Byla 2K-148/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. gruodžio 10 d. padaryto UAB „XXXX“ turto pasisavinimo iš V. J. individualios įmonės) 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. gruodžio 21 d. padaryto UAB „XXXX“ turto pasisavinimo iš A. S. ir K. B. įmonių) 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. gruodžio 28 d. padaryto UAB „XXXX“ turto pasisavinimo iš UAB „AAA“, V. J. individualios įmonės) 30 MGL (3200 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. L. paskirta galutinė bausmė - 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

3Iš nuteistojo E. L. civiliniam ieškovui UAB „XXXX“ priteista 11 962,55 Lt turtinei žalai atlyginti.

4Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo E. L. apeliacinis skundas.

5Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla ir išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimo,

Nustatė

6E. L. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „XXXX“ vairuotoju–ekspeditoriumi ir būdamas materialiai atsakingas, 2007 m. gruodžio 10 d. 10.55 val. V. J. individualios įmonės patalpose, esančiose Šiauliuose, ( - ), pagal 2007 m. gruodžio 10 d. krovinio važtaraštį serija JAN Nr. 51 paėmė septyniolika UAB „XXXX“ priklausančių 30 1 talpos statinių ir jų nepristatė į UAB „XXXX“ sandėlį, esantį Šiauliuose, Liejyklos g. 6. Taip E. L. pasisavino jam patikėtą UAB „XXXX“ turtą už 5 950 Lt.

7Be to, E. L. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „XXXX“ vairuotoju–ekspeditoriumi ir būdamas materialiai atsakingas, 2007 m. gruodžio 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, A. S. įmonės patalpose, esančiose Šiauliuose, ( - ), pagal 2007 m. gruodžio 21 d. taros grąžinimo aktą paėmė UAB „XXXX“ priklausančias dvi 50 1 talpos statines bei 2007 m. gruodžio 21 d., nenustatytu laiku, K. B. įmonės patalpose, esančiose Šiauliuose, ( - ), pagal 2007 m. gruodžio 21 d. taros grąžinimo aktą paėmė UAB „XXXX“ priklausančias dvi 50 1 talpos statines ir jų nepristatė į UAB „XXXX“ sandėlį, esantį Šiauliuose, ( - ). Taip E. L. pasisavino jam patikėtą UAB „XXXX“ turtą už 1 600 Lt.

8E. L. nuteistas ir už tai, kad, dirbdamas UAB „XXXX“ vairuotoju–ekspeditoriumi ir būdamas materialiai atsakingas, 2007 m. gruodžio 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, UAB „AAA“ patalpose, esančiose Šiauliuose, Vilniaus g. 213, pagal 2007 m. gruodžio 28 d. krovinio važtaraštį Nr. 0040673 ir 2007 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą ARK Nr. 02252 paėmė UAB „XXXX“ priklausančią vieną 30 1 talpos, dvi 50 1 talpos statines, tris dėžes, 72 butelius ir 2007 m. gruodžio 28 d. 13.43 val. V. J. individualios įmonės patalpose, esančiose Šiauliuose, ( - ), pagal 2007 m. gruodžio 28 d. krovinio važtaraštį serija JAN Nr. 55, paėmė UAB „XXXX“ priklausančias aštuonias 30 1 ir vieną 50 1 talpos statines ir jų nepristatė į UAB „XXXX“ sandėlį, esantį Šiauliuose, ( - ). Taip E. L. pasisavino jam patikėtą UAB „XXXX“ turtą už 4 412,55 Lt.

9Kasaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti.

10Kasatorius mano, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas nepagrįstai, nes tarp jo ir UAB „XXXX“ buvo sutartiniai santykiai dėl materialinės atsakomybės. Tai patvirtina ir byloje esantis dokumentas, iš kurio matyti, kad, 2008 m. sausio 15 d. nuteistajam išeinant iš darbo, ant atleidimo lapelio pasirašė UAB „XXXX“ sandėlininkės D. Ž. ir V. K., kurios jo darbe trūkumų nerado, todėl jam buvo išmokėtas atlyginimas ir kitos išmokos be atskaitymų. Statinių trūkumas pastebėtas 2008 m. gegužės 12 d., t. y. po keturių mėnesių, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad UAB „XXXX“ patikrinimai atliekami kasmet, kalendorinių metų pabaigoje, t. y. iki nuteistojo išėjimo iš darbo 2008 m. sausio 15 d. Apklausiama kaip liudytoja A. T. parodė, kad, nuteistajam išeinant iš darbo, buvo paduotas pasirašyti grąžintų į sandėlius prekių (taros pirkimo) dokumentų registracijos žurnalas. Todėl kasatorius mano, kad dėl trūkumų ir žalos, atsiradusios dėl jo kaltės vykdant tiesiogines pareigas, turėjo būti sprendžiama civilinio proceso tvarka.

11Nuteistasis pažymi, kad bylos tyrimo ir nagrinėjimo procese nenustatyta, jog 30 tuščių statinių jis pasisavino, kaip tai numatyta BK 183 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Byloje nėra įrodymų, kad 30 alaus statinių jis panaudojo savo reikmėms, nes jis neturėtų kur šias panaudoti. Nuteistojo manymu, jei būtų įrodyta, kad statines jis pavogė, jo veika turėjo būti kvalifikuota kaip vagystė. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 183 straipsnio 1 dalį.

12Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad grindžiant kaltinimą dėl svetimo turto pasisavinimo jis buvo kaltinamas ir dokumento, t. y. krovinio važtaraščio JAN Nr. 51, suklastojimu. Tačiau šį kaltinimą paneigė 2008 m. spalio 14 d. specialisto išvada Nr. 11Š-2O4(O8). Analogiška situacija ir kituose jam inkriminuotų kaltinimų epizoduose, kuriuose pagal sąskaitas-faktūras ir važtaraščius neaišku kas paėmė statines. Nuteistojo teigimu, nurodytose įmonėse niekas nemato, kas atveža prekes, ir kad ne tam pačiam asmeniui išduodama tara. Tai patvirtina faktą, kad tarą iš prekybos įmonių galėjo paimti bet kas, o jis nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė. Todėl UAB „XXXX“ turėjo minėtoms įmonėms pateikti ieškinius. Kasatorius pažymi, kad ši aplinkybė buvo patvirtinta UAB „XXXX“ darbuotojų Šiaulių miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. ( - ). Šio teismo sprendime nurodoma, kad ieškovas UAB „XXXX“ pripažino, jog taros grąžinimo aktai būdavo surašomi laisva forma, griežtos tvarkos nebuvo nusistatę, būdavo, kad pasirašoma ant paprasto lapo, o ne ant blanko. Aktai neatitinka visų rekvizitų, kurie būtini pagal buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą ir sutartis, ant aktų pasirašė ne jų vairuotojas, o tai yra esminis dalykas. Ieškinys šioje byloje buvo atmestas.

13Kartu nuteistasis pažymi, kad pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. susitarimo prie tiekimo sutarties Nr. 02-398 tarp UAB „XXXX“ ir UAB „LLLLL“ 2.8.4 punktą, pirkėjui negrąžinus užstatinės taros, tiekėjas parduoda pirkėjui šią tarą užstatine kaina. Pirkėjas šią sąskaitą apmoka per dvi darbo dienas. Šioje sutartyje nurodoma, kad statinės yra tiekėjo nuosavybė, pagal pridėtą susitarimą - UAB „LLLLL“ nuosavybė. Tai, kad taros savininkas yra alaus tiekėjas ir kaip vertinama tara bei kaip vykdomas apmokėjimas už tarą, patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-545/2011. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad UAB „LLLLL“ pateikė sąskaitą UAB „XXXX“ apmokėti už negrąžintą užstatinę tarą arba kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl nesugrąžintos užstatinės taros, taip pat kad UAB „XXXX“ už negrąžintą tarą apmokėjo UAB „LLLLL“ 11 962,55 Lt ir patyrė tokius nuostolius. Byloje nėra duomenų, apie likutinę taros vertę, t. y. ar jos vertė užstatinė, ar ji bevertė. Todėl kasatorius mano, kad teismas nepagrįstai tenkino civilinį ieškinį ir priteisė iš jo 11 962,55 Lt UAB „XXXX“ naudai. Priešingai, iš 2008 m. birželio 19 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. E440117, kurioje pardavėjas UAB „LLLLL“, o pirkėjas UAB „XXXX“, už užstatinę tarą nemokėta nė lito. Tai patvirtina, jog dalis teikiamos taros buvo bevertė ir sąskaitose ji nebuvo įkainojama.

14Kasatoriaus nuomone, teismai byloje priimdami jam apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Nuteistasis teigia, kad pirmiau paminėti įrodymai patvirtina, jog jam inkriminuotas kaltinimas nepagrįstas, nes jis nuteistas remiantis tik UAB „XXXX“ pareiškime nurodytomis prielaidomis, kad neva pasisavino 30 tuščių statinių, nesant įrodymų, kurie pagrindžia jo kaltumą. Neįrodyta, kad nuteistasis, siekdamas pasisavinti statines, klastojo važtaraščius, nes tai paneigė specialisto išvada. Nors UAB „XXXX“ pateikti aktai neatitinka buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme ir sutartyse keliamų reikalavimų ir nenustatyta, kas pasirašė ant sąskaitų, tačiau nuteistas kasatorius. Nenustatyta, kad tara priklausė UAB „XXXX“, kokia jos likutinė vertė, todėl civilinis ieškinys nepagrįstas. Liudytoja A. T. parodė, kad, nuteistajam išeinant iš darbo, buvo paduotas pasirašyti grąžintų į sandėlius prekių (taros pirkimo) dokumentų registracijos žurnalas, o tai patvirtina, kad UAB „XXXX“ netinkamai vykdoma buhalterinė vertybių apskaita, kitaip nubūtų pagal susitarimą praleidžiami 14 dienų užskaitinės taros grąžinimo terminai.

15Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne įrodymais, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka, o prielaidomis apie tai, kad jis negrąžino taros į UAB „XXXX“ sandėlį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti šį nuosprendį, netinkamai taikė BK ir BPK normas.

16Atsiliepimu į nuteistojo E. L. kasacinį skundą civilinis ieškovas UAB „XXXX“ prašo šį skundą atmesti.

17Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog esant su juo sudarytai materialinės atsakomybės sutarčiai, jo ir UAB „XXXX“ ginčas turėjo būti sprendžiamas civiline tvarka, nes byloje nustatyti visi BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Be to, remiantis teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012), pasisavinus svetimą turtą tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

18Civilinio ieškovo nuomone, nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai, kad minėta tara nėra UAB „XXXX“ nuosavybė, kad neįrodyta jos vertė ir todėl civilinis ieškinys iš jo priteistas nepagrįstai. Atsiliepime pažymima, kad nuteistojo pasisavintas turtas yra užstatinė tara, kuri ieškovui priklausė patikėjimo teise ir jis atsakingas už tarą tiekėjui. Taros vertė nustatyta remiantis byloje esančiomis PVM sąskaitomis-faktūromis, krovinio važtaraščiais, taros gražinimo aktais. Nuteistasis, dirbdamas vairuotoju-ekspeditoriumi, puikiai tai žinojo, nes kiekvieną dieną matė minėtus dokumentus ir taros verte neabejojo, kol nebuvo pareikštas civilinis ieškinys. Kartu civilinis ieškovas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis pasisavino tik didžiausios vertės tarą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „XXXX“ užstatinę tarą valdo patikėjimo teise, jos vertė yra pastovi ir nekinta, o bendrovė yra įsipareigojusi tiekėjui atlyginti taros kainą jų negražinimo ar praradimo atvejais užstatinė verte.

19Atsiliepimu į nuteistojo E. L. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo skundą atmesti.

20Prokuroras nurodo, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria, todėl nenagrinėtini nuteistojo E. L. kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu.

21Atsiliepime pažymima, kad nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kuriais BPK 20 straipsnio kontekste ginčijamas byloje surinktų įrodymų pakankamumas. Pirmosios instancijos teismas E. L. kaltę grindė liudytojų D. G., D. Ž., D. S., M. K., R. V., R. D., J. S. parodymais, taip pat nuteistojo E. L. darbo sutartimi, materialinės atsakomybės sutartimis, pareiginiais nuostatais, kuriuose nurodomos kasatoriaus pareigos ir atsakomybė, taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, krovinių važtaraščiais ir kitais dokumentais, kuriuose užfiksuota, kad E. L. paėmė UAB „XXXX“ tarą iš A. S. ir K. B. įmonių, UAB „AAA“, V. J. individualios įmonės. Prokuroro teigimu, prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir kitų byloje nustatytų aplinkybių nėra, o tai, kad įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėjo nuteistasis, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi abejonių nekeliančiais liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus.

22Kartu prokuroras pažymi, kad nepaisant kasatoriaus teiginių apie tai, jog apeliacinės instancijos teismas palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį netinkamai taikė BK ir BPK normas, jis konkrečiai neįvardijo, kokie pažeidimai buvo padaryti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys leidžia spręsti, kad joje išsamiai pasisakyta dėl E. L. apeliacinio skundo argumentų, todėl nuteistojo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas tinkamai.

23Dėl paminėtų aplinkybių prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. L. kaltu ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą ir pagrįstai jį atmetė.

24Kasacinis skundas atmestinas.

25Dėl įrodymų vertinimo ir BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo

26Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šios priežasties kasatoriaus argumentai apie tai, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog jam su bendrove nutraukiant darbo santykius jo darbe nerasta trūkumų, kad liudytoja A. T. parodė, jog jam išeinant iš darbo buvo paduotas pasirašyti grąžintų į sandėlius prekių (taros pirkimo) dokumentų registracijos žurnalas, jog nėra įrodymų, kad alaus statines jis panaudojo savo reikmėms, kad, pagal bylos duomenis, Šiaulių miesto apylinkės teismui išnagrinėjus civilinę bylą dėl minėtos taros, buvo atmestas bendrovės civilinis ieškinys, taip pat kiti su įrodymų vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu susiję kasacinio skundo argumentai nenagrinėtini.

27Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad šioje byloje nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymius teismai nustatė laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant nuteistojo E. L. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį klausimą, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių.

28BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012 ir kt.).

29Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes šioje byloje baudžiamasis įstatymas nuteistojo E. L. veikai pritaikytas tinkamai. Bylos medžiaga suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad E. L., dirbdamas UAB „XXXX“ vairuotoju–ekspeditoriumi ir būdamas materialiai atsakingas, iš A. S. įmonės, V. J. individualios įmonės, UAB „AAA“ ir K. B. įmonės paėmė UAB „XXXX“ priklausančią bendros 11 962,55 Lt vertės užstatinę tarą (statines) ir ją pasisavino. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė apkaltinamajame nuosprendyje, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, nešališkai ir išsamiai, vadovaudamasis įstatymu įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Nuteistojo E. L. kaltę pirmosios instancijos teismas grindė nuteistojo darbo ir materialinės atsakomybės sutartimis, UAB „XXXX“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais. Šiais rašytiniais įrodymais teismas pagrįstai nustatė, kad minėtos UAB „XXXX“ priklausiusios statinės nuteistajam E. L. buvo svetimas turtas, kuris jo žinioje buvo patikėjimo teise. Liudytojų D. G., D. Ž. ir D. S., civilinio ieškovo atstovės K. B. parodymais teismas nustatė bendrovei priklausiusios taros išvežimo ir parvežimo tvarką. Be to, pirmiau minėtų, taip pat liudytojų R. V., M. K., R. S. (D.), J. S. parodymais, o kartu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais (krovinio važtaraščiais, taros grąžinimo aktų kopijomis, PVM sąskaitomis-faktūromis), taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, kuriuose užfiksuota, kad liudytojai M. K., R. V., J. S. atpažino E. L., kuris vežė užsakytas prekes iš UAB „XXXX“, teismas nustatė, kad iš kaltinime nurodytų įmonių statines paėmė būtent E. L. ir jų nepristatė į UAB „XXXX“ sandėlį. Pažymėtina ir tai, kad teismas motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, atmetė E. L. parodymus apie tai, kad jis taros iš V. J. įmonės nevežė, kad visada paimdamas tarą pasirašydavo, uždėdavo antspaudą, kad važtaraščius pasirašė kiti asmenys ir kt. Teismas iš esmės konstatavo, kad tokie nuteistojo parodymai prieštaringi, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, o priešingai – juos paneigia. Taigi pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, įpareigojančių apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir išdėstyti motyvus, kuriais atmetami kiti įrodymai. Tokią įrodymų analizę teismas skundžiamame nuosprendyje atliko, nuteistojo E. L. kaltę grindė ne prielaidomis, o teismo posėdyje ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, pateikė jų visumos analizę, pakankamumo, patikimumo ir leistinumo aspektais susiedamas įrodymus į vientisą loginę grandinę, leidusią susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl E. L. kaltumo, jam padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

30Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą itin išsamiai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų vertinimo bei faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir konstatavo, kad E. L. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, kurie nustatyti laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų ištirtais ir įvertintais įrodymais. Šis teismas kartu pateikė išsamius atsakymus į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, tarp jų ir į teiginius dėl E. L. pripažinimo BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu, dėl padarytos veikos kvalifikavimo, dėl paskirtos bausmės bei civilinio ieškovo pateikto ieškinio išsprendimo ir kt.

31Su tokiomis žemesnių teismų išvadomis nėra pagrindo nesutikti, todėl konstatuotina, kad teismai, darydami išvadą dėl nuteistojo E. L. kaltumo padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo E. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, todėl keisti ar naikinti šias teismų nuosprendžių dalis nėra teisinio pagrindo. Kartu konstatuotina, kad, nustačius nuteistojo E. L. veikoje visus BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, nėra pagrindo svarstyti apie jo veikos kvalifikavimą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip vagystę arba kaip iš materialinės atsakomybės sutarties kylančius civilinius teisinius santykius, kurie turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

32Dėl civilinio ieškinio

33Kasatoriaus nuomone, teismai byloje nepagrįstai patenkino civilinio ieškovo UAB „XXXX“ civilinį ieškinį, nes su ieškiniu susijusius įrodymus vertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus, be pagrindo nustatė, kad tara (statinės) priklausė UAB „XXXX“, neišsiaiškino šios taros likutinės vertės.

34Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys – turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „XXXX“ šioje byloje pripažinta civiliniu ieškovu ir ši bendrovė byloje pareiškė 11 962,55 Lt dydžio civilinį ieškinį bendrovės patirtai turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ieškinys tenkintas visiškai ir civiliniam ieškovui UAB „XXXX“ iš nuteistojo E. L. priteista jo nusikalstama veika padaryta 11 962,55 Lt turtinė žala. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo gana paviršutiniškai, tačiau šį nuosprendžio trūkumą visiškai ištaisė apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Šis teismas pateikė išsamius motyvus dėl civilinio ieškinio įrodytumo. Priešingai nei kasaciniame skunde nurodo nuteistasis, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti ir aptarti bylos įrodymai, patvirtinantys padarytos žalos dydį (2008 m. gegužės 12 d. Nuostolių apskaičiavimo pažyma, 2008 m. liepos 2 d. civilinis ieškinys, 2008 m. lapkričio 12 d. patikslintas civilinis ieškinys), nurodyta, kuo remiantis ir kokiu būdu nustatyta ši žala. Be to, nutartyje įvertinti ir pateikti UAB ,,XXXX“ susitarimai su jų tiekėjais ir kiti įrodymai, patvirtinantys, kad turtas, kurį neteisėtai pasisavino E. L., buvo užstatinė tara, kurioje civilinis ieškovas tiekdavo gėrimus klientams, o jie grąžindavo tiekėjui tuščią tarą. Remdamasis pirmiau nurodytais įrodymais, taip pat įvertinęs taros būklę, talpą, tinkamumą naudoti, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB ,,XXXX“ turtą, kurį pasisavino apeliantas, valdė teisėtai patikėjimo teise ir ją pasisavinus bendrovės darbuotojui E. L. patyrė tiesioginių nuostolių, nes pagal sutartį turi sumokėti užstatinę kainą už prarastą tarą tiekėjui UAB ,,LLLLL“, kuri civilinio ieškinio byloje nereiškė. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad UAB ,,XXXX“ yra tinkamas civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje.

35Su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti, jos atitinka įstatymo reikalavimus, todėl kasacinio skundo teiginiai dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio yra nepagrįsti.

36Darytina bendra išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų nuosprendžio ir nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų šiuos teismų sprendimus naikinti.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

38Nuteistojo E. L. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš nuteistojo E. L. civiliniam ieškovui UAB „XXXX“ priteista 11 962,55 Lt... 4. Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla ir išklausiusi... 6. E. L. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „XXXX“... 7. Be to, E. L. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „XXXX“... 8. E. L. nuteistas ir už tai, kad, dirbdamas UAB „XXXX“... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 10. Kasatorius mano, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas nepagrįstai,... 11. Nuteistasis pažymi, kad bylos tyrimo ir nagrinėjimo procese nenustatyta, jog... 12. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad grindžiant kaltinimą dėl svetimo... 13. Kartu nuteistasis pažymi, kad pagal 2002 m. rugsėjo 2 d. susitarimo prie... 14. Kasatoriaus nuomone, teismai byloje priimdami jam apkaltinamąjį nuosprendį... 15. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių kasatorius mano, kad pirmosios instancijos... 16. Atsiliepimu į nuteistojo E. L. kasacinį skundą civilinis ieškovas UAB... 17. Atsiliepime nurodoma, kad nepagrįstas kasatoriaus teiginys, jog esant su juo... 18. Civilinio ieškovo nuomone, nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai, kad minėta... 19. Atsiliepimu į nuteistojo E. L. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 20. Prokuroras nurodo, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos... 21. Atsiliepime pažymima, kad nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kuriais BPK... 22. Kartu prokuroras pažymi, kad nepaisant kasatoriaus teiginių apie tai, jog... 23. Dėl paminėtų aplinkybių prokuroras mano, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Kasacinis skundas atmestinas.... 25. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo... 26. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus... 27. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu,... 28. BK 183 straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai... 29. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes šioje byloje baudžiamasis... 30. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 31. Su tokiomis žemesnių teismų išvadomis nėra pagrindo nesutikti, todėl... 32. Dėl civilinio ieškinio... 33. Kasatoriaus nuomone, teismai byloje nepagrįstai patenkino civilinio ieškovo... 34. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 35. Su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo... 36. Darytina bendra išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų nuosprendžio ir... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 38. Nuteistojo E. L. kasacinį skundą atmesti....