Byla 2A-1684/2012
Dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pasibaigė uždarosios akcinės bendrovės „Lidex“ veikla

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Alvydo Poškaus ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pasibaigė uždarosios akcinės bendrovės „Lidex“ veikla.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi UAB „Lidex“ iškėlė bankroto bylą. Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, o 2010 m. birželio 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina, taip pat patvirtintas kreditorių sąrašas. Teismo 2010 m. gegužės 24 d., 2011 m. balandžio 4 d., 2011 m. birželio 6 d. nutartimis patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

5BUAB „Lidex“ bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl įmonės pabaigos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu pripažino, kad UAB „Lidex“ veikla pasibaigė.

8Teismas iš pateiktų dokumentų nustatė, kad įmonė jokio turto ir piniginių lėšų neturi, su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiuosi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu apeliantas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais esminiais argumentais:

111. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir jame išdėstyti argumentai dėl įmonės veiklos pabaigos pažeidžia Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) reglamentuojančias kreditorių teises, bankroto administratoriaus pareigas, jo atsakomybę prieš kreditorius, tuo suteikdamas pirmumo teisę bankroto administratoriui patenkinti savo poreikius bei interesus, neatsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, įpareigojančius bankroto administratorių lygiateisiais pagrindais ginti ne tik kreditorių, bet ir įmonės interesus. Į 2011 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimą, kuriame buvo patvirtintas likvidacinis aktas, 2011-01-01 – 2011-12-01 likvidacinis balansas ir įmonės pabaiga, neatvyko nei vienas kreditorius. Septyni bendrovės kreditoriai pateikė balsavimo raštu biuletenius, kuriais remiantis buvo priimti ginčitini kreditorių susirinkimo nutarimai. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad dėl apelianto pasiūlytų nutarimų kreditoriai neturėjo galimybės svarstyti ir balsuoti, nes administratorius kitų kreditorių neinformavo apie apelianto pasiūlytus nutarimų projektus ir atsižvelgiant į tai nesušaukė naujo BUAB „Lidex“ kreditorių susirinkimo. Teismas, tenkindamas bankroto administratoriaus prašymą, neįvertino byloje esančių įrodymų (2011-05-11 ir 2011-08-20 kreditorių susirinkimų protokoluose esančių įpareigojimų bankroto administratoriui), vienareikšmiai pritaikė ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte įtvirtintą teisės normą, tuo padarydamas aiškią teisės normos taikymo klaidą, taip pat neįvertino bankroto administratoriaus padarytų ĮBĮ nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų, susijusių su kreditorių teisėmis bei jų interesais, užkirto jiems galimybę tolesnėje bylos eigoje išsiaiškinti teisėtus lūkesčius, tenkinant savo finansinius reikalavimus.

122. Siekiant, kad būtų tinkamai ginami visų kreditorių interesai, o ne tik akcininko UAB „Armis ir partneriai“, bei siekiant apsaugoti viešą interesą, apeliantas 2011-12-08 vykusiame kreditorių susirinkime nepritarė administratoriaus pateiktai ataskaitai ir įpareigojo administratorių kitam kreditorių susirinkimui pateikti išsamią sandorių analizę, įvertinant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-09-10 operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. AU17-179 aptartus sandorius. Už šį apelianto nutarimą balsavo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Šiuos sandorius analizuoti administratorius buvo raginamas ir 2011-05-20 vykusiame susirinkime, tačiau tikėtina sąmoningai jų neginčijo. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyti tyčinio bankroto ir verslo perkėlimo požymiai. Manytina, kad įmonės vadovas, akcininkai bei susiję asmenys, sąmoningai vykdė operatyvaus patikrinimo ataskaitoje nurodytas procedūras siekdami iš valstybės biudžeto neteisėtai gauti nesumokėtą PVM mokestį. Šiais jų veiksmais taip pat buvo pažeisti ir kitų BUAB „Lidex“ kreditorių interesai – laiku įmonės sumokėtas PVM nebūtų traukiamas į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo bankrutuojančiai įmonei sumą ir todėl kiti kreditoriai turėtų didesnę tikimybę atgauti skolas bankroto procedūros vykdymo metu.

133. Siekdamas konstatuoti įmonės nemokumo atsiradimo laikotarpį bei priežastis, apeliantas papildomai išanalizavo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įmonės pateiktas finansines atskaitomybes už 2006, 2007, 2008 ir 2009 metus. Įvertinus juose nurodytus duomenis matyti, kad jau 2006 metais įmonė buvo nemoki. Situacija 2007 metais nesikeitė, ji tik blogėjo 2008 ir 2009 metais. Taigi, jau nuo 2006 metų UAB „Lidex“ yra nemokus ir įmonės direktorius ir akcininkai operatyvaus patikrinimo ataskaitoje minėtais sandoriais sąmoningai ir toliau blogino įmonės finansinę padėtį, atsiskaitymo su kreditoriais galimybes. Jie, nepaisant įmonės nemokumo, ne tik kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ir ėmėsi drastiškų, ekonomiškai ir teisiškai nepagrįstų, itin rizikingų verslo sprendimų. Įmonės vadovybė kryptingai ir sąmoningai gilino įmonės finansines problemas, slėpė savo nemokumą nuo visuomenės ir kreditorių, taip padarydama tolimesnį skolų išieškojimą praktiškai neįmanomu. Administratoriui ši informacija buvo pateikta 2010 m. spalio 29 d. ir 2011 m. gegužės 20 d. vykusiuose kreditorių susirinkimuose, tačiau jis šių sandorių neginčijo, nors ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato jam tokią pareigą.

144. Bankroto administratorius pažeidė ne tik apelianto interesus, bet ir pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių interesus neteikdamas jiems jokios informacijos apie priimtus sprendimus 2011-12-08 kreditorių susirinkime, nekreipdamas dėmesio į kreditorių įpareigojimus ir pateiktus nutarimų projektus bei jiems nežinant, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įmonės pabaigos. Tokiais veiksmais administratorius vienasmeniškai deklaravo, kad įmonės bankroto procese visi būtinieji darbai atlikti, visi turtiniai, skoliniai ir teisiniai klausimai įmonės bankroto procese kreditorių išnagrinėti, kreditoriai dėl jų priėmė nutarimus, tame tarpe ir dėl pagrindinio bankroto proceso klausimo – galimybės tenkinti (netenkinti) kreditorių finansinius reikalavimus. Administratorius netinkamai atstovavo kreditorių interesus, neveikė sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams. Sprendimas dėl BUAB „Lidex“ veiklos pabaigos prieštarauja bendriesiems civilinėje teisėje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, sąlygos imperatyviųjų ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatų pažeidimą bei užkirs galimybę BUAB „Lidex“ kreditoriams bent dalinai patenkinti savo finansinius reikalavimus. Įmonės bankroto procedūros dar nėra ir negali būti baigtos, nes dar nėra pardėtas sandorių peržiūrėjimas bei jų vertinimas, dėl kurių įmonėje gali atsirasti realizuotino turto, pajamų. Nėra pasibaigęs ir ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies bendrovės likvidavimo terminas – BUAB „Lidex“ 2010-06-09 pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (likvidavimo termino pabaiga – 2012-06-09).

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Lidex“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

161. Bankroto procesu siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti procedūras, nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka. Tokio operatyvaus ir koncentruoto bankroto procedūrų vykdymo ir užbaigimo turi būti laikomasi, siekiant išvengti teisinių santykių nestabilumo ir teisinio neaiškumo, kuriuos sukelia ilgas bankroto procesas. Dėl to ĮBĮ įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia nuosekliai vykdyti bankroto procedūras tam tikromis stadijomis ir eiliškumu. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį administratoriui atlikus ĮBĮ 31 straipsnyje išvardytus veiksmus likviduojant bankrutavusią įmonę ir pateikus teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus bei Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog įmonė jokio turto ir piniginių lėšų neturi, su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu yra atsiskaičiusi. Įvertinus administratoriaus pateiktus teismui dokumentus bei jų turinį, konstatuotina, jog ĮBĮ reikalavimai dėl įmonės veiklos prapažinimo pasibaigusia bei teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo yra išpildyti, todėl priimtas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

172. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad bankroto administratorius neatliko visų veiksmų, numatytų ĮBĮ, dėl kurių galimai gali būti pažeisti kreditorių interesai. Kreditorių susirinkimuose buvo svarstomi klausimai dėl įmonės turto realizavimo, debitorinių skolų išieškojimo, nurašymo, dėl tyčinio bankroto, dėl sandorių analizės, jų vertinimo ir ginčijimo tikslingumo, dėl įmonės pabaigos ir pan. Visi balsų dauguma priimti kreditorių susirinkimo nutarimai yra galiojantys, nenuginčyti ir privalomai vykdytini. Todėl nėra pagrindo teigti, kad administratorius neatliko jam privalomų atlikti veiksmų, dėl ko galėjo atsirasti papildomos galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus. Apelianto veiksmai vertintini kaip procedūros vilkinimas, nes kitų kreditorių šioje bankroto byloje balsavimas kreditorių susirinkimuose patvirtina faktą, kad pritariama įmonės pabaigai ir bankroto administratoriaus atliktiems veiksmams. Apeliantas visos bankroto procedūros metu turėjo galimybę skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus bei ginti savo interesus ginčijant sandorius ar kreipiantis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau to nepadarė. Savo nesutikimą su kreditorių susirinkimuose priimtais nutarimai nepagrįstai išreiškia pateikto apeliacinio skundo forma.

183. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad administratorius nevykdė apelianto įpareigojimų nuo 2011-05-11 kreditorių susirinkimo (kreditorių susirinkimas įvyko 2011-05-20) ir nekreipdamas dėmesio į 2011-12-08 kreditorių susirinkimui pateiktus pasiūlymus, 2011-12-20 prašymu kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos. 2011-05-20 kreditorių susirinkime buvo nagrinėjamas klausimas dėl galimo tyčinio bankroto, sandorių vertinimo ir pripažinimo jų prieštaraujančiais įmonės tikslams bei interesams. Sandorių analizė buvo pateikta kreditorių susirinkimui nagrinėti dar 2010-10-29, šio kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta šį klausimą papildomai įvertinti ir nagrinėti kitame kreditorių susirinkime. 2011-05-20 kreditorių susirinkimas, išklausęs administratoriaus ataskaitą nagrinėjamu klausimu, apelianto pateiktus pastebėjimus ir medžiagą dėl sandorių ginčijimo, tai pat advokatės pateiktus argumentus ir detalų atsiliepimą į apelianto teiginius dėl galimo tyčinio bankroto požymių egzistavimo, priėmė nutarimą pripažinti, kad UAB „Lidex“ sudaryti sandoriai neprieštaravo įmonės veiklai ir tikslams. Apelianto pateiktam pasiūlymui pritarti nepakako kreditorių balsų, todėl jų nutarimo projektas nebuvo patvirtintas. Taigi, administratorius atliko sandorių analizę, įvertino šių sandorių sudarymo aplinkybes ir, pritarus kreditoriams, nustatė, kad sudaryti sandoriai neprieštaravimo įmonės tikslams ir ginčyti jų teisme nėra pagrindo. Kritiškai vertintinas apelianto argumentas, kad 2011-12-08 susirinkime bankroto administratorius neįvertino apelianto pasiūlymų. Apelianto pasiūlymas (pateiktas faksu 2011-12-07 17:46, kai kreditorių susirinkimas turėjo įvykti 2011-12-08 10:00) sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos buvo toks „nesikreipti į Kauno apygardos teismą dėl BUAB „Lidex“ pripažinimo pabaigta po kol nėra atlikta administratoriaus įgalioto asmens išsami sandorių analizė už 36 mėn. ir užginčyti sandoriai, kurie yra priešingi įmonės tikslams“. Kaip minėta, išsami nurodytų sandorių analizė buvo atlikta, nenustatyti sandoriai priešingi įmonės tikslams, kreditoriai savo nutarimu tokią poziciją palaikė ir priėmė atitinkamus nutarimus.

194. Apelianto argumentai dėl galimo tyčinio bankroto egzistavimo nenagrinėtini šioje byloje, nes kreditorius neteikė tokio prašymo teismui, turėdamas galimybę tai padaryti nuo 2010 m. spalio mėnesio bei neginčijo kreditorių susirinkimo nutarimų, kurių pagrindu administratorius nesikreipė į teismą dėl apelianto prašomų ginčyti sandorių pripažinimo negaliojančiais ir tyčinio bankroto nustatymo. Atlikus sandorių analizę tikslu nustatyti, ar egzistuoja UAB „Lidex“ tyčinio bankroto požymiai, buvo padaryta išvada, jog konstatuoti tyčinio bankroto buvimą nėra teisinio pagrindo – sandoriai buvo sudaryti siekiant sumažinti įsipareigojimus kreditoriams bei išvengti bankroto, sandorių pagrindu gautos ir vėliau UAB „Armis ir partneriai“ perleistos teisės ir pareigos buvo perleistos už tinkamą kainą, sutrumpinant atsiskaitymo laikotarpį ir gaunant šimtaprocentinį ekvivalentą, atlikti veiksmai nebuvo priešiški kitų kreditorių interesams, nes įsiskolinimų kitiems kreditoriams tuo metu nebuvo daug ir atsiskaitymas su jais buvo užtikrintas likusiu UAB „Lidex“ turtu bei akcininko įnešta paskola.

205. Apelianto veiksmai paduodant apeliacinį skundą praleidus įstatymo nustatytus terminus parodo, jog bankroto byla yra vilkinama ir apeliantas nesiekia ginti kreditorių interesų, kaip deklaruoja apeliaciniame skunde, o siekia primesti savo poziciją kitiems kreditoriams. Apeliaciniame skunde išsakyti argumentai pagrindiniais bankroto bylos klausimais yra gerai žinomi kitiems kreditoriams, kadangi buvo pristatyti kreditoriams susirinkimų metu. Jeigu bus priimtas sprendimas dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, akivaizdu, kad kreditoriai vėl turės nagrinėti tuos pačius klausimus, dėl kurių jau yra pasisakę, tokiu būdu vilkinant bankroto bylą.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

221. Bankroto administratorius, neatsižvelgdamas į valstybinių institucijų įpareigojimus, 2011-12-20 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Tikėtina, kad skundžiamas sprendimas dėl įmonės pabaigos pažeis imperatyviąsias ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas, bei užkirs galimybę įmonės kreditoriams nors iš dalies patenkinti savo finansinius reikalavimus. Išregistravus bankrutuojantį juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas. Pagrindinis bankroto instituto tikslas – apsaugoti kreditorių interesus ir teises, o išregistravus bankrutuojantį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir pasibaigus bankroto bylos nagrinėjimui, kreditorių interesų gynimas bus apsunkintas arba iš viso taps neįmanomu. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino bankroto administratoriaus padarytų ĮBĮ nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų, susijusių su kreditorių teisėmis ir interesais ir užkirto jiems galimybę tolesnėje bylos eigoje įgyvendinti teisėtus lūkesčius, tenkinant savo finansinius reikalavimus. Bankroto administratorius neinformavo kreditorių apie apelianto siūlomus nutarimų projektus, todėl pastarieji neturėjo galimybės jų svarstyti ir dėl jų balsuoti. Taigi, manytina, kad priimti nutarimai 2011-12-20 kreditorių susirinkime yra abejotini ir ginčytini.

232. Bankroto administratoriui neįvykdžius pareigos patikrinti įmonės sandorius, kreditoriai 2011-05-20, 2011-12-08 kreditorių susirinkimuose įpareigojo jį šiuos veiksmus atlikti, tačiau administratorius šių įpareigojimų neįvykdė, neinformavo kreditorių apie bankroto eigą ir pateiktus nutarimų projektus kreditorių susirinkimui, nors apelianto pateiktoje operatyvinio patikrinimo medžiagoje buvo konstatuojama, kad nustatytini tyčinio bankroto ir verslo perkėlimo požymiai.

243. Jau nuo 2006 metų UAB „Lidex“ buvo nemoki. Įmonės vadovas ir akcininkai, nepaisant įmonės nemokumo, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pažeisdami ĮBĮ 8 straipsnyje numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali (negalės) atsiskaityti su kreditoriais. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui (savininkams) kyla atsakomybė. Manytina, kad bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė, o įmonės vadovybės veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Administratoriaus šių aplinkybių neištyrė, jokios informacijos apie šiuos faktus kreditoriams nepateikė.

254. Bankroto administratorius pažeidė UAB „Lidex“ kreditorių teisėtus interesus, neveikė sąžiningai, rūpestingai ir kvalifikuotai, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams. Apribojant kreditorių teisę gauti papildomą (kreditorių nutarimų projektų) informaciją ir jos neteikiant, sudaromas pagrindas bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui piktnaudžiauti nuslepiant tam tikrus faktus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos, kaip ir viso bankroto proceso metu, privalo būti aktyvus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Tuo tarpu, nors nagrinėjamu atveju apeliantas bei kreditorius nurodė aplinkybes, kurios yra pakankamos ir svarbios panaikinti skundžiamą sprendimą, tačiau teismas nurodytų aplinkybių tinkamai neištyrė ir paliko šį sprendimą galioti.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą kreditorius VĮ „Turto bankas“ prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad 2011-12-08 įvykusiame BUAB „Lidex“ kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu: „Dėl administratoriaus įpareigojimo kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos“ jis balsavo „už“, nes jam nebuvo žinoma, kad įmonei buvo atliktas operatyvus patikrinimas ir nebuvo žinomos jo išvados. Susipažinus su apelianto apeliaciniu skundu paaiškėjo aplinkybės dėl kurių kreditorius balsuodamas šiuo darbotvarkės klausimu būtų atsižvelgęs į padarytas išvadas.

27Atsiliepimu į apeliacinį skundą kreditorius UAB „Ex Lege“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

281. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkto nuostatų. 2011-12-08 vykusio kreditorių susirinkimo metu kreditorių balsų dauguma buvo patvirtintas likvidacinis aktas, 2011-01-01 – 2011-12-01 likvidacinis balanas ir įmonės pabaiga. Todėl administratorius pateikė teismui prašymą dėl įmonės pabaigos ir įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 8 punkto ir 34 straipsnio 4 dalies nurodytus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti visi reikiami dokumentai, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nepriimti sprendimo dėl įmonės pabaigos.

292. Nors apeliantas ir kelia klausimą dėl tariamai tam tikrų administratoriaus pareigų neatlikimo ir priimtų kreditorių nutarimų ydingumo, tačiau minėtų kreditorių nutarimų ĮBĮ nustatytai terminais neapskundė, nors apie vykusį kreditorių susirinkimą ir priimtą nutarimą žinojo ar privalėjo žinoti, nes pats balsavo atitinkamame susirinkime. Be to, bankroto byla UAB „Lidex“ buvo iškelta dar 2010-01-20, todėl galimybę ginti savo pažeistas teises apeliantas iki šio apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos turėjo net 2 metus. Todėl šio skundo pateikimas yra laikytinas kaip veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą bei prieštaraujantis vienam iš pagrindinių bankroto įstatymo keliamų tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, o tuo pačiu ir subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.).

303. Apeliantas skundą motyvuoja būtinumu ginčyti tam tikrus atsakovo sudarytus sandorius. Tačiau apelianto finansinis reikalavimas būtent ir kilo iš sandorio, dėl kurio nuginčijimo apeliantas kreipiasi, bei kurio metu buvo nesumokėtas PVM. Net ir tuo atveju, jei būtų nuginčytas minėtas sandoris, apeliantas tiesiog kaip kreditorius nebūtų šioje byloje, nes būtų taikoma restitucija ir šalys grįžtų į tą padėtį, kurioje buvo prieš sandorio sudarymą. Taigi, vienas iš kontrahentų neturėtų prievolės sumokėti PVM, o kitas teisės į jo atskaitą, o apeliantas nebūtų kreditorium šioje byloje. Todėl visiškai neaišku kokį viešąjį interesą apeliantas gina. Vienintelis subjektas, kuriam tolesnis procesas būtų naudingas, yra pats bankroto administratorius, kuriam už papildomą administravimą reikėtų mokėti atlyginimą. Net ir inicijavus sandorių nuginčijimą, nėra aiški teisinio ginčo palankaus išsprendimo galimybė, dėl ko sprendimo panaikinimas apelianto apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais iš esmės nėra nei ekonomiškai, nei teisiškai naudingas, nes jokios naudos kreditoriams toks nuginčijimas neatneštų.

314. Apeliantas praleido apeliacinio skundo pateikimo terminą be svarbių priežasčių, todėl pateiktas apeliacinis skundas negali būti apeliacinės instancijos nagrinėjimo objektas, o apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.

32Atsiliepimu į apeliacinį skundą kreditorius AAS „Gjensidige Baltic“ sutiko su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Prašo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

33Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto apeliacinį skundą nepateikė.

34IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

35teisiniai argumentai ir išvados

36Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

37Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo bankrutuojančios įmonės veikla buvo pripažinta pasibaigusia teisėtumo ir pagrįstumo.

38Įmonių bankroto instituto tikslas – siekiant apsaugoti visuomenės interesus, sumažinti neigiamus dėl įmonių bankroto kylančius socialinius padarinius, kiek įmanoma operatyviau ir objektyviau spręsti tarpusavyje susijusių ūkio subjektų turtinius ginčus. Lietuvoje įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ 1 str. 1 d.).

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat yra ne kartą konstatuota, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių rejestro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. BAB „Oruva“, bylos Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ v. BUAB „Revi“, bylos Nr. 3K-7-326/2007, inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB Turto bankas v. bankrutuojanti individuali įmonė V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007).

40Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Lidex“, o 2010 m. birželio 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. BUAB „ Lidex“ bankroto administratorius 2011 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos.

41Įstatyme nustatyta, kad po to, kai administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 31 str. 8 p., 32 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bankroto procedūra baigta, administratorius atliko visus procesinius veiksmus, duomenų apie nebaigtas nagrinėti bylas nepateikta, pateikta Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pažyma, ir, nors kreditorių reikalavimai nepatenkinti, pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos.

42Įmonės bankroto proceso metu, kuris, nagrinėjamu atveju truko nuo 2010 m. sausio 20 d., kuomet buvo iškelta bankroto byla, iki 2012 m. sausio 11 d., kuomet teismas sprendimu konstatavo įmonės pabaigą, visi kreditoriai, tame tarpe ir apeliantas, turi įstatymais jiems suteiktas teises ginti savo interesus aktyviais veiksmais dalyvaudami bankroto procese, t. y. kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo (ĮBĮ 23 str. 2 d. 3 p.), ginčyti bankrutuojančios įmonės – skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) (CK 6.66 str.), inicijuoti kreditorių susirinkime kreipimąsi į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 23 str. 13 d.), kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų apskundimo (ĮBĮ 24 str. 5 d.) ir kt. Apeliantas, kaip BUAB „Lidex“ kreditorius, be aukščiau išvardintų, taip pat turėjo teisę teikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1 p.), pastebėjęs, kad įmonė laiku nemokėjo įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų (ĮBĮ 4 str. 3 p.) (trečias apeliacinio skundo argumentas). Kiekvienas šių procesinių klausimų turi būti sprendžiamas savalaikiai, t. y. tam tikrame bankroto proceso etape. Taigi kreditoriai turi ne tik teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus bankroto procese, bet ir procesinę pareigą juos atlikti tinkamai ir nepraleidžiant įstatymų nustatytų terminų bei nepaneigiant bankroto procesui keliamų tikslų, tame tarpe ir siekiant kiek įmanoma operatyvaus bankroto proceso vykdymo ir užbaigimo (pirmas ir ketvirtas skundo argumentai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisingumo vykdymo procesinė veikla įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų. Vienas iš esminių reikalavimų, nuo kurio tinkamo įgyvendinimo priklauso ne tiek ginčo dėl teisės teisingas išsprendimas materialiąja prasme, kiek teisės į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (šią teisę garantuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis ir kt.) realus užtikrinimas yra proceso nuoseklumas. Jeigu teisingumo vykdymo procesinė veikla galėtų būti įgyvendinama ne nuosekliai atskiruose etapuose sprendžiant skirtingo pobūdžio procesinius klausimus, būtų ne tik neužtikrintas operatyvus bylos išsprendimas, bet ir dėl procesinės netvarkos įsivyrautų teisinis netikrumas.

43Teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos yra konstatavimas, kad visos įmonės bankroto procedūros yra užbaigtos, įmonės turtas yra realizuotas arba nurašytas, kreditorių reikalavimai, kiek leido turto vertė, patenkinti. Šiame procesiniame teismo dokumente nebesprendžiami klausimai, kurie turėjo būti išspręsti ankstesnėse bankroto proceso stadijose (pvz., susiję su įmonės veikla, įmonės vadovų sprendimais, veiksmais ir pan.), o apsiribojama konstatavimu, kad administratorius pateikė visus dokumentus, reikiamus priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, todėl kliūčių užbaigti įmonės veiklą nėra. Bylinėjimasis teismuose yra susijęs su išlaidomis (pvz., reikia mokėti administratoriui atlyginimą, samdyti juristus rengti procesinius dokumentus, t. t.), kurių įmonė prieš pat jos pabaigą neturi ir net teoriškai negali turėti. Dėl to jau faktiškai baigus įmonės veiklą kreditorių reikalavimas dėl tyčinio įmonės bankroto nustatymo, siekiant apginti įmonės kreditorių teises bei interesus, tampa deklaratyvus. Pažymėtina, jog sandorių patikrinimas per ilgesnį laikotarpį (ir jų ginčijimas) yra pagrindinė įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmė, taigi ir esminis skirtumas nuo netyčinio bankroto. Įmonės bankroto pripažinimas ar nepripažinimas tyčiniu civilinio proceso tvarka savaime nelemia asmens baudžiamosios atsakomybės. Klausimai, kurie gali būti sprendžiami viena procesine forma, nagrinėjamu atveju pagal ĮBĮ, negali būti sprendžiami kita procesine forma, jei tuo pažeidžiami pamatiniai teisės principai – teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, protingumas ir kt. (EŽTK 6 str. 1 d., CPK 3 str. 1 d.). Todėl, civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis teismas neturi nei teisės, nei pareigos pasisakyti tais klausimais, kurie sprendžiami Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėjant kriminalines bylas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-735/2009). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos būdama kreditoriumi BUAB „Lidex“ bankroto byloje ir nuo pat pradžios joje atstovaujama Kauno apskrities VMI atstovės G. G. , nustačiusi, kad mokesčio mokėtojo veikloje yra nusikalstamos veikos ar kitų teisės pažeidimų, kurių tyrimas nepriklauso jos kompetencijai, požymių, apie juos privalėjo informuoti teisėsaugos arba atitinkamas kontroliuojančias įstaigas ar institucijas (LR Mokesčių administravimo įstatymo 127 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju apeliantui nustačius, kad UAB „Lidex“ veikloje yra skolininko nesąžiningumo ir/ar tyčinio bankroto (BK 208, 209 str.) požymiai (antras ir trečias skundo argumentai) privalėjo kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl minėtų nusikalstamų veikų. Tokiu atveju tiek apeliantas, tiek ir kiti kreditoriai, įgytų teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika, jeigu tokia būtų pripažinta, padarytos žalos atlyginimo (BPK 109-118 str.). Taigi priimdamas ginčijamą sprendimą nagrinėjamoje bankroto byloje dėl įmonės pabaigos, teismas tik konstatavo, kad įmonės veikla pasibaigė, o ne sprendė klausimus, susijusius su prieš tai vykusiomis bankroto proceso stadijomis, t. y. ieškovo apeliaciniame skunde keliamų klausimų sprendimas turėjo būti inicijuojamas ankstesniuose bankroto proceso etapuose, be to, jų (ne)išsprendimas neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl įmonės pabaigos išsprendimui.

44Tiek pats apeliacinis skundas, tiek ir atsiliepimai į jį iš esmės grindžiamas argumentais, kad BUAB „Lidex“ administratorius neįvertino ir neskundė bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių ir nevertino tyčinio bankroto požymių. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas 2010-10-29 vykusio kreditorių susirinkimo metu kėlė klausimą dėl sandorių ginčijimo ir tyčinio bankroto požymių įvertinimo. Šio kreditorių susirinkimo metu Kauno apskrities VMI atstovės G. G. siūlymu klausimas dėl tyčinio bankroto požymių atidėtas kitam kreditorių susirinkimui (t. 1, b. l. 155-161). Bankroto administratorius kreditoriams pateikė advokatų kontoros atliktą teisinio tyrimo išvadą (t. 1, b. l. 171-172) dėl UAB „Lidex“ galimų tyčinio bankroto požymių egzistavimo, kurioje teigiama, kad įvertinus faktines aplinkybes nėra pagrindo ginčyti konkrečių bankrutuojančios įmonės sandorių. Ta pati advokatų kontora 2011-04-05 taip pat pateikė atsiliepimą į Kauno AVMI argumentus dėl UAB „Lidex“ tyčinio bankroto požymių egzistavimo (t. 1, b. l. 198-200), kurioje prieinama prie išvados, jog nurodytų sandorių sudarymas ir teisių bei pareigų jų pagrindu perleidimas nepažeidė UAB „Lidex“, jos dalyvių ir kreditorių teisių bei teisėtų interesų, nelėmė UAB „Lidex“ nemokumo ir nebuvo panaudoti siekiant privesti įmonę prie tyčinio bankroto. Kreditorių susirinkimo, vykusio 2011-05-20, metu svarstant klausimą dėl sandorių vertinimo, dauguma kreditorių balsavo, už tai, kad UAB „Lidex“ sudaryti sandoriai būtų pripažinti, kaip neprieštaraujantys įmonės veiklai ir tikslams (t. 1, b. l. 186). 2011-12-08 vykusio kreditorių susirinkimo metu 4-tu klausimu svarstant dėl įpareigojimo administratoriui kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos 54,55 % visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos buvo balsuota pritarti tokiam siūlymui (t. 2, b. l. 16). Vadovaudamasis šiuo įpareigojimu bankroto administratorius 2011-12-20 Kauno apygardos teismui įteikė prašymą dėl įmonės pabaigos (t. 2, b. l. 13), kurio pagrindu teismas priėmė ginčijamą sprendimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įmonės administratorius ėmėsi priemonių siekdamas įvertinti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius ir įvertinti ar įmonės veikloje nėra tyčinio bankroto požymių.

45Kaip minėta, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad visi balsų dauguma priimti kreditorių susirinkimo nutarimai yra galiojantys, neginčyti ir nenuginčyti dėl to privalomai vykdytini, o kreditoriaus teikiamo apeliacinio skundo tenkinimas ir pirmos instancijos teismo sprendimo pripažinti įmonės BUAB „Lidex“ veiklą pasibaigusia, naikinimas, pačiam apeliantui savalaikiai nesiimant aktyvių veiksmų ir nesikreipiant dėl sandorių ginčijimo, ar tyčinio bankroto nustatymo, iš esmės reikštų bankroto bylos vilkinimą, nes visi kreditoriai dar kartą spręstų tuos pačius klausimus, kuriuos jau yra sprendę 2010-10-29, 2011-05-20, 2011-12-08 vykusių kreditorių susirinkimų metu ir balsų dauguma yra priėmę atitinkamus sprendimus.

46Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

47Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Palikti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi UAB „Lidex“... 5. BUAB „Lidex“ bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu pripažino, kad UAB... 8. Teismas iš pateiktų dokumentų nustatė, kad įmonė jokio turto ir... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu apeliantas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 11. 1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir jame išdėstyti... 12. 2. Siekiant, kad būtų tinkamai ginami visų kreditorių interesai, o ne tik... 13. 3. Siekdamas konstatuoti įmonės nemokumo atsiradimo laikotarpį bei... 14. 4. Bankroto administratorius pažeidė ne tik apelianto interesus, bet ir... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Lidex“ prašo... 16. 1. Bankroto procesu siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti procedūras,... 17. 2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad bankroto administratorius neatliko visų... 18. 3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad administratorius nevykdė apelianto... 19. 4. Apelianto argumentai dėl galimo tyčinio bankroto egzistavimo... 20. 5. Apelianto veiksmai paduodant apeliacinį skundą praleidus įstatymo... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą kreditorius Valstybinio socialinio draudimo... 22. 1. Bankroto administratorius, neatsižvelgdamas į valstybinių institucijų... 23. 2. Bankroto administratoriui neįvykdžius pareigos patikrinti įmonės... 24. 3. Jau nuo 2006 metų UAB „Lidex“ buvo nemoki. Įmonės vadovas ir... 25. 4. Bankroto administratorius pažeidė UAB „Lidex“ kreditorių teisėtus... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą kreditorius VĮ „Turto bankas“ prašo... 27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą kreditorius UAB „Ex Lege“ prašo... 28. 1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 29. 2. Nors apeliantas ir kelia klausimą dėl tariamai tam tikrų... 30. 3. Apeliantas skundą motyvuoja būtinumu ginčyti tam tikrus atsakovo... 31. 4. Apeliantas praleido apeliacinio skundo pateikimo terminą be svarbių... 32. Atsiliepimu į apeliacinį skundą kreditorius AAS „Gjensidige Baltic“... 33. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apelianto apeliacinį skundą... 34. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 35. teisiniai argumentai ir išvados... 36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 37. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo... 38. Įmonių bankroto instituto tikslas – siekiant apsaugoti visuomenės... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat yra ne kartą... 40. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d.... 41. Įstatyme nustatyta, kad po to, kai administratorius pateikia teismui likusio... 42. Įmonės bankroto proceso metu, kuris, nagrinėjamu atveju truko nuo 2010 m.... 43. Teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos yra konstatavimas, kad visos įmonės... 44. Tiek pats apeliacinis skundas, tiek ir atsiliepimai į jį iš esmės... 45. Kaip minėta, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma... 46. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės... 47. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Palikti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą nepakeistą....