Byla 2-2418/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bendraieškio (kreditoriaus) akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ (buvusi akcinė bendrovė „Ūkio bankas“) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2254-510/2013 pagal bendraieškių uždarosios akcinės bendrovės „Ablis“ direktorės A. U. ir kreditoriaus akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ablis“, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Ablis“ iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Verslo konsultantai“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Bendraieškiai UAB „Ablis“ direktorė A. U. ir kreditorius AB „Šiaulių bankas“ kreipėsi į teismą su pareiškimais, kuriuose prašė iškelti atsakovui UAB „Ablis“ bankroto bylą dėl jo nemokumo. Bankroto administratoriumi UAB „Ablis“ direktorė A. U. siūlė skirti UAB „Verslo konsultantai“, o AB „Šiaulių bankas“ – UAB „Nemokumo sprendimai“.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtus pareiškimus ir nustatęs, kad UAB „Ablis“ yra nemoki, 2013-08-29 nutartimi atsakovui iškėlė bankroto bylą. Nustatęs, kad abu administratoriai atitinka Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio reikalavimus, ir kandidatūros yra suderintos su Įmonių bankroto valdymo departamentu, nenustatęs, jog kuris nors iš nurodytų asmenų pagal kvalifikaciją galėtų netinkamai vykdyti administratoriaus pareigas, sprendė, kad administratoriumi skirtinas vienas iš paminėtų kandidatų – UAB „Verslo konsultantai“.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Bendraieškis AB „Šiaulių bankas“, nesutikdamas su minėta nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo šią pakeisti ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Nemokumo sprendimai“. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas nutartį, pažeidė įstatymo nuostatas, nebuvo aktyvus, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Nevertino aplinkybės, kad bankroto bylą įmonei iniciavo bendrovės vadovė (akcininkė), o bankroto administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
  2. Teismas nevertino UAB „Verslo konsultantai“ dirbančių asmenų vykdomų bankroto procedūrų ir siūlomų administratorių užimtumo, o taip pat, kad paskirto administratoriaus direktoriaus vykdomos 9 (devynios) bankroto procedūros trunka ypač ilgai.
  3. Teismas nevertino aplinkybės, kad skiriant administratorių, būtina atsižvelgti į didžiausio kreditoriaus išreikštą nuomonę dėl šio kandidatūros, nes jo pritarimas administratoriaus kandidatūrai yra svarbus kriterijus, vertinant bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumą. Tuo tarpu, bankroto administratoriaus buveinės vieta nėra esminis kriterijus ir ši aplinkybė negali būti lemiama sprendžiant įmonės bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą.
  4. Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl UAB „Nemokumo sprendimai“ netinkamas eiti bankroto administratoriaus pareigas, nors minėtas administratorius optimaliausiai užtikrintų atsakovo bankroto proceso eigą.

9Bendraieškis UAB „Ablis“ direktorė A. U. atsiliepime su atskirtuoju skundu nesutinka ir prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:

  1. Teismas nepažeidė įstatymų, laikėsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
  2. Teismas pagrįstai UAB „Verslo konsultantai“ paskyrė atsakovo administratoriumi, o tai, kad administratoriaus kandidatūrą pasiūlė atsakovo direktorė, nesudaro pagrindo spręsti dėl administratoriaus šališkumo. Taip pat, tai, kad UAB „Verslo konsultantai“ administruoja daugiau įmonių nei UAB „Nemokumo sprendimai“, nereiškia, jog jis yra nepajėgus tinkamai vykdyti bankroto procedūrą. Įmonėje dirba visas personalas specialistų, tikėtina, kad jie sugebės užtikrinti atsakovo turto apsaugą, kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą. Bendrovės ir administratoriaus buveinės vieta sutampa, o tai suteiks galimybę jam efektyviau bei mažesnėmis sąnaudomis administruoti įmonę.
  3. Teismas laikėsi lygiateisiškumo principo, o apelianto argumentai, kad kreditoriaus administratoriaus kandidatūra nėra blogesnė už teismo paskirto, nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutartį.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovo UAB „Ablis“ bankroto administratoriumi paskyrė jo direktorės A. U. pasiūlytą šio kandidatūrą – UAB „Verslo konsultantai“, o ne bendraieškio AB „Šiaulių bankas“ nurodytą – UAB „Nemokumo sprendimai“.

12Kaip žinoma, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių, o tuo atveju, kai administruoti įmonę pretenduoja keli asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 1 d.), ir nėra priežasčių, dėl kurių jie negalėtų teikti konkrečios įmonės administravimo paslaugų (ĮBĮ 11 str. 4 d.), teismui tenka pareiga iš konkuruojančių administratorių parinkti vieną, kuris administruos įmonę. Taigi tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese.

13Kaip jau nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad kuris nors iš nurodytų asmenų pagal kvalifikaciją galėtų netinkamai vykdyti administratoriaus pareigas, sprendė, kad administratoriumi skirtinas – UAB „Verslo konsultantai“. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad bankroto bylą įmonei iniciavo bendrovės vadovė (akcininkė), o bankroto administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, taip pat, jog skiriant administratorių, būtina atsižvelgti į didžiausio kreditoriaus išreikštą nuomonę dėl šio kandidatūros, nes jo pritarimas administratoriaus kandidatūrai yra svarbus kriterijus, vertinant bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumą.

14Atmesdamas kaip nepagrįstus nurodytus apelianto argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kriterijų, kuriais remdamasis teismas turi vadovautis, parinkdamas konkrečią bankroto administratoriaus kandidatūrą, galiojantys teisės aktai nepateikia, tačiau jie yra suformuluoti teismų praktikoje ir teisės doktrinoje. Viena vertus, sutiktina su apelianto argumentu, kad pagal suformuotą teismų praktiką, laikomasi pozicijos, kad atsakovo vadovas gali turėti didžiausią teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir jo argumentai dėl teismo paskirto bankroto administratoriaus teisiškai gali būti reikšmingi tiek, kiek keliamos abejonės dėl bankroto administratoriaus nešališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1616/2011, 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1822/2011), tačiau, kita vertus, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju, teismas paprastai parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010, 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1822/2011, 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1727/2013). Todėl apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios intonacijos teismas, kaip minėta, nustatęs, jog abiejų siūlomų administratorių kandidatūros atitinka ĮBĮ keliamus reikalavimus ir nenustatęs, jog kuris nors iš nurodytų asmenų pagal kvalifikaciją galėtų netinkamai vykdyti administratoriaus pareigas, pagrįstai, įgyvendindamas tik jam įstatymo suteiktą diskrecijos teisę paskirti šį, atsakovo administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, suteikiančių pagrindą abejoti paskirto administratoriaus suinteresuotumu ir nešališkumu ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Taigi apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo paskirto bankroto administratoriau tinkamumo eiti šias pareigas (CPK 178 str., 180 str., 314 str.). Kartu pažymėtina, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis negali nulemti administratoriaus skyrimo ir tokiu būdu paneigti, kaip jau nurodyta anksčiau, įstatymo teismui suteiktą administratoriaus skyrimo diskrecijos teisę. Juo labiau, kad bendraieškio AB „Šiaulių bankas“ finansinio reikalavimo dydis šiuo metu nėra aiškus, kreditorių reikalavimai bankroto byloje dar nėra patvirtinti. Nors Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad parenkant bankroto administratorių atsižvelgina į kreditorių, ypač reiškiančių didžiausius kreditorinius reikalavimus, nuomonę dėl pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1300/2013, 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1664/2013, 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1893/2013, 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1974/2013, 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2013 ), tačiau šis kriterijus yra tik vienas iš kriterijų sprendžiant, ar bankroto administratorius gali tinkamai vykdyti bankroto administravimo procedūrą, šis vertintinas kartu su visomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis, galinčiomis būti reikšmingomis parenkant tinkamiausią administratorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-1784/2012, 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1871/2013), o, kaip anksčiau apeliacinis teismas šioje nutartyje jau konstatavo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai administratoriumi paskyrė atsakovo direktorės pasiūlytą administratorių (CPK 178 str., 185 str.). Paminėtina ir tai, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai administratoriaus buveinė yra kitame mieste nei administruojamos įmonės buveinė, kreditoriai gali patirti papildomas transporto išlaidas, o paskirtam administratoriui gali būti sunku atlikti savo pareigas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1861/2011). Skiriamo bankroto administratoriaus veiklos vieta svarbi, nes tai susiję tiek su bankroto administravimo kaštais, tiek su galimybėmis operatyviai spręsti kylančius bankroto administravimo klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-855/2010). Todėl apeliacinis teismas sutinka su UAB „Ablis“ direktorės argumentais, kad sutampant bendrovės ir administratoriaus buveinės vietoms, tokiu būdu bus suteikta galimybė administratoriui efektyviau bei mažesnėmis sąnaudomis administruoti įmonę (CPK 185 str.). Nesutinkant su apelianto argumentais dėl administratoriaus užimtumo, akcentuotina, kad, visų pirma, bankroto administratorių užimtumo teikiant bankroto administravimo paslaugas bei profesinės patirties kriterijai nėra tie, kuriais remiantis būtų galima besąlygiškai keisti teismo paskirtą administratorių. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad savo užimtumą gali įvertinti pats administratorius, kuris geriausiai žino, kiek laiko sąnaudų, priklausomai nuo bendrovės veiklos ypatumų, jos didumo, bankroto proceso eigos, etc., reikalauja vykdomos bankroto administravimo procedūros ir todėl būtent pats administratorius gali ir turi įvertinti, ar yra pajėgus administruoti dar vieną bankrutuojantį subjektą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr.2-699/2013). Remiantis bylos duomenis, administratorius UAB „Verslo konsultantai“ sutiko administruoti atsakovo bankroto procesą, todėl ši aplinkybė leidžia apeliaciniam teismui spręsti, kad jis įvertino savo užimtumą. Beje, duomenų, kad bankroto administratoriaus vardu veikiantys asmenys administravimo funkcijas atliktų netinkamai, byloje nėra (CPK 178 str., 180 str., 314 str.). Kita vertus, kaip žinia, teismo paskirtam bankroto administratoriui netinkamai vykdant savo pareigas ar atsiradus kitų aplinkybių dėl paskirto bankroto administratoriaus galimo neatitikimo įstatymų reikalavimams, bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) turi teisę kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p., 23 str. 13 p.), o pagal ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalį, administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsiranda dėl jo kaltės.

15Apibendrinus tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apeliantas leistinomis priemonėmis neįrodė, kad paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų, arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtasis administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų, o nurodyti apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados (CPK 178 str., 180 str., 185 str., 301 str., 320 str. 1 d.).

16Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės bei materialinės teisės normas, nenukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 301 str., 320 str. 1 d., 329 str., 338 str.).

17Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18palikti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai