Byla e2-114-512/2018
Dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, turto padalinimo ir kt., trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTAS ir pagal atsakovo D. K. (D. K.) priešieškinį ieškovei M. K. sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,

2sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei M. K., jos atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei, atsakovui D. K. (D. K.), jo atstovui advokatui Gediminui Žliobai, institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovei A. V.,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. patikslintą ieškinį atsakovui D. K. (D. K.), dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, turto padalinimo ir kt., trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTAS ir pagal atsakovo D. K. (D. K.) priešieškinį ieškovei M. K. sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo.

Nustatė

4ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo: 1) santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo registracijos Nr. ( - ) , nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei M. K. palikti santuokinę pavardę - K.; 2) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų - sūnaus V. K., gim. ( - ) ir dukros A. K., gim. ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove - M. K.; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų - dukters A. K. ir sūnaus V. K. išlaikymui kiekvienam po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų nuo bylos iškėlimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš atsakovo vaikų A. K., gim. ( - ) ir V. K., gim. ( - ), išlaikymo įsiskolinimą 2920 Eur. Vaikų A. K., gim. ( - ) ir V. K., gim. ( - ), turto tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. K.. 5) butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą nukrypstant nuo lygių sutuoktinių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus - ieškovei priteisiant 2/3 dalis santuokoje įgyto turto, atsakovui -1/3 dalį santuokoje įgyto turto; 7) padalinti santuokoje įgytą butą: ieškovei priteisti 2/3 dalis 33 334 Eur vertės buto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), atsakovui priteisti šio turto 1/3 dalį 16 666 Eur vertės. Butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )) natūra priteisti ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisti 16 666 Eur kompensaciją, kompensacijos išmokėjimą išdėstant trejų metų laikotarpiui; 8) transporto priemonę - automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ) (3000 Eur vertės) natūra priteisti ieškovei, atsakovui nepriteisiant kompensacijos; 9) po santuokos nutraukimo prievolę, kylančią iš 2015 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ), pripažinti asmenine atsakovo prievole. 10) nustatyti nepilnamečių vaikų V. K., gim. ( - ) bei A. K., gim. ( - ) bendravimo tvarką su atsakovu: tėvas turi teisę praleisti su vaikais iki pusės jų mokyklinių atostogų, iš anksto suderinus grafiką su vaikų mama; vaikų gimtadienius (birželio 28, rugsėjo 14) - tikrą gimimo dieną, vaikai praleidžia rotacijos principu: poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu, išskyrus tuos atvejus, kai vaikai išvyksta į poilsines ar kt. keliones; valstybės šventes ir nedarbo dienas vaikai praleidžia su tėvais rotacijos principu; - Lietuvos Valstybės atkūrimo diena (vasario 16 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Nepriklausomybės atkūrimo diena (kovo 11d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; - Velykos (balandžio l – 2 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Tarptautinė darbo diena (gegužės l d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; - Joninės (birželio 24 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (liepos 6 d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; - Žolinės (rugpjūčio 15 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Visų šventųjų diena (lapkričio 1 d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; - Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos: poriniais - metais su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Naujieji metai (gruodžio 31d. - sausio l d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; tėvas turi teisę pasiimti vaikus kas antrą savaitgalį (porinę savaitę) nuo penktadienio 17 val., vaikus parveždamas į vaikų gyvenamąją vietą iki 19 val. sekmadienį, visus pakeitimus grafike iš anksto suderinus su vaikų mama. Jeigu valstybinių ir nedarbo dienų tėvų bendravimo su vaikais grafikas sutampa su bendravimo grafiku, kai vaikai savaitgaliais būna su vienu iš tėvų, pirmenybė yra suteikiama tam vaikų tėvui, kuriam pagal anksčiau nurodytą bendravimo tvarką, tenka bendravimo tvarka savaitgalio dienomis eilė, išskyrus Šv. Kūčias ir Kalėdas, bei Naujuosius Metus; tėvas turi teisę praleisti su vaikais savo atostogas, suderinus su vaikų mama mažiausiai prieš mėnesį bei tuo atveju, kai vaikų suplanuotos atostogos, išvykos ir renginiai su mama nesikerta, bei netrikdo vaikų mokymosi proceso mokykloje; 11) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad santuokos pradžioje šalys gyveno darnų santuokinį gyvenimą, tačiau bėgant laikui, ieškovė su atsakovu pradėjo nebesutarti, tarp šalių atsirado psichologinė įtampa, ko pasėkoje prasidėjo nesutarimai, ir šalys nebematydamos santuokos ateities, nutarė nutraukti santuoką. Šalys daugiau nei metus nebeveda bendro ūkio, nebegyvena kartu, tarpusavio ryšiai iš esmės yra nutrūkę, todėl nebėra galimybės atkurti santuokinių ryšių, nes buvo bandoma išsaugoti santuoką, tačiau šiuo metu santuoka yra faktiškai iširusi. Nepilnamečiai vaikai - sūnus V. K., gim. ( - ) bei dukra A. K., gim. ( - ), šiuo metu gyvena su ieškove. Ieškovė M. K. rūpinasi vaikais, tenkina jų poreikius. Vaikų ryšys su ieškove yra stiprus. Ieškovė mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja vaikų interesams. Dukters A. K. išlaikymui per mėnesį reikalinga 700 Eur suma. Sūnaus V. K. išlaikymui per mėnesį reikalinga 700 Eur suma. Išlaikymo dydžius patvirtina pridedami vaikų poreikių paskaičiavimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui turėtų būti priteista po 350 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Kadangi pradėjus gyventi skyrium atsakovas vaikams suteikė išlaikymą tik iš dalies, t.y. netenkino visų būtinų vaikų poreikių, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas dukrai A. K. sudaro 1460 Eur, sūnui V. K. - 1460 Eur. Atsakovas D. K. 2003 m. lapkričio 14 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 30410,10 Eur (105 000 Lt) paskola būsto pirkimui. Kredito grąžinimo data nustatyta 2023 m. lapkričio 23 d. 2003 m. lapkričio 28 d. atsakovas sudarė buto pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu už AB SEB bankas suteiktą kreditą įsigijo butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) už 30410,10 Eur (105 000 Lt). Prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui bankui 2003 m. gruodžio 17 d. buvo įkeistas įsigytas butas, esantis ( - ). Sutartinė hipoteka išregistruota 2012 m. vasario 28 d., įvykdžius skolinį įsipareigojimą. Gyvenant santuokoje, iš bendrų santuokinių lėšų atsakovas įvykdė įsipareigojimus AB SEB bankui pagal 2003 m. lapkričio 14 d. kredito sutartį Nr. 0450318010980/22. Nors sutartimi nupirktas nekilnojamasis turtas įregistruotas atsakovo vardu, tačiau jis yra įgytas bendromis santuokoje įgytomis lėšomis, todėl tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Esant nurodytoms aplinkybėms, mano esant pagrindą, dalinant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, atsižvelgiant į dviejų nepilnamečių vaikų interesus, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovei su vaikais priteisti 2/3 dalis viso santuokoje įgyto turto, o atsakovui 1/3 dalį viso santuokoje įgyto turto. Mano, kad ieškovei turėtų būti priteistas butas natūra bei automobilis Toytota Avensis, valst. Nr. ( - ) kurios vertė šiai dienai yra apie 3000 Eur, o atsakovui - 17 666 Eur kompensacija iš ieškovės. Atsakovas D. K. su AB SEB banku 2015 m. gegužės 28 d. sudarė lizingo sutartį, kurios pagrindu atsakovui suteikta vartojimo kreditas 21 2040 Eur sumai, automobilio KIA CARENS 2015 m. gamybos įsigijimui. Atsakovas lizingo sutartį sudarė bei automobilį KIA CARENS 2015 m. įsigijo nusprendęs vienašališkai, be ieškovės sutikimo bei jį įsigijo asmeniniams savo poreikiams tenkinti, nes šeima turėjo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ) todėl prievolė, kylanti iš nurodytos lizingo sutarties, turi būti pripažinta asmenine atsakovo prievole.

6Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus V. K., gim. ( - ) gyvenamąją vietą su tėvu D. K. jo gyvenamojoje vietoje; priteisti nepilnamečio sūnaus V. K., gim. ( - ) išlaikymui iš motinos M. K. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į tėvo asmeninę sąskaitą kas mėnesį. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti (administruoti) tėvui D. K.. Priteisti iš ieškovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepilnametis sūnus V. K., gim. ( - ), kuris šiuo metu yra 12 metų aiškiai žodžiu ir raštu išreiškė norą gyventi su tėvu savo bute, kadangi jam ten ramu ir patogu. Atsakovo ir sūnaus ryšys yra stiprus. Atsakovas turi galimybes užtikrinti saugų ir disciplinuotą sūnaus gyvenimą, bei ateityje užtikrins galimybes bendrauti su motina, seserimi A. K. ar kitais artimais šeimos nariais bei materialiai ir visapusiškai turi galimybes aprūpinti nepilnametį sūnų. Atsakovo nuomone, 190 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui suma atitinka sūnaus interesus ir yra pakankama jo poreikių tenkinimui bei ieškovė būtų pajėgi tokį išlaikymo dydį teikti, kadangi pagal pateikiamus dokumentus ieškovė nuo 2016 m. spalio 25 d. ieškovė įsidarbino įmonėje UAB „Seacraft“ komercijos direktore, darbo užmokestis - 1268,41 Eur. Atsakovas nurodo, kad jis dirba UAB „Vakarų laivų remontas“, kainodaros ir planavimo skyriaus vadovu, jo pajamas sudaro 2200 Eur darbo užmokestis ir mokamas priedas pagal darbo rezultatus iki 1300 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovas nurodo, kad nežino priežasčių, dėl kurių nepilnamečio vaiko bendravimas su juo ar su ieškove kenktų vaiko interesams, todėl mano, kad nėra būtinybės nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką. Vėliau atsakovas nuo priešieškinio reikalavimų atsisakė, teismas atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

7Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės. Teigia, kad 2015 m. pavasarį ieškovas sužinojo, kad ieškovė susitikinėja su kitu vyru (E. M.). Atsakovas prašė ieškovės išsaugoti santuoką ir pasiūlė jai nutraukti santykius su kitu vyru. Ieškovė į prašymą nesureagavo ir 2015 m. birželio mėn. išvyko į užsienį atostogauti su vaikais, E. M. ir savo mama. Ieškovė nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. spalio 25 d. (2016 m. spalio 25 d. sudaryta darbo sutartis su UAB „Seacraft“ (įmonės direktorius E. M.) nedirbo ir atsakovas pilnai aprūpino visą šeimą. Ieškovė nesistengė ir toliau dėl šeimos, susitikinėjo su kitu vyru. Ne kartą pažįstami žmonės matydavo ją susitikinėjant. 2015 m. lapkričio mėn. atsakovas grįžo namo, bandė išsaugoti santuoką. Suorganizavo kelionę į Druskininkus (2015 m. lapkričio mėn.) ir į Slovakiją (2016 m. sausis), tačiau ieškovė ir toliau nenutraukė bendravimo su kitu vyru. Apie 2016 m. vasario 20 d. ieškovė galutinai pareiškė, kad išsikelia gyventi pas kitą vyrą su vaikais, adresu ( - ) (gyvena su vaikais ir kitu vyru iki šiol). Po išsikraustymo atsakovas dar stengėsi ir dėjo pastangas išsaugoti santuoką - nuo 2016 m. kovo mėn. iki rugpjūčio pabaigos atsakovas su ieškove lankėsi pas psichologą. Po susitikimų su psichologu ir nepavykus išsaugoti santuokos, atsakovas nusprendė pradėti santuokos nutraukimo procesą. Atsakovas prašo teismo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 190 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į motinos asmeninę sąskaitą kas mėnesį. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti (administruoti) motinai - ieškovei. Atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą ir teigia, jog nurodytu laikotarpiu jis tinkamai vykdė jam tenkančią pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus.

8Atsakovas nesutinka su reikalavimu butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Nurodo, kad iki santuokos sudarymo, 2003 m. lapkričio 28 d. atsakovas sudarė buto, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - ) ) pirkimo - pardavimo sutartį, kuria nekilnojamas daiktas parduotas už 30410,10 Eur (105000 Lt). Atsakovas pardavėjams sumokėjo 1520,51 Eur iš karto prieš pasirašant sutartį. 2003 m. lapkričio 14 d. atsakovas sudarė su AB SEB banku kredito sutartį Nr. 0450318010980/22, kurios pagrindu buvo suteikta 28889,60 Eur paskola būsto, esančio ( - ) pirkimui. Atsakovas pažymi, kad pagal pateikiamą AB SEB banko pažymą, atsakovas sumokėjo 32702,01 Eur (112913,50 Lt) įmokų iš savo sąskaitų ir 7240,50 Eur (25000 Lt) iš M. B. (ieškovės motina) sąskaitų pagal kredito sutartį Nr. ( - ). Atsakovas pateikia AB SEB banko sąskaitos išrašus nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2013 m. vasario 12 d., pagal kuriuos atsakovas padengė skolą M. B., bendrai sumai - 3475,44 Eur (12000 Lt). Atsakovas įsipareigoja sumokėti M. B. 3765,06 Eur per 12 mėn. nuo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos. Santuoka tarp atsakovo ir ieškovės sudaryta 2005 m. kovo 5 d., sutartinė hipoteka išregistruota 2012 m. gegužės 28 d., įvykdžius skolinį įsipareigojimą. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis atsakovas tvirtina, jog ginčo butas yra jo asmeninė nuosavybė. Nors dalis kredito buvo sumokėta iš santuokos metu atsakovo gautų pajamų, ieškovė savo pajamų nenaudojo nei būsto kreditui dengti, nei komunaliniams mokesčiams už būstą sumokėti. Be to, piniginių lėšų panaudojimas asmeniniam kreditui dengti, užtikrino ne tik ieškovo asmeninius interesus, t.y. jos buvo panaudotos bendroms šeimos gyvenimo sąlygoms gerinti. Ginčo bute, šeima gyveno nuo santuokos sudarymo, t.y. nuo 2005 m. kovo 5 d. iki 2016 m. vasario 20 d. Taip pat ieškovei gyvenant atsakovo bute nereikėjo mokėti nuomos mokesčio ir kitų nekilnojamajam turtui išlaikyti tenkančių mokesčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas prašo teismo pripažinti, kad turtas įgytas asmenine nuosavybe, o atsakovė turi teisę į kompensaciją tik, jei įrodo šių lėšų nepanaudojimą šeimos interesams. Ieškovė iki santuokos sudarymo žinojo, kad turtas įgytas asmeninėn atsakovo nuosavybėn. Prieš sudarydama santuoką, ieškovė žinojo, jog atsakovas turi asmeninių įsipareigojimų bankui. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai tvirtinti esą kredito grąžinimo laikotarpiu ieškovė prisidėjo prie kredito grąžinimo ar kitaip pagerino butą, kuris yra esminis kriterijus turto įgijimui bendrąja jungtine nuosavybe. Kadangi pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalį, šis turtas yra įregistruotas atsakovo vardu, įgytas daugiau nei metai prieš santuokos sudarymą, jis laikytinas asmenine atsakovo nuosavybe.

9Atsakovas sutinka, kad transporto priemonė - automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ) 3000 vertės, asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovei. Atsakovas kompensacijos už šį turtą nereikalauja. Atsakovas prašo transporto priemonę KIA, CARENS, valst. Nr. ( - ), VIN ( - ) priteisti jam asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo prievolę, kylančią iš 2015 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ), pripažinti asmenine atsakovo prievole. Atsižvelgiant į kreditoriaus SEB banko atsiliepimą, atsakovas teismo prašo, kad atsakovas ir ieškovė liktų atsakingi kreditoriui AB SEB bankui pagal 2015 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) įsipareigojimus solidariai. Atsakovas sutinka, kad jis lieka atsakingas ir vykdo įsipareigojimus kreditoriui asmeniškai. Atsakovui netinkamai vykdant įsipareigojimus kreditoriui, įsipareigoja ieškovei po atitinkamos sumos sumokėjimo kreditoriui atlyginti jos kreditoriui sumokėtas sumas.

10Kreditorius AB SEB bankas prašo ieškovės reikalavimą dėl prievolės, kylančios iš 2015 m. gegužės 28 d. lizingo sutarties Nr. ( - ), pripažinimo asmenine atsakovo prievole, atmesti kaip nepagristą. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. gegužės 25 d. pateikė bankui abiejų sutuoktinių pasirašytą kredito paraišką, kurioje nurodė, kad siekia vartojimo tikslu įsigyti lengvąjį automobilį KIA CARENS, variklio identifikacinis Nr. ( - ), kurio įsigijimo kaina yra 21 240 Eur, sumokant 2 100 Eur dydžio pradinę įmoką, nustatant pastovias palūkanas, lizingą suteikiant 60 mėnesių laikotarpiui. Kredito paraiškoje be kita ko nurodytas patvirtinimas, kad pareiškėjas ir sutuoktinis prieš pildydami kredito paraišką buvo supažindinti su prašomos kreditavimo paslaugos teikimo sąlygomis ir įkainiais. Ieškovė ir atsakovas yra solidariai atsakingi už prievoles, kylančias iš lizingo sutarties, ir yra įpareigoti bankui iki to laiko, kol bus įvykdyta visa prievolė pagal lizingo sutartį. Bankas laikosi pozicijos, kurią patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika, jog kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais.

11Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas bendrautų su vaikais darbo dienomis, kadangi vaikai lanko būrelius, todėl vaikų bendravimas su tėvu darbo dienomis sukeltų daug nepatogumų.

12Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas sutinka su ieškovės ieškiniu iš dalies t. y. sutinka, kad šalių santuoka turėtų būti nutraukta, tačiau ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o dėl ieškovės kaltės, kadangi būtent ieškovė susirado kitą gyvenimo draugą ir tai yra pagrindinė santuokos iširimo priežastis. Atsakovas bandė su ieškovė susitaikyti, pirko keliones, tačiau ieškovė nesutiko išsaugoti santuokos ir išėjo gyventi pas kitą vyrą. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojos. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos - atsakovas sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka, tačiau prašo ją papildyti nurodant, jog atsakovas galėtų bendrauti su vaikais ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir dvi darbo dienas per savaitę. Atsakovas nesutinka mokėti vaikams ieškovės reikalaujamą išlaikymą (kiekvienam vaikui po 350 Eur), sutinka mokėti po 190 Eur kiekvienam vaikui bei gyvybės draudimo įmokas už vaikus.

13Liudytoja I. B. (ieškovės draugė) teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovę pažįsta nuo 2002 metų. Nurodė, kad butą, esantį ( - ), šalys pirko iki santuokos sudarymo, tačiau jame pradėjo gyventi kartu. Butui pirkti buvo paimta paskola. Paaiškino, kad nupirkus butą, šalys jame darė remontą.

14Liudytoje M. B. (ieškovės mama) teismo posėdžio metu paliudijo, kad butas buvo pirktas paėmus banko kreditą. Pažymėjo, kad šalims perkant butą, ji dukrai (ieškovei) davė pinigų – 25 000 litų.

15Liudytoja A. K. (ieškovės draugė) teismo posėdžio metu paliudijo, kad iki santuokos sudarymo šalys ilgai draugavo, pradėjo gyventi kartu pas atsakovo tėvus, tada pradėjo ieškotis buto pirkimui. Nusipirkus butą, pradėjo gyventi bute kartu kaip šeima, nors dar nebuvo susituokę. Iš kokių lėšų buvo pirktas butas, nežino. Nurodo, kad šalys bandė santuoką nutraukti jau nuo 2013 m. – 2014 m. Paaiškina, jog vaikų ryšys su motina yra stipresnis nei su tėvu. Paaiškino, kad ieškovė pradėjo dirbti, kai vaikams buvo 5-6 metai. Nurodė, kad ieškovė 2015 metais susirado kitą vyrą, kurį myli ir išėjo pas jį gyventi.

16Liudytoja O. J. (atsakovo sesuo) teismo posėdžio metu paliudijo, kad ginčo butas yra įgytas iki santuokos sudarymo. Paaiškino, kad atsakovui nusipirkus butą, ( - ), jame šalys pradėjo gyventi kartu. Paaiškino, kad ieškovė nepakankamai prižiūrėdavo vaikus, t.y. neparuošdavo vaikų darželio šventėms; vaikus savaitgaliais palikdavo nakvoti pas pažįstamus, senelius.

17Liudytoja I. K. (atsakovo mama) teismo posėdžio metu paliudijo, kad šalys susipažino 2003 metų vasarą, susituokė 2005 metų, butą pirko 2003 metais. Nurodo, kad butui pirkti ji sūnui padovanojo pinigų (apie 25 000 litų), dovanodama pinigus žinojo, kad butas priklauso sūnui. Pažymėjo, kad dovanodama pinigus sūnui, dovanojo šias lėšas jam asmeniškai. Paaiškina, kad ieškovei taip pat dovanojo pinigus automobiliui pirkti.

18Liudytoja N. D. (atsakovo teta) teismo posėdžio metu paliudijo, kad ginčo butas buvo pirktas iš banko suteikto kredito. Paaiškina, kad ieškovė nepakankamai prižiūri vaikus, yra pastoviai užsiėmusi savo asmeniniais reikalais.

19Teismas

konstatuoja:

20Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

21Byloje remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė M. K. ir atsakovas D. K. ( - ) sudarė santuoką Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. ( - )). Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo.

22Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).

23Ieškovė prašo teismo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydama, jog gyvenant santuokoje ieškovė su atsakovu pradėjo nebesutarti, tarp šalių atsirado psichologinė įtampa, prasidėjo nesutarimai, šalys daugiau nei metus nebeveda bendro ūkio, nebegyvena kartu, tarpusavio ryšiai iš esmės yra nutrūkę, todėl nebėra galimybės atkurti santuokinių ryšių.

24Atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nurodydamas, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės – jos neištikimybės ir bendro gyvenimo su kitu vyru.

25Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

26Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.)

27Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

28Atsakovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jis 2015 m. pavasarį sužinojo, jog ieškovė susitikinėja su kitu vyru - E. M.. Su juo buvo išvykusi į poilsinę kelionę. Atsakovas prašė ieškovės išsaugoti santuoką ir pasiūlė jai nutraukti santykius su kitu vyru. Ieškovė į prašymą nesureagavo, ieškovė susirinko daiktus išėjo gyventi pas kitą vyrą. Teismo posėdžio metu aplinkybę, jog ieškovė turi kitą vyrą, kurį myli bei pas kurį išėjo gyventi, patvirtino liudytoja A. K. (ieškovės draugė). Ieškovė pati neneigia, kad turi kitą gyvenimo vyrą, pas kurį išėjo gyventi.

29Įvertinęs įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad ieškovė, palikdama šeimą ir pradėdama gyventi su kitu vyru, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių – todėl ieškovė laikytina kalta dėl iširusios santuokos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo ir ji nutrauktina dėl ieškovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

30Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – ,,K.“, atsakovui paliktina jo santuokinė pavardė – ,,K.“ (CK 3.69 straipsnis).

31Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

32Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų V. K., gim. ( - ) ir dukros A. K., gim. ( - ) , tėvai (CK 3.138 str.). Ieškovė prašo nepilnamečių vaikų V. K., gim. ( - ) ir A. K., gim. ( - ) gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas priešieškinyje pareiškė reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus V. K., gim. gyvenamąją vietą su tėvu D. K. jo gyvenamojoje vietoje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuo ( - ) priešieškinio reikalavimų atsisakė, teismas atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, neprieštarauja. Byloje nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove. Duomenų apie netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaikais, nėra.

33Institucija, teikianti išvadą byloje teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių vaikai išreiškė norą gyventi su mama (ieškove). Mano, kad toks vaikų noras neprieštarauja jų interesams ir sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

34Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, vaikai gyvena su ieškove, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi, teismas vertina, kad nepilnamečių vaikų V. K., gim. ( - ) ir dukros A. K., gim. ( - ), nuolatinės gyvenamosios vietos su motina nustatymas nepažeis nepilnamečių vaikų interesų, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

35Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

36Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.).

37Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų V. K., gim. ( - ) ir A. K., gim. ( - ), išlaikymui po 350 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

38Paaiškino, kad išlaidas vaikų išlaikymui sudaro maistas, buto išlaikymas, drabužiai, batai, būreliai, užsiėmimai, laisvalaikis, sveikatos priežiūros paslaugos, vaistai ir kt. Vaikų poreikių tenkinimui būtinas išlaidas ieškovė grindžia į bylą pateiktomis vaikų poreikių lentelėmis, kvitais, sąskaitomis, medicininiais dokumentais ir kt.

39Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, prašo priteisti iš jo vaikų išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas sutinka, nustačius išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokėti papildomai „SEB gyvybės draudimą“ - nepilnamečiams vaikams, taip pat savo nuožiūra teikti papildomą išlaikymą.

40Institucija, teikianti išvadą byloje teismo posėdžio metu nurodė, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas vaikams, atsižvelgiant į tėvų pajamas. Atsižvelgiant į teismų praktiką, iš atsakovo turėtų būti priteista mažiausiai po 190 - 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Pažymi, jog ieškovės prašomas išlaikymas yra per didelis.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

42Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

43Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė dirba UAB „Seacraft“ komercijos direktore, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1268 Eur. Atsakovas dirba UAB „Vakarų laivų remontas“, kainodaros ir planavimo skyriaus vadovu, jo pajamas sudaro - 2200 Eur darbo užmokestis bei mokamas priedas pagal darbo rezultatus - iki 1300 Eur.

44Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji vaiko rūpinimosi našta, nes su ja lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai.

45Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, šalių turtinę padėtį, vaikų amžių, jų poreikius bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui atsakovo skirtina suma laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį, protinį, dvasinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis vaikui. Skiriant tokias išlaidas vaikui, pasiekiama protinga vaiko interesų tenkinimo bei atsakovo galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra. Todėl, remiantis CK 3.194 straipsnio 1 dalies ir 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. K., gim. ( - ) ir A. K., gim. ( - ), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2016 m. lapkričio 7 d. iki vaikų pilnametystės.

46Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

47Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

48Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

49Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo vaikų A. K., gim. ( - ) ir V. K., gim. ( - ), išlaikymo įsiskolinimą - 2920 Eur, nurodydama, jog atsakovas išlaikymą vaikams suteikė tik iš dalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas 2016 m. kovo 9 d. į ieškovės banko sąskaitą pervedė 300 Eur vaikų išlaikymui; 2016 m. balandžio 14 d. - pervedė 400 Eur; 2016 m. gegužės 17 d. - 400 Eur vaikų išlaikymui; 2016 m. rugpjūčio 10 d. - 400 Eur bei 180 Eur už vasaros stovyklą; 2016 m. rugsėjo 13 d. - 500 Eur; 2016 m. spalio 17 d. - 500 Eur. Be to, byloje nustatyta, jog atsakovas kiekvieną mėnesį moka gyvybės draudimo įmokas už vaikus. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovas tinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymo įsiskolinimą, atmestinas.

50Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

51Ieškovė prašo nustatyti atsakovo D. K. bendravimo su vaikais tvarką, nurodytą patikslintame ieškinyje.

52Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytai jo ir vaikų bendravimo tvarkai iš esmės neprieštarauja, tačiau nesutinka su nustatytu bendravimo apsiribojimu tik savaitgaliais, vaikų atostogomis ir kasmetinėmis šventėmis, nes jis pageidauja su vaikais matytis ir darbo dienomis. Todėl prašo prie ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos įtraukti punktą: leisti jam su vaikais matytis ir bendrauti darbo dienomis iš anksto suderinus su ieškove.

53Ieškovė tokiam atsakovo reikalavimui prieštarauja, nurodydama, jog vaikai kiekvieną darbo dieną lanko būrelius, grįžus iš užsiėmimų vaikams reikia ruošti namų darbus bei ilsėtis, todėl tėvo susitikimai su vaikais darbo dienomis sutrikdytų vaikų dienotvarkę.

54Institucija, teikianti byloje išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad, ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka vaikų interesams.

55Iš esmės ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra, šalių prašoma bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų interesams ir leidžia skyrium nuo vaikų gyvenančiam tėvui maksimaliai bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Teismas vertina, jog patenkinus atsakovo reikalavimą leisti jam su vaikais matytis ir bendrauti darbo dienomis, būtų išbalansuotas vaikų gyvenimo stabilumas - vaikai gali jaustis, lyg neturėdami nuolatinės gyvenamosios vietos, gali būti neigiamai paveikta vaikų psichologinė būsena, kas neabejotinai neigiamai atsilieptų vaikų ugdymo procesui.

56Esant šioms aplinkybėms, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su vaikais tvarka: tėvas turi teisę praleisti su vaikais iki pusės jų mokyklinių atostogų, iš anksto suderinus grafiką su vaikų mama; vaikų gimtadienius (birželio 28, rugsėjo 14) - tikrą gimimo dieną, vaikai praleidžia rotacijos principu: poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu, išskyrus tuos atvejus, kai vaikai išvyksta į poilsines ar kt. keliones; valstybės šventes ir nedarbo dienas vaikai praleidžia su tėvais rotacijos principu; - Lietuvos Valstybės atkūrimo diena (vasario 16 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais-su mama; - Nepriklausomybės atkūrimo diena (kovo 11 d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais- su tėvu; - Velykos (balandžio l – 2 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Tarptautinė darbo diena (gegužės l d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; - Joninės (birželio 24 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (liepos 6 d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; - Žolinės (rugpjūčio 15 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais- su mama; - Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais- su tėvu; - Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos: poriniais - metais su tėvu, neporiniais metais- su mama; - Naujieji metai (gruodžio 31 d. - sausio l d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais- su tėvu; tėvas turi teisę pasiimti vaikus kas antrą savaitgalį (porinę savaitę) nuo penktadienio 17 val., vaikus parveždamas į vaikų gyvenamąją vietą iki 19 val. sekmadienį, visus pakeitimus grafike iš anksto suderinus su vaikų mama. Jeigu valstybinių ir nedarbo dienų tėvų bendravimo su vaikais grafikas sutampa su bendravimo grafiku, kai vaikai savaitgaliais būna su vienu iš tėvų, pirmenybė yra suteikiama tam vaikų tėvui, kuriam pagal anksčiau nurodytą bendravimo tvarką, tenka bendravimo tvarka savaitgalio dienomis eilė, išskyrus Šv. Kūčias ir Kalėdas, bei Naujuosius Metus; tėvas turi teisę praleisti su vaikais savo atostogas, suderinus su vaikų mama mažiausiai prieš mėnesį bei tuo atveju, kai vaikų suplanuotos atostogos, išvykos ir renginiai su mama nesikerta, bei netrikdo vaikų mokymosi proceso mokykloje.

57Dėl turto padalijimo

58Byloje ieškovė prašo pripažinti butą, esantį ( - ), bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodydama, jog nors nurodytas nekilnojamasis turtas yra įregistruotas atsakovo vardu, tačiau jis yra įgytas bendromis santuokoje įgytomis lėšomis. Atsakovas priešingai – byloje įrodinėja, jog butas yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi buto pirkimo sutartis yra sudaryta prieš sudarant santuoką ir atsakovas pardavėjams sumokėjo 1520,51 Eur iš karto prieš pasirašant buto pirkimo sutartį; be to, pažymi, kad ieškovė savo pajamų nenaudojo nei būsto kreditui dengti, nei komunaliniams mokesčiams už būstą sumokėti – visas įmokas kreditoriui AB SEB bankui už atsakovas mokėjo iš jam priklausančių banko sąskaitų, t.y. iš savo asmeninių lėšų.

59Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: asmeninis sutuoktinio turtas pagerinamas iš esmės; pagerinamas santuokos metu ir sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

60Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

61Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1dalį, reikia nustatyti šiame straipsnyje įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

62Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo iki santuokos su ieškove. Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad šiai ginčo situacijai taikytinas CK 3.90 straipsnis, kurio pagrindu iki santuokos įgytą turtą būtų galima pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.

63Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyta, kad ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį 2003 m. lapkričio 28 d. t. y. iki santuokos su ieškove (2005 m. kovo 5 d.), sudarė atsakovas, jis dalį buto kainos – 1520,51 Eur – sumokėjo sutarties sudarymo metu ir tai buvo atsakovo asmeninės lėšos. Kita buto kainos dalis – 28 889,60 Eur – buvo sumokėta gavus iš AB SEB banko kreditą, ir ši suma buvo grąžinta bankui iki 2012 m. gegužės 28 d., t. y. santuokos metu. Remiantis byloje nustatytais faktais, t. y. kad 28 889,60 Eur bankui buvo grąžinti santuokos metu iš santuokinių lėšų, spręstina, kad ginčo butas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3.90 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovas byloje įrodė, kad dalis buto kainos, t.y. 1520,51 Eur buvo sumokėta iš jo lėšų, įgytų prieš santuokos sudarymą su ieškove, tačiau neįrodė, kad likusi suma, t.y. 28 889,49 Eur AB SEB bankui buvo grąžinta iš jo asmeninių lėšų (CPK 178 straipsnis).

64Apibendrinus konstatuotina, kad santuokos metu šalys įgijo butą, esantį ( - ), kuris turi būti padalytas po santuokos nutraukimo.

65Ieškovė prašo dalinant butą nukrypti nuo lygių dalių principo ir butą padalinti tokiu būdu: butą, esantį( - ) , natūra priteisti ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisti 16 666 Eur kompensaciją (lygią 1/3 daliai buto vertės), kompensacijos išmokėjimą išdėstant trejų metų laikotarpiui. Ieškovė prašo tokiu būdu padalinti butą, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus.

66Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje R. D. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-479/2009). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-517/2011).

67Teismas, nustatęs, jog butas yra įgytas santuokos metu, t.y. yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei tai, jog šalių gaunamos pajamos bei materialinė padėtis iš esmės yra panaši, sprendžia, jog byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ginčo butas šalims dalytinas lygiomis dalimis. Teismas pažymi, jog vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Taigi atmestinas ieškovės reikalavimas nukrypti nuo lygių dalių principo.

68Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-259-378/2015). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą.

69Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovas šiuo metu gyvena ginčo bute, esančiame adresu ( - ), šį butą išlaiko, moka buto komunalinius mokesčius nuo 2015 metų, o ieškovė gyvena pas kitą vyrą, ji pati pasirinko savo ir vaikų gyvenamąją vietą, nurodė, kad lėšų kompensuoti atsakovui už jam tenkančią buto dalį neturi, o gyventi kartu viename bute po santuokos nutraukimo būtų neįmanoma, todėl remiantis Kasacinio teismo praktika, sprendžia, jog tikslinga būtų ginčo būtą priteisti atsakovui. Atsakovui priteisus butą, ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija, lygi pusei buto vertės, t.y. 25 000 Eur. Kadangi byloje konstatuota, jog atsakovas, sudarydamas ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį, 1520,51 Eur sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, įgytų prieš santuokos sudarymą su ieškove, padalijus šį butą lygiomis dalimis, ši suma yra priteistina iš ieškovės atsakovui. Taigi apibendrinus tai, kas išdėstyta ir įskaičius nurodytas sumas, atsakovui priteistinas butas, esantis ( - ), o ieškovei iš atsakovo priteistina 23 479,49 Eur kompensacija (25000 Eur kompensacija, lygi pusei buto vertės bei iš jos atėmus atsakovo asmeninės lėšas - 1520,51 Eur) už atsakovui tenkantį butą, esantį adresu( - ) .

70Ieškovė pareiškė reikalavimą po santuokos nutraukimo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ) natūra priteisti ieškovei, atsakovui netaikant kompensacijos. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutinka. Tarp šalių nesant ginčo dėl nurodytos transporto priemonės, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisia transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. ( - )

71Dėl santuokoje įgytos transporto priemonės KIA CARENS, valst. Nr. ( - ) tarp šalių ginčo taip pat nėra - abi šalys sutaria, kad nurodyta transporto priemonė asmeninės nuosavybės teise būtų priteista atsakovui, ieškovei nepriteisiant piniginės kompensacijos. Todėl jų prašymas tenkintinas.

72Dėl prievolių padalijimo

73Šalys pateikė duomenis apie kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB bankui pagal 2005 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ). Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad šią prievolę po santuokos nutraukimo vykdytų atsakovas iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo prievolė, kylanti iš 2015 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ), būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole. Kreditoriaus AB SEB bankas atsiliepime nurodė, jog nesutinka, kad po santuokos nutraukimo prievolė bankui būtų vykdoma tik iš asmeninio atsakovo turto ir pajamų, nurodydamas, jog sutuoktiniai po santuokos nutraukimo turi prievolę vykdyti solidariai.

74Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p., priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės Civilinio kodekso 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.

75Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 28 d. atsakovas ir AB SEB bankas sudarė vartojimo sutartį Nr. ( - ). Kredito paraiškoje nurodyti abu sutuoktiniai, lizingo sutartyje nurodyta, jog kredito paskirtis – lengvojo automobilio KIA CARENS pirkimui. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kredito sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant santuokoje, vedant bendrą ūkį, šeimos poreikiams tenkinti, t.y. automobilio įsigijimui. Todėl prievolė AB SEB bankui pagal 2005 m. gegužės 28 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį ( - ), pripažintina solidaria šalių prievole. Šalys tarpusavyje susitaria, jog atsakovas lieka atsakingas ir vykdo įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal vartojimo kredito sutartį ( - ) asmeniškai. Atsakovui netinkamai vykdant įsipareigojimus kreditoriui, atsakovas įsipareigoja ieškovei po atitinkamos sumos sumokėjimo kreditoriui, atlyginti jos kreditoriui sumokėtas sumas.

76Dėl bylinėjimosi išlaidų

77Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis) bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (LR CPK 96 straipsnis).

78Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos byloje paskirstytinos sekančiai – ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

79Ieškovė, pateikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies (647 Eur), pateikiant ieškinį ir patikslintą ieškinį, ieškovė 2016 m. lapkričio 8 d. teismo nutartimi buvo atleista. Už ieškinį turėjo būti sumokėta 747 Eur. Patenkinus patikslinto ieškinio 71 proc. reikalavimų, pagal šį santykį paskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo turėtų būti priteista 530,37 Eur (747 Eur x 71 %) žyminio mokesčio, tačiau ieškovei sumokėjus 100 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei priteistina 430,37 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus apie išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti – 1000 Eur. Patikslintą ieškinį patenkinus 71 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina 710 Eur.

80Atsakovas, pateikiant priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Atsakovui atsisakius priešieškinio ir teismui atsisakymą priėmus bei bylą šioje dalyje nutraukus, esant atsakovo prašymui, yra pagrindas atsakovui grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio, t.y. 53,25 Eur, sumokėto 2017 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2228, AB ,,Swedbank” (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

81Atsakovas pateikė įrodymus apie išlaidas, teisinei pagalbai apmokėti – iš viso 1600 Eur. Ieškovės patikslintą ieškinį patenkinus 71 proc., iš ieškovės atsakovui priteistina 464 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui.

82Įskaičius priteistas sumas tarpusavyje, iš atsakovo ieškovei priteistina 246 Eur bylinėjimosi išlaidų.

83Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

84patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

85Priimti atsakovo D. K. (D. K.) atsisakymą nuo priešieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-114-512/2018 šioje dalyje (dėl priešieškinio) nutraukti.

86Santuoką, sudarytą ( - ) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. ( - ) , tarp M. K., a.k. ( - ) ir D. K. (D. K.), a.k. ( - ), nutraukti, dėl ieškovės M. K. kaltės.

87Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – ,,K.”, ,,K.”.

88Nepilnamečių vaikų V. K. (V. K.), gim. ( - ) ir A. K., gim. ( - ) , gyvenamąją vietą nustatyti su motina M. K., a.k. ( - )

89Priteisti iš D. K. (D. K.), a.k. ( - ), nepilnamečiams vaikams V. K. (V. K.), gim. ( - ) ir A. K., gim. ( - ) , išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur, kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016 m. lapkričio 7 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

90Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti M. K..

91Nustatyti atsakovo D. K. (D. K.), a.k. ( - ) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais V. K. (V. K.), gim. ( - ) ir A. K., gim. ( - ): tėvas turi teisę praleisti su vaikais iki pusės jų mokyklinių atostogų, iš anksto suderinus grafiką su vaikų mama; vaikų gimtadienius (birželio 28 d., rugsėjo 14 d.) - tikrą gimimo dieną, vaikai praleidžia rotacijos principu: poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu, išskyrus tuos atvejus, kai vaikai išvyksta į poilsines ar kt. keliones; valstybės šventes ir nedarbo dienas vaikai praleidžia su tėvais rotacijos principu; - Lietuvos Valstybės atkūrimo diena (vasario 16 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Nepriklausomybės atkūrimo diena (kovo 11 d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; - Velykos (balandžio l – 2 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Tarptautinė darbo diena (gegužės l d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; - Joninės (birželio 24d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena (liepos 6 d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; - Žolinės (rugpjūčio 15 d.): poriniais metais - su tėvu, neporiniais metais- su mama; - Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais- su tėvu; - Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos: poriniais - metais su tėvu, neporiniais metais - su mama; - Naujieji metai (gruodžio 31 d. - sausio l d.): poriniais metais - su mama, neporiniais metais - su tėvu; tėvas turi teisę pasiimti vaikus kas antrą savaitgalį (porinę savaitę) nuo penktadienio 17 val., vaikus parveždamas į vaikų gyvenamąją vietą iki 19 val. sekmadienį, visus pakeitimus grafike iš anksto suderinus su vaikų mama. Jeigu valstybinių ir nedarbo dienų tėvų bendravimo su vaikais grafikas sutampa su bendravimo grafiku, kai vaikai savaitgaliais būna su vienu iš tėvų, pirmenybė yra suteikiama tam vaikų tėvui, kuriam pagal anksčiau nurodytą bendravimo tvarką, tenka bendravimo tvarka savaitgalio dienomis eilė, išskyrus Šv. Kūčias ir Kalėdas, bei Naujuosius Metus; tėvas turi teisę praleisti su vaikais savo atostogas, suderinus su vaikų mama mažiausiai prieš mėnesį bei tuo atveju, kai vaikų suplanuotos atostogos, išvykos ir renginiai su mama nesikerta, bei netrikdo vaikų mokymosi proceso mokykloje.

92Butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), pripažinti M. K., a.k. ( - ) ir D. K. (D. K.), a.k. ( - ) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

93Butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui D. K. (D. K.), a.k. ( - ).

94Priteisti iš atsakovo D. K. (D. K.), a.k. ( - ), 23 479,49 Eur piniginę kompensaciją ieškovei M. K., a.k. ( - ) už atsakovui tenkantį butą, esantį adresu ( - ).

95Transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, M. K., a.k. ( - )

96Transporto priemonę KIA CARENS, valst. Nr. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui D. K. (D. K.), a.k. ( - ).

97Prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2005 m. gegužės 28 d. vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ) pripažinti solidaria M. K., a.k. ( - ) ir D. K. (D. K.), a.k. ( - ), prievole. Šalys tarpusavyje susitaria, jog atsakovas lieka atsakingas ir vykdo įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. ( - ) asmeniškai. Atsakovui netinkamai vykdant įsipareigojimus kreditoriui, atsakovas įsipareigoja ieškovei po atitinkamos sumos sumokėjimo kreditoriui, atlyginti jos kreditoriui sumokėtas sumas.

98Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

99Priteisti iš atsakovo D. K. (D. K.), a.k. ( - ), 246 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei M. K., a.k. ( - )

100Priteisti iš atsakovo D. K. (D. K.), a.k. ( - ), 430,37 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

101Grąžinti atsakovui D. K. (D. K.), a.k. ( - ), 75 proc., t.y. 53,25 Eur, žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2228, AB ,,Swedbank”.

102Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

103Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

104Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus... 2. sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei M. K., jos... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K.... 4. ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo: 1) santuoką tarp... 5. Nurodė, kad santuokos pradžioje šalys gyveno darnų santuokinį gyvenimą,... 6. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti... 7. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškinio... 8. Atsakovas nesutinka su reikalavimu butą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )),... 9. Atsakovas sutinka, kad transporto priemonė - automobilis Toyota Avensis,... 10. Kreditorius AB SEB bankas prašo ieškovės reikalavimą dėl prievolės,... 11. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaiko,... 12. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas sutinka... 13. Liudytoja I. B. (ieškovės draugė) teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 14. Liudytoje M. B. (ieškovės mama) teismo posėdžio metu paliudijo, kad butas... 15. Liudytoja A. K. (ieškovės draugė) teismo posėdžio metu paliudijo, kad iki... 16. Liudytoja O. J. (atsakovo sesuo) teismo posėdžio metu paliudijo, kad ginčo... 17. Liudytoja I. K. (atsakovo mama) teismo posėdžio metu paliudijo, kad šalys... 18. Liudytoja N. D. (atsakovo teta) teismo posėdžio metu paliudijo, kad ginčo... 19. Teismas... 20. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo... 21. Byloje remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė M. K. ir... 22. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu,... 23. Ieškovė prašo teismo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių... 24. Atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nurodydamas, jog... 25. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam... 26. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių... 27. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo... 28. Atsakovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad jis 2015 m. pavasarį... 29. Įvertinęs įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad ieškovė, palikdama... 30. Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovės prašymu po... 31. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo... 32. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų V. K., gim. ( -... 33. Institucija, teikianti išvadą byloje teismo posėdžio metu nurodė, kad... 34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ginčo dėl vaikų... 35. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo... 36. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192... 37. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų V. K., gim. ( - )... 38. Paaiškino, kad išlaidas vaikų išlaikymui sudaro maistas, buto išlaikymas,... 39. Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, prašo priteisti... 40. Institucija, teikianti išvadą byloje teismo posėdžio metu nurodė, kad iš... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d.... 42. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas tėvas, motina turi... 43. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė dirba UAB... 44. Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu... 45. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, šalių turtinę padėtį, vaikų... 46. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet... 47. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise... 48. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies... 49. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo vaikų A. K., gim. ( -... 50. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo... 51. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo D. K. bendravimo su vaikais tvarką,... 52. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės patikslintame... 53. Ieškovė tokiam atsakovo reikalavimui prieštarauja, nurodydama, jog vaikai... 54. Institucija, teikianti byloje išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės... 55. Iš esmės ginčo tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra,... 56. Esant šioms aplinkybėms, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su vaikais... 57. Dėl turto padalijimo ... 58. Byloje ieškovė prašo pripažinti butą, esantį ( - ), bendrąją jungtine... 59. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja... 60. Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu,... 61. Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima... 62. Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo iki... 63. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių... 64. Apibendrinus konstatuotina, kad santuokos metu šalys įgijo butą, esantį ( -... 65. Ieškovė prašo dalinant butą nukrypti nuo lygių dalių principo ir butą... 66. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro... 67. Teismas, nustatęs, jog butas yra įgytas santuokos metu, t.y. yra bendroji... 68. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra... 69. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovas šiuo metu gyvena... 70. Ieškovė pareiškė reikalavimą po santuokos nutraukimo automobilį Toyota... 71. Dėl santuokoje įgytos transporto priemonės KIA CARENS, valst. Nr. ( - ) tarp... 72. Dėl prievolių padalijimo... 73. Šalys pateikė duomenis apie kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB SEB... 74. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrosioms sutuoktinių... 75. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 28 d. atsakovas ir AB... 76. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 77. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 78. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos byloje... 79. Ieškovė, pateikdama ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 100 Eur... 80. Atsakovas, pateikiant priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį.... 81. Atsakovas pateikė įrodymus apie išlaidas, teisinei pagalbai apmokėti –... 82. Įskaičius priteistas sumas tarpusavyje, iš atsakovo ieškovei priteistina... 83. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 84. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.... 85. Priimti atsakovo D. K. (D. K.) atsisakymą nuo priešieškinio ir civilinę... 86. Santuoką, sudarytą ( - ) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos... 87. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – ,,K.”, ,,K.”.... 88. Nepilnamečių vaikų V. K. (V. K.), gim. ( - ) ir A. K., gim. ( - ) ,... 89. Priteisti iš D. K. (D. K.), a.k. ( - ), nepilnamečiams vaikams V. K. (V. K.),... 90. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti M. K..... 91. Nustatyti atsakovo D. K. (D. K.), a.k. ( - ) bendravimo tvarką su... 92. Butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), pripažinti M. K., a.k. ( - ) ir D.... 93. Butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), asmeninės nuosavybės teise... 94. Priteisti iš atsakovo D. K. (D. K.), a.k. ( - ), 23 479,49 Eur piniginę... 95. Transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. ( - ) asmeninės nuosavybės... 96. Transporto priemonę KIA CARENS, valst. Nr. ( - ) asmeninės nuosavybės teise... 97. Prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2005 m. gegužės 28 d. vartojimo... 98. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.... 99. Priteisti iš atsakovo D. K. (D. K.), a.k. ( - ), 246 Eur bylinėjimosi... 100. Priteisti iš atsakovo D. K. (D. K.), a.k. ( - ), 430,37 Eur žyminio mokesčio... 101. Grąžinti atsakovui D. K. (D. K.), a.k. ( - ), 75 proc., t.y. 53,25 Eur,... 102. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką... 103. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.... 104. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...