Byla 1-62-616/2017

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, Sonatai Paplauskienei, dalyvaujant prokurorams Ernestui Armalui, Jūratei Tamašauskienei, dalyvaujant kaltinamiesiems V. S., S. Č., V. V., jų gynėjams advokatams Henrikui Oseckiui, Edmundui Jankaičiui, Juanai Dumbliauskaitei nedalyvaujant nukentėjusiajam V. B., nedalyvaujant civilinių ieškovų Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3V. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, gyvenantis Šiauliuose, ( - ), teistas 6 kartus: 1) 2006-06-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn.; 2) 2007-12-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn.; 3) 2007-12-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m.; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-04-14 nutartimi subendrintos pagal 2007-12-13 ir 2007-12-07 nuosprendžius parskirtos bausmės ir nustatytas laisvės atėmimas - 1 m. 8 mėn.; 4) 2009-09-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėn.; 5) 2012-05-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 146 str. 2 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 4 mėn.; 6) 2012-06-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams; 7) 2016-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 300 str. 1 d. 30 MGL bauda; 8) 2017-02-09 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. galutine subendrinta 40 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 2 dalį,

4S. Č., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, pateikęs prašymą tęsti karinę tarnybą (Karinę prievolę atliko nuo 2016-08-01 iki 2017-05-01), gyvenantis Šiauliuose, ( - ), neteistas,

5kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 181 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį;

6V. V., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Šiauliuose, ( - ), neteistas,

7kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalį;

8Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

9

  1. V. S. ir V. V. 2015 m. lapkričio 23 d., apie 12.00 val., Šiaulių mieste, prie ( - ) namo, tyčia, veikdami bendrininkų grupėje, V. S. pribėgus prie nukentėjusiojo V. B., sugriebus ranka už nukentėjusiojo peties ir jį laikant, tuo pačiu metu V. V. suduodant vieną smūgį V. B. kumščiu į veidą, tuo padarant nukentėjusiajam muštinę žaizdą dešiniame antakyje, poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, bendrais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.
  2. V. S. 2016 m. sausio 25 d., apie 14.20 val., Šiaulių mieste, Radviliškio gatvėje, važiuodamas mikroautobusu „Renaul Master“, valst.Nr. ( - ), priklausančiu E. R., kurį vairavo S. Č., sėdėdamas mikroautobuso vairuotojo keleivio pusėje, autobusų sustojimo stotelėje „A. G.“, pro mikroautobuso langą pakviesdamas nukentėjusįjį V. B. įlipti į mikroautobusą, pastarajam įlipus ir mikroautobusui važiuojant, pereidamas į mikroautobuso galinę dalį ir ten panaudodamas fizinį smurtą, t. y. suduodamas ne mažiau kaip 7 smūgius nukentėjusiajam V. B., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai reikalavo savo naudai perduoti turtą – 400 eurų, po to V. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2016 sausio 25 dienos, bet ne vėliau nei iki vasario 11 dienos, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. Č. panaudodami psichinę prievartą – psichologinį smurtą, skambučiais ir SMS žinutėmis iš V. B. reikalavo V. S. naudai perduoti turtą – pinigus, o būtent: nurodė R. V. sąskaitą ( - ), į kurią V. B. 2016-01-29 pervedė 50 eurų ir 2016-02-11 pervedė 70 eurų, pinigus paėmęs R. V. per S. Č. perdavė V. S..
  3. S. Č. kaltinamas, jog jis 2016 m. sausio 25 d., apie 14. 20 val., veikdamas bendrininkų grupėje su V. S., Šiaulių mieste, Radviliškio gatvėje, vairuodamas mikroautobusą „Renaul Master“, valst. Nr. ( - ), priklausantį E. R., V. S. sėdint mikroautobuso priekinėje keleivio sėdynėje, autobusų sustojimo stotelėje „A. G.“, V. S. pro mikroautobuso langą pakviesdamas nukentėjusįjį V. B. įlipti į mikroautobusą, pastarajam įlipus ir mikroautobusui važiuojant, pereidamas į mikroautobuso galinę dalį ir ten panaudodamas fizinį smurtą, pasireiškusį daugybinių smūgių sudavimu nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu, atvirai reikalavo savo naudai perduoti turtą.
  4. Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio parodė, jog kaltę pripažįsta visiškai, nurodydamas, jog 2015-11-23, apie 12 val., Šiaulių mieste, prie ( - ) namo, sumušė nukentėjusįjį V. B. dėl buvusios skolos. V. B. buvo paėmęs automobilio detalių ir už jas neatsiskaitęs. Jis paprašė leisti jam atsiskaityti dalimis: vieną kartą davė 50 eurų, kitą kartą 50 eurų, tačiau liko skola. Įvykio dieną prie Serbentų gatvės važiavo automobiliu su S. Č. ir V. V.. Pamatė einantį V. B., kaltinamasis paprašė S. Č. sustoti. Sustojus automobiliui, V. S. išlipęs nuėjo prie V. B. pasikalbėti dėl skolos. Nukentėjęs nurodė, jog dabar jis neturi pinigų, kaltinamajam paklausus, kelis mėnesius neturi pinigų, jie tarpusavyje susistumdė. Tuomet prie jų atsirado V. V., trenkė V. B. į akį, abu įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Nurodo,jog nukentėjusysis buvo skolingas už 2015 metų pavasario gale parduotą automobilio detalę 200 Eur, pats jis buvo sakęs, jog pridės 50 Eur. Pripažįsta, kad buvo bendri veiksmai su V. V., nes kaltinamasis stumdė nukentėjusįjį, o V. V. sudavė į veidą.
  5. Dėl kito epizodo kaltinamasis teigia taip pat pripažįstantis kaltę ir nurodė, jog įvykio dieną, važiuojant automobiliu, kurį vairavo S. Č., Šiauliuose Zoknių mikrorajone prie „A.“ parduotuvės pamatė nukentėjusįjį V. B., jį pakvietė įlipti į automobilį, šis ir įlipo. Kaltinamasis sėdėjo prie vairuotojo, o nukentėjusysis įlipo į automobilio galinę dalį. Viskas įvyko labai greitai, negali visko paaiškinti, tačiau vėlgi kalba buvo apie skolą, kaltinamasis jam priekaištavo, kodėl šis neateina pasikalbėti dėl skolos ir jos grąžinimo. Įvyko susitumdymas tarp sėdynių. Pamena, jog V. B. pataikė į krūtinę 4–5 kartus, į pilvą, į koją bei į veido sritį. Nurodo, jog sudavė kumščiais, kojomis nespardė. Dalyvavo ir D. K., kuris sudavė nukentėjusiajam vieną kartą. Mušant nukentėjusįjį reikalavo atiduoti skolą 400 Eur, nes „pakėlė“ sumą iki 400 Eur. Nurodo, jog taip žadėjo pats V. B., t. y. jis taip apskaičiavo ir sutiko atiduoti šią sumą. Kai S. Č. pamatė, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju pradeda muštis, jis išlipo iš automobilio ir paliko automobilį. po kelių minučių atvažiavo draugas E., kuris pasiėmė V. B. ir išsivežė namo. Kai pradėjo mušti V. B., S. Č. iš karto sustojo ir išėjo iš automobilio. Negali pasakyti, ar nukentėjusįjį mušė tuo metu, kai automobilis važiavo. Mano, jog nuo D. K. suduoto smūgio, nukentėjusiajam lūžo nosies kaulas. Pripažįsta, jog 2016 m. sausio 25 d. rašė žinutes nukentėjusiajam V. B., nes jis sakęs, jog po 10 dienos gaus algą, todėl ir rašė jam žinutes dėl pinigų. V. B. telefonu kaltinamojo paprašė sąskaitos, į kurią galėtų pervesti pinigus. Kadangi jis neturi sąskaitos, jos užblokuotos, nukentėjusysis nurodė surasti kokią nors sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus. Tuo metu S. Č. su draugu važiavo pro šalį, tai S. draugo kaltinamasis paprašė duoti sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus. Šiam davus, V. B. pirmą kartą atsiuntė 50 eurų, o po to 70 eurų. Šiuos pinigus kaltinamajam padavė S. Č., šiais pinigais su niekuo nesidalijo, visus pasiliko sau. Nurodo, jog buvo atvejų, kuomet naudojosi S. Č. telefonu, kadangi jo paties telefono sąskaita buvo pasibaigusi. Teigia, jog labai gailisi dėl nusikaltimų, nukentėjusiajam žalą atlygino bei atlygino civilinius ieškinius.
  6. Kaltinamasis S. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies, teigdamas, jog 2016 m. sausio 25 d. važiavo iš mokyklos namo, pasistatė automobilį prie ( - ) namo, ėjo link namų ir sutiko V. S., kuris paprašė pavairuoti autobusiuką. Važiavo autobusiuku ir V. S. pasakė sustoti, kadangi jis pamatė V. B. jį pasikvietė į autobusiuką. Jie pradėjo ginčytis, kaltinamasis matė, kad nieko gero nebus, privažiavo prie bendrabučio, greitai sustojo ir išėjo namo. Matė, kad V. B., prieš įlipant į autobusiuką buvo su E.. Paskambino E. ir pasakė, kad V. S. su V. B. pradėjo pyktis, pasakė, kur jie buvo, o kas toliau vyko, negali pasakyti, nematė. Kai važiavo, pasakė V. S., kad nedarytų nesąmonių, kad ramiai sėdėtų. Pamatęs, kad jie neklauso, savavališkai sustojo, išlipo ir paskambino E.. Nukentėjusįjį V. B. žinojo iš matymo. V. S. buvo paprašęs jo mobiliojo ryšio telefono. Iki įvykio neturėjo jokių duomenų apie V. B.. V. S. buvo paprašęs iš kaltinamojo mobiliojo ryšio telefono parašyti SMS: jis iš savo telefono į kaltinamojo telefoną įsivedė numerį ir parašė žinutę V. B., kiek parašė žinučių, neprisimena, bet nemažai. Ne vieną dieną rašė V. B.. Kaltinamasis nurodo, jog po visų muštynių jis buvo parašęs kelis SMS V. B., pasakė, kad gali jam padėti grąžinti skolą. Nenorėjo, kad pyktųsi, norėjo padėti, kad viso šito nebūtų. Jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, jokių grasinimų nebuvo nei rašęs, nei sakęs. Kaltinamasis teigia, jog jis prisidėjo iš geros valios, patarė V. B., kad gali jam padėti, kad jis grąžintų skolą V. S.. Įvykio dieną V. S. pasakė, kad reikia pavairuoti mikroautobusą iki parduotuvės „Tau“. Kaltinamasis V. S. nevežė savo automobiliu, nes turėjo mažai kuro, tuo metu buvo nedirbantis, kiek tėvai įpildavo, tiek turėjo užtekti. Kai nukentėjusysis įlipo į mikroautobusiuką, niekas nenurodė, kur važiuoti toliau, kaltinamasis teigia, jog jis važiavo atgal link savo automobilio, sustojo prie stotelės ir išėjo, paskambino E.. Neatsimena, koks E. telefono numeris, nuo kada jis išvažiavęs į užsienį, negali pasakyti. Tik tuomet, kai vairavo automobilį, sužinojo, jog V. B. skolingas už detales V. S.. Norėjo padėti V. B., nes jo sesuo buvo S. Č. draugė, pripažįsta, jog darė psichologinį spaudimą, tačiau fizinio smurto nenaudojo nukentėjusiojo atžvilgiu. Su V. S. nieko nebuvo sutarę. Teigia, jog gailisi, nurodo, jog yra baigęs 9 mėnesių karinę tarnybą, praėjo atranką į karo policiją, jo geri įvertinimai ir jis yra kviečiamas tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Prašo atleisti pagal laidavimą.
  7. Kaltinamasis V. V. teisiamojo posėdžio parodė, jog kaltę pripažįsta visiškai, paaiškindamas, jog įvykio dieną susitiko su V. S., kuriam pasakė ketinąs važiuoti taksi automobiliu į kaimą pas draugę. Tuomet V. S. nurodė, jog paskambins draugui ir šis nuveš kaltinamąjį į kaimą. Paskambinus V. S., atvažiavo S. Č., susėdo visi trys į automobilį ir išvažiavo. Bevažiuojant V. S. pamatė kažkokį draugą, išlipo iš automobilio ir kažką su juo kalbėjo. Sėdint automobilyje, S. Č. pasakė, kad V. S. muša. Kaltinamasis teigia atsisukęs ir pamatęs, kad V. S. stumdosi su V. B., tuomet kaltinamasis priėjo ir sudavė į veido sritį V. B. ir visi išvažiavo. V. B. galėjo suduoti kelis kartus, galėjo būti sutrenkta porą kartų į veido sritį. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Nurodo, jog manęs, kad skyrė V. S. nuo to asmens, t. y. nukentėjusiojo. Dėl suduotų smūgių gailisi, žala visa nukentėjusiajam atlyginta, pasižada ateityje nedaryti nusikalstamų veikų, nori su nukentėjusiuoju taikytis.
  8. Liudytojas S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog praeitą vasarą, kuomet jis dirbo Vokietijoje, susirašinėdavo žinutėmis su savo draugu, buvusiu bendraklasiu, V. B.. Iš jo sužinojo, kad šis susipyko su V. S. dėl kažkokios skolos už automobilio dalis. Liudytojas teigia norėjęs juos sutaikyti, todėl parašė V. B. SMS ir pasiūlė pinigų, kad jis atiduotų tą skolą, kad nebebūtų pykčių. Liudytojas nurodo, jog V. S. taip pat yra jo pažįstamas asmuo, jie gyvena tame pačiame rajone, jis yra liudytojui padėjęs dėl dalių, todėl norėjo kad V. B. ir V. S. susitaikytų, t. y. V. B. atiduotų V. S. skolą. Apie V. B. suumušimą nieko nežino. Šiuo metu neturi V. B. telefono numerio, jį turėjo anksčiau ir šiuo metu su V. B. nebendrauja.
  9. Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog pažįsta kaltinamąjį S. Č., o V. S. pažįsta tik „iš matymo“. Liudytojas nurodė, jog į jam priklausančią banko sąskaitą buvo pervesti pinigai, t. y. tą dieną, kuomet buvo pervesti pinigai, jis važiavo automobiliu kartu su S. Č. ir V. S., kuomet V. S. paprašė sąskaitos, kad jam pervestų pinigus. Pirmą kartą buvo pervesta 40 Eur, kiek pervesta antrą kartą, nepamena, tačiau panaši suma. Pradžioje V. S. prašė S. Č. sąskaitos, tačiau jis neturėjo, todėl paprašė liudytojo. Tiksliai nepamena, tačiau sąskaitą važiavo tikrintis tą pačią dieną, kaip ir paprašė sąskaitos. Pavedime buvo nurodoma „už buto nuomą“. Pinigus paėmė iš bankomato, nepamena, iš kurio tiksliai. Prie bankomato ėjo visi trys. Važiuojant iki bankomato liusytojas bendravo tik su S. Č., V. S. automobilyje telefonu nekalbėjo, tačiau ėmė iš S. Č. mobiliojo ryšio telefoną. Jis kažkam rašė žinutę. Nuėmė pirmą kartą pinigus ir nieko už tai negavo. Antrą kartą, būdamas namuose, pasitikrino banko sąskaitą ir ten vėl buvo apie 70 eurų. Tuomet liudytojas parašė SMS žinutę S. Č., klausdamas, iš kur tie pinigai. Suprato, kad šiuos pinigus vėl pervedė V. S. draugas. Neklausė, kodėl pinigai nebuvo pervesti į V. S. sąskaitą, nežino, kodėl negalėjo nuvažiuoti pasiimti pinigų į vietą. V. S. buvo sakęs, kad pardavė automobilio dalis.
  10. Apklaustas kaip liudytojas Ž. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog S. Č. yra jo sūnus, jie kartu gyvena. Nurodė, jog visuomet mato, kada jis išeina iš namų ir pareina, jis šiuo metu dirba gelbėtoju, prieš tai jis atliko karinę tarnybą. Nuo rugsėjo 1 d. planuoja toliau eiti karo tarnybą. Žino, dėl kokių priežasčių sūnus yra kaltinamas, nurodė, jog sūnus vairavo automobilį, padėjo kaimynui V. S. ir taip atsitiko. Teigia, jog sūnus labai išgyvena dėl to, kas atsitiko, gailisi tai padaręs, suprato padaręs klaidą. Ž. Č. teigia manatis, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, kalbasi tarpusavyje, išgyvena, kad taip atsitiko. Liudytojas nurodo, jog jis yra dirbantis, turi darbo sutartį, nėra baustas už administracinius nusižengimus, baudžiamųjų bylų neturi. Sūnaus atžvilgiu naujų baudžiamųjų bylų nėra. Nurodo, jog jo darbo sutartyje numatytas minimalus darbo užmokestis, todėl laidavimo užstatas jam problematiškas. Prašo teismo skirti jį sūnaus S. Č. laiduotoju.
  11. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu pagarsinti nukentėjusiojo V. B. parodymai (1 t., b. l. 95–97). 2016-09-08 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2016 m. sausio 25 d. turėjo važiuoti į atpažinimą pas tyrėją, buvo susitikęs su draugais, kurie taip pat galėjo jo prašymu vykti kartu. Nuėjo prie parduotuvės „A.“, turėjo susitikti su dar vienu draugu. Buvo su D. C. ir E. P.. Tuo metu, kai visi susitiko, jo draugas C. nuėjo į parduotuvę. Kai jis buvo parduotuvėje, prie jo privažiavo baltas mikroautobusas „Renault“, valstybinių numerių nepamena. Atsidarė automobilio durys, ten pamatė tris sėdinčius asmenis. Vienas iš jų buvo V. S.. Kitų asmenų tuo momentu nepažinojo. Vairuotojas buvo S., o kito asmens vardo nepamena, bet buvo sakę. Jie ragino sėsti į automobilį, sakė, kad „reikia pakalbėti“, visaip norėjo prisikviesti į automobilį. Po įkalbinėjimų jis pats įsėdo į automobilį. Mikroautobusas buvo su dviem sėdimomis vietomis gale ir priekyje. Kai įsėdo, jam pasakė: „Viskas, papuolei“, tai pasakė S.. Buvo išsakomi vien keiksmažodžiai, sakė, kad reikia važiuoti į atpažinimą, bet jie netikėjo ir sakė: „Džiaukis, kad tave kas nors atpažintų“. Pradėjo važiuoti Radviliškio gatve į galą, pasisuko Aerouosto gatve link oro uosto pusės. Draugas liko prie parduotuvės, jis daugiau jo nebematė. Draugas matė, kaip jis įlipo į automobilį. Draugai tų asmenų nepažinojo. Jis pats tuo momentu tik vieną buvo matęs. Pravažiavus kelias gamyklas, įmones, nuvežė į tokią vietą, kur nebuvo nei įmonių, nei žmonių, tik vienas kelias šalia miškelio. Važiuojant prieš kelio pabaigą jį pradėjo daužyti. Paskui automobilyje pasipylė daug kraujo, jie nusprendė sustoti. Jį mušė V. S., praktiškai visi smūgiai buvo rankomis. Pradėjus kraujuoti sustojo prie miškelio, išmetė jį iš automobilio. Automobilyje mušė tik S.. Iki sustojimo sudavė gal 10–15 smūgių, ragino atiduoti pinigus. Tuo momentu nežinojo, apie kokią skolą kalba. Reikalavo 400 Eur. Jis jam skolingas niekada nebuvo, niekada nesiskolino. Turėjo dvi versijas, kad tai gali būti skolos iš pataisos namų, nes jam bandė užkabinti „makaronus“, jis ten nesusimokėjo, o kitas variantas – prieš jį nuteisiant turėjo likusių skolų. Įtaria, kad kažkokie žmonės prašė atsiimti skolą. Jis klausė: „Kokią skolą“. Jie sakė, kad „pats turi žinoti, užmušiu, užversiu, užkasiu,“ Ištempė iš automobilio ir tęsė mušimą. Po to pasimatė atvažiuojantis automobilis. Visą laiką mušė S.. Pamatę atvažiuojantį automobilį, čiupo už pečių ir įsitempė atgal į automobilį. Tuomet apsisukę važiavo atgal į tą pusę, iš kur ir atvažiavo. Visą laiką toliau mušė S.. Tuomet sustojo prie Zoknių bendrabučio, lyg ( - ) gatvėje. Automobilį įvarė į buvusią krepšinio aikštelę, kurioje aplink vien sienos ir vienas įėjimas. Ten tęsė egzekuciją, sėdėjo, gėrė ir visą laiką daužė. Paskui, kuomet S. nuo smūgių buvo ištinusios rankos, tai matėsi ir sakė: „Nebegaliu mušti“, jis pasiėmė mašinoje esantį raktą. Pamatęs, kaip pasiėmė raktą, jis užsidengė galvą. Juto smūgius į nugarą, rankas, kojas. Jam parkritus ant žemės, pradėjo spardyti, viską darę S.. Paskui apstojo. Vairuotojas pasakė, kad reikia išvažiuoti parsivežti vaikų ar kažkur. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir liko du asmenys, S. ir dar kitas. Kitas asmuo pasakė: „Ačiū, kad sugadinai mano gimtadienį“. Išlaukęs momento, kada gali jam trenkti, pasakė: „Nori, sulaužysiu tau nosį?“. Jis trenkė tiesiai į nosį. Po to pajuto, kad nosis lūžo, nes bėgo kraujas. Paskui vėl mušė S., kitas asmuo nemušė. S. nemušė. Pinigus atiduoti reikalavo ir S., ir S.. S. mušimo metu tylėjo. Sulaužius nosį, dar kažkiek mušė S., po to grįžo S. ir, kiek pamena, jis prašė, sakė: „Užteks, paleisk jį“, bet S. tęsė toliau ir jį daužė. Po kiek laiko, gal po pusės valandos jie dar reikalavo pinigų jo numeriu paskambino E. ir telefoną paėmė S., paklausė, su kuo kalba. E. paklausė, kur jie yra, ir atvažiavo į tą vietą. Kaip atvažiavo, nematė, bet S. buvo susitikęs su E., numetė skudurą, liepė išvalyti kraują iš mašinos.Po kurio laiko jie grįžo atgal į automobilį ir dar kelis sykius sudavė. Pasakė: „Kad pinigai vakare būtų“, nuvežė 100–200 m ir išmetė iš automobilio. Skola buvo žmogui, kuris yra Švedijoje. Ji buvo už narkotikus. Jį pradėjo spausti ir jis išskrido į Švediją. Jis jam likusių pinigų nepervedė. Jį vadindavo G.. Jis subrendęs vyras, taip pat iš Zoknių. Jis tiesiog įtaria, kad G. paparašė. Jis jam buvo 300–400 litų skolingas. O jie reikalauja 400 Eur. S. buvo padavęs 50 Eur į rankas po pirmo įvykio, nes jie du sykius buvo pasigavę. Du sykius pervedė S. į sąskaitą pinigus, nes bijojo susitikti su tais asmenimis. Galvojo, kad vėl daužys, galvojo, kad jis susimokės pinigus ir jie paliks jį ramybėje. Jie sesės mokykloje, jo draugės klausinėjo, kur jis yra. Jis pervedė iš savo ar savo draugės „Swedbanko“ sąskaitos, bet mano, buvo jo sąskaita. S. sąskaita irgi „Swedbanke“. Po įvykio turėjo važiuoti į atpažinimą, bet jis paskambino tyrėjai ir pasakė, kad negali atvažiuoti, grįžo namo apie pusę vienuoliktos vakaro. Atvyko tyrėjas P. pas jį namo. Kai atvyko tyrėjas, klausė, ar rašys pareiškimą, sakė: „Jei rašysi, tai vienaip baigsis, jei nerašysi, aš bandysiu tirti“. Jis bijojo pasidaryti blogiau ir daug ką nuslėpė, nenorėjo prikalbėti, galvojo, kad jie pamatys, kad bendrauja su policija, gal kitaip pradės galvoti. Nenorėjo kalbėti ir visiems per pirmas apklausas stengėsi teisybės nesakyti, galvojo, kad taip pasibaigs. Dabar pinigų nereikalauja, jie patys siūlo atlyginti už sumušimą. Siūlo S. ir S., kuris yra jo kaimynas ir bendrauja su S.. Sako: „Susitaikykit ir viskas bus gerai“. Jie siūlo atlyginti žalą. Byloje ieškinio nereiškia. Nori, kad tie asmenys paliktų jį ramybėje, nes tiksliai nežino, ko jie nori. Jiems nebuvo skolingas, jei būtų skolingas, būtų tiesiog sumokėjęs. G. yra vyras suaugęs, nežino, ar jam yra kažkoks pagrindas prašyti 300 litų. Su G. bausmės neatlikinėjo. Pinigai buvo pervedami per V. sąskaitą, nes bijojo susitikti su tais asmenimis. Jam atsiuntė tą sąskaitą. Išėjęs iš pataisos namų, buvo susitikęs žmones, kurie jį skatino vėl užsiimti narkotikų prekyba, jis atsisakinėjo, jie sakė: „Jei nenori, tai pridarysim tau problemų“. Siūlė užsiimti ne S., visai kiti asmenys, sakė: „Nieko neišdavei, vėl padėk ir pardavinėk“. Jie atvažiuodavo po 6–7 kartus prie namų, sakė: „Nenori normaliai užsiimti, tai bus bloguoju“. Po to pradėjo reikalauti pinigų, buvo du sumušimai. Po pirmo sumušimo niekur nesikreipė. Pirmą kartą nesuprato, nes jis iš autobuso išlipo su drauge, prie jo sustojo automobilis, draugei pasakė: „Eik“. Tuo momentu nežinojo ir pirmą kartą pamatė V. S., S. ir kitą asmenį, kurio nežino. Jie išlipo, pribėgo S. ir kitas stambus vyriškis. Jis atsisuko jie kažką pasakė, čiupo jį už peties, jis atsisuko ir davė į veidą. Po to pasakė: „Tempiam į bagažinę ir vežam“. S. pasakė: „Važiuojam iš čia greičiau“ Tuomet šoko į automobilį ir nuvažiavo. Jis nesuprato, kas įvyko, jie tuomet neprašė pinigų. Į laisvę išėjo praeitų metų gegužės 31 d. Suprato, kad vienas iš tų asmenų buvo iš Anglijos. Sėdėdamas automobilyje jis sakė: „Sugadinai gimtadienį, grįžau iš Anglijos“. Pareigūnams pasakė, kad vienas minėjo, jog iš Anglijos buvo grįžęs. Pareigūnai buvo pateikę nuotraukas, jis atpažino. Asmuo iš Anglijos sudavė tik vieną smūgį (1 tomas, b. l. 95–97).
  12. 2016-04-15 liudytoja L. K. parodė, kad 2016 metų lapkričio 23 d., apie pietus, tiksliai laiko neprisimena, ji su draugu V. B. vieškeliu, kuris yra nuo Serbentų g. iki Zoknių mikrorajono, ėjo į namus. Paėjus vieškeliu priešais nuo Zoknių pusės atvažiavo automobilis, tiksliai neprisimena, bet lyg BMW, žalsvai mėlynos spalvos, jis sustojo, iš jo išlipo trys jam nematyti nepažįstami vyrai, jų dabar apibūdinti negali, nes juos matė trumpai, jų neįsidėmėjo, jų neatpažintų. Kai vyrai išlipo, jai V. B. liepė eiti, ji nieko blogo nepagalvojo, tiesiog pamanė, kad kažkokie pažįstami nori su juo pasikalbėti, ji nuėjo, vieškelis pasisuko, todėl ji nematė, kas vyko, ir nieko negirdėjo, kad kas būtų atsitikę. Panašiai už kokių 5 minučių ją pasivijo V. B., nes ji pamažu ėjo, matėsi, kad buvo jo sumuštas veidas, jis nieko neaiškino, tik pasakė, kad jį sumušė, o už ką, dėl ko – jis nesakė, aš ji neklausė. Grįžo į namus, V. B. nusiprausė, persirengė ir jie abu nuvažiavo į centrinę polikliniką, kiek žino, jis į policiją nesikreipė. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 tomas, b. l. 156–157).
  13. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 819/2016(04) matyti, jog V. B. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda dešiniame antakyje, poodinė kraujostuva dešinės akies srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus dešinę veido pusę. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 117).
  14. Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016-01-25, apie 16.26 val., gautas pranešimas apie sumuštą asmenį adresu: Šiaualiai, ( - ) (1 tomas, b. l. 16–17).
  15. Iš vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, kaip nurodoma protokole, Šiauliuose, prie ( - ) namo (1 tomas, b. l. 18–21).
  16. Iš 2016-03-02 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti, jog nukentėjusysis V. B. atpažino V. S., nurodydamas, jog tai tas pats vyriškis, apie kurį davė parodymus, vadindamas jį V., ir jis 2016-01-25 mikroautobuse nukentėjusįjį sumušė bei iš jo reikalavo 400 Eur (1 tomas, b. l. 30–32).
  17. Iš 2016-04-14 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti, jog nukentėjusysis V. B. atpažino S. Č., nurodydamas, jog tai tas pats vyriškis, apie kurį davė parodymus, jog jis 2016-01-25 vairavo mikroautobusą, tačiau jo nemušė, tik bedraujant telefonu reikalavo pervesti pinigus (1 tomas, b. l. 61–64).
  18. Iš 2016-04-14 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti, jog nukentėjusysis V. B. atpažino D. K., nurodydamas, jog tai tas pats vyriškis, apie kurį davė parodymus, jog 2016-01-25 mikroautobuse kartu su V. S. jį mušė bei iš jo reikalavo 400 Eur (1 tomas, b. l. 65–68).
  19. Iš 2016-04-14 nukentėjusiojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjęs parodo vietą ir aplinkybes, kaip buvo 2016-01-25 sumuštas (1 tomas, b .l. 72–76).
  20. Iš 2016-03-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog V. B. pateikė mokėjimo nurodymus: 2016-01-29 Nr. 33 ir 2016-02-11 Nr. 34, jog jis pervedė pinigus – 50.00 Eurų ir 70.00 Eur – į R. V. sąskaitą (1 tomas, b. l. 34–37).
  21. Iš „Swedbank“, AB, išrašo iš R. V. sąskaitos matyti, jog padaryti pavedimai V. B. vardu: 2016-01-29 pervesta 50 Eur ir 2016-02-11 pervesta 70 Eur (1 tomas, b. l. 53).
  22. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr.G 157/2016(04) matyti, jog V. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kiek pakylanti nosies šlaitu, kairės akies vokuose, pereinanti į kairio paakio sritį, nugaros dešinėje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje; odos nubrozdinimai kairio užausio srityje, dešiniame žaste; apatinio kairiojo VII danties vainiko nuskilimas; nosies kaulų lūžis. V. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu nurodytu laiku. V. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kiek pakylanti nosies šlaitu, kairės akies vokuose, pereinanti į kairio paakio sritį, odos nubrozdinimas kairio užausio srityje, apatinio kairiojo VII danties vainiko nuskilimas; nosies kaulų lūžis padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais. Poodinės kraujosruvos nugaros dešinėje, kairiame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešiniame žaste padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminiais poveikiais. Sužalojimų visuma kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimų visuma griuviminei traumai nebūdinga (1 tomas, b. l. 106–108).
  23. Iš 2016-04-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas E. R. pateikė automobilį „Renaul Master Valst.nr. ( - ) (1 tomas, b. l. 181 – 184).
  24. Iš 2016-04-06 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas automobilis „Renaul Master Valst.nr. ( - ) Atliekant apžiūrą paimti objektai: plastmasinė rankenėlė su biologiniais pėdsakais-vokas Nr.1, linoleumo fragmentas su biologiniais pėdsakais-paketas Nr.2, konteineris su kraujo pėdsakais-paketas Nr.3, konteineris su kraujo pėdsakais-paketas Nr.4, konteineris su kraujo pėdsakais-paketas Nr.5 (1 tomas, b. l. 185–195).
  25. Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2016-07-20 apžiūrėtas kryžminis raktas, rastas automobilyje „Renaul Master“, valst. Nr. ( - ). Ant kryžminio rakto plika akimi dėmių panašių į kraujo dėmes, plaukų, ar kitų akivaizdžių biologinių pėdsakų nematyti. Raktas nuo centro nutolęs po 16,5 cm, jų galvutės skirtingų dydžių, atitinkamai skersmuo, 2,6 cm; 2,7 cm ir 2,8 cm. Raktas be ypatingų požymių, akivaizdžių įbrėžimų įlenkimų nenustatyta (1 tomas, b. l. 196–197).
  26. Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nukentėjusysis V. B. atpažino automobilį „Renaul Master“, valst. Nr. ( - ), kaip automobilį, kuriame jis buvo mušamas V. S. ir D. K. 2016-01-25 (1 tomas, b. l. 196–197).
  27. Iš 2016-08-31 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(2070)-IS1-4581 matyti, jog ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2016-04-06 apžiūrint mikroautobusą „Renault“, valst. Nr. ( - ), Vilniuje, ( - ), tiriant pažymėto Nr. 2, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 12016-04-06 apžiūrint mikroautobusą „Renault“, valst. Nr. ( - ), Vilniuje, ( - ), tiriant pažymėto Nr. 3, žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant tirti pateiktų linoleumo fragmento ir plastikinės detalės, paimtų 2016-04-06 apžiūrint mikroautobusą „Renault“, valst. Nr. ( - ), Vilniuje, ( - ), rasta vyro kraujo,tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant tirti pateiktų tampono, tiriant pažymėto Nr. 2*, linoleumo fragmento ir plastikinės detalės rasto žmogaus kraujo ir ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 3, rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. B. genotipu. Tikimyl›ė, kad egzistuoja kitas žmogus,kurio genotipas identiškas ištirtų V. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000002 % (2 tomas, b. l. 3–5).
  28. Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas V. B. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas, kuriame yra išsaugotas V. S. numeris (1 tomas, b. l. 41–45).
  29. Iš 2016-02-02 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties matyti, jog leista 1 mėnesį kontroliuoti nukentėjusiojo V. B. elektroniniais ryšiais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (2 tomas, b. l. 32).
  30. Iš 2016-03-16 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties matyti, jog leista 1 mėnesį kontroliuoti nukentėjusiojo V. B., V. S., R. V., E. R. ir nenustatyto asmens, besinaudojančio telefinu 8 672 65 574. elektroniniais ryšiais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (2 tomas, b. l. 81–82).
  31. Iš 2016-06-02 nukentėjusiojo V. B. telefono Nr. ( - ) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu užfiksuota: 2016 m. vasario 5 d. 21.53.23 val. V. B. skambina iš telefono Nr. ( - ) nustatyta, kad tai S. Č., jis teiraujasi V. B., kur jis šiuo metu yra. V. B. atsisako jam pasakyti savo buvimo vietą. S. Č. klausia V. B., ar jis žino, kur gauti parūkyti, V. B. pataria paskambinti Vundžiui. S. Č. klausia V. B., kaip su pinigais. V. B. atsako, kad, kaip susitarė, dešimtoji. 2016 m. vasario 9 d. 22.01 55 val. į V. B. telefoną iš Nr. ( - ), kuriuo naudojasi S. Č., gautas SMS pranešimas, tekstas: „Ryt 10 nepamiršk“; 2016 m. vasario 10 d. 10.50.23 val. V. B. rašo SMS į telefoną S. Č. Nr. 8 672 65 574: „Labas, jeigu šendiena perves, kur tada imesti?“; 2016 m. vasario 10 d. 10.51.18 val. į V. B. telefoną iš Nr. ( - ), kuriuo naudojasi S. Č., gautas SMS pranešimas, tekstas: „Į tą pačia sąskaitą“; 2016 m. vasario 10 d. 10.51.55 val. V. B. rašo SMS į telefoną Nr. ( - ), kuriuo naudojasi S. Č., tekstas: „V. žino jei ką, kad tau siųsiu, ar man jam pasakyti?“; 2016 m. vasario 10 d. 10.52.23 val. į V. B. telefoną gautas SMS pranešimas iš S. Č., tekstas: „Žino, aš jam viską perduodu“; 2016 m. vasario 10 d. 11.13.05 val. V. B. skambina S. Č., jis teiraujasi V. B., ar V. B. jau turi pinigus. V. B. atsako, kad ne. S. Č. klausia, ar šiandien bus. V. B. atsako, kad turi būti. S. Č. pasako, kad gerai, jie laukia. 2016 m. vasario 10 d. 14.20.36 val. į V. B. telefoną iš S. Č. gautas SMS pranešimas, tekstas: „Šendien turi būti būtinai, sukis“. 2016 m. vasario 10 d. 14.34.11 val. V. B. skambina iš telefono Nr. ( - ) nustatyta, kad tai V. S., jis pasisveikina su V. B., po to V. B. sako V. S., kad jis susirašė su V. S. draugu, sutarė, kad perves pinigus, kaip praeitą kartą, į tą pačią sąskaitą, klausia, ar tinka taip, bei paklausia V. S., ar jis žino, kad jis perves pinigus. V. S. atsako, kad gerai, kad viską žino. V. B. paklausia V. S., ar jis gavo pinigus praeitą kartą. V. S. atsako, kad pinigus gavo. V. S., sako, kad V. B. paduotų pinigus ir viskas, kad nebebūtų piktumo ir nesamonių, kad nereikėtų pyktis. V. B. atsako, kad gerai, parašys iškart; 2016 m. vasario 10 d. 16.18.11 val. V. B. skambina iš telefono Nr. ( - ) nustatyta, kad tai V. S., pradėjus kalbėtis, V. B. teisinasi V. S., kad neseniai žiūrėjo sąskaitoje ir nebuvo dar. V. S. grąsina V. B., kad, jei nebus šiandien, tai V. B. bus nuvežtas į mišką, kur turės išsikasti sau duobę bei užsikasti. Keikiasi. Sako, jei apgaus, važiuos į mišką. Liepia suktis. V. B. sako, kad suprato. 2016 m. vasario 10 d. 16.54.49 val. V. B. rašo SMS į telefoną Nr. ( - ) nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č., tekstas :“„Žiurėjau, ka tik, dar nėra, bet kalbėjau, sakė šendien bus, tai reikia dar palaukti, iškart praneš, neapgaus. Tikrina kas puse valandos“. 2016 vasario 10 d. 16.55.27 val. į V. B. telefoną iš Nr. ( - ) nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č., gautas SMS pranešimas, tekstas: „Davai laukiam“. 2016 m. vasario 10 d. 17.11.31 val. į V. B. telefoną iš Nr. ( - ) nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č., gautas SMS pranešimas, tekstas: „Blet jau pyksta V., daryk ką nors“. 2016 m. vasario 10 d. 17.32.41 val. V. B. rašo SMS į telefoną Nr. ( - ) nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č., tekstas: „Nu tai ne aš algas vedu, man pasakė 10 mokės, nu tai šendien ir sumokės, gausiu iškart parašysiu“. 2016 m. vasario 10 d. 17.32.41 val. V. B. skambina iš telefono Nr. ( - ) nustatyta, kad tai V. S. jis pradeda kaltinti V. B., kad šis jam meluoja, klausia, kiek dar reikės laukti. V. B. sako, kad nemeluoja, kad jam šiandien turi pervesti. V. S. grąsina, kad žmonės už dvidešimties minučių atvažiuoja į Zoknius, kad važiuos ir suras jį, t. y. V. B., ikiš jį į mašiną ir išveš. Atvažiuoja du normalūs žmonės iš Panevėžio. Sako, kad jis turėjo jiems paduoti pinigus, jei nebus pinigų, tai V. B. bus „pize". B. sako, kad viską supranta, bando teisintis. V. S. grąsina V. B., vadina jį debilu, „durniumi“, sako, ar vėl reiks jį vežti, laužyti. Grasina, kad tie, kurie atvažiuos, bus ne tokie kaip jis, V. S., kad tai rimtesni žmonės, V. B. gali D. paklausti. Sako, kad atlėks tokie „bachurai“, kad V. B. bus „batai“. V. B. sako, kad suprato, sako, kad, kai bus, iškart parašys. V. S. sako, kad V. B. žadėjo 3–4, klausia, kur pinigai. Liepia atsiųsti direktorės numerį, jis pats paklaus ar bus šiandien pinigai. V. B. sutinka. 2016 m. vasario 10 d. 17.38.37 val. V. B. skambina iš telefono Nr. ( - ), nustatyta, kad tai V. S., jis sako, kad jam niekas nekelia ragelio. Klausia B., ar jis vėl jam meluoja. Vadina V. B. „veiloku“, „debilu“, grasina V. B., kad šiam vėl bus problemų milijonas. V. B. sako, kad, kai tik bus, parašys V. S. arba jo draugui. V. S. sako V. B., kad jis nemeluotų jam dėl pinigų, grasina pagauti V. B. šiandien arba rytoj, duos kastuvą, V. B. pats turės išsikasti duobę ir pats užsikasti. Vadina V. B. „šūdu“, „kurva“, „padla“, prisiekia, kad duos V. B. kastuvą, įsodins V. B. į mikroautobusą. V. B. žada V. S. pranešti, parašyti, kai gaus pinigus. 2016 m. vasario 10 d. 17.41.02 val. V. B. rašo SMS į telefoną Nr. ( - ), nustatyta, kad abonentu naudojasi V. S., tekstas toks: „Sendien parasysiu kai bus. Turi pervesti, sakau gi“. 2016 m. vasario 10 d. 18.26.23 val. į V. B. telefoną iš Nr. ( - ), nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č., gautas SMS pranešimas, jo tekstas: „Nu as lauksiu, blet pyksimes, kur esi?“. 2016 m. vasario 10 d. 18.32.51 val. V. B. rašo SMS į telefoną Nr. ( - ), nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č., tekstas: „Nu ką čia pyktis, aš gi pats laukiu, iškart pervesiu irgi pasakiau. Dar tikrai nėra, nėra ponta man meluti ir problemupasidaryti, pats laukiu, jus cia iškart 10 d., 10 d., ne aš algas vedu, bet kalbėjau, sakė šendien turi pervesti“. 2016 m. vasario 10 d. 19.00.06 val. į V. B. telefoną iš Nr. ( - ), nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č., gautas SMS pranešimas, kurio tekstas: „Man pochui, sakei 10 d. reiškia bazars yra bazars (susitarimas yra susitarimas)“. 2016 m. vasario 10 d. 19.05.05 val. V. B. rašo SMS į telefoną Nr. ( - ), nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č., tekstas: „Pamenu, kad sakiau, bet nepamirsk kas sakiau jog gali veluot kažkiek, o siap sakė sendien bus, tai turi but, tai parašysiu, pats laukiu ramybės noriu“. 2016 m. vasario 10 d. 19.31.25 val. V. B. rašo SMS į telefoną Nr. ( - ), nustatyta, kad abonentu naudojasi V. S., tekstas: „Tuoj patikrinsiu, pažiurėsiu ar yra“. 2016 m. vasario 10 d. 19.39.45 val. V. B. rašo SMS į telefoną Nr. ( - ) nustatyta, kad abonentu naudojasi V. S., tekstas: „Dar nėra, ka tik žiūrėjau, tikrai pats laukiu, gausiu ją tikrai, anksčiau ar vėliau , gi išmokės“; 2016 nm. Vasario 11 d. 10.07.48 val. V. B. rašo SMS į telefoną Nr. ( - ), nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č., pranešimo tekstas: „Labas, na ka tik pažiurėjau, dar nėra. Bet tikriausiai šendien bus, tik nežinau kada, po pietu manau. Laukiu dar kol kolega atrašys. Jis darbe, paprašiau paklaust kada čia visi gausim viską, nes vakr niekas iš mūsų algų negavo“; 2016 m. vasario 11 d. 10.10.03 val. į V. B. telefoną iš Nr. ( - ), nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č., gautas SMS pranešimas, tekstas: „Man pochui turėjai vakar paduot. Iki pasimatymo“. 2016 m,. vasario 11 d. 10.13.53 val. V. B. rašo SMS į telefoną Nr. ( - ), nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č. , tekstas: „Tai ka aš tau sakiau, kad gaunu nuo 10 iki 15 d. Uzsivedėt patys vakar,vakar, juk ne aš algas vedu, gi tuoj gausiu ir atsiusiu. Žinai tą kitą kalbą, aš irgi ilgai čia nelaikysiu, invalidu vos nelikau, vos valgau, kvepuoti normaliai negaliu. Tėvai irgi nebeatlaikys, nebedangstysiu ir aš tada Jūsų, dar irgi gerą darau, tyliu, laukiu pats pinigų, kad paduot ir dar blogai. Bus man blogai, bus visiems blogai. O šendien kai gausiu, parašysiu iš karto“. 2016 m. vasario 11 d. 10.21.53 vak. į V. B. telefoną iš Nr. ( - ), nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č., gautas SMS pranešimas, kurio tekstas: „Ir tu negazdink čia manęs, nei aš tavęs mušiau, nei ką“. 2016 m. vasario 11 d. 10.25.23 val. V. B. rašo SMS į telefoną Nr. ( - ), nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č., pranešimo tekstas: „Gerai, nesipykimatsiusiu tikrai. Butu vakar buve, nu dėl dievo meilės iškart atsiųsčiau, kad ramybė butu, galvoji reikia man viso to, ir dar susipykt. Gi tikrai negalvojau, kad nebus. Pats visa dieną pralaukiau, vien , kad atsiskaityt. Ir nėra pagrindo nei meluot, nei slapstytis, nenoriu ,kad kas daugiau bebutu. Tiesiog nroiu grąžinti ir viskas, būt ramiam. Parašysiu iš karto“; 2016 m. vasario 11 d. 12.26.32 val. į V. B. telefoną iš Nr. ( - ) nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č., gautas SMS pranešimas, kurio tekstas: „Kaip reikalai?“; 2016 m. vasario 11 d. 12.49.08 val. V. B. rašo SMS į telefoną Nr. ( - ), nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č., pranešimo tekstas: „Pervedžiau dabar 70 R. tam į sąskaitą, kai gausiu dar savo pervesiu. Nes skolinaus“; 2016 m. vasario 11 d. 18.01.16 val. į V. B. telefoną iš Nr. ( - ), nustatyta, kad abonentu naudojasi S. Č., gautas SMS pranešimas, kurio tekstas: „Gavai?“ (2 tomas, b. l. 51–56).

1031. Iš nukentėjusiojo V. B. telefono Nr. ( - ) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu nuo 2016-03-17 iki 2016-04-16 matyti, jog su V. B. susisiekia S. K., norint susitarti, kad nukentėjusysis atsiimtų pareiškimą iš policijos; kad susitaikytų ir jam bus atsilyginta (1 tomas, b. l. 124–125).

1132. Iš V. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu nuo 2016-03-17 iki 2016-04-16 matyti, jog V. S. bendrauja su asmeniu, vardu G., nurodydamas, jo V. S. duoda kitiems asmenims dirbti, o jie praranda pinigus; pasakoja, kad iš V. B. susigrąžino 300 eurų. Po tų įvykių su D. santykiai nebėra geri (2 tomas, b. l. 138). Taip pat vyksta bendravimas, jo metu kalbama apie V. B. dėl jo parašyto pareiškimo policijoje ir bendraujama apie parodymus duotus policijos pareigūnams. Bendrauta V. S., S. K. ir V. S. motinos (2 tomas, b. l. 97–98).

  1. Iš S. Č. telefono Nr. ( - ) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu nuo 2016-03-17 iki 2016-04-16 matyti, jog S. Č. bendrauja su E. R. dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo (2 tomas, b. l. 117–118).
  1. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje
    1. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Tai materiali nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis).
    2. Iš byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos matyti, jog 2015-11-23, apie 12.00 val., Šiauliuose, prie ( - ) namo, V. S. ir V. V. bendrais tyčiniais veiksmais, būtent V. V. suduodant vieną smūgį į veido sritį, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. B.. Tai patvirtina tiek nukentėjusysis, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tai nurodoma nuosprendžio 11 dalyje, jog nukentėjusiajam „...einant kartu su drauge L. K., sustojo pravažiuojantis autobusiukas, iš kurio išlipo V. S., kuris pribėgo prie nukentėjusiojo, čiupo už peties, dėl to nukentėjęs atsisuko ir tuo metu gavo smūgį į veidą“.
    3. Kad buvo suduotas vienas smūgis, patvirtina specialisto išvada, nurodoma nuosprendžio 13 dalyje, tai patvirtina ir kaltinamieji V. S. bei V. V., pastarasis teigė, jog jis iš tiesų sudavė vieną smūgį į veido sritį nukentėjusiajam. Atmestina kaltinamojo V. V. versija, jog jis norėjo tik atitraukti V. S. nuo nukentėjusiojo V. B., kadangi nustatyta, jog realiai jokios grėsmės V. S. nebuvo, iniciatyva užpulti nukentėjusįjį buvo būtent iš V. S., kuris ir buvo asmeniškai pažįstamas su nukentėjusiuoju, o kaltinamasis V. V. prisidėjo prie V. S. neteisėtų veiksmų. Nors nenustatyta, jog V. S. sudavė nors vieną smūgį nukentėjusiajam, tačiau būtent dėl abiejų kaltinamųjų bendrų tyčinių veiksmų , t. y. V. S. laikant nukentėjusįjį už peties, o V. V. smūgiuojant, kilo pasekmės, t. y. nežymus nukentėjusiojo sužalojimas ir atsakomybė tenka abiems bendrininkams pagal nusikalstamos veikos pasekmes. Kadangi V. V. su V. S. nesitarė iš anksto daryti šią nusikalstamą veiką, akivaizdu, jog bendrininkavimas kilo spontaniškai, abiems kaltinamiesiems atliekant tyčinius neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu. Tai, kad jie kartu išlipo iš autobusiuko, patvirtina ir kaip liudytoja apklausta L. K. (nuosprendžio 12 dalis), kurios parodymai vertinti bendrame įrodymų kontekste.
    4. Iš pareikšto kaltinimo šalintini kaltinamajam V. S. inkriminuoti daugybiniai smūgiai į veidą bei tikslintina, jog kaltinamasis V. V. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, kadangi šio smūgio sudavimą pagrindžia objektyvūs duomenys, t. y. specialisto išvada bei paties nukentėjusiojo apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodomi duomenys, jog „...buvo suduota į veidą...“, to neneigia ir abu kaltinamieji. Šis kaltinimo tikslinimas kaltinimo esmės nekeičia ir kaltinamųjų teisių į gynybą nevaržo.
    5. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį (tiesioginė tyčia) ir nusikalstamos veikos pasekmes, pripažįsta, jog V. S. ir V. V. veiksmai tinkamai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
  1. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje (V. S. atžvilgiu 1 veika, S. Č. atžvilgiu inkriminuoti 2 epizodai)
    1. Turto prievartavimo sudėtis (BK 181 straipsnio 1 dalis) yra formali, todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant, ar panaudojant kitokią psichinę prievartą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2008, 2K-253/2008, 2K-22/2011, 2K-203/2011 ir kt.). BK 181 straipsnio 2 dalis nustato kvalifikuotą turto prievartavimo sudėtį, kai darant šią nusikalstamą veiką panaudojamas fizinis smurtas, atimama asmeniui laisvė, sunaikinamas ar sugadinamas jo turtas arba kitokiu būdu padaroma jam didelės turtinės žalos. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę ir (ar) fizinę prievartą, ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant ir (ar) panaudojant fizinį smurtą. Pažymėtina, kad būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-562/2011, 2K-296/2013, 2K-133-677/2015).
    2. Pareikštame V. S. kaltinime nurodoma, jog „jis, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką nuo 2015 metų lapkričio 23 d. panaudodamas psichologinį smurtą, skambučiais ir sms žinutėmis iš V. B. reikalavo savo naudai perduoti turtą-pinigus, po ko 2015 gruodžio mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susitiko su V. B. sutartoje vietoje-Radviliškio gatvėje, Šiauliuose prie parduotuvės „A.“, paėmė iš jo 50 eurų“.
    3. Akivaizdžiai netinkama kaltinamojo akto konstrukcija, nurodant, jog V. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., padarė anksčiau nurodytus veiksmus. Nors pats prokuroras toliau kaltinime nurodo, jog V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 2 d., įterpdamas ir jau paminėtas anksčiau faktines veikos aplinkybes. Teismas dėl netinkamos kaltinamojo akto konstrukcijos buvo pasisakęs 2017-01-16 nutartyje, tačiau prokuroras kaltinimo netikslino ir teismas priima sprendimą, vadovaudamasis įstatymu, pagal esamą faktinę situaciją, vertinant, jog V. S. pareikšti kaltinimai pagal BK 140 str,. 1 d. ir atskirai pagal BK 181 str. 2 d. Teismas nemano, jog bus pažeistos kaltinamojo teisės, nes jam buvo inkriminuotos dvi skirtingos nusikalstamos veikos.
    4. Kaltinime nurodoma, jog V. S. nuo 2015-11-23 skambučiais ir SMS žinutėmis panaudojo psichologinį smurtą ir iš V. B. reikalavo pinigų, kuriuos, t. y. 50 Eur, 2015 gruodžio pabaigoje nukentėjusysis perdavė V. S.. Byloje nėra jokių duomenų ir teisiamojo posėdžio metu nenustatyta papildomų duomenų, pagrindžiančių V. S. padarytą nusikalstamą veiką pagal anksčiau suformuluotą kaltinimo dalį. Kaltinime nurodoma, jog skambučiais ir SMS žinutėmis buvo daromas psichologinis spaudimas. Nėra teismui pateiktas nė vienas pokalbis, nė viena žinutė, kurią V. S. laikotarpiu nuo 2015-11-23 iki 2015 m. gruodžio pabaigos būtų siuntęs V. B., iš kurių turinio, intensyvumo ir t. t. būtų galima spręsti, ar buvo daroma, ar ne psichologinė (kaip nurodoma kaltinime) ar psichinė prievarta. V. B. pateikto telefono apžiūros metu matyti, jog išsaugotas V. S. numeris (nuosprendžio 28 dalis ), o V. B. telefoninių pokalbių klausymasis ir duomenų fiksavimas pradėtas nuo 2016-02-02 (nuosprendžio 31 dalis). Tik nukentėjusysis V. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, jog perdavęs kaltinamajam V. S. 50 Eur (1 tomas, b. l. 96), tačiau nurodo, jog perdavė po pirmo įvykio, t. y. po 2016 m. sausio 25 d. Kaip ir kokiu pagrindu (teisėtai ar neteisėtai) ir ar iš tiesų buvo perduoti pinigai, jokių objektyvių duomenų byloje nebuvo renkama ir nėra surinkta. Teismui patikslinti duomenis nėra jokios protingos galimybės, kadangi ši kaltinimo dalis V. S. buvo suformuluota tik iš vieno nukentėjusiojo pasakymo apklausiant ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 29), ten nukentėjusiojo nurodomos faktinės aplinkybės nesutampa su kaltinimo formuluote (parodymuose nukentėjusysis nurodo, jog turi perduoti pinigus D., pastarasis nenustatytas), o kaltinime nurodo, jog V. S. reikalavo savo naudai. Tai, kad kaltinamasis V. S. pripažįsta gavęs 50 Eur iš V. B., vien pinigų gavimo faktas nepatvirtina, jog pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu, t. y. tai, kad objektyvioji V. S. veikos pusė pasireiškė vykdant psichinę prievartą. Akivaizdu, jog byloje nėra nustatyta jokių objektyvių ir subjektyvių duomenų, jog V. S. padarė nusikalstamą veiką V. B. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2015-11-23 iki 2015 m. gruodžio vidurio, todėl ši kaltinimo dalis šalintina iš V. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 181 str. 2 d.
    1. Toliau kaltinime nurodoma, jog V. S. kartu su S. Č., 2016-01-25 mikroautobuse, kurį vairavo S. Č., panaudojo fizinį smurtą V. B. atžvilgiu, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai reikalavo savo naudai perduoti 400 Eur.
    2. Nustatyta, jog iš tiesų 2016-01-25 dieną nukentėjusysis V. B. buvo sumuštas, jam padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas (nuosprendžio 22 dalis). Faktinių aplinkybių, jog V. B. buvo mušamas mikroautobuse, reikalaujant pinigų, neneigia kaltinamasis V. S., tai patvirtina nukentėjusysis V. B., objektyvūs duomenys, nurodyti nuosprendžio 15–34 dalyse, tai nustatyta ir Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-05 nutartyje, kuria nutrauktas ikiteisminis tyrimas D. K. atžvilgiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, t. y. D. K. ir V. B. susitaikius dėl 2016-01-25 įvykio. Šioje dalyje pareikštas kaltinimas S. Č., kaip V. S. bendrininkui, kadangi būtent S. Č. vairavo mikroautobusą. Pati kaltinimo forma ydinga, nes S. Č. pareikšti kaip du kaltinimai pagal BK 181 str. 2 d. dėl tų pačių iš esmės nusikalstamų veikų, kaip ir V. S. pagal BK 181 str. 2 d. (kaip vienas epizodas). Dėl įvykio mikroautobuse nustatyta, jog V. S. sudavė daug smūgių nukentėjusiajam V. B., taip pat vieną smūgį, dėl kurio nukentėjusiajam lūžo nosis, sudavė D. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Dėl smūgių visumos nukentėjusiajam padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Pareikštame kaltinime nurodoma, jog V. S. sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiajam V. B., tačiau iš ekspertizės (nuosprendžio 22 dalis) matyti, jog jam suduota ne mažiau kaip 8 smūgiai į įvairias kūno vietas, iš kurių vienas tikrai buvo suduotas D. K.; tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S., tai nustatyta ir 2016-12-05 Šiaulių apylinkės teismo nutaryje, bei nukentėjusysis V. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino, jog smūgį, kuris sulaužė jam nosį, sudavė D. K.. Apibendrinant objektyvius duomenis matyti, jog V. S. sudavė ne mažiau nei 7 smūgius į įvairias kūno vietas, todėl kaltinimas tikslintinas, išdėstant, jog „panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį ne mažiau kaip 7 smūgių sudavimu nukentėjusiajam V. B.“. Šis kaltinimo tisklinimas nesuvaržo V. S. teisių į gynybą, kadangi patikslina smūgių skaičių, o tai sukonkretina kaltinamojo neteisėtus veiksmus, juolab, kad kaltinime nurodoma sąvoka „daugybiniai smūgiai“ yra plečiamoji, nekonkretizuota ir, teismo nuomone, esant objektyviems duomenis (specialisto išvadai dėl sužalojimo dydžio), turi būti konkretesnė ir aiškesnė. Tai, kad D. K. taip pat sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, kaltinime V. S. nebuvo inkriminuota kaip šių dviejų asmenų bendrininkavimas, D. K. byla nutraukta pagal BK 138 str. 1 dalį, t. y. nustačius kitos veikos požymių visumą, todėl teismas sprendžia apie kaltinamojo V. S. veiksmus tik pagal pareikštą kaltinimą, nesunkinant jo teisinės padėties.
    3. Neginčijamai nustatyta, jog V. S., panaudodamas fizinį smurtą, atvirai reikalavo iš nukentėjusiojo V. B. 400 Eur. Kaltinamasis V. S. teigė teisiamojo posėdžio metu, jog reikalavo, kad V. B. jam atiduotų skolą už parduotą automobilio detalę. Kad V. B. skolingas, teigė ir liudytojas S. K., jog V. B. buvo skolingas V. S. už automobilio dalis. Atmestina kaltinamojo V. S. versija, jog nukentėjęs buvio skolingas kaltinamajam: nukentėjusysis V. B. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nežino, kodėl iš jo reikalaujami pinigai, mano, jog dėl buvusios jo kriminalinės praeities sąskaitų; kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai paaiškinti, kada buvo, jo teigimu, parduotos automobilio detalė, kokios markės automobilio, kokia tiksliai detalė ir už kokią sumą, kadangi reikalavimų nukentėjusiajam sumos nuolat kisdavo; liudytojas S. K. tik abstrakčiai nurodė, jog V. B. buvo skolingas kaltinamajam V. S., tačiau detalizuoti savo pasakymo negalėjo. Be to, versija, jog buvo skolingas už automobilio detales, pateikta tik teisme, ir ji iš esmės prieštarauja objektyviems byloje surinktiems ir teisiamojo posėdžio metu ištirtiems duomenims: 2016 m. vasario 10 d. 17.32.41 val. kaltinamasis skambino nukentėjusiajam V. B. ir nurodė, jog pinigai reikalingi asmenims iš Panevėžio, kuriems turi perduoti V. S.; pinigų, kurių reikalavo iš nukentėjusio, pats kaltinamasis neėmė, liepė pervesti į R. V. sąskaitą, tai visiškai nelogiška tvirtinant, jog V. S. norėjo atsiimti skolą už parduotą automobilio detalę. Tai, kad pokalbiuose V. S. įvardija savo reikalavimą V. B. kaip skolą, vertinant visus objektyviuosius duomenis, laikyti, jog tai pasekmė susiklosčiusių juridinių santykių, t.y. įvykusio pirkimo pardavimo sandorio rezultatas, negalima dėl jau pirmiau paminėtų faktinių duomenų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, kaip turto prievartavimas, o ne kaip savavaldžiavimas, nes nenustatyta, jog prievarta reiškiamos turtinės pretenzijos buvo vykdomos turint ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę.
    4. S. Č. taip pat inkriminuota, jog jis bendrininkų grupėje su V. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu 2016-01-25, inkriminuojant jam, jog jis vairavo mikroautobusą, kuriame buvo sumuštas V. B. ir iš jo reikalauti pinigai. S. Č. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog vairuoti mikroautobusą paprašė kaimynas V. S.. Važiavo dar vienas asmuo. Važiuojant V. S. liepė sustoti, nes jis pamatė V. B.. Liepė jam įlipti į mikroautobusą, šiam įlipus jie važiavo toliau, tačiau pakelyje V. S. pradėjo pyktis su V. B., tuomet kaltinamasis S. Č. sutojo ir išlipo iš mikroautobuso bei paskambino E., nurodydamas kur jie yra, kad šis atvažiuotų, nes pykstasi V. S. su V. B.. Kas vyko mikroautobuse, nematė ir nedalyvavo. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Nustatyta, jog S. Č. nei žodžiu, nei veiksmu nereiškė jokio reikalavimo nukentėjusiajam, tai patvirtino ir nukentėjusysis V. B., kuris apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją iš esmės patvirtino kaltinamojo nurodomą versiją, jog mikroautobusas buvo sustojęs, bei tai, kad iš kažin kur atvažiavo E. ir šie duomenys iš esmės sutampa su kaltinamojo S. Č. nurodoma įvykių versija. Daugiau jokių objektyvių duomenų dėl S. Č. veiksmų nėra, išskyrus prielaidą, jog galėjo suprasti ir žinoti, kas vyksta mikroautobuse, t. y. jog yra mušamas V. B. ir iš jo reikalaujami pinigai. Kadangi teismas prielaidomis vadovautis negali, nenustatytas išankstinis bendrininkavimas, t. y. jog buvo susitarę dėl turto prievartavimo nukentėjusiojo atžvilgiu, o netikėtai sutikus pakelyje V. B. ir jam įsėdus į mikroautobusą, bendrininkavimas (tiesioginis ar konkliudentiniais veiksmais, pritariant V. S. nusikalstamiems veiksmams) tarp V. S. ir S. Č. taip pat nenustatytas, nes S. Č. nedelsdamas pasišalino iš įvykio vietos pamatęs konfliktinę situaciją, be to, pranešė apie savo įtarimus dėl neteisėtos veikos nukentėjusiojo pažįstamam E., kuris, pasak V. B., atvyko į įvykio vietą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, S. Č. išteisintinas iš jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 181 str. 2 d. dėl 2016-01-25 d. įvykio, kadangi jis nepadarė veikos, turinčio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
    5. Išteisinus S. Č. dėl jam inkriminuotos 2016-01-25 nusikalstamos veikos, iš V. S. inkriminuoto kaltinimo šios dalies šalintinas nurodomas bendrininkavimas su S. Č..
    1. V. S. pareikštame kaltinime toliau nurodoma, jog jis tęsė savo nusikalstamą veiką ir laikotarpiu nuo 2016 sausio 25 dienos, bet ne anksčiau nei iki vasario 11 d. (V. S. kaltinime), iki vasario 20 d. (S. Č. kaltinime), veikdamas bendrininkų grupėje su S. Č., panaudodami psichologinį smurtą, skambučiais ir SMS žinutėmis iš V. B. reikalavo savo naudai perduoti turtą – pinigus, ir 120 Eur per du kartus buvo pervesti į R. V. sąskaitą, po to jam atidavus pinigus S. Č., pastarasis perdavė V. S..
    2. Psichinė prievarta pasižymi aiškiai priešišku, neetišku, žeminančiu ar įžeidžiančiu, agresyviu, užgauliu pobūdžiu. Gali būti gąsdinama susidoroti, pakenkti nukentėjusiojo šeimai. Tai gali būti ir grasinimai panaudoti fizinę jėgą, nuo kurios nukentėjusysis neapsigins, sunaikinti ar sugadinti turtą ar kitokiu būdu padaryti didelę turtinę žalą. Kaltininkas, siekdamas savo tikslų, nukentėjusįjį gali įžeidinėti, šmeižti, šantažuoti, persekioti pats ar į tokią veiką įtraukti ir kitus asmenis. Toks psichinis spaudimas (agresija) jau savaime yra neteisėtas, baustinas.

12Kad buvo rašomos grasinamo pobūdžio SMS žinutės ir vyko pokalbiai tarp kaltinamųjų S. Č., V. S. ir nukentėjusiojo V. B., nustatyta nuosprendžio 31 dalyje. Šių aplinkybių neginčijo ir kalinamieji bei patvirtino nukentėjusysis, kaip nurodoma nuosprendžio 11 dalyje. Nors kaltinime nurodoma, jog buvo panaudotas psichologinis smurtas, tačiau nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 str. 1 d., sudėtyje nurodoma psichinė prievarta, kaip platesnė sąvoka, kuri iš esmės apima psichologinį smurtą. Be abejo, kaltinimas turi būti tikslus, turi būti nurodomos faktinės aplinkybės tikslios, kad būtų galimybė kaltinamiesiems tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2014, 2K-102/2014). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą „faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų yra tokia situacija, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, jog nusikalstama veika padaryta kitu laiku, kitoje vietoje, kitokiu būdu, ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte“. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aiškinama, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą; tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, 2K-526/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Šiuo atveju matyti, jog psichologinis smurtas, įvardijimas kaltinime, pasireiškė grasinančio, bauginančio, reikalaujančio pervesti pinigus pobūdžio, žinutėmis ir pokalbiais užfiksuotais vykdant telefoninių pokalbių bei SMS žinučių kontrolę, kurių visas tekstas nurodomas nuosprendžio 31 dalyje. Akivaizdu, jog nusikalstama veika pasireiškė panaudojant psichinę prievartą, t. y. SMS žinutėmis ir pokalbiais, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju netikslus prievartos įvardijimas kaltinamųjų teisės į gynybą nesuvaržė, nes gynyba nebūtų iš esmės kitokia, kadangi kaltinimas grindžiamas būtent prievarta, išreikšta SMS žinutėse ir pokalbiuose tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo V. B., todėl teismas patikslina nustatomojoje dalyje nuorodą, jog kaltinamieji V. S. ir S. Č. panaudojo psichinę prievartą, skambučiais ir SMS žinutėmis iš V. B. reikalavo pinigus pervesti V. S. naudai.

    1. Nustatyta, jog pinigai buvo reikalaujami V. S. naudai, pingai buvo pervesti per du kartus į R.. V. sąskaitą, po to R. V. pinigus nuėmė, perdavė S. Č., pastarasis perdavė V. S.. Tai patvirtina ir abu kaltinamiejij teisiamojo posėdžio metu, liudytojas R. V., nukentėjęs, kaip nurodoma nuosprendžio 11 dalyje, bei objektyvūs duomenys, nurodyti nuosprendžio 20-21, 31 dalyse.
    2. Siaurintinas pareikšto kaltinimo S. Č. laikotarpis, nurodant, jog veika padaryta laikotarpiu nuo 2016-01-25 bet ne vėliau nei iki 2016-02-11 dienos, kadangi iš objektyvių duomenų – telefoninių poklabių duomenų užfiksuota, jog pokalbiai ir grasinimai SMS žinutėmis vyko ne vėliau kaip iki 2016-02-11 dienos, būtent 2016-02-11 nukentėjusysis V. S. pervedė pinigus į R. V. sąskaitą ir šie pinigai buvo perduoti V. S.. Būtent iki šios dienos buvo reiškiami neteisėti reikalavimai nukentėjsuiajam, po to nėra jokių duomenų apie dar kokius nors neteisėtu reikalavimus ar veiksmus. Todėl S. Č. pareikštame kaltinime nutodoma vasario 20 diena nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, todėl ir tikslintinas kaltinimas.
    3. Be to, tikslintinas kaltinimas, nurodant, jog nusikalstama veika padaryta ne vėliau kaip iki 2016 vasario 11 dienos, o ne kaip nurodoma kaltinime – ne anksčiau, nes nėra jokios logikos ir, teismo nuomone, padarytas aiškus rašymo apsirikimas netinkamai taikant laiko aplinkybę. Kaip nurodoma nuosprendžio 36.12. dalyje, šie kaltinimo tikslinimai paties kaltinimo esmės bei faktinių aplinkybių nekeičia ir kaltinamųjų V. S. ir S. Č. teisų į gynybą nevaržo.
    4. Kadangi nustatyta, jog S. Č. prisijungė prie V. S. vykdomos nusikalstamos veikos turto prievartavimo, prisijungė vykdydamas objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos Bk 181 str. 1 d. požymius, t.y. naudodamas psichinę prievartą (dėl fizinio smurto naudojimo ir bendrininkavimo 2015-01-25 jis išteisintinas), todėl S. Č. veika perkvalifikuotina iš BK 181 str. 2 d. į BK 181 str. 1 d., o V. S. paliekama kvalifikacija pagal BK 181 str. 2 d., nes jam pareikštas kaltinimas kaip tęstinės veikos ir atsakomybė kyla pagal padarytą kvalifikuotą nusikalstamą veiką.
  1. Civiliniai ieškiniai
    1. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Dėl žalos priteisimo nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog jam padarytas 170 Eur turtinė žala ir 2000 Eur neturtinė žala (1 tomas, b. l. 84). Pareikštame civiliniame ieškinyje nenurodomi jokie motyvai, pagrindžiantys nukentėjusiojo įvardijamą jam padarytą 170 Eur turtinę žalą, bui nėra pridėti jokie dokumentai, patvirtinantys patirtos žalos dydį. Tokia pat analogiška situacija su pareikštu 2000 Eur ieškiniu neturtinei žalai, ir teismui nėra galimybės nustatyti, dėl kurių kaltinamųjų, dėl kokių jų veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Nekvestionuojama, jog sumušant asmenį yra padaroma neturtinė žala, tačiau būtent teismo diskrecija nustayti jos dydį, kuris turi būti pagrįstas, protingas ir teisingas kompensuojant neturtinę žalą. Apklausiant kaip nukentėjusįjį V. B., jis 2016-11-17 ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog neturtinė žala už nosies sulaužymą 1000 Eur. Nukentėjusysis taip pat parašė elektroninį laišką, kuriame išdėstė, jog reikalauja iš V. S. ir V. V. 1000 Eur, o iš V. V. 300, ir šiame laiške nurodo, jog patyrė daug skausmo, prarado darbą, jam teko gydytis, slapstytis nuo kaltinamųjų, be to, tėvams buvo sunku matyti sumuštą sūnų (4 tomas, b. l. 136–137). Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-7-255/2005, 2K-442/2009 ir kt.). Dėl neturtinės žalos nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nustatyta, jog V. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas 2015-11-23 įvykdytos nusikalstamos veikos metu ir nesunkus sveikatos sužalojimas 2016-01-25 įvykdytos nusikalstamos veikos metu (1 tomas, b. l. 117, 106–107). Iš 2016-12-05 Šiaulių apylinikės teismo nutarties nutraukti ikiteisminį tyrimą D. K. atžvilgiu matyti, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas D. K. susitaikius su V. B. dėl pastarojo atžvilgiu įvykdytos 2016-01-25 nusikalstamos veikos ir nutraukiant konstatuota, jog yra atlyginta 1000 Eur neturtinė žala nukentėjusiajam ir 627,33 Eur teritorinei ligonių kasai (3 tomas, b. l. 107–109). Šias žalas atlygino D. K. ir, kaip matyti, civiliniai ieškiniai tenkinti dėl to paties įvykio, dėl kurio kaltinimai pareikšti šioj byloje V. S. ir S. Č.. Pagal pareikštą ieškinį V. B. buvo pervesti pinigai – 1170 Eur, kuriuos pervedė V. J., nurodant, jog 1000 Eur neturtinė žala, o 170 Eur – turtinė žala už V. S. (4 tomas, b. l. 97). Kaip matyti, pagal pirminį civilinį ieškinį, kuriame nors ir nebuvo jokių duomenų, pagrindžiančių patirtų žalų dydį, kaltinamasis V. S. atlygino nukentėjusiojo reikalavimą visiškai. Teismo nuomone, atlygintos žalos dydis pakankamas ir teisingas nukentėjusiojo atžvilgiu. Tai, kad elektroniniame laiške nurodo savo sąlygą, jog su V. V. taikysis tik pastarajam sumokėjus 300 Eur., toks reikalavimas atmestinas, nes tai nėra civilinis ieškinys, kuris būtų pagrįstas įrodymais dėl patirtos žalos pobūdžio, dydžio, patirtų išgyvenimų dėl būtent V. V. padarytos nusikalstamos veikos. Akivaizdu, jog teismas turi atsižvelgti į nukentėjusiojo, kuris nedalyvauja teisiamajame posėdyje teises, tačiau ir nukentėjęs, būdamas pripažintu civiliniu ieškovu, turi pareigą teikti duomenis, pagrindžiančius savo reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiajam V. B. jau atlyginta tiek turtinė, tiek neturtinė žala pagal jo pareikštą civilinį ieškinį ir procesą nutraukia (BPK 107 str.).

      13

    1. Procesas pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 627,33 Eur priteisimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį dėl 63,60 Eur priteisimo nutrauktinas, kadangi civiliniai ieškiniai atlyginti (BPK 107 str., 1 tomas, b. l. 150, 4 tomas, b. l. 143).
  1. Bausmių skyrimas
    1. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo S. Č. ir Ž. Č. prašymai taikyti S. Č. atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o Ž. Č. sutinka būti jo laiduotojas.
    2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pasiekti bausmės tikslai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 3 d. nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008).
    3. Kaltinamasis S. Č., padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. S. Č. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta, tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.), S. Č. neteistas (3 tomas, b. l. 155), duomenų apie taikytas administracines nuobaudas nėra, dirbantis, yra jauno amžiaus, nėra jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas atsižvelgia į teigiamas laiduotojo asmenines savybes, į jo pateiktą prašymą (4 tomas, b. l. 145) ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, daro išvadą, jog laiduotojas Ž. Č. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Atsižvelgiant į tai, jog yra Ž. Č. (neteisto, galiojančių administracinių nuobaudų neturinčio, dirbančio UAB „A.“, UAB „A.“ medicinos atstovu , charakterizuojamas teigiamai (4 tomas, b. l. 152–155, 163), kuris, būdamas kaltinamojo tėvu, tikrai turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 2 d., ir kaltinamasis S. Č. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduotinas Ž. Č. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Laidavimo terminas nustatytinas vieneriems metams. S. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).
    4. V. S. ir V. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog jie iš emės pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.), bei V. S. savo noru atlygino padarytą žalą (BPK 59 str. 1 d. 3 p.); jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog V. S. abi jam inkriminuotas veikas pagal BK 140 str. 1 d. ir 181 str. 2 d., o V. V. nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 1 d. padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).
    5. Skiriant bausmę V. S. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus (BK 11 str.), į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs (3 tomas, b. l. 114–146, 4 tomas, b. l. 186–202), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (4 tomas, b. l. 203), vykdo individualią veiklą (3 tomas, b. l. 147), pagal LITEKO duomenis šiuo metu jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla Šiaulių apylinkės teismas pagal pareikštą kaltinimą BK 284 str., bei priimtas nuosprendis, pripažinus kaltus pagal BK 281 str. 7d., tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjo, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui yra ne tik nusikalstamų veikų, jų padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Akivaizdu, jog kaltinamasis V. S. nedaro jokių išvadų dėl savo pasirinktio gyvenimo būdo, būdamas laisvėje nuolat daro teisės pažeidimus ir tai rodo nenorą paisyti visuomenėje priimtų normų, įstatymų nesilaikymą ir akivaizdų abejingumą visuomenės saugomoms vertybėms. BK 27 straipsnio prasme V. S. laikytinas recidyvistu, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jų dydis nustatomas mažesnės nei vidurkis, vadovaujantis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis.
    6. Skiriant bausmę V. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikų stadiją, kaltininko asmenybę.
    7. Kaltinamasis V. V. neteistas (3 t., b. l. 160), administracine tvarka nebaustas, jam buvo paskirta nuobauda surašant administracinį nurodymą, kuris bausytumo ANK ( anksčiau galiojęs ATPK) prasme neužtraukia (3 tomas, b. l. 161), bedarbis, registruotas Darbo biržoje (4 tomas, b. l. 161), kitų neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra, nustatytos viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, matyti, jog kaltinamasis V. V. iš esmės nėra asmuo, linkęs nusikalsti, šią nusikalstamą veiką padarė dėl susiklosčiusių jam pačiam netikėtų aplinkybių, jo, kaip asmens resocializacija galima ir tikslinga skiriant pakankamai švelnią bausmė laisvės apribojimo, terminą nustatant artimą minimumui, kadangi, teismo nuomone, bus pasiekti bausmė tikslai numatyti BK 41 straipsnyje. Paskyrus laisvės apribojimą, skirtinas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 40 val. Sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).
    8. Taikyti kaltinamiesiems V. S. ir V. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindų nėra, kadangi iš pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį, tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visumos.
  1. Daiktai, turintys reikšmės bylai
    1. Šiaulių apskrities VPK perduoti saugoti daiktai: plastamasinė rankenėlė su biologiniais pėdsakais, fragmentas linoleumo su biologiniais pėdsakais voke, nuoplova su kraujo pėdsaku voke, raktas metalinis, kryžminis, pilkos spalvos, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); telefonas „Nokia“ ir kortelė „PILDYK“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas kaltinamajam V. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
    2. Automobilį „Renault Master“, valstybiniai numeriai ( - ) šio automobilio dokumentus: techninės apžiūros kortelę, registracijos liudijimą, bei automobilio signalizacijos pultelį, grąžintus E. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti E. R. neribotam disponavimui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
    3. Prie bylos (1 tome) pridėtuose paketuose esančias 5 CD (pakete Nr, 1 – 4 vnt.telefonų poklabių įrašai ir išklotinės, pakete Nr. 2- 1 vnt. su kaltinamojo S. Č. apklausa), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
    4. Byloje pateikta pažyma, jog kaltinamojo V. V. gynėjos advokatės Juanos Dumbliauskaitės užmokestis – 86,85 Eur, šią sumą prašoma priteisti iš kaltinamojo V. V. (4 tomas, b. l. 83A). Nuo 2017-07-01 pasikeitus baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies reglamentavimui, šios išlaidos nepriteistinos iš kaltinamojo.
  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 str., 301 –302 str., 303 str. 1d., 2d., 4 d., 2 d. 1 p., 304 – 305 str., 307 str. 1 d., 6 – 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d. 4 d., teismas

Nutarė

14V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

15V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jambausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

16Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę V. S. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

17Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

18Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-30d. iki 2016-04-01 (2 dienas).

19Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, paskirtas V. S., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

20S. Č. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje išteisinti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

21S. Č. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu S. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje padarymo, perduoti jį Ž. Č., asmens kodas ( - ) gyvenančio adresu: ( - ), Šiauliuose, atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą S. Č. atžvilgiu nutraukti.

22Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1dalimi 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti S. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60) Eur įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

23Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą S. Č., panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

24Išaiškinti S. Č., kad, jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

25V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

26Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu paskirti V. V., per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlyginai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

27Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. V., palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

28Procesą pagal nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos ir 170 Eur turtinės žalos, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 627,33 Eur priteisimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį dėl 63,60 Eur priteisimo nutraukti.

29Nepriteisti iš V. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 86,85 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

30Šiaulių apskrities VPK perduotus saugoti daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus: rankenėlę plastamasinę su biologiniais pėdsakais; fragmentą linoleumo su biologiniais pėdsakais voke; nuoplovą su kraujo pėdsaku voke; raktą metalinį, kryžminį, pilkos spalvos, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; telefoną „Nokia“ ir kortelę „PILDYK“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. S..

31Automobilį „Renault Master“, valstybiniai numeriai ( - ) šio automobilio dokumentus: techninės apžiūros kortelę, registracijos liudijimą, bei automobilio signalizacijos pultelį, grąžintus E. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti E. R. neribotam disponavimui.

325 CD, pridėtas prie bylos, palikti saugoti byloje.

33Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. V. S., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 4. S. Č., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 5. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 181... 6. V. V., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos... 7. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 140... 8. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 9.
  1. V. S. ir V. V. 2015 m. lapkričio 23 d., apie 12.00 val.,... 10. 31. Iš nukentėjusiojo V. B. telefono Nr. ( - ) elektroninių ryšių tinklais... 11. 32. Iš V. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos... 12. Kad buvo rašomos grasinamo pobūdžio SMS žinutės ir vyko pokalbiai tarp... 13.
    1. Procesas... 14. V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 15. V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies... 17. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 18. Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo... 19. Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų... 20. S. Č. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 21. S. Č. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1dalimi 2... 23. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą S. Č.,... 24. Išaiškinti S. Č., kad, jeigu jis laidavimo metu padarys naują... 25. V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies... 27. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą V. V.,... 28. Procesą pagal nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį dėl 2000 Eur... 29. Nepriteisti iš V. V. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų... 30. Šiaulių apskrities VPK perduotus saugoti daiktus nuosprendžiui... 31. Automobilį „Renault Master“, valstybiniai numeriai ( - ) šio automobilio... 32. 5 CD, pridėtas prie bylos, palikti saugoti byloje.... 33. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...