pats bendrauja lenkiškai ir rusiškai. Kiek pamena, jis su asmeniu bendravo rusų kalba. Neprisimena, ar tas asmuo, su kuriuo jis bendravo dėl įmonės pardavimo, buvo vizualiai sveikas, nekrito į akį neįgalumas, nepastebėjo tokio dalyko, kad būtų paralyžiuotas. Sunkiai prisimena, kaip atrodė A. Su tuo asmeniu buvo du pokalbiai telefonu ir gyvai, gal telefonu kalbėjo lietuviškai, todėl taip ir nurodė ikiteisminio tyrimo metu, o susitikę kalbėjo rusiškai. Asmuo jam detalių nesakė, norėjo susitikti ir apžiūrėti įmonės dokumentus, ar nėra įsiskolinimų, pamatyti įmonės balansą, pelno ir nuostolių ataskaitą. Dokumentai, kuriuos jie pateikė šiam asmeniui susipažinti, buvo surašyti lietuvių kalba.

906.2. Taigi tokie J. D. parodymai, vertinant juos kartu su pirmiau nurodyta specialisto išvada, kuria nustatyta, jog A. A. pildė dokumentus, taip pat su paties A. A. parodymais, sudaro pagrindą spręsti, kad derybose dėl įmonės įsigijimo dalyvavo būtent A. A. Pažymėtina, kad pasak J. D. asmuo prisistatė A., skirtingai nei A. B. jis neturėjo jokių neįgalumo požymių, kalbėjo lietuviškai, skaitė lietuviškus įmonės dokumentus, nors pats A. A. tvirtino, kad A. B. nemokėjo lietuviškai skaityti bei rašyti, dėl to jis pastarajam neva ir padėdavo versti dokumentus, ar juos pildyti. Tai, kad J. D. negalėjo atpažinti A. A. objektyviai paaiškinama aplinkybė, kadangi tai buvo vienintelis šių asmenų susitikimas, jis buvo labai seniai, daugiau nei prieš penkerius metus, be to bylos medžiagoje esančios nuotraukos ir tai, kaip kaltinamasis atrodo teismo posėdyje, rodo, kad A. A. išvaizda itin pasikeitusi (t. 3, b. l. 102).

916.3. Pažymėtina, kad pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su itin aktyviu A. A. dalyvavimu nusikalstamose veikose patvirtina, o kartu ir pirmiau minėtus įrodymus detalizuoja BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka teismo posėdyje pagarsinti A. B. parodymai, kurie duoti įstatymo nustatyta tvarka jį apklausus Lenkijos Respublikoje pagal teisinės pagalbos prašymą. Šios apklausos metu A. B. parodė, kad buvo į visą tai įtrauktas, pagrindiniu organizatoriumi buvo A. A. su savo bendrininku V. ir bendrininke vardu A., kuri kartu su jais dirbo firmoje, iš to ką atsimena ( - ). Jis nemoka vykdyti tokios veiklos, apie kurią kalbama šiuose įtarimuose. Neturi supratimo apie tokią veiklą ir net nesugeba parengti dokumentų šioje srityje. Pagrindas, kad sutiko dalyvauti steigiant šias firmas, buvo A. A. ir V. prašymas. Paaiškino tai faktu, kad šių firmų steigimas yra reikalingas tam, kad išvengti didelių mokesčių Lietuvoje ir nebuvo kalbos apie tai, kad jie apgaudinės žmones. Bendrai žinojo, kad kalbama apie transportą, bet nežinojo koks yra šio sumanymo tikslas. Jis nežino, ar nupirko ( - ) akcijas, nes viskuo užsiimdavo A. A. ir A., nežino kur buvo šios bendrovės buveinė, šito neprisimena. Faktiškai viskam vadovavo A. A. Jam atrodo, kad ši bendrovė vykdė transporto veiklą. Jam atrodo, kad bendrovė ( - ) buvo užregistruota sistemoje Trans.Eu., nežino nei kiek darbuotojų buvo įdarbinta bendrovėje, nei kas buvo šie darbuotojai. Nežino jokių kitų šių darbuotojų duomenų. Turi tik A. telefoną, t. y. numerį, kurį ji naudojo: ( - ). Nežino ar šis numeris galioja. Pinigus ne kartą surinkdavo jis ir atiduodavo A. A. Paprastai pinigus surinkdavo A. Jeigu buvo parengiami dokumentai dėl šios bendrovės vadovo pakeitimo, tą darė A. A. ir A. A. O. buvo toks pat “stulpas” kaip ir jis, tai reiškia asmuo, kuris nieko nežinojo, o jo duomenis naudojo dokumentuose. Jis gaudavo už tai kiekvieną mėnesį nedidelį atlyginimą, gal 1000 litų. A. O. užverbavo A. A. jam dalyvaujant (t. 6, b. l. 74-78). Taigi, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad de facto būtent A. A. buvo vienas pagrindinių šių nusikalstamų veikų organizatorių, ir jam buvo žinomos įmonės įsigijimo aplinkybės bei tikslai, būtent jis dalyvavo derybose dėl įmonės įsigijimo, vėliau organizavo jos registravimą, pats darė rankraštinius įrašus registravimo dokumentuose, stiprina ne tik pirmiau išdėstyti įrodymai, bet ir A. B. parodymai. Teismas pažymi ir tai, kad tokie A. B. parodymai, taip pat faktai, kad jis figūruoja įmonės UAB ( - ) įsigijimo dokumentuose, kad įmonė vėliau buvo naudojama darant sukčiavimus, leidžia spręsti, kad A. B. išties suvokė visų su įmonės veiklos organizavimu ir jos vadovavimu susijusių aplinkybių kontekstą, tačiau jos suvokimas buvo menkas, o be A. A. vaidmens jis iš esmės neturėjo rimtesnių galimybių vadovauti šiai įmonei.

926.4. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. O. apklausiamas teisme patvirtino, jog buvo fiktyvus įmonės ( - ) direktorius, įmonės veikloje nedalyvavo, jokių sprendimų nepriėmė, buhalterinės apskaitos netvarkė. Pasirašydavo tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo jam A. B.. Jau pirmiau minėta specialisto išvada nustatyta, kad Registrų centre registruojant A. O. direktoriumi 2010 m. rugsėjo 13 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR -1), 2010 m. rugsėjo 1 d. dokumente ,,Vienasmenis valdymo organas“ rankraštinius įrašus UAB ( - ), A. O., bei 2010 m. rugsėjo 16 d. dokumente ,,Tvirtinamasis įrašas“ rankraštinius įrašus, parašė A. A. Pažymėtina, kad įvertinus aptartų aplinkybių visumą, kuri rodo, itin aktyvų A. A. dalyvavimą įgyjant priedangos įmonę ( - ), sugretinus A. O. parodymus apie tai, kad nors jam pasiūlė įmonės direktoriumi tapti A. B., tačiau jis matė su šiuo ir A. A., su A. B. parodymais apie tai, kad viską iš esmės organizavo ne jis, o A. A., įvertinus faktą, kad būtent A. A. ranka padaryti rankraštiniai įrašai itin svariuose įmonės registravimo dokumentuose, teismas sprendžia, kad kaltinimo dalis dėl kaltinamojo A. A. netikro dokumento pagaminimo ir jo panaudojimo organizavimo visiškai įrodyta. Pažymėtina, kad užpildyti dokumentai neatitiko objektyvios tiesos, jie suforminti A. O. vardu, nors šis objektyviai neturėjo jokių sąsajų su įmone UAB ( - ), i6skyrus tai, kad jis fiktyviai įvardintas įmonės direktoriumi, suklastotais dokumentais buvo padaryta įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose, t. y. buvo įregistruota įmonė, kuri nevykdė realios veiklos, o buvo priedanga nusikalstamoms veikoms daryti, ji save reprezentavo kaip veikiančią, taip klaidindama kitas bendradarbiauti siekiančias įmones. Esant tokioms aplinkybėms A. A. veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Lygiagrečiai įrodyta ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį teisingai kvalifikuota ir kaltinamojo A. O. veika, kuris savo kaltės šioje kaltinimo dalyje neneigė, matyti, kad jis pasirašė dokumentus suvokdamas, kad objektyviai nebus įmonės direktorius, t. y. bus vadovu formaliai ir siekė gauti pinigus. Jo parašų egzistavimą patvirtina pirmiau aptarta specialisto išvada.

937. Pažymėtina, kad A. A. aktyvų dalyvavimą įmonės UAB ( - ) veikloje patvirtina ir tas faktas, kad įmonės veiklai vystyti 2010 m. liepos 1 d. buvo sudaryta sutartis su I. M. dėl patalpų, ( - ) nuomos UAB ( - ). 2010 m. liepos 1 d. sutartį su I. M. pasirašė V. K. (T. 5, b. l. 114-117). V. K. UAB ( - ) nedirbo, kas leidžia spręsti apie išgalvotą asmenį, siekiant apsunkinti asmens, organizavusio UAB ( - ) veiklą, identifikavimą. Apklausiama teisme I. G. (ankstesnė pavardė M.) iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad sutartį pasirašė būtent su A. B., tačiau vėliau šis buvo atsivežęs į kontorą dirbti dar du jaunus vyrus ir moterį. Įvardino, kad kontoroje vyko darbas, o tai paneigia A. A. parodymus apie tai, kad šiame objekte darbas nevyko. Pažymėtina, kad nors I. M. (G.) asmenų vardų nežinojo ir vieną iš jų įvardino kaip D., tačiau šį asmenį ji atpažino 2013 m. rugsėjo 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu ir nurodė būtent A. A. kaip asmenį, su kuriuo buvo atvykęs A. B. (t. 5, b. l. 129-131). Pati I. M. (G.) apklausiama teisme parodė, kad kai vyko atpažinimas, žmones ji atpažino geriau, šiuo metu nėra įsitikinusi. Negalėjo būti, jog ji nurodė, kad D. mėgo auksines grandinėles, buvo gana stambaus sudėjimo, 40-45 metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų. Čia kažkas „dadėta“, o gal taip buvo, dabar negali patvirtinti, neprisimena. Teismo vertinimu, sugretinus pirmiau aptartų įrodymų visumą su liudytojos I. M. (G.) parodymais, spręstina, kad nepaisant to, jog apklausiama teismo posėdyje ji A. A. neatpažino, tačiau tai lėmė nuo įvykio iki teismo posėdžio praėję daugiau nei penkeri metai, šiame kontekste pažymėtina, kad A. A. gana stipriai pasikeitęs, šiuo metu lieknesnių veido bruožų, kitokios šukuosenos, nei atpažinimo protokole esančioje bei bankomato kamera užfiksuotoje nuotraukose (t. 3, b. l. 102). Pastebėtina, kad tas faktas, jog bankomato padarytoje nuotraukoje užfiksuota A. A. išvaizda visiškai jį atitinka I. M. atpažinimo pagal nuotraukas protokole nurodytoje nuotraukoje (T. 5, b. l. 129-131), BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme tik stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad būtent šį asmenį liudytoja matė atvykusį su A. B. ir dirbantį jos išnuomotose patalpose.

947.1. Pirmiau aptarti duomenys, nustatytas kaltinamojo A. A. netikro dokumento pagaminimo ir jo panaudojimo organizavimas registruojant priedangos įmonę, vertinant juos kartu su kitais įrodymais, kurie paneigia kaltinamojo A. A. parodymus apie tai, kad jam apie kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas nieko nežinoma, patvirtina, kad A. A. bei A. B. sudarė visas sąlygas veikti priedangoje ir apgaule, vienas iš įmonės UAB ( - ) vadovų de facto buvo būtent A. A. Bendras kaltinamojo ir A. B. tikslas ir sumanymas buvo ne įmonės akcijų nupirkimas, kad vykdyti normalią ūkinę veiklą, o įmonės akcijų nupirkimas bei fiktyvaus direktoriaus paskyrimas, kad vykdyti nusikalstamą veiklą – apgaule įgyti svetimą turtą. Būtent šį tikslą jie po įmonės įgijimo ir įregistravimo klastojant dokumentus, realizavo etapais, sudarydami vis naujus krovinių pervežimo užsakymus – sutartis (apie tai bus pasiakyta vėliau), kurių iš esmės neketino vykdyti. Šiuos visus veiksmus apima bendras sumanymas ir bendra tyčia. Tokios nustatytos aplinkybės įrodo, kad A. A. suvokė, kad UAB ( - ), savo veiklą vykdo neteisėtai, pažeidžiant įstatymų ir kitais teisės aktais nustatytą akcinių bendrovių veiklos reglamentavimą, ir iš esmės vadovavo šiam juridiniam asmeniui, skirtam neteisėtai veiklai nuslėpti. Pažymėtina, kad iš toliau seksiančios įrodymų analizės matyti, kad A. A., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, krovinių pervežimo sandorius sudarė ne savo, o UAB ( - ) vardu, suprasdamas, jog būdamas tikrąją sandorio šalimi neišvengtų prievolės atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas, kita vertus, nebūtų patikimas subjektas sandoriui sudaryti. Todėl, pasinaudojęs UAB ( - ) priedanga, siekė nuslėpti, o vėliau ir eliminuoti savo pareigą ir atsakomybę atsiskaityti su įmonėmis. Analizuojant patikimumo sandoriams sudaryti aspektą paminėtina, jog įmonių pasitikėjimą sudaryti sandorius kaltinamieji užsitikrino tuo, kad UAB ( - ) buvo oficialiai registruota įmonė, turinti teisę ir galimybes vykdyti ūkinę veiklą krovinių pervežimo srityje. Šios aplinkybės parodo, kad UAB ( - ) buvo naudojama kaip priedanga – siekiant minėtai neteisėtai ir nusikalstamai veiklai suteikti tariamą teisėtumo įvaizdį. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo vadovaujama UAB ( - ) buvo fiktyvi, tapusi priedanga vertimuisi neteisėta – nusikalstama veikla, todėl konstatuotina, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 203 straipsnio 2 dalyje.

957.2. Teismas pažymi, kad pirmiau aptartas kaltinamojo A. A. dalyvavimas įgyjant UAB ( - ) ir netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo organizavimas buvo tik parengiamieji veiksmai, siekiant pagrindinio tikslo – panaudoti šią įmonę kaip apgaulę darant sukčiavimus. Atlikus parengiamuosius veiklai vystyti veiksmus, A. A. veikdamas kartu su A. B. ėmėsi realizuoti savo nusikalstamus sumanymus ir tikslus – sudaryti sandorius su krovinius vežančiomis įmonėmis tam, kad įgyti jų turtą neteisėtai disponuojant įmonės ( - ) apyvartinėm lėšomis. UAB ( - ) tikra padėtis, t. y. informacija apie tai, kad bendrovę valdo su ja nesusiję asmenys, nebuvo žinoma kitiems juridiniams asmenims, kurie tokiu būdu buvo apgauti ir dėl apgaulės, vertindami UAB ( - ) kaip legaliai ir objektyviai veikiantį ūkio subjektą, sudarė su šia bendrove sutartis ir patikėjo jai savo turtą, ar atliko sutartinius veiksmus tikėdamiesi sutarties vykdymo ir atlyginimo iš UAB ( - ).

968. Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio – 2011 m. sausio mėnesių laikotarpiu, patalpose, esančiose ( - ), melagingai prisistatant išgalvotais vardais ir pavardėmis ,,A. K.“ ir ,,D. S.“ bei tariamais UAB ( - ) darbuotojais, buvo surasti krovinių pervežimo užsakovai, sudaryti su jais užsakymai UAB ( - ) vardu, kuriems įsipareigota atlikti krovinių pervežimus, po to surastos įmones šiems kroviniams pervežti ir, neketinant su jomis atsiskaityti bei nuslepiant savo tapatybę, užsakyta pervežti minėtus krovinius, sudarius su jomis užsakymus fiktyvaus UAB ( - ) direktoriaus A. O. vardu, kurioms melagingai įsipareigota atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Tokios aplinkybės matyti iš to, kad, kaip jau aptarta, minėtu laikotarpiu įmonė UAB ( - ) buvo būtent A. A., veikusio su A. B. valdoma. Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad: įmonės UAB ( - ) vardu 2010 m. gruodžio 1 d. buvo sudarytas užsakymas (sutartis) Nr. 2010-11043 su Lenkijos įmone „Inter-Mat Plus“, kuria sutarė su vežėju „Inter-Mat Plus“ dėl prekių pervežimo už 2100 Eur atlygį (T. 1, b. l. 23, 158); 2010 m. gruodžio 14 d. sudarė užsakymą (sutartį) Nr. 2010-11046 su vežėju Lenkijos įmone ( - ) dėl prekių pervežimo už 2200 Eur atlygį (T. 1, b. l. 17, 178); 2010 m. gruodžio 15 d. sudarė užsakymą (sutartį) Nr. 2010-12057 su vežėju Lenkijos įmone ( - ) dėl prekių pervežimo už 2000 Eur atlygį (T. 1, b. l. 170); 2010 m. gruodžio 20 d. sudarė užsakymą (sutartį) Nr. 2010-12060 su vežėju Lenkijos įmone ( - ) dėl prekių pervežimo už 2000 Eur atlygį (T. 1, b. l. 20, 164). Be to, 2010 m. gruodžio 7 d. sudarė užsakymą (sutartį) Nr. 2010-11045 su vežėju UAB ( - ) dėl prekių pervežimo už 1650 Eur (T. 1, b. l. 4). Pažymėtina, kad apklausiami teismo posėdyje civilinių ieškovų atstovai D. S. ir B. M. parodė, kad išties tokias paslaugas jie suteikė, tačiau negavo už tai jokio apmokėjimo. Taigi, įmonėms ( - ) ir ( - ) suteikus minėtuose užsakymuose (sutartyse) nurodytas krovinių pervežimo paslaugas bei pateikus krovinių pervežimus patvirtinančius CMR važtaraščius ir atsiskaitymui už juose nurodytų krovinių atliktus pervežimus bendrovei UAB ( - ) išrašytas šias PVM sąskaitas faktūras iš viso 10050 eurų sumai, t. y. UAB ( - ) pateikus 2010-12-14 PVM sąskaitą-faktūrą serija DAR Nr. 101206, 1650 eurų sumai, o įmonei ( - ) pateikus 2010-12-14 PVM sąskaitą – faktūrą VAT Nr. 568/T/2010, 2200 eurų sumai; 2010-12-22 PVM sąskaitą-faktūrą VAT Nr. 585/T/2010, 2200 eurų sumai; 2010-12-27 PVM sąskaitą – faktūrą VAT Nr. 594/T/2010, 2000 eurų sumai bei 2010-12-28 PVM sąskaitą – faktūrą VAT Nr. 597/T/2010, 2000 eurų sumai, A. A., siekdamas UAB ( - ) vardu iš krovinių pervežimo užsakovų gauti pinigines lėšas ir jas užvaldyti, minėtus įmonių ( - ) ir ( - ) pateiktus CMR važtaraščius, UAB ( - ) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras pateikė šiuos krovinių pervežimus bendrovėje ( - ) užsakiusioms įmonėms. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės visos krovinio pervežimo paslaugas užsakiusios įmonės apmokėjo UAB ( - ) už suteiktas paslaugas. Taigi, dalis pinigų buvo realiai pervesti, tačiau A. A., realiai vadovaudamas bendrovei ( - ) su A. B., turėdamas galimybę už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityti krovinių pervežimo užsakovų į UAB ( - ) sąskaitas pervestomis piniginėmis lėšomis, už minėtas paslaugas su įmonėmis ( - ) ir ( - ) neatsiskaitė, o A. A. bei A. B., laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. vasario 9 d. išgrynino iš UAB ( - ) sąskaitų pinigines lėšas, gautas iš krovinių pervežimo užsakovų. Tai matyti iš byloje esančios UAB ( - ) banko sąskaitos išrašo nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2011 m. birželio 8 d., kuriame atsispindi, jog visi pinigai iš įmonės sąskaitos nuolat buvo išgryninami didelėmis sumomis (T. 3, b. l. 181-185). Iš 2016 m. sausio 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad banko pateiktose nuotraukose matyti, jog pinigines lėšas grynindavo arba A. A., arba A. B. (T. 3. B. l. 102-147). Pažymėtina, kad 2011 m. kovo 31 d. CD apžiūroje užfiksuota, jog daug kartų iš bankomato paima pinigus A. B., 2010 m. spalio 29 d., 13:55 užfiksuota, kad iš bankomato paima įmonės pinigus A. A.

978.1. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau minėti tarp UAB ( - ) ir vežėjų bei užsakovų sudaryti sandoriai buvo akivaizdžiai įmonei nuostolingi. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad kaltinamasis A. A. su bendrininkais veikė turėdami išankstinę tyčią neatsiskaityti su vežėjais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB ( - ) neturėjo savo transporto priemonių, tad krovinių negabeno, o tik gavę užsakymą pervežti krovinį, kaip tarpininkai kreipdavosi į kitas bendroves, teikiančias šias paslaugas. Štai iš bylos medžiagos matyti, kad sudarę sutartį su UAB ( - ), pagal kurią UAB ( - ) įsipareigojo pervežti krovinį už 4750 Lt, kitą dieną užsakymą perleido įmonei ( - ), įsipareigodami šiai bendrovei sumokėti už paslaugas jau 7000 litų. Taigi, įvykdę susitarimą su UAB ( - ), UAB ( - ) turėjo gauti 4750 Lt, tačiau lenkų bendrovei turėjo sumokėti jau 7000 Lt, už to paties krovinio pervežimą. Teismo vertinimu, toks veikimo būdas BPK 20 straipsnio 5 dalies tvarka stiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl to, kad įmonė UAB ( - ) buvo įkurta nusikalstamoms veikoms daryti, kartu leidžia spręsti apie įmonei vadovaujančių asmenų, tarp jų ir A. A. tyčia apgaule įgyti svetimą turtą, atitinkamai padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstama veikla buvo vykdoma gana trumpą laiką. Pradėję veikti 2010 m. rugsėjo mėnesį, po kelių mėnesių kaltinamieji išsikėlė iš bendrovės nuomotų patalpų, o įmonės akcijas pardavė I. D., siekiant eliminuoti savo pareigą atsiskaityti su įmonėmis. Nustatyta, kad 2011 m. vasario 25 d. prašyme registruoti juridinių asmenų registre (JAR -1)_ rankraštinį įrašą ,,direktorius“, bei 2011 m. kovo 11 d. dokumente ,,Tvirtinamasis įrašas“ rankraštinius įrašus parašė A. A. Šie duomenys patvirtina, kad A. A. žinodamas apie neteisėtą UAB ( - ) veiklą, įmonę pardavė (perleido) kitam asmeniui, tikėdamasis tokiu būdu išvengti atsakomybės.

988.2. Remiantis pirmiau aptartais įrodymais bei jų visumos analize, susiejus juos tarpusavyje konstatuotina, kad A. A. veikdamas kartu su A. B. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vadovavo įmonei UAB ( - ) ir dalyvavo šios neteisėtai ir nelegaliai veikiančios įmonės veikloje, dalyvaujant ir vadovaujant nelegaliai veikiančiam juridiniam asmeniui, įgijo priėjimą prie lėšų, esančių bendrovės balanse, įgijus priėjimą prie piniginių lėšų, šias lėšas įgijo savo reikmėms, taip atimdami galimybę minėtoms įmonėms savo pažeistus interesus apginti civilinio proceso tvarka.

998.3. Kaip minėta, būtinasis BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis yra apgaulė. Apgaulė pasireiškia asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad civilinių ieškovų klaidinimas, t. y. apgaulė pasireiškė tuo, kad A. A. kartu su A. B. įgijęs įmonę, suorganizavęs dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą ir tuo pagrindu įmonės direktoriumi paskyręs fiktyvų asmenį A. O., sukūrė realiai veikiančios įmonės UAB ( - ) įvaizdį, šios realios veiklos nevykdančios įmonės vardu sudarė sutartis dėl krovinių pervežimo, žinodamas, kad vežėjams neatsiskaitys. Įmonės buvo klaidinamos užregistravus UAB ( - ) vežėjų sistemoje Trans.Eu, be to, pasitikėjimui stiprinti dėl įmonės patikimumo tikrinimo buvo nukreipiamos ne į ką kitą, o į realiai A. A. vadovaujamą UAB ( - ) Būtent tai parodė liudytojas D. S.

1008.4. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimai nuosavybei, tarp jų ir nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnyje, gali būti padaromi esant tiesioginei apibrėžtai ar neapibrėžtai tyčiai padarinių atžvilgiu. Tiesiogine neapibrėžta tyčia pasireiškia tuomet, kai asmuo suvokia pavojingą savo veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikos atsiras baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, šių padarinių nori ir jam priimtini bet kokio masto jo veikos padariniai. Tais atvejais, kai daromo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, veika kvalifikuojami pagal nustatytus padarinius ir jų mastą. Pirmiau aptarti įrodymai ir leidžia daryti išvadą, kad A. A. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis siekė suklaidinti kuo daugiau įmonių ir gauti neapibrėžtos vertės kuo didesnį svetimą turtą. Taigi jo veika buvo tęstinio pobūdžio ir buvo baigta tuomet, kai įgijo galimybę disponuoti visu apgaule įgytu turtu. Dėl šio padaryto nusikaltimo žalą patyrė juridiniai asmenys – vežėjai, kurie įvykdė sutartinius įsipareigojimus pervežti krovinį, tačiau negavo atlyginimo už suteiktas paslaugas. Tai nurodė ir UAB ( - ) ir ( - ) atstovai apklausiami teisme, kuriems bendrai padaryta 10 050 Eur dydžio žala. Tai matyti iš įmonių pateiktų dokumentų. Nors kaltinamojo gynėjas teigia, kad ne visi pervežimo paslaugas užsakę juridiniai asmenys apmokėjo už šias paslaugas UAB ( - ) ir tai sudaro pagrindą perkvalifikuoti veiką į BK 182 straipsnio 1 dalį (tai patvirtino UAB ( - ) atstovė R. Z. apklausiama teisiamojo posėdžio metu), tačiau pažymėtina, kad žala padaryta ne pervežimų užsakovams, o vežėjams, kurie negavo jokio apmokėjimo už visu įvykdytus pervežimus, kurių vertė 10 050 Eur. Kaip minėta, apgaulės mechanizmas pasireiškė tuo, kad neteisėtai valdydami ir panaudodami nelegaliai veikiančią įmonę, kaltinamieji suklaidino vežėjus pateikdami kaip realiai veikiančią įmonę, tuo pagrindu gavo užsakymu, o vėliau ir galimybę disponuoti pinigais, esančias UAB ( - ) balanse, kuriuos, turėjo perduoti pagal sutartis pervežimus atlikusiems vežėjams. Apgaule gavus galimybę disponuoti UAB ( - ) balanse esančiais jiems svetimais pinigais, neperdavus jų vežėjams, šiuos pinigus įgijo ir jais disponavo.

1018.5. Nagrinėjamoje byloje, vertinant tą aplinkybę, kad kaltinamasis A. A. turėdamas išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, organizavo neteisėtai ir nelegaliai veikiančios įmonės veiklą, neteisėtai dalyvavo šios įmonės veikloje, nuslėpė savo dalyvavimą šios įmonės veikloje, konstatuotina, kad A. A. išankstinis tikslas buvo sukurti teisėtai veikiančios įmonės veiklą ir pasinaudojus šia aplinkybe, įgyti bet kokio dydžio svetimą turtą, kurį pavyks įgyti dėl jo daromų veiksmų. Išankstinį tikslą apgaule įgyti maksimaliai galimą turtą patvirtina kaltinamojo veiksmai valdant nelegaliai ir neteisėtai veikiančią įmonę ir slepiant savo ryšius su valdoma įmone. BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dispozicija yra materialioji, kas reiškia, kad kaltinamojo A. A. veiksmai apgaule išvengiant 10 050 Eur apmokėjimų už pervežimų paslaugą ir įgyjant dalį šių pinigų, yra vertinami ir kvalifikuojami pagal padarytos turtinės žalos dydį. BK 190 straipsnio prasme 10 050 Eur suma viršija 250 MGL, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Tokia išvada darytina atsižvelgus ir į tai, kad A. A. padarė tęstinio pobūdžio nusikaltimą.

1028.6. Teismas atmeta gynybos argumentus, kad pagal bylos medžiagą (T. 2, b. l. 29-35) ir UAB ( - ) atstovės R. Z. parodymus, ši bendrovė dėl pervežimo nesklandumų ir negautų originalių dokumentų neapmokėjo UAB ( - ) pagal užsakymą Nr. 2010-12057 nurodytos 2000 Eur sumos, o tai sudaro pagrindą veiką perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį, kadangi atėmus šią sumą likusi suma nesiekia BK 190 straipsnio dispozicijoje nurodyto 250 MGL dydžio. Šiame kontekste teismas pažymi, kad A. A. kaltinamas apgaule išvengęs turtinės prievolės apmokėti pagal užsakymus su bendrovėmis UAB ( - ) ir ( - ) bendrą 10 050 Eur sumą, kuri viršija 250 MGL dydį. Tai, kad UAB ( - ) nepervedė UAB ( - ) 2000 Eur pagal užsakymą Nr. 2010-12057, nekeičia kaltinamojo veikos kvalifikavimo, tačiau sudaro pagrindą tikslinti kaltinimo dalį, kurioje nurodoma, kad A. A. įgijo užsakovų už krovinių pervežimo paslaugas į UAB ( - ) sąskaitas pervestas pinigines lėšas, ne į 10 050 Eur, o į 8 050 eurų, skirtas atsiskaityti su minėtomis krovinių pervežimo paslaugas pagal UAB ( - ) užsakymus suteikusiomis įmonėmis ( - ) ir UAB ( - ).

1038.7. Kartu teismas atmeta kaltinamojo A. A. argumentus, kuriais jis teigia, kad ne jis, o kiti asmenys (L. ir A. B.) dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad byloje išties yra neaiškiomis aplinkybėmis surašytas laiškas (T. 6, b. l. 140-141, 143-144), kuris pasirašytas A. O. ir kurį pasak kaltinamųjų A. A. ir A. O. surašė liudytojas L. B., kuris ir padarė šias veikas. Visgi teismas neturi pagrindo abejoti, kad šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavo ne A. A., o kiti asmenys. Išties, byloje yra duomenų apie tai, kad laišką galėjo paruošti ir pateikti pasirašyti A. O. būtent L. B., tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti, kad jame nurodytos tiesos neatitinkančios aplinkybės. Pažymėtina, kad A. O. didelė dalis veikų aplinkybių buvo žinoma, be to, iš 2016 m. birželio 16 d. Lukiškių TI-K rašto matyti, kad L. B. ir A. O. vienoje kameroje buvo laikomi nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 17 d. (T. 9, b. l. 143). Būtent apytiksliai tuo laikotarpiu A. O. buvo įteiktas 2013 m. rugpjūčio 22 d. pranešimas apie įtarimą, kuriame gana plačiai išdėstytos veikos aplinkybės (T. 6, b. l. 121-123). Šį dokumentą A. O. turėjo su savimi įkalinimo vietoje, tai jis patvirtino pats. Esant tokioms aplinkybėms laiškai neabejotina surašyti minėto dokumento pagrindu, juos kažkiek išplečiant. Teismo vertinimu, tokių aplinkybių nepaneigia V. R. ir D. P. parodymai, kadangi šių asmenų parodymai iš esmės yra prielaidų ir spėlionių pobūdžio.

104Dėl turtinės žalos atlyginimo

1059. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB ( - ) pareiškė 1850 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir protingų išlaidų bandant išieškoti žalą atlyginimo, taip dėl 3 procentų procesinių palūkanų priteisimo, kuriame nurodo, kad dėl kaltinamojo veikos patyrė 1650 Eur nuostolį už pervežimo paslaugas (T. 1, b. l. 33). Civilinis ieškovas Lenkijos Respublikos bendrovė ( - ) pateikė 8400 Eur ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

106Kaltinamasis A. A. su civiliniais ieškiniais nesutiko, tvirtino, kad jokių nusikalstamų veikų nepadarė.

107Civiliniais ieškiniai tenkintini iš dalies.

1089.1. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Atsižvelgus į tai, kad civiliniams ieškovams UAB ( - ) ir Lenkijos Respublikos bendrovei ( - ) kaltinamojo A. A. nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, padaryta turtinė žala, šioje dalyje jų ieškiniai tenkintini ir iš kaltinamojo A. A. UAB ( - ) priteistina 1650 Eur turtinei žalai atlyginti, o Lenkijos Respublikos bendrovei ( - ) priteistini 8400 Eur turtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kaltinamojo vadovaujama įmonė UAB ( - ), kuria jis pasinaudojo kaip apgaulės priemonę darydama sukčiavimą, sudarė sutartį su UAB ( - ) dėl krovinio pervežimo už 1650 Eur ir UAB ( - ) šią sutartį įvykdė, tačiau jai nebuvo apmokėta (T. 1, b. l. 4-6). Apie tai parodymus davė ir UAB ( - ) atstovas D. S. Konstatavus, kad ši žala atsirado dėl A. A. padaryto sukčiavimo iš jo UAB ( - ) priteistina 1650 Eur. Visgi ieškinio dalis dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų netenkintina, kadangi ieškovo atstovas nepateikė šią sumą pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog kaltinamojo vadovaujama įmonė UAB ( - ), kuria jis pasinaudojo kaip apgaulės priemonę darydama sukčiavimą, sudarė net keturias sutartis su Lenkijos Respublikos bendrovė ( - ) dėl krovinių pervežimo už 8400 Eur (T. 1, b. l. 158, 164, 170, 178). Šių užsakymų bendra suma siekia 8300 Eur. Pažymėtina, kad B. M. apklausiama teisme parodė, kad visus šiuos užsakymus įvykdė ir krovinius pervežė, tačiau pateikus dokumentus apmokėti, jokių pinigų negavo, o ieškinį dėl 8400 Eur pateikė dėl to, kad vieno iš pervežimų kaina padidėjo 100 Eur, nes laiku nepakrovė, pavėlavo. Tokias aplinkybes patvirtina ir B. M. pateiktas susirašinėjimas vežėjų sistemoje Trans.Eu (T. 2, b. l. 10-14). Teismo vertinimu, šių įrodymų, taip pat ir pateiktos užsakovų informacijos (T. 2, b. l. 23-35) pakanka išvadai, kad Lenkijos Respublikos bendrovė ( - ) įvykdė savo įsipareigojimus, krovinius pervežė, tačiau tarpininkas UAB ( - ) su šia bendrovė neatsikaitė 8400 Eur sumoje. Pirmiau aptartais įrodymais konstatavus, kad ši žala atsirado dėl A. A. padaryto sukčiavimo iš jo Lenkijos Respublikos bendrovei ( - ) priteistina 8400 Eur turtinei žalai atlyginti.

1099.2. Ieškovų UAB ( - ) ir ( - ) ieškinių dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkintina, kadangi žala atsirado ne iš sutarčių, o iš delikto, t. y. kaltinamojo A. A. nusikalstamos veikos.

110Dėl skirtinų bausmių

11110. Teismas, parinkdamas kaltinamiesiems A. A. ir A. O. skirtinų bausmių rūšį ir nustatydamas jų dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

11210.1. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. O. veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, už kurį įstatymas numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Jo padaryta veika buvo sudarytos sąlygos vykdyti kitas nusikalstamas veikas nuosavybei. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamąjį A. O. apibūdinančius duomenis – gana jauno amžiaus, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, duomenų apie legalų pragyvenimo šaltinį nėra, veikos padarymo metu buvo 2010 m. balandžio 14 d. baustas pagal ATPK 50 straipsnį (T. 7, b. l. 107, 2010 m. gegužės 5 d. pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį (T. 7, b. l. 107). Teistas šešis kartus nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje padarė turėdamas neišnykusį teistumą, jau po šios nusikalstamos veikos dar du kartus teistas, o tai rodo jo antivisuomenines nuostatas ir polinkį nusikalsti, leidžia spręsti, kad jo nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Registruotas psichiatrinio gydymo įskaitoje nuo 1995 m. rugsėjo 28 d. iki 1995 m. spalio 16 d. tirtas VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: Psichopatija, jaudrioji forma. (T. 7, b. l. 141). Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje, konsultuotas, gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre nuo 2004 m. gegužės 21 d. dėl Psichikos ir elgesio sutrikimo, vartojant opioidus. Priklausomybės sindromas (T. 7, b. l. 139). 2016 m. sausio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 90TPK-3/2016 konstatuota, kad nėra pagrindo A. O. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (T. 7, b. l. 147). Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam A. O. už padarytą nusikaltimą parinktina BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis, laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį ir jo padarytą veiką, tokia bausmė optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

11310.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi (kadangi veika, už kurią A. O. teisiamas šiuo nuosprendžiu, padaryta iki nuosprendžių, kurie buvo subendrinti minėta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, priėmimo), taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir A. O. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

11410.3. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, atliktas pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, taip pat laikotarpiai, nurodyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje.

11510.4. Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam A. A., pirmiausia atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, vienas sunkus nusikaltimas nuosavybei (BK 182 straipsnio 2 dalis), ir du nesunkūs nusikaltimai verslo tvarkai (BK 203 straipsnio 2 dalis) bei valdymo tvarkai, susijęs su dokumentų klastojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis), visos veikos baigtos, padarytos savanaudiškais tikslais, siekiant galutinio tikslo sukčiaujant pasisavinti svetimą turtą, veikos gana aukšto organizacinio lygio, įtraukiant eilę kitų asmenų, kas rodo didelį veikos pavojingumą. Baudžiamasis įstatymas už BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą ar laisvės atėmimą iki dvejų metų, už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės, tuo tarpu BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Teismas parinkdamas skirtinų bausmių rūšį A. A. atsižvelgia ir į tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupe ir tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. A. – gana jauno amžiaus, turi šeimą, dirbantis UAB ( - ) vadybininku, neteistas, veikos padarymo metu administracine tvarka nebuvo baustas (T. 8, b. l. 15), psichiatrinis gydymas jam netaikytas (T. 7, b. l. 154-155), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (T. 7, b. l. 153). Teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis A. A. gana pavojingas visuomenei, todėl pagal BK 203 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų dydis nustatytinas žemesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, artimesnės minimaliems dydžiams. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, A. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, veikos pavojingumą ir paties kaltinamojo asmenybę, taip pat nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, artimesnis minimaliam. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį ir jo padarytas veikas, tokios bausmės optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

11610.5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal BK 203 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį A. A. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, o subendrinta bausmė, vadovaujantis BK63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

11710.6. Teismas apsvarstęs galimybę taikyti A. A. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad A. A. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė du nesunkius nusikaltimus ir vieną sunkų, kurie iš esmės padaryti sutaptimi, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. A. anksčiau neteistas, dirba, turi šeima, mažametį vaiką. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti A. A. galimybę pakeisti savo gyvenimo būdą ir pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant tam tikras pareigas.

118Dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo

11911. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą, 2011 m. kovo 4 d. ir 2015 m. vasario 25 d. prokurorės nutarimais buvo laikinai apribota UAB ( - ) nuosavybės teisė į jos AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. ( - ) esančias (2007,57 eurų) ir įplauksiančias pinigines lėšas. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas ikiteisminio tyrimo teisėjų bei bylą nagrinėjančio teismo nutartimis buvo tęsiamas ir šiuo metu yra pratęstas iki 2016 m. lapkričio 25 d.

12011.1. Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti areštuotos lėšos nukreiptinos ieškiniams padengti.

121Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

12212. Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisimo. Prašyme nurodyta, jog advokatė Agata Aganauskienė teikia antrinę teisinę pagalbą A. O., dėl šio būtino gynėjo dalyvavimo susidarė 349,37 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

12312.1. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje baudžiamojoje byloje teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinamojo A. O. gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu, kadangi šis asmuo šiuo metu atlieka bausmę, jo galimybės pačiam susirasti gynėją ribotos, be to tyrimo metu jam bus skirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tokiu būdu valstybei kilo pareiga užtikrinti kaltinamojo konstitucinę teisę į gynybą, kuri yra absoliuti bei negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Teismo vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iš kaltinamojo, šiuo atveju, su minėtos teisės įgyvendinimu yra akivaizdžiai nesuderinamas, todėl pasinaudodamas diskrecijos teise, teismas konstatuoja, jog prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra atmestinas. Pozicijos, jog kaltinamojo gynėjo dalyvavimą pripažinus būtinu, nepriklausomai nuo jo valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K–322/2014).

124Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Nutarė

125A. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

126Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. O. paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ir paskirti galutinę subendrintą penkerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

127Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, taip pat laikotarpius, nurodytus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje.

128Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

129Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo – 2016 m. lapkričio 14 d.

130A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

131A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

132A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

133Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį A. A. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

134Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti galutinę dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

135Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. A. paskirtos dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, per vienerius metus ir šešis mėnesius atlyginti ne mažiau kaip pusę šiuo nuosprendžiu priteistos turtinės žalos, be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms.

136Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

137A. A. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

138Iš A. A. priteisti civiliniam ieškovui UAB ( - ) vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų (1650 Eur) turtinei žalai atlyginti.

139Iš A. A. priteisti civiliniam ieškovui Lenkijos Respublikos bendrovei ( - ) aštuonis tūkstančius keturis šimtus eurų (8400 Eur) turtinei žalai atlyginti.

140Laikiną UAB ( - ), įmonės kodas ( - ), nuosavybės teisės apribojimą į jos AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. ( - ) esančias pinigines lėšas palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o vykdant nuosprendį lėšas nukreipti civiliniams ieškiniams padengti.

141Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus... 2. A. A., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs,... 3. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. A. O., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas,... 5. 1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal... 6. 2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu... 7. 3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu... 8. 4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu... 9. 5. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK... 10. 6. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178... 11. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje,... 12. A. A., veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B., kurio atžvilgiu... 13. Tęsdami nusikalstamą veiką A. A. kartu su A. B. atliko būtinus suplanuotus... 14. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2010 m. gruodžio – 2011 m. sausio mėnesių... 15. Tęsdami nusikalstamą veiką A. A., realiai vadovaudamas bendrovei ( - ) su A.... 16. Be to, A. A., veikdamas bendrininkų grupe su A. B. bei siekdamas išvengti... 17. Be to, A. A., veikdamas kartu su A. B. organizavo netikro dokumento pagaminimą... 18. A. O. pagamino bei panaudojo netikrus dokumentus, t. y. jis, 2010 m.... 19. Kaltinamasis A. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės... 20. Iš 2013 m. rugsėjo 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką... 21. Iš 2013 m. rugsėjo 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką... 22. Iš 2013 m. rugpjūčio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką... 23. Kaltinamasis A. O. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo... 24. 2013 m. rugpjūčio 27 d. A. O. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką... 25. Civilinio ieškovo UAB ( - ) atstovas D. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio... 26. Liudytoja I. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ankstesnė... 27. Iš 2013 m. rugpjūčio 9 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką... 28. Iš 2013 m. rugsėjo 5 d. I. M. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką... 29. Civilinio ieškovo ( - ) atstovė B. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu... 30. Liudytoja R. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba (... 31. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos R. G. ikiteisminio tyrimo... 32. 2012 m. spalio 23 d. asmens parodymo atpažinti metu R. G. iš pateiktų 6... 33. 2012 m. spalio 23 d. asmens parodymo atpažinti metu R. G. iš pateiktų 6... 34. Liudytoja A. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba (... 35. Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. R. ikiteisminio tyrimo... 36. Liudytojas P. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad UAB ( - )... 37. Liudytojas K. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba... 38. Liudytoja V. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra ( -... 39. Liudytoja V. M. 2016 m. sausio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo... 40. Liudytoja R. Z. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos... 41. Liudytojas V. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis... 42. Liudytojas J. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įmonė (... 43. Liudytoja L. C. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji... 44. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. yra miręs, teisiamojo posėdžio metu buvo... 45. Liudytojas A. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad... 46. Liudytojas D. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. A. jis... 47. Liudytojas L. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su vienu... 48. 2015-10-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.... 49. 1. Tyrimui pateiktame 2010-09-13 prašyme Nr. 1870225 rankraštinį įrašą... 50. 2.1. Tyrimui pateiktame 2010-09-13 prašyme registruoti juridinių asmenų... 51. 2.2. Tyrimui pateiktame 2010-09-13 prašyme registruoti juridinių asmenų... 52. 3.1. Tyrimui pateiktame 2010-09-01 dokumente „Vienasmenis valdymo organas"... 53. 3.2. Tyrimui pateiktame 2010-09-01 dokumente „Vienasmenis valdymo organas"... 54. 4. Tyrimui pateiktame 2010-09-16 dokumente „TVIRTINAMASIS ĮRAŠAS"... 55. 5. Nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2010-09-27 lydraštyje, eilutėje... 56. 6. Nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2010-09-27 akcininkų sąraše, skiltyje... 57. 7.1.Tyrimui pateiktame 2011-02-25 prašyme Nr. 2321929 rankraštinį įrašą... 58. 7.2. Nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2011-02-25 prašyme Nr. 2321929, šalia... 59. 8.1. Tyrimui pateiktame 2011-02-25 prašyme registruoti juridinių asmenų... 60. 8.2. Tyrimui pateiktame 2011-02-25 prašyme registruoti juridinių asmenų... 61. 8.3 Nustatyti ar tyrimui pateiktame 2011-02-25 prašyme registruoti juridinių... 62. 8.4. Nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2011-02-25 prašyme registruoti... 63. 9. Tyrimui pateiktame 2011-02-25 dokumente „Vienasmenis valdymo organas"... 64. 10. Ar tyrimui pateiktame dokumente „AKCININKAS" (JAR-AF) rankraštinius... 65. 11. Tyrimui pateiktame 2011-03-01 dokumente „TVIRTINAMASIS ĮRAŠAS"... 66. 12. Nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2011-02-25 akcininkų sąraše, skiltyje... 67. 13. Nustatyti, ar tyrimui pateiktame 2011-02-25 lydraštyje, eilutėje... 68. Telefono numerio ( - ) priklausomybės nustatyti nepavyko (t. 6, b. l. 79)... 69. 2015 m. birželio 1 d. priimtas nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą A. B.... 70. Iš byloje esančių UAB ( - ) registravimo dokumentų matyti, kad dalis jų... 71. Iš 2016 m. sausio 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas CD... 72. Iš 2010 m. liepos 1 d. atstovavimo sutarties matyti, kad buvo sudaryta biuro... 73. Iš užsakymo Nr. 2010-11045 matyti, kad UAB ( - ) tarpininkavo vykdant... 74. Iš užsakymo (sutarties) Nr. 2010-11043 matyti, kad įmonės UAB ( - ) vardu... 75. Iš užsakymo (sutarties) Nr. 2010-11046 matyti, kad 2010 m. gruodžio 14 d.... 76. Iš užsakymo (sutarties) Nr. 2010-12057 matyti, kad 2010 m. gruodžio 15 d.... 77. Iš užsakymo (sutarties) Nr. 2010-12060 matyti, kad 2010 m. gruodžio 20 d.... 78. Iš UAB ( - ) dokumentų bei susirašinėjimo matyti, kad sąskaita už... 79. Iš 2016 m. birželio 16 d. Lukiškių TI-K rašto matyti, kad L. B. ir A. O.... 80. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados... 81. 1. BK 182 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas... 82. 1.1. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį... 83. 1.2. Sukčiavimą nuo civilinių deliktų skiria tai, kad civiliniai teisiniai... 84. 2. Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo... 85. 3. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą... 86. 4. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. A. kaltė... 87. 5. Kaltinamasis A. A. apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir parodė,... 88. 6. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai laikytini iš esmės... 89. 6.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad apklausiamas teisme J. D. parodė, jog... 90. 6.2. Taigi tokie J. D. parodymai, vertinant juos kartu su pirmiau nurodyta... 91. 6.3. Pažymėtina, kad pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su itin aktyviu... 92. 6.4. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. O. apklausiamas teisme... 93. 7. Pažymėtina, kad A. A. aktyvų dalyvavimą įmonės UAB ( - ) veikloje... 94. 7.1. Pirmiau aptarti duomenys, nustatytas kaltinamojo A. A. netikro dokumento... 95. 7.2. Teismas pažymi, kad pirmiau aptartas kaltinamojo A. A. dalyvavimas... 96. 8. Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio – 2011 m. sausio mėnesių... 97. 8.1. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau minėti tarp UAB ( - ) ir... 98. 8.2. Remiantis pirmiau aptartais įrodymais bei jų visumos analize, susiejus... 99. 8.3. Kaip minėta, būtinasis BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos... 100. 8.4. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma... 101. 8.5. Nagrinėjamoje byloje, vertinant tą aplinkybę, kad kaltinamasis A. A.... 102. 8.6. Teismas atmeta gynybos argumentus, kad pagal bylos medžiagą (T. 2, b. l.... 103. 8.7. Kartu teismas atmeta kaltinamojo A. A. argumentus, kuriais jis teigia, kad... 104. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 105. 9. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB ( - ) pareiškė 1850... 106. Kaltinamasis A. A. su civiliniais ieškiniais nesutiko, tvirtino, kad jokių... 107. Civiliniais ieškiniai tenkintini iš dalies.... 108. 9.1. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos... 109. 9.2. Ieškovų UAB ( - ) ir ( - ) ieškinių dalis dėl procesinių palūkanų... 110. Dėl skirtinų bausmių... 111. 10. Teismas, parinkdamas kaltinamiesiems A. A. ir A. O. skirtinų bausmių... 112. 10.1. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis A. O.... 113. 10.2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu... 114. 10.3. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, atliktas pagal... 115. 10.4. Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam A. A., pirmiausia atsižvelgia į... 116. 10.5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal BK 203 straipsnio 2... 117. 10.6. Teismas apsvarstęs galimybę taikyti A. A. BK 75 straipsnio nuostatas ir... 118. Dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo... 119. 11. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti... 120. 11.1. Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas pratęstinas iki... 121. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo... 122. 12. Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 123. 12.1. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas... 124. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 125. A. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 126. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9... 127. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal Vilniaus... 128. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.... 129. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo – 2016 m.... 130. A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 131. A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 132. A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 133. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4... 134. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies... 135. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2... 136. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio... 137. A. A. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti,... 138. Iš A. A. priteisti civiliniam ieškovui UAB ( - ) vieną tūkstantį šešis... 139. Iš A. A. priteisti civiliniam ieškovui Lenkijos Respublikos bendrovei ( - )... 140. Laikiną UAB ( - ), įmonės kodas ( - ), nuosavybės teisės apribojimą į... 141. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...