Byla 1A-6-491/2017
Dėl 2016 m. gegužės 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo :

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant : prokurorui Ričardui Bendikui, nukentėjusiajam K. R., jo atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui, išteisintiesiems L. S., R. S., V. L., B. D. (U.), J. I., R. K., J. V. (O.), gynėjams advokatams Antanui Cemnolonskui, Ugniui Čižiūnui, Aidui Kazakevičiui, Arvydui Peneliui, Justinui Stauskui., Vaivai Savickienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Ričardo Bendiko ir nukentėjusiojo K. R. apeliacinius skundus dėl 2016 m. gegužės 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo :

3- L. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 24 str. 4 d. 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. 300 str. 3 d. jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 303 str. 5 d. 1 p.);

4- R. S. išteisintas pagal BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. 300 str. 3 d. jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

5- V. L. išteisintas pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

6- B. D. (U.) išteisinta pagal BK 182 str. 2 d. jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

7- pagal BK 300 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo IX-1495 redakcija) jai baudžiamoji byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (BK 95 str. 1 d. „b“ p., BPK 3 str. 1 d. 2 p.);

8- J. I. išteisinta pagal BK 182 str. 2 d. jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

9- pagal BK 223 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) jai baudžiamoji byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (BK 95 str. 1 d. „b“ p., BPK 3 str. 1 d. 2 p.);

10- R. K. išteisinta pagal BK 182 str. 2 d. jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

11- pagal BK 300 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo IX-1495 redakcija) jai baudžiamoji byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (BK 95 str. 1 d. „b“ p., BPK 3 str. 1 d. 2 p.);

12- J. V. (O.) išteisinta pagal BK 182 str. 2 d. jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

13- pagal BK 300 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo IX-1495 redakcija) jai baudžiamoji byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (BK 95 str. 1 d. „b“ p., BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

14Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Nustatė

151. Kaltinamieji L. S., R. S., V. L., B. D. (U.), J. I., R. K. ir J. V. (O.) buvo išteisinti kaltinant juos tuo, kad :

161. 1. laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, Pakruojo, Panevėžio rajonuose, tiksliau nenustatytoje vietoje, L. S., kaip nusikalstamų veikų organizatorius, veikdamas bendrininkų grupe su kitu organizatoriumi R. S. ir vykdytojais J. V. (O.), R. K., B. D. (U.), J. Š. (miręs) ir J. I., pagal išankstinį susitarimą vykdant kartu su R. S. parengtą planą – savęs neidentifikuojant, per artimus sau asmenis, klastojant dokumentus ir panaudojant suklastotus dokumentus, įgyti didžiąją dalį ŽŪB „R.“ (bendrovės kodas ( - ), registracijos adresas ( - ) pajų, o šiems asmenims tapus bendrovės nariais, turinčiais balsų daugumą, perimti ŽŪB „R.“ valdymą ir neteisėtai užvaldyti ŽŪB „R.“ turtą, organizavo didelės vertės turtinės teisės į ŽŪB „R.“ turtą įgijimą apgaule ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą ŽŪB „R.“ priklausantį didelės vertės turtą, o būtent : siekiant perimti ŽŪB „R.“ valdymą, L. S. su R. S. organizavo fiktyvų ŽŪB „R.“ pajaus pirkimą iš E. T. ir E. L. bendrininkų J. V. (O.), R. K., B. D. (U.), J. Š. vardu ir jų perpardavimą J. I., organizavo fiktyvų J. V. (O.), R. K., B. D. (U.), J. Š., J. I. priėmimą į bendrovės narius, J. I. išrinkimą bendrovės pirmininke, tuo tikslu organizavo netikrų dokumentų – ŽŪB „R.“ pajų pirkimo pardavimo sutarčių, prašymų priimti į ŽŪB „R.“ narius, visuotinio ŽŪB „R.“ narių susirinkimo protokolo pagaminimą, t.y.:

171.1.1. 2007 m. gruodžio mėnesio – 2008 m. sausio mėnesio laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje, L. S. su R. S. nurodė J. V. (O.) pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2006-12-05 ŽŪB „R.“ pajaus pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią J. V. (O.) iš E. T. perka ŽŪB „R.“ 125000 Lt vertės pajų už 45500 Lt; J. V. (O.) pasirašius ją, taip organizavo netikro dokumento – 2006-12-05 ŽŪB „R.“ pajaus pirkimo pardavimo sutarties, pagaminimą, nes 2006-12-05 J. V. (O.) iš E. T. ŽŪB „R.“ 125000 Lt vertės pajaus už 45500 Lt realiai nepirko; be to, jie nurodė J. V. (O.) pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2006-12-06 prašymą priimti ją į ŽŪB „R.“ bendrovės narius nuo 2006-12-06, ir J. V. (O.) tokį prašymą pasirašius, organizavo netikro dokumento – 2006-12-06 prašymo priimti J. V. (O.) į ŽŪB „R.“ bendrovės narius, pagaminimą, nes J. V. (O.) tokio prašymo 2006-12-06 nepateikė ir nepasirašė;

181.1.2. tuo pačiu laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje, L. S. su R. S. nurodė R. K. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2006-12-05 ŽŪB „R.“ pajaus pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią R. K. iš E. T. perka ŽŪB „R.“ 125000 Lt vertės pajų už 43750 Lt, ir R. K. ją pasirašius, organizavo netikro dokumento – 2006-12-05 ŽŪB „R.“ pajaus pirkimo pardavimo sutarties, pagaminimą, nes 2006-12-05 R. K. iš E. T. ŽŪB „R.“ 125000 Lt vertės pajaus už 43750 Lt realiai nepirko; be to, jie nurodė R. K. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2006-12-06 prašymą priimti ją į ŽŪB „R.“ bendrovės narius nuo 2006-12-06, ir R. K. jį pasirašius, organizavo netikro dokumento – 2006-12-06 prašymo priimti R. K. į ŽŪB „R.“ bendrovės narius pagaminimą, nes R. K. tokio prašymo 2006-12-06 nepateikė ir nepasirašė;

191.1.3. tuo pačiu laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Panevėžyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, L. S. su R. S. nurodė B. D. (U.) pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2006-12-05 ŽŪB „R.“ pajaus pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ji iš E. T. perka ŽŪB „R.“ 127000 Lt vertės pajų už 44450 Lt, ir B. D. (U.) ją pasirašius, organizavo netikro dokumento – 2006-12-05 ŽŪB „R.“ pajaus pirkimo pardavimo sutarties, pagaminimą, nes 2006-12-05 B. D. (U.) iš E. T. ŽŪB „R.“ 127000 Lt vertės pajaus nepirko; be to, jie nurodė B. D. (U.) pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2006-12-06 prašymą priimti ją į ŽŪB „R.“ bendrovės narius nuo 2006-12-06, ir B. D. (U.) jį pasirašius, organizavo netikro dokumento – 2006-12-06 prašymo priimti B. D. (U.) į ŽŪB „R.“ bendrovės narius, pagaminimą, nes B. D. (U.) tokio prašymo 2006-12-06 nepateikė ir nepasirašė;

201.1.4. tuo pačiu laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Panevėžio rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, L. S. su R. S. per E. T. nurodė L. A. surašyti ir kartu su E. T. pasirašyti ŽŪB „R.“ 2008-01-28 visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. 1, kuriame nurodė įtvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2008-01-28 vyko visuotinis ŽŪB „R.“ narių susirinkimas, kuriame dalyvavo bendrovės nariai E. T., turintis 190290 Lt pajų, kas sudaro 14 %, D. I., turintis 257670 Lt pajų, kas sudaro 19 %, R. K., turinti 125000 Lt pajų, kas sudaro 9 %, J. V. (O.), turinti 130000 Lt pajų, kas sudaro 10 %, B. D. (U.), turinti 127000 Lt pajų, kas sudaro 9 % visų bendrovės pajų suteikiamų balsų ir kurio metu buvo svarstytas J. I. prašymas dėl jos priėmimo į bendrovės narius, bendrovės pirmininko rinkimai, naujų įstatų tvirtinimas, valstybinės žemės pirkimas –taip jie organizavo netikro dokumento pagaminimą, nes toks ŽŪB „R.“ visuotinis narių susirinkimas 2008-01-28 realiai nevyko, o protokole užfiksuoti sprendimai nebuvo svarstomi ir priimti;

211.1.5. tuo pačiu laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Pakruojo ir Panevėžio rajonuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, L. S. su R. S. :

22- nurodė J. V. (O.) su J. I. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2008-01-29 ŽŪB „R.“ pajaus pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią J. V. (O.) J. I. parduoda 125000 Lt dydžio pajų už 500000 Lt, o J. I. įsipareigoja J. V. (O.) sumokėti pajaus kainą iki 2008-12-01, ir J. V. (O.) bei J. I. ją pasirašius, organizavo netikro dokumento pagaminimą, nes J. V. (O.) J. I. ŽŪB „R.“ pajų 2008-01-29 už 500000 Lt nepardavė;

23- nurodė R. K. su J. I. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2008-01-29 ŽŪB „R.“ pajaus pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią R. K. J. I. parduoda 125000 Lt dydžio pajų už 500000 Lt, o J. I. įsipareigoja jai iki 2008-12-01 sumokėti pajaus kainą, ir R. K. bei J. I. ją pasirašius, organizavo netikro dokumento pagaminimą, nes R. K. J. I. ŽŪB „R.“ pajaus už 500000 Lt nepardavė;

24- nurodė B. D. (U.) su J. I. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2008-01-29 ŽŪB „R.“ pajaus pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią B. D. (U.) J. I. parduoda 127000 Lt dydžio pajų už 500000 Lt, o J. I. įsipareigoja jai sumokėti pajaus kainą iki 2008-10-01, ir B. D. (U.) bei J. I. ją pasirašius, organizavo netikro dokumento pagaminimą, nes B. D. (U.) J. I. ŽŪB „R.“ pajaus už 500 000 Lt nepardavė;

251.1.6. tuo pačiu laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Panevėžio rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, L. S. su R. S. nurodė J. Š. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2008-02-07 ŽŪB „R.“ pajaus pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią J. Š. iš E. L. perka ŽŪB „R.“ 257669,57 Lt vertės pajų už 350000 Lt, ir J. Š. ją pasirašius, organizavo tikro dokumento – 2008-02-07 ŽŪB „R.“ pajaus pirkimo pardavimo sutarties, suklastojimą, nes 2008-02-07 J. Š. iš E. L. ŽŪB „R.“ 257669,57 Lt vertės pajaus už 350 000 Lt nepirko; po to, jie 2008 m. sausio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Panevėžio rajone, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nurodė J. Š. ir J. I. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą 2008-02-29 ŽŪB „R.“ pajaus pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią J. Š. parduoda 255669, 57 Lt vertės pajų J. I. už 500000 Lt, o ši įsipareigoja jam iki 2008-09-01 sumokėti pajaus kainą; J. Š. ir J. I. ją pasirašius, organizavo netikro dokumento pagaminimą, nes J. Š. J. I. ŽŪB „R.“ pajų už 500000 Lt nepardavė;

261.1.7. L. S. su R. S., neteisėtai perėmę ŽŪB „R.“ valdymą, organizavo netikrų dokumentų –visuotinio narių susirinkimo protokolų, ŽŪB „R." vardu išrašytų paprastųjų neprotestuotinų vekselių pagaminimą ir panaudojimą, t. y. :

27- 2008 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Panevėžio rajone, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per J. I. nurodė L. A. surašyti ir kartu su J. I. pasirašyti ŽŪB „R." 2008-06-02 susirinkimo protokolą Nr. 2, kuriame nurodė įtvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog 2008-06-02 vyko visuotinis ŽŪB „R." narių susirinkimas, kuriame dalyvavo J. I., J. Š., kad jo metu buvo nutarta laiduoti ir pasirašyti paprastuosius neprotestuotinus vekselius už J. I. pirktus ŽŪB „R.“ pajus pagal žinomai netikras 2008-01-29, 2008-02-29 pajų pirkimo sutartis su R. K., J. Š., B. D. (U.) ir J. V. (O.) už 2000000 Lt, ir tokiu būdu organizavo netikro dokumento pagaminimą, nes toks visuotinis ŽŪB „R." narių susirinkimas 2008-06-02 nevyko ir ŽŪB „R." nariai tokio sprendimo nepriiminėjo;

28- nurodė J. I. žinomai netikro dokumento – ŽŪB „R." 2008-06-02 susirinkimo protokolo Nr. 2, pagrindu 2008-06-11 ŽŪB „R." vardu išrašyti keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos ŽŪB „R." be sąlygų įsipareigojo iki 2008-06-30 sumokėti po 500000 Lt J. V. (O.), R. K., B. D. (U.) ir J. Š., ir J. I. juos išrašius bei pasirašius, pateikė juos R. K. ir J. V. (O.), tokiu būdu organizavo netikrų dokumentų pagaminimą ir taip apgaule panaudojant žinomai netikrus dokumentus padarė didelę žalą ŽŪB „R.", nes savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į ŽŪB „R." 2000000 Lt vertės turtą;

291.1.8. tęsdami nusikalstamą veiką, L. S. su R. S., siekdami panaikinti tariamą bendrininkės J. I. 2000000 Lt įsiskolinimą ŽŪB „R.“ už 2008-06-11 išrašytus keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 500000 Lt J. V. (O.), R. K., B. D. (U.) ir J. Š., per J. I. nurodė L. A. surašyti ir kartu su J. I. pasirašyti 2008-06-03 ŽŪB „R." visuotinio bendrovės narių susirinkimo protokolą Nr.3, kuriame nurodė įtvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog 2008-06-03 vyko visuotinis ŽŪB „R." narių susirinkimas dalyvaujant J. I., J. V. (O.), kurio metu buvo nutarta ŽŪB „R.“ nupirkti iš J. I. ŽŪB „R.“ 1080887,18 Lt vertės pajų už 2000000 Lt, atsiskaityti už pajus, ir J. I. su A. K. surašius ŽŪB „R." pajaus pirkimo –pardavimo sutartį bei tarpusavio užskaitymo aktą, taip organizavo netikro dokumento pagaminimą, nes toks visuotinis ŽŪB „R." narių susirinkimas 2008-06-03 nevyko ir ŽŪB „R." nariai tokio sprendimo nepriiminėjo, bei tokiu būdu panaudojant žinomai netikrą dokumentą buvo panaikintas J. I. įsiskolinimas ŽŪB „R.“, o ŽŪB „R.“ liko skolingi R. K., J. Š., B. D. (U.) ir J. V. (O.) bendrai 2000000 Lt;

301.1.9. L. S. ir R. S. neteisėtai įgiję didelės vertės turtinę teisę į ŽŪB „R." 2000000 Lt vertės turtą, tęsdami savo nusikalstamą veiką apgaule įgyti ŽŪB „R.“ turtą, organizavo netikrų dokumentų – ŽŪB „R." vardu išrašytų paprastųjų neprotestuotinų vekselių panaudojimą, o būtent : 2008 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Panevėžio rajone, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nurodė R. K., J. Š., B. D. (U.) ir J. V. (O.) pateikti notarui žinomai netikrus 2008-06-11 ŽŪB „R." vardu išrašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais ŽŪB „R." be sąlygų įsipareigojo iki 2008-06-30 sumokėti jiems po 500000 Lt; 2008-07-03 J. Š., R. K., J. V. (O.), o 2008-07-04 ir B. D. (U.) šiuos vekselius pateikė Šiaulių miesto VI-ajam notarų biurui Šiauliuose, Žemaitės g. 41, ir 2008-07-04 bei 2008-07-08 notaras D. J. išdavė vykdomuosius įrašus R. K., J. Š., J. V. (O.) bei B. D. (U.), kuriuos šie priverstiniam vykdymui 2008-07-09 perdavė antstoliui M. A., dirbančiam ( - ); antstolis 2008-07-10 areštavo ŽŪB „R.“ turtą – pasėlius, siekiant juos priverstinai pardavus patenkinti kreditorių reikalavimus, jie sutarė areštuotus pasėlius parduoti K. R., tačiau pasėlių pardavimo akto 2008-08-20 nepatvirtinus Panevėžio miesto apylinkės teismui, ŽŪB „R." pasėlių pardavimas K. R. neįvyko, taip apgaule kartu su bendrininkais pagaminant ir panaudojant žinomai netikrus dokumentus savo ir bendrininkų naudai, pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą – ŽŪB „R." 2000000 Lt vertės, turtą, ir padaryti ŽŪB „R." didelę turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir bendrininkų valios, nes Panevėžio miesto apylinkės teismas atsisakė tvirtinti pasėlių pardavimo aktą, o kito areštuotino turto, kurį būtų galima priverstinai parduoti, ŽŪB „R." neturėjo;

311.2. L. S. ir R. S. 2008 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Pakruojyje, Panevėžyje ir Panevėžio rajone, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdami kaip organizatoriai bei bendrininkų grupė su vykdytojais V. L., J. V. (O.), R. K. pagal išankstinį bendrininkų grupės susitarimą, organizavo didelės vertės turtinės teisės į K. R. turtą įgijimą apgaule ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą – K. R. didelės vertės turtą, t. y. :

321.2.1. 2008 m. liepos mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Panevėžyje, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, L. S. su R. S. pasiūlė K. R. už 1500000 Lt pirkti ŽŪB „R.“ (bendrovės kodas ( - ), registracijos adresas ( - ) valdomus pastatus, nuslepiant nuo jo aplinkybę, kad pastatai priklauso ne jiems ir ne ŽŪB „R.“, o AB „Hansa lizingas“, ir kad jie AB „Hansa lizingas“ nėra įgalioti atlikti tokį pardavimą; K. R. sutikus įsigyti pastatus, tačiau neturint lėšų, iš anksto žinant, kad jie nevykdys savo įsipareigojimų, pasisiūlė jam paskolinti 1500000 Lt, melagingai žadant pinigus pervesti savaitės laikotarpyje, R. S. suradus tariamą pinigų skolintoją V. L., organizavo žinomai netikrų dokumentų pagaminimą – 2008-08-01 ( - ) banko Panevėžio filialo patalpose ( - ), dalyvaujant J. V. (O.) ir R. K., pateikė K. R. pasirašyti R. K. surašytą 2008-08-01 paskolos sutartį, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad V. L. suteikia K. R. 1500000 Lt paskolą, bei tos pačios dienos paprastąjį vekselį kaip sutarties priedą, kuriuo K. R. įsipareigojo iki 2008-09-01 be sąlygų sumokėti V. L. 1500000 Lt, K. R. pasirašius sutartį ir vekselį bei juos perdavus L. S., taip apgaule pagaminant netikrus dokumentus padarė didelę žalą K. R., nes savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į jo 1500000 Lt vertės turtą;

331.2.2. tęsdami šią nusikalstamą veiką, 2008 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žinodami, kad 2008-08-01 paskolos sutartis yra suklastota ir K. R. 1500000 Lt paskola nebuvo suteikta, nurodė J. V. (O.) pateikti V. L. pasirašyti tyrimo metu nenustato asmens surašytą 2008-09-01 pareiškimą, adresuotą K. R., kuriuo jis įteikė K. R. 2008-08-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį; bei 2008-09-03 pranešimą, adresuotą K. R., kuriuo jis informuojamas apie jo įsipareigojimus, po to per J. V. (O.) nurodė V. L. šiuos dokumentus ir 2008-08-01 paprastąjį vekselį su prašymu dėl vykdomojo įrašo pateikti notarui; 2008-09-04 Šiaulių miesto VI-ojo notarų biuro notaras D. J. išdavė vykdomąjį įrašą Nr.2168, kurį V. L. vykdymo veiksmams atlikti 2008-09-08 pateikė antstolei V. Ž., dirbusiai ( - ); antstolei priėmus vykdomąjį dokumentą, pradėjus vykdomąją bylą Nr.113/08/1454 ir 2008-09-09 areštavus K. R. turtą: džiovyklą ( - ), 34000 Lt vertės; daržovių sandėlį ( - ), 212000 Lt vertės; grūdų sandėlį ( - ), 150000 Lt vertės; 36 žemės sklypus ( - ) rajone 531530 Lt bendros vertės, pinigines lėšas – 580000 Lt, buvusias pas antstolį M. A., viso K. R. turto už 1507530 Lt, taip apgaule pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą – K. R. 1500000 Lt turtą, ir padaryti jam didelę turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir bendrininkų valios, nes 2008-09-22 Pakruojo rajono apylinkės teismas sustabdė vykdomąją bylą Nr.113/08/1454;

341.3. Kaltinamajai J. I. baudžiamoji byla suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui nutraukta kaltinant ją tuo, kad ji, dirbdama ŽŪB „R." (įmonės kodas ( - ), buveinė ( - ) direktore ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (BAĮ) 21 str. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2008-08-22 apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą šios bendrovės buhalterinę apskaitą ir paslėpė apskaitos dokumentus, o būtent : pažeisdama BAĮ 6 str. 2 d. reikalavimus, nepateikė į apskaitą įtraukti ir apskaitos registruose užregistruoti dokumentų, pagrindžiančių šias pajų pirkimo – pardavimo operacijas: savo 2000000 Lt įsiskolinimo bendrovei ir 2000000 Lt skolos atskirai po 500 000 Lt kreditoriams J. Š., J. V. (O.), R. K. ir B. D. (U.) už parduotus pajus; 2000000 Lt nuosavybės dalį kaip savo pajaus su minuso ženklu, t. y. kad bendrovės įsigytas savas 2000000 Lt pajus mažina kapitalą ir 2000000 Lt skolą jai kaip kreditorei; savo 2000000 Lt įsiskolinimo bendrovei padengimo su bendrovės 2000000 Lt skola jai; neužregistravo 568496, 56 Lt vertės grūdų trūkumo, 15858, 29 Lt vertės grūdų pertekliaus ir 15858, 29 Lt kitų pajamų, 562904 Lt skolos AB „Vilniaus paukštynas", 477061, 14 Lt vertės atsargų – grūdų, ir 85842, 86 Lt pirkimo PVM; pažeisdama BAĮ 19 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, nenustatytoje vietoje paslėpė ŽŪB „R.“ pajininkų turto apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, visuotinių narių susirinkimų protokolus ir kitus dokumentus, susijusius su pajų apskaita, savo gyvenamosiose patalpose ( - ), paslėpė pajininkų sąrašus su pajų dydžiais ir pajų pasikeitimais vertine išraiška 2005 – 2008 metais, dėl ko buvo negalima iš dalies nustatyti bendrovės 2008 m. turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

352. Apeliaciniu skundu prokuroras R. Bendikas prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl L. S. ir R. S. išteisinimo pagal BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. 300 str. 3 d., dėl V. L. išteisinimo pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.; dėl B. D., J. I., R. K. ir J. V. išteisinimo pagal BK 182 str. 2 d. (dėl ŽŪB „R.“ dokumentų suklastojimo ir panaudojimo bei apgaule įgyto ŽŪB „R.“ turto); bei pakeisti nuosprendžio dalį dėl baudžiamosios bylos nutraukimo B. D., J. I., R. K., J. V. pagal BK 300 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį :

36Pripažinti L. S. kaltu ir jį nuteisti :

37- dėl organizavimo suklastoti ir panaudoti ŽŪB „R.“ dokumentus pagal BK 24 str. 4 d. 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu 1 metams;

38- dėl organizavimo apgaule įgyti ŽŪB „R.“ turtą pagal BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams;

39- dėl organizavimo suklastoti ir panaudoti 2008-08-01 paskolos sutartį su K. R. pagal BK 24 str. 4 d. 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu 1 metams;

40- dėl organizavimo apgaule įgyti K. R. turtą pagal BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams.

41Pagal BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, skirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

42Pagal BK 75 str. 1, 2 d., 71 str., atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 metus. Į bausmės laiką jam įskaityti suėmime išbūtą laiką;

43Pripažinti R. S. kaltu ir jį nuteisti :

44- dėl organizavimo suklastoti ir panaudoti 2008-08-01 paskolos sutartį su K. R. pagal BK 24 str. 4 d. 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu 1 metams;

45- dėl organizavimo apgaule įgyti K. R. turtą pagal BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams.

46Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

47Pagal BK 75 str. 1, 2 d., 71 str., atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 metus;

48Pripažinti V. L. kaltu ir jį nuteisti :

49- dėl suklastojimo ir panaudojimo 2008-08-01 paskolos sutarties su K. R. pagal BK 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

50- dėl apgaule įgytos didelės vertės turtinės teisės į K. R. turtą pagal BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams.

51Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

52Pagal BK 75 str. 1, 2 d., 71 str., atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 metus;

53Pripažinti B. D. kalta ir ją nuteisti :

54- dėl suklastojimo ir panaudojimo ŽŪB „R.“ dokumentų pagal BK 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

55- dėl apgaule įgytos didelės vertės turtinės teisės į ŽŪB „R.“ turtą ir pasikėsinimo įgyti ŽŪB „R.“ didelės vertės turtą pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.

56Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti jai galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

57Pagal BK 75 str. 1, 2 d., 71 str., šios bausmės vykdymą atidėti 1 metams laiko, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 metus;

58Pripažinti J. I. kalta ir ją nuteisti :

59- dėl suklastojimo ir panaudojimo ŽŪB „R.“ dokumentų pagal BK 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

60- dėl apgaule įgytos didelės vertės turtinės teisės į ŽŪB „R.“ turtą ir pasikėsinimo įgyti ŽŪB „R.“ didelės vertės turtą pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.

61Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti jai galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

62Pagal BK 75 str. 1, 2 d., 71 str., šios bausmės vykdymą atidėti 1 metams laiko, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 metus;

63Pripažinti R. K. kalta ir ją nuteisti :

64- dėl suklastojimo ir panaudojimo ŽŪB „R.“ dokumentų pagal BK 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

65- dėl apgaule įgytos didelės vertės turtinės teisės į ŽŪB „R.“ turtą ir pasikėsinimo įgyti ŽŪB „R.“ didelės vertės turtą pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.

66Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti jai galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

67Pagal BK 75 str. 1, 2 d., 71 str., šios bausmės vykdymą atidėti 1 metams laiko, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 metus;

68Pripažinti J. V. kalta ir ją nuteisti :

69- dėl suklastojimo ir panaudojimo ŽŪB „R.“ dokumentų pagal BK 300 str. 3 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

70- dėl apgaule įgytos didelės vertės turtinės teisės į ŽŪB „R.“ turtą ir pasikėsinimo įgyti ŽŪB „R.“ didelės vertės turtą pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.

71Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti jai galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

72Pagal BK 75 str. 1, 2 d., 71 str., šios bausmės vykdymą atidėti 1 metams laiko, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 2 metus.

73Tenkinti K. R. civilinį ieškinį ir priteisti jį solidariai iš L. S., R. S. ir V. L..

742.1. Skunde prokuroras cituoja nuosprendžio rezoliucinę dalį, išteisintiesiems pareikštų kaltinimų esmę, teismo motyvus bei išvadas, BPK 20 str. 5 d. dėl bylos įrodymų vertinimo, ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai įvertino bylos įrodymus, neatskleidė jų turinio, nevertino jų kompleksiškai, nepalygino jų tarpusavyje, nepašalino prieštaravimų tarp jų ir taip pažeidė BPK 20 str. 5 d. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje L. S., R. S., V. L., B. D., J. I., R. K. ir J. V. išteisinimas pagal BK 182 str. 2 d. grindžiamas išvada, jog nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji naudojo apgaulę, siekdami neteisėtai užvaldyti kitiems asmenims – ŽŪB „R.“ ir K. R. priklausantį turtą, kaltinimai šioje byloje kaltinamiesiems grindžiami nepagrįstai kriminalizavus tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Tokia teismo išvada, kaip teigiama apeliaciniame skunde, padaryta nesilaikant procesinių įrodymų vertinimo principų, išvadų argumentavimo, todėl teismo padaryti pažeidimai laikytini esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, o pateiktas padarytų veikų kvalifikavimas neatitinka tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo reikalavimų.

752.2. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad pirmos instancijos teismo išvada dėl BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių nebuvimo išteisintųjų veikoje ir netinkamai motyvuota. Teismas nuosprendyje nurodo, kad visi kaltinamųjų veiksmai buvo sąlygoti jų siekiu sudarant sandorius parduoti ŽŪB „R.“ pajus ar kitą turtą. Sudarydamos šiuos sandorius visos šalys vadovavosi buhalteriniais dokumentais, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo netikslūs ir neatspindėjo realios bendrovės finansinės padėties. Tai patvirtina, kad sudarant sandorius nei viena šalis nesiekė iškraipyti objektyvios tiesos ir neturėjo tikslo ką nors apgauti. Susipažinus su kaltinamųjų ganėtinai prieštaringais parodymais, neaišku, kaip jie patvirtina faktą, kad sudarant sandorius nei viena šalis nesiekė iškraipyti objektyvios tiesos ir neturėjo tikslo ką nors apgauti, taip pat neaišku, apie kokius sandorius ir kokias šalis nuosprendyje kalbama. Nors teismo nuosprendyje nurodyti kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti bylos dokumentai, tačiau jame nenurodyta, kokią įrodomąją reikšmę jie turi teismui darant išvadą dėl nusikalstamų veikų požymių nebuvimo kaltinamųjų veikoje. Byloje esantys įrodymai ir teismo nuosprendyje pateikta argumentacija tokios teismo išvados nepagrindžia. Priešingai negu nurodoma nuosprendyje, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog kaltinamųjų veiksmai atitiko ne baudžiamuosius, o civilinius teisinius santykius.

762.3. Prokuroras skunde cituoja kasacinio teismo praktiką ir teigia, kad sukčiavimo esmė – neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-322/2013). Sukčiavimo objektyvieji požymiai – apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Sukčiavimas padaromas tiesiogiai tyčia: kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2010, 2K-346/2012, 2K-589/2013, 2K-161/2013). Sukčiavimo nusikaltimo padariniai reiškiasi svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės išvengimu arba jos panaikinimu ir tai lemia turtinės žalos nukentėjusiajam padarymą. Sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino. Sukčiavimas padaromas apgaule, kuri naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko naudojama apgaulė turi būti esminė, t.y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Apgaulė yra esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė naudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtinę teisę arba išvengia, ar panaikina teisėtą turtinę prievolę. Paprastai suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus (sutartis), patvirtinančius juridinį faktą ar liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą, ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba galimą užvaldyto turto išieškojimą.

772.4. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal byloje surinktus duomenis L. S. sugalvojo nusikalstamą schemą kaip savęs neidentifikuojant neteisėtai užvaldyti ŽŪB „R.“ turtą, o tretiesiems asmenims (kitiems pajininkams, bendrovės kreditoriams, valstybinėms įstaigoms ir pan.) parodant, kad neva visi veiksmai, susiję su ŽŪB „R.'“ pajų įsigijimu ir jos turto perleidimu, buvo teisėti. Įgyvendinant šį sumanymą pirmiausia reikėjo perimti ŽŪB „R.“ valdymą, ir tuo tikslu L. S. organizavo fiktyvų ŽŪB „R.“ pajaus pirkimą iš E. T. ir E. L., nurodė suklastoti 2006-12-05, 2008-01-29, 2008-02-07, 2008-02-29 ŽŪB „R.“ pajų pirkimo pardavimo sutartis, 2006-12-06 prašymus priimti į ŽŪB „R.“ naujus bendrovės narius. Šias aplinkybes patvirtina baudžiamosios bylos duomenys, kurių pirmos instancijos teismas visiškai nevertino. Liudytojas E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 ar 2008 metais buvo nuspręsta parduoti ŽŪB „R." kitiems žmonėms. Netrukus atsirado bendrovės pirkėjas L. S., su kuriuo ir vyko visos derybos dėl ŽŪB „R." pardavimo. Tuo metu, kai L. S. ir A. K. surašinėjo pajų pirkimo – pardavimo dokumentus, jis matė, kad pajai perkami kažkokių moterų vardu, nors realiai jokios pašalinės moterys tame sandėryje nedalyvavo. L. S. jam pažadėjo sumokėti pinigus per pusę metų – iki 2008 metų rugsėjo mėn. Liudytojas E. L. parodė, kad pajų pirkimas – pardavimas galėjo būti 2008 metais, E. T. suvedė jį su pirkėjais R. S. ir vyriškiu, vardu L. Pirkimo sutartyje, grafoje „pirkėjas“, buvo nurodyta moteriškės pavardė. Pinigų už parduotus pajus jis negavo. Liudytojas V. M. parodė, kad jam žinoma, jog 2008 m. sausio mėnesį ŽŪB „R." nusipirkę asmenys nupirko E. T. pajus, dar supirko juos ir iš smulkių pajininkų. Jam D. V. sakė, kad derybas L. T. dėl ŽŪB „R.“ pardavimo vedė su dviem žmonėmis, kurių vardai yra R. ir L. Liudytoja O. M. nurodė, kad 2008 m. sausio pabaigoje buvo perrašyti pajai, bet kam konkrečiai, ji jau nebežino. Prisimena tik tiek, kad 2008 m. sausio pabaigoje, pavakary, į ŽŪB „R.“ bendrovės administracinį pastatą atvažiavo E. T. ir L., kurio pavardės ji nežino. Tuo metu bendrovėje buvo ji ir K. E. T. pasakė, kad parduoda ŽŪB „R.“ bendrovę ir liepė paruošti dokumentus dėl pajų perrašymo. Ji prisiminė, kad pajai buvo perrašyti ant trijų moterų – K., O. ir U. Prokuroro teigimu, paminėtiems liudytojų parodymams neprieštarauja ir kaltinamųjų R. K., J. V., B. D. parodymai, kad fiktyvų ŽŪB „R.“ pajų pirkimą organizavo būtent kaltinamasis L. S.. Skunde nurodoma, kad 2012-09-03 ikiteisminio tyrimo metu atliktoje papildomoje įtariamojo L. S. apklausoje šis parodė, kad viskas prasidėjo 2008 m. vasario – kovo mėnesiais, kuomet jis bei R. S. pradėjo vesti derybas ir pokalbius su E. T. dėl ŽŪB „R." pirkimo. E. T. pateikė duomenis apie bendrovę, juos tenkino suderėta kaina, kuri buvo sumokėta tiesiogiai E. T.. Lėšos buvo per pusę jo su R. S.. E. T. turėjo savo nuosavybėje didžiąją dalį pajų, todėl įgijus bendrovę jie buvo užrašyti ant J. V. – O., R. K., J. Š., B. U. – D.. Tokiu būdu buvo sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys, jog E. T. parduoda pajus minėtiems asmenims, tačiau realiai sutartys buvo sudarytos atgaline data. ŽŪB „R.“ pajų pirkimo – pardavimo sutarčių suklastojimas pasireiškė tuo, kad jose buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie neva įvykusius ŽŪB „R.“ pajų pirkimo – pardavimo sandorius, nors iš tikrųjų J. V., R. K., B. D. ir J. Š. ŽŪB „R.“ pajų iš E. T. ir L. L. nepirko, o tik pasirašė kaltinamojo L. S. jiems pateiktas sutartis, todėl J. V., R. K., B. D. bei J. Š. parduoti pajų J. I. negalėjo. Apie pajaus pirkimo – pardavimo J. V., R. K., B. D., J. Š. sutarčių fiktyvumą žinojo ir J. I.. Tai patvirtina kaltinamųjų R. K., J. V. parodymai, jog pajų pirkimo – pardavimo sutartys buvo pasirašomos ŽŪB „R.“, dalyvaujant L. S. ir J. I., kuri teiravosi jo apie tai, kurias sutartis reikia sunaikinti. Liudytoja O. M. parodė, kad pajų pirkimas – pardavimas buvo įformintas 2006 metais, nors realiai jie buvo pirkti 2008 metais. J. I. jai liepė įtraukti, kad pajai pirkti 2006 metais.

782.5. Toliau įgyvendinant sumanymą neteisėtai perimti ŽŪB „R.“ valdymą, buvo suklastotas 2008-01-28 visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 1, kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad 2008-01-28 vyko visuotinis ŽŪB „R.“ narių susirinkimas, kuriame dalyvavo bendrovės nariai E. T., D. I., R. K., J. V., B. D., ir jo metu buvo svarstytas J. I. prašymas dėl jos priėmimo į bendroves narius, bendrovės pirmininko rinkimai, naujų įstatų tvirtinimas, valstybinės žemės pirkimas, nors toks ŽŪB „R." visuotinis narių susirinkimas 2008-01-28 nevyko, o R. K., J. V., B. D. nebuvo ŽŪB „R." bendrovės nariai. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas per savo organus, kurių kompetenciją ir funkcijas nustato įstatymai ir juridinių asmenų steigimo dokumentai. Nagrinėjamu atveju ŽŪB „R.“ teisėtai išrinkto vadovo nebuvo, o neteisėtai ŽŪB „R." pirmininke išrinktos J. I., kaip bendrovės vadovės, priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais. J. I., žinodama apie pajaus pirkimo pardavimo J. V., R. K., B. D., J. Š. sutarčių fiktyvumą, suvokdama, jog ji buvo neteisėtai išrinkta ŽŪB „R.“ pirmininke, nurodė L. A. surašyti 2008-06-02 susirinkimo protokolą Nr. 2, 2008-06-03 visuotinį bendrovės narių susirinkimo protokolą Nr.3, kuriuose ji nurodė įtvirtinti taip pat tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva vykusius susirinkimus, kurių metu buvo nutarta laiduoti ir pasirašyti paprastuosius neprotestuotinus vekselius už J. I. iš J. V., R. K., B. D., J. Š. pirktus ŽŪB „R.“ pajus, bei nutarta ŽŪB „R.“ nupirkti iš J. I. šios bendrovės 1080887,18 Lt vertės pajų už 2000000 Lt, atsiskaityti už pajus. J. I. su A. K. surašius ŽŪB „R.“ pajaus pirkimo – pardavimo sutartį bei tarpusavio užskaitymo aktą buvo panaikintas J. I. įsiskolinimas ŽŪB „R.“, o ŽŪB „R.“ liko skolingi R. K., J. Š., B. D. ir J. V. viso 2000000 Lt. Tokiu būdu, ŽŪB „R.“ esant ir taip blogoje finansinėje situacijoje buvo sudarytas bendrovei visiškai nenaudingas sandoris. Anot prokuroro, vertinant, ar tai galėjo būti savarankiškas J. I. veiksmas, ar jis buvo padarytas(kaip nurodyta kaltinime) suorganizavus jį kaltinamajam L. S., būtina atkreipti dėmesį į šias liudytojų ir kaltinamųjų nurodytas aplinkybes. Liudytojas H. K. parodė, kad J. I. nelabai ką išmanė apie bendrovės valdymą, anksčiau ji analogiškos patirties nebuvo turėjusi, dirbo mokytoja. Nuėjus pas ją pasitarti kokiais nors su bendrovės veikla susijusiais klausimais, nelabai iš jos gaudavo kokių nors patarimų. Kai buvo išvežama technika iš ŽŪB „R.“, J. I. sakydavo: „taip reikia, savininkų nurodymas". Liudytoja O. M. nurodė, kad kai buvo supirkinėjami pajai iš smulkesnių pajininkų ir forminami J. I. vardu, pinigus jai atveždavo L. S.. Liudytojas S. K. parodė, kad J. I. papasakojo, jog ji nėra specialistas , toje srityje dirbantis žmogus ir kaip vadovauti, kokius sprendimus priiminėti, jai perdavinėjo J. V. su R. K., o kartais L. S. dar atvažiuodavo, kuris J. I. patarinėjo, kaip reikia pardavinėti pajus, kam, už kokias sumas pardavinėti pajus, kokius dokumentus rašyti, kokius dokumentus atbuline data rašyti, kokius perrašyti. J. I. čia savo iniciatyvos niekur nerodė. Liudytojas E. T. nurodė, kad visur dalyvaudavo vienas L. S., o dėl vaizdo buvo pasodinta tokia J. I.. Kaltinamoji J. V. parodė, kad visus ŽŪB „R.“ klausimus su L. S. derindavo R. P. bei vėliau pats perduodavo visus nurodymus J. I.. Dėl vekselių, susijusių su ŽŪB „R.“ pajų pirkimu –pardavimu, surašymo aplinkybių nieko paaiškinti negali, nes nedalyvavo juos surašant. Jai rodos, kad būtent dėl tokių vekselių surašymo susitarė tarpusavyje L. S. ir R. P.. Kad jie tarpusavyje galėjo dėl to susitarti, sprendžia iš to, jog vekselius L. S. nurodymu jos turėjo pasiimti iš J. I. greičiausiai Panevėžyje bei L. S. nurodymu juos pateikti notarui, ką ji su R. K. ir padarė. Kaltinamoji R. K. davė iš esmės analogiškus parodymus. Atkreipia dėmesį į tai, kad būtent L. S. ir R. S. K. R. teigimu siūlė jam nupirkti ŽŪB „R.“ pastatus, nors teisiškai bendrovė jiems nepriklausė. 2008 m. liepą jam L. S. pasiūlė nupirkti ŽŪB „R.“ pasėlius už 580000 Lt, nors vėlgi L. S. niekaip su bendrove susijęs nebuvo. ŽŪB „R.“ pasėlius J. I. antstoliui M. A. įvertino tokia pačia suma, už kurią L. S. siūlė nupirkti pasėlius K. R.. Varžytinėse J. I. pasiūlė antstoliui pasėlių pirkėju, būtent L. S. surastą pirkėją K. R.. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad J. I. buvo tik formalus ŽŪB „R.“ vadovas, o sprendimai tiek pasirašyti paprastuosius neprotestuotinus vekselius už J. I. iš J. V., R. K., B. D., J. Š. pirktus ŽŪB „R.“ pajus, tiek nupirkti iš J. I. ŽŪB „R.“ 1080887,18 Lt vertės pajų už 2000000 Lt buvo tiesiogiai duoti kaltinamojo L. S.. Šie kaltinamųjų L. S., B. D., J. I., R. K. ir J. V. bendri veiksmai atitinka visus sukčiavimo, numatyto BK 182 str. 2 d., sudėties objektyviuosius požymius, t.y. apgaule svetimo turto ir turtinės teises įgijimą savo ir kitų naudai. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad klastojant dokumentus ir panaudojant suklastotus dokumentus, buvo neteisėtai perimtas ŽŪB „R.“ ir jos turto valdymas, kurį fiktyvių sandorių pagrindu buvo bandyta savo naudai realizuoti, tuo tikslu notarui buvo pateikti suklastoti 2008-06-11 ŽŪB „R.“ vardu išrašyti paprastieji neprotestuotini vekseliai, o šių suklastotų dokumentų pagrindu notaro išduoti vykdomieji įrašai buvo perduoti antstoliui vykdymo procesui pradėti.

792.6. Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai išteisino kaltinamuosius ir dėl neteisėto K. R. turto užvaldymo padaręs išvadą, jog K. R. su kaltinamaisiais susiklosčiusius tarpusavio teisinius santykius išsprendė civilinės teisės priemonėmis. Su tokia teismo išvada prokuroras nesutinka, nes baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2008 m. liepos mėnesį, L. S. ir R. S. pasiūlė K. R. už 1500000 Lt pirkti ŽŪB „R.“ valdomus pastatus, tačiau nuslėpė nuo jo, kad šie pastatai priklauso ne ŽŪB „R.“, o AB „Hansa lizingas“. K. R. sutikus įsigyti pastatus, tačiau neturint lėšų, L. S. pasisiūlė jam paskolinti 1500000 Lt, melagingai žadėdamas pinigus pervesti savaitės laikotarpyje. Tokias aplinkybes patvirtino nukentėjusysis K. R., kuris parodė, kad 2008 metų vasarą atvažiavo D. V., R. S. ir L. S., pasiūlė pirkti ŽŪB „R.“ pastatus už 2000000 Lt ir įsigyti pasėlius už 580000 Lt. Sutarė, kad L. S. pastatų pirkimui paskolins 1500000 Lt ir pasėliams duos 460000 Lt. L. S. sakydavo, kad pastatų savininkai yra jie ir kad jis galės juos perpirkti. Jis suprato, kad ŽŪB „R.“ priklausė naujiems savininkams – L. S. ir R. S.. Liudytojas M. R. parodė, kad 2008 metais pas juos atvažiavo Dainius, L. S. ir R. S. dėl ŽŪB „R.“ pastatų. Derybas vedė R. S.. Brolis sakė, kad pasirašė vekselį 1500000 Lt sumai ir sakė, kad čia bus už pastatus. Tęsiant šį nusikalstamą sumanymą, 2008-08-01 AB ( - ) banko Panevėžio filialo patalpose L. S. pateikė K. R. pasirašyti 2008-08-01 paskolos sutartį, kurioje buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad V. L. suteikia K. R. 1500000 Lt paskolą, bei 2008-08-01 paprastąjį vekselį kaip sutarties priedą, kuriuo K. R. įsipareigojo iki 2008-09-01 be sąlygų sumokėti V. L. 1500000 Lt. Sutartį už V. L. pasirašė L. S.. Kaltinamieji J. V., R. K., L. S. neneigė dalyvavę šio sandorio sudaryme, tačiau kaltinamosios J. V. ir R. K. teigė nežinojusios, kad yra daroma kažkokia nusikalstama veika, o L. S. parodė, kad 1500000 Lt išrašytas vekselis buvo kaip garantas, kad K. R. atsiskaitys už pastatus bendrovės, kai persirašys lizingą. Jis tik atvežė pinigus ir vekselis buvo išrašytas V. L. vardu, nes taip liepė R. S.. Kad tikrasis sumanymas sudarant šią paskolos sutartį buvo ne noras suteikti K. R. paskolą, o apgaule užvaldyti jo turtą parodė vėlesni įvykiai. V. L., nepaisant to, kad jokios paskolos K. R. jis nesuteikė, kad K. R. įsigyti ŽŪB „R.“ pasėlių nepavyko, 2008-09-01 pareiškimu pateikė K. R. 2008-08-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, ir 2008-09-03 pranešimą, kuriuo informavo apie K. R. įsipareigojimus, o 2008-08-01 paprastąjį vekselį su prašymu dėl vykdomojo įrašo išdavimo pateikė notarui. Kaltinamasis V. L. parodė, kad 2008 metais, prieš vekselio pasirašymą, pas jį atvažiavo R. S., pasakė, kad yra reikalas išrašyti vekselį jo vardu. Jam pasakė, kad atvažiuos L. S. ir viską sutvarkys. Suprasdamas, kas parašyta tame vekselyje, kreipėsi į antstolius vekselio vykdymui. Iš L. S. sužinojo, kad nebuvo skolinami 1500000 Lt K. R., kad 1500000 Lt vekselis yra K. R. skola, įsipareigojimas sumokėti už jam suteiktas paslaugas: pastatų pirkimą ir derliaus įsigijimą. Tuo tarpu nukentėjusysis K. R. parodė, kad jis L. S. prašė, kad būtų panaikinta paskolos sutartis, nes jis pasėlių neįgijo, o pastatams pinigų jam nebereikia, tačiau šis sąmoningai tempė laiką iki 2008-09-01, kuomet jis turėjo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal vekselį. Be to, V. L. buvo nusiųstas susitarimas nutraukti tą paskolos sutartį. Tačiau nei L. S., nei V. L. į jo prašymus neatsižvelgė, o vekselis buvo pateiktas notarui vykdomajam įrašui išduoti. Apie tai, kad šioje nusikalstamoje veikoje savo kaip bendrininko vaidmenį atliko ne tik L. S. ir V. L., bet ir R. S., patvirtina ne tik šių kaltinamųjų parodymai, bet ir nukentėjusiojo K. R. parodymai, kad nuo 2008-08-01 R. S. niekur nedalyvavo, bet susidarė įspūdis, kad R. S. vadovauja visam šitam reikalui, nes girdėdavosi iš J. V., L. S., kad nurodymus gauna iš R. S.. Pagal liudytojo M. R. parodymus, L. S. visą laiką skambindavosi R. S. ir tardavosi dėl veiksmų. Jis pats taip sakydavo, kad skambina R. S. pasitarti. Liudytojas S. K. parodė, kad V. L. su L. S. kaip ir norėjo tartis, atsisakyti reikalavimų, bet kažko bijo. Laikui bėgant L. S. su V. L. pasakė, kad tų pinigų reikalauja R. S., kad jie bijo, jog turės problemų, jei atsisakys reikalavimų. Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad nukentėjusiojo K. R. parodymais apie prieš jį padarytą nusikalstamą veiką netikėti nėra pagrindo, jie yra nuoseklūs, juos patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamųjų L. S., R. S., V. L. bendrų nusikalstamų veikų išdavoje K. R. buvo padaryta didelė žala, nes buvo apgaule įgyta didelės vertės turtinė teisė į K. R. turtą, be to, vykdomąjį įrašą pateikus antstolei ir pradėjus vykdomąją bylą, buvo areštuotas nukentėjusiojo turtas, ir priverstinio savo turto pardavimo K. R. išvengė tik todėl, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas sustabdė vykdomąją bylą. Tokie kaltinamųjų L. S., V. L., R. S. atlikti bendri veiksmai atitinka visus sukčiavimo sudėties objektyviuosius požymius, t.y. svetimo turto ir turtinės teisės įgijimą apgaule savo ir kitų naudai. Apgaulė šiuo atveju pasireiškė tuo, kad nuo K. R. buvo nuslėpta aplinkybė, kad pastatai priklauso ne L. S. ir ne ŽŪB „R.“, o AB „Hansa lizingas", ir kad L. S. nėra įgaliotas AB „Hansa lizingas“ atlikti pastatų pardavimą, kad pagal 2008-08-01 paskolos sutartį įsipareigojimas K. R. suteikti paskolą nebus vykdomas, nors buvo melagingai žadama pinigus pervesti savaitės laikotarpiu, bei nutylint, kad paskolos sutarties priedas – 2008-08-01 paprastasis vekselis, nepaisant nesuteiktos paskolos, bus pateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo gavimo. Notarui buvo pateiktas suklastotos 2008-08-01 paskolos sutarties pagrindu išrašytas 2008-08-01 paprastasis neprotestuotinas vekselis, o šio suklastoto dokumento pagrindu notaro išduotas vykdomasis įrašas buvo perduotas antstoliui vykdymo procesui pradėti. Ši apgaulė buvo esminė ir turėjo lemiamą įtaką K. R. apsisprendimui pasirašyti 2008-08-01 paskolos sutartį ir vekselį, po ko nusikalstamos veikos bendrininkai įgijo didelės vertės turtinę teisę į K. R. 1500000 Lt vertės turtą.

802.7. Prokuroras nesutinka su nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nukentėjusysis K. R. pretenzijų kaltinamiesiems neturi, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme teigė priešingai, kad buvo apgautas kaltinamųjų, o baigus įrodymų tyrimą baigiamojoje kalboje nukentėjusiojo atstovas taip pat patvirtino, kad K. R. nežinojo apie pastatų priklausomybę AB „Hanza lizingas“, jis buvo suklaidintas, kaltinime nurodytos aplinkybės yra įrodytos ir prašė tenkinti civilinį ieškinį. Nuosprendyje paminėtos K. R. sudarytos taikos sutartys civilinėse bylose nepaneigia fakto, kad nukentėjusiojo K. R. atžvilgiu buvo padarytos nusikalstamos veikos.

812.8. Prokuroras skunde taip pat teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, jog kaltinamųjų veiksmai atliekant sukčiavimo veiksmus bei panaudojant ir suklastojant dokumentus šioje byloje buvo nepagrįstai įvertinti kaip atitinkantys BK 300 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nes nebuvo nustatytas kvalifikuojantis požymis – didelė žala. Teismas nustatė tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo į dokumentus faktus, tačiau nurodė, kad jais nebuvo padaryta žalos, juo labiau – labai didelės žalos. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad 2006-12-05, 2008-01-29, 2008-02-07, 2008-02-29 ŽŪB „R.“ pajaus pirkimo pardavimo sutarčių, 2006-12-06 prašymų priimti į ŽŪB „R.“ bendrovės narius, 2008-01-28 visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 1, ŽŪB „R.“ 2008-06-02 susirinkimo protokolo Nr. 2, 2008-06-03 ŽŪB „R.“ visuotinio bendrovės narių susirinkimo protokolo Nr.3, 2008-06-11 ŽŪB „R." vardu išrašytų keturių paprastųjų neprotestuotinų vekselių suklastojimas ir panaudojimas sudarė galimybę bendrininkams apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į ŽŪB „R.“ 2000000 Lt vertės turtą ir įgyti svetimą – ŽŪB „R.“, 2000000 Lt didelės vertės turtą, todėl ŽŪB „R.“ buvo padaryta turtinio pobūdžio žala, kuri, įvertinus ir kitas bylos aplinkybes, laikytina didele. Analogiška išvada darytina ir dėl suklastotų ir panaudotų dokumentų siekiant apgaule užvaldyti K. R. turtą, t. y. 2008-08-01 paskolos sutarties ir 2008-08-01 paprastojo neprotestuotino vekselio suklastojimas ir panaudojimas sudarė galimybę bendrininkams apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į K. R. 1500000 Lt vertės turtą ir įgyti svetimą K. R. priklausantį 1500000 Lt didelės vertės turtą, todėl K. R. buvo padaryta turtinio pobūdžio žala, kuri, įvertinus ir kitas bylos aplinkybes, laikytina didele.

822.9. Prokuroras taip pat nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodytu teiginiu, kad kaltinime nenurodoma, kokia žala ir kam padaryta, kadangi tokios aplinkybės kaltinime yra nurodytos – išvardinti suklastoti dokumentai, nurodytas žalos dydis ir kam konkrečiai ji padaryta, todėl nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad iš esmės buvo suvaržyta J. V. ir R. K. teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo pagal BK 300 str. 3 d. Teismas, teigdamas, jog kaltinime nenurodoma, kokio dokumento suklastojimas sukėlė žalą, neįvertino tos aplinkybės, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos bendrininkų grupėje ir didelė žala ŽŪB „R.“ buvo padaryta ne vieno ar kelių kokių nors dokumentų suklastojimu, o visų kaltinime nurodytų dokumentų suklastojimu ir panaudojimu. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad bendrininkai L. S., J. V., R. K., B. D. ir J. I., o taip pat L. S., R. S. ir V. L. veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, žinojo bei suprato savo vaidmenį. Net jei dėl konkrečių veiksmų iš anksto ir nebūtų susitarta, visi kaltinamieji savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, visi bendrai tęsė savo nusikalstamą veiką nepaisant to, kokius veiksmus atliko kiekvienas bendrininkas, todėl jiems buvo pagrįstai inkriminuotos kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos, kaip padarytos bendrininkų grupėje.

833. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016-05-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį : J. V., R. K., J. I., B. D., V. L., L. S., R. S. pripažinti kaltais padarius kaltinime jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskirti įstatymų numatytas bausmes. Taip pat prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas ir patenkinti civilinį ieškinį.

843.1. Skunde jis nurodo, kad teismo nuosprendyje nėra motyvų, dėl kurių teismas rėmėsi vienais įrodymais ir kuo vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Teismas be motyvų atmetė tokius įrodymus ir paliko neįvertintas tokias aplinkybes: L. S., R. S., V. L. nebuvo nei ŽŪB „R.“ pajininkais, nei valdymo organų nariais. Tai žinodami, L. S. ir R. S. atvyko pas K. R. ir siūlė jam pirkti iš pradžių ŽŪB „R." pajus, o vėliau nekilnojamąjį turtą – džiovyklą, daržovių sandėlį, grūdų sandėlį. Šias aplinkybes patvirtino K. R. brolis M. R.. Pažymi, kad ŽŪB „R.“ nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neturėjo ir valdė juos pagal lizingo sutartį, kurią UAB „Hansa lizingas“ buvo nutraukęs. L. S. ir R. S. žinodami, kad jie niekaip negali disponuoti ŽŪB „R.“ teisėmis pagal lizingo sutartis, klaidino K. R. siūlydami suteikti paskolą pastatų pirkimui, siūlė jam 1500000 Lt paskolą bei šios paskolos suteikimo pretekstu iš gavo K. R. pasirašytą 2008-08-01 paprastąjį vekselį. L. S. ir R. S. vekselio gavimo momentui žinojo, kad ŽŪB „R.“ yra nemoki, nekilnojamojo turto neturi, o pasėliai yra įkeisti ir išieškojimą jau yra pradėję kiti kreditoriai. Dėl paminėto išteisintieji suvokė, kad ŽŪB „R.“ turto K. R. negalės įgyti, todėl paskola atsiskaityti už ŽŪB „R.“ pastatus jam nebus reikalinga. Nepaisant to, jie apgaule užvaldė K. R. pateiktą paprastąjį vekselį ir pateikė jį vykdymui. Tokiu būdu jie realiai įgijo turtinę teisę. Šios teisės atsisakė tik ikiteisminio tyrimo metu visapusiškai surinkus įrodymus, paneigiančius V. L. teises pagal vekselį. Buvo visiškai paneigta išteisintųjų versija, kad išieškojimas pagal 2008-08-01 paprastąjį vekselį buvo vykdomas siekiant gauti atlyginimą už tai, kad ŽŪB „R.“ sudarė galimybę įsigyti lizingo pagrindais bendrovės valdytus pastatus. Pažymi, kad turtinę teisę išteisintieji vykdė savo, o ne ŽŪB „R.“ naudai.

853.2. Pažymi, kad priimant sprendimus ŽŪB „R.“ turto klausimais dalyvavo ne tik L. S. ir R. S., bet ir B. D., J. I., R. K., J. V., kurios pateikė registravimui savo pajų pirkimo sutartis, lankėsi ŽŪB „R.“ administracijos patalpose, bendravo su buhalterijos darbuotojomis, vėliau siekiant gauti vykdomuosius įrašus kreipėsi į notarą, antstolį, kad ŽŪB „R.“ tariama skola būtų išieškota parduodant ŽŪB „R.“ pasėlius. L. S., R. S., B. D., J. I., R. K., J. V. žinojo, kad ŽŪB „R.“ pasėliai yra įkeisti, kito bendrovės turto nėra, kreditoriai – prekių ir paslaugų tiekėjai – kreipėsi į teismus dėl skolų išieškojimo.

863.3. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad L. S., R. S., B. D., J. I., R. K. , J. V. veikė bendrai, atliko sudėtingus organizacinius ir teisinius veiksmus, kad pasiektų tikslą – įforminti ŽŪB „R.“ pasėlių pardavimą ir už pasėlius gautų pinigų pasisavinimą. Vykdomųjų įrašų gavimas, pateikimas išieškojimui antstoliui buvo įvykdytas sparčiai, kelių dienų laikotarpiu, kas patvirtina aplinkybę, jog išteisintieji ne tik siekė kaltinime nurodytų tikslų įgyti svetimą turtą apgaule, bet ir stengėsi, kad jų veiksmams nesukliudytų kiti ŽŪB „R.“ kreditoriai. Kad R. K. ir J. V. vykdė R. S. nurodymus, patvirtino S. K., L. S., V. L.. B. D. ir R. S. sieja artimos giminystės ryšys. Suklastotus vekselius 2 milijonų litų sumai išteisintosios B. D., J. I., R. K., J. V. pateikė notarui, antstoliui, teikė prašymus parduoti pasėlius pasiūlytam pirkėjui, šie veiksmai buvo atliekami vienu metu, organizuotai, nuosekliai siekiant teisinio rezultato. Ši aplinkybė patvirtina, kad išteisintosios veikė esant susitarimui su R. S., tik techninius veiksmus atliekant J. V., R. K..

873.4. Pažymi, kad išteisintųjų parodymai buvo nenuoseklūs, keletą kartų keitėsi, esant kaltę pagrindžiantiems įrodymams išteisintųjų parodymais vadovautis darant išvadas nebuvo pagrindo, nes šie parodymai negali būti pripažinti patikimais.

883.5. Kaltinamajame akte nurodyti išteisintųjų veiksmai negali būti vertinami kaip išimtinai civiliniai teisiniai santykiai, kadangi jų veiksmais iš esmės buvo sukurtos ir įgytos neegzistuojančios turtinės teisės, kurios buvo paleistos į civilinę apyvartą ir vykdomos panaudojant valstybės prievartą : veiksmus atliekant notarui, antstoliui, teismui, buvo sukelta grėsmė daugelio ŽŪB „R.“ kreditorių ir kitų asmenų interesams, padaryta turtinė žala K. R. patiriant išlaidas dėl pasėlių nukūlimo. Didelė žala buvo padaryta ir ŽŪB „R.“, nes bendrovei faktiškai esant nemokiai, jai buvo įforminta neegzistuojanti skola, bendrovės pasėliai nebuvo laiku perduoti išieškojimui pagal kreditorių reikalavimus, dėl ko kreditoriai buvo priversti kreiptis į teismą, kad nebūtų patvirtintas pasėlių pardavimas pasiūlytam pirkėjui.

894. Atsiliepimu į apeliacinius skundus išteisintojo L. S. gynėjas advokatas U. Č. prašo prokuroro ir nukentėjusiojo K. R. apeliacinius skundus atmesti, palikti galioti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį.

904.1. Nurodo, kad teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji naudojo apgaulę, siekdami neteisėtai užvaldyti kitiems asmenims – ŽŪB „R.“ ir K. R. priklausantį turtą. Visi kaltinamųjų veiksmai buvo sąlygoti siekiu sudarant sandorius parduoti ŽŪB „R.“ pajus ar kitą turtą. Sudarydamos šiuos sandorius visos šalys vadovavosi buhalteriniais dokumentais, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo netikslūs ir neatspindėjo realios bendrovės finansinės padėties. Tai patvirtina, kad sudarant sandorius nei viena šalis nesiekė iškraipyti objektyvios tiesos ir neturėjo tikslo ką nors apgauti, todėl jų veiksmuose nėra BK 182 str. numatyto nusikaltimo sudėties. Teigia, kad apgaulės esmę BK 182 str. kontekste sudaro dėl kaltinamojo objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių ar egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu. Pasak gynėjo, tai patvirtinančių neabejotinų įrodymų byloje nėra. Nė vienas išteisintųjų savo kaltės nepripažino, byloje esantys liudytojų parodymai, specialistų išvados, kiti duomenys to taip pat nepatvirtina. Pats prokuroras skunde tvirtina, kad visų išteisintųjų parodymai ganėtinai prieštaringi, o tai reiškia, kad jais įrodinėti kaltę ir grįsti jais apkaltinamąjį nuosprendį negalima.

914.2. Atsiliepime cituojami BPK 305 str. reikalavimai apkaltinamojo bei išteisinamojo teismo nuosprendžio aprašomajai daliai ir tvirtinama, kad surašant skundžiamo nuosprendžio aprašomąją dalį BPK 305 str. 3 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad ginčydamas teismo išvadas dėl bylos įrodymų vertinimo prokuroras pateikia savą faktinių aplinkybių vertinimą, o teisinių argumentų nenurodo. Iš prokuroro skundo galima suprasti, kad teismo padarytos išvados yra nepagrįstos vien tik todėl, kad jos neatitinka jo pozicijos. Tačiau teismui jokie įrodymai negali turėti pranašumo prieš kitus ir turi būti vertinami visos bylos kontekste, vadovaujantis laisvo įrodymų vertinimo principu (BPK 20 str. 5 d.). Įrodymų vertinimas – išimtinė teismo kompetencija, proceso dalyvių nuomonė šiuo klausimu teismui nėra privaloma.

924.3. Pasak gynėjo, nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad L. S. sugalvojo nusikalstamą schemą, kaip neteisėtai užvaldyti UAB „R.“ turtą, organizavo fiktyvų bendrovės pajaus pirkimą iš E. T. ir E. L., jo nurodymu buvo suklastotos pajų pirkimo – pardavimo sutartys ir prašymai priimti į bendrovės narius. Prokuroro nurodomo liudytojo E. T. parodymais ikiteisminio tyrimo metu teismas negalėjo remtis, nes šis liudytojas teisme nebuvo apklaustas, o jo parodymai tyrimo metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Be to, E. T. pats buvo įtariamuoju, bet jam tyrimas pagal BK 300 str. 1 d. buvo nutrauktas, nors būtent jis buvo atsakingas už aplaidų UAB „R.“ buhalterinės apskaitos vedimą. Be to, jis pasislėpė dar tyrimo metu, todėl nebuvo iškviestas į teismo posėdį. Būtent E. T. parduodamas pajus pateikė netikslius duomenis apie bendrovės ūkinę – finansinę padėtį, jo pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose nebuvo atspindėti visi bendrovės įsiskolinimai. Būtent E. T., kaip pajų pardavėjas, pateikė 2006-12-05 pajų pirkimo – pardavimo sutarčių blankus su juose neteisingai nurodyta data. Jei E. T. veiksmai parduodant pajus nebuvo nusikalstami, kodėl nusikalstamu sukčiavimu turėtų būti laikomi pajus iš jo nupirkusių ir vėliau juos pardavusių asmenų veiksmai, nes tiek vienu, tiek kitu atveju buvo vadovaujamasi tais pačiais E. T. pateiktais netiksliais bendrovės buhalteriniais dokumentais. E. T. buvo pareikšti įtarimai – taigi, jis tyrimo metu galėjo duoti neteisingus parodymus siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, jis pateikė medikų pažymas apie sutrikusią jo atmintį ir psichiką, todėl jo parodymai tyrimo metu negali būti laikomi patikimais įrodymais. Liudytojų E. L., V. M. ir O. M. parodymai taip pat niekaip nepatvirtina prokuroro nuomonės, kad L. S. organizavo aukščiau paminėtus nusikalstamus veiksmus ir todėl turi atsakyti pagal BK 182 str. 2 d.

934.4. Gynėjas tvirtina, kad skunde prokuroras beveik pažodžiui kartoja kaltinamojo akto teiginius, jog pajų pirkimo pardavimo sutartys, pagal kurias E. L. ir E. T. pajus perleido (pardavė) J. V. (O.), R. K., B. U. (D.) ir J. Š., buvo suklastotos, nes pastarieji realiai pajų nepirko, o tik pasirašė sutartis; jie dėl to negalėjo vėliau parduoti pajų J. I., toks pajų perleidimas yra fiktyvus, todėl neteisėtas; J. I. bendrovės vadove buvo išrinkta neteisėtai, todėl visi jos sprendimai negali būti laikomi teisėtais. Taip prokuroras dirbtinai nori kriminalizuoti tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, nors šalys veikė sąžiningai ir jokios apgaulės viena prieš kitą nenaudojo. Tiek E. L., tiek E. T. parduodami pajus J. V. (O.), R. K., B. U. (D.) ir J. Š. siekė jiems pajus realiai perleisti, o pastarieji pasirašydami sutartis siekė pajų pagrindu įgyti bendrovės turtą. Net jei tikraisiais pajų pirkėjais būtų laikomi R. S. ir L. S., teisės aktai nedraudžia pajus įgyti per atstovus – tokią galimybę numato Žemės ūkio bendrovių įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., Civilinio kodekso 2.133 str. 3 d. Teismų praktikoje atstovavimo fakto neatskleidimas nelaikomas nusikalstamu veikimu. Pažymi, kad lygiai taip pat (per atstovą) ŽŪB „R.“ pajus pirko R. P.. Kaltinimo versija neturi vidinės logikos, nes jei ŽŪB pajų ar turto pirkimo pardavimo sandorius, kuriuose šalis sąžiningai klysta dėl perkamo ar parduodamo turto vertės, laikyti nusikalstamais, tuomet už tokius veiksmus turėtų atsakyti visi asmenys, dalyvavę tokiuose sandoriuose (ir E. T., E. L., R. P., K. R.), ne tik išteisintieji. Todėl pirmos instancijos teismas šiuo atveju visiškai pagrįstai nusprendė, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog visi išteisintieji visus atliekamus veiksmus suvokė kaip civilinius santykius, ir tyčios daryti kokias nors nusikalstamas veikas neturėjo.

944.5. Gynėjas cituoja liudytojo H. K. teisme duotus parodymus apie J. I. ryšį su R. P. ir tvirtina, kad prokuroras juos skunde tyčia iškraipė, nurodydamas, jog J. I., tapusi ŽŪB direktore, vykdė L. S. nurodymus ir kad jie abu veikė bendrai. Pagal H. K. parodymus 2015-03-09 teisiamajame posėdyje tyrėja tyčia klaidino jį, jam žinomą R. (R. P.) pristatydama kaip L. S., dėl ko jis teisme pastarojo net atsiprašė. O. M. ir S. K. tik atpasakojo tai, ką buvo girdėję iš kitų asmenų, patys nebuvo tiesioginiai įvykių, apie kuriuos davė parodymus, dalyviai.

954.6. Gynėjas, cituodamas liudytojų R. P., R. K. L., išteisintosios J. I. parodymus, teigia, kad prokuroro skunde jie nepaminėti, tačiau jie paneigia skundo teiginius, kad J. I. savo veiksmus derino su L. S. ir veikė jam viską suorganizavus. Teigiama, kad šių asmenų parodymai visiškai paneigia prokuroro skundo argumentą, jog J. I. buvo tik formalus bendrovės vadovas, ir jos sprendimai pasirašyti skunde minimus neprotestuotinus vekselius už jos pačios, J. V. (O.), R. K., B. U. (D.) ir J. Š. pirktus pajus bei nupirkti iš J. I. bendrovės 1 080 870,18 Lt vertės pajų už 2 000 000 Lt buvo įtakotas L. S.. Anot gynėjo, pagal R. P. ir J. I. parodymus, būtent jie, įgydami pajus, perėmę bendrovės valdymą stengėsi, kad bendrovė dirbtų pelningai, investavo asmenines lėšas, laidavo savo turtu už bendrovei suteiktas paslaugas ir prekes. Neįtikėtina, kad elgdamiesi taip, jie ketino įvykdyti prokuroro skunde minimą nusikalstamą scenarijų.

964.7. Atsiliepime nesutinkama su prokuroru ir dėl jo matymo išteisintųjų veiksmuose BK 300 str. 3 d. numatytos nusikaltimo sudėties požymių dėl skunde nurodytų pajų pirkimo pardavimo sutarčių, prašymo, bendrovės narių susirinkimų protokolų suklastojimo, nes nėra aišku, kodėl prokuroras kai kuriuos jų laiko suklastotais, nors to nepatvirtina jokie bylos duomenys; net jei jie ir buvo suklastoti, kas patvirtina, kad tai padarė ar organizavo L. S.; nėra duomenų teigti, kad išteisintųjų veiksmais ŽŪB „R.“ buvo padaryta didelė žala. Pagal bylos duomenis, iš tiesų E. T. ir E. L. pajus J. V. (O.), R. K., B. U. (D.) ir J. Š. pardavė ne 2008 metais, o 2006-12-05. Tai vienintelė tikrovės neatitinkanti aplinkybė šiuose oficialiuose dokumentuose. Apie kitų prokuroro nurodytų dokumentų suklastojimą įrodymų nėra. Tačiau netiksli data pajų pirkimo – pardavimo sutartyse neiškraipo tikrosios šių sandorių šalių valios, nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų.

974.8. Byloje nėra duomenų, kad minėtų dokumentų suklastojimą organizavo L. S.. Pvz., iš liudytojos A. K. parodymų seka, kad ji pajų pirkimo pardavimo sutartis užpildė E. T. prašymu. J. I. parodė, kad tiek pirkdama pajus, tiek po to juos perleisdama ji išreiškė savo tikrąją valią, dėl to tarėsi su R. P..

984.9. Prokuroras nepagrįstai skunde nurodo, kad kaltinamųjų veiksmais ŽŪB „R.“ buvo padaryta didelė žala. Vien jau faktas, kad kaltinamųjų veika buvo kvalifikuota kaip pasikėsinimas rodo, jog realia žala iš viso nebuvo padaryta. Pats prokuroras skunde tvirtina, kad dokumentus suklastojant ir juos panaudojant buvo sudaryta galimybė įgyti didelės vertės turtinę teisę į bendrovės turtą bei patį turtą, tačiau nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji realizavo šią teisę ir įgijo svetimą didelės vertės bendrovės turtą. Net ir konstatavus, kad kaltinamieji galimai suklastojo dokumentus su tikslu padaryti didelę žalą, tačiau realiai didelei žalai neatsiradus teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad veika negali būti kvalifikuota pagal BK 300 str. 3 d., nes tikslas nėra dokumento suklastojimą kvalifikuojantis požymis pagal šį BK straipsnį. Jį kvalifikuoja realiai atsiradusi didelė žala (LAT nutartis 2K-34/2010).

994.10. Gynėjas nesutinka su prokuroro teiginiu ir dėl to, kad L. S., R. S. ir V. L. sukčiavo K. R. atžvilgiu. Jis cituoja nukentėjusiojo parodymus tyrimo metu ir teisme (5 apklausas) ir tvirtina, kad jie nebuvo nuoseklūs, kaip skunde teigia prokuroras. Iš jo parodymų seka, kad K. R. turėjo pilną ir konkrečią informaciją apie ŽŪB „R.“ turtą (tiek apie pasėlius, tiek apie pastatus), kurį jis ketino įsigyti. Vėliau teisme jis savo parodymus pakeitė ir ėmė tvirtinti, kad jis neva buvo apgautas, nes prieš 2008-08-01 vekselio išrašymą jis nežinojo, kad jo už 1 500 000 Lt planuojami pirkti pastatai nepriklauso ŽŪB „R.“, o yra lizinguojami AB „Hansa lizingas“. Apie tai, kad nukentėjusysis žinojo šį faktą, matyti iš lizingo bendrovės atstovo V. B. parodymų, 2008-07-29 paties nukentėjusiojo su UAB „M“ pasirašytos sutarties dėl minėtų pastatų vertės nustatymo, kurioje turto savininku yra nurodyta AB „Hansa lizingas“, po ko pats K. R. norėjo perimti pastatų lizingo įsipareigojimus savo vardu. K. R. šias aplinkybes patvirtino duodamas parodymus teisiamajame posėdyje. Todėl, jokia apgaulė prieš K. R. nebuvo naudojama.

1004.11. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai pažymėjo, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo K. R. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie buvo sėkmingai realizuoti civilinės teisės priemonėmis. K. R. padedant J. V. ŽŪB „R.“ pastatus, kuriuos jis ketino įsigyti, įsigijo iš AB „Hansa lizingas“, o bendrovės pasėlių neįgijo ne dėl kaltinamųjų veiksmų, o dėl to, kad teismas atsisakė patvirtinti pasėlių perdavimo aktą, nes jie buvo įkeisti bendrovei dar vadovaujant E. T.. Pažymi, kad apie šį įkeitimą kaltinamieji iš viso nežinojo, nes L. S. R. S. prašymu sutiko K. R. paskolinti 460 000 Lt savo lėšų šių pasėlių pirkimui. Kilę nesutarimai tarp nukentėjusiojo ir L. S. bei V. L. buvo išspęsti radus kompromisą ir 2013-04-24 pasirašius tarpusavio taikos sutartis, o K. R. pareiškė, kad jokių pretenzijų kaltinamiesiems jis neturi.

1014.12. L. S. gynėjas atsiliepime dėl nukentėjusiojo K. R. apeliacinio skundo prašo šio apelianto skundą atmesti. Jis nurodo, kad nukentėjusysis nepagrįstai skunde tvirtina, jog L. S., R. S. ir V. L., nebūdami ŽŪB „R.“ pajininkais ar valdymo organų nariais, pasiūlė jam iš pradžių pirkti bendrovės pajus, o vėliau ir nekilnojamąjį turtą, bei žinodami, kad bendrovė nemoki, turto neturi, pasėliai įkeisti ir jau pradėtas jų pardavimas pagal įkeitimą, suvokdami, kad nukentėjusysis negalės turto įsigyti, todėl L. S. paskola jam pastatams įsigyti nereikalinga, ir tuo tikslu išgavę iš K. R. 2008-08-01 vekselį, realiai įgijo turtinę teisę, kurios atsisakė tik ikiteisminio tyrimo metu. L. S. ir kiti kaltinamieji šiame epizode niekada nukentėjusiajam neprisistatė kaip bendrovės pajininkai ar vadovai. L. S. buvo tik tarpininkas padedant jam įsigyti norimą bendrovės turtą, o tarpininkavimas sudarant sandorį yra civilinės teisės dalykas. K. R. parodė pats siekęs įsigyti bendrovės turtą, pats susirado bendrovės pirmininką E. T. ir kalbėjo su juo apie tokią galimybę. Iš pastarojo sužinojęs, kad jis jau yra sutaręs su kitais pirkėjais, pats nukentėjusysis ėmė ieškoti kontaktų su išteisintaisiais, kol jo pažįstamas D. V. supažindino jį su R. S. ir L. S.. Tai, kad šie kalbėjosi su nukentėjusiuoju apie galimybę nupirkti pajus bei kitą bendrovės turtą, neturėtų būti laikoma nusikaltimu.

1024.13. Nepagrįstas yra K. R. skundo argumentas, kad siūlydami pirkti jam pajus bei kitą turtą išteisintieji žinojo, jog bendrovė nemoki, neturi turto, o pasėliai įkeisti ir pradėtas išieškojimas. Iš specialisto išvados matyti, kad jau nuo 2006 m. ŽŪB „R.“ buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų, dokumentuose neatsispindėjo reali bendrovės finansinė padėtis, nes juose nesimatė dalies skolų ir nebuvo duomenų apie nustatytą bendrovės turto (grūdų) trūkumą. Todėl kaltinamieji realiai negalėjo žinoti tikrosios bendrovės ūkinės – finansinės padėties, o to nežinodami jie negalėjo tyčia suklaidinti nukentėjusiojo. Nustatyta, kad L. S. paskolino nukentėjusiajam 460 000 Lt pasėliams įsigyti (net neformindamas dokumentų), o šis ketino prisidėti tik 120 000 Lt. Jis taip nebūtų elgęsis žinodamas, kad toks sandoris tikrai neįvyks, nes jokios naudos jis nebūtų gavęs, o tik rizikuotų prarasti paskolintus pinigus. Be to, teismas šį sandorį sustabdė, todėl nukentėjusysis pasėlių neįgijo ne dėl išteisintųjų kaltės; pasėliai buvo įkeisti bendrovei dar vadovaujant E. T., ir antstolis M. A. jau pradėjęs vykdyti išieškojimą pagal šį įkeitimą. Bylos duomenys rodo, kad L. S., veikdamas kaip R. S. atstovas, tik siekė padėti nukentėjusiajam įsigyti oficialiai antstolio parduodamus pasėlius ir tam skolino savo asmenines lėšas. Jokios apgaulės įgyjant 2008-08-01 vekselį jie prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Pats L. S., kuris skolino pinigus, šiame vekselyje net nebuvo nurodytas naudos gavėju, o R. S., naudos gavėju vekselyje nurodęs V. L., siekė su juo sutvarkyti kažkokius savo asmeninius finansinius reikalus. R. S. žadėjo L. S. pinigus grąžinti, kaip tik nukentėjusysis atsiskaitys su V. L. už nupirktus pasėlius. Sandoriui neįvykus, pasirašius taikos sutartį L. S. atgavo nukentėjusiajam paskolintus pinigus, ir visi tuo liko patenkinti.

1034.14. Nukentėjusysis skunde nepagrįstai teigia, kad visi išteisintieji, veikdami bendrai, siekė vieno tikslo – įforminti bendrovės pasėlių pardavimą ir už pasėlius iš jo gautų pinigų pasisavinimą apgaule. Dėl to skubiai buvo gauti vykdomieji raštai, jie skubiai per kelias dienas buvo pateikti antstoliui vykdyti, kad jiems negalėtų sutrukdyti kiti bendrovės kreditoriai. Tačiau byloje išteisintiesiems nebuvo pareikšti jokie įtariami dėl kitų bendrovės kreditorių teisių pažeidimo, jokių pretenzijų dėl to nereiškė ir bendrovės bankroto administratorius. Kita vertus, teismas nuosprendyje pripažino, jog „šioje byloje kaltinimas nepagrįstai kriminalizavo tarp šalių susiklosčiusius civilinius santykius ir nesant tam pagrindo jų veiksmus įvertino kaip nusikalstamus. Prašymas grąžinti tyrimui papildyti bylos nagrinėjimo metu negautas. Nesant patvirtinančių duomenų kaltinamieji kaltinami veikę bendrai, nors visos aplinkybės rodo, kad to objektyviai negalėjo būti, nes kaltinamųjų interesai buvo skirtingi ir jų veiksmų nevienijo vieninga tyčia“. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje atmetė kaltinimą dėl išteisintųjų bendrininkavimo.

1044.15. Kaltinamajame akte buvo teigiama, kad tiek L. S., tiek R. S. abu veikė kaip savarankiški nusikalstamų veikų organizatoriai, t. y. kad jie abu bendrai duodavo nurodymus kitiems bendrininkams, kartu priiminėjo sprendimus, ir pan.). Tačiau jų, kaip organizatorių, veiksmai nebuvo individualizuoti ir konkrečiai įvardinti. Abu jie iš tiesų buvo verslo partneriai, tačiau jų interesai buvo skirtingi. R. S. vienas siekė įsigyti ŽŪB „R.“, o L. S. veikė tik kaip pastarojo pagalbininkas.

1054.16. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai K. R. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu pripažinęs, jog išteisintieji nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, teismui pripažinus, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nukentėjusysis turi teisę ieškinį reikšti civilinio proceso tvarka. K. R. aplamai neturėtų būti laikomas nukentėjusiuoju šioje byloje, nes žala kaltinamųjų veiksmais jam nebuvo padaryta. Jis akivaizdžiai siekė sudaryti sau naudingus piniginius sandorius, t. y. įgyti bendrovės turtą, tačiau matydamas, kad sandoriai nebus pelningi, jis nutarė nebevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir kreipėsi į teisėsaugą dėl sukčiavimo jo atžvilgiu. Nukentėjusysis keitė savo reikalavimus 2009-03-06 ir 2014-02-09 ieškiniuose dėl jo patirtos žalos dalyko (transporto išlaidų bei neturtinės žalos). Pažymi, kad transporto išlaidos iš viso neturėtų būti laikomos turtine žala, nes tai yra proceso išlaidos, atlyginamos BPK 104 str. nustatyta tvarka. O jo nurodyto 250 000 Lt neturtinės žalos dydžio (po 50 000 Lt už kiekvienus proceso metus) jis niekaip nepagrindė ir neįrodė, nors privalėjo tai padaryti tam, kad būtų užtikrintas rungimosi principo įgyvendinimas.

1065. Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis K. R. bei jo atstovas prašė apeliacinius skundus patenkinti. Išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus atmesti.

1076. Prokuroro ir nukentėjusiojo K. R. apeliaciniai skundai atmetami.

1087. Dėl sukčiavimo ir ŽŪB „R.“ dokumentų klastojimo

1097.1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Todėl teisėjų kolegija šią baudžiamąją bylą patikrina prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais aspektais.

1107.2. Prokuroras apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje iš esmės ginčija šiais argumentais : 1) teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas; 2) nesutinka su teismo išvada, kad kaltinamųjų veiksmai atitiko ne baudžiamuosius, o civilinius teisinius santykius; 3) nesutinka, kad kaltinamųjų veiksmuose perimant ŽŪB „R.“ valdymą nebuvo apgaulės; 4) teismas nepagrįstai nenustatė BK 300 str. 3 d. numatyto kvalifikuojančio požymio – didelės žalos.

1117.3. Kaltinamieji R. S. ir L. S. išteisinti kaltinant juos tuo, kad 2007 m. gruodžio mėnesį – 2008 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, Pakruojo, Panevėžio rajonuose, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, būdami organizatoriais veikdami bendrininkų grupėje su vykdytojais J. V. (O.), R. K., B. D. (U.), J. Š. (miręs) ir J. I., pagal išankstinį bendrininkų grupės susitarimą vykdydami R. S. parengtą planą – savęs neidentifikuodami, per artimus sau asmenis, klastojant dokumentus ir panaudojant suklastotus dokumentus, įgyti didžiąją dalį ŽŪB „R.“ pajų, o šiems asmenims tapus bendrovės nariais, turinčiais balsų daugumą, perimti ŽŪB „R.“ valdymą ir neteisėtai užvaldyti ŽŪB „R.“ turtą, organizavo didelės vertės turtinės teisės į ŽŪB „R.“ turtą įgijimą apgaule bei pasikėsino apgaule įgyti svetimą ŽŪB „R.“ priklausantį didelės vertės turtą. J. V. (O.), R. K., B. D. (U.), J. I. išteisintos kaltinant jas tuo, kad būdamos nusikalstamos veikos vykdytojomis, pagal išankstinį bendrininkų grupės susitarimą vykdant nusikalstamos veikos organizatorių L. S. ir R. S. parengtą planą – savęs neidentifikuojant, per artimus sau asmenis, įgyti didžiąją dalį ŽŪB „R.“ pajų, o šiems asmenims tapus bendrovės nariais, turinčiais balsų daugumą, perimti ŽŪB „R.“ valdymą ir neteisėtai užvaldyti ŽŪB „R.“ turtą, apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į ŽŪB „R.“ turtą ir pasikėsino apgaule įgyti svetimą ŽŪB „R.“ priklausantį didelės vertės turtą.

112Kaip galima suprasti iš nuosprendžio motyvų, pirmos instancijos teismas nenustatęs išteisintųjų veiksmais ŽŪB „R.“ padarytos didelės žalos, visų jų veikas iš BK 300 str. 3 d., o R. S. ir L. S. – iš BK 24 str. 4 d. 300 str. 3 d., perkvalifikavo pagal atitinkamai BK 300 str. 1 d. ir 24 str. 4 d. 300 str. 1 d., ir jiems baudžiamąją bylą dėl šios veikos nutraukė suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.

1137.4. Apylinkės teismas išteisindamas kaltinamuosius bei nutraukdamas jų bylas dėl senaties pagal pareikštus kaltinimus padarė šias išvadas: 1) L. S., R. S., B. D., J. I., R. K. ir J. V. BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos nepadarė, nes byloje nėra jokių duomenų, kad išteisintieji panaudojo apgaulę siekdami neteisėtai užvaldyti ŽŪB „R.“ turtą; 2) visos šalys laisva valia atliko tuos veiksmus ir sandorius, kuriuos manė esant reikalinga atlikti; 3) atliekamus veiksmus sandorių šalys suvokė kaip civilinius teisinius santykius ir neturėjo tyčios daryti kokias nors nusikalstamas veikas; 4) jų veiksmuose nenustatytas BK 300 str. 3 d. kvalifikuojantis požymis – didelės žalos bendrovei padarymas; 5) nustatė, kad B. D., J. I., J. V. ir R. K. veiksmuose galimai yra BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, tačiau dėl šios veikos nuosprendžio priėmimo momentu jau buvo suėjęs senaties terminas.

1147.5. Įrodymų pripažinimo jais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes.

1157.6. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami samprotavimais apie kaltinamųjų parodymų patikimumą. Prokurorui neaišku, kaip kaltinamųjų parodymai patvirtina faktą, kad sudarant sandorius jie nesiekė iškraipyti objektyvios tiesos ir neturėjo tikslo ką nors apgauti. Kolegijos nuomone, taip prokuroras siekia perkelti nekaltumo įrodinėjimo naštą kaltinamiesiems, kas neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo asmens kaltę padarius tam tikrą nusikalstamą veiką įrodyti kaltinimą palaikančiai pusei, nes priešinga išvada prieštarautų nekaltumo prezumpcijos principui. Kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas nors ir labai aptakiai ir glaustai vertino byloje surinktus įrodymus, tačiau esmines išvadas dėl visų išteisintųjų kaltės pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. padarė teisingas, t. y. teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad visi jie šių veikų nepadarė.

1167.7. Iš tiesų, sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė – tai sąmoningas kito asmens suklaidinimas, pranešant jam melagingas žinias arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo būtina pranešti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis (aktyvioji), nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (pasyvioji). Pažymėtina, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. turtinę teisę arba turtą savininkas suteikia tik apgaulės įtakoje. Sukčiavimo dalykas yra svetimas turtas ar teisė į svetimą turtą. Įgyti turtinę teisę apgaule reiškia taip paveikti kito asmens valią, kad šis suklydimo įtakoje tam tikra teisine forma patvirtintų juridinį faktą, suteikiantį kaltininkui tokią teisę. Padariniais čia yra nukentėjusiojo turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas arba turtinės prievolės atsiradimas.

1177.8. Kolegijos nuomone, prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad kaltinamieji R. S. ir L. S., siekdami įgyti pajus kitų asmenų vardu, naudojo apgaulę bei jos pagalba pasitelkę kitus nusikalstamos veikos vykdytojus (J. I., B. D., J. V. bei R. K.) įgijo svetimą ŽŪB „R.“ priklausantį turtą, yra deklaratyvūs bei neatitinka tikrovės. Visų pirma, tokios aplinkybės byloje nėra nustatytos – iš byloje nustatytų aplinkybių, kurių neginčija ir prokuroras, galima daryti išvadą, kad J. V. (O.), R. K., B. D. (U.) pajus pirko savo vardu bei įgijo teisę į juos visiškai teisėtai. Šiuo atveju sprendžiant jų baudžiamosios atsakomybės klausimą neturi įtakos tai, kokių asmenų įtakoje bei kokių tikslų vedinos jos šiuos pajus pirko. Kaip teisingai pažymėta L. S. gynėjo atsikirtime į apeliacinį skundą, nėra draudžiama pirkti pajus per kitus asmenis ar pirkti pajus per įgaliotus asmenis. Šiuo atveju, net jei L. S. ir R. S. būtų pirkę pajus kitų asmenų vardu, negalima tokio veikimo laikyti apgaule, nes iš esmės jokia esminė apgaulė įforminant šiuos sandorius naudojama nebuvo – tiek pajus pirkę asmenys pajų pardavėjams buvo žinomi, tiek pirkėjams taip pat buvo žinoma apie jų vardu perkamus pajus. Taigi, šiuo atveju kalbėti apie tokią apgaulę, kuri galėjo esmingai įtakoti sandorių sudarymą ir turto įgijimą naudojama nebuvo, abi sandorio šalys žinojo viena kitos ketinimus ir jiems neprieštaravo. Dėl aukščiau išdėstyto apylinkės teismo sprendimas visus juos išteisinti pagal BK 182 str. 2 d. nesant jų veiksmuose šio nusikaltimo sudėties yra iš esmės pagrįstas ir teisingas.

1187.9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011).

1197.10. Kolegija iš esmės sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad byloje tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Byloje iš esmės neginčijamai nustatyta, kad B. D. (U.), R. K., J. V. (O.) iš ŽŪB „R.“ pirmininko E. T. pirko pajus. Šias aplinkybes byloje patvirtino B. D. (U.), R. K., J. V. (O.), liudytojai L. A., R. P.. Ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojas E. T. parodė, jog žinojo ir suprato savo turimą pajų parduodantis ne L. S., o kažkokioms moterims. Iš to galima daryti išvadą, kad sandoriai dėl pajų pardavimo buvo įvykę. Tai, kad pajai galėjo būti perkami kitų asmenų vardu esminės reikšmės neturi, nes pirkėjos pritarė šiems sandoriams bei vėliau pajais disponavo kaip savo. Kiti veiksmai – prašymai priimti į bendrovės narius, visuotiniai narių susirinkimai, bendrovės pirmininko rinkimai, pajų pardavimas J. I., vekselių išrašymai iš esmės jau buvo bendrovės veiklos produktai. Šiuo atveju visiškai pagrįsta ir teisinga yra apylinkės teismo išvada, kad nebuvo jokio pagrindo šiuos santykius priskirti baudžiamosios teisės sričiai, kaip nėra jokio pagrindo kriminalizuoti bendrovėje vykstančius procesus, be kita ko, kad ir žala tretiesiems asmenims padaryta nebuvo, t. y. byloje nepateikta jokių duomenų, kad šiais sandoriais buvo siekiama padaryti ar buvo padaryta kokia nors žala bendrovės pajininkams ar jos kreditoriams. Kolegijos vertinimu, tokia padėtis atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą.

1207.11. Kolegija pažymi, kad byloje iš tiesų nėra jokių duomenų apie tai, jog neva tai naudojant apgaulę kam nors buvo padaryta žala. Tokių duomenų skunde nenurodė ir prokuroras. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2012-10-11 Panevėžio apygardos teismo sprendimu ŽŪB „R.“ buvo likviduota dėl bankroto ir priimtas sprendimas dėl šios įmonės pabaigos, t. y. ji buvo išregistruota iš įmonių registro. Sprendime konstatuota, kad ginčytinų sandorių, turėjusių reikšmės įmonės nemokumui, nebuvo nustatyta. Todėl prokuroro apeliacinio skundo teiginys, kad išteisintiesiems už jų atliktus veiksmus turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 str. 2 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

1217.12. Dokumento suklastojimas bendrąja prasme – tai veiksmai, sukuriantys dokumento netikrumą arba jo turinio neteisingumą. Suklastojimas gali būti dviejų rūšių : materialinis ir intelektinis. Materialinis suklastojimas pasireiškia kaip netikro dokumento pagaminimas ar neteisėtas tikro dokumento turinio pakeitimas veikiant jo materialinę formą, pvz., nuotraukos pakeitimas; vienos informacijos ištrynimas ir kitos įrašymas; parašo, antspaudo padirbimas, ir kt. Intelektinis suklastojimas pasireiškia kaip melagingos informacijos įrašymas į tikrą dokumentą. Melaginti duomenys – tai duomenys neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). LAT praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012).

1227.13. Išteisintiesiems pateiktuose kaltinimuose nurodoma, kad jie pagamino netikrus dokumentus, t. y. : 1) kad suklastojo pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis E. T. pardavė pajus J. V. (O.), R. K. ir B. D. (U.); 2) kad suklastojo J. V. (O.), R. K. ir B. D. (U.) prašymus priimti į ŽŪB „R.“ narius; 3) kad suklastojo 2008-01-28 visuotinio ŽŪB „R.“ narių susirinkimo protokolą; 4) kad suklastojo pajų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurias J. V. (O.), R. K., B. D. (U.) pardavė turimus pajus J. I.; 5) kad suklastojo 2008-06-02 visuotinio ŽŪB „R.“ narių susirinkimo protokolą ir šio protokolo pagrindu išrašytus 4 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais ŽŪB „R.“ be išlygų įsipareigojo sumokėti J. V. (O.), R. K., B. D. (U.) ir J. Š. po 500000 Lt.

1237.14. Prokuroras skunde teigia, kad pajus pirkę asmenys vykdė nusikalstamos veikos organizatorių R. S. ir L. S. nurodymus, daro išvadą, kad šios pirkimo – pardavimo sutartys neatspindi tikrovės, todėl jos turi būti laikomos suklastotomis. Pateiktas kaltinimas ir argumentai, kuriais jis grindžiamas, neatitinka teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose bei prieštarauja įstatymo reikalavimams. Kolegijos vertinimu, iš bylos duomenų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad šios sutartys nebuvo suklastotos, nes kaip minėta, jos atitiko tikrąją šių sutarčių šalių valią, tiek pajus pirkusios šalys, tiek juos pardavusi šalis patvirtino, kad ant sutarčių yra jų parašai. Pažymėtina, kad prokuroras savo apeliaciniame skunde nenurodė, kokie dar dokumentuose užfiksuoti duomenys buvo realiai suklastoti, ir tik deklaratyviai nurodė, kad pajų pirkimo – pardavimo sandoriai realiai nebuvo įvykę. Kolegijos vertinimu, jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti prokuroras nepateikė, todėl kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados ir netikėti sandorių šalių nurodytomis aplinkybėmis apie pirkimo – pardavimo sandorių buvimo faktą.

1247.15. Kolegija taip pat atmeta prokuroro argumentus dėl kitų kaltinime minimų dokumentų suklastojimo bei pažymi, kad dokumentai (prašymai priimti į bendrovės narius, visuotinių bendrovės narių susirinkimo protokolai bei šiuose susirinkimuose nutarto pagrindu surašyti dokumentai) negali būti laikomi suklastotais, nes šie dokumentai buvo surašyti teisėtų bendrovės pajininkų ir naujosios bendrovės vadovės J. I., jie buvo naudojami įmonės veikloje, ir nėra jokių duomenų teigti, kad jais būtų iškraipyta reali padėtis ar pažeistos trečiųjų asmenų teisės.

1257.16. Prokuroras savo apeliaciniame skunde teigia, kad R. S., L. S., J. V. (O.), R. K., B. D. (U.) veiksmai atitinka BK 300 str. 3 d., nes jų veiksmais buvo padaryta didelė žala. Nurodo, kad ši žala buvo padaryta suklastojus keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius 2000000 Lt sumai, dėl ko nusikalstamos veikos bendrininkai įgijo 2000000 Lt turtinę teisę į ŽŪB „R.“ turtą. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad prokuroras didelės žalos ŽŪB „R.“ atsiradimo faktą iš esmės grindžia keturių neprotestuotinų vekselių suklastojimu. Tačiau, teismas nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, jog net ir konstatavus, kad kaltinamieji suklastojo dokumentus siekdami padaryti didelę žalą, t. y. turėdami tokį tikslą, tačiau realiai didelei žalai neatsiradus, negalima konstatuoti, kad kaltininkų veika atitinka BK 300 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nes tikslas (subjektyviosios pusės požymis) nėra dokumento suklastojimą kvalifikuojantis požymis pagal šią teisės normą. LAT formuodamas vieningą teismų praktiką baudžiamosiose bylose yra pasisakęs, kad tikslo kaip nusikaltimo sudėties požymio įstatymo leidėjas į BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį nėra įtraukęs. O šią veiką kvalifikuoja objektyviajai nusikaltimo sudėties pusei priskiriamas požymis – realiai atsiradusi (padaryta) didelė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34/2010). Be to, analogiškais atvejais būtina nustatyti ne tik pačią pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius, priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo bei kaltininko tyčią. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įrašymo į dokumentą fakto – būtina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai. Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, kai kaltinama, kad toks nusikaltimas padarytas bendrininkaujant, turi būti nustatyta ir tai, kuo pasireiškė kiekvieno iš bendrininkų poelgis, kokiomis aplinkybėmis veika buvo padaryta, ar nenutolęs priežastinis ryšys tarp kaltininkų pastangų ir dokumento suklastojimo fakto, ar vien jų veiksmai dėsningai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390/2010). Šioje byloje pripažinęs, kad išteisintųjų veiksmais jokia reali didelė žala niekam nebuvo padaryta, teismas padarė teisingą išvadą.

126Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos paprastųjų ir įsakomųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d., vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Vekselis kaip vertybinis popierius negali būti laikomas BK 300 str. numatytos nusikalstamos veikos dalyku, nes už jo suklastojimą baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 213 str.

1277.17. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, J. S. ir R. S. išteisindamas pagal BK 24 str. 4 d. 300 str. 3 d., nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė jokių motyvų. Iš bylos matyti, kad tiek L. S., tiek R. S. nepripažino jiems pateiktų kaltinimų. L. S. nurodė, kad ŽŪB „R.” pajų pirkimas iš esmės buvo E. T. turimų pajų perrašymas R. S. už skolas. Pačias pajų pirkimo – pardavimo sutartis paruošė E. T., nes jas paprastai ruošia pardavėjas. Nurodė, kad vėliau bendrovė buvo parduodama R. P.. R. S. tuo tarpu parodė, kad jam ŽŪB „R.” buvo neįdomi bei aptariamu metu bendrovę pirko L. S., kuris už perkamus pajus E. L. išrašė vekselį ir atidavė savo automobilį BMW X5, taip padengdamas 100000 Lt įsiskolinimą. L. S. ir R. S. patvirtino, kad jų santykiai pašliję. Ikiteisminio tyrimo metu L. S. buvo pripažinęs, kad jie su R. S. pirko ŽŪB „R.” per tarpininkus – J. V. (O.), R. K., B. D. (U.) ir J. Š.. Kaip galima matyti iš labai prieštaringų byloje esančių duomenų, ŽŪB „R.“, kaip ir nurodyta kaltinime, iš tiesų pirko R. S. ir L. S. per tarpininkus, t. y. kitų asmenų vardu. Tačiau kolegija negali sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad šis sandoris buvo nerealus, t. y. realiai jis neįvyko, ir todėl ne tik pajų pirkimo – pardavimo sutartys, bet ir visi vėliau įforminti dokumentai (prašymai priimti į bendrovės narius, susirinkimų protokolai, vekseliai) kaip savaime suprantami tapo niekiniais ar buvo kitaip suklastoti. Jau aukščiau minėta, kad pajų pirkimo pardavimo sutartyse šalys išreiškė tikrąją savo valią, pasirašė sutartyse, ketino imtis veiklos, kuri tiesiog nepavyko dėl netinkamai įvertintos bendrovės ūkinės finansinės situacijos, kuri realybėje pasirodė esanti sudėtingesnė, nei ji buvo E. T. atskleista pajų pirkimo – pardavimo metu. Paminėtuose dokumentuose nurodyta informacija atsispindėjo teisinėje apyvartoje, t. y. dokumentuose nurodyti pajų pirkėjai tapo teisėtais šių pajų savininkais, o pajus pardavę asmenys teisę į parduotus pajus prarado.

1287.18. Kolegija taip pat pažymi, kad kaltinimas išteisintiesiems L. S. ir R. S. ne pilnai atitinka bylos aplinkybes, nes kaltinime teigiama, kad visų su ŽŪB „R.” įsigijimu ir valdymu susijusių dokumentų suklastojimą organizavo L. S. su R. S., nors byloje esantys kaltinamųjų J. I., L. S., liudytojų R. P., H. K. parodymai rodo, jog bendrovę iš tuometinių pajų savininkų – J. V. (O.), R. K., B. D. (U.) ir J. Š. pirko R. P. per savo žmonos seserį J. I., kuri tuo metu jau buvo teisėta bendrovės vadovė. Šie aptariamų kaltinamųjų ir liudytojų parodymai atitinka bylos aplinkybes, pagal kurias pajus iš J. V. (O.), R. K., B. D. (U.) ir J. Š. pirko J. I. išrašydama pajų pardavėjams 4 vekselius po 500000 Lt. Aptariamais liudytojų ir kaltinamųjų parodymais pagrindo abejoti nėra dar ir dėl to, kad R. P. buvo turtingas ūkininkas, pasak jo, turėjęs keliasdešimt milijonų litų turto, 15000 ha žemės, o J. I., kaip minėta anksčiau, buvo jo žmonos sesuo, neturėjusi su kaltinamaisiais R. S. ir L. S. jokio ryšio. Tai, kad 2000000 Lt suma už aptariamą bendrovę buvo reali patvirtina tai, kad tą pačią bendrovę net už didesnę 2500000 Lt sumą buvo siūloma įsigyti ir K. R.. L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bendrovė buvo apsėjusi apie 900 ha, todėl jo skaičiavimais turėjo būti nukulta apie 4050 tonų skaičiuojant, jog iš vieno hektaro prikuliama po 4,5 tonos. Vienos tonos kaina 2008 m. buvo apie 600 Lt, todėl vien prognozuojama visų nukultų grūdų vertė sudarė 2 430 000 Lt (20 t., 54 – 57 b. l.). Kolegija taip pat pažymi, kad vadovaujantis aptariamų įvykių metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 12 str. buvo numatyta, kad žemės ūkio bendrovės kapitalas gali būti nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš pajinių įnašų, kasmetinių atskaitymų iš pelno, kitų pajamų, o skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų ir kitų skolintų lėšų. Vadovaujantis aukščiau minimo įstatymo 13 str. 5 p., bendrovės pagrindinį kapitalą galima padidinti perkainojant bendrovės turtą. Vadovaujantis minimo įstatymo 15 str. turimus pajus galima pervertinti, pažymėtina, kad pajų vertė gali padidėti ne tik dėl piniginių, tačiau ir dėl kitų nepiniginių įnašų. Todėl, negalima daryti išvados, kad parduodant J. I. bendrovės pajus už 2000000 Lt sumą, buvo klastojami dokumentai bei taip apgaulės būdu siekiama užvaldyti bendrovei priklausantį turtą. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes galima daryti išvadą, kad pajų pirkimo – pardavimo dokumentai nebuvo suklastoti, jie buvo surašyti įgyvendinant tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, atitiko tuo metu vyravusią praktiką pirkti bendrovių pajus per tarpininkus, dokumentuose nurodyta informacija atitiko faktinę realybę, žala šių dokumentų surašymu niekam padaryta nebuvo, todėl apylinkės teismo išvada išteisinti L. S. ir R. S. pagal 300 str. 3 d. yra pagrįsta ir teisinga. Kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams, kad dokumentuose esantys netikslumai – netiksli data, neužtraukia kaltinamiesiems baudžiamosios atsakomybės, nes šie iškraipymai nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių, nesukėlė jokiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokie dokumentų netikslumai nėra tiek pavojingi, kad turėtų būti vertinami kaip užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę.

1297.19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, aprašomojoje nuosprendžio dalyje pripažinęs, jog J. V. (O.), R. K., B. D. (U.), J. I. veiksmuose nėra BK 300 str. 3 d. numatyto nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – didelės žalos, konstatavo, kad visų jų veiksmai visgi galėtų atitikti BK 300 str. 1 d. Tačiau, nustatęs, kad dėl šios veikos (BK 300 str. 1 d.) buvo suėjęs BK 95 str. 1 d. „b“ p. numatytas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, bylas jų atžvilgiu teismas dėl galimo nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., nutraukė (BPK 3 str. 1 d. 2 p., BK 95 str. 1 d. „b“ p.). Su tokia apylinkės teismo išvada sutikti negalima, nes, visų pirma, ši teismo išvada yra prieštaringa : viena vertus, teismas nustatė, kad dalies išteisintųjų (R. S. ir L. S., kurie netgi buvo kaltinami nusikalstamų veikų, tame tarpe – ir dokumentų suklastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo, organizavimu) veiksmais apskritai nebuvo padarytos jokios nusikalstamos veikos; antra vertus, teismas laikė, jog šių veikų vykdytojos J. V. (O.), R. K., B. D. (U.), J. I. kažkokius tai neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami pagal BK 300 str. 1 d., vis tik galimai padarė, nes rezoliucinėje nuosprendžio dalyje teismas pripažino, kad suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai visų jų kaip „galimai įvykdžiusių nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d.“ byla nutraukiama. Tačiau, aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas nenurodė, kokius konkrečiai šių išteisintųjų veiksmus pripažįsta atitinkančius BK 300 str. 1 d., jų galimai nusikalstamų veikų neaprašė kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 1 p., todėl iš nuosprendžio liko neaišku, kokią tiksliai nusikalstamą veiką jos galimai padarė, t. y. kokius dokumentus J. V. (O.), R. K., B. D. (U.) ir J. I. galimai suklastojo ar kokius galimai suklastotus dokumentus jos neteisėtai panaudojo. Taigi, teismas šiuo atveju padarė formalią bei nemotyvuotą išvadą, kad visų jų veiksmai galimai atitinka BK 300 str. 1 d. sudėtį, taip palikdamas jas teisinėje nežinioje. Kolegija daro išvadą, kad toks apylinkės teismo sprendimas nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje yra netinkamas ir neteisingas, jį kolegija pripažįsta esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, nes dėl šio pažeidimo buvo suvaržytos J. V. (O.), R. K., B. D. (U.) ir J. I. teisės tiksliai žinoti, kokius galimai nusikalstamus veiksmus, atitinkančius BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, jos padarė ir tinkamai gintis nuo jos pareikšto kaltinimo (BPK 369 str. 3 d.). Kolegijos vertinimu, šis pažeidimas sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, todėl skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl baudžiamosios bylos pagal BK 300 str. 1 d. nutraukimo J. V. (O.), R. K., B. D. (U.) ir J. I. suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui naikinama (BPK 329 str. 3 ir 4 p.).

130Jau aukščiau šiame nuosprendyje nurodytais motyvais pripažinus, kad byloje nėra įrodymų, jog J. V. (O.), R. K., B. D. (U.) ir J. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 3 d. (dėl kurių jos buvo kaltinamos), dėl jų priimamas naujas nuosprendis – visos jos pagal BK 300 str. 3 d. išteisinamos joms nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

1318. Dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo K. R. atžvilgiu

1328.1. Prokuroras nuosprendį šioje dalyje ginčija šiais argumentais : 1) nepagrįsta teismo išvada, kad nėra įrodyta, jog L. S., R. S. ir V. L. naudojo apgaulę siekdami neteisėtai užvaldyti K. R. turtą; 2) prokuroras nesutinka, kad neva tai suklastojant 2008-08-01 paskolos sutartį ir paprastąjį neprotestuotiną vekselį, K. R. nebuvo padaryta didelė žala. Nukentėjusysis K. R. su nuosprendžiu nesutinka dėl to, kad : 1) jo teigimu, nuosprendyje nėra motyvų, kodėl teismas rėmėsi vienais įrodymais, o kitus atmetė; 2) neįvertinta aplinkybė, kad R. S., L. S. ir V. L. nebuvo nei ŽŪB „R.“ pajininkais, nei valdymo organų nariais, tačiau siūlė jam pirkti ŽŪB „R.“ pajus, o vėliau ir bendrovės nekilnojamąjį turtą; 3) liko neįvertinta L. S. ir R. S. apgaulė paskolos suteikimo pretekstu išgaunant iš jo vekselį; 4) B. D. (U.), J. I., R. K., J. V. (O.) taip pat naudojo apgaulę, nes žinodamos, kad bendrovės turtas yra įkeistas, jos kreipėsi į notarą ir antstolį, kad ŽŪB „R.“ skola būtų išieškota parduodant bendrovės pasėlius; 5) kaltinamųjų veiksmai negali būti vertinami kaip civiliniai teisiniai santykiai, kadangi jų veiksmais buvo sukurtos ir įgytos neegzistuojančios turtinės teisės, kurios vykdomos panaudojant valstybės prievartą.

1338.2. Kolegija išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinius skundus iš esmės pritaria apylinkės teismo išvadai, kad tarp L. S., R. S., V. L. ir K. R. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad V. L. ir K. R. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią K. R. iš V. L. pasiskolino 1500000 Lt. Pagal sutartį K. R. įsipareigojo V. L. pinigus grąžinti iki 2008-09-01. Šios sutarties pagrindu, kaip sutarties priedas, t. y. paskolos garantas, buvo išrašytas vekselis aukščiau minimai paskolos sumai.

1348.3. K. R. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo apgautas ir apgaulė prieš jį pasireiškė tuo, kad jis buvo melagingai įteikta, kad ŽŪB „R.“ turtas priklauso L. S. ir R. S., jie yra tikrieji bendrovės savininkai, o vekselis buvo išrašytas būtent minimos bendrovės pastatų ir pasėlių pirkimui bei atsiskaitymui už šį turtą užtikrinti. Kolegija atsižvelgdama į byloje esamus rašytinius įrodymus daro išvadą, kad paskolos sutartyje neminimas jokio ŽŪB „R.“ turto pirkimas ar atsiskaitymas už jį. Kaip teisingai nurodo K. R., nei R. S., nei L. S. ŽŪB „R.“ teisiškai nepriklausė, todėl neaišku, kodėl jis tarėsi su šiais asmenimis dėl bendrovės turto pirkimo. O be to matyti, kad pagal paskolos sutartį K. R. pinigus skolinosi iš V. L., kuris, kaip jis žinojo, iš viso nebuvo susijęs su ŽŪB „R.“.

1358.4. Kolegija taipogi pažymi, kad K. R. ne tik turėjo būti, bet ir buvo, pakankamai gerai išanalizavęs ŽŪB „R.“ finansinę – turtinę padėtį, nes jis planavo pirkti turtą, kurio vertė pakankamai didelė. Jis su UAB „K. M.“ 2008-07-29 buvo sudaręs sutartį dėl minimos bendrovės turto vertės nustatymo, pagal kurią buvo parengta ŽŪB „R.“ turto įvertinimo ataskaita. Pažymėtina, kad pats K. R. neneigia, jog turto vertinimo ataskaitoje buvo nurodyta, kad tikrasis ŽŪB „R.“ pastatų savininkas buvo UAB „Hansa lizingas“ – taigi, jam buvo puikiausiai žinoma apie tikrąją bendrovės finansinę situaciją, jos savininkus, ir jokia apgaulė prieš jį surašant aukščiau minėtą paskolos sutartį bei vekselį nebuvo naudojama. Ikiteisminio tyrimo metu K. R. pripažino, kad derantis su L. S. dėl bendrovės pardavimo L. S. jam pasiūlė sudaryti galimybę iš UAB „Hansa Lizingas“ įsigyti grūdų sandėlį, atsarginių dalių sandėlį, alų sandėlį ir t. t. – iš viso 17 Registrų centre registruotų vienetų pagal lizingo sutartį, ir už šį sandorį L. S. paprašė 2,5 mln. litų (2 t., 1 – 4 b. l.). Tokiu būdu, šie nukentėjusiojo parodymai visiškai patvirtina, kad jam buvo žinoma ir aplinkybė, jog ŽŪB „R.“ pastatai, kuriuos jis ketino įsigyti, buvo įkeisti bankui. Tai, kad K. R. teiginiai apie apgaulės jo atžvilgiu naudojimą neatitinka tikrovės įrodo dar ir tai, kad ŽŪB „R.“ pasėliai buvo parduodami iš varžytinių, kas rodo, jog K. R. negalėjo dėl šių pasėlių pirkimo derėtis su L. S. ir R. S., ar tuo labiau su V. L..

1368.5. Visos aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog tarp K. R., V. L., L. S. ir R. S. buvo iš tiesų susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Panevėžio miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. P2-5323-589/2008 nepatvirtinus 2008-08-01 turto pardavimo iš varžytinių akto bei nepavykus K. R. nusipirkti ŽŪB „R.“ pasėlių, taip pat nepavykus parduoti K. R. ŽŪB „R.“ pastatų, prasidėjo aukščiau minimų asmenų nesutarimai ir teisminiai ginčai. Pažymėtina, kad K. R. nuo 2008 m. bandė nuginčyti aukščiau minimą paskolos sutartį ir jos pagrindu išrašytą vekselį, ko padaryti jam nepavyko. Šiaulių apygardos teismo 2013-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-97-124/2013 K. R. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu jam pačiam ieškinio atsisakius. Taigi, šioje byloje šalys išsisprendė savo santykius civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir nėra jokio pagrindo juos papildomai aiškintis taikant baudžiamąsias teisines priemones. Todėl L. S., R. S. ir V. L. dėl sukčiavimo K. R. atžvilgiu išteisinti pagrįstai ir kolegija priešingos išvados daryti neturi jokio pagrindo.

1378.6. Kolegija taip pat visiškai pritaria apylinkės teismo sprendimui išteisinti V. L., L. S. ir R. S. ir pagal BK 300 str. 3 d. Visų pirma, kaip paminėta aukščiau, nėra jokio pagrindo teigti, kad paskolos sutartis buvo suklastota. Sutartį, tokia, kokia ji buvo, perskaičiusios pasirašė abi sandoryje dalyvavusios šalys – taigi, sutartis buvo pasirašyta abiejų šalių valia. K. R. nurodo, kad jis jokių pinigų iš V. L. nesiskolino, tačiau tuomet kyla klausimas, kodėl jis pats pasirašė tokią sutartį ir patvirtino pinigus gavęs. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ši sutartis būtų kokiu nors būdu taisyta po jos pasirašymo. Nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nei dėstydami savo argumentus apeliaciniuose skunduose, prokuroras ir K. R. nepateikė jokių įrodymų, kad paskolos sutartis būtų buvusi pasirašyta naudojant fizinį smurtą ar grasinimus. K. R. pripažino, kad jis aptariamą sutartį perskaitė ir ją pasirašė pilnai susipažinęs su ja. Pati sutartis yra išdėstyta ant vieno lapo, joje yra tik 9 punktai, todėl K. R. būdamas pakankamai išsilavinęs žmogus, ūkininkaujantis ir turintis reikalų su turto valdymu, kolegijos nuomone turėjo visas sąlygas ir galimybę sutarties turinį suprasti. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad sutartis, kuri buvo sudaryta nepažeidžiant šalių valios, privalo būti vykdoma. Kaip matyti iš bylos, abi sutarties šalys sutiko su šia sutartimi, ją pasirašė, todėl darytina išvada, kad ši sutartis atitiko jų tikrąją valią ir negali būti pripažįstama suklastota. Kolegija pažymi, kad nors aptariamoje paskolos sutartyje už V. L. pasirašė L. S., tai nėra pagrindas pripažinti šią sutartį suklastota, nes pats K. R. tai matė ir suprato, pats sutartį patvirtino savo parašu, o tai reiškia, kad jis neprieštaravo sutarties esmei ir formai. Nenustačius, kad paskolos sutartis bei jos pagrindu išrašytas vekselis buvo suklastoti, nėra jokio argumentų kalbėti ir apie nukentėjusiajam K. R. padarytą didelę žalą.

138Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą kolegija konstatuoja, kad apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais naikinti visą skundžiamą teismo nuosprendį ir išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti jiems bausmes, nėra jokių įrodymų ir pagrindo, todėl apeliantų skundai atmetami.

139Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., teismas

Nutarė

140Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro R. Bendiko ir nukentėjusiojo K. R. apeliacinius skundus atmesti.

1412016 m. gegužės 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria baudžiamoji byla B. D. (U.), J. I., R. K. ir J. V. (O.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 red.) nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 2 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 str. 1 d. „b“ p.), panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį :

142B. D. (U.), J. I., R. K. ir J. V. (O.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 3 d. išteisinti joms nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

143Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. - L. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 24... 4. - R. S. išteisintas pagal BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d., 24 str. 4 d. 300 str.... 5. - V. L. išteisintas pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. jam nepadarius... 6. - B. D. (U.) išteisinta pagal BK 182 str. 2 d. jai nepadarius veikos,... 7. - pagal BK 300 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo IX-1495 redakcija) jai... 8. - J. I. išteisinta pagal BK 182 str. 2 d. jai nepadarius veikos, turinčios... 9. - pagal BK 223 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495... 10. - R. K. išteisinta pagal BK 182 str. 2 d. jai nepadarius veikos, turinčios... 11. - pagal BK 300 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo IX-1495 redakcija) jai... 12. - J. V. (O.) išteisinta pagal BK 182 str. 2 d. jai nepadarius veikos,... 13. - pagal BK 300 str. 1 d. (2003-04-10 įstatymo IX-1495 redakcija) jai... 14. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas... 15. 1. Kaltinamieji L. S., R. S., V. L., B. D. (U.), J. I., R. K. ir J. V. (O.)... 16. 1. 1. laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. rugpjūčio... 17. 1.1.1. 2007 m. gruodžio mėnesio – 2008 m. sausio mėnesio laikotarpiu,... 18. 1.1.2. tuo pačiu laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, Pakruojo rajone,... 19. 1.1.3. tuo pačiu laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku,... 20. 1.1.4. tuo pačiu laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku,... 21. 1.1.5. tuo pačiu laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku,... 22. - nurodė J. V. (O.) su J. I. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens... 23. - nurodė R. K. su J. I. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens surašytą... 24. - nurodė B. D. (U.) su J. I. pasirašyti tyrimo metu nenustatyto asmens... 25. 1.1.6. tuo pačiu laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku,... 26. 1.1.7. L. S. su R. S., neteisėtai perėmę ŽŪB „R.“ valdymą, organizavo... 27. - 2008 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo... 28. - nurodė J. I. žinomai netikro dokumento – ŽŪB „R." 2008-06-02... 29. 1.1.8. tęsdami nusikalstamą veiką, L. S. su R. S., siekdami panaikinti... 30. 1.1.9. L. S. ir R. S. neteisėtai įgiję didelės vertės turtinę teisę į... 31. 1.2. L. S. ir R. S. 2008 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, tiksliai tyrimo... 32. 1.2.1. 2008 m. liepos mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku,... 33. 1.2.2. tęsdami šią nusikalstamą veiką, 2008 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai... 34. 1.3. Kaltinamajai J. I. baudžiamoji byla suėjus patraukimo baudžiamojon... 35. 2. Apeliaciniu skundu prokuroras R. Bendikas prašo panaikinti skundžiamo... 36. Pripažinti L. S. kaltu ir jį nuteisti : ... 37. - dėl organizavimo suklastoti ir panaudoti ŽŪB „R.“ dokumentus pagal BK... 38. - dėl organizavimo apgaule įgyti ŽŪB „R.“ turtą pagal BK 24 str. 4 d.... 39. - dėl organizavimo suklastoti ir panaudoti 2008-08-01 paskolos sutartį su K.... 40. - dėl organizavimo apgaule įgyti K. R. turtą pagal BK 24 str. 4 d. 182 str.... 41. Pagal BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo ir... 42. Pagal BK 75 str. 1, 2 d., 71 str., atidėti paskirtos laisvės atėmimo... 43. Pripažinti R. S. kaltu ir jį nuteisti : ... 44. - dėl organizavimo suklastoti ir panaudoti 2008-08-01 paskolos sutartį su K.... 45. - dėl organizavimo apgaule įgyti K. R. turtą pagal BK 24 str. 4 d. 182 str.... 46. Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu,... 47. Pagal BK 75 str. 1, 2 d., 71 str., atidėti paskirtos laisvės atėmimo... 48. Pripažinti V. L. kaltu ir jį nuteisti : ... 49. - dėl suklastojimo ir panaudojimo 2008-08-01 paskolos sutarties su K. R. pagal... 50. - dėl apgaule įgytos didelės vertės turtinės teisės į K. R. turtą pagal... 51. Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu,... 52. Pagal BK 75 str. 1, 2 d., 71 str., atidėti paskirtos laisvės atėmimo... 53. Pripažinti B. D. kalta ir ją nuteisti : ... 54. - dėl suklastojimo ir panaudojimo ŽŪB „R.“ dokumentų pagal BK 300 str.... 55. - dėl apgaule įgytos didelės vertės turtinės teisės į ŽŪB „R.“... 56. Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu,... 57. Pagal BK 75 str. 1, 2 d., 71 str., šios bausmės vykdymą atidėti 1 metams... 58. Pripažinti J. I. kalta ir ją nuteisti : ... 59. - dėl suklastojimo ir panaudojimo ŽŪB „R.“ dokumentų pagal BK 300 str.... 60. - dėl apgaule įgytos didelės vertės turtinės teisės į ŽŪB „R.“... 61. Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu,... 62. Pagal BK 75 str. 1, 2 d., 71 str., šios bausmės vykdymą atidėti 1 metams... 63. Pripažinti R. K. kalta ir ją nuteisti :... 64. - dėl suklastojimo ir panaudojimo ŽŪB „R.“ dokumentų pagal BK 300 str.... 65. - dėl apgaule įgytos didelės vertės turtinės teisės į ŽŪB „R.“... 66. Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu,... 67. Pagal BK 75 str. 1, 2 d., 71 str., šios bausmės vykdymą atidėti 1 metams... 68. Pripažinti J. V. kalta ir ją nuteisti : ... 69. - dėl suklastojimo ir panaudojimo ŽŪB „R.“ dokumentų pagal BK 300 str.... 70. - dėl apgaule įgytos didelės vertės turtinės teisės į ŽŪB „R.“... 71. Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu,... 72. Pagal BK 75 str. 1, 2 d., 71 str., šios bausmės vykdymą atidėti 1 metams... 73. Tenkinti K. R. civilinį ieškinį ir priteisti jį solidariai iš L. S., R. S.... 74. 2.1. Skunde prokuroras cituoja nuosprendžio rezoliucinę dalį,... 75. 2.2. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad pirmos instancijos teismo išvada... 76. 2.3. Prokuroras skunde cituoja kasacinio teismo praktiką ir teigia, kad... 77. 2.4. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal byloje surinktus... 78. 2.5. Toliau įgyvendinant sumanymą neteisėtai perimti ŽŪB „R.“... 79. 2.6. Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos... 80. 2.7. Prokuroras nesutinka su nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, kad... 81. 2.8. Prokuroras skunde taip pat teigia, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodoma,... 82. 2.9. Prokuroras taip pat nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodytu... 83. 3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. R. apeliaciniu skundu prašo... 84. 3.1. Skunde jis nurodo, kad teismo nuosprendyje nėra motyvų, dėl kurių... 85. 3.2. Pažymi, kad priimant sprendimus ŽŪB „R.“ turto klausimais dalyvavo... 86. 3.3. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad L. S., R.... 87. 3.4. Pažymi, kad išteisintųjų parodymai buvo nenuoseklūs, keletą kartų... 88. 3.5. Kaltinamajame akte nurodyti išteisintųjų veiksmai negali būti... 89. 4. Atsiliepimu į apeliacinius skundus išteisintojo L. S. gynėjas advokatas... 90. 4.1. Nurodo, kad teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog byloje... 91. 4.2. Atsiliepime cituojami BPK 305 str. reikalavimai apkaltinamojo bei... 92. 4.3. Pasak gynėjo, nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad L. S.... 93. 4.4. Gynėjas tvirtina, kad skunde prokuroras beveik pažodžiui kartoja... 94. 4.5. Gynėjas cituoja liudytojo H. K. teisme duotus parodymus apie J. I. ryšį... 95. 4.6. Gynėjas, cituodamas liudytojų R. P., R. K. L., išteisintosios J. I.... 96. 4.7. Atsiliepime nesutinkama su prokuroru ir dėl jo matymo išteisintųjų... 97. 4.8. Byloje nėra duomenų, kad minėtų dokumentų suklastojimą organizavo L.... 98. 4.9. Prokuroras nepagrįstai skunde nurodo, kad kaltinamųjų veiksmais ŽŪB... 99. 4.10. Gynėjas nesutinka su prokuroro teiginiu ir dėl to, kad L. S., R. S. ir... 100. 4.11. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje... 101. 4.12. L. S. gynėjas atsiliepime dėl nukentėjusiojo K. R. apeliacinio skundo... 102. 4.13. Nepagrįstas yra K. R. skundo argumentas, kad siūlydami pirkti jam pajus... 103. 4.14. Nukentėjusysis skunde nepagrįstai teigia, kad visi išteisintieji,... 104. 4.15. Kaltinamajame akte buvo teigiama, kad tiek L. S., tiek R. S. abu veikė... 105. 4.16. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai K. R. civilinį ieškinį... 106. 5. Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis K. R. bei jo atstovas prašė... 107. 6. Prokuroro ir nukentėjusiojo K. R. apeliaciniai skundai atmetami.... 108. 7. Dėl sukčiavimo ir ŽŪB „R.“ dokumentų klastojimo... 109. 7.1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)... 110. 7.2. Prokuroras apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje iš esmės ginčija... 111. 7.3. Kaltinamieji R. S. ir L. S. išteisinti kaltinant juos tuo, kad 2007 m.... 112. Kaip galima suprasti iš nuosprendžio motyvų, pirmos instancijos teismas... 113. 7.4. Apylinkės teismas išteisindamas kaltinamuosius bei nutraukdamas jų... 114. 7.5. Įrodymų pripažinimo jais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra... 115. 7.6. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami samprotavimais... 116. 7.7. Iš tiesų, sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui... 117. 7.8. Kolegijos nuomone, prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad... 118. 7.9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta,... 119. 7.10. Kolegija iš esmės sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad byloje... 120. 7.11. Kolegija pažymi, kad byloje iš tiesų nėra jokių duomenų apie tai,... 121. 7.12. Dokumento suklastojimas bendrąja prasme – tai veiksmai, sukuriantys... 122. 7.13. Išteisintiesiems pateiktuose kaltinimuose nurodoma, kad jie pagamino... 123. 7.14. Prokuroras skunde teigia, kad pajus pirkę asmenys vykdė nusikalstamos... 124. 7.15. Kolegija taip pat atmeta prokuroro argumentus dėl kitų kaltinime... 125. 7.16. Prokuroras savo apeliaciniame skunde teigia, kad R. S., L. S., J. V.... 126. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos paprastųjų ir įsakomųjų vekselių... 127. 7.17. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, J. S. ir R. S. išteisindamas... 128. 7.18. Kolegija taip pat pažymi, kad kaltinimas išteisintiesiems L. S. ir R.... 129. 7.19. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, aprašomojoje... 130. Jau aukščiau šiame nuosprendyje nurodytais motyvais pripažinus, kad byloje... 131. 8. Dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo K. R. atžvilgiu... 132. 8.1. Prokuroras nuosprendį šioje dalyje ginčija šiais argumentais : 1)... 133. 8.2. Kolegija išnagrinėjusi bylą pagal apeliacinius skundus iš esmės... 134. 8.3. K. R. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo apgautas ir apgaulė... 135. 8.4. Kolegija taipogi pažymi, kad K. R. ne tik turėjo būti, bet ir buvo,... 136. 8.5. Visos aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog tarp K. R., V. L.,... 137. 8.6. Kolegija taip pat visiškai pritaria apylinkės teismo sprendimui... 138. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą kolegija konstatuoja, kad... 139. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d.... 140. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro R. Bendiko ir nukentėjusiojo K. R.... 141. 2016 m. gegužės 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio... 142. B. D. (U.), J. I., R. K. ir J. V. (O.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 143. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....