Byla 1A-58-744/2020

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai, nuteistajai E. Ž. ir jos gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. S., per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas E. Ž. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. sausio 15 d. 19.30 val. iki 2019 m. sausio 16 d. 13.25 val. (viena para); E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą; nukentėjusiosios E. S. civilinis ieškinys dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir jai iš E. Ž. priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti; ( - ) teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 92,70 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš E. Ž. šio civilinio ieškovo naudai priteista 92,70 Eur; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi E. Ž. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas – 592,70 Eur, esančias AB „( - )“ sąskaitoje Nr. ( - ), nuspręsta palikti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

61.

7E. Ž. nuteista už tai, kad ji 2019 m. sausio 15 d. apie 19 val. ( - ) mieste, ( - ) namo kieme, prie atliekų konteinerių, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją E. S., o būtent: sudavė vieną kartą ranka nukentėjusiajai E. S. į galvos sritį, po to tampydama už plaukų pargriovė ant žemės ir suimdama rankomis už kaklo ją smaugė, tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kaklo poodines kraujosruvas.

8II.

9Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

102.

11Apeliaciniu skundu nuteistoji E. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. apkaltinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad ji įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

122.1.

13Nuteistoji E. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl byloje surinktų įrodymų patikimumo ir jų vertinimo. Apeliantės nuomone, byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad būtent ji įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis. Nuteistosios įsitikinimu, nukentėjusioji E. S. ją apkalba, nes ji informavo Vaikų teisių tarnybą, kad E. S. nesirūpina savo mažamečiu vaiku ir E. S. gavo už tai įspėjimą.

142.2.

15Apeliaciniame skunde nuteistoji E. Ž. ginčija nukentėjusiosios E. S. bei liudytojų D. B. ir J. K. parodymų patikimumą. Teigia, kad nukentėjusioji E. S., būdama neįgali ir sunkiai vaikščiodama, vakare žiemos metu iš antro aukšto eina į kiemą išnešti šiukšles, tuo tarpu sveikas jos draugas D. B. pasilieka bute. Išeidama E. S. pasiima ne savo, o D. B. mobilaus ryšio telefoną. Jai išėjus, už kurio laiko D. B. kieme išgirsta klyksmą ir atpažįsta, kad klykė E. S., nors kaip jis atpažino, kad klykė būtent nukentėjusioji, paaiškinti negali. Po išgirsto klyksmo D. B. prieina prie lango, pažiūri pro jį, tačiau nieko neklausia, kas ten vyksta. Į klausimą, kodėl jis, atpažinęs E. S. klyksmą, nereikalauja liautis ir nekviečia policijos, liudytojas paaiškino, kad jo vis vien niekas nebūtų klausęs. Ar nukentėjusioji E. S. buvo prie konteinerių, jis nematė, nes buvo tamsu. Todėl jis nuėjo pas kaimyną J. K. ir paprašė pasižiūrėti, ar jos ten mušasi. Nors J. K. buvo neblaivus, tačiau D. B. manė, kad jis E. S. suteiks kokią nors pagalbą. Liudytojas J. K. parodė, kad po tokio D. B. prašymo jis parūkė 5 minutes, pasiėmė šiukšlių ir išėjo į kiemą. Pakeliui sutiko ją, einančią maždaug už 10 metrų nuo įvykio vietos. J. K. prie konteinerių rado gulinčią be sąmonės kaimynę E. S.. Nors E. S. turi judėjimo negalią ir tą vakarą buvo pasnigę bei šlapia, tačiau J. K. tvirtina, kad E. S. prie konteinerių paslysti negalėjo. Atgaivinęs E. S., jis pastarąją nuvedė prie laiptinės, ten laukė policijos ir medikų. Apeliantės nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo reikalingas pašalinis žmogus (J. K.), kaip liudytojas, kuris patvirtintų jos buvimą įvykio vietoje. Be to, liudytojo J. K. parodymai kelia abejones ir dėl to, kad jis, skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą telefono numeriu 112, prisistatė kitu asmeniu. Apeliantė mano, kad J. K. bijojo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, kadangi buvo paprašytas nukentėjusiosios duoti tokius parodymus.

162.3.

17Nuteistosios E. Ž. teigimu, nukentėjusiosios E. S., liudytojų D. B. ir J. K. parodymai nesutampa. Nukentėjusioji parodo, kad prieš pargriūnant ji spėjo suklykti. Taigi po suklykimo turi praeiti laiko tarpas, per kurį D. B. prieina prie lango. Liudytojas J. K. parodė, kad einant nuo namų ar žiūrint pro langą E. S. prie konteinerių nesimatytų. Todėl po nukentėjusiosios suklykimo ji jau gulėjo ant žemės ir D. B. negalėjo matyti, kaip prie konteinerių kažkas mušasi. Liudytojas J. K. taip pat parodė, kad po D. B. prašymo jis parūkė kokias 5 minutes ir pasiėmęs šiukšles nuėjo prie konteinerių, maždaug 10 m atstumu nuo jų sutiko ją. Taigi ji nukentėjusiąją turėjo smaugti virš 5 minučių, kol išėjo J. K..

182.4.

19Apeliantės tvirtinimu, liudytojas S. S. tą vakarą matė ją koridoriuje grįžtant į namus, tačiau nematė jos išpurvintų rūbų, nors jei ji būtų smaugusi gulinčią E. S., ji turėjo priklaupti prie jos ir išsipurvinti rūbus. Tam, kad paneigtų nukentėjusiosios E. S., liudytojų D. B. ir J. K. parodymus, ji prašė į teismo posėdį kviesti ir apklausti liudytojus L. U. ir S. O., kuris po įvykio buvo priėjęs prie jos ir papasakojo, kad prieš įvykį L. U. matė, kaip nukentėjusioji žalojo savo kaklą. Tačiau nukentėjusioji E. S. asmeniškai šiuos liudytojus atvežė į kitą teismo posėdį ir teismo posėdyje šie liudytojai parodė, kad nieko nematė ir su ja nekalbėjo.

203.

21Atsiliepimų į nuteistosios E. Ž. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

224.

23Teismo posėdžio metu nuteistoji E. Ž. ir jos gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąją E. Ž. išteisinti, prokurorė Elona Korostina prašė nuteistosios E. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

265.

27Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

286.

29Nuteistoji E. Ž. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvada dėl jos kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigia, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad būtent ji įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl prašo panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir ją išteisinti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

307.

31Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

328.

33Nagrinėjamoje byloje E. Ž. nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji sudavė vieną kartą ranka nukentėjusiajai E. S. į galvos sritį, po to tampydama už plaukų pargriovė ant žemės ir suimdama rankomis už kaklo ją smaugė, tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kaklo poodines kraujosruvas. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

349.

35Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. Ž. kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistąją (tuo metu – kaltinamąją) E. Ž., nukentėjusiąją E. S., liudytojus J. P., J. K., D. B., Ž. M., O. Š., L. U., S. O., S. D., S. S., taip pat ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų. Teismas tyrė bei analizavo tiek E. Ž. teisinančius, tiek ją kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – E. Ž. teisinančius įrodymus (pačios E. Ž. parodymus). Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios E. Ž. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

3610.

37Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje E. Ž. savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Pirmosios instancijos teismo posėdyje E. Ž. parodė, kad 2019 m. sausio 15 d. apie 18.30 val. ji ėjo į dušą, užtruko ten apie 30 minučių, prie konteinerio nebuvo, nukentėjusiosios nemušė, neturėjo nei tikslo, nei motyvo, jokių santykių tarp jų nėra, nebendrauja, tą dieną nukentėjusiosios visai nematė (2 t., b. l. 85, 86). Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos nuteistosios E. Ž. parodymus ir vadovavosi nukentėjusiosios E. S., liudytojų J. K., D. B., Ž. M. ir O. Š. parodymais, duotais bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o taip pat rašytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad nuteistoji E. Ž. 2019 m. sausio 15 d. apie 19 val. ( - ) mieste, ( - ) namo kieme, prie atliekų konteinerių, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją E. S. ir nežymiai ją sužalojo. Netikėti nukentėjusiosios E. S. ir liudytojų J. K., D. B., Ž. M. ir O. Š. parodymais bei jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes jie, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo iš esmės nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys.

3811.

39Nukentėjusioji E. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. sausio 15 d. išnešė šiukšles. Kai priėjo prie konteinerio, iš nugaros pajuto smūgį į galvą, jai pataikė į pakaušį, po smūgio ją pradėjo tampyti už plaukų, pradėjo keikti, vadino „invalide“, „kliše“. Ji pradėjo klykti, nes išsigando. Po to, neišlaikiusi pusiausvyros, parkrito ant žemės ir pamatė, kad tai buvo E. Ž.. E. pradėjo ją smaugti, vieną kartą griebė už kaklo, patraukė rankas, po to vėl griebė už kaklo, pradėjo temti akyse ir ji prarado sąmonę (2 t., b. l. 86, 87). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Iš esmės tokius pačius parodymus nukentėjusioji E. S. davė ir apklausta netrukus po įvykio (1 t., b. l. 26, 40, 41, 44, 45), savo parodymus ji patvirtino ir akistatos su E. Ž. metu (1 t., b. l. 52, 53).

4012.

41Apeliaciniame skunde nuteistoji E. Ž. nurodo, kad nukentėjusioji E. S. ją apkalba, nes ji informavo Vaikų teisių tarnybą, kad E. S. nesirūpina savo mažamečiu vaiku, ir E. S. gavo už tai įspėjimą. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip nuteistosios gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, nes nukentėjusiosios E. S. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai liudytojo J. K. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad byloje nagrinėjamas įvykis įvyko sausio mėnesį, buvo vakaras, tamsu. D. B. jo paprašė nueiti prie konteinerių pasižiūrėti, kas prie jų vyksta, ar jos ten mušasi. Jis pasiėmė šiukšles ir išėjo. Eidamas link konteinerių sutiko E., ateinančią nuo konteinerių pusės. Prie konteinerių jis pamatė gulinčią E., jos rūbai buvo purvini, plaukai šlapi, suvelti. Priėjęs sudavė E. per veidą, nes norėjo ją pažadinti, bandė kelti. E. prabudo, jai pradėjo suktis galva, pradėjo vemti. Jis iš E. paėmė telefoną, skambino greitajai, policijai. Jis klausė E., kas nutiko, ji pasakė, kad pamena, jog ją E. tąsė už plaukų. Kol atvyko greitoji, policija, buvo lauke prie laiptinės kartu su E. Atvykusiems policijos pareigūnams E. pasakė, kad ją sumušė E. Jis pats matė smaugimo žymes ant E. kaklo (2 t., b. l. 120, 121); liudytojo D. B. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad E. išnešus šiukšles, jis išgirdo triukšmą, E. suklykė, per langą pamatė, kad kažkas tampo E., todėl nubėgo pas kaimyną J. K. paprašyti, kad jis nueitų pasižiūrėti. Kaimynas J. K. nubėgo pažiūrėti, iškvietė greitąją, policiją. J. K. sakė, kad E. Ž. tampė E. E. nepasakojo, kaip ją tampė, tik pasakė, kad ją užpuolė, ji įvardino, kad ją tampė E. Ž. (2 t., b. l. 149, 150); liudytojos Ž. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad gavo pranešimą apie sumuštą moterį ir atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji pasakojo, kad ją prie konteinerio sumušė kaimynė, ji buvo smaugiama, buvo netekusi sąmonės. Nukentėjusioji buvo užsiėmusi už veido, iš karto nurodė, kas ją sumušė ir kur gyvena. Ji su kolega užlipo pas kaltinamąją, durų niekas neatidarė, po poros minučių pamatė, kaip kaltinamoji išeina iš dušo, ją nusivežė į komisariatą aiškintis aplinkybes (2 t., b. l. 150); liudytojo O. Š. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad atvykę į iškvietimą, prie ( - ) namo antros laiptinės ant laiptų rado moterį, kuri aiškino, kad ją užpuolė kaimynė iš gretimos laiptinės, kad ji buvo smaugiama, buvo netekusi sąmonės. Šalia buvęs vyriškis patvirtino, jog nukentėjusioji buvo užpulta. Kai nukentėjusioji išvyko su greitąja, ėjo ieškoti kaltinamosios. Jiems durų niekas neatidarė, tačiau po kurio laiko kaltinamoji išėjo iš dušo. Tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi pristatė ją į komisariatą (2 t., b. l. 150, 151).

4213.

43Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusioji E. S. bei liudytojai J. K., D. B., Ž. M. ir O. Š. galėjo apkalbėti nuteistąją E. Ž., apkaltinti ją nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Nukentėjusiosios E. S. bei liudytojų J. K., D. B., Ž. M. ir O. Š. duoti parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, logiški ir aiškūs, todėl laikytini patikimais, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys: 2019 m. sausio 15 d. – 2019 m. sausio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 32-36); 2019 m. sausio 15 d. policijos pareigūnės Ž. M. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad 2019 m. sausio 15 d. apie 19.21 val. buvo gautas pranešimas, jog prie konteinerių, ( - ), guli sumušta moteris, apie įvykį pranešė namo gyventojas, kuris ją rado. Nuvykus minėtu adresu, apie 19.22 val. ( - ), juos pasitiko nukentėjusi moteris E. S., kartu su ja buvo J. K.. E. S. parodė, kad dėl neaiškių priežasčių prie ( - ) namo esančio šiukšlių konteinerio prieš 20 minučių ją sumušė kaimynė E. Ž.. E. S. teigė, kad ją smaugė, trenkė kelis smūgius kumščiu per galvą, ji kelias minutes buvo praradusi sąmonę, dėl sumušimo patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 7); informaciniame pranešime ( - ) užfiksuotos aplinkybės, kad 2019 m. sausio 15 d. 19.21 val. gautas pranešimas, jog prie konteinerių guli sumušta apie 20 metų moteris. Moteris E. S. GMP ekipažo nuvežta į Respublikinę ( - ) ligoninę, iš kur dėl galvos sumušimo, kaklo nubrozdinimo išleista gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 9-13); Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 5 d. pranešime nurodytos aplinkybės, kad 2019 m. sausio 15 d. 19.17 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas skambinusiojo pranešimas iš telefono Nr. ( - ) dėl kūno sužalojimo adresu ( - ) (1 t., b. l. 16); 2019 m. vasario 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kad Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktoje garso įrašo kopijoje užfiksuota, jog asmuo, prisistatęs M. Ž., praneša, kad ėjo išmesti šiukšles ir rado sumuštą, be sąmonės prie konteinerių nukritusią kaimynę, moteris sumušta (1 t., b. l. 17, 18); greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, kad E. S. buvo užpulta, sumušta, jai skauda galvą, pykina, buvo trumpam netekusi sąmonės, apžiūrėjus nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas (1 t., b. l. 22, 23); 2019 m. sausio 16 d. specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nustatyta nukentėjusiajai E. S. padaryti sužalojimai, patvirtinantys jos nurodytas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 70). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistosios E. Ž. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistoji E. Ž. betarpiškai realizavo visus jai inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jos veikimą tiesiogine tyčia, todėl panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – E. Ž. išteisinti, nėra pagrindo.

4414.

45Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai – tai, kad nukentėjusioji E. S., būdama neįgali ir sunkiai vaikščiodama, vakare žiemos metu iš antro aukšto ėjo į kiemą išnešti šiukšlių, tuo tarpu sveikas jos draugas D. B. pasiliko bute, kad išeidama E. S. pasiėmė ne savo, o D. B. mobilaus ryšio telefoną, kad jai išėjus ir D. B. kieme išgirdus jos klyksmą, D. B. priėjo prie lango, pažiūrėjo pro jį, tačiau nieko neklausė, kas ten vyksta, nereikalavo liautis ir nekvietė policijos, kad jis nuėjo pas kaimyną J. K. ir paprašė pasižiūrėti, ar jos ten mušasi, nors J. K. buvo neblaivus, kad J. K. po tokio D. B. prašymo parūkė 5 minutes, pasiėmė šiukšlių ir tik tada išėjo į kiemą, – neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiosios E. S. bei liudytojų D. B. ir J. K. parodymų, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys, patikimumu. Nors liudytojas J. K., 2019 m. sausio 15 d. skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą, prisistatė išgalvotu asmeniu – M. Ž., ir tai, nuteistosios nuomone, rodo, kad jis bijojo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, kadangi buvo paprašytas nukentėjusiosios duoti jai palankius parodymus, tačiau šį savo poelgį liudytojas J. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino tuo, jog jis bijojo būti pats nepagrįstai apkaltintas užpuolimu (1 t., b. l. 103, 104, 2 t., b. l. 121). Atsižvelgus į tai, kad liudytojas J. K. byloje nagrinėjamo įvykio metu iškvietęs policiją ir greitąją medicinos pagalbą, liko su nukentėjusiąja įvykio vietoje, sulaukė policijos pareigūnų, duodamas paaiškinimus jiems prisistatė tikruoju savo vardu ir pavarde (aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnės Ž. M. 2019 m. sausio 15 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 7)), nėra pagrindo teigti, kad jis, skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešdamas apie įvykį, siekė nuslėpti savo asmens tapatybę, nurodant nebūtas aplinkybes, ir abejoti šio liudytojo nuosekliais parodymais.

4615.

47Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji E. Ž. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 28 d. apie 19.30 val. ji sutiko J. K., kuris ją pats užkalbino ir viską papasakojo apie tai, kad nukentėjusioji E. S. jam yra prigrasinusi meluoti, kalbėti tik taip, kaip ji liepusi, nes priešingu atveju išmes jį iš buto, primuš. Tačiau teisėjų kolegija šiuos nuteistosios E. Ž. argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir vertina kaip nuteistosios gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Be to, liudytojo J. K. parodymai šioje byloje nėra vienintelis įrodymas, patvirtinantis E. Ž. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

4816.

49Nuteistoji E. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad remiantis nukentėjusiosios E. S. parodymais, jog prieš pargriūdama ant žemės ji spėjo suklykti, liudytojo D. B. parodymais, kad išgirdęs klyksmą jis priėjo prie lango pažiūrėti, ir J. K. parodymais, kad einant nuo namų ar žiūrint pro langą E. S. prie konteinerių nesimatytų, darytina išvada, kad po nukentėjusiosios suklykimo ji jau gulėjo ant žemės ir D. B. negalėjo matyti, kaip prie konteinerių kažkas mušasi. Liudytojas J. K. taip pat parodė, kad po D. B. prašymo jis parūkė kokias 5 minutes ir pasiėmęs šiukšles nuėjo prie konteinerių, maždaug 10 m atstumu nuo jų sutiko ją. Nuteistosios E. Ž. teigimu, tikint šiais liudytojo J. K. parodymais, ji nukentėjusiąją turėjo smaugti virš 5 minučių, kol išėjo J. K. ir per 10 žingsnių nuo įvykio vietos sutiko ją.

5017.

51Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistoji, liudytojas J. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad konteineriai per langą matosi aiškiai, medžiai, krūmai tos vietos neužstoja, D. B. matė pro langą, kas vyksta, ir atėjęs pas jį prašė nueiti prie konteinerių pasižiūrėti, ar jos ten mušasi (1 t., b. l. 120). Liudytojas D. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad išgirdęs triukšmą pažiūrėjo pro langą ir aiškiai matė, kad kažkas tampo E. S., ji buvo apie 100 m atstumu nuo jo, jis pažino ją ir iš balso (2 t., b. l. 149, 150). Netikėti šiais liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys, ir teigti, kad liudytojas D. B. per langą negalėjo matyti, kaip prie konteinerių kažkas mušasi, nėra pagrindo. O tai, kad liudytojas J. K. po D. B. prašymo nueiti prie konteinerių dar parūkė kokias 5 minutes ir pasiėmęs šiukšles nuėjo prie konteinerių, eidamas maždaug 10 m atstumu nuo jų sutiko ją E. Ž., savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad E. Ž. visą tą laiką, kol J. K. išėjo į lauką ir ėjo link konteinerių, smaugė nukentėjusiąją. Taigi šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

5218.

53Apeliaciniame skunde nuteistoji E. Ž. taip pat nurodo, kad ji prašė apklausti liudytojus L. U. ir S. O., kuris po byloje nagrinėjamo įvykio buvo priėjęs prie jos ir papasakojo, kad prieš įvykį L. U. matė, kaip nukentėjusioji žalojo savo kaklą. Tačiau nukentėjusioji E. S. asmeniškai šiuos liudytojus atvežė į teismo posėdį ir šie liudytojai parodė, kad nieko nematė ir su ja nekalbėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei liudytoja L. U., nei liudytojas S. O. apklausiami pirmosios instancijos teisme nepatvirtino šių nuteistosios E. Ž. nurodomų aplinkybių, kad prieš įvykį L. U. matė, kaip nukentėjusioji žalojo savo kaklą. Liudytoja L. U. parodė, kad apie byloje nagrinėjamą konfliktą prie konteinerio nieko negirdėjo, 2019 m. sausio 15 d. tuo adresu net negyveno. Liudytojas S. O. parodė, kad kaltinamosios (E. Ž.) nepažįsta, net nesisveikina, su L. U. taip pat nebendrauja, apie konfliktą tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios žino tik iš TV laidos (2 t., b. l. 197, 198). Šie liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytojai turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Tai, kad nukentėjusioji E. S. šiuos liudytojus, kurie yra jos kaimynai, atvežė į teismo posėdį taip pat neduoda pagrindo teigti, kad jie buvo paveikti duoti jai (nukentėjusiajai) palankius parodymus.

5419.

55Nuteistosios E. Ž. tvirtinimu, liudytojas S. S. tą vakarą matė ją koridoriuje grįžtant į namus, tačiau nematė jos išpurvintų rūbų, nors jei ji būtų smaugusi gulinčią E. S., ji turėjo priklaupti prie jos ir išsipurvinti rūbus. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad tai, jog liudytojas S. S. nepastebėjo, ar byloje nagrinėjamo įvykio vakarą E. Ž. grįžo švariais ar išpurvintais rūbais, nepaneigia E. S. sužalojimo fakto, kuris įrodytas anksčiau aptartais liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga, ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl E. Ž. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

5620.

57Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, nuteistosios E. Ž. apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra nepagrįsti, todėl nuteistosios apeliacinis skundas netenkintinas. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendį nuteistosios E. Ž. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajai E. Ž. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantė, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

59nuteistosios E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija,... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 6. 1.... 7. E. Ž. nuteista už tai, kad ji 2019 m. sausio 15 d. apie 19 val. ( - ) mieste,... 8. II.... 9. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 10. 2.... 11. Apeliaciniu skundu nuteistoji E. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 12. 2.1.... 13. Nuteistoji E. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu... 14. 2.2.... 15. Apeliaciniame skunde nuteistoji E. Ž. ginčija nukentėjusiosios E. S. bei... 16. 2.3.... 17. Nuteistosios E. Ž. teigimu, nukentėjusiosios E. S., liudytojų D. B. ir J. K.... 18. 2.4.... 19. Apeliantės tvirtinimu, liudytojas S. S. tą vakarą matė ją koridoriuje... 20. 3.... 21. Atsiliepimų į nuteistosios E. Ž. apeliacinį skundą proceso dalyviai per... 22. 4.... 23. Teismo posėdžio metu nuteistoji E. Ž. ir jos gynėja advokatė Naina... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. 5.... 27. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 28. 6.... 29. Nuteistoji E. Ž. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 30. 7.... 31. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį... 32. 8.... 33. Nagrinėjamoje byloje E. Ž. nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai,... 34. 9.... 35. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas,... 36. 10.... 37. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje E. Ž. savo kaltės dėl jai... 38. 11.... 39. Nukentėjusioji E. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. sausio... 40. 12.... 41. Apeliaciniame skunde nuteistoji E. Ž. nurodo, kad nukentėjusioji E. S. ją... 42. 13.... 43. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų... 44. 14.... 45. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai – tai, kad nukentėjusioji E. S.,... 46. 15.... 47. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji E. Ž. nurodė, kad 2019... 48. 16.... 49. Nuteistoji E. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad remiantis nukentėjusiosios... 50. 17.... 51. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi,... 52. 18.... 53. Apeliaciniame skunde nuteistoji E. Ž. taip pat nurodo, kad ji prašė... 54. 19.... 55. Nuteistosios E. Ž. tvirtinimu, liudytojas S. S. tą vakarą matė ją... 56. 20.... 57. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 59. nuteistosios E. Ž. apeliacinį skundą atmesti....