Byla 1-859-908/2018
Dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo už nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Neringai Dargytei, Gretai Sankūnei, Gretai Sankūnei, dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei, kaltinamajai V. P., jos gynėjui advokatui Gintautui Danišauskui, T. V., civilinio ieškovo UAB "B" atstovui R. V., vertėjaujant Svetlanai Minakovai,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas: ( - ) gimusi ( - ), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti Vilniuje, ( - ), išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti ( - ), UAB „R.“ gydytoja dermatovenerologe, teista:

31) 2013-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnį, BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), BK 182 straipsnio 2 dalį (8 epizodai) galutine 2 metų laisvės apribojimo bausme. 2014-04-24 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2013-11-26 nuosprendis pakeistas ir skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2014-05-27 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014-04-24 nuosprendis pakeistas, panaikinant jo dalį dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo už nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį,

4kaltinama nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 263 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

5Teismas

Nustatė

6V. P. buvo kaltinama tuo, kad veikdama UAB "B" (įm. kodas ( - )) vardu, laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-03-25 iš UAB „A.“ bei UAB “A.” užsakė prekes – medikamentus, medicinos įrankius ir priemones ir už kurias pagal UAB „A.“ bei UAB “A.” pateiktas sąskaitas atsiskaitė UAB "B" 2016-03-14 priimta į UAB “B.” gydytojos dermatovenerologės pareigas šiuos medikamentus bei įrankius, perėmusi savo žinion, 2016-04-19 atleista iš UAB „B.”, dalies šių medikamentų, medicinos įrankių ir priemonių, t. y. Apuarin 10mg/2ml injekcinio tepalo N10 (KRKA), 3 vnt., bendros 6.39 Eur vertės, Askorbo rūgšties 5% tirp.inj.2ml N10, 2 vnt., bendros 8,06 Eur vertės, I. L. 400 mg plėvele dengtų tabl. N10 (Lannacher), 1 vnt., 1, 36 Eur vertės, Magnio sulfato Sanitas 250 mg/ml. Inj lOml NS Sanitas, 1 vnt., 5.05 Eur vertės; Pleistro F. C. neaust.medž. su AG rink N20, 1 vnt. - 1,02 Eur vertės; Pleistro rit. aust. medžiaga Sensi plast 1,25 cm/m, 1 vnt., 0,52 Eur vertės; Servetėlių steril.neaust.5x5cm N5 (Shanghai), 10 vnt., bendros 0,85 Eur vertės, švirkšto ŽIBO insulinis 2 ml, 1 vnt., 0,30 Eur vertės; Gudobelių tinktūros Valentis 1:10 ger lašai 80 ml, 1 vnt., 1,49 Eur vertės; Ketanov 10 mg. plėvele dengtos tab N20, 1 vnt., 3,15 Eur vertės; Lorafen 2,5mg dražetės N 25, 1 vnt., 2,59 Eur vertės; Mezym 10 000V skrandyje neirios tabletės N10, 1 vnt., 2,18 Eur vertės; Raniberl 300mg plėvele dengtos tabletės N 20, 1 vnt., 4,96 Eur vertės; Širdies darbą gerinančių lašų 30 ml (Valentis), 1 vnt., 0,99 Eur vertės; Viscoderm Trio 16 % su adatoms, 1 vnt. - 124,80 Eur vertės bei vaistinių preparatų Clonazepam 2 mg.tabletės N30, 1 vnt., 2,60 Eur vertės, Relium 5 mg tab. su apvalkalu N20, 2 vnt., bendros 2,08 Eur vertės, Xanax 1,0 mg tab N100, 3 vnt., bendros 73,29 Eur vertės, turinčius atitinkamai veikliųjų medžiagų klonazepamo, diazepamo, alprazolamo, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintą III sąrašą „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“, kurių trūkumas buvo nustatytas 2016-04-19 UAB "B" patalpose ( - ), Vilniuje, atliktos inventorizacijos metu, UAB “B.” negrąžino, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį UAB “B.“ priklausantį, 241,68 Eur vertės turtą, tame tarpe ir vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, t. y. savo veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 1 dalyje, 263 straipsnio 1 dalyje.

7Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. P. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad ji 2016 m. kovo ar balandžio mėnesį buvo įdarbinta įmonėje. Sudarė darbo sutartį, tačiau visi pasirašyti dokumentai liko įmonėje. Patalpos buvo įrengtos 80 proc. iš jos asmeninių lėšų. Įmonės direktorius apmokėjo už medikamentus. Jai įsidarbinus, pacientų nebuvo, ji tiesiog sėdėdavo. Jai buvo palikta sprendimo teisė dėl vaistų užsakymo, tačiau viską peržiūrėdavo direktorius. Užsakymai būdavo daromi telefonu: pasakydavo, ko reikia; jai atsiųsdavo sąrašą; ji jį parodydavo direktoriui, kuriam apmokėjus, vaistai atvykdavo į įstaigą. Visą darbo laikotarpį turėjo kelis klientus. Įmonėje dirbo apie mėnesį, nes vėliau prasidėjo problemos su sveikata, todėl nebegalėjo toliau dirbti. Nedarbingumo iš karto neėmė. Dėl kojos darbe nebūdavo, tačiau tuo metu santykiai su direktoriumi buvo geri ir jis jai žodžiu pasakydavo, kad nevažiuotų į darbą, tuo labiau, kad klientai ten nuolat nesilankė. Direktorius buvo informuotas, kad ji negali atvykti į darbą. Tuo metu būdavo namie, vėliau paėmė nedarbingumą ir pusę metų išgulėjo lovoje. Į įmonės inventorizaciją ji neatvyko, nes skaudėjo koją, kurią po kelių dienų operavo. Buvo įspėjusi, kad į inventorizaciją neatvyks.

8Atsakydama į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus V. P. nurodė, kad nepamena kada grąžino raktus nuo patalpų. Į patalpas ji buvo neįleidžiama. Laiką, nuo kurio ji nėjo į darbą, užfiksavo antstolis. Raktus nuo patalpų ji turėjo iki antstolio atvykimo. Antstolį iškvietė pati, tai buvo dar prieš kojos operaciją. Ji nežino, kur dingo vaistai, raktus turėjo trys žmonės: direktorius R. V., masažistas R. V. ir ji. 2016-03-14 buvo priimta į darbą, tačiau vaistus užsakinėjo anksčiau, nes kitaip niekas nebūtų išdavęs leidimo verstis šia veikla. Su direktoriumi dėl visko tarėsi žodžiu. Vaistai buvo saugomi spintoje, kuri nebuvo rakinama. Direktoriui buvo sakoma, kad reikalingas seifas tokiems vaistams laikyti, tačiau šis atsakydavo, kad dabar nėra lėšų, o kai užsidirbs, bus nupirkta. Ji pati davė stalą, kėdę ir kitus daiktus iš savo namų šiai veiklai. Vėliau tuos daiktus atsiėmė. Į patalpas ją įleido patalpų savininkas. Kabinetas buvo tuščias. Prieš tai ji ir direktorius buvo bičiuliai. Santykiai pasikeitė, kai ją atleido. Vėliau su advokate dėl neišmokėtos algos kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri priėmė sprendimą ir įpareigojo darbdavį jai pervesti tam tikrą sumą. Po to jai paskambino direktorius ir reikalavo 200 eurų sumos bei pasakė, kad jis ją „suvalgys“, jei nesumokės. Ji klientams užvedinėdavo medicinines korteles ir išrašydavo kasos-pajamų kvitą. Medicininių medikamentų nefiksuodavo. Ambulatorinėje kortelėje rašydavo, ką naudodavo klientams. Per dieną dirbdavo nedaug, būdavo, kad ir neidavo į darbą, nes nebūdavo klientų. Kitoje darbovietėje tuo metu nedirbo, išblaivinimo paslaugų neteikė. Dirbdama nepastebėjo, ar trūksta vaistų, to netikrindavo. Pirmasis konfliktas su R. V. įvyko tada, kai atvykęs antstolis konstatavo, kad nėra medikamentų. Tuo metu ji dar nebuvo atleista. Ji savo iniciatyva išsikvietė antstolį, pasitarusi su advokate. Po to susirgo. Norėjo viską pabaigti, tačiau fiziškai nebegalėjo.

9R. V. papasakotos įvykio aplinkybės melagingos, o būtent, kad atidaryti įmonę buvo jos mintis ir tai buvo padaryta, jai prašant. Direktorius draugauja su A. J. ir jis norėjo papildomų piniginių lėšų, kadangi ji iš jo reikalavo pinigų. Įmonė buvo atidaryta anksčiau, nors R. V. sakė, jis ją atidarė – kovo mėnesį tik buvo gauta licencija, o ne atidaryta įmonė. Buvo tiesiog gauta licencija kitai veiklai, kuria užsiiminėjo ta pati anksčiau įkurta įmonė. Ji užsakė vaistus, tačiau direktorius viską tikrindavo. Jis paprašė Astai vaistų, ji juos užsakė, nuvežė ir pinigų už vaistus neėmė, tie vaistai nurodyti kaltinime. Jai pačiai vaistai nebuvo reikalingi. Asta užėjusi pasiėmė vaistus, vėliau ji dar jų išrašė. Vaistai buvo laikomi ne pas ją, viską atiduodavo. Vaistai buvo atvežti į kabinetą, juos į lentyną dėliojo kartu direktoriumi. Kai ji pradėjo veiklą, tie vaistai jau buvo atvežti. Ji direktoriui sakė, kad tokiems vaistams būtinas seifas, tačiau jie buvo dedami į paprastą, nerakinamą spintą. Tuo metu ji buvo išėjusi iš Karoliniškių ligoninės savo noru, dėl finansų. Teistumas netrukdė ten ir toliau dirbti. Gal ir yra išrašiusi vieną kasos orderį, tačiau direktorius sakė, kad jis juos pats rašys. Turėjo savo klientų, tačiau dirbant nebuvo net kosmetologinės kėdės, ką jau kalbėti apie kitus darbo įrankius. Negali teigti, kad būtent direktorius pasiėmė vaistus, nes to nematė. Nežino, kur dingo vaistai, tačiau ji pati jų neėmė (t. 3, b. l. 40-45).

10Teismo posėdžio metu 2018-05-17 kaltinamoji V. P. atsakydama į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus papildomai paaiškino, kad vaistus užsakinėjo ji. Slaugytojos nebuvo, nors buvo minėjusi, kad jos reikia. Už vaistus ji nebuvo prisiėmusi atsakomybės. Dėl psichotropinių vaistų užsakymo buvo paliepimas iš direktorius. Vaisus priėmė kartu, juos kartu ir dėliojo į plastikines su dangteliais dėžutes. Dėžutės buvo dedamos į atviras spintas-lentynas, nors ji jam sakė, kad reikia seifo. Psichotropiniai vaistai taip pat buvo laikomi dėžutėse. Vaistų apskaitos nevedė. Paskutinį kartą visus vaistus matė darbe, nežino ar jie buvo visi, nes kiekvieną dieną nelandžiodavo ir netikrindavo, nebuvo poreikio. Liudytoją R. L. ji mato primą kartą. Kartu su masažistu nedirbo, pas jį žmonių nebuvo. Jį matydavo, bet ne kiekvieną dieną. Į darbą eidavo per bendras klinikos patalpas, kuriose yra aibė kabinetukų, kadangi klinika 400 m2. Pas juos buvo du kabinetai. Per procedūrinį kabinetą buvo galima pateikti į jos kabinetą be rakto. Po darbo ji visuomet užrakindavo kabinetą, Rimvydo – taip pat. Kas buvo naudota, viskas buvo užfiksuota užvestoje kortelėje. Kortelė buvo jos daiktų stalčiuje, kuris prieinamas visiems. Kortelės nebuvo saugomos registratūroje, buvo atsiskaitoma pinigų priėmimo – perdavimo kvitu (t. 3, b. l. 94-98).

11Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo UAB "B" atstovas R. V. paaiškino, kad su kaltinamąja susipažino 2015 m. internete. Susitikus V. P. pasakojo, kad yra geros reputacijos gydytoja, tačiau turėjo išeiti iš darbo. Jai kiša koją jos esamas teistumas, nes negali dirbti valstybinėje įstaigoje. Pasiūlė verstis šia veikla, ji sakė, kad pati viskuo pasirūpins: veikla, reklama, licencija, klientais. V. P. sakė, kad viską turi ir papildomų išlaidų nereiks. Jis pats medicinos neišmano. Prieš pradedant bendrą veiklą, jis jos paprašė parodyti teismo nuosprendį (dėl ko ji buvo teista), ir pasakė, kad gali padėti. Matė jos diplomus. Po derybų pradėjo procedūras. Ji pati ieškojo patalpų nuomai. Jis jai minėjo, kad nėra medikas. V. P. žadėjo viską nupirkti ir sutvarkyti. Tai buvo 2015 m. gruodžio mėnesį. Pats į medikamentų pirkimą nesikišo, ja pasitikėjo. Ji gaudavo dėžes, kurias laikė savo namuose Šiaurės miestelyje. Viskas buvo įsigyta prieš nuomą, kadangi reikėjo gauti leidimą. Buvo nupirktas įmonės sveikatos draudimas. 2016 m. kovo ar balandžio mėnesį buvo gautas leidimas verstis šia veikla. Buvo nupirktos spintos, atvežti vaistai. Apie tai, kad reikia specialios spintos psichotropiniams vaistams laikyti, jam nieko nesakė. Nuomojamose patalpose buvo du kambariai: viename dirbo V. P., kitame – masažistas. Kambariai nebuvo rakinami, po juos buvo galima vaikščioti laisvai. Masažistas atsirado 2016-04-01. Jam buvo skirtas kambarėlis. Tie kambariai liko bendri. V. P. nereikėjo atskiro kabineto. Buvo sudarytos sutartys.

12Atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus R. V. nurodė, kad nežino, kokius vaistus vežė V. P., nes jis net sąskaitų nepasirašinėjo. Jis pats buvo ne tik direktorius, bet ir akcininkas. Buvo apmokėtos sąskaitos, kurios buvo praterminuotos. Apmokami avansiniai mokėjimai. Vaistų gavėjas buvo V. P.. Pagal pareigybes aprašą ji turėjo viską įrašyti. Ji dirbo puse etato. Pradėjusi dirbti, ji pradėjo piktnaudžiauti darbu, nebevaikščioti į darbą, prasidėjo nesutarimai. Alga buvo jai mokama iš UAB "B" sąskaitos į jos sąskaitą. Iš pradžių, kovo mėnesio pabaigoje, pretenzijos jai buvo sakomos žodžiu. V. P. padarė 4-5 pravaikštas, kurios buvo fiksuotos, apie tai jai buvo pranešta ir tada ji buvo atleista teisėtai. Nuo tada viskas ir prasidėjo. V. P. atleido 2015 m. balandį. Apie atleidimą jai pranešė elektroninių paštu. Ją atleidus, el. paštu ir telefonu pareikalavo atvykti į inventorizaciją. Tačiau ji tai ignoravo. Raktų ji negrąžino. Padarę inventorizaciją, išsigando, nes nebuvo medikamentų. Buvo pasigesta būtent tų medikamentų, kurie nurodyti kaltinime. Vaistų patikrinime dalyvavo jis, masažistas R. V. ir vadybininkas R. L.. V. P. vaistų patikrinime nedalyvavo. Jos klausė dėl trūkstamų vaistų, bet ji teigė, kad nežino, kur jie yra. Jis pats gaudavo sąskaitą, tačiau netikrindavo pagal ją tų vaistų, jie būdavo pas V. P. namuose, esančiuose Šiaurės miestelyje. Jis ja pasitikėjo. Netikrino ir tuomet, kai ji juos dėliojo į lentynas patalpose, nes ji sakė, kad nori pati juos susidėti pagal save. Jis ne medikas, todėl nesikišo į tai. Kai kuriuos vaistus jis žinojo iš darbinės veiklos, kadangi dirbo policijoje. Byloje pareiškė civilinį ieškinį taip pat ir dėl neturtinės žalos, nes patyrė stresą, pergyvenimus dėl šios bylos. Iš V. P. labai griežtai reikalavo, kad visos procedūros būtų fiksuojamos, kad kiekvienam klientui būtų užvedamos medicininės kortelės. Mano, kad vaistai dingo nuo gruodžio mėnesio. Ji užsiminėjo blaivinimu, internete talpino tokio pobūdžio skelbimus su tokiomis paslaugiomis. Masažistas savo veikloje naudojo tik aliejus, juos užsakinėjo atskirai. R. V. buvo masažuotojas ir jo veiklai tikrai nereikėjo medicininių medikamentų. Jo buvusiai bendradarbei Astai paklausus, ar galima gauti vaistų, jis nurodė jai Vilmą. Asta norėjo susimokėti, tačiau priimti pinigus Vilmai jis neleido. Astai reikėjo Xanax ir dar kažkokių vaistų, o jis nukreipė į Vilmą, davė jos telefoną, jos bendravo telefonu. Antspaudas buvo pas V. P., ji turėjo teisę išrašyti vaistus. Vilma turėjo tik vieną klientą. Jo kortelėje vaistai, kurie dingo, nebuvo nurodyti. A. J. nebuvo V. P. klientė. Jis mokėdavo už vaistus nematęs sąskaitų faktūrų, nors jos buvo pateiktos. Pasitikėjo V. P. užsakytais vaistais, apie trūkstamus vaistus „Clonazepam“ ir „Xanax“, sužinojo, kai pradėjo tikrinti. Kilo klausimas, kam tokie vaistai V. P. veikloje, bet negavo atsakymo – ji į inventorizaciją neatvyko. Neprašė šių vaistų kam nors vežti, tai V. P. iniciatyva išrašyti vaistai ir, jam nežinant, pateikta „Gintarinei vaistinei“ ir nuvežta A. J.. Pamačius sąskaitose-faktūrose vaistų pavadinimus, jam pasidarė keista, kam reikalingi dermatologinėje veikloje tokie vaistai. Jis nežinojo, kad tokie vaistai užsakyti ir neturėjo galimybės ar tikslo ieškoti seifo, nes jų veikloje tokie vaistai nėra reikalingi. Jei būtų žinojęs, kad tokie yra vaistai, būtų jiems reikalavęs seifo. Visi vaistai keliavo pas V. P. tiesiai į namus. Tai, ką atsivežė, pati išsidėliojo spintoje, kurią jis surinko, vaistų netikrinęs. Kabinetai buvo užrakinti. Galimai tų psichotropinių vaistų ir nebuvo, mano, kad buvo užsakyti ir suvartoti, jei tie vaistai būtų, tai būtų į tai atsižvelgęs ir įrengęs seifą. A. J. lankėsi pas juos įstaigoje, bet tada, kai V. P. buvo atleista, po inventorizacijos, pas Rimvydą, kuris jai atliko masažą. Raktus nuo patalpų jis turėjo ir kartu neturėjo: V. P. raktų nuo kabineto po atleidimo negražino, tada jis savo raktus atidavė Rimvydui, kad šis galėtų patekti. Raktus, kol dirbo, turėjo V. P., bet kai pradėjo dirbti Rimvydas, perdavė jam, o V. P. negražino raktų. Po atleidimo už pravaikštas buvo atlikta inventorizacija. Išsitraukęs sąskaitas, pamatė, kad yra trūkumas. Klausė, kodėl tuos vaistus pardavė jai, nes jo, kaip vadovo, prašymo nebuvo. Ji nedirbo gruodžio mėnesį, jam pasakė, kad dažnai V. P. ima vaistus ir nieko blogo nepagalvojo. Kiek pamena, tuo metu, kai V. P. atvedė antstolį, dar ji nebuvo atleista, dar nebuvo konflikto. Ji neatėjo į darbą, buvo fiksuojamos pravaikštos ir kažkurią dieną pasakė, kad atvažiuos klientai iš Panevėžio, kuriems ji nori leisti vaistus, buvo suderinta su bendrove, kuri pristatys vaistus. Jis laukė, kad galėtų sumokėti pinigus, kai įsiveržė antstolis, o V. P. ėmė deklaruoti, kad jos darbo sąlygos netinkamos. V. P. priimdavo sprendimus, kokius vaistus reikia užsakyti. Jam jokio sąrašo nepateikdavo, susisiekdavo su vadybininku ir jam sudiktuodavo ką turi įdėti. Jis pasiimdavo sąskaitas ir apmokėdavo, būdavo visi vaistai nurodyti sąskaitose, tačiau jis nesigilino, negalvojo, kad tokius vaistus gali dermatologinei veiklai užsakyti.

13Registratūroje būdavo viena mergaitė. S. – patalpų savininko žmona, dirbanti gydytoja, kurią matydavo retai. Registratorė buvo iš karto įėjus, tačiau su jais ji nieko bendro neturėjo. Slaugytojos pas juos nebuvo. Pareigybinė instrukcija buvo sukurta tik gydytojai, kuri buvo atsakinga ir už visus vaistus. Jei buvo panaudoti vaistai, buvo užvedama ambulatorinė kortelė, nurodant klientą, vaistus ir kaina su kvitu.

14Atėjus į jų įstaigą, pirmiausia buvo įeinama į registratūrą, tačiau ji buvo ne jų – ten klientai registruodavosi pas kitus gydytojus Praėjus registratūrą ir pasukus į dešinę, buvo du jų kabinetai iš koridoriaus. Vienas ir kitas kabinetas būdavo užrakinami. Masažistui buvo vienas kabinetas, V. P. – kitas kabinetas. Kai buvo sugedusi durų spyna, buvo galima pereiti į kabinetus per stiklinę nerakinamą pertvarą. Kol masažisto nebūdavo kabinete, V. P. galėdavo procedūras daryti jo kabinete. Masažistas ir P. tarpusavyje galėjo laisvai vienas pas kitą pereiti per savo kabinetus. Visus vaistus per inventorizaciją išėmė iš spintos, kur jie buvo gražiai sudėti. Vaistai buvo V. P. kabinete, masažisto kabinete buvo tamponų, švirkštų, kurie yra nurodyti ir kaltinime. Ten buvo aparatūra deginti spuogams, apgamams, t. y. susijusi su oda. Buvo šaldytuvas, kuriame taip pat buvo laikomi vieni vaistai, bet tas šaldytuvas kitai įstaigai priklausė. Darant inventorizaciją jie pažiūrėjo tą vieną vietą šaldytuve. Apie psichotropinius vaistus sužinojo per inventorizaciją. Sąskaitas – faktūras apmokėjo jis, kurių buvo iki 3, nes likusius vaistus gražino. Apmokėdamas sąskaitas, nežiūrėjo kokie ten vaistai perkami, nes pasitikėjo. Darbo eigoje V. P. jam nesakė, kad trūksta vaistų. Kad trūksta vaistų, pastebėjo tuomet, kai P. neatvyko. R. L. kvietė tam, kad jis konstatuotų vaistų nebuvimo faktą. Jam tai nebuvo aktualu, buvo neįdomu.

15Masažuotojo darbo pradžia būdavo kartu su juo, ateidavo ir laukdavo V. P., nes ji neateidavo į darbą. Kad masažuotojas ir V. P. kartu būtų dirbę, taip nebuvo. Jis pats asmeniškai masažuotojui atrakindavo duris, nes V. P. nebuvo grąžinusi savo raktų. Pagal nustatytą darbo grafiką, jis buvo suderintas su V. P., ji turėjo dirbti, ateidavo kartu su masažistu ir laukdavo jos. Kai, ji neateidavo, fiksuodavo pravaikštas. Jis asmeniškai turėjo raktus nuo abiejų kabinetų. Kai V. P. išėjo, paprašė, kad patalpų savininkas pakeistų spyną. Kai ji pradėjo neiti į darbą, jis įformino atleidimą, o kadangi negrąžino raktų, pareikalavo pakeisti spyną ir tada darė reviziją. Reviziją buvo atlikta po jos atleidimo. Jai buvo duota kodų kortelė ir pasakytas slaptažodis, kortelės kaltinamoji neatidavė. Masažuotojas kodo nežinojo. Ta kortelė reikalinga, norint patekti į patalpas šeštadieniais, ten patalpose būdavo ir kiti, t. y. stomatologai ir pan., kurie savo raktus turėjo. Kabinetai tarpusavyje buvo nerakinami, patalpos pereinamos viduje (t. 3, b. l. 40-45, 52-57, 94-98, 122-132).

16Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. paaiškino, kad viskas buvo labai seniai, todėl nelabai gerai viską atsimena. Pamena, kad įvyko konfliktas, konflikto tikslios priežasties nežino. Įmonėje įsidarbino apie 2016 m. balandžio ar gegužės mėn. Jo darbo vieta buvo patalpose, esančiose ( - ) g. Jis į darbo pokalbį atvyko kalbėti su gydytoja V. P., o įdarbino direktorius Rolandas. Pasirašė darbo sutartį, kad atsakingas už vertybes, nepasirašė, buvo darbo vieta, atskiras kabinetas, vienos durys buvo rakinamos o kitos buvo slankiojamos ir nerakinamos, tas kabinetas turėjo dvi duris, jis buvo pereinamas. Durys iš priimamojo nebuvo rakinamos. V. P. kabinetas buvo šalia, jos kabinetas tas, kur priimamasis, tai buvo viena patalpa. Jos kabinetas rakinamas, bet galėdavo pro jį pereiti. Kai įsidarbino, kaltinamoji dirbo, kiek pamena, jiedu susitikdavo. Darbas priklausė nuo klientų, kai jų yra, būni darbei, kai nėra – ne. Su V. P. klientais nebuvo susidūręs. Ją pačią matė per darbo pokalbį ir gal du kartus darbe. Mažai žino, nuo ko prasidėjo konfliktas, tik dalyvavo inventorizacijoje. Padėjo ją daryti, atliko su Rolandu ir Romanu, kiek žino, vadybininku. Materialines vertybes skaičiavo pagal lapus, kuriuos su savim turėjo Rolandas. Jei daiktas būdavo, tai pažymėdavo, ko nerado, dėjo minusus. Kiek žino, V. P. buvo kviesta kartu dalyvauti inventorizacijoje, tačiau neatvyko. Žino, kad trūko dviejų vaistų: „Xanax“, antidepresantų. Diskutavo, kur jie galėjo dingti, pažiūrėjo ir visus stalčius. Negali pasakyti, ar ta spinta, kur buvo vaistai, rakinama. Dabar toje įstaigoje nebedirba, kiek žino, po konflikto įmonė negalėjo tęsti veiklos. Neliko gydytojos, neliko, kam teikti paslaugų. Jis yra kineziterapeutas. Gavo raštą, kad negalima teikti kineziterapijos paslaugų, nes patalpos neatitiko reikalavimų, tai pastūmėjo netęsti darbo.

17Atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus R. V. nurodė, kad buvo nedaug klientų, gal vienas ar du žmonės buvo pastovūs klientai. Jie patekdavo į kabinetą jo lydimi, juos pasitikdavo ir nusivesdavo. Dėl paslaugų suteikimo ir apmokėjimo buvo užpildomi kvitai. Nepastebėjo, kad dar kažkokie nepažįstami asmenys be jo ir V. P. būtų lankęsi kabinete. Inventorizacija įvyko prieš du metus, todėl neatsimena antro vaisto pavadinimo, kurio trūko. Negali pasakyti, ar R. V. atidarė spintą su vaistais prie jo, ar jau buvo atidaręs anksčiau. Jam tuo metu atrodė, kad tai smulkmena. „Xanax“ pavadinimas lengvai įsimenamas, apie tuos vaistus gerai žino, kas jie tokie yra. Tą kabinetą, kur buvo vaistai bet kada galėjo atrakinti ir jis, ir direktorius. Iš jos pusės net teorinės galimybės nebuvo, kad jo kažkokie draugai užeitų į tą kabinetą. Buvo neseniai įsidarbinęs ir jie nežinojo, kur jis dirba. Teorinė galimybė visada yra, kad kažkas užeitų pas darbuotoją kavos, bet niekada nematė, kad kas nors atsivestų ką nors gerti ten kavos. Jis pats skundėsi, jog nėra klientų ir reklamos, jam nebuvo liepta kurti reklamą, tačiau savo iniciatyva „Facebook“ pasiskelbė, kad yra tokia įmonė.

18Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 52-53) liudytojas R. V. nurodė, kad juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad kai niekas nedirbo, kabinetas buvo užrakintas. Pastate buvo nuomotos patalpos ir jos buvo užrakintos, kai jų nebūdavo, galėjo ten patekti tik tas, kas turi raktus. Raktą turėjo tik nuo pagrindinio kabineto, kuris buvo pereinamas. Jam norint patekti į savo kabinetą, reikėjo pereiti. Kuriame kabinete buvo saugomi vaistai, jis nežino. Kai darė inventorizaciją, vaistų ieškojo jo kabinete ir pagrindiniame. Negali pasakyti, ar jo kabinete buvo rasta vaistų, jis turėjo masažinį stalą ir aliejaus. Kiek žino, V. P. galėjo patekti ir į jo kabinetą bei atlikti procedūras, nes durys nebuvo rakinamos. Realiai į V. P. kabinetą gali bet kas patekti, bet yra stiklinė širma pro kurią viskas matosi. Jam būnant iš pašalinių asmenų niekas nebuvo atėjęs. Pats asmeniškai savo aliejų laikė lentynose, matė, kad buvo visokių priemonių su kuriomis nesusijęs ir negali pritaikyti, injekcijoms, odos procedūroms. Jam įsidarbinus jos jau ten buvo, jis jų nelietė, nieko nepasisavino. Inventorizacijoje dalyvavo Roman. Jis asmeniškai rusų k. nemoka, jam vertėjaujama nebuvo, todėl neklausė, koks jo tikslas čia būti. Roman daugiau stebėjo, bendravo su direktoriumi ta kalba, kurios jis asmeniškai nesupranta. Inventorizacijos metu jis pats daugiausiai žiūrėjo popierius ir kaip ten tuos vaistus tikrina, taip pat skaičiavo vaistus, kurie atnešti. Kiek žino, tos dvi patalpos buvo apžiūrėtos visos (t. 3, b. l. 57).

19Teismo posėdžio metu liudytoja A. J. paaiškino, kad kaltinamąją yra mačiusi vieną kartą, o su nukentėjusiuoju R. V. yra draugai. Vieną kartą pas kaltinamąją pasiprašė recepto vaistams „Stilnox“ ir „Clonazepam“. Tuo metu turėjo daug darbų, vyko remontas, prasidėjo nemiga, todėl paklausė Rolando, ar jo gydytoja V. P. gali išrašyti receptą šiems vaistams. Žinojo, kad ji yra dermatologė. Jai reikėjo šių vaistų greičiau, o pas gydytoją būtų patekusi tik po kelių savaičių. Kaltinamoji susisiekė su ja ir pasakė, kad gali išrašyti šių vaistų. Tada ji jai pasakė, kad receptą gali perduoti Rolandui, kuris nupirks tuos vaistus, nes vyko remontas ir pati negalėjo išeiti iš namų. Jai pasirodė labai keista, kad kaltinamoji pati pasisiūlė atvežti į namus ar tai receptą, ar tai vaistus, bet, turbūt, receptą. Ji pasakė, kad gali atvežti receptą, nes turi reikalų mieste. Apie 11 val. atvežė pačius vaistus. Norėjo už juos sumokėti, tačiau V. P. pasakė, kad su ja atsiskaitys Rolandas. Daugiau kaltinamosios nematė.

20Atsakydama į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus A. J. nurodė, kad kažkiek vartojo šių vaistų ir jie jai padėjo. Ten buvo „Stilnox“, „Clonesepamas“, o dėl „Xanax“ nežino. Ji atvežė kelis vaistus. Anksčiau jai šių vaistų buvo išrašiusi gydytoja dėl nemigos. Tose patalpose buvo gal 2016 m. gegužės mėnesį, tačiau V. P. tuo metu jau nebebuvo. Buvo pas masažistą Rimvydą, darėsi masažą. Įėjus buvo stalas, laukiamasis, o toliau mažesnis kabinetas. Perėjo per du kabinetus, registratūrą, ir pateko į Rimvydo kabinetą. Masažą darėsi du kartus su kelių dienų pertrauka. Vėliau vaikinukas buvo atleistas. Antrą kartą, kai ėjo darytis masažo, masažuotojas jau jos laukė laukiamajame kaip ir pirmą kartą. Jis tada nusivedė ją į masažo kabinetą. Draugas po įvykių, kol dar veikė įmonė, dar dirbo masažistas, jai sakė, kad dingo vaistai. Bet ir prieš tai draugas nebuvo patenkintas V. P. darbu, nes ji neatvykdavo į darbą, todėl buvo atleista. Ji V. P. skambino į mobiliojo ryšio telefoną, nes tuo metu šios nebuvo darbe, sakė, kad yra mieste su reikalais. Su vaistais buvo čekis, tačiau nepamena, iš kurios vaistinės pirkti vaistai. Daugiau nei iš Rimvydo, nei iš Rolando vaistų nėra gavusi. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 27), A. J. nurodė, kad juos tvirtina, paaiškino, kad buvo čekis buvo tik tiems vaistams. Jie buvo įdėti į vaistinės maišelį. Į čekį pažiūrėjo dėl vaistų kainos, nepastebėjo, ar čekis buvo tos dienos. Jame buvo nurodyti tik jos vaistai (t. 3, b. l. 80-84).

21Teismo posėdžio metu R. L. paaiškino, kad yra Ukrainos pilietis, tačiau turi leidimą gyventi Lietuvoje. Užsiima statybomis ir keturačiais, su medicina nieko bendro neturi. UAB "B" bandė su juo vykdyti keturačių veiklą. Jis vaistais niekada neužsiėmė. Kaltinamąją yra matęs vieną kartą, kai ji apžiūrėjo jį kaip klientą 2016 m. Klinikoje buvo du kartus. V. P. jam rekomendavo Rolandas. Į kliniką važiavo kartu su juo. Tada buvo pirmas susitikimas su V. P., kaip medike. Vėliau Rolandas jam pasakė, jog dingo vaistai ir paprašė dalyvauti inventorizacijoje, kaip UAB "B" vadybininkas. Atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus R. L. nurodė, kad inventorizacijoje kaltinamoji nedalyvavo, buvo Rolandas ir masažistas. Jam atėjus, jie parodė vaistų sąrašą, jis pažiūrėjo, kad nėra tų vaisų ir pasirašė nesigilindamas. Jam atvykus stovėjo vaistai, davė jam lapą su vaistais, direktorius pirštu parodė, kurių vaistų nėra, kadangi jų tikrai nebuvo, jis pasirašė. Inventorizacija buvo atliekama kabinete. Vaistai buvo ar ant stalo, ar jie stovėjo ant lentynos. Tuo pačiu metu jis dar kalbėjo telefonu. Vaistai buvo dėžutėse, o dėžutės ant stalo. Jis pats asmeniškai nieko neėmė, jam parodė vaistų pavadinimus, kurių nebuvo, jis pažiūrėjo, jog jų nėra ir pasirašė. Dalis vaistų buvo, tačiau ne visi. Jam nurodė vaistus, kurių nebuvo, tada jis pažiūrėjo, kad tikrai nėra. Ten nebuvo kažkokių psichotropinių vaistų. Inventorizacija truko 3-10 min. Jam nebuvo žinoma, kur buvo saugomi vaistai. Kai lankėsi pas gydytoją, vaistų nematė, nepamena ar buvo pildoma ambulatorinė kortelė. Nepamena kam mokėjo, čekio neėmė. Be gydytojos dar buvo administratorė. Gydytoja po apžiūros jam trumpai pasakė kas jam yra. Procedūrų nebuvo daroma. Vaistų negavo (t. 3, b. l. 94-98).

22Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos A. J. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų A. J. parodymų matyti, kad apklausta liudytoja A. J. paaiškino, jog ji su R. V. pažįstama maždaug treti metai, galima sakyti yra draugai. Žino, kad R. V. 2015 m. buvo įsteigęs bendrovę „B.“, kaip suprato, būtent medicininių paslaugų teikimui. Ji žino, kad R. V. buvo priėmęs dirbti į darbą gydytoją vardu Vilma. Žinojo, kad ši gydytoja teikia dermovenerologo paslaugas. UAB "B" patalpose adresu ( - ) g.(tikslaus adreso nežino, žino pačią vietą) yra buvusi keletą kartų, ten darėsi masažą pas masažistą vardu Rimvydas. UAB "B." patalpose teko bendrauti tik su minėtu masažuotoju Rimvydu. Kiek kartų buvo ten, su gydytoja Vilma, ar kokiais kitais darbuotojais susitikusi nebuvo. Negali pasakyti datos, bet buvo atvejis, kai ji, kai jai buvo panikos priepuolis (ji turėjus tokių sveikatos problemų), paskambinusi R. V. pasiteiravo, ar jo bendrovėje dirbanti gydytoja galėtų jai išrašyti receptą vaistams. Tuomet R. V. jai pasakė, kad geriau tegul ji pati pasiskambina gydytojai ir pati pasiteirauja. Jis jai ar tai padiktavo, ar tai atsiuntė SMS žinute gydytojos Vilmos tel. numerį (numerio išsaugojus neturi). Ji paskambino tuo numeriu, pasakė, kad yra R. V. draugė, papasakojo sveikatos problemas, pasakė, kad anksčiau jai gydytojai išrašydavo "Stilnox", "Xanax", galbūt minėjo ir "Klonezapam", nes kartą jai buvo išrašę ir "Klonezapam". Gydytoja jai paaiškino, kad jokių problemų, kad ji gali išrašyti receptą tokiems vaistams. Nepamena kaip, bet galimai ji gydytojai Vilmai pasakė, kad tuomet tą receptą perduotų R. V., o jau ji su juo sukontaktuos ir receptą paims iš jo, arba jis jai nupirks vaistų. Tą pačią dieną, gal po poros valandų, Vilma jai pati paskambino ir pasiūlė, kad ji pati atvažiuos ir atveš(negali pasakyti kaip ji minėjo, ar vaistus ar receptą). Ji labai nustebo, kad ši pati, galima sakyti primygtinai, siūlosi atvežti. Pasakė savo namų adresą ir ši gal po kokios valandos atvažiavo ir atvežė vaistus, kiek pamena, lyg "Xanax"," "Klonezapam", po vieną standartinį "lapelį", galimai buvo ir "Stilnox" standartinis "lapelis". Vilma atiduodama jai tuos vaistus, atidavė juos vaistinės maišelyje, kiek pamena, maišelyje buvo ir vaistų pirkimo čekis.. Ji pinigų už tuos vaistus Vilmai nedavė, kadangi, kiek pamena, su R. V. buvo kalbėję, kad jis su Vilma atsiskaitys. Negali pasakyti už kokią sumą buvo tas čekis, bet tikrai, jos manymu, kad ne daugiau kaip 10 eurų. Negali pasakyti dėl ko kilo nesutarimai tarp R. V. ir gydytojos Vilmos, gali pasakyti tiek, kad R. V. jai pasakojo, kad kai buvo nustatytas kažkoks vaistų trūkumas, Vilma pasakė, kad ji pasakys, kad „tuos vaistus tavo Asta surijo“ (b.t. 2, b.l. 27).

23Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto R. V. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų R. V. parodymų matyti, kad apklaustas liudytoju R. V. paaiškino, jog jis UAB "B" buvusią darbuotoją V. P. yra matęs maždaug 2-3 kartus, su ja susipažino maždaug prieš pusantrų metų, įsidarbinęs UAB "B" Jis, prieš įsidarbindamas UAB "B" nebuvo pažįstamas su kuo nors iš UAB "B" darbuotojų. Nieko nežino ir negali paaiškinti apie tai kaip UAB "B" buvo sprendžiami būtinų medikamentų, vaistų užsakymo, įsigijimo klausimai, kas šiuos užsakymus atlikdavo, kokiu būdu bei ar tai buvo derinama su bendrovės direktoriumi R. V.. Taip pat nieko nežino ir nieko negali paaiškinti apie tai kur buvo laikomi - saugomi medikamentai, vaistai bei kas iš darbuotojų galėjo jais disponuoti. Jam nieko nėra žinoma ir jis nėra matęs kokius medikamentus, vaistus V. P. naudojo suteikdama paslaugas pacientams, nes nei vieno karto nėra matęs, kad pastaroji būtų turėjusi pacientų. Jis nieko negali papasakoti apie psichotropinių medžiagų "Xanax", "Clonezapam", "Relanium", kurių trūkumas buvo nustatytas atliktos inventorizacijos jam dalyvaujant metu, užsakymus, laikymą, naudojimą. Jis į savo kabinetą galėdavo patekti per V. P. kabinetą ir per kitą įėjimą. V. P. kabinetas buvo bendras tiek jam, tiek jai, t.y. jis buvo kaip pacientų priimamasis. UAB "B." direktorius savo atskiro kabineto neturėjo. Iki inventorizacijos jis pats, kaip minėjo, į savo kabinetą eidavo per V. P. kabinetą, nes neturėjo kito įėjimo rakto. Po inventorizacijos direktorius jam davė raktą nuo kito įėjimo durų ir liepė vaikščioti ten, bei pakeitė durų spyną nuo V. P. kabineto, kad pastaroji į jį nebepatektų. Iki minėtos inventorizacijos raktą nuo V. P. kabineto turėjo tiek jis, tiek direktorius, tiek V. P.. Kadangi, kaip minėjo, V. P. kabinetas buvo bendras tiek jam, tiek jai, todėl jis į jį galėdavo patekti be jos leidimo. Jis V. P. kabinete nėra matęs vaistų, nežino kur šie jos kabinete buvo laikomi, taip pat kaip minėjo nėra matęs pastarosios kabinete besilankančių pacientų. Jis nėra matęs, kad V. P. būtų pildžiusi ambulatorines korteles. Jis ir direktorius (dviese) pagal užsakymo lapus atliko medikamentų, instrumentų ir kitų prekių inventorizaciją, kurių buvimą tikrino UAB "B" nuomojamose patalpose, t.y. tiek V. P., tiek jo kabinetuose (t. 2, b.l. 52-53).

24Teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti liudytojos N. I. parodymai, kuri ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba IĮ "T.", adresu: ( - ) Vilniuje, bendruomenės slaugytoja. Šiose patalpose dirba nuo 2010 m., tikslios datos nurodyti negali. Daugiau nei prieš metus, patalpas iš IĮ "T." išsinuomojo bendrovė, kurioje dirbo gydytoja V. P.. Ji nepažįsta direktoriaus, tiesiog matydavo, kad ateidavo ir išeidavo vyriškis, kaip ji suprato, direktorius. Bendrovės pavadinimo pasakyti negali, bet gali būti, kad tai "B.". Įėjimas į tos bendrovės patalpas buvo iš IĮ "T." patalpų, kur yra bendra patalpa - registratūra. Registratūros patalpose konkretaus darbuotojo nebuvo. Jei nebūdavo užimta kokioje nors procedūroje, tuomet ji būdavo registratūros patalpose. UAB "B." turėjo du kabinetus. Į abu kabinetus yra atskiros durys iš bendrųjų patalpų, o tarp šių kabinetų viduje yra atskiros durys. Ji nežino, kas iš minėtos bendrovės darbuotojų nuo kokių kabinetų turėjo raktus. Ji negali pasakyti, nematė, kur buvo laikomi, saugomi vaistai. Gydytoja V. P., kiek ji matydavo, į darbą ateidavo ir išeidavo bet kuriuo laiku. Pastaroji dirbo labai neilgai ir ar pas ją ateidavo pacientai negali pasakyti. Negali pasakyti ar UAB "B." buvo pildomos pacientų kortelės. Žino, kad ten taip pat neilgai dirbo masažuotojas, jo vardo, pavardės nežino, kuris ateidavo tam laikui, kai sutardavo su klientu. Dėl jos pasirašytų sąskaitų-faktūrų, priimant prekes iš UAB "A." gali paaiškinti, kad iš UAB "A." medikamentus perka ir IĮ "T.", ji šiuos medikamentus priiminėja. Ji, priimdama medikamentus, pasirašo ir uždeda spaudą su savo vardu ir pavarde. Gali pasakyti, kad keletą kartų priėmė ir UAB "B." adresuotas prekes. Negali prisiminti konkrečiai kaip, bet šitas prekes ji perduodavo gydytojai V. P.. Ji tikra, kad jokiam kitam iš minėtų darbuotojų, t.y. nei masažuotojui (T. 2, b. l. 42).

252017-12-13 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta R. V. pateikta ambulatorinė medicininė kortelė užvesta A. M. vardu. Pacientei suteikta informacija apie odos priežiūra namuose, skirta tab. Doxyccyclini 100 mg 2xd., gerosios bakterijos, atlikta procedūra, suteiktos rekomendacijos po procedūros, patepta Meso esthetoc „Face centi strese mask“, tokia pati kaukė (t. 1, b.l. 11-15).

26Ikiteisminio tyrimo metu iš UAB „Gintarinė vaistinė“ gauti 2016-03-30 gyd. V. P. A. J. išrašyti receptai vaistams Clonazepamum, Alprazolamum ir Zolpidemi (t. 2, b.l. 32-34).

27Tyrimo metu iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos gautas pranešimas, kad Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre yra registruoti Clonazepam TC 2 mg tabletės, Relanium 5 mg/ml injekcinis tirpalas, Xanax 1 mg tabletės. Vaistinių preparatų Clonazepam TC, Relanium, Xanax veikliosios medžiagos klonazepamas, diazepamas ir alprazolamas yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintą III sąrašą „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ (t. 2, b.l. 65).

28UAB „A.“ 2017-04-20 Nr. R-562 rašto duomenimis nustatyta, kad V. P. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. jų įmonei teikė užsakymus UAB "B" vardu, kuri minėtu laikotarpiu pradėjo licencijuotą sveikatos priežiūros veiklą (licencijos numeris ( - )). Kurjeriai užsakytas prekes pristatinėjo į užsakymo atlikimo metu žodžiu sutartą vietą. Tam tikra dalis užsakytų prekių įmonei „B.“ buvo reikalingos tam, kad gautų licenciją verstis sveikatos priežiūros veikla. UAB „A.“ pateiktos sąskaitų-faktūrų, mokėjimo nurodymų, pristatymo patvirtinimų kopijos (t. 1, b. l. 88-115).

29Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 2016 m. balandžio 18 d. nustatyta, kad antstolis I. G., V. P. prašymu, konstatavo faktines aplinkybes, kad gydymo įstaigos skelbimų lentoje nepateikiama informacija apie jos teikiamas paslaugas ir jų kainas, kad darbdavys jai neatiduoda jos daiktų, kad įstaigos esančiame šaldytuve yra saugomi Botulino buteliukai, konstatuotos sudarytos darbo sąlygos priimant pacientus, atvežant vaistus. 2017-08-31 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas su vaizdo įrašais, gautas iš antstolio I. G. (t. 2, b.l. 58-63).

30UAB "B" direktoriaus R. V. 2006-04-18 įsakymu Nr. 6 nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 19 d. V. P. atleista iš UAB "B" gydytojos-dermatovenerologės pareigų dėl gydytojos veiksmais padarytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, vadovaujantis Lietuvos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 7 p., 9 p., 11 p. nuostatomis (t. 1, b. l. 34).

31UAB "B" medikamentų ir medicinos priemonių inventorizacijos 2016 m. balandžio 19 d. aktu bei atsargų apskaitos kortele nustatyta, kad inventorizacijos metu nustatyta, kad trūksta 32 vnt. pozicijų prekių (tame tarpe ir medikamentų už bendroje 238,42 Eur sumą su PVM, be ( - )04 Eur: Apuarin 10mg/2ml injekcinio tepalo N10, 3 vnt., bendros 6,39 Eur vertės; Askorbo rūgšties 5% tirp.inj.2ml N10, 2 vnt., bendros 8,06 Eur vertės; I. L. 400 mg plėvele dengtų tabl. N10 (Lannacher), 1 vnt., 1, 36 Eur vertės; Magnio sulfato Sanitas 250 mg/ml. Inj 10ml N5, 1 vnt., 5.05 Eur vertės; Pleistro F. C. neaust.medž. su AG rink N20, 1 vnt. - 1,02 Eur vertės; Pleistro rit. aust. medžiaga Sensi plast 1,25 cm/m, 1 vnt., 0,52 Eur vertės; Servetėlių steril.neaust.5x5cm N5 (Shanghai), 10 vnt., bendros 0,85 Eur vertės; švirkšto ZIBO insulinis 2 ml, 5 vnt., 0,30 Eur vertės; Gudobelių tinktūros Valentis 1:10 ger lašai 80 ml, 1 vnt., 1,49 Eur vertės; Ketanov 10 mg. plėvele dengtos tab N20, 1 vnt., 3,15 Eur vertės; Lorafen 2,5mg dražetės N 25, 1 vnt., 2,59 Eur vertės; Mezym 10 000V skrandyje neirios tabletės N10, 1 vnt., 2,18 Eur vertės; Raniberl 300mg plėvele dengtos tabletės N 20, 1 vnt., 4,96 Eur vertės; Širdies darbą gerinančių lašų 30 ml (Valentis), 1 vnt., 0,99 Eur vertės; Viscoderm Trio 16 % su adatoms, 1 vnt. - 124,80 Eur vertės bei vaistinių preparatų Clonazepam 2 mg.tabletės N30, 1 vnt., 2,60 Eur vertės; Relium 5 mg tab. su apvalkalu N20, 2 vnt., bendros 2,08 Eur vertės; Xanax 1,0 mg tab N100, 3 vnt., bendros 72,92 Eur vertės (t. 1, b. l. 36-40).

32UAB "B" įm. kodas ( - ), ( - ), Vilnius, pareiškė 241,68 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (t.1, b.l.79-82).

33Civilinio ieškovo UAB "B" akcininkas R. V. pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys motyvuojamas tuo, kad V. P. savo savavališkais veiksmais, UAB "B" vardu užsisakė nereikalingų medikamentų, kurie nebuvo susiję su vykdoma dermatovenerologine veikla, todėl jam savo asmeniniu automobiliu du kartus reikėjo vykti į UAB „A.“, esančią Kauno rajone Akademijoje, kad gražinti juos (vykstant savo automobiliu ir už savo lėšas, sunaudoto kuro kvitai neišsaugoti). Be to, V. P., UAB "B" masažuotoju dirbusio R. V. akyse menkino jo kaip vadovo, akcininko įvaizdį skleisdama melagingą informaciją apie UAB "B" reputaciją ir taip sudarė neigiamą nuomonę apie tolimesnę jo veiklą šioje bendrovėje. Pareikalavus V. P. paaiškinti kur dingo vaistai, ji vengdama atsakymų į darbą kelias dienas neatvyko, todėl dėl padarytų pravaikštų nevykdė savo darbo ir taip UAB "B" prarado klientus, sudarė jų neigiamą įvaizdį dėl galimos tolimesnės gydymosi vietos pasirinkimo. V. P. dėl nežinomų priežasčių, į UAB "B" nuomojamas IĮ „T.“ patalpas išsikvietė antstolį, liepė jam fiksuoti patalpas, medikamentus, sukėlė triukšmą gydymo įstaigos patalpose, antstolio ir darbuotojo R. V. akyse žemino bendrovės vardą bei atvykusiai klientei ir vaistus atvežusiai vaistų tiekėjai skleidė melagingą informaciją apie tai, kad dėl jo neveiklumo pristatant vaistus negali vykdyti veiklos. V. P. atsakydama į jo el. laiškus dėl raginimo padengti padarytus nuostolius už pasisavintus vaistus, atrašydama į juos be jokio pagrindo kaltino jį kokiais tai nuomotojo „išdūrimais“, darbuotojo R. V. „išdūrimu“. V. P. bandydama išsisukti nuo tiesioginių atsakymų dėl vaistų dingimo gąsdino jį, kad atskleis kokią tai informaciją tuo metu su juo artimai bendravusiai Astai. V. P. neturėdama jokio pagrindo telefono žinutėmis, el pašto laiškais kaltino jį kokiomis tai vagystėmis ir būtent tuo menkino jį sukeldama vidinius išgyvenimus. Dėl V. P. veiksmų buvo išeikvota daug brangaus laiko ir asmeninių piniginių lėšų susijusių su pareiškimų rašymu, važinėjimu į ikiteisminio tyrimo įstaigą, dėl ko negavo pajamų tiesioginiame darbe. V. P. ikiteisminio tyrimo metu, atliekant procesiniam veiksmui-akistatai, ikiteisminį tyrimą atliekančios tyrėjos akyse nepagrįstai žemino jį, vadino „alkoholiku“, „girtuokliu“ ir taip sukėlė gan didelius nepatogumus ir vidinius išgyvenimus. Visais šiais išvardintais atvejais V. P. savo veiksmais padarė UAB "B" ir jam, kaip šios bendrovės akcininkui ir žmogui neturtinės žalos. Šie, jos padaryti veiksmai, sunaikino bendrovės įvaizdį ir padarė neigiamą įtaką tolimesnei jos veiklai, bendrovė nebegalėjo vykdyti šios veiklos ir gauti pelno bei iš gauto pelno mokėti mokesčius valstybei. Taip pat sukėlė didelius nepatogumus ir išgyvenimus, kurie įtakojo jo sveikatą bei turėjo įtakos jo normaliam miego rėžimui (t.3, b.l. 31-32).

34Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

35Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad V. P. išteisintina, nes nepadarė jai inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 263 straipsnio 1 dalyje.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyvieji turto pasisavinimo požymiai – 1) patikėto turto ar turtinės teisės pasisavinimas, 2) žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pasisavinimas – BK 183 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise taip padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-499/2012, 2K-92/2012 ir kt.). Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014, 2K-168/2013, 2K-210/2012, 2K-526/2010 ir kt.).

37Svarbu tai, kad BK 183, 184 straipsniuose numatytus nusikaltimus gali padaryti subjektas, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, kurie išplaukia iš straipsnio dispozicijoje nurodyto kaltininko santykio su pasisavinamu (iššvaistomu) turtu. Tai asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jo žinioje. Įgaliojimai turtui ar turtinei teisei kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams.

38Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo dalykas yra patikėtas ar kaltininko žinioje nusikalstamos veikos darymo metu buvęs svetimas turtas ar turtinė teisė. Teismų praktikoje laikoma, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-573/2011).

39Pasisavinti gali būti ir daiktai, kurių apyvarta yra ribota. Nagrinėjamu atveju atsakomybė už daiktų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pasisavinimą yra įtvirtinta BK 263straipsnyje.

40Kaltinamoji V. P. neprisipažino padariusi jai inkriminuotus nusikaltimus ir viso proceso metu tvirtino, kad įmonės medikamentų, medicinos įrankių ir priemonių nepasisavino, jų savo asmeninėms reikmėms tenkinti nenaudojo, kitiems asmenims neperleido. Jai buvo palikta sprendimo teisė dėl vaistų užsakymo, tačiau vaistų užsakymą kontroliavo įmonės direktorius, kuris pasirašydavo sąskaitas-faktūras. Jis apmokėdavo už vaistus, kurie buvo pristatomi į įstaigą. Vaistai buvo atvežti į kabinetą, juos į lentynas ji dėliojo kartu direktoriumi. Nežino, kur dingo vaistai, ji jų neėmė, raktus nuo nuomojamų klinikos patalpų turėjo trys žmonės: direktorius R. V., masažistas R. V. ir ji. Įmonėje seifo laikyti psichotropiniams vaistams nebuvo. Vaistai buvo saugomi nerakinamoje spintoje. Ji klientams užvesdavo medicinines korteles ir išrašydavo kasos-pajamų kvitą. Medicininių medikamentų nefiksuodavo. Ambulatorinėje kortelėje rašydavo, ką naudodavo klientui. Per dieną dirbdavo nedaug, būdavo, kad ir neidavo į darbą, nes nebūdavo klientų. Kitoje darbovietėje tuo metu nedirbo, išblaivinimo paslaugų neteikė. Dirbdama, ar trūksta vaistų, netikrino.

41Vertinant kaltinamajai V. P. pateikto kaltinimo pagrįstumą pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teismui pateiktą medžiagą bei apibendrinant išnagrinėtus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad analizuojant kaltinimo pateiktus įrodymus matyti, kad teismo posėdžio metu apklausti asmenys: liudytojai R. V., R. V., A. J., R. L. neparodė jokių jiems žinomų aplinkybių dėl to, kaip, kada ir kokiu būdu V. P. padarė medikamentų, medicinos įrankių ir priemonių trūkumą klinikoje. Pažymėtina, kad liudytoja A. J. klinikoje buvo tik tada, kai V. P. buvo jau atleista. A. J. teigė, kad su kaltinamąja bendravo vieną kartą, kai ši jai atvežė išrašytus psichotropinius vaistus, tačiau byloje nustatyta, kad vaistai Clonazepamum, Alprazolamum ir Zolpidemi buvo 2016-03-30 pirkti iš UAB „Gintarinė vaistinė“. Liudytojas R. L. dalyvavo atliekant inventorizaciją, tačiau ir atliekant inventorizaciją jo vaidmuo buvo formalus, nes jis, kaip pats pripažino, nesidomėjo atliekamu veiksmu, tuo metu bendravo telefonu, o pati inventorizacija truko neilgai. Liudytojas R. V. nurodė, kad nieko nežino ir nieko negali paaiškinti apie tai, kur buvo laikomi - saugomi medikamentai, vaistai bei kas iš darbuotojų galėjo jais disponuoti. Jam nieko nėra žinoma ir jis nėra matęs, kokius medikamentus, vaistus V. P. naudojo suteikdama paslaugas pacientams, nes nei vieno karto nėra matęs, kad pastaroji būtų turėjusi pacientų. Jis nieko negali papasakoti apie psichotropinių medžiagų "Xanax", "Clonezapam", "Relanium", kurių trūkumas buvo nustatytas atliktos inventorizacijos jam dalyvaujant metu, užsakymus, laikymą, naudojimą. Teigė, kad V. P. kabinetą bet kada galėjo jis bei direktorius atrakinti, be to, V. P. kabinetas buvo bendras tiek jam, tiek jai, t. y. jis buvo kaip pacientų priimamasis. Kaip, kada ir kokiu būdu dingo medikamentai, be to, kokie medikamentai, priėmus V. P. į darbą, buvo UAB "B" ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti ir bendrovės direktorius R. V.. Jis teigė, su V. P. susipažinęs internetu, jiedu susitiko, pabendravo, nutarė imtis medicinos veiklos. V. P. žadėjo pasirūpinti klientais, reklama, licencija, viską nupirkti ir sutvarkyti. Medikamentai buvo užsakomi 2015 m. gruodžio mėnesį, jis pats nesikišo, nes ja pasitikėjo. Nežino kokius vaistus vežė V. P.. Ji gaudavo dėžes ir jas laikė pas save namuose Šiaurės miestelyje. Viskas buvo įsigyta dar prieš nuomą, kadangi reikėjo gauti leidimą. Buvo nupirktas įmonės sveikatos draudimas. 2016 m. kovo ar balandžio mėnesį buvo gautas leidimas verstis šia veikla. Buvo nupirktos spintos, atvežti vaistai. Kai kuriuos vaistus jis žinojo iš darbinės veiklos, nes yra dirbęs policijoje. Apie tai, kad reikia specialios spintos psichotropiniams vaistams, V. P. jam nieko nesakė. Jie nuomojo patalpas su dviem kambariais. Vienu kambariu disponavo kaltinamoji, kitu – masažistas. Kambariai nebuvo rakinami, po juos buvo galima vaikščioti laisvai. Masažistas atsirado 2016-04-01. Jam buvo skirtas kambarėlis. Tie kambariai buvo bendri. V. P. dirbo puse etato. Nustatytomis darbo valandomis į darbą neatvykdavo, todėl buvo fiksuotos pravaikštos. V. P. atleido 2016 m. balandį. Raktų ji negrąžino. Atlikus inventorizaciją paaiškėjo medikamentų, medicinos įrankių ir priemonių trūkumas. Vaistų patikrinime dalyvavo jis, R. V. ir dar vienas asmuo – vadybininkas R. L.. V. P. vaistų patikrinime nedalyvavo. V. P. klausė dėl trūkstamų vaistų, bet ji teigė, kad nežino, kur jie yra. Mano, kad vaistai dingo nuo gruodžio mėnesio. V. P. užsiminėjo blaivinimu, internete talpino tokio pobūdžio skelbimus su tokiomis paslaugomis. R. V. buvo masažuotojas ir jo veiklai medicininių medikamentų nereikėjo. V. P. turėjo tik vieną klientą. Kortelėje tie vaistai, kurie dingo, nebuvo nurodyti.

42Teismas, nagrinėdamas bylą pareikšto kaltinimo ribose, pažymi, kad konstatuojant, jog yra padarytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ar BK 263 straipsnio 1 dalyje numatytas kaltininkui patikėto svetimo turto pasisavinimas, yra būtina nustatyti visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

43V. P. pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 1 dalį esmė yra ta, kad ji, veikdama UAB "B" vardu, laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-03-25 iš UAB „A.“ bei UAB “A.” užsakė prekes – medikamentus, medicinos įrankius ir priemones ir už kurias pagal UAB „A.“ bei UAB “A.” pateiktas sąskaitas atsiskaitė UAB "B" 2016-03-14 priimta į UAB “B.” gydytojos dermatovenerologės pareigas šiuos medikamentus bei įrankius, perėmusi savo žinion, 2016-04-19 atleista iš UAB „B.”, dalies šių medikamentų, medicinos įrankių ir priemonių negrąžino, taip pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį UAB “B.“ priklausantį 241,68 Eur vertės turtą, taip pat ir vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų.

44Nagrinėjant pasisavinimo nusikaltimo subjekto ir dalyko tinkamumo klausimą, pažymėtina, kad V. P. su UAB darbo sutartį sudarė 2016-03-14, o 2016-03-15 pasirašė pareiginę instrukciją, pagal kurią buvo įpareigota racionaliai naudoti medikamentus bei kitas priemones, atsiskaitant už panaudotas priemones ir medikamentus įmonės direktoriui (8.5 p.); priimti iš tiekėjų medikamentus, kitus produktus, kurie reikalingi vykdomai veiklai užtikrinti, apie tai atžymėti jų pateikiamuose dokumentuose ir informuoti įstaigos direktorių (8.7 p.), tinkamai valdyti, naudoti bei disponuoti perduotu bei bendrovės įgytu turtu, atsakyti už tinkamą jo naudojimą ir išsaugojimą (8.9 p.). Iš byloje esančių sąskaitų-faktūrų matyti, kad UAB "B" didžiąja dalį vaistų ir medikamentų iš tiekėjų įsigijo 2015 m. gruodžio – kovo mėnesiais, kai V. P. joje dar nedirbo, jos su minėtu juridiniu asmeniu nesiejo jokie teisiniai santykiai. Sąskaitas už minėtus vaistus apmokėdavo UAB "B" direktorius. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamoji, 2015-03-14 priimta į UAB “B.” gydytojos dermatovenerologės pareigas, UAB "B" įsigytus medikamentus bei įrankius perėmė savo žinion, tačiau byloje nėra tokį perėmimą patvirtinančių objektyvių duomenų. Tiek kaltinamoji, tiek UAB "B" direktorius R. V. teisme nurodė, kad kartu ruošė darbui kabinetą. V. P. paaiškino, kad kartu su direktoriumi dėliojo į lentynas vaistus, jam nurodė, kad vaistai turi būti laikomi specialioje spintoje, tačiau direktorius atsakė, kad tai bus vėliau, nes tam dabar nėra lėšų. R. V. teisme teigė, kad 2016 m. kovo ar balandžio mėnesį gavus leidimą verstis veikla, buvo nupirktos spintos, atvežti vaistai. Teismo posėdžio metu teigė netikrinęs į lentynas dėliojamų vaistų, nesikišęs į tai, nes nėra medikas, nors psichotropinių medžiagų turinčius vaistus žinojo iš ankstesnio darbo, juos vartojo ir jo draugė A. J.. Be to, R. V. iškėlė prielaidą, kad vaistai dingo nuo 2015 m. gruodžio mėnesio. Byloje surinktais duomenimis, išnaudojus visas galimybes, nepavyko nustatyti, kokie konkrečiai vaistai ir medikamentai V. P. buvo patikėti, jai 2015-03-15 pradėjus dirbti UAB "B" gydytoja-dermatovenerologe. Byloje nustatyta, kad gydytojai V. P. dėl jos einamų pareigų UAB "B" specialūs įgalinimai UAB "B" turto atžvilgiu atsirado, po to, kai buvo pasirašyta 2015-03-14 darbo sutartis pagal kurią ji nuo 2015-03-15 pradėjo eiti gydytojos-dermatovenerologės pareigas. Duomenų, kokie konkrečiai vaistai ir medikamentai, priklausantys UAB „B., tuo metu perėjo jos, kaip gydytojos, žinion, nėra. Kaip jau minėta, kaltinamajai inkriminuotų veikų subjektas yra tik tas asmuo, kuriam svetimas turtas yra patikėtas ar yra jo žinioje. Tuo pačiu, turto, kuris nėra BPK 183 straipsnio dalykas, pasisavinimas negali būti kvalifikuotas pagal BK 183 straipsnį.

45Iš byloje esančių sąskaitų-faktūrų matyti, kad po kaltinamosios įdarbinimo UAB "B" iš kaltinime nurodytų medikamentų buvo įsigyti 2 vnt. vaistų Xanax, kurių bendra vertė 48,86 Eur (pagal minėtą sąskaitą-faktūrą prekes priėmė slaugytoja N. I., teigusi, kad juos perdavė V. P.). Minėti vaistai buvo patikėti V. P. dėl jos einamų pareigų. Vertinant šią V. P. veiką, pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog UAB "B" nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos laikyti vaistus, turinčius veikliųjų medžiagų įtrauktų į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ patvirtintą III sąrašą. Pagal „Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo“ 28 p. vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, įrašytų į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų III sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (Žin., 2000, Nr. 4-113), laikomi vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių vaistų ir vaistinių medžiagų laikymo patalpų ligoninių vaistinėse reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 275 (Žin., 2000, Nr. 44-1276), III dalimi „Psichotropinių vaistų ir vaistinių medžiagų laikymo patalpos“. Minėtame norminiame akte nurodyta, kad psichotropiniai vaistai ir vaistinės medžiagos turi būti laikomos pašaliniams asmenims neprieinamoje patalpoje (4 p.), psichotropiniai vaistai ir vaistinės medžiagos turi būti laikomos metalinėje užrakinamoje spintoje arba seife (6 p.).

46Vertinant aptartas aplinkybes, atsižvelgus į laikotarpiu nuo 2016-03-15 iki 2016-04-19 įsigytų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, kiekį ir vertę (dvi pakuotės, kurių bendra vertė 48,86 Eur), tai, kad klinikoje nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, įrašytų į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų III sąrašą, laikymui, teismas daro išvadą, kad padaryta veika nėra tokio pavojingumo laipsnio, kuris leistų kaltinamosios atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o baudžiamoji teisė yra ultima ratio, t. y. paskutinė teisnių gėrių apsaugos priemonė.

47Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB "B" medikamentai buvo ne tik laikomi nerakinamose spintose, o kai kurie buvo šaldytuve, priklausančiame kitai įstaigai. Be to, nuo patalpų, kuriose buvo saugomi medikamentai, raktus turėjo trys asmenys (kaltinamoji, direktorius R. V. bei masažistas R. V.), klinikoje, nors ir nedažnai, bet lankėsi klientai. Tokios aplinkybės neleidžia atmesti prielaidos, kad dėl V. P., kaip UAB "B" gydytojai patikėtų UAB "B" vaistų trūkumo galėjo būti atsakingi ir kiti asmenys, tuo labiau, kad pati V. P. klinikoje lankėsi retai (tai patvirtina ir R. V.), o nuo 2016-04-12 iki 2016-04-18 jos darbo vietoje nebuvo, tai užfiksuota 2016-04-18 direktoriaus įsakyme atleisti V. P. iš darbo dėl pravaikštų nuo 2016-04-19. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą pasisakęs, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Be to, pažymėtina, jog vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

48Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl BK 183 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų nurodoma, kad patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė (pvz., slapstėsi), trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2007, 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad V. P. po to, kai revizijos aktu buvo konstatuotas medikamentų, medicinos įrankių ir priemonių likutis, imtųsi veiksmų, kurie būtų apsunkinę UAB "B" galimybes siekti žalos atlyginimo civilinės teisės priemonėmis.

49Atsižvelgus į visa tai, kas aukščiau paminėta, darytina išvada, kad byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nenustatyta, kad kaltinamoji V. P. padarė veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 263 straipsnio 1 dalyje, todėl ji išteisintina BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

50Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, UAB "B" bei R. V. civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

51Kaltinamajai V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

52Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD-R gautas iš antstolio I I. G. paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

53Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 straipsniais,

Nutarė

54V. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

55V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

56UAB "B" bei R. V. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

57Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

58Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.... 3. 1) 2013-11-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos... 4. kaltinama nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalyje, 263 straipsnio 1... 5. Teismas... 6. V. P. buvo kaltinama tuo, kad veikdama UAB "B" (įm. kodas ( - )) vardu,... 7. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. P. savo kaltės nepripažino ir... 8. Atsakydama į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus V. P. nurodė, kad... 9. R. V. papasakotos įvykio aplinkybės melagingos, o būtent, kad atidaryti... 10. Teismo posėdžio metu 2018-05-17 kaltinamoji V. P. atsakydama į teisėjos ir... 11. Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo UAB "B" atstovas R. V. paaiškino,... 12. Atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus R. V. nurodė, kad... 13. Registratūroje būdavo viena mergaitė. S. – patalpų savininko žmona,... 14. Atėjus į jų įstaigą, pirmiausia buvo įeinama į registratūrą, tačiau... 15. Masažuotojo darbo pradžia būdavo kartu su juo, ateidavo ir laukdavo V. P.,... 16. Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. paaiškino, kad viskas buvo labai... 17. Atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus R. V. nurodė, kad buvo... 18. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l.... 19. Teismo posėdžio metu liudytoja A. J. paaiškino, kad kaltinamąją yra... 20. Atsakydama į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus A. J. nurodė, kad... 21. Teismo posėdžio metu R. L. paaiškino, kad yra Ukrainos pilietis, tačiau... 22. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta... 23. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta... 24. Teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinti liudytojos N. I.... 25. 2017-12-13 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta R. V. pateikta... 26. Ikiteisminio tyrimo metu iš UAB „Gintarinė vaistinė“ gauti 2016-03-30... 27. Tyrimo metu iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos... 28. UAB „A.“ 2017-04-20 Nr. R-562 rašto duomenimis nustatyta, kad V. P.... 29. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu 2016 m. balandžio 18 d.... 30. UAB "B" direktoriaus R. V. 2006-04-18 įsakymu Nr. 6 nustatyta, kad nuo 2016 m.... 31. UAB "B" medikamentų ir medicinos priemonių inventorizacijos 2016 m.... 32. UAB "B" įm. kodas ( - ), ( - ), Vilnius, pareiškė 241,68 Eur civilinį... 33. Civilinio ieškovo UAB "B" akcininkas R. V. pareiškė 3000 Eur civilinį... 34. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados... 35. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą,... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios... 37. Svarbu tai, kad BK 183, 184 straipsniuose numatytus nusikaltimus gali padaryti... 38. Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo dalykas yra patikėtas ar kaltininko... 39. Pasisavinti gali būti ir daiktai, kurių apyvarta yra ribota. Nagrinėjamu... 40. Kaltinamoji V. P. neprisipažino padariusi jai inkriminuotus nusikaltimus ir... 41. Vertinant kaltinamajai V. P. pateikto kaltinimo pagrįstumą pagal ikiteisminio... 42. Teismas, nagrinėdamas bylą pareikšto kaltinimo ribose, pažymi, kad... 43. V. P. pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 1... 44. Nagrinėjant pasisavinimo nusikaltimo subjekto ir dalyko tinkamumo klausimą,... 45. Iš byloje esančių sąskaitų-faktūrų matyti, kad po kaltinamosios... 46. Vertinant aptartas aplinkybes, atsižvelgus į laikotarpiu nuo 2016-03-15 iki... 47. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB "B" medikamentai... 48. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl... 49. Atsižvelgus į visa tai, kas aukščiau paminėta, darytina išvada, kad... 50. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, UAB "B" bei R. V.... 51. Kaltinamajai V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 52. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD-R... 53. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 54. V. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183... 55. V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 56. UAB "B" bei R. V. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.... 57. Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su... 58. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus...