Byla 1-100-519/2015
Dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia dūrė vieną kartą peiliu lovoje gulėjusiam sūnui R. R. į krūtinės kairiąją pusę, padarydama kiauryminį durtinį krūtinės ląstos sužalojimą su pasieninės pleuros pažeidimu, lydimo oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Gražvydo Poškaus, teisėjų Nijolės Matuzevičienės ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei, nukentėjusiajam R. R., kaltinamajai B. R. ir jos gynėjui advokatui Modestui Švažui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. R., a. k. ( - ) gim. ( - ) r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, ištekėjusi, registruota darbo biržoje, gyv. ( - ), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

2Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

3B. R. 2015 m. balandžio 14 d., apie 13 val. 30 min., ( - ), savo namuose išgertuvių metu, kilus konfliktui dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia dūrė vieną kartą peiliu lovoje gulėjusiam sūnui R. R. į krūtinės kairiąją pusę, padarydama kiauryminį durtinį krūtinės ląstos sužalojimą su pasieninės pleuros pažeidimu, lydimo oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

4Kaltinamoji B. R. teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015 m. balandžio 14 d. ryte jos vyras A. R., sūnus R. R. ir ji, išgėrė 3 litrus 7,5 laipsnio stiprumo alaus, kurio buvo likę nuo to, kai ją buvo pasveikinę giminės su šešiasdešimtmečiu. Ji gėrė lygiai su kitais. Vyras atsigulė, o ji dar žiūrėjo televizorių. Po ranka jai buvo virtuvinis peiliukas, kuriuo paprastai skutinėja obuolius. Šis peiliukas dabar yra prie bylos. Nepamena, kaip tada buvo, kai ji tuo peiliuku gulinčiam sūnui įdūrė. Su sūnumi konfliktuodavo, nes jis niekur nedirbo, gerdavo, visi trys pragyveno tik iš vyro 130 eurų pensijos. Sūnui vieną kartą dūrė į šoną, nes matyt jai užtemo protas. Labai išsigando. Kaip viskas įvyko, ji neprisimena. Atsibudęs vyras iškvietė greitąją pagalbą, kai sūnus jo paprašė. Sūnui ji dėjo ant žaizdos šlapią rankšluostį. Įvykio metu ji nebuvo labai girta įvykio metu. Nežino, ar būtų taip pasielgusi, jei būtų blaivi, gal būtų kumščiais sudavusi ar kitaip. Labai blogai vertina savo elgesį, gailisi dėl to ką padarė. Sūnaus nužudyti nenorėjo, tik norėjo jį pagąsdint dėl jo netinkamo gyvenimo būdo. Šiuo metu sūnus gyvena atskirai, susirado darbą, užsikodavo dėl gėrimo. Po šio įvykio sūnus pasikeitė į gerą pusę, jis jai atleido ir pretenzijų jokių nereiškia.

5Nukentėjusysis R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamoji jam yra motina. 2015 m. balandžio 14 d., 7 val. ryto, namuose trise išgėrė tris butelius alaus. Tėvai dar prašė parnešti, tai jis papildomai parnešė dar du butelius alaus. Begeriant alų tarp jo ir mamos buvo kilęs konfliktas dėl to, kad jis girtuokliauja, niekur nedirba, tačiau tik žodžiais tada pykosi. Po to ėjo pas kaimyną kirptis, o grįžęs nuėjo miegoti. Kiek laiko buvo tuo metu, tiksliai nežino. Pas kaimyną jis taip pat gėrė ir namo grįžo stipriai apgirtęs. Mama ir tėtis tuo metu jau miegojo. Tarp jo ir mamos nebuvo jokio konflikto, nes pats duris atsirakino, nenorėdamas prižadinti tėvų. Kai atsibudo, jam jau buvo įdurta, paties įdūrimo nejautė, nes tuo metu miegojo. Greitąją pagalbą iškvietė tėvas. Jam pačiam, kai atsibudo po dūrio, buvo stresas, net nepamena, ar pats nuėjo į greitosios pagalbos automobilį, ar jį išnešė. Pamena, kad mama jam prie žaizdos dėjo rankšluostį. Su mama susitaikė. Šiuo metu yra užsikodavęs, įsidarbino, su mama nebesipyksta. Mamai atleido, prašo švelniau ją bausti. Galvoja, kad tokį mamos elgesį iššaukė jo paties netinkamas elgesys.

6Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamoji yra jo žmona, o nukentėjęs – sūnus. Įvykio dienos ryte išgėrė namuose turėtą alaus butelį, po to sūnus dar porą butelių parnešė. Iš viso išgėrė tris vieno litro talpos butelius alaus. Alus buvo 7,5 laipsnių stiprumo. Alų gėrė iki pietų. Po to, kai išgėrė parneštą alų, jis atsigulė miegoti. Sūnus jį pažadino, prašė kviesti greitąją, sakė, kad jam įdūrė ir bėga kraujas. Žmona, kai jis atsibudo, sėdėjo ant spintelės kampo kaip sukaustyta, nes matėsi, kad jai yra stresas. Prieš jam atsikeliant, žmona dėjo sūnui ant žaizdos rankšluostį. Po to sūnų išvežė greitoji pagalba. Dabar sūnus dirba, nebegeria, konfliktų nebėra.

7Liudytoja D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie įvykį tiesiogiai nieko nežino. Kaltinamoji yra jos motina, o nukentėjęs – brolis. Buvo darbe, kai paskambino tėvas, pasakė, kad mama sužeidė brolį. Tada ji nuvyko į ligoninės priėmimo skyrių, ten rado brolį. Medikai pasakė, kad brolį veža į operacinę išvalyti žaizdą. Žinia apie brolio sužalojimą jai buvo labai netikėta, nes brolis su tėvais daug metų kartu gyvena, o motina nėra agresyvi. Brolio gyvenimas buvo baisus, jis buvo agresyvus, gerdavo, nesiskaitydavo su žodžiais.

8Liudytojas V. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba ( - ) greitosios pagalbos stotyje, greitosios pagalbos specialistu. Įvykio dieną buvo iškviestas pas sužalotą R. R.. Nuvykus R. R. pasakė, kad mama jį sužeidė peiliu, tačiau kodėl jam dūrė – nieko nesakė. Jam bebūnant R. namuose, girdėjo kaip R. R. ginčijosi su motina ir ją kaltino. Pristatė R. R. į gydymo įstaigą, jis buvo sąmoningas. R. namuose peilio nematė. Nesimatė, ar prieš tai nukentėjusiajam buvo teikta pagalba, ar buvo dėtas šlapias rankšluostis ant žaizdos.

9Be B. R. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

10iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1178/15(02) matyti, kad R. R. konstatuota kiauryminė durtinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje su pasieninės pleuros pažeidimu, lydima oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu daiktu paveikus kairę krūtinės ląstos pusę. R. R. konstatuota viena kiauryminė durtinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas dėl kiauryminės durtinės žaizdos kairėje krūtinės ląstos pusėje su pasieninės pleuros pažeidimu, lydimos oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (25 b. l.);

11iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertės 2015 m. gegužės 7 d. apklausos protokolo matyti, kad remiantis specialisto išvada Nr. G 1178/15(02) nukentėjęs R. R. sužalojimo padarymo metu galėjo būti gulimoje ant dešinio šono padėtyje, žalojančiam asmeniui esant R. R. atžvilgiu iš dešinio šono. Remiantis VĮ Raseinių ligoninės gydymo stacionare ligos istorija 15R-1546/202 konstatuota, kad žaizda yra kairėje šoninėje/nugarinėje krūtinės ląstos/pilvo dalyje gylio apie 10 cm., galima teigti, kad žalojantis įrankis (labiausiai tikėtina peilio geležtė) buvo ne mažiau 10 cm ilgio, apie 2 cm. pločio. Abejotina, kad tokio pobūdžio sužalojimas galėjo būti padarytas peilio, turinčio buką/užapvalintą smaigalį (42 b. l.);

12iš 2015m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu: ( - ). Iš kolidoriaus pro kairėje pusėje esančias duris patenkama į kambarį, kurio kairėje pusėje, žiūrint nuo įėjimo, stovi lova. Ant jos patalynė, šalia lovos ant grindų padėtas virtuvinis peilis, kuris paimtas ir pridėtas prie bylos (5 b. l.);

13iš įtariamosios B. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji patvirtino savo parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką ir paaiškino kaip veiksmai buvo atliekami (58–59 b. l.).

14iš 2015 m. balandžio 14 d. asmens blaivumo testo matyti, kad kaltinamajai B. R. 14 val. 05 min. nustatytas 0,54 promilių girtumas (43 b. l.);

15iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2015 m. gegužės 7 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-426 matyti, kad B. R. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų adekvačiai suprati aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, todėl jai atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga ( 85 b. l.).

16Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

17Kaltinamoji B. R. buvo perduota teismui pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinant, kad ji 2015 m. balandžio 14 d., apie 13 val. 30 min., ( - ), savo namuose išgertuvių metu, kilus konfliktui dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia dūrė vieną kartą peiliu lovoje gulėjusiam sūnui R. R. į krūtinės kairiąją pusę, padarydama kiauryminį durtinį krūtinės ląstos sužalojimą su pasieninės pleuros pažeidimu, lydimo oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu ji pasikėsino nužudyti sūnų R. R., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes laiku buvo R. R. suteikta medicininė pagalba.

18Teisėjų kolegijos nuomone, išnagrinėjus baudžiamąją bylą nėra pagrindo teigti, kad ši nusikalstamos veikos kvalifikacija yra teisinga ir, kad kaltinamosios padaryta veika – vieno dūrio peiliu lovoje gulėjusiam sūnui R. R. į krūtinės kairiąją pusę, buvo siekiama nukentėjusiajam atimti gyvybę, t. y. jį nužudyti. Vertinant kaltinamosios tyčią teisėjų kolegija konstatuoja, jog tiek pati kaltinamoji, tiek nukentėjęs, tiek apklaustas liudytojas A. R. nurodė, kad nors kivirčai tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo R. R. buvo dažni, tačiau jie kildavo dėl nukentėjusiojo netinkamo gyvenimo būdo – nuolatinio girtavimo, piktybinio nedarbo, netinkamo gyvenimo būdo, tačiau niekada joks fizinis smurtas nebuvo panaudotas. Teismas vertindamas kaltinamosios tyčią nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat vertina ir jos elgesį teisiamojo teismo posėdžio metu, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, nurodo sūnų mylinti, pati jį sunkiai užauginusi ir dėl to labai išgyvenusi dėl jo netinkamo gyvenimo būdo. Vertinant kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją taip pat atsižvelgtina ir objektyviai atliktus veiksmus – nukentėjusiajam buvo suduotas vienas smūgis peiliu, nors pagal bylos duomenis tuo metu nukentėjusysis gulėjo lovoje ir miegojo, t.y. niekas netrukdė kaltinamajai, jeigu ji būtų to siekusi, nužudyti nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos nuomone, yra pagrindas kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal atsiradusias pasekmes, t. y. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

19Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 str. kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

20Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios B. R., nukentėjusiojo R. R., liudytojų A. R., D. R., V. T. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis – nustatyta, kad kaltinamoji B. R. 2015 m. balandžio 14 d. apie 13 val. 30 min., ( - ), savo namuose išgertuvių metu, kilus konfliktui dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia dūrė vieną kartą peiliu lovoje gulėjusiam sūnui R. R. į krūtinės kairiąją pusę, padarydama kiauryminį durtinį krūtinės ląstos sužalojimą su pasieninės pleuros pažeidimu, lydimo oro susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

21Konfliktas kilo dėl mažareikšmės dingsties – kaltinamosios ir nukentėjusiojo ginčo dėl jo netinkamo gyvenimo būdo, dėl ilgą laiką besitęsiančio nukentėjusiojo girtavimo ir vengimo dirbti, kaltinamoji B. R. būdama supykusi, reaguodama į nukentėjusiojo jos atžvilgiu išsakomus įžeidžiančius žodžius, nukentėjusiajam atsigulus į lovą, vieną kartą įdūrė jam į kairįjį šoną. Nors pagal bylos duomenis šis įdūrimas buvo padarytas ne iš karto po konflikto, bet praėjus kuriam laiko tarpui, tačiau, teismo nuomone, tai galėjo įtakoti ilgalaikė psichologinė įtampa ir barniai dėl nukentėjusiojo girtavimo, vengimo dirbti bei to, kad nukentėjusiajam išėjus pas kaimyną, jis ten girtavo ir namo grįžo visiškai girtas. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji būtų tyčia siekusi nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, o jos veiksmai vertintini kaip spontaniški, išprovokuoti tarpusavio konflikto ir aukščiau nurodytos šeimoje susiformavusios situacijos.

22Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes bei ištyrusi byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios B. R. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo R. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo R. R. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamosios B. R. veikos rezultatas.

23Teisėjų kolegija sutinka su kaltinamosios B. R. argumentu, kad ji neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamosios asmeninės savybės (jos amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamoji B. R., peiliu durdama nukentėjusiajam R. R. į kairiąją krūtinės pusę, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam nuo dūrio peiliu gali atsirasti sužalojimai), ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kadangi sveikata buvo sunkiai sutrikdyta šeimos nariui, todėl kaltinamosios R. R. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

24Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

25Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.).

26Byloje nustatyta, kad kaltinamoji B. R. nuosekliai nurodo, jog ji su nukentėjusiuoju, kuris buvo girtas, įvykio dieną konfliktavo, nurodo, kaip peiliu dūrė nukentėjusiajam, parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, teisiamojo posėdžio metu savo parodymų neatsisakė.

27Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamosios prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, nes ji nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes, todėl teisėjų kolegija, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jei veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

29Kaltinamoji B. R. nurodo, kad kartu su nukentėjusiuoju ir savo vyru A. R. iki įvykio išgėrė tris litrus 7,5 proc. stiprumo alaus ir po to kilo konfliktas bei buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau ar jos padarymui įtakos, kaip nurodė pati kaltinamoji B. R., turėjo girtumas, ji nurodyti negali, gal būdama blaivi ji tik būtų sudavusi smūgį ranka. Po įvykio tikrinant alkotesteriu, kaltinamajai B. R. 14 val. 05 min. nustatytas 0,54 promilių girtumas (43 b. l.), todėl, kolegijos nuomone, akivaizdu, jog šis girtumas turėjo tiesioginės įtakos kaltinamosios pasiriktam konflikto sprendimo modeliui ir jos apsisprendimui padaryti dūrį peiliu savo sūnui, todėl kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji veiką padarė, apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

30Bausmės skyrimas

31Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, būtina laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam iš jų negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

32Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi kaltinamosios asmenybę, jos padarytą nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį bei faktines aplinkybes, kurios nulėmė jos tyčią nusikalsti, sprendžia, kad jai skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

33Skirdama bausmę kaltinamajai B. R., teisėjų kolegija vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, amžių, jos įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, jog kaltinamoji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojama patenkinamai, į tai, kad kaltinamoji įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

34BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

35Nors kaltinamajai B. R. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, t. y., kad ji savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą.

36Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.

37BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažįsta tikslinga šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamoji nei iki šio nusikaltimo padarymo, nei po to, jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, nukentėjusysis iki nusikalstamos veikos padarymo girtavo, ilgą laiką niekur nedirbo ir buvo išlaikomas vien iš kitų šeimos narių gaunamos pašalpos, nusikalstamos veikos padarymo dieną taip pat girtavo, o tai turėjo įtakos konflikto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilimui, kaltinamoji namuose buvusiu ir jos buitinėms reikmėms naudotu, o ne specialiai paimtu, peiliu dūrė nukentėjusiajam vieną kartą, paveikta jo išsakytų įžeidžiančių žodžių jos atžvilgiu, tai, kolegijos nuomone, rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jos ankstesnio elgesio pasekmė, o jos padarytas nusikaltimas atsitiktinis, susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, todėl tai pripažįstama aplinkybe sudarančia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

38Dėl civilinio ieškinio

39Iš Kauno teritorinės ligonių kasos rašto, pažymos ir civilinio ieškinio (107–109 b. l.) matyti, kad už nukentėjusiajam R. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų VšĮ Raseinių ligoninei sumokėta 331,12 eurų, šias išlaidas apmokėjo Kauno teritorinė ligonių kasa.

40Su kaltinamosios B. R. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamosios B. R. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 331,12 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už R. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, iš kaltinamosios Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos R. R. gydymo išlaidos.

41Dėl paminėtų priežasčių Valstybinės teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys už nukentėjusiojo R. R. gydymą tenkintinas, nes kaltinamoji B. R. padarė tyčinį nusikaltimą, ir atsiradusi žala turi tiesioginį priežastinį ryšį su jos padaryta nusikalstama veika.

42Bylos duomenimis kaltinamoji B. R. ir Kauno teritorinė ligonių kasa sudarė sutartį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, ir numatė žalos atlyginimo tvarką (167 b. l.)

43Daiktinis įrodymas – peilis, paimtas 2015 m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu (5–7 b. l.) ir perduotas saugoti pagal 2015 m. balandžio 15 d. kvitą Nr. 0000030 į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato daiktų saugyklą (8–9 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, sunaikintinas. Trys peiliai, pateikti A. R. pagal 2015 m. balandžio 15 d. daiktų pateikimo protokolą ir perduoti saugoti pagal 2015 m. gegužės 21 d. kvitą Nr. 0000055 į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato daiktų saugyklą (16–17 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. R..

44Dėl atstovavimo išlaidų

45Nagrinėjant bylą, kaltinamajai B. R. buvo skirtas gynėjas – advokatas Modestas Švažas. Byloje gauta 2015-09-23 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. VI-1612(04.8) iš kurios matyti, kad už kaltinamajai suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 133,17 eurų (166 b. l.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamoji niekur nedirba, registruota darbo biržoje, bet bedarbio pašalpos negauna, pragyvena iš sutuoktinio gaunamos pašalpos, taip pat šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).

46Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų byloje nėra.

47Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. 2 p., 297–298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304–305 str., 307–308 str.,

Nutarė

48B. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

49Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką B. R. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. (122 paras), prilyginant jas 244 (dviem šimtam keturiasdešimt keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

50Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – namų areštą, įpareigojant B. R. būti gyvenamojoje vietoje, adresu: ( - ), nuo 20 val. iki 8 val., uždraudžiant lankytis masiniuose renginiuose ir vietose, kur parduodami alkoholiniai gėrimai; įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant B. R. įpareigojimą registruotis 2 kartus per savaitę: antradieniais ir ketvirtadieniais 16.00 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate, esančiame ( - ).

51Priteisti iš B. R. Valstybinės ligonių kasos naudai 331,12 (tris šimtus trisdešimt vieną eurą 12 centų) R. R. gydymo išlaidų atlyginimo, išieškojimą vykdant pagal 2015 m. rugsėjo 29 d. sutartį, sudarytą tarp B. R. ir Kauno teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

52Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ginant kaltinamąją, iš B. R. nepriteisti.

53Daiktinius įrodymus – peilį, paimtą 2015 m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros metu ir saugomą pagal 2015 m. balandžio 15 d. kvitą Nr. 0000030 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o tris peilius, pateiktus A. R. pagal 2015 m. balandžio 15 d. daiktų pateikimo protokolą ir saugomus pagal 2015 m. gegužės 21 d. kvitą Nr. 0000055 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. R..

54Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 3. B. R. 2015 m. balandžio 14 d., apie 13 val. 30 min., ( - ), savo namuose... 4. Kaltinamoji B. R. teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir... 5. Nukentėjusysis R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamoji jam... 6. Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamoji yra jo... 7. Liudytoja D. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie įvykį tiesiogiai... 8. Liudytojas V. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba ( - ) greitosios... 9. Be B. R. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodoma ir kitais byloje... 10. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados... 11. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos... 12. iš 2015m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad... 13. iš įtariamosios B. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji... 14. iš 2015 m. balandžio 14 d. asmens blaivumo testo matyti, kad kaltinamajai B.... 15. iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos... 16. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas ... 17. Kaltinamoji B. R. buvo perduota teismui pagal BK 22... 18. Teisėjų kolegijos nuomone, išnagrinėjus baudžiamąją bylą nėra pagrindo... 19. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal... 20. Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios B. R., nukentėjusiojo R. R.,... 21. Konfliktas kilo dėl mažareikšmės dingsties – kaltinamosios ir... 22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes bei ištyrusi... 23. Teisėjų kolegija sutinka su kaltinamosios B. R. argumentu, kad ji neturėjo... 24. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 25. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius... 26. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji B. R. nuosekliai nurodo, jog ji su... 27. Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamosios prisipažinimu ir... 28. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę... 29. Kaltinamoji B. R. nurodo, kad kartu su nukentėjusiuoju ir savo vyru A. R. iki... 30. Bausmės skyrimas... 31. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 32. Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi kaltinamosios asmenybę, jos... 33. Skirdama bausmę kaltinamajai B. R., teisėjų kolegija vadovaujasi bendrais... 34. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio... 35. Nors kaltinamajai B. R. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1... 36. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę... 37. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik... 38. Dėl civilinio ieškinio... 39. Iš Kauno teritorinės ligonių kasos rašto, pažymos ir civilinio ieškinio... 40. Su kaltinamosios B. R. nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos... 41. Dėl paminėtų priežasčių Valstybinės teritorinės ligonių kasos... 42. Bylos duomenimis kaltinamoji B. R. ir Kauno teritorinė ligonių kasa sudarė... 43. Daiktinis įrodymas – peilis, paimtas 2015 m. balandžio 14 d. įvykio vietos... 44. Dėl atstovavimo išlaidų... 45. Nagrinėjant bylą, kaltinamajai B. R. buvo skirtas gynėjas – advokatas... 46. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų byloje... 47. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu bei vadovaudamasi Lietuvos... 48. B. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 49. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies... 50. Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias –... 51. Priteisti iš B. R. Valstybinės ligonių kasos naudai 331,12 (tris šimtus... 52. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų ginant... 53. Daiktinius įrodymus – peilį, paimtą 2015 m. balandžio 14 d. įvykio... 54. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui...