Byla 1-65-834/2016

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorams Ričardui Kubiliui, Vaidai Matuzonienei, kaltinamojo gynėjams adv. Aldevinui Švedui, adv. Artūrui Margevičiui (Arturs Margevičs), nukentėjusiosioms T. B., D. B., ekspertui Vytautui Šakėnui, civilinio atsakovo BTA I. C. SE filialo Lietuvoje atstovams J. K., Aistei Stačiokaitei, vertėjoms Erikai Tunčikienei, Galinai Tijūnėlienei, nedalyvaujant civilinio atsakovo Sia „Odara“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. ( V. ) K., a/k 230950-10406, gimęs ( - ) Latvijos Respublikoje, Kraslovsko rajone, Latvijos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pensininkas, gyv. Maskavas g. 415-49, Rygos mieste, Latvijoje, neteistas,

2kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį,

Nustatė

3V. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: jis, 2013-04-08 apie 16.06 val., Vilniaus r., kelio Vievis-Maišiagala-Nemenčinė sankryžoje su keliu Bukiškės –Širvintos, vairuodamas krovininį vilkiką „ Volvo FH “, valst. Nr. GN 6519 su priekaba „ Wielton PC 16 SB“, valst. Nr. M 9706 , pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų 2002-12-11 Nr. 1950 su pakeitimais ir papildymais 2008-07-16 Nr. 768, galiojančių nuo 2008-09-01, Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimą, įpareigojantį <<sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę...>>, tai yra nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, sukdamas į kairę link Širvintų, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais tiesiai per sankryžą važiavusiu automobiliu „T. Y.“, valst. Nr. ( - ), kuris, po susidūrimo už važiuojamųjų dalių sankirtos įvažiavo į kelio Nemenčinė-Maišiagala kairę pusę ir slystamai kontaktavo su automobiliu „Mazda 626“ , valst. Nr. ( - ) kurį vairavo J. V.. Kelių eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „T. Y.“, valst. Nr. ( - ) vairuotojas R. B., kuris dėl galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda kairio antakio srityje, nosies kaulų lūžiais, kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje ir dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityse; daugiaskeveldriniais kaktikaulio, smilkinkaulio kairėje pusėje, abiejų akiduobių viršutinės sienelės ir akytkaulio lūžiais; kietojo smegenų dangalo plyšimu kairėje pusėje; kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairiame pusrutulyje; galvos smegenų pabrinkimu, smegenų koma, 2013-04-17 ligoninėje mirė.

4K. V. K. kaltės nepripažino ir teisme paaiškino, kad automobiliu „Volvo“ GH6519 pravažiavo Maišiagalos gyvenvietę, pravažiavo po viaduku kelią A2, privažiavo prie sankryžos ir pamatė, kad sankryža visa nužerta nuolaužomis. Jis sustojo, kad įsitikintų, ar nesugadins padangos. Įsitikino, kad priešpriešinė juosta, kiek ji matosi, yra laisva. Tik po to įjungė pirmą bėgį, nors kaltinamojoje išvadoje nurodyta, kad jis nesustojo, ir pradėjo lėtai kirsti sankryžą. Pradedant manevrą, žiūrėjo į priekį ar nevažiuoja mašina. Į priekį matė maždaug 500 m., nematė jokio judančio automobilio priešpriešiais. Jokios „T. Y.“ priešpriešiais nebuvo, visi 500 m. buvo ištisinė skiriamoji eismo juosta, kur draudžiama lenkti, ir kažkur apie 150 m. atstumu buvo ta punktyrinė juosta tam, kad būtų galima pasukti į kairę, ten buvo kažkoks keliukas. Suko į Širvintas, apsižiūrėjo, kad nesugadintų ratų, kadangi buvo šukių. Pažiūrėjo į Nemenčinės pusę, ten buvo ištisinė eismo juosta, link Širvintų stovėjo 2 mašinos. Kai jau pasuko link Širvintų, kaip žaibas pravažiavo mašina, nepamatė kokia. Mašiną pamatė tiesiai. Kai suko į Širvintas, matomumas buvo mažas, nes ten yra nusileidimas žemyn, į Nemenčinės pusę truputį buvo kalniukas, bet jo mašinos aukštis leidžia viską matyti. Mano, kad mašina iššoko iš Širvintų pusės, nes jeigu būtų atvažiavus iš Nemenčinės pusės, būtų atsitrenkus į dešinę pusę. Kai „Volvo“ staigiai stabdai, ji lenkiasi link posūkio. Posūkyje link Širvintų kažkur vidury kelio punktyrinės linijos stovėjo automobiliai „VW“ ir „Volvo“. Kai suko į Širvintas, į priešpriešinę juostą buvo praktiškai išvažiavęs iš sankryžos, tik galinė vilkiko dalis buvo likus. Buvo įvažiavęs į Širvintų kelią. Pagal nuotraukas mašina turėtų būti labiau į priekį pavažiavusi. Jis atvažiavo nuo Maišiagalos. Negalėjo pajusti, kad vairo stiprintuvas buvo sugadintas, nes spaudė stabdžius. Kai išlipo iš kabinos ir pažiūrėjo į asfaltą, visa kairė pusė buvo tepaluose, tepalas bėgo asfaltu. Nuotraukoje yra tepalai nuo jo mašinos. Ir gaisrininkai matė, kad tepalai išsipylė. Kai jis pamatęs anos avarijos nuolaužas sustojo ir pradėjo daryti kairį posūkį įjungęs pirmą pavarą, jo greitis buvo 5-6 km/h. Buvo bamperio gabalai ir smulkios, ir stambios nuolaužos, dėl stiklų negali pasakyti, ar buvo, nes jis neįsižiūrėjo, bijojo sugadinti bamperį. Nuolaužų ir tvirtinimo detalių praktiškai negalėjo apvažiuoti, turėjo važiuoti per jas, kadangi jo automobilis su priekaba negalėjo jų apvažiuoti. Rinkosi kelią, kur mažiausiai šukių. Pravažiavo per jas, nes neturėjo kito varianto, dėl tos priežasties sustojo tam, kad nepažeistų padangų. Kai jis jau išvažiavo iš sankryžos į kelio A2 išvažiavimą, prieš variklio dangtį pamatė judančio automobilio stogą. Negalėjo pamatyti, koks tai automobilis buvo, nes buvo labai didelis greitis, todėl jis staigiai paspaudė sankabą ir stabdį. Kai paspaudė stabdžius, įvyko smūgis, kurio metu jo automobiliui įlenkė pusę kabinos, o jam numušė koją nuo sankabos, bet jis suspėjo išjungti bėgį į neutralią padėtį. Kai jis pamėgino išeiti iš kabinos, nesugebėjo atidaryti durų, jos buvo užstrigę. Dedant dideles pastangas, jis atidarė duris, nusileido per nuolaužas ant žemės, pažiūrėjo, kas nutiko ir pamatė, kad jo automobiliui „nunešė“ visą kairę pusę. Jo automobilio bamperis buvo įsirėmęs į ratą, posparnio kronšteinai irgi buvo priekiniame rate. Tada jis nuėjo pažiūrėti vairuotojo ir suteikti jam pagalbą, bet jam pasakė, kad iki greitosios pagalbos atvažiavimo nukentėjusiojo negalima judinti. Jam neleido žiūrėti vairuotojo, nes jo nebuvo galima judinti, kol neatvažiavo medikai. Negali pasakyti, ar pirma atvažiavo gaisrininkai ar policininkai, nes nuėjo pastatyti avarinio ženklo. Kai jį pastatė, policininkai ir gaisrininkai stovėjo, o greitosios pagalbos nematė, kadangi buvo užsiėmęs su policija. Kai vyko eismo įvykis, jokio lietaus nebuvo, paskui prasidėjo šlapdriba. Jis nežino iš kur atvyko policijos pareigūnai, nors jie ir prisistatė, bet jis nepažįsta vietovės. Jie paėmė jo vairuotojo pažymėjimą, pasą ir pradėjo apžiūrinėti sugadinimus. Kai policija jį patikrino dėl alkoholio, pareigūnai kažką matavo, paskui priėjo vienas policijos pareigūnas ir pasakė, kad jo kaltės nėra. Jis paklausė pareigūnų, kaip jam patraukti automobilį iš sankryžos, jeigu jis negali pajudėti iš vietos. Tada jie pasakė, kad jam padės gaisrininkai. Jų paliepimu gaisrininkai nupjovė jo automobilio bamperį, laikiklius ir pradėjo tvarkyti teritoriją. Kad buvo sugadintas vairo valdymo mechanizmas, suprato, nes negalėjo pasukti vairo, rato. Kai nupjovė bamperį ir laikiklius, pirmas bandymas su gaisrininku nepavyko. Po to policijos pareigūnams saugant, pirmos ir atbulinės pavarų pagalba mėgino išjudinti automobilį, kuris lyg judėjo į priekį, paskui spaudė sankabą, atlaisvindavo, po truputį iš antro karto pavyko pajudėti, nes pirmą kartą nedirbo vairo stiprintuvas ir jis važiavo į griovį. Neprisimena, kas darė nuotraukas: ar A. S., ar kiti policijos pareigūnai. A. S. pamatė, kai jis po jo mašina kažką žiūrinėjo. Kai A. S. buvo po mašina, gaisrininkai jau seniai tvarkė kelią, buvo nupjovę bamperį, kuris yra nuotraukoje. Jis jau buvo jį padėjęs į kabiną, kadangi policijos pareigūnai iš Maišiagalos pasakė, kad jis nekaltas ir visus nurodymus atliko gaisrininkai. A. S. atėjus į automobilį, bamperį ištraukė. „Delfi“ žurnalistai, jam atrodo, buvo anksčiau ir jie ne tik fotografavo, bet, jam atrodo, ir filmavo. Iki „Delfi“ žurnalistų atvykimo nebuvo pajudinęs bamperio, žurnalistai matė bamperį taip, kaip nupjovė gaisrininkai. Į kabiną bamperį po „Delfi“ žurnalistų įkėlė. Po to A. S. atvažiavo, paklausė, kokios detalės, pasakė, kad buvo bamperis. Tada bamperis buvo kabinoje, po to jis jį išnešė ir padėjo, kur A. S. nuotraukose nufotografuota, kur guli. Eismo įvykio vieta neatitinka, nuolaužos nuo prieš tai buvusio eismo įvykio, kadangi nėra tepalų dėmių iš jo vairo stiprintuvo – tepalai turėjo piltis visą kelią, kur jis važiavo, bet kitose vietose nėra tepalų pėdsakų, tiktai ten. Iš to matyti, kad eismo įvykis įvyko vietoje, kur jis stovėjo, kai fotografavo, kadangi pajudėti iš vietos nebuvo galima, būtų sugadintas visas ratas. „Volvo“ turi 8 bėgius. Kai jis sustojo, po to judėjo tik pirmu bėgiu iš vietos, pajudėjo lėtai ir jeigu, kaip nurodyta ekspertizėje, 12,7 km/h, tai jei būtų greitis 10km/h, būtų suveikę variklio apsukų apsauga. Jo automobilis 2006 m. ar 2007 m. su mechanine pavarų dėže, greitį gali reguliuoti kaip nori. Pakrauta mašina su priekaba iš antros pavaros niekada negalėtų iš vietos pajudėti į posūkį. Krovinio svorio jis neatsimena, daugiau kaip 12 t, bendras svoris – 32 t. Kai jis važiavo į muitinės sandėlį, krovinys buvo perkrautas į vieną iš jų atvažiavusių mašinų, todėl nieko neturėjo, CMR važtaraštį jis pridavė į Lietuvos muitinės sandėlį Vilniuje, kadangi jis tik vieną kartą ten buvo, sandėlio pavadinimo neatsimena.

5N. T. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną ji dirbo, o vyras turėjo laisvą dieną, todėl nusprendė nuvažiuoti į Vilnių, kadangi jie namuose darė remontą, jis turėjo nupirkti statyboms medžiagų. Jis apie 12 valandą nuvažiavo į Vilnių, o apie 3 valandą paskambino, kad yra parduotuvėje „Mokiveži“, atrodo Baltupiuose, ir tarėsi su ja, kokius dažus pirkti. Pasitaręs pasakė, kad pas draugą A. Z., kur prie Karvio gyvena, užvažiuos pažiūrėti stalų ir kėdžių, nes sau norėjo padaryti. Tuo metu jie gyveno Pabradėje, kur ir dabar gyvena. Vyras kažką pamiršo nupirkti, todėl vėl grįžo į Vilnių, tai jai pasakojo vyrai, po to sužinojo iš liudytojo. Ji nebuvo įvykyje, todėl apie avariją nieko negalėjo pasakyti, dėl to nieko nesakė per apklausas. Apie avariją ji ir dabar negali nieko pasakyti. Čia buvo paskutinis jų pokalbis. Grįžus namo ji pradėjo jam skambinti, kadangi jis jau turėjo būti grįžęs, bet niekas nekeldavo ragelio. Maždaug po 17 valandos policininkas pakėlė ragelį ir pranešė, kad įvyko avarija, o jos vyras išvežtas į ligoninę. Vyras jau buvo be sąmonės ligoninėje. Jie kiekvieną dieną lankydavo jį, jis iki mirties nebuvo atgavęs sąmonės. Jam iš karto buvo atlikta operacija. Turtinę žalą sudaro mašinos kaina, nes mašina buvo nupirkta prieš pusmetį iki avarijos, transportavimo išlaidos, saugojimo išlaidos, laidojimo išlaidos, paminklas, kapavietės sutvarkymas. Vyras buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų, „BTA draudimu“, kuris sumokėjo 10 000 Lt. Draudimo bendrovė pagal civilinės atsakomybės draudimą negali atlyginti, kol nebus nuspręsta, kas kaltas. Dėl laidojimo išlaidų pinigų iš „Sodros“ nebuvo gauta, bet buvo gauta savivaldybės laidojimo vienkartinė pašalpa apie 1 000 Lt. Laidojimo reikmenys, gedulingi pietūs – iš laidojimo pašalpos neišskaičiuota. Jai buvo skirta vienkartinė laidojimo pašalpa, 1080 Lt gal tais metais buvo. 30 000 Lt neturtinę žalą grindžia tuo, kad neteko savo šeimos maitintojo. Gyvenimas pasikeitė po vyro mirties, dabar viską prižiūrėti, tvarkyti mašiną, remontuoti, visas krūvis, kuris tarpusavy buvo padalintas, tenka jai. Kai žuvo vyras, jų dukroms buvo 15 ir 11 metų. Jie abu su vyru dirbo, prisidėdavo prie šeimos, po vyro žūties ji neteko šeimos maitintojo. Sau ir dukroms prašo po 10 000 Lt. Po įvykio labai dideli išgyvenimai buvo, kiekvieną kartą šnekant apie tai ašaroja, nes sunku kalbėti, jie 18 metų kartu pragyveno, jis buvo mylimas vyras, mylimas tėvas. Ji netektį savųjų tarpe ir savyje išgyveno. Po avarijos ir praėjus metams po jos, jie tikėjosi, kad su kita puse geranoriškai susitars. Kai ją apklausinėjo tyrėja, gal ir klausė kokie vyro planai buvo, tiksliai neprisimena, nes daug laiko praėjo. Mašiną pirko 2012 m. spalio 21 d., avarijos momentu jos vertė buvo tokia pati, kaip ir perkant, nes pusmetis nedidelis laiko tarpas. Neturtinę žalą nuo dukrų Dorotos ir Agatos pareiškė. Ji prašo, kad būtų pripažinta nukentėjusiųjų dukterų atstove pagal įstatymą. Mergaitės gauna tėvo netekties pašalpą t.y. 150 eurų kiekviena, kol mokysis iki 24 metų. Dukterų gyvenimas po tėvo mirties pasikeitė emociškai ir finansiškai, nes jos vis prašydavo tėčio kažką nupirkti, o dabar prašo mamos, kuri ne visada gali. Ir dabar mažoji turi emocinių ir moralinių problemų, visada verkia, prisimena tėvą. Visa šeima buvo savanoriškai apsidraudusi gyvybės draudimu ir buvo išmokėta draudimo išmoka , 10 000 Lt pagal savanorišką gyvybės draudimą.

6Nukentėjusioji D. B. 2016-04-28 teismo posėdyje paaiškino, kad šioje byloje pageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja. Papasakojo, kad iš mamos sužinojo apie tėčio žūtį. Jai įdomu, kodėl kaltinamasis neatsiprašė. Kai ji pati buvau pakliuvusi į avariją, ji netgi būdama nekalta, atsiprašė. Tėvas jai buvo daug artimesnis nei mama, su mama ji niekada tiek nebendravo. Ji mokykloje mokėsi labai gerai, norėjau būti medike, bet neužteko balų į nemokamą mokslą įstoti, todėl dabar mokosi slaugą Vilniaus kolegijoje. Iki šiol jai depresija. Sapnavo tėtį žiemą – 2015 m. gruodį. Tėtis jai dažnai sapnavosi, bet niekada nebuvo, kad ji nesikeldavo iš lovos, kad neidavo į mokslus. Ji nesikreipė į specialistą, po tėvo mirties per metų laikotarpį mama jos nevedžiojo pas specialistus, ji neturi medicininių patvirtinimų dėl moralinės žalos. Moksluose ne visą save atidavė, nes jai nesinorėjo mokytis. Metė sportą, nes pinigų nebuvo. Tėčio žūtis, pergyvenimai atsiliepė mokslams. Jai trūksta lėšų mokslų apmokėjimui. Ji įstojo mokytis praėjus metams po avarijos, jos medicininiai rodikliai normalūs, neturėjo nedarbingumo, fiziškai jai niekas netrukdė išlaikyti egzaminus. Ji nekaltina to vyro, tegul teismas išsiaiškina viską. Mamos civilinį ieškinį ji pilnai palaiko. Po tėvo mirties, ji neteko galimybės stoti į mokamas studijas. Tėvas geriau uždirbo nei mama, todėl būtų pakakę apmokėti. Tėtis gaudavo pareigūno pensiją, jis buvo tyrėjas. Jos tėtis dirbo tyrėju Pabradėje, turbūt Švenčionių nuovadoje, tikslaus pavadinimo ji nežino. Jie gyveno Pabradėje. Pensija nebuvo maža, jis, kaip vyras, galėjo dar padirbėti. Mama tuo metu dirbo. Abu jie buvo šeimos maitintojai. Iš mamos algos pragyvenimui užtenka, nes ji pati kartais dirba. Jos sesuo yra jaunesnė, ji ne tiek išgyveno, bet kartais impulsais pasako, kad jei būtų tėtis, būtų taip. Sesė yra jaunesnė, jai pasimiršo. Su mama metus laiko bendravimas tarp jų buvo kitoks, nes mama verkė, o ji nerodė savo jausmų. Mama nežino, kad ji taip pergyveno, prie mamos stengėsi nerodyti silpnumo, kad mama nepergyventų. Dabar gyvena taupiai ir tiek. Su maistu nėra apribojimų, bet drabužius su sese perka iš gimtadienio dovanų arba perka jai ir sau, kai užsidirba.

7Liudytojas E. L. teismo posėdyje paaiškino, kad matydamas nuotraukas, daugmaž atsimena įvykį. Prisimena, kad atvyko į eismo įvykį, kuriame dalyvavo sunkvežimis ir lengvasis automobilis „Toyota“. „Toyota“ automobilio vairuotojas buvo nukentėjęs, be sąmonės. Smulkmenų neatsimena, taip pat neatsimena ar greitoji buvo ir kada atvažiavo gaisrinė. Sunkvežimio vairuotojo neatsimena. Negalėjo pasakyti, kaip transporto priemonės buvo išsidėsčiusios, nebent eismo įvykio schemą braižė jis. Pagal nuotraukas neatsimena, nei ką vairuotojas pasakojo, nei ką liudytojai. Kai atvyko į eismo įvykio vietą, atsimena sudaužytus automobilius, taip pat, kad „Toyota“ automobilyje buvo nukentėjusysis. Nepamena ar matė išsiskleidusias oro pagalves. Nepamena, ar jam matant gaisrininkai valė kelio dangą. Jis, į eismo įvykį atvyko su kolega P. Š.. Paaiškino, kad vienas pareigūnas rašo tarnybinį pranešimą, o kitas braižo schemą, taip pasidalina darbus. Galėjo būti, kad jis rašė tarnybinį pranešimą, o kolega schemą braižė. P. S. atvyko vėliau. Kai eismo įvykyje nukenčia žmogus, atvažiuoja specialistai ir toliau tyrimą veda. Jis nežino, ar buvo žurnalistų, kurie fotografavo įvykio vietą, nes daug žmonių buvo. Buvo 2 eismo įvykiai, tačiau negali pasakyti, dėl kokio įvykio jį iškvietė. Juos iškvietė operatyvaus valdymo skyriaus budėtojai. Dažniausiai tarnybiniame pranešime jie parašo, kas buvo atvykę, taip pat greitosios pagalbos automobilio numerį arba perduoda jį per radijo ryšį bei praneša, kad gaisrininkai buvo atvykę. Nepamena, ar gelbėtojai su „Volvo“ sunkvežimiu kokius veiksmus atliko ir ar „Volvo“ po schemų nubraižymo pati traukėsi, ar vežimėlis buvo atvažiavęs. Įvykio metu jis dirbo miesto kelių policijoj, Vilniaus rajone. Neatsimena, kur būdamas gavo pranešimą apie įvykį.

8L. P. Š. (P. Š.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad maždaug pamena tą įvykį. Jie atvažiavo į įvykio vietą, surado sunkvežimį, stovėjusį sankryžoje, o iš Maišiagalos pusės stovėjo mašina, lygtais pilkos spalvos „Mazda“, į ją buvo atsitrenkęs lengvasis automobilis „Toyota“. Žmogus „Toyota“ automobilyje dar buvo gyvas, kvėpavo. Vietoje buvo vilkiko vairuotojas ir „Mazdos“ vairuotojas, neatsimena, ar su keleiviu, ar be. Sunkvežimis stovėjo sankryžoje, neprivažiavus sankryžos stovėjo „Mazda“ automobilis, jo važiavimo kryptis buvo iš Maišiagalos, į ją atsitrenkęs „Toyota“ automobilis, taip pat Maišiagalos kryptimi. Nepamena, ar be šitų mašinų buvo dar kokios mašinos. Jie pirmi atvyko, po to priešgaisrinės tarnybos. Negali pasakyti, iš kokio padalinio buvo ugniagesiai gelbėtojai, galėjo būti iš rajono. Kai jie atvažiavo, apsaugojo įvykio vietą, tada žiūrėjo ar pilietis gyvas, ar ne. Vilkiko vairuotojas buvo nesusižalojęs, greičiausiai jis jam pasakė, kad būtų savo vietoje ir dėmesį skyrė nukentėjusiajam. Iškart medikus kvietė, bet gali būti, kad jau buvo iškviesti medikai. Negali pasakyti kiek laiko buvo įvykio vietoje, dar laukė rajono kelių policijos, nes jie atsakingi už įvykius rajone. Kai nukenčia žmogus, atvažiuoja inspektoriai, o jie tik techninius įvykius formina. Neatsimena, kas sudarė eismo įvykio schemą, greičiausiai iš rajono atvažiavęs inspektorius. Jie gaisrininkų duomenų nefiksuoja. Negali pasakyti ar ką nors darė su automobiliu „Volvo“, bet jeigu dalys trukdo, jie gali jas patraukti. Jis nematė kito eismo įvykio Panevėžio greitkelį.

9Liudytojas I. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbdamas Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, iš Ateities g. 17 vyko į iškvietimą dėl autoįvykio. Kai atvyko, susidūrę automobiliai buvo sankryžoje, o prieš tą avariją, dar buvo susidūrę kiti automobiliai. Viename automobilyje buvo prispaustas žmogus, kitame lyg ir nebuvo, jis sunkiai pamena. Vairuotoją iš lengvojo automobilio jie laisvino. Kai jie atvyko greitosios pagalbos dar nebuvo, negali pasakyti, ar kelių policija buvo. Jie turi hidraulinę gelbėjimo įrangą, todėl atidarė duris, kurios pačios neatsidarė. Jis nepamena, ar saugos pagalvės buvo iššovusios ir ar vairuotojas buvo užsisegęs saugos diržus, ar juos reikėjo pjaut. Po autoįvykio jie privalo pašalinti kurą, skeveldras. Policininkai pažymi, aprašo įvykį, atstumus, kai baigia braižyti schemą, kelias valomas, automobiliai traukiami. Pamainos vadas su policija bendradarbiauja, jis pasako, kada įvykio vietą valyti. Jų tarnyba su savo technika netempė automobilio „Volvo“, kadangi jis iš vietos negalėjo pajudėti, nes priekis buvo pažeistas ties vairuotojo puse. Jie pjovė metalo gabalą, kadangi vairas nesisuko, nes ratą buvo užspaudusi nuolauža, kurią jie irgi pjovė. Įvykio vietoje jie nebuvo vieni, dar buvo atvykus rajono priešgaisrinė tarnyba, kuri turėtų atvykti pirma, nes iš rajono arčiau, nei jiems iš Vilniaus. Jis pjaustė sunkvežimio metalinę konstrukciją, nes vadovas liepė. Prieš jiems atvykstant, jokios tarnybos nieko nepjovė. Sunkvežimio ratas buvo suspaustas, nebuvo sprogęs. Parodė, kad pagal nuotrauką matosi, kad kažkoks skystis išsipylęs, bet negalė pasakyti ar tai aušinimo skystis, ar radiatorių skystis. Kai jis pjovė, negali pasakyti ar matė kito automobilio nuolaužų, gal galėjo būti skysčio. Nepamena, kad nupjovus metalo gabalą, butų buvę kažkokių problemų patraukti sunkvežimį nuo kelio, gal tuo metu jų jau nebebuvo, jie buvo išvykę. Jo kolegos nevalė metalo nuolaužų likučių, tai darė rajono priešgaisrinė tarnyba.

10L. R. Čerepanas (R. Č.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad pamena, jog atvažiavo į autoįvykį iš Vilniaus, Ateities g. 17, trečios komandos, iki įvykio apie 20 min. važiavo, gal daugiau. Jis, kaip gaisrinės mašinos vairuotojas, buvau mašinoje, nes jo pareigos sėdėti, vandenį paduoti. Cisternoje jie visada turi vandens. Nebuvo kolegų iš kitų padalinių. Gaisrinės „ZIL“ gal vėliau iš Maišiagalos atvažiavo. Į autoįvykius dažniausiai jie važiuoja, nes kiti neturi įrangos. Jis nebuvo priėjęs prie automobilio, kur buvo žmogus. Neatsimena, bet turbūt neplovė kelio dangos, nes jei būtų plovę, tai jis butų jungęs siurblį ir stebėjęs, su žarna būtų dirbęs ugniagesys. Po įvykio, kai padėjo žmogų ištraukti, jis padėdamas vairuotojui nupjovė metalinę „Volvo“ korpuso dalį, nes vairuotojas negalėjo ratų išsukti, jam reikėjo važiuoti link Panevėžio, o metalas maišė ratams. Jie patys nusprendė, ką nupjauti, kad padėtų žmogui, tai įvyko, kai žmonės jau buvo išlaisvinti, schema nubraižyta ir jie ruošėsi važiuoti namo. Pjovė 2 kartus. Pirmą kartą jis vienas pjovė, po to vairuotojas pabandė važiuoti, kai nesigavo, tada kartu su R. G. antrą kartą pjovė. Jis mano, kad skystis iš sunkvežimio variklio pribėgo, kai vairuotojas bandė jį užvesti, nes oras ėmė švilpti, neišėjo važiuoti pačiam, su vairo stiprintuvu buvo kažkas negerai. „Volvo“ vairuotojas pamėgino nuvažiuoti nuo kelio. Jis truputį pavažiavo, bet vis tiek neišėjo vairo stipriau sukti. Jis neatsimena, ar „Volvo“ buvo pakrautas, nes buvo uždėtas tentas.

11L. R. G. (R. G.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai jis atvažiavo, „Toyota“ automobilis stovėjo nusileidžiant iš Vilniaus pusės, pasukus į Maišiagalą, o vilkikas stovėjo link Nemenčinės pusės, į išvažiavimą link Molėtų, ant sankryžos, gal truputį įvažiavus į kitą sankryžos pusę. Kai jie atvyko, medikai jau buvo, bet nepamena, ar jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Jis tuo metu iš sudaužytos mašinos ištraukė vyrą ir perdavė jį medikams. Tada jie padėjo sunkvežimio vairuotojui, nes jo vilkiko ratas buvo prispaustas, jie jį atlaisvino. Jis neprisimena, ar pjovė kas nors saugos diržą. Dėl oro pagalvių taip pat neatsimena. Jis ir Roman nupjovė metalo gabalą, kad vilkiko vairuotojas galėtų toliau važiuoti. „Volvo“ vilkiko kabinos priekinė dalis, jo nuomone, buvo truputį kirtusi sankryžą link Nemenčinės. Po vilkiku buvo skysčiai, nuolaužos, jie nupjovė metalą, tada kažkas kažką valė. Jie 2 kartus pjovė, iš dviejų vietų. Jie iš Vilniaus atvažiavo, o „ZIL“ atvyko iš Maišiagalos, jis nepamena, kokius darbus jie atliko.

12Liudytoja E. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad negali pasakyti, kaip įvyko eismo įvykis. Jie sėdėjo kartu su vairuotoju, su kuriuo įvyko avarija prieš tai, išgirdo smūgį, kuris buvo labai stiprus, veidrodėlyje pamatė nulekiančią mašiną, suprato, kad kažkas įvyko. Geltonas sunkvežimis stovėjo, jie stovėjo jau nusukime link Panevėžio. Jie buvo visiškai išvažiavę į kelią, kuris išeina į Panevėžį. Jie suprato situaciją, rašė popierius, ji sėdėjo vairuotojo pusėje, o tas žmogus, kuris su ja susidūrė, sėdėjo dešinėje. Kai išgirdo smūgį, matė geltoną dėmę galiniam šoniniam vaizdo veidrodėlyje, matė, kad nulėkusi mašina ir kažkoks sujudimas. Po to priėjo pareigūnas, kuriam ji pasakė, kad nieko nematė, bet jis vis tiek liepė pasirašyti, todėl ji tapo liudytoja įvykio, kurio nematė. Jų avarija ne pačioje sankryžoje buvo, o toliau. Vilkikas su „Toyota“ buvo jiems už nugaros, iš eismo įvykio išgirdo tik smūgį, per galinį ir šoninį veidrodėlį pamatė jau nulėkusią mašiną. Ji važiavo iš inercijos, greitis buvo nedidelis, nespėjo sustabdyti, jų avarija buvo susidūrimas. Pakalbėjo, išsiėmė popierius, sūnui paskambino, praėjo kiek laiko, kai išgirdo tą smūgį. Automobilis, į kurį ji pati atsitrenkė, negalėjo nuo Panevėžio važiuoti, nes jis iš Karvių k. važiavo. „T. Y.“ automobilis negalėjo prieš ją išvažiuoti, ji nematė iš kur ta mašina atvažiavo. Smūgis buvo labai stiprus. Pačio smūgio nematė , po smūgio per veidrodėlį matė, kad sunkvežimis stovėjo. Buvo pagrindinis ir šalutinis kelias, ji savo automobiliu „Volvo“ važiavo iš šalutinio kelio iš Riešės nuo Vilniaus pusės, beveik pervažiavus sankryžą susidūrė su „Volkswagen“ automobiliu. Dėl eismo įvykio sutarė ir pildė deklaraciją. Ten, kur stovėjo jos automobilis galėjai matyti, kad mašinų nėra, žmonės nevaikšto, tik tiek. Jų susidūrimas įvyko ant pagrindinio kelio. Toje sankryžoje žiedas yra dabar, tada jis buvo labai platus, nebuvo žiedo. Deklaracijoje viską iki smulkmenų žymėjo. Deklaracijos kopiją draudimo kompanija turi turėti. Jų eismo įvykis ir krovininio automobilio su „T. Y.“ įvykis nuo jų buvo atstumu per visa judėjimo juostą. Kai jie atsitrenkė, toje vietoje ir sustojo.

13Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo eismo įvykis, kurio kaltininkas buvo ne jis. Jis su kita eismo įvykio dalyve pildė deklaraciją sėdėdami jos mašinoje, kai išgirdo kažkokį garsą. Išlipę iš mašinos pamatė, kad kažkoks susidūrimas įvyko. Kai jų automobiliai susidūrė, jie išlipo ir apžiūrėjo juos. Jo automobilio buvo visas priekis sudaužytas – kapotas, bamperis, vienas žibintas, radiatorius prakiuręs, skystis bėgo, o kitoje mašinoje priekinės durys, sparnas, ratas. Kai išlipo, nuo jo ar nuo lengvojo „Volvo“ automobilio buvo nuolaužų, iš kurių dideles jis surinko ir sumetė į mašiną. Jo mašinos nuolaužos galėjo būti iš kairės galinės pusės, tik žibintas, posūkis, šukės turėjo kažkur mėtytis, nes buvo išdužę. Tačiau nežino, kokiu atstumu galėjo išsibarstyti šukės. Viso antro įvykio nuotraukas darė žiniasklaida, tarp jų užfiksavo ir jų mašinas. Paaiškino, kad jis iš Nemenčinės važiavo, kita vairuotoja važiavo iš Bukiškių ir jie susitrenkė, tada jo mašina apsisuko 90 laipsnių ir priekis atsidūrė į Širvintų pusę. Kai pildė deklaraciją ir kai išgirdo susidūrimo garsą, jų automobiliai nebuvo patraukti iš tos vietos, kurioje susitrenkė. Vėliau atvažiavo evakuatorius, išvežė „Volvo“, o policija, gelbėtojai, kurie jau buvo, jo mašiną padėjo nustumti į šaligatvį, gelbėtojai nuplovė šukes, nustūmė.

14Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo avarijos liudytojas. Sankryžoje prie Maišiagalos susidūrė krovininis automobilis „Volvo“ ir „T. Y.“. Jis važiavo iš Maišiagalos pusės, pravažiavo viaduką ir važiavo paskui geltonos spalvos krovininį automobilį „Volvo“, todėl matė patį susidūrimo momentą. Iš kurios pusės įvažiavo „T. Y.“ jis nematė, kadangi jam uždengė vaizdą dar vienas sunkvežimis „Volvo“, be kurio dar stovėjo pora lengvųjų automobilių, jie nusileido iš viaduko, iš Vilniaus pusės prie sankryžos. Latviškas geltonas „Volvo“ važiavo labai lėtai, todėl jis sustojo už jo. Jis važiavo įjungęs kairįjį posūkį. Kol stovėjo už jo keletą sekundžių, jis pamatė tokios pat spalvos ir kėbulo formos automobilį kaip „T. Y.“, kuris nusileido nuo viaduko iš Vilniaus pusės, važiavo kairiąja kelio juosta, kur buvo 2 juostos. Tas automobilis važiavo iš kairės pusės, o pamatęs kliūtį persirikiavo į dešinę ir pasislėpė už kitų automobilių, todėl jis nebematė, kaip tas automobilis įvažiavo į sankryžą ir negali pasakyti ar atvažiavo iš Nemenčinės, ar iš Bukiškių. Po susidūrimo arba susidūrimo metu „T. Y.“ automobilis važiavo dideliu greičiu, arba užstrigus kairiam ratui jį sumėtė kelyje kelis kartus, dėl to jis nelygiai važiavo keliu, pravažiavo latvišką „Volvo“ ir atsitrenkė jam į užpakalinę dalį. „T. Y.“ susidūrė su sunkvežimiu. Jis savo akiratyje pamatė „T. Y.“ tuo momentu, kai jie susidūrė. Jis girdėjo garsą, stiprų smūgį, bet numerio nematė, dėl to negalėjo pasakyti ar tai ta pati mašina. „T. Y.“ buvo sugadintas sparnas ir vairuotojo durelės, o „Volvo“ – bamperis. Jis paskambino 112 pagalbos telefonu ir iškvietė gelbėtojus, atvažiavo gaisrinė. Paskambinęs jiems jis paaiškino, kad reikia gelbėjimo automobilio, nes buvo neįmanoma atidaryti vairuotojo durelių, viskas buvo sulenkta, traukti jo jis nebūtų pasiryžęs. Po avarijos jis viską stebėjo. Kiek atsimena, atvažiavo gaisrininkai. Negali pasakyti, ar kelių policija atvažiavo po gaisrininkų. Jis matė kaip policija kelią matavo specialiomis ruletėmis, gal kažką rašė, prie jų priėjęs jis nebuvo. Gaisrininkai šlavė kelią. Neatsimena, ar policininkai dirbo, kai gaisrininkai valė kelią, jam atrodo, kad ir gelbėtojai, ir policininkai buvo visą laiką. Jis su „T. Y.“ susidūrė užpakaliniu kairiu sparnu, o „T. Y.“ – ta pačia dalimi kaip ir su „Volvo“ – kaire priekine. Galima pagalvoti, kad važiavo iš priekio Nemenčinės, toje vietoje yra nuokalnė, paskui kalniukas. Jeigu iš Nemenčinės pusės dideliu greičiu važiavo „T. Y.“ vairuotojas, „Volvo“ vairuotojas stovint nuokalnėje ir sukant į kairę galėjo jo nepastebėti. Kairėje pusėje jis matė avariją, 2 mašinas, kurios buvo susidūrusios. Negali pasakyti iš kurios pusės T. Y.“ į sankryžą įvažiavo ar iš Nemenčinės, ar iš Bukiškio, dėl kitų automobilių nematė. Matė panašų automobilį pagal kėbulo formą ir spalvą, tačiau nematė nei numerio, nei markės

15L. T. Semaško (T. S.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Maišiagalos skyriuje. Jiems paskambino centras iš 1608 ir jie nuvažiavo į įvykį-avariją prie Maišiagalos tilto. Į įvykio vietą jis su Z. S. atvyko pirmieji, o policijos pareigūnai atvyko po 1-2 min. Kai atvyko į įvykio vietą lijo. Jis nežino, ar dėmės buvo tik toje vietoje, ar ir kitur. Iš viso buvo atvažiavę 2 policijos ekipažai – Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto. Jis nepamena, kas iš policijos pareigūnų atliko pagrindinius darbus ir matavimus. Jiems centras pranešė, kad atvažiuoja greitoji ir trečioji priešgaisrinės tarnybos komanda, todėl reikėjo laukti, nes pas juos nėra reikalingos įrangos. Toje sankryžoje jie matė dar vieną avariją, kurioje susidūrė „Golf“ ir „Volvo“ lengvosios mašinos. Jis nežino, ar buvo, kokios detalės nukritusios nuo „Golf“ ir „Volvo“ mašinų susidūrimo vietoje, neprisimena, bet jam atrodo, kad nieko nebuvo, gal tik kokia plastmasinė detalė. Automobilis „Golf“ nuo krovininės „Volvo“ stovėjo 15-20 m. atstumu, o lengvasis automobilis „Volvo“ į kairę pusę gal 15-20 m. atstumu. „T. Y.“ automobilyje buvo dar gyvas žmogus, kuris sėdėjo pasilenkęs į dešinę pusę, jo pulsas buvo, bet jis buvo be sąmonės. Jis negali pasakyti, ar „T. Y.“ automobilyje žmogus buvo prisisegęs saugos diržą. Šoninėse durelėse buvo iššovusi oro pagalvė, bet negali pasakyti, ar suveikė oro pagalvė ant vairo. Jie paskambino centrui, kad reikia pagalbos, nes yra sužeistas žmogus. Tada iš Vilniaus miesto atvažiavo trečioji priešgaisrinės tarnybos komanda. Buvo atvažiavę 2 ugniagesių komandos su dvejomis mašinomis– Vilniaus rajono Maišiagalos ir Vilniaus apskrities priešgaisrinė tarnyba, jie išlaisvino žmogų. Viena mašina buvo didelė su įranga. Jis paaiškino, kad jų darbas yra greitai apžiūrėti kas nutiko, ar dega, ar ne, tada paskambinti centrui ir viską pranešti. Kadangi niekas neužsidegė, tai žarnas padėjo, viską sutvarkė, atjungė „T. Y.“ automobilio akumuliatorių. Jie nerašo, kada atlieka valymo darbus, juos atliko gal po 30 – 40 min. Daugiausia nuolaužų buvo nuo sunkvežimio, bet nebūtinai nuo vienos mašinos nuolaužos galėjo būti. Jie nuolaužas sušlavė ir padėjo į šoną, nes taip jiems pasakė ir jie privalo nuvalyti nuolaužas nuo važiuojamosios dalies. Įvykio vietą tvarkė, kai policija pasakė, kad reikia sutvarkyti tą vietą, kai jau buvo atlikti matavimai, įvykio vietos apžiūra. Su liniuote 3-2 pareigūnai matavo. Nežino ir nematė, ar kelio valymo metu buvo fotografuojama. „Volvo“ kabina negalėjo judėti, nes niekas jos netraukė. Pagal nuotraukas jis paaiškino, kad buvo sankryža, kurioje sunkvežimis važiavo į kairę pusę ir stovėjo asfalto šalikelėje. Gelbėtojas nuotraukose yra iš Maišiagalos skyriaus. Jis negali tiksliai pasakyti, ką pasakė „Volvo“ vairuotojas iškart po eismo įvykio, bet kiek atsimena, jis sakė: „Iš kur jis atsirado.“

16L. Z. Simanovičius (Z. S.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Maišiagalos priešgaisrinėje tarnyboje ugniagesiu. Gavo pranešimą iš Bendrojo pagalbos centro, kad įvyko avarija. Įvykio vietoje pamatė, kad turbūt net 5 mašinos buvo užkliudytos. Sunkvežimis išvažiavęs stovėjo ant žiedo, o vairuotojas, kuris žuvo, buvo važiavęs į Maišiagalą. „T. Y.“ vairuotojas žiedą buvo pravažiavęs, neprisimena, kaip stovėjo kitos mašinos. Kai jie atvažiavo iš Maišiagalos, Toyota“ tiesiai prieš juos stovėjo priepriešinėje eismo juostoje, jie sustojo, kad niekas nevažiuotų. Jeigu „T. Y.“ turėjo pervažiuoti už tilto ir važiuoti į Vilnių, tai ji turėjo stovėti „ZIL“ iš šono. „T. Y.“ automobilio stogas buvo sulenktas, nes smūgis buvo į mašinos stogą, jis buvo supjautas virš vairuotojo galvos. Sunkvežimis šonu buvo užkabinęs, durų, bamperio, kabinos negalėjo atidaryti. „T. Y.“ atsitrenkė į priekinį kairįjį kampą prieš vairuotoją. Kai jie atvažiavo, pamatė, kad vairuotojas, kuris žuvo, dar buvo gyvas, laukė greitosios pagalbos, jam iš nosies bėgo kraujas, jis sėdėjo mašinoje toje vietoje, kaip vairavo. Jis greičiausiai buvo praradęs sąmonę, negali pasakyti, ar saugos diržą buvo prisisegęs. Krovininis „Volvo“ automobilis turbūt važiavo iš Bukiškių. Nuo sunkvežimių nuolaužų buvo daug. Jie neturi įrangos pjaustyti, todėl atvažiavo trečioji priešgaisrinė Vilniaus komanda, kuri turi pjaustymui skirtas žirkles. Nuolaužos galėjo likti tik nuo žuvusiojo automobilio, jeigu jis rėžėsi į sunkvežimį. Nuolaužos visame kelyje buvo išsibarsčiusios, jis pats valė, nuolaužų krūveles sušlavė. Kelio neplovė, tik šlavė. Vilniaus priešgaisrinė trečioji komanda turi kažkokių miltelių, tai juos pylė. Iš kur gali būti smėlis ant kelio, jis nežino. Valymo darbai buvo atliekami policijai atlikus matavimus. Žiedo nebuvo tada, tik sankryža buvo. Kai jie atvyko, sunkvežimis stovėjo taip, kaip nuotraukoje, niekas nieko netraukė. Kita avarija toje sankryžoje buvo, sakė vairuotojas, kad „Mazdą“ užkabino, bet kas užkabino jis nežino. Jie „T. Y.“ vairuotoją perdavė medikams, kadangi niekam negrėsė pavojus, tai išvažiavo.

17Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pažįstamas nukentėjusiajai. Romualdas buvo tą dieną užvažiavęs pas jį apie pusę 4. Jis dirba su patentu, daro suolus Skrudėnų k., netoli Karvio ežero. Jis su Romualdu apžiūrėjo suolus, jis norėjo sau prie namų padaryti tokius. Praėjus 20-25 min., apie 16 val., jis pasakė: „Važiuoju į „Senukus“ į Vilnių.“ ir nuvažiavo nuo Skrudėnų į Maišiagalos pusę. K. R. pakliuvo į avariją ir guli komoje jis sužinojo tos pačios dienos vakarą, nes jo žmona paskambino. Tikslios vietos, kur įvyko avarija, jis nežino. M. B. gali patvirtinti, kad Romualdas buvo pas jį atvažiavęs, nes jie draugai, pažįsta Romualdą. Prieš tai, kai atvažiavo žiūrėti stalų, Romualdas jam skambino apie 10 val. ryto, paklausė, ar galės užvažiuoti pažiūrėti stalų. Jis su savo „Toyota“ atvažiavo, jam atrodo, kad „T. Y.“, kuri buvo juoda, tamsi, jis daugiau nieko neatsimena. Nežino, ar nuo ten, kur yra jų darbas, galima važiuoti vienu keliu ar yra keli keliai. Jie iš Pabradės per Nemenčinę važiuodavo į darbą, Maišiagalos keliu, link Karvio ežero, netoli Maišiagalos, gal 4-5 km. Jis kelių aplink Karvio ežerą nežino. Sodyba, kurioje jis dirba, yra atvažiuojant nuo Nemenčinės-Maišiagalos kelio, nereikia Karvio ežero privažiuoti.

18Liudytojas A. S. (A. S.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsimena eismo įvykį, bet nepamena, kelintą valandą jis įvyko. Jis buvau atsakingas už eismo įvykius, kuriuose yra nukentėjusiųjų, kadangi jis išvažiuoja į įvykio vietą ir formina eismo įvykį. Jis gavo pranešimą, kad prie Maišiagalos, prie tilto, kelyje Maišiagala-Nemenčinė-Širvintai-Bukiškės įvyko eismo įvykis, kur susidūrė krovininis automobilis ir lengvasis automobilis, yra nukentėjusių žmonių. Jis atvyko, įformino ir pradėjo ikiteisminį tyrimą, nepamena, pagal kokį straipsnį. Be to eismo įvykio, kur nukentėjo žmonės, buvo dar vienas eismo įvykis, kur žmonės susidūrė ir užpildė deklaraciją. Jis negali pasakyti, kokius atstumu šie eismo įvykiai buvo vienas nuo kito. 2013 m. balandžio mėnesį jis buvo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnas, pas juos buvo reorganizacija, dabar pavadinimas yra Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnas. Jis, kaip Kelių policijos specialistas, vyko į įvykio vietą, kadangi yra nustatytas grafikas, nes pas juos yra tam tikrų darbuotojų skaičius. Jei pas juos prižiūrimoje teritorijoje įvyksta eismo įvykis, jie išvyksta. Jo tarnybinis pranešimas buvo surašytas pagal pirminę informaciją, kuri buvo surinkta įvykio vietoje. Kiek jis pamena, Latvijos pilietis vairuotojas buvo vietoje, jis rašė paaiškinimą, buvo kito automobilio vairuotojas ir keleivis. Jam atrodo, jų paaiškinimai yra byloje, remiantis jų parodymais, buvo padaryta tokia išvada. Jau viską surašius ir grįžęs namo, pažiūrėjęs internete jis pamatė tam tikras nuotraukas, todėl buvo padaryta išvada, kad vairuotojas galimai netinkamai suvokė aplinkybes. Kadangi pagal tam tikras nuotraukas ir sunkvežimio apgadinimus, negalėjo taip įvykti. Tie dar keli vairuotojai, kurie įvykio vietoje analogiškai, kaip ir sunkvežimio vairuotojas, aiškino, kad iš paskos krovininiam automobiliui ar netgi dar už keleto mašinų stovėjo ir judėjo ta pačia kryptimi, nežino, ar jie suko į kairę. Jam atrodo, trečias automobilis, dalyvavęs eisme, kurį kliudė nukentėjusysis „T. Y.“ vairuotojas buvo „Mazda“, jeigu jis neklysta, keleivis ir vairuotojas rašė paaiškinimus. Jis matė sudaužytus automobilius. Jis negali nieko pasakyti apie „T. Y.“ automobilio vairuotojo saugos diržą, nes labai daug laiko praėjo. Atvykus į įvykio vietą, „T. Y.“ automobilyje nukentėjusiojo vairuotojo nebuvo, jis buvo išvežtas. Jeigu „T. Y.“ automobilyje suveikė visos oro pagalvės, reiškia, buvo prisegtas saugos diržas, tai žino iš praktikos, tačiau nėra įsitikinęs ar visos oro pagalvės suveikė. Neatsimena, kiek tarnybinių pranešimų parašė po šio eismo įvykio. Dėl šito eismo įvykio pasekmių, aplinkybių – matė internete nuotrauką, kur gaisrininkai pjovė krovininio automobilio „laiptelį“, kaip ir bamperio laikiklį, jis buvo nupjautas, nes trukdė mašinai judėti, buvo ratas užsiblokavęs. Apžiūros metu nesuprato, kad jis buvo nupjautas, tik po to suprato, kaip įvyko pirminis smūgis. Įvykio vietoje šio laiptelio jis nesurado, nežino, kur jis buvo. Nuotraukos padarytos patraukus krovininę transporto priemonę, jas darė jis. Nuolaužos, šukės buvo po transporto priemone. Krovininis automobilis buvo pilnai patrauktas, kad nufotografuoti, atžymėti jas. Kai jie atvyko į įvykio vietą, joje buvo vienas iš automobilių, kur buvo techninis eismo įvykis, kur pildė deklaraciją. Pagal I tomo, 16 lape esančią 2 nuotrauką, paaiškino, kad tas automobilis iš kito techninio įvykio. Negalėjo pasakyti, kokiu tai buvo atstumu, dėl laiko stokos ir pagal nuotrauką atstumas galėjo būti koreguojamas. To automobilio priekis buvo sudaužytas. Pagal 6 ir 7 nuotraukas, stovintis automobilis buvo pilnai uždengęs nuolaužas, kurios buvo po „Volvo“ Latvijos piliečio krovininiu automobilio galu, nuo galinės ašies iki priekinės ašies. Pagal nuotrauką visur šlavė, išdėstymas per visą mašiną buvo. Mašina stovėjo, greičiausiai kur jungtis kažkiek lietaus papuolė, nes čia vėl sausas asfaltas buvo. Buvo patraukta mašina, nepamena, ar lietaus buvo, bet, patraukus mašiną, buvo sausa vieta. Negalėjo pasakyti, kokio automobilio nuolaužos buvo, nes patraukus transporto priemonę jos buvo pastebėtos ir įformintos. Jis abejoja, ar čia buvo kito eismo įvykio šukės, nes jų gan daug buvo pagal apgadinimus, todėl jis linkęs manyti, kad čia po eismo įvykio, kur susidūrė krovininis automobilis ir „T. Y.“. Įforminus eismo įvykį, kur nukentėjo asmuo, jis tik vėliau, nustatinėjant liudytojus sužinojo, kad buvo dar vienas eismo įvykis, apie kurį jam nepamena kas pasakė, gal vienas iš giminaičių. Iš pradžių buvo žiūrima į įvykio vietą kaip į vieną eismo įvykį, kur dalyvavo krovininis, „Toyota“, „Mazda“ ir „Golf“. Kiek jis pamena, antro eismo įvykio dalyvių vietoje nebuvo, bet „Golf“ buvo, kurio vairuotojo jis nematė, su juo nebendravo. Kai jis atvyko į įvykio vietą, negali pasakyti, ar kitos krovininės mašinos sustojusios buvo. Ten didelis kamštis buvo, visi judėjo, nebuvo tokių, kurie stovėtų ir lauktų policijos. Automobilis „Volvo“ stovėjo vietoje, tik išmatavus, apžiūrėjus, buvo leista vairuotojui patraukti transporto priemonę į kelkraštį. Kiek jis pamena, „Volvo“ buvo problema su stabdžiais ar pan., bet kiek jis pamena, vairuotojas patraukė automobilį pats, nepamena ar iš pirmo karto. Detalė jam atvykus ir mašinai buvus įvykio vietoje, gulėjo iš priekio, tuo metu prie jo niekas netvarkė automobilio. Jam atvykus, greičiausiai ugniagesiai jau buvo sutvarkę kelią, jis nežino kodėl, bet tų šukių nematė, užfiksuotos šukės tik kurios buvo po mašina. Jis leidimo tvarkyti kelią nedavė, dalis, kurią nupjovė, jau be jo, kas tam leidimą davė jis negalėjo pasakyti. Kai jis atvyko, įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai, ar buvo gaisrininkai jis negali pasakyti. Maišiagalos padalinio gaisrinė yra gal 600 m. nuo tos įvykio vietos. Jie galėjo atvažiuoti, sutvarkyti ir išvažiuoti. Žiniasklaidos nuotraukos negali pakomentuoti, nežino ar nuotraukoje užfiksuotas lietus, ar alyva, kadangi vėliau įvykio vieta buvo nuplauta pilnai. Nežino kodėl nuotraukos neatitinka. Jis pats darė nuotraukas, kai atvyko, dalį gaisrininkai gal nupjovė ir padėjo, kai buvo padaryta žiniasklaidos nuotrauka, o galbūt pats vairuotojas padėjo. Jis neatsimena, ar po sunkvežimiu išbėgo alyva, ar tepalas, ar kitas skystis, neatsimena, ar buvo ant asfalto, bet mašinoje pas Latvijos pilietį, stabdžių skystis buvo išbėgęs, pats Latvijos pilietis taip sakė, nes pas jį problemos buvo užkurt mašiną ir pajudėt po eismo įvykio. Jis atvažiavo paskutinis iš specialių tarnybų, nes jam reikėjo formint tą eismo įvykį, informacija buvo gauta, patikrinta, po to perduota jam. Paaiškino, kad jo tarnybinis pranešimas turėjo būti adresuotas priešgaisrinės apsaugos tarnybai, nes jis leidimo sutvarkyti kelio nedavė. Teisėjos pagarsintą jo tarnybinį pranešimą, kuris yra I tomo, 12 lape, pakomentavo, kad išvada padaryta žiūrint nuotraukas internete, kadangi jis nematė policijos, bet buvo tvarkomas kelias. Po to buvo policijos mašina, kuri pirma atvažiavo ir laukė jo, kelias galimai buvo sutvarkytas iki jų atvykimo. Šluojama buvo ne prie jo, o prieš jam atvykstant.

19Ekspertas V. Š. teismo posėdyje palaikė specialisto išvadą ir paaiškino, kad įvedant duomenis į kompiuterinę programą, buvo atsižvelgta į kiekvieno iš automobilių svorius. Svoris yra pagal duomenis iš techninio paso arba kompiuterio programos vidinės duomenų programos. Sunkvežimio su priekaba pakrovimo laipsnis susidūrimo atveju, kada įvyksta susidūrimas tarp sunkvežimio ir priekabos, svoris yra apie 20 t, o kai susiduriama su 1 t 200 kg sveriančiu automobiliu „T. Y.“, pakrovimo laipsnis neturės jokios įtakos tyrimo programa sumodeliuotiems rezultatams. Ar krovininis automobilis pakrautas, ar ne, tai neturi reikšmės. Taip pat neturi reikšmės ar 5 t, ar 8 t buvo pakrauta, nes prie tokių masių skirtumas neturi esminės įtakos. Masė įtakos pagreičiui turėtų tada, jei būtų lengvojo automobilio variklis įstatytas į sunkvežimį ar sunkvežimio variklis įstatytas į lengvojo automobilio variklį. Šiuo atveju ar sunkvežimis pakrautas, ar nepakrautas, turi tokią variklio galią, kad gali užtikrinti atitinkamus pagreitėjimus pajudant iš vietos ar stabdžių sistemą, kuri užtikrina reikiamą transporto priemonės lėtėjimą naudojant efektyvų stabdymą. Nustatyta, kad greitis buvo 12 km/h, nes sprendžiant, pagal tai kur susidūrė ir kur jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, sunkvežimis su puspriekabe pavažiavo apie 5 metrus. Specialisto išvadoje (2 paveikslėlyje) nustatyta, kokios padėtys, tikėtina, buvo susidūrimo metu, tos padėtys buvo pažymėtos. 1mp pozicija yra automobilio „T. Y.“ padėtis, 31 imp yra sunkvežimio „Volvo“ ir 4 yra priekabos padėtis susidūrimo momentu. O sunkvežimio su priekaba padėtis po eismo įvykio 1-ame paveikslėlyje pažymėta 2 s ir 4 s pozicijoje. Matosi, kad po susidūrimo vilkikas su priekaba pasislenka apie 5 m. atstumu. Jeigu priimtume tai, ką vairuotojas aiškino, kad būtų efektyviai stabdoma, tai sunkvežimis būtų sustojęs po susidūrimo apie 1 m. atstumu. Šiuo atveju sunkvežimis apie 5 m. atstumą pasislinko, nes jo lėtėjimas po eismo įvykio buvo 1,1 m/s, tai yra po smūgio sunkvežimis nebuvo efektyviai stabdomas, jis tiesiog pariedėjo. Jei su įjungta pavara, lėtėjimas buvo maždaug 1,1 m/s., tai su laisva pavara dar mažesnis lėtėjimas būtų. Susidūrimo vieta buvo sumodeliuota priimant automobilių padėtis pagal sugadinimus. Buvo nustatyta, kokios turėjo būti automobilių padėtys kontakto metu, jų judėjimo kryptys, greičiai, tam, kad po eismo įvykio sunkvežimis su priekaba atsidurtų toj padėty, kur jis užfiksuotas po eismo įvykio ir kad po susidūrimo su sunkvežimiu „T. Y.“ atsidurtų kairėje pusėje ir kontaktuotų su ten važiavusiu iš paskos automobiliu „Mazda“ bei sustotų toje padėtyje, kur buvo užfiksuota po eismo įvykio. Modeliavimo metu nustatyta, kad „T. Y.“ greitis susidūrimo metu buvo apie 56 km. Buvo pasiremta tais sugadinimais, kurie buvo matomi byloje tuo metu buvusiose transporto priemonių sugadinimo nuotraukose. Nuotraukose matyti „Toyota“ automobilio sugadinimai ir kad buvo apgadint „Volvo“ priekinio bamperio kairys kraštas, priekinio kairės kampo kabina, kairės pusės durelių apatinis kampas, tai yra išoriniai sugadinimai, kurie duoda pagrindą teigti, kuri sunkvežimio vieta kontaktavo su lengvuoju automobiliu. Jis padarė išvadą, kad „Volvo“ iš 4 s judėjo į vietą 3 s, čia maždaug 5 m atstumas. Jei būtų efektyviai stabdyta, kad būtų užspaustas priekinis kairys ratas, automobilis „ Volvo“ su priekaba vargiai būtų persislinkęs tokį 5 m. atstumą, o kad buvo sugadinta vairavimo sistema, neturi jokios įtakos, kadangi prieš eismo įvykį automobilis „Volvo“ judėjo kairio posūkio kreive, ratai buvo susukti į kairę ir susidūrimo metu, jei ir buvo sugadinta vairavimo sistema, tie ratai ir liko pasukti į kairę, kas nulėmė automobilio padėtį po eismo įvykio tokią, kokia buvo užfiksuota. Kai automobilis po susidūrimo slinko apie 5 metrus, nesvarbu ar vairuotojas buvo su techniškai tvarkingu vairu, ar be techniškai tvarkingo vairo, ar visai be vairo, tai nebūtų ženkliai pakeitę ženkliai automobilio judėjimo trajektorijos per tą laiką. Jis mano, kad automobilis pajudėjo ta trajektorija, kuria jis judėjo prieš eismo įvykį ir jau čia nedaro įtakos nei vairuotojo vairavimas, nei kažkoks stabdymas. Jei darant išvadą būtų žinoma, kad buvo sugadintas vairo mechanizmas ir buvo užspaustas ratas, specialisto išvada nesikeistų. Darydamas išvadą, jis matė išorinius sugadinimus. Specialisto išvadą darė pagal popierinį nuotraukų variantą. Liudytojo J. V. parodymai buvo pacituoti tik dėl to, kad vairuotojo V. K. nurodomos aplinkybės, kad jis sustojo prieš posūkį, prieštaravo to liudytojo nurodytoms aplinkybėms prieš eismo įvykį. Ar jis vieną kartą nurodė „sustojo“, ar kitą kartą parodė „pristabdė“, neturi reikšmės šio eismo įvykio pagrindinės sąlygos įvardijimui. Nustatant pagrindinę eismo įvykio sąlygą techniniu požiūriu, visi eismo dalyvių parodymai yra paskutinėje vietoje, kadangi parodymai, bet kuriuo bylos nagrinėjimo momentu gali keistis. Paaiškino, kad kaip specialistas ir ekspertas, rėmėsi objektyviais duomenimis, o ne tuo, kas ką parodė. Eismo įvykio vietos nuotraukos, transporto priemonių nuotraukos yra objektyvūs duomenys. Faktas, kad buvo sutvarkyta kelio danga, dalis nuolaužų buvo nurinkta, specialisto išvadai neturėjo įtakos, kadangi modeliuojat sunkvežimio „Volvo“ su priekaba ir automobilio „Toyota“ susidūrimo eigą, niekur nebuvo pažymėtos, nebuvo užneštos ar kaip nors pavaizduotos nuolaužos ir šukės, kurios ten buvo ar nebuvo, ar buvo nurinktos, jos niekur nefigūravo. Nuolaužų ir tepalų išsidėstymo kelyje jis nevertino. Įvertinamos yra transporto priemonių padėtys po eismo įvykių, o kas yra eismo įvykio vietoje ir kaip užfiksuojama – tai yra subjektyvių asmenų reikalas. Susidarė kelio eismo situacija, kada iškilo grėsmė ir tiesioginė kliūtis automobilio vairuotojo eismo juostoje. Jis mano, kad vairuotojas neturėjo galimybės išjungti neutralią pavarą, išjungti variklį ir pradėti stabdyti. Greitis buvo sąlygotas tuo, kad prieš eismo įvykį tikėtina (sprendžiant pagal automobilio „Toyota“ padėtį kontakto metu), vairuotojas pasuko automobilį nuo kliūties į dešinę ir spėjo kažkiek užstabdyti sumažindamas greitį, o pavaros ir degimo išjungti nespėjo. Tikėtina, kad vairuotojas prieš eismo įvykį važiavo 90 km/h greičiu. Ir susidariusioje kelio eismo situacijoje, kada pamatė priešpriešiais važiuojantį sunkvežimį, kuris pradeda užtvėrinėti jo automobilio eismo juostą, vairuotojas toj situacijoj pasuko nuo kliūties į dešinę ir pradėjo automobilį stabdyti. Jis kitaip, nei kad pavaizdavo automobilių „Volvo“ ir „Toyota“ padėtį susidūrimo metu specialisto išvadoje, 2-ame paveikslėlyje, neįsivaizduoja kitokio susidūrimo mechanizmo pagal tuos sugadinimus. Schema yra vienas pirminių dokumentų, pagal tuos duomenis jis pavaizdavo jų padėtis. Automobilis „Toyota“ važiavo smailiu kampu iš kairės į dešinę. Tuo metu „Volvo“ dar yra tik dalinai įvažiavusi priekine dalimi į priešpriešinę eismo juostą, o po eismo įvykio ji stovi skersai tos eismo juostos. „Toyota“ nusukinėjo nedideliu kampu į dešinę, o kitas automobilis judėjo kampu į kairę. Jei greitis būtų didelis, „Toyota“ būtų judėjus į priekį ir būtų nublokšta į dešinę. Kadangi kliūties judėjimo greitis buvo sąlyginai nedidelis, „Toyota“ užkliuvo kairiu šonu, buvo nuplėšiamas sparnas, durelės, dėl to automobilis, užkliuvęs kairio šono dalimi, pradėjo suktis prieš laikrodžio rodyklę, kas sąlygojo judėjimą iš dešinės į kairę, kur susidūrė su automobiliu „Mazda“. Toje vietoje, kur buvo padaryti „Toyotos“ sugadinimai „Volvo“, nebuvo tokia stipri konstrukcija: buvo vienintelė sija, laipteliai, sparnas ir visa kita. Apie didelį greitį „Toyota“ automobilio spręsti negalima, nes jis su įjungta pavara pasislinko sąlyginai nedidelį atstumą iki tos vietos, kur jis kontaktavo su „Mazda“ automobiliu. Po eismo įvykio „Toyota“ judėjo savaime tik todėl, kad, užgesus varikliui, buvo stabdomi, blokuojami priekiniai ratai. Išvada buvo parengta pagal tai, kur įvyko susidūrimas, o jis įvyko „Toyota“ judėjimo juostoje, kuri buvo užtverta kairio posūkio kreive judančio sunkvežimio, kuris priekiniu kairiu kampu įsirėžė į automobilį „Toyota“. Bet kuriuo atveju, prie bet kokių sugadinimų nevyko blokuojantis transporto priemonių susidūrimas, kitaip transporto priemonės būtų susidūrę ir tuoj pat sustoję. Vilkikas „Volvo“ priekiniu kairiu kampu įvažiavo į automobilio „Toyota“ salono priekinę dalį, po to nuplyšus toms dalims, kurios įėjo į „Volvo“ kontaktą, automobilis sukontaktavęs nuvažiavo link kelio kairės pusės. Tai nebuvo blokuojantis kontaktas, kadangi automobilis „Toyota“ išėjo iš kontakto, išplėšdamas, sudeformuodamas savo dalis. Kontakto metu sukibus toms dalims, automobilis sukosi prieš laikrodžio rodyklę. Jis važiavo iš kairės į dešinę, dėl smūginio kontakto jis pakeitė kryptį iš dešinės į kairę, važiavo lėkšta trajektorija, kur susidurė su „Mazda“ nedideliu greičiu. Stiklo šukės eismo įvykio vietoje turėtų informacines reikšmės, kada transporto priemonės po susidūrimo nepersislenko sąlyginai didelio atstumo. Šiuo atveju stiklo šukės galėjo būti išsibarsčiusios nuo tos vietos daugiau kaip 20-30 m. Kur tos šukės nukrito, susidūrimo vietai užfiksuoti, nustatyti įtakos neturi, jos yra neinformatyvios. Jos krenta ir dužta nuo judančios transporto priemonės, kuri nesustoja didelį atstumą. Specialisto išvadai pateikti schema yra vienas iš pagrindinių dokumentų. Pagal kaltinamojo nurodomą versiją „Toyota“ vairuotojas būtų atsitrenkęs priekine dalimi į sunkvežimio kabinos kairę pusę, greičiausia būtų pasisukęs prieš laikrodžio rodyklę ir pasislikęs stovėti ties sunkvežimio kairiu šonu. Tokia situacija negalima, niekuo neįrodoma, negalimas toks eismo įvykio mechanizmas. Kaltinamojo iškelta versija pagal išsidėstymą techniniu požiūriu yra neįtikėtina, negalima pagrįsti ir atkurti jokiomis programomis. Mano, kad tai ar suveikė automobilyje „Toyota“ oro pagalvės, neturi jokios įtakos nustatyti eismo įvykio priežastį, nes pagalvės tokiame susidūrime būtų gelbėjusios labai silpnai, kadangi pagrindinis smūgis ėjo į vairuotojo vietą. Į kompiuterinę programą duomenis įveda tas asmuo, kuris vykdo tyrimą, šiuo atveju jis pats suvedė. Kompiuterinė programa gali tas aplinkybes optimatizuoti ir patikslinti, ji pati nesukuria sau padėčių ir modelio, pagal kurį atliks modeliavimą. Automobilių padėtys susidūrimo metu, kur galėjo būti susidūrimo taškas, plokštuma, kokia galėjo būti trintis tarp plokštumų, įvedamos specialisto, tačiau programa patikslina tuos duomenis: koordinates, trintį, plokštumos kampą, atsistatymo koeficientą, bet tai neturi reikšmės nustatyti priežasčiai. Jei įvesi nerealius duomenis, kompiuterinė programa niekada neatkurs padėčių, kurios yra užfiksuojamos po eismo įvykio. Kiek užspaustas tas ratas, tai neturi jokios įtakos kadangi prieš įvykį transporto priemonės yra techniškai tvarkingos, kas įvyksta eismo įvykio metu ir kaip transporto priemonės juda po jo – čia eismo įvykio metu atsiradusių pasekmių įtaka.

20Civilinio atsakovo „BTA I. C.“ filialo Lietuvoje atstovė A. S., 2016-04-28 teismo posėdyje paaiškino, kad yra pateikę savo poziciją raštu, kurią pagarsino. Teismui nusprendus, kad kaltinamasis yra atsakingas už padarytą eismo įvykį, draudimo bendrovė pripažins pilnai ir atlygins reikalavimą padengti automobilio „T. Y.“, saugomo aikštelėje, išlaidas – 17,38 Eur, transportavimo išlaidas iš eismo įvykio – 139,02 Eur, paminklo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas – 1552, 36 Eur, išlaidas dėl gedulingų pietų organizavimo – 486, 56 Eur. Jie sumažino laidojimo išlaidas, kadangi reikalavimas buvo 1724, 50 Lt, tačiau, vadovaujantis Civilinio kodekso 6 knygos 291 str. 2 d. ir Vyriausybės nutarimu dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, remiantis 55 punktu, išmokėtos pašalpos išmokos įskaičiuojamos į žalos dydį ir atimama savivaldybės išmokama vienkartinė pašalpa. Kadangi gavo 1040 Lt išmoką, jie pripažįsta 198, 25 Eur. Nesutinka su ieškovės prašoma 5900 Eur suma už transporto priemonę, nes suremontuoti tą transporto priemonę kainuotų brangiau nei ji yra verta. Tokiu atveju, vadovaujantis tuo pačiu Vyriausybės nutarimu, turtas laikomas sunaikintu, kai remonto kaštai didesni nei turto vertė. Netikslinga, kai remonto išlaidos lygios 75 % rinkos vertės. Yra apskaičiuojama, kiek yra verti transporto priemonės likučiai ir atimama iš transporto priemonės rinkos vertės, ir yra išmokamas skirtumas. Už automobilį jie paskaičiavo 4943, 52 Eur. Automobilio vertę jie nustatė pagal VŠĮ „Emprekis“, kas mėnesį leidžiamą leidinį ir orientacines transporto priemonių kainas tą mėnesį. Draudimo bendrovė nustatė didesnę rinkos kainą nei nustatė nukentėjusioji. „Sodra“, kuri pateikė regresinį reikalavimą draudimo bendrovei, A. ir D. mokėjo našlaičio pensiją kas mėnesį. Kiekvieną mėnesį, kiekvienas iš asmenų gavo po 525 Lt. Jei V. K. bus nuteistas, „Sodrai“ jie apmokės našlaičių pensiją. D. našlaičių pensiją buvo mokama iki 2014-10-21, mokėjimas nutrauktas nuo 2014-11-01 jai baigus mokymąsi. Yra kitas raštas – atnaujinti 525,90 Lt per mėnesį našlaičių pensijos mokėjimą nuo 2014-09-01 iki 2015-01-31. Iš viso iš „Sodros“ abi merginos iki 2015-04-13 gavo 6235, 42 Eur. Neturtinė žala yra įstatymo apribota dėl vieno eismo įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, - 5000 Eur . Neturtinę žalą jie apmoka pilnai, kadangi yra miręs asmuo. Tuo atveju, jeigu kaltinamas asmuo nebus pripažintas kaltu, draudimo bendrovė nebus laikoma atsakinga už jo veiksmus, kadangi nebus civilinės atsakomybės sąlygų. Iki šios dienos neapmokėta, nes ginčas dėl kaltės yra.

21Iš byloje esančio Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta Vilniaus r., kelio Vievis-Maišiagala-Nemenčinė sankryža su keliu Bukiškės - Širvintos. Apžiūros metu užfiksuota šlapdriba, kelių eismo įvykio rūšis transporto priemonių susidūrimas, eismas nereguliuojamas, kelio dangos tipas asfaltas, kuris apžiūros metu šlapias. Važiuojamosios kelio dalies plotis 6,7 m., kelkraščio plotis dešinėje 1,6 m, kelkraščio plotis kairėje 1,5m. Kelių eismo įvykio vietoje esantys kelio ženklai Nr. 332, Nr. 203, Nr. 605, Nr.606, Nr. 703, Nr. 108, važiuojamoji dalis paženklinta Nr.1.1, Nr.1.7, Nr. 1.15.3 ženklinimo linijomis. Apžiūra atliekama pagal automobilio „ Volvo FH“ v/n GN 6519 važiavimo kryptį, tai yra kelio Vievis –Maišiagala-Nemenčinė nuo Maišiagalos link Nemenčinės. Krovininis vilkikas „ Volvo FH “, v/n GN 6519 su priekaba „ Wielton PC 16 SB“, v/n M 9706 stovi 8,30 m atstumu iki kelio važiuojamosios dalies posūkio į Bukiškes, atstumas išmatuotas nuo priekabos galinių ratų. Nuo priekabos galinių ratų iki važiuojamosios dalies krašto iš dešinės yra 1,5m. Nuo priekabos priekinių ratų iki važiuojamosios dalies krašto iš dešinės yra 1,6m. Nuo automobilio „Volvo HH“ galinių ratų iš dešinės iki važiuojamosios dalies krašto iš dešinės yra 3,6m. ir 4m atstumas. Nuo „ Volvo FH “, priekinio rato iš dešinės iki važiuojamosios dalies krašto ir dešinės yra 8,5m. Automobilis „Mazda 626“, v/n ( - ) stovi 18,1m atstumu iki priekabos „ Wielton PC 16 SB“, galinių ratų. Nuo automobilio „ Mazda 626“ dešinės pusės ratų iki kelio važiuojamosios dalies krašto iš dešinės yra po 0,5m atstumas. Automobilis „Mazda 626“ stovi kelyje Vievis –Maišiagala-Nemenčinė nuo „ Volvo FH “ link Maišiagalos mstl.. Nuo automobilio „Mazda 626“ 2,1m atstumu link Maišiagalos stovi automobilis „T. Y.“, v/n ( - ), kuris stovi priešpriešinio eismo juostoje priekiu į Maišiagalos mstl. Nuo automobilio „T. Y.“, v/n ( - ) kairės pusės galinio rato iki kelio važiuojamosios dalies dešinės yra 1m atstumas, nuo automobilio kairės pusės priekinio rato iki kelio važiuojamosios dalies krašto iš dešinės yra 0,7 m atstumas. (1 tomas, b.l.13-27 ).

22Iš byloje, esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2013-04-08 protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas krovininis vilkikas „ Volvo FH “, v/n GN 6519, identifikacinis Nr. YV2AS02C27B480438, priklausantis SIA „ODARA“ Apžiūros metu užfiksuota :išoriniai sugadinimo požymiai: kairės pusės bamperis, priekinė dalis, variklio dangtis, radiatoriaus apdaila, kairės pusės sparnas, vairuotojo durelės, kairės pusės žibintai. Priekinių ir užpakalinių ratų vėžių plotis - 1,8m. Padangų protektoriaus brėžinys paprastas, KET reikalavimus atitinka, priekinės ir galinės ,,Firestone FS 400 Mochos 315/70“ R 22.5 , 2 vnt., galinės dalies I ašis „Michelin“ 315/70R 22.5, 4 vnt., II ašies „Longhong d 905/315/70 R44. Stabdžių sistemos manometro parodymas 9.1 bar. Vairo mechanizmo būklė, sukant vairo ratą judesiai persiduoda į priekinius ratus, sugadintas vairo stiprintuvas. Po eismo įvyko prie transporto priemonės pašaliniai asmenys prieiti galėjo (1 tomas, b.l. 28-29).

23IŠ byloje, esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2016-04-08 protokolo matyti, jog apžiūrėtas lengvasis automobilis „T. Y.“, v/n ( - ), identifikacinis Nr. ( - ), priklausantis T. B.. Apžiūros metu užfiksuota: išoriniai sugadinimo požymiai: Variklio dangtis kairėje pusėje, priekinis bamperis, kairės pusės žibintas bei rūko žibintas, kairės pusės sparnas, priekinis stiklas, stogas kairėj pusėje, kairės pusės priekinės ir galinės durelės, kairės pusės priekinis ratas ir padanga. Suveikė kairės pusės šoninė pagalvė. Priekinių ir užpakalinių ratų vėžių plotis - 1,6m. Padangų protektoriaus brėžinys paprastas, KET reikalavimus atitinka, priekinės ir galinės „GOOD YEAR ULTRA“ 6 zip 9 , 185/65 R15. Pavarų dėžės svirtis ties 5-a pavara, rankinis neužtrauktas. Vairo mechanizmo būklė, sukant vairo ratą judesiai persiduoda į priekinius varomuosius ratus, laisvoji eiga nepadidėjusi. Po eismo įvyko prie transporto priemonės pašaliniai asmenys prieiti galėjo (1 tomas, b.l. 36 - 43 )

24Iš byloje, esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3398/13(01) matyti, kad R. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 tomas ,b.l. 99).

25Iš byloje, esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 535/13(01) matyti, kad R. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda kairio antakio srityje, nosies kaulų lūžiais, kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose kairėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje ir dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityse: daugiaskevedriniais kaktikaulio, smilkinkaulio kairėje pusėje, abiejų akiduobių viršutinės sienelės ir akytkaulio lūžiais; kietojo smegenų dangalo plyšimu kairėje pusėje; kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairiame pusrutulyje; galvos smegenų sumušimu abiejose kaktinėse ir kairėje smilkininėje skiltyje. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu, smegenų koma. Mirties data 2013-04-17 d., 3 val.. R. B. lavone rasti sužalojimai: muštinė žaizda kairio antakio srityje, nosies kaulų lūžiai, kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruvos galvos mikštuose audiniuose kairėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje ir dešinėje kaktinėje-smilkininėje srityse; daugiaskeveldriniai kaktikaulio, smilkinkaulio kairėje pusėje, abiejų akiduobių viršutinės sienelės ir akytkaulio lūžiai; kietojo smegenų dangalo plyšimas kairėje pusėje; kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiame pusrutulyje; galvos smegenų sumušimas abiejose kaktinėse ir kairėje smilkininėje skiltyje. Sužalojimai padaryti autoįvykio metu ir visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pomirtinių sužalojimų R. B. lavone nėra. (1 tomas, b.l.101-104)

26Iš byloje, esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2013-07-19 išvados Nr. 11-1421( 13 ) matyti, jog šio eismo įvykio eiga tikėtina, buvo tokia. Automobilio „Volvo FH“, v/n GH 6519, su priekaba“ Wielton PC 16 SB“, v/n M 9706, vairuotojas V. K. važiuodamas keliu Maišiagala - Nemenčinė ir sankryžoje su keliu Širvintos – Bukiškės sukdamas į kairę link Širvintų, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur automobilis „Volvo FH“ judėdamas apie 12 km/h greičiu, kabinos priekiniu kairiuoju kampu susidūrė su priešpriešiais tiesiai per sankryžą apie 56 km/h greičiu važiavusio R. B. vairuojamu automobiliu“ T. Y.“, v/n ( - ). Po susidūrimo su automobiliu „Volvo FH“, automobilis „Toyota“ už važiuojamųjų dalių sankirtos, įvažiavo į kelio Nemenčinė-Maišiagala kairę pusę ir judėdamas apie 18 km/h greičiu slystamai kontaktavo su automobilio „ Mazda 626“, v/n ( - ) tikėtina, judėjusio apie 8 km/h greičiu, galiniu kairės pusės sparnu ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad sunkvežimio „Volvo FH“, v/n GH 6519, su priekaba“ Wielton PC 16 SB“, v/n M 9706, vairuotojas V. K., sankryžoje su keliu Širvintos-Bukiškės sukdamas į kairę link Širvintų, nedavė kelio priešinga kryptimi per sankryžą tiesiai važiavusiam R. B. vairuojamam automobiliui „T. Y.“, v/n ( - ). (2 tomas, b.l. 6-13)

27Iš byloje, esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3483/13(01) matyti, kad V. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (2 tomas, b.l.85 ).

28Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo V. K. kaltė, jog jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus neginčytinai įrodyta. LR BK 281 str. 5 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Nusikaltimo sudėtis yra materiali, ji nustato baudžiamąją atsakomybę už veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą) ir padarinius (įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus). Esant materialiai nusikaltimo sudėčiai byloje įrodinėtina aplinkybe tampa priežastinis ryšys tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Nagrinėjamu atveju vertinant V. K. veiksmus BK 281 str. prasme svarbu nustatyti jo padarytus eismo saugumo taisyklių pažeidimus bei priežastinį ryšį tarp kiekvieno kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Tai būtina sąlyga išvadai, koks būtent taisyklių pažeidimas priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais įvykio metu padariniais. Nors kaltinamasis V. K. savo kaltė nepripažino, tačiau jo kaltę neginčytinai patvirtina specialisto išvada, jog techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam įvykiui kilti buvo tai, kad V. K. vairuodamas sunkvežimį „Volvo FH‘ , valstybinis Nr. GH 6519, su priekaba „Wielton PC 16 SB, valstybinis Nr. M 9706, sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi per sankryžą tiesiai važiavusiam R. B. automobiliui „T. Y.“, valst. Nr. ( - ). Teisminio nagrinėjimo metu V. K. teigė, jog R. B. vairuojamas automobilis važiavo ne tiesiai, o būtent įvažiavo į sankryžą nuo Širvintų pusės. Tačiau, šią kaltinamojo V. K. versiją paneigia teisiamajame posėdyje apklaustas specialisto išvadą teikęs ekspertas V. Š., kuris parodė, jog jeigu „Toyota“ vairuotojas būtų atsitrenkęs priekine dalimi į sunkvežimio kabinos kairę pusę, būtų pasisukęs prieš laikrodžio rodyklę ir pasislinkęs stovėti ties sunkvežimio kairiu šonu. Ekspertas V. Š. posėdžio metu patvirtino, jog , negalimas toks eismo įvykio mechanizmas ir pagal išsidėstymą techniniu požiūriu yra neįtikėtina, negalima pagrįsti ir atkurti jokiomis programomis. Nėra jokių ir kitų objektyvių duomenų, jog, R. B. važiavo nuo Širvintų pusės. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojais apklausti, kitos avarijos dalyviai ( E. Ž. ir A. D.), kurių transporto priemonės stovėjo būtent kelyje nuo Širvintų pusės taip pat nepatvirtino, jog jiems pildant eismo įvykio deklaracijas, pro juos būtų pravažiavęs automobilis „T. Y.“. Nors specialisto išvada ,negali būti laikoma vieninteliu kaltės įrodymų ir turi būti vertinama visų įrodymų visumoje. Vertinant J. V. parodymus, kuris teigė kad prieš įvykį matė panašios spalvos ir formos transporto priemonę kaip „T. Y.“, tačiau nepatvirtino, jog mašina atvažiavo būtent nuo Širvintų pusės kaip teigė kaltinamasis V. K.. J. V. nurodė, jog tiksliai negali pasakyti ar mašina važiavo nuo Nemenčinės, ar nuo Bukiškio. Jeigu vertinant, kad mašina galėjo važiuoti nuo Bukiškio pusės pagal schema (1 tomas, b.l.15), tai smūgis turėtų būti į dešiniąją vilkiko pusę. Teisminio nagrinėjimo metu buvo atmestas gynybos prašymas skirti kompleksinę ekspertizę ( 4 tomas, b.l.195-198). Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas, patvirtino, jog vairo sugadinimas, užspaustas ratas ir vilkiko svoris specialisto išvadai įtakos neturi. Taigi įvertinus įrodymų visumą, tai yra specialisto paaiškinimus, jog techniniu požiūriu toks mechanizmas, jog R. B. atvažiavo nuo Širvintų pusės ir trenkėsi į kairįjį vilkiko „Volvo pusė neįmanomas ir liudytojų E. Ž. ir A. D. parodymus, kurie nematė nuo Širvintų pusės važiuojančio automobilio „T. Y.“, J. V. parodymus, kad panašus pagal spalva ir formą automobilis, tačiau nepatvirtina, kad būtent tas pats automobilis „T. Y.“ važiavo ne nuo Širvintų pusės, o nuo Nemenčinės ar Bukiškio ir atsižvelgus į tai, jog tuo atveju , kad važiuojant iš Bukiškio pusės smūgis turėtų būti į dešinę vilkiko pusę, visiškai paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, jog R. B. vairuojamas „T. Y.“ automobilis atvažiavo ne nuo Nemenčinės pusės. Todėl atmetus kaltinamojo V. K. iškeltą versiją, abejonių nekyla, jog pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, jog kaltinamasis sankryžoje sukdamas į kairę link Širvintų nedavė kelio priešinga kryptimi per sankryžą tiesiai važiavusiam automobiliui „T. Y.“, vairuojamam R. B., ko pasekoje įvyko susidūrimas ir dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. B. mirė. Todėl įvertinus įrodymų visumą, specialisto paaiškinimus, liudytojų parodymas teismas daro išvadą, jog specialisto išvada yra pagrįsta. Pats V. K. posėdžio metu teigė, jog kai suko į Širvintas, matomumas buvo mažas, nes ten yra nusileidimas žemyn, į Nemenčinės pusę truputį buvo kalniukas. Teigė, kad jo mašinos aukštis leidžia viską matyti. Tačiau ir posėdžio metu apklaustas J. V. patvirtino, jog nuo Nemenčinės pusės yra kalniukas, todėl nuokalnėje sukant į kairę matomumas yra nedidelis Taigi, nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. K. matydamas, jog matomumas priešinga kryptimi yra nedidelis ir sukdamas į kairę privalėjo būti ypatingai atsargus ir įsitikęs, jog iš priešingos pusės neatvažiuoja transporto priemonės. Taigi šiuo atveju kaltinamojo V. K. padarytas ( - ) reikalavimo, pažeidimas , kad sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi lygiareikšmiu kelių tiesiai važiuojančiai transporto priemonei buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį.

29Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 4., 9. punktų reikalavimus. KET 4., 9. punktų kaltinamajame akte įtvirtintų reikalavimų nurodymas yra perteklinis, todėl iš kaltinamojo akto šalintinos nuorodos į KET 4., 9. punkto reikalavimų pažeidimą.

30Dėl bausmės skyrimo

31K. V. K. padarė nusikalstamą veiką, kurios subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu, nes nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, bet pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

32Kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

33BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Bausmės dydis, įvertinus tai, jog kaltinamasis neteistas, nėra duomenų, jog Lietuvos Respublikoje buvo baustas už KET pažeidimus, todėl nustatytinas laisvės atėmimo bausmės terminas mažesnis nei jos vidurkis.

34Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas, bausmei individualizuoti reikšmingas, aplinkybes, t. y. įvertinęs jau aptartą nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad duomenų, jog kaltinamasis yra teistas ar baustas administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nėra, yra pensininkas pagrįstai daro išvadą kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam V. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas dvejų metų laikotarpiui, kartu skiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą – atsiprašyti nukentėjusiųjų.

35BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Pagal teismų praktiką, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, svarbia aplinkybe gali būti pripažintas ir ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Nagrinėjamu atveju, svarstant klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise, kadangi V. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia teise, t. y. vairuodamas transporto priemonę, vertintina ar nusikalstama veika padarė blaivus, kelių eismo taisyklių pažeidimus. Byloje nustatyta, kad V. K. neatsargią nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, nėra duomenų, jog sistemingai pažeidinėtų kelių eismo taisykles, todėl poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones netaikytina.

36D. C. ieškinio

37Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji T. B. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo civiliniais atsakovais pripažinti BTA draudimo bendrovę, įmonę „O. S.“ ir kaltinamajį V. K. ir prašo civilinius atsakovus įpareigoti atlyginti 29 604 LT, 50 ct ( 8574,05 EUR) turtinę žalą ir 30000 Lt ( 8688,60 EUR ) neturtinę žalą.

38Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio ir 111 straipsnio 1 dalies procesinėse normose yra įtvirtinta, kad dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ne tik įtariamajam (kaltinamajam), bet ir už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą.

39Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2007, 3K-3-682/2006, 3K-3-79/2008, 2K–609/2010). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-298/2007, 3K-3-210/2007).

40Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatoms, šioje byloje už V. K. didesnio pavojaus šaltiniu (Latvijos Respublikos įmonės SIA Odara) vykdant tarnybines pareigas padarytą žalą atsako įvykio metu buvęs jo darbdavys, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. Latvijos Respublikos įmonė SIA Odara kartu su draudimo bendrove, apdraudusia darbdaviui priklausančią transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu – BTA I. C..

41Dėl turtinės žalos

42Nukentėjusioji T. B. civiliniame ieškinyje nurodo, jog patyrė šią turtinę žalą: nepataisomai sugadintas automobilis „T. Y.“, kurio vertė 5900 Eur, automobilio „T. Y.“ transportavimo išlaidos iš eismo įvykio vietos -139, 02 EUR( 480 Lt), automobilio saugojimo aikštelės išlaidos 17,38 EUR ( 60 Lt), laidojimo išlaidos, tai yra laidojimo reikmenys -499,45 EUR ( 1724,50 Lt ) ir gedulingi pietūs 486,56 EUR ( 1680 Lt), paminklas ir kapavietės sutvarkymas 1552,36 EUR ( 5360 Lt )

43Civiliniu atsakovas BTA I. C.“ draudimas, nurodo, jog pripažinus kaltinamąjį kaltu V. K. kaltu draudimo bendrovė apskaičiavo draudimines išmokas, tai 4943, 52 EUR už sugadintą transporto priemonę, 139, 02 EUR automobilio transportavimo išlaidas, 17, 38 EUR aikštelės saugojimo išlaidas, 198 , 25 EUR laidojimo ritualines išlaidas, 486, 56 EUR gedulingų pietų išlaidas, 1552,36 EUR paminklo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog civilinis atsakovas „BTA I. C.“ draudimas , kaltinamąjį V. K. pripažinus kaltu prisiima įsipareigojimas už padarytą turtinę žalą. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji prašo kompensuoti automobilio išlaidas 5900 EUR , tai yra automobilio 2012-10-21 pirkimo sumą ( 1 tomas, b.l. 113). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nepateikė duomenų, jog transporto priemonės vertė įvykio dieną 2013-04-08 buvo 5900 EUR, todėl nagrinėjamu atveju automobilio vertė nustatoma pagal draudimo įmonės paskaičiuotą patirtos žalos atlyginimą dėl transporto priemonės T. Y., valst. Nr. GEN, sugadinimo įvykio metu-4943,52 U. T. pat iš civilinio ieškinio, vadovaujantis CK 6.291 straipsnio 2 dalimi, yra minusuojama nukentėjusiosios gauta 301,20 EUR dydžio vienkartinė savivaldybės išmokėta laidojimo pašalpą. Nukentėjusioji T. B. posėdžio metu patvirtino, jai buvo skirta vienkartinė laidojimo pašalpa. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies priteisiant 7337, 09 EUR sumą iš BTA Insurance C. T. B. naudai, likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas.

44Dėl neturtinės žalos.

45N. T. B. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 30000 Lt ( 8688, 60 EUR ) neturtinės žalos. Nurodo, jog šeima prarado artimiausią žmogų-tėtį ir vyrą. Dukros dėl netikėtos tėvo mirties patyrė nervinį šoką ir didelį skausmą. Kartu su vaikais kasdien jį lankė reanimacijoje. Dukros buvo prisirišusios prie tėvo, jos prarado artimą ryšį, kurio atkurti nebeįmanoma. Ji pati prarado artimą žmogų, su kuriuo santuokoje praleido beveik 20 metų. Neturtinę žalą prašo įvertinti po 10000 Lt ( 2896, 20 EUR ) jai ir jos dukroms D. B. ir A. B.. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, jog gyvenimas pasikeitė po vyro mirties, dabar viską prižiūrėti, tvarkyti mašiną, remontuoti, visas krūvis, kuris tarpusavy buvo padalintas, tenka jai. Kai žuvo vyras, jų dukroms buvo 15 ir 11 metų. Jie abu su vyru dirbo, prisidėdavo prie šeimos, po vyro žūties ji neteko šeimos maitintojo. Sau ir dukroms prašo po 10 000 Lt ( 2896, 20 EUR ). Po įvykio labai dideli išgyvenimai buvo, kiekvieną kartą šnekant apie tai ašaroja, nes sunku kalbėti, jie 18 metų kartu pragyveno, jis buvo mylimas vyras, mylimas tėvas. Ji netektį savųjų tarpe ir savyje išgyveno. Ikiteisminio tyrimo metu viena iš dukterų D. B. gim. 1996 -06-25 tapo pilnametė, todėl teisminio nagrinėjimo metu buvo pripažinta nukentėjusiąją. Apklausta teismo posėdžio metu parodė, jog po tėvo mirties gyvenimas pasikeitė ir finansiškai ir psichologiškai. Jaučia nuoskaudą, jog kaltinamasis po tėvo mirties jų nė neatsiprašė. Mamos civilinį ieškinį palaiko. Tėvui esant gyvam jų finansinė padėtis buvo geresnė. Žuvus tėčiui neteko galimybės mokėti už studijas, todėl negalėjo mokytis mokamose studijose. Jos ryšys su tėvu buvo labai artimas .

46Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala, yra vienas iš faktorių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2014, 2K-628/2013 ir kt.). Šioje byloje akivaizdu, kad nuteistasis, nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto pažeidė aukščiausią teisinį gėrį – žmogaus gyvybę. Neabejotina, kad žuvusiojo R. B., kaip ir kiekvieno žmogaus gyvybė, yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti jų artimųjų dėl netekties patirto dvasinio skausmo bei kančių. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos neturtinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (K. T. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Vis dėlto, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujamos beribės kompensacijos. Apie tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos A. T. (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

47Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal minėtą teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pažymėtina tai, kad civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).

48Byloje nukentėjusiąja pripažinta T. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą sau ir dviejų dukterų naudai dėl sutuoktinio taip pat ir dukterų tėvo netekties. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pirmiausiai pasisako dėl rato asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, žuvus artimam asmeniui. Pažymėtina, kad neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus jo giminaičių ratas, tačiau tie išgyvenimai patys savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Pagal Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas, todėl asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, sąrašas yra ribotas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis), neatsižvelgiant į jų darbingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2012, ). Tokią teismų praktiką patvirtina ir 1975 m. kovo 15 d. E. T. Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – E. T. narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo asmens mirties atveju trečiajam asmeniui už patirtas psichines kančias, o būtent nukentėjusiojo asmens sutuoktiniui, vaikams, tėvams ar sužadėtiniui, jeigu minėti asmenys palaikė glaudžius ryšius su nukentėjusiuoju asmeniu iki jo mirties (19 punktas). Nagrinėjamu atveju, eismo įvykio metu žuvo nukentėjusios T. B. sutuoktinis bei jos dukrų tėvas. Todėl nukentėjusioji žuvusiojo sutuoktinė T. B. ir žuvusiojo dukterys D. B. ir A. B. turi teisę į žalos atlyginimą. Nukentėjusios civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu 2014-06-06. Viena iš dukterų D. B. 2014-06-25 tapo pilnametė, tai yra įgijo savarankišką civilinį veiksnumą ir teisnumą. Todėl šiuo atveju turėjo reikšti savarankišką ieškinį, tačiau toks ieškinys iki įrodymų tyrimų pradžios teisme nebuvo pareikštas. Atsižvelgiant į tai D. B. išaiškintina , jog ji dėl neturtinės žalos atlyginimo turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

49Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusioms priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltus sunkius padarinius, kurie neatstatomi – žuvo žmogus, kuris buvo šeimos vyras, tėvas. Nukentėjusiajai po sutuoktinio mirties vienai teko rūpintis dukterų išlaikymo našta, kurios įvykio dieną buvo nepilnametės. Viena iš dukterų A. B. yra dar nepilnametė. Posėdžio metu nukentėjusiosios T. B. ir D. B. teigė, jog vyro , tėvo netektį išgyveno sunkiai. T. B. su vyru siejo 18 metu ryšys, todėl po kartu pragyventų tiek metų , staiga netekus mylimo vyro, neabejotinai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Posėdžio metu tiek T. B., tiek D. B. patvirtino, jog žuvusįjį siejo artimas ryšys su dukromis. D. B. posėdžio metu teigė, jog tėčio netektį stengėsi daugiau išgyventi savyje, kad neliūdinti mamos. Jaunesnioji sesuo ir dabar dar pasako, jog „jeigu tėtis būtų gyvas būtų kitaip“. Todėl neabejotina, jog ir žuvusiojo dukros taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Tėvo mirtis paveikė jų gyvenimą, ateities lūkesčius.

50Siekiant užtikrinti kaltinamojo, civilinio atsakovo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą bei realų nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimą, teismas atsižvelgia ir į kitus CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus. Vertinama žalą sukėlusio asmens kaltė, kuri pasireiškė neatsargumu. Teismų praktikoje už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgiama į kaltinamojo V. K. amžių, yra pensininkas.

51Įvertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes teismas, nesuabsoliutindamas kurio nors vieno iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, neignoruodamas kitų, o vertindamas jų visumą, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, taip pat atsižvelgia ir į teismų praktiką šios kategorijos bylose. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 15 000 iki 150 000 Lt (nuo 4344,30 iki 43443 eurų), (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013).

52Todėl atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose nukentėjusios T. B. prašoma neturtinė žala sau ir dukterų naudai po 10 000 Lt ( 2896, 20 EUR ), nėra per didelė.

53Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nuo 2012 m. birželio 11 d. neturtinei žalai atlyginti yra 5000 eurų. Taigi draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiima atsakomybę atlyginti 5000 eurų , tai yra 17 264 Lt neturtinę žalą. Todėl ši suma priteistina iš draudimo įmonės, o likusi atlyginti neturinė žala priteistina iš civilinio atsakovo SIA Odara, buveinė B. I. 22, Riga, Latvija.

54Nukentėjusiajai D. B. išaiškintina, jos teisė dėl jai priklausančios neturtinės žalos dydžio pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

55Dėl proceso išlaidų

56( - ) str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti kaltinamojo-Latvijos Respublikos piliečio, kuris nemoka proceso kalbos- valstybinės lietuvių kalbos, teisę į gynybą privalėjo dalyvauti gynėjas ir juo buvo paskirta advokatas A. Š.. LR ( - ) str. 2 dalis taip pat nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis LR ( - )305str., 307str,

Nutarė

57V. K. ( V. K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 5 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 3 ( trejiems) metams.

58Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies -1 punktą ir V. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 ( dviems) metams įpareigojant, atsiprašyti nukentėjusiųjų.

59N. T. B. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš draudimo bendrovės BTA I. C. „Se – 7337 EUR 09 eurocentų turtinei žalai atlyginti ir 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti, o iš civilinio atsakovo SIA Odaria, buveinė B. I. 22, Riga, Latvija, priteisti 792 EUR 40 eurocentų neturtinei žalai atlyginti , likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

60Išaiškinti nukentėjusiajai D. B. jos teisę pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

61Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

62Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida... 2. kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį,... 3. V. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto... 4. K. V. K. kaltės nepripažino ir teisme paaiškino, kad automobiliu „Volvo“... 5. N. T. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną ji dirbo, o vyras... 6. Nukentėjusioji D. B. 2016-04-28 teismo posėdyje paaiškino, kad šioje byloje... 7. Liudytojas E. L. teismo posėdyje paaiškino, kad matydamas nuotraukas,... 8. L. P. Š. (P. Š.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad maždaug pamena tą... 9. Liudytojas I. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbdamas Vilniaus... 10. L. R. Čerepanas (R. Č.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad pamena, jog... 11. L. R. G. (R. G.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai jis atvažiavo,... 12. Liudytoja E. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad negali pasakyti, kaip... 13. Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo eismo įvykis,... 14. Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo avarijos... 15. L. T. Semaško (T. S.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus... 16. L. Z. Simanovičius (Z. S.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba... 17. Liudytojas A. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pažįstamas... 18. Liudytojas A. S. (A. S.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsimena eismo... 19. Ekspertas V. Š. teismo posėdyje palaikė specialisto išvadą ir paaiškino,... 20. Civilinio atsakovo „BTA I. C.“ filialo Lietuvoje atstovė A. S., 2016-04-28... 21. Iš byloje esančio Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti,... 22. Iš byloje, esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir... 23. IŠ byloje, esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir... 24. Iš byloje, esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos... 25. Iš byloje, esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos... 26. Iš byloje, esančio Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2013-07-19... 27. Iš byloje, esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos... 28. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo... 29. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 4., 9. punktų reikalavimus.... 30. Dėl bausmės skyrimo... 31. K. V. K. padarė nusikalstamą veiką, kurios subjektyviosios pusės požymis... 32. Kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių... 33. BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės... 34. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu... 35. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi... 36. D. C. ieškinio ... 37. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji T. B. pareiškė civilinį ieškinį ir... 38. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio ir 111... 39. Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą... 40. Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatoms, šioje byloje už V. K.... 41. Dėl turtinės žalos... 42. Nukentėjusioji T. B. civiliniame ieškinyje nurodo, jog patyrė šią turtinę... 43. Civiliniu atsakovas BTA I. C.“ draudimas, nurodo, jog pripažinus... 44. Dėl neturtinės žalos.... 45. N. T. B. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 30000 Lt ( 8688, 60 EUR )... 46. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatyta, kad... 47. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai numatyti CK... 48. Byloje nukentėjusiąja pripažinta T. B. pareiškė civilinį ieškinį,... 49. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusioms... 50. Siekiant užtikrinti kaltinamojo, civilinio atsakovo ir nukentėjusiųjų... 51. Įvertinęs visas aukščiau nustatytas aplinkybes teismas, nesuabsoliutindamas... 52. Todėl atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose... 53. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 54. Nukentėjusiajai D. B. išaiškintina, jos teisė dėl jai priklausančios... 55. Dėl proceso išlaidų... 56. ( - ) str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 57. V. K. ( V. K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo... 58. Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2... 59. N. T. B. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš draudimo... 60. Išaiškinti nukentėjusiajai D. B. jos teisę pareikšti ieškinį dėl... 61. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl... 62. Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui...