Byla 1-133-805/2020

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei, kaltinamajam T. G., jo gynėjui advokatui S. Z., nedalyvaujant nukentėjusiajam E. K.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, įgijęs statybininko specialybę, iki sulaikymo pagal Europos arešto orderį dirbo užsienyje statybose, teistas:

31. 2013 m. vasario 25 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir tęsti mokslą;

42. 2013 m. kovo 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių terminui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą;

53. 2013 m. spalio 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei tęsti mokslą;

64. 2013 m. spalio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą. 2014 m. sausio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu atidėtas 3 metų laikotarpiui;

75. 2013 m. gruodžio 5 d. Prienų rajono apylinkės nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą. 2014 m. kovo 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., ir tęsti mokslą;

86. 2014 m. kovo 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 6mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 10 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7val. ir tęsti mokslą;

97. 2014 m. gegužės 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę elgesio apribojimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei tęsti mokslą;

108. 2015 m. gegužės 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2015 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu atidėtas 2 metams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programose ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

11kaltintas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

12284 straipsnyje, 146 straipsnio 2 dalyje bei 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

13Teismas

Nustatė

14Kaltinamasis T. G. 2017 m. birželio 11 d. apie 19 val. viešojoje vietoje – ( - ), veikdamas bendrai su M. Č. ir R. J., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. tyčia spyrė nemažiau du kartus nukentėjusiajam E. K. į kairį šoną ir taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies kaušelio srityje, kairės akies apatiniame voke, kaktos vidurinėje dalyje, dešinės akies apatiniame voke, nugaros vidurinėje dalyje stuburo projekcijoje, nugaros dešinėje pusėje, juosmens kairėje pusėje, kryžkaulio projekcijoje, kairio žasto srityje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje II delnakaulio projekcijoje, dešinės blauzdos srityje, kairės blauzdos srityje, odos nubrozdinimu kairio smilkinio srityje, muštine žaizda kairio skruosto srityje ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

15Be to, T. G. neteisėtai atėmė kitam žmogui laisvę, t. y. 2017 m. birželio 11 d. apie 19.20 val. ( - ), viešojoje vietoje, po to, kai tuo pat metu, toje pačioje vietoje jis, E. K., R. J. ir M. Č. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. K. sveikatą, veikdamas bendrai su E. K. ir R. J. įkėlė nukentėjusįjį į automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. ( - ) bagažinę, E. K. nuvežus E. K. į mišką, esantį ( - ), tenai nukentėjusįjį E. K. išlaipino iš automobilio, tokiais savo veiksmais neteisėtai atėmė žmogui laisvę.

16Kaltinamasis T. G. teismo posėdyje kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad viskas įvyko 2017 m. birželio mėnesį, kiek atsimena buvo mieste, netoli teniso kortų, adreso nepamena, o paskui miške kartu su žmonėmis, kurių pavardės parašytos kaltinamajame akte. Kiek prisimena buvo blaivus. Tiksliai nepamena kas įtakojo nusikalstamą veiką, mano, kad tiesiog nenorėjo išsiskirti iš kitų ir darė tai, ką daro kiti. Tuo metu buvo draugai tie asmenys, su kuriais kartu veikė, bet dabar gali juos įvardinti tik pažįstamais. Patikino, kad su jais nebendrauja apie trejus metus, nes jie darė neigiamą įtaką. Parodė, kad trejus metus buvo išvykęs. Su nukentėjusiuoju E. K. nebuvo jokių santykių, kažkada mokėsi vienoje mokykloje, A. K., šio brolį, irgi žino. Dėl ko prasidėjo konfliktas su K. tą sykį nepamena. Jie visą laiką su K. nesutardavo, tiesiog nebendravo. Nelabai atsimena kas sumanė išsikviesti K., kas pasiūlė vežti jį į mišką, nežino, tiesiog važinėjo ir viskas labai greitai gavosi. Parodė kuomet prie teniso kortų mušė K., pats tenai jokių žmonių nematė, už kokių 200 metrų nuo tos vietos yra du daugiabučiai. Paaiškino, kad priėjimas prie teniso kortų laisvas, galima laisvai bet kam prieiti. Tenai galima žaisti tenisą, futbolą, ten laisvai gali bet kokie žmonės eiti. Sudavė K., kiek prisimena, smūgius koja. Pripažįsta, kad spyrė du kartus koja K. į šoną, tik koja spyrė, kitais daiktais nesudavė. Sutinka, kad toks elgesys galėjo žmonėms sukelti pasipiktinimą, galėjo žmones šokiruoti. Savo elgesį vertina blogai, nesididžiuoja tokiu poelgiu. Po įvykio iš karto apklaustas nebuvo. Yra praėję trys metai po įvykio, todėl ne viską atsimena, buvo davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jų nekeičia. Po to bendrai visi K. įkėlė į automobilį. Nepamena kodėl įkėlė jį į mašiną. Į mišką važiavo trise, jis, E. ir R.. Važiavo baltu Opel markės automobiliu, jį vairavo E.. Nepamena ar K. priešinosi kai vežė į mišką. Parodė, kad prie teniso kortų įspyrė du kartus, pripažįsta, kad miške taip pat įspyrė K.. Nepamena K. būsenos po viso to. Sužalojimų nesimatė. Labai trumpas momentas buvo kai suvaržyta K. laisvė. Nepamena kaip viskas baigėsi, ar kas sutrukdė, ar patys viską baigė. Viskas vyko per pusvalandį, o gal trumpiau.

17Dalyvavo trise nusikalstamoje veikoje, jie taip pat prisipažino, kad K. sudavė smūgius. Taip išeina, kad paskutinėje veikoje Č. nedalyvavo. Kaltinamasis patikino, kad nuo nieko nesislėpė, buvo jau nuo seniai suplanavęs išvykti į užsienį užsidirbti. Nemanė, kad dėl to K. kreipsis į policiją, nes patys K. su peiliai ne vieną yra sužaloję. Kaltinamasis nurodė, kad K. iki tol jo asmeniškai sužalojęs nebuvo. Jis pats ne kartą yra muštas, tačiau pats dėl to niekada nėjo į policiją ir nerašė pareiškimų. Su nukentėjusiu nebendravo nuo nusikalstamos veikos padarymu. Jeigu jis būtų salėje, jo atsiprašytų, galbūt jam atleistų.

18Neatsimena kokiu tikslu viskas buvo daroma, daugiau detalių nepamena, nes paėjęs didelis laiko tarpas. Jį įtakojo bandos jausmas, darė viską, ką darė kiti, nenorėjo išsiskirti. Tokį savo poelgį vertina blogai, tai vaikiškas mąstymas. Jo mąstysena per trejus metus pasikeitė. Daugiau ateityje nedarys tokių dalykų, daugiau nereikės nei teisme, nei policijoje susitikti. Pasikeitė požiūris, nori dirbti, sukurti šeimą. Kiek jam yra žinoma jo bendražygiai yra nuteisti.

19Teigia, kad į užsienį išvyko kai elgesio apribojimo bausmė jau buvo pasibaigusi. Tada ir suplanavo kelionę į užsienį. 2017 m. birželio mėnesio 12 d. išvyko į užsienį, t .y. sekančią dieną po nusikalstamos veikos išvyko. Kaltinamąjį ikiteisminiame tyrime pirmą kartą apklausė kai buvo parskraidintas į Lietuvą, anksčiau jokie procesiniai veiksmai su juo šioje byloje atlikti nebuvo.

20Kaltinamasis T. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau dėl praėjusio laiko tarpo nuo nusikalstamos veikos iki šiol, gerai visko nepamena, todėl prašo vadovautis jo apklausa, atlikta ikiteisminiam tyrime.

21Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis juos patvirtino, teigdamas, kad kiek tuose parodymuose yra užfiksuota, tiek ir atsimena.

22Apklausus 2019 m. lapkričio 16 d. T. G. įtariamuoju, jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su jam pareikštu pranešimu apie įtarimą sutinka visiškai. Jis paaiškino, kad tikslios datos kada įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas pranešime apie tarimą, neprisimena, tačiau mano, kad galėjo būti ta data, tai yra 2017 m. birželio 11 d., kuri nurodyta pranešime apie įtarimą. Jis negali pasakyti ar nusikalstamų veikų padarymo meta buvo blaivus. Šiuo meta visų aplinkybių papasakoti negali, nes praėjo nemažai laiko ir neviską prisimina. Prisimena, kad buvo susitikęs su E. K., M. Č., dar kažkokiu jaunuoliu, vardu R., kurį neseniai pažinojo. Prisimena, kad važinėjo su E. K. baltos spalvos automobiliu Opel ( - ). Dėl kokios priežasties sudavė smūgius E. K. šiuo meta pasakyti negali, nes neprisimena. Jis pripažįsta, kad 2017 m. birželio 11 d. apie 19 val. ( - ), tai nurodyta pranešime apie įtarimą, spyrė E. K., tačiau kiek kartų ir į kurias kūno vietas spyrė pasakyti negali, tačiau mano, kad galėjo spirti du kartus ir pataikyti galėjo ten kur yra nurodyta pranešime apie įtarimą. Taip pat pripažįsta, kad po to, E. K. įkėlę į E. K. automobilio bagažinę vežė į mišką. Automobilį vairavo E. K., jame sėdėjo jis ir R.. Negali pasakyti dėl kokios priežasties E. K. vežė į mišką, tiksliai vietos į kur vežė įvardinti taip pat negali, bet buvo gale vadinamo „( - )“. Jis negali pasakyti kokius veiksmus atliko atvežus E. K. į mišką, tačiau mano, kad galėjo spirti mažiausiai du kartus E. K. į šonus taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Kas vyko po to pasakyti negali. Kaip jau minėjo tiksliai papasakoti tos dienos įvykių negali, nes praėjo daug laiko ir neprisimena. Dėl savo tokio poelgio gailisi. Apie tai, kad yra paieškomas sužinojo praėjus kažkiek laiko. Kas jį apie tai informavo negali pasakyti. Jį sulaikė Anglijoje ir ten buvo sulaikytas iki šios dienos, kol parvežė į Lietuvą(2 t., b. l. 162-164).

23Vadovaujantis BPK 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, kaltu prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, tvirtina duomenis, užfiksuotus apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas. Baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kitų asmenų, dalyvavusių bendroje veikoje, atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę:

24Nukentėjusysis, būdamas tinkamai informuotas apie paskirto teisiamojo posėdžio datą, vietą ir laiką, dalyvauti jame nepageidavo, tokią valią išreiškė raštu teismui grąžintame pranešime (3 t., b. l. 26-28). 2020 m. sausio 6 d. 2017 m. birželio 11 d. nukentėjusiojo E. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuota, kad 2017 m. birželio 11 d. apie 20.15 val. jis iš savo namų išėjo į teniso kortus, esančius ( - ), po kelių minučių jam einant šaligatviu prie teniso kortų pamatė link jo ateinantį T. G., kuris rankoje laikė beisbolo lazdą. Kadangi tarp jo ir T. G. buvo kilę konfliktų, todėl jis pradėjo nuo jo bėgti, tačiau T. G. jį pavijo ir lazda smogė į nugarą po ko jis nugriuvo. Jam nugriuvus prie jo pribėgo E. S. bei dar du jam iš matymo pažįstami asmenys, kurie beisbolo lazdomis, bei kojomis jam sudavė apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Tuomet jis, gulėdamas ant žemės girdėjo kaip prie jų privažiavo baltos spalvos automobilis, tuomet šie asmenys jį įmetė į automobilio bagažinę, bei patys susėdę į vidų pradėjo važiuoti. Kokiu kelių ir kur jie važiavo jis nematė nes bagažinėje buvo tamsu. Po keliolikos minučių automobiliui sustojus miške, jie jį ištraukė iš automobilio, bei numetę ant žemės liepė gultis ant pilvo ir užsidengti galvą kapišonu. Jam tai padarius jie dar jam sudavė 10-15 smūgių į įvairias kūno vietas lazdomis ir kojomis. Tuomet jis išgirdo jam iš matymo pažįstamo asmens balsą, kuris jam liepė keltis, bei jį iš miško parvežė į namus. Dėl patirtų sužalojimų jis kreipėsi į Prienų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo konstatuotas kairės rankos piršto kaulo lūžis, bei muštinė žaizda kairiojo skruosto srityje. Po apžiūros jis buvo išleistas į namus gydytis ambulatoriškai. Kodėl minėti asmenys jį mušė nežino. Į kurią vietą miške jį nuvežė pasakyti negali, nes neįsidėmėjo (1 t., b. l. 84-85).

252017 m. birželio 12 d. nukentėjusysis E. K. papildomai parodė, kad pirmos apklausos metu nurodė, kad tarp jį sužalojusių vaikinų buvo V. P., tačiau jo nebuvo, jis sumaišė, kadangi viskas įvyko labai greitai ir gerai neįžiūrėjo vaikinų veidų. Žino tikrai, kad buvo T. G., E. S., E. K., M. Č. ir dar vienas vaikinas, kurio jis nežino ir nepažįsta. Papildomai parodė, kad jis 2017 m. birželio 11 d. apie 20.15 val. išėjo iš savo namų, esančių ( - ), susitikti su pažįstamu M. S. prie teniso kortų, esančių ( - ) ir jam beveik priėjus prie teniso kortų, pamatė iš priekio ateinantį T. G., kuris rankoje laikė beisbolo aliuminę lazdą ir kartu su juo buvo E. S., M. Č. ir dar vaikinas, kurio jis nežino. Jis pradėjo bėgti, tačiau jį prisivijęs T. G. smogė lazda per nugarą. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės ir jautė, kad prie jo pribėgo ir kiti vaikinai ir jį gulintį spardė. Kiek tiksliai kuris vaikinas sudavė smūgių pasakyti negali, tačiau jų buvo nemažiau kaip 10. Jautė, kad T. beisbolo lazda sudavė dar kokius 10 smūgių. Smūgiai buvo suduoti į visas kūno vietas. Paskui kai vaikinai paėmę jį už rankų ir kojų įmetė į bagažinę, T. paklausė ar turi telefoną ir pamatęs, kad jį laiko rankoje, paėmė. Matė, kad automobilis buvo baltos spalvos. Pratraukęs bagažinėje esantį uždangalą, matė, kad jį veža link miško, esančio prie vadinamo „( - )“. Vaikinas, tiksliai kuris pasakyti negali, tačiau lyg tai tas, kurio nepažino, su beisbolo lazda jam sudavė smūgį į veidą ir sakė, kad čia už tai, kad A. M. peiliu sužalojo. Jis A. nesužalojo, o tai padarė jo brolis A.. Kai sustojo miške, jį išėmė iš bagažinės ir jis matė, kad buvo visi tie patys vaikinai, kurie jį mušė ir dar buvo ir E. K.. Miške vaikinai jį vėl mušė, spardė, daužė beisbolo lazda per visas kūno vietas, išskyrus tik galvą. Jis negali pasakyti kiek tiksliai kuris vaikinas sudavė smūgių, tačiau jų buvo daug, nemažiau kaip 10. Dar kažkuris iš vaikinų norėjo jam suduoti smūgį lazda per galvą, tačiau T. liepė nemušti. Jam gulint ant žemės išgirdo savo pažįstamo A. D. balsą ir pamatė kartu su juo D. G.. Tuomet A. paklausė ką čia jie daro ir jam liepė sėsti į jo automobilį. Jis su A. D. ir D. G. yra draugai ir jie jį išgelbėjo. Taip pat jam atidavė ir jo mobilaus ryšio telefoną. Jis negali pasakyti iš kur A. su D. sužinojo, kad jis yra miške ir, kad jį muša. Po įvykio iškarto atėjo į policiją ir pranešė apie įvykį. Jis negali pasakyti kodėl jį vaikinai sužalojo. Vaikino, kurio nepažįsta ir kuris sudavė jam smūgius atpažinti negalėtų, nes gerai neįsidėmėjo jo veido. Tą dieną A. M. nematė. Jis buvo blaivus. Negali pasakyti ar vaikinai, kurie jam sudavė smūgius buvo vartoję alkoholio (1 t., b. l. 87-88).

262018 m. sausio 17 d. nukentėjusysis E. K. papildomai parodė, kad tiksliai pasakyti, kokius smūgius ir į kurias vietas sudavė kuris vaikinas pasakyti negali. Tik tiksliai atsimena, kad pirmas smūgis buvo lazda prie teniso kortų mieste, jį sudavė T. G., o kai nuo smūgio parkrito ant žemės rankomis buvo užsidengęs galvą ir nematė kas kiek sudavė. Miške kai jam liepė atsigulti ant žemės, veidu į žemę ir ištiesti rankas į šalis, jis pajuto didelį skausmą kairėje plaštakoje. Negali pasakyti kaip jam buvo sužalotas kairės rankos pirštas, nes nematė. Mano, kad jį sužalojo už A. M. sužalojimą, kurį sužalojo jo brolis A.. Prašo jį sužalojusius asmenis nubausti įstatymo numatyta tvarka ir jis neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., b. l. 90-92).

272017 m. birželio 13 d. apklaustas kaip įtariamasis nepilnametis R. J. (jo atžvilgiu byla išskirta) parodė, kad 2017 m. birželio 11 d. po pietų, tiksliai kada neprisimena, ( - ), prie parkelio susitiko M. Č., T. G. ir E., bei prie jų prisijungė su automobiliu Opel Astra atvažiavęs E. K.. Visi susitikę važinėjosi su E. K.. Vėliau dar susitiko A., kuris buvo su automobiliu BMW. Tada visi nuvažiavo prie namo, kuriame gyvena K.. Pradžioje buvo visi sugalvoję, kad E. ir A. pagąsdins, kad juos sumuš. Bet to daryti iškarto neketino. Kai atvažiavo į minėtą kiemą, jis su kažkuriuo iš vaikinų, neprisimena su kuriuo, nuėjo prie buto, kuriame gyvena K., pabeldė, tačiau niekas neatidarė durų. Tada visi nuvažiavo pas netoliese gyvenantį vaikiną, pravarde „U.“ ir ten kažką su juo vaikinai kalbėjo. Jis negirdėjo ką, nes su A. stovėjo toliau. Tada atėjo kiti vaikinai ir pasakė, kad vyktų prie teniso kortų ir ten ateis K.. Visi vaikinai kalbėjo, kad ateis A.. Jis atsisėdo į E. automobilį kartu su T., o į A. automobilį atsisėdo M. ir E.. Visi nuvažiavo į aikštelę, netoli teniso kortų. Tada T. išlipo iš automobilio, jis turėjo lazdą. Lazdos buvo automobilyje. Tada iš A. automobilio išlipo E. ir M.. Jie taip pat turėjo lazdas, o jis su E. nuvažiavo iš kitos pusės. Kai privažiavo prie vaikinų, tai matė, kad E. K. guli ant žemės ir jam vieną kartą spyrė į veidą. Tada vaikinai paėmę už rankų ir kojų tempė E. K. link automobilio, kažkuris iš vaikinų atidarė automobilio bagažinę ir į ją įkėlė E.. Ar E. sudavė smūgius E. nematė. Tada E. atsisėdo už automobilio vairo, T. šalia jo, o jis gale. E. ir M. nesėdo, kažkur nuėjo. Tada važiavo į mišką, tai sugalvojo staiga. E. nuvežė į mišką, esantį vadinamo „( - )“ gale. Jis E. lazda sudavė kokius du smūgius, vieną kartą į veidą, kitą kažkur į pilvą. Paskui kai sustojo miške, iš bagažinės E. išlipo pats, tada E. liepė atsigulti ant žemės veidu į žemę ir ištiesti rankas į šalis. Jis gulinčiam E. spyrė nemažiau kaip du kartus į galvą ir kokius du kartus sudavė lazda į šonus, taip pat koja stipriai trynė kairę E. ranką. Jis nematė ar T. sudavė smūgius. Paskui jį nuo E. atitraukė E. ir T., kad daugiau nemuštų. Paskui prie jų privažiavo automobilis ir iš jo išlipo M., E., D. G. ir dar vienas vaikinas, kaip suprato A. D.. Vaikinai liepė baigti mušti E. ir paskui E. pats atsikėlė nuo žemės ir j į D. G. kartu su A. išsivežė, o jie iš miško grįžo su E.. Jis galėtų parodyti tą vietą, kur miške jie mušė E.. Negali pasakyti dėl kokios priežasties jis mušė E., jis jam nieko blogo nėra padaręs. Jis negirdėjo, kad A. būtų prašęs, kad už jį atkeršytų E. K. (1 t., b. l. 178-179).

282018 m. sausio 24 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis nepilnametis R. J. parodė, kad 2017 m. birželio 11 d., vakare, ( - ). spyręs vieną kartą E. K. gulinčiam į veidą. Negali pasakyti kas dar kokius sudavė smūgius ir kiek jų. Iškarto nesitarė niekur E. K. vežti, tai gavosi spontaniškai, dėl to, kad pamatė, kad juos mato žmonės. Kaip parodė pirmoje apklausoje E. K. įkėlė į automobilį ir vežė jį į mišką. Mano, kad vežė bet kur, nebuvo sugalvoję prie štai kur jį veš. Jis pripažįsta, kad vežant E. K. automobiliu, jis jam lazda sudavė vieną smūgį į veidą ir vieną į pilvą. Kur ta lazda po to dingo nežino, ji buvo ne jo. Taip pat pripažįsta, kad miške kur nuvažiavo ir liepė lipti iš automobilio E. K., jis sudavė jam smūgius. Prieš tai E. K. liepė atsigulti ant pilvo ir ištiesti rankas į šalis. Po to jis E. K. spyrė nemažiau du kartus į galvą, lazda sudavė kokius du kartus per šonus ir dar buvo užlipęs jam ant kairės plaštakos ir batu trynė ją. Negali pasakyti ar nuo jo tokių veiksmų jam lūžo pirštai ar ne, ar tą dieną ji buvo vartojęs alkoholį neprisimena. Negali pasakyti kokius smūgius sudavė T. G. miške, nes neįsidėmėjo. Automobilio vairuotojas jokių smūgių miške E. K. nesudavė. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi, E. K. atsiprašė. Pasižada daugiau nedarytų naujų nusikalstamų veikų (1 t., b. l. 184-185).

292018 m. sausio 29 d. įtariamojo E. K. parodymais (jo atžvilgiu byla išskirta) matyti, kad 2017 m. birželio 11 d. vakare susitiko su savo draugais T. G., E. S., kurio pravardė „P.“, M. Č. ir R.. Susitiko mieste ir visi važinėjosi su jo tėčiui G. K. priklausančiu automobiliu Opel Astra, valstybinis Nr. ( - ) baltos spalvos. Tėtis jam leidžia naudotis šiuo automobiliu, tačiau nedažnai, kadangi jis yra išregistruotas. Taip pat dar su jais buvo ir A. M. su automobiliu BMW. Su juos automobilyje važiavo R. ir T., o pas A. važiavo E. ir M.. Važinėjant mieste kažkuris iš vaikinų pasakė, kad matė einantį A. K., kuris galėjo eiti pas M., kurio pavardės nežino, nes taip pasakė kažkuris iš vaikinų. Tuo metu A. važiavo automobiliu pirmas, o jis važiavo paskui. Jie atvažiavo prie namo, kuris yra prie pat parduotuvės, esančios šalia policijos komisariato. Jam buvo žinoma, kad prieš pusę metų A. K. padūrė A. M., nes tuo metu buvo kartu su A.. Jis nežino kuris iš vaikinų sugalvojo, kad reikia pamokyti A. už tai, kad jis sužalojo A.. Kai nuvažiavo pas M., ten A. nerado. Tada kažkuris iš vaikinų M. paprašė, kad paskambintų A. ir jį pakviestų susitikti, kiek suprato, prie teniso kortų, esančių netoli bažnyčios. Kiek suprato, A. K. sutiko, nors kaip vėliau pamatė, tai atėjo ne A., o jo brolis E.. Pasikalbėjus su A., niekas nesitarė jo mušti, dėti į bagažinę ir vežti į mišką. Viską jie sugalvojo ekspromtu. Jiems nuvažiavus į automobilių aikštelę, esančią netoli teniso kortų, iš automobilio iššoko T. G.. Jis rankoje laikė lazdą, o iš A. mašinos išlipo E. su M. ir nuėjo į tą pusę, kur nubėgo T.. Jis su R. važiavo iš kitos pusės. Kai nusileido link kortų, pamatė, kad ant žemės guli K.. Jis galvojo, kad ten yra A., nes gulėjo veidu į žemę ir jo veido nematė. Kas sudavė smūgius K. jis nematė, nes kai atvažiavo, tai jis jau gulėjo ant žemės. Matė, kad vaikinai, tai yra T., E. ir M. stovėjo prie K.. Po to paėmę K. už rankų ir kojų įkėlė į jo automobilio bagažinę. Jis nenorėjo, kad dėtų į jo automobilio bagažinę K., tačiau taip gavosi. Jis matė, kad iš šalia esančio daugiabučio namo žiūri žmonės per langus ir rėkia, kad iškvies policiją. Teniso kortuose lakstė mažamečiai vaikai. Kai K. būdamas bagažinėje pradėjo rėkti, tada jis suprato, kad tai ne A., o E.. Jis E. prie teniso kortų jokių smūgių nesudavė. Kai įdėjo E. K. į bagažinę, tada į jo automobilį atsisėdo T. ir R., o M. ir E. liko toje vietoje. T. pasakė, kad vežam į mišką „gaidį“. Matė, kad R. važiuojant jiems į mišką lazda sudavė smūgius E. K., esančiam bagažinėje. Bagažinė ir salonas yra bendras. Tik bagažinė uždengta užuolaida. Jis šaukė, kad nemuštų. Jie nuvažiavo į mišką, esantį ( - ). Miške kur važiuoti nurodinėjo T.. Pavažiavo kokius 4 kilometrus ir tada įsukę į kažkokį keliuką sustojo. Kaip iš bagažinės ant žemės atsirado K. jis nematė. T. su R. liepė K. gultis veidu į žemę ir išskėsti rankas į šalis. Matė kaip abu T. ir R. šokinėjo K. ant plaštakų, ant galvos, R. su lazda sudavė smūgius K. per šonus. Matė, kad T. spyrė keletą kartų K., tačiau tiksliai kiek kartų pasakyti negali. Ramino vaikinus, kad daugiau nemuštų K.. Jis jokių smūgių K. nesudavė. Paskui, mano, kad T., paskambino A. D., nes netrukus jis su automobiliu BMW atvažiavo prie jų į mišką. Taip pat su juo buvo D. G., E. ir M.. Atvažiavę nei E., nei M., nei A. su D., K. nemušė. Taip pat tada K. jau nemušė ir T. ir R.. Mano, kad pirštą K. galėjo sulaužyti tuomet, kai jam su batais šokinėjo ant rankų. Tačiau, nuo kurio kojos taip atsitiko, pasakyti negali. E. K. iš jo automobilio kažkas padavė jo telefoną, tačiau kas jį ten padėjo jis nematė. Taip pat nematė kas paėmė iš E. K. telefoną. E. K. atsisėdo į A. automobilį ir kartu su A. ir D. išvažiavo, o E. ir M. liko su jais. Jis vaikinam sakė, kad elgėsi blogai, tačiau jie sakė, kad nieko nebus. Jis mano, kad visi vaikinai buvo gėrę alkoholio, tačiau tiksliai kiek pasakyti negali. Jis paskui visus vaikinus nuvežė į ( - ) ir paleido. Kas pasiėmė iš jo automobilio lazdą pasakyti negali, nes nepastebėjo. Jis jokių smūgių E. K. nesudavė, gailisi dėl to, kad nesutrukdė ir neprieštaravo, kad į jo automobilio bagažinę įkėlė E. K.. Jis galvojo, kad jį nuvežę į mišką paleis, o ne dar labiau sužalos (1 t., b. l. 199-200).

302017 m. birželio 13 d. įtariamojo M. Č. parodymais (jo atžvilgiu byla išskirta) užfiksuota, kad 2017 m. birželio 11 d. po pietų susitiko su savo pažįstamais T. G., E. S., E. K. ir R. ir visi važinėjosi su E. K. automobiliu Opel Astra, baltos spalvos. Jis buvo gėręs alkoholio. Kiti, išskyrus E., irgi buvo gėrę alkoholio. Po to jis susiskambino su A. M. ir susitarė su juo susitikti aikštelėje, prie ( - ). Po to jiems važiuojant ( - ) gatve, sankryžoje priekyje pamatė atvažiuojantį A. su automobiliu BMW ir jam pamojo, kad važiuotų paskui. Vėliau jis atsisėdo pas A. į automobilį. Taip pat pas A. atsisėdo ir E., pravarde „P.“, o į E. automobilį atsisėdo T. ir R.. Tada visi nuvažiavo prie namo, esančio ( - ), kuriame gyvena K.. Kažkuris iš vaikinų, neprisimena kuris, nuėjo pas K. į butą, tačiau niekas durų neatidarė. Paskui kažkuris sugalvojo nuvažiuoti pas vaikiną pravarde „U.“, kuris gyvena prie parduotuvės, esančios ( - ), šalia policijos komisariato. Nuvykus pas minėtą vaikiną, kažkuris iš vaikinų pasakė, kad jis paskambintų K.. Vaikinas pasakė, kad K. tuoj ateis prie teniso kortų. Tačiau jis nesigilino apie kurį čia kalba K. ar apie A., ar apie E.. Visi susėdo į automobilius ir nuvažiavo prie teniso kortų. Jam E. davė metalinę lazdą. Matė, kad ir E. ir T. turi po lazdą. Taip pat turėjo lazdą ir R.. Iš E. automobilio išlipo T. ir laikė lazdą, o iš A. automobilio išlipo jis ir E.. Eidami pamatė E. K.. Tuomet E. K. pradėjo bėgti, T. prisivijęs jį, sudavė jam lazda vieną kartą per nugarą. Nuo smūgio E. parkrito ant žemės, tada gulinčiam E. jis įspyrė kokius du kartus į šonus. Po to matė, kad ir E. su T. E. spardė, tačiau kiek tiksliai kartų spyrė pasakyti negali. Po to prie jų privažiavo E. su R.. Jis nematė ar R. su E. sudavė smūgius E.. Po to jis pabėgo, nes išsigando, nes pro langus žiūrėjo žmonės ir rėkė, kad iškvies policiją. Paskui jį atbėgo ir E.. Jie abu nubėgo už ( - ). Ten pamatė pažįstamą D. G. ir A. D., ir E. paprašė jų, kad juos nuvežtų į mišką, nes jis žinojo, kad E. veš į mišką. Visi keturi su G. automobiliu BMW nuvažiavo į tą vietą, kur buvo nuvežę E.. Kai atvažiavo pamatė, kad E. guli ant žemės, veidu į žemę. Tuo metu niekas jokių smūgių E. nesudavė. D. įsisodino E. į automobilį ir kartu su A. išvažiavo, o jis su E. ir kitais vaikinais liko miške. Po to juos E. nuvežė į ( - ) ir visus išleido. Jis iškarto ėjo namo. Jis negali pasakyti kodėl sudavė smūgius E.. Jis su lazda E. nemušė. Taip pat jo nemušė ir miške. Dėl savo poelgio gailisi (2 t., b. l. 3-4).

312018 m. sausio 24 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis M. Č. parodė, kad E. K. į automobilio bagažinę nepadėjo įkelti. Dėl savo poelgio labai gailisi. E. K. atsiprašė, su juo susitaikė. Pasižada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų (2 t., b. l. 8).

322018 m. vasario 7 d. liudytojo E. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, užfiksuota, kad 2017 m. birželio viduryje, tiksliai kurią dieną pasakyti negali, nes neprisimena, galėjo būti sekmadienis, mieste susitiko su pažįstamais T. G., M. Č., R. J. ir E. K.. Tiksliai šiuo metu visko papasakoti negali, nes neviską prisimena. Tuo metu E. K. buvo su automobiliu Opel Astra, kurio numerių neprisimena. Visi važinėjosi po Prienus. Važinėdamiesi automobiliu, kalbėjosi apie K., kad jie visus jau užknisę. Jiems važiuojant ( - ), pastebėjo priešais atvažiuojantį A. su automobiliu BMW. Jis tuomet paskui juos atvažiavo į daugiabučio, kuriame gyvena K. kiemą. Kai atvažiavo į minėtą kiemą, kažkuris iš vaikinų nuėjo pas K. į namus, tačiau kaip suprato išsiaiškino, kad jų nėra namuose. Kuris iš vaikinų nuėjo pažiūrėti ar yra K. namuose, neprisimena. Paskui nuvažiavo visi pas vaikiną, gyvenantį šalia ( - ), ir kažkuris iš vaikinų paprašė, kad jis paskambintų K.. Žino, kad šį vaikiną vadina „U.“. Jis paskambinęs K. pakvietė jį susitikti prie teniso kortų. Galvojo, kad ateis A. K., tačiau atėjo E. K.. Visi su abejomis mašinomis nuvažiavo prie teniso kortų. Jis su M. sėdėjo pas A. automobilyje, o pas E. sėdėjo T. ir R.. Prieš tai jis dar į automobilį atsinešė dvi lazdas, viena - medinė, kita - metalinė. Dar turėjo lazdą, kiek prisimena, R.. Kur po to padėjo lazdas pasakyti negali. Jis nieko mušti nesiruošė ir niekam nesudavė smūgių. Kai privažiavo netoli teniso kortų, iš A. automobilio išlipo jis ir M., o iš E. automobilio išlipo T.. Visi ėjo link teniso kortų. Jis eidamas paskui vaikinus, susitiko pažįstamą merginą ir su ja pasikalbėjo. Kai jau atėjo prie vaikinų, tai pamatė, kad ant žemės guli K.. Iškarto nematė, kad tai E., galvojo, kad A.. Kas jį ten paguldė jis nematė. Matė, kad dar paskui prie jų atėjo R. su E.. Matė, kad K. spyrė R. ir M.. Jis nematė ar T. su E. sudavė smūgius K.. Jis jokių smūgių K. nesudavė. Kažkaip po to sugalvojo visi kelti K. į bagažinę ir tik tada pamatė, kad tai E., o ne A.. Kas konkrečiai įkėlė K. į bagažinę neprisimena. Paskui į E. automobilį atsisėdo T. ir R., o jis pagalvojo, kad jau vyksta nesąmonės ir kartu su jais nevažiavo, o su M. nubėgo prie parduotuvės „Senukai“ automobilių stovėjimo aikštelės. Ten susitiko D. G. su A., kurį pažįsta iš matymo. Vaikinams pasakė, kad E. K. išvežė į mišką. Tada jis paskambino T. ir E. ir paklausė kur jie randasi. Kai paaiškino kurioje vietoje jie yra miške, kuris yra gale vadinamo „( - )“, kartu su D. ir A. bei M. nuvažiavo į tą vietą. Kai atvažiavo į mišką, pamatė ant žolės gulintį E. K.. Tuo metu jo niekas nemušė. Tada jis pakėlė nuo žemės E. K. ir pasodino jį į D. automobilį ir jie išvažiavo. Jis liko miške su T., R., M. ir E.. Po to E. juos parvežė į miestą ir jį išleido centre (1 t., b. l. 175-176).

332017 m. birželio 12 d. liudytojo A. M. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, matyti, kad 2017 m. birželio 11 d. vakare, tiksliai kuriuo laiku pasakyti negali, galėjo būti apie 19 val., jis savo automobiliu BMW, valstybinis Nr. ( - ) vienas atvažiavo į parduotuvę ( - ), esančią ( - ). Jam išėjus iš parduotuvės, prie jo priėjo jam pažįstamas T. G., kuris paprašė, kad pavežtų iki maniežo, esančio prie bažnyčios. Jis matė, kad prie jo automobilio stovi baltos spalvos automobilis Opel Astra, prie kurio vairo sėdėjo E. K.. T. jam pasakė, kad jis važiuotų į šalia esantį kiemą, nes suprato, kad kažką reikia paimti ir pavežti. T. atsisėdo į Opel Astrą ir kažkur nuvažiavo. Atvažiavus į minėtą kiemą, prie jo automobilio priėjo E. S., pravarde „P.“ ir M. Č.. Matė, kad E. buvo su kepure ir su pirštinėmis. Jis nematė, kad šie vaikinai rankose ką nors būtų turėję. Vaikinai sakė, kad kažką muš, tačiau ką nesakė. Tada prie jo privažiavo automobilis Opel Astra, kurį vairavo E.. Matė, kad šiame automobilyje sėdi T. ir dar kažkas, tačiau nematė kas. Jie su abiem automobiliais nuvažiavo į aikštelę, esančią prie maniežo. Kai jis sustojo, iš jo automobilio išlipo E. su M. ir nuėjo link maniežo, o automobilis Opel Astra apsisuko ir nuvažiavo. Kur nuvažiavo jis nematė. Jis tuo metu išlipo ir ėjo pasitikti link parduotuvės Maxima ateinančių jo draugių J. M. ir K. G.. Kai nueidinėjo nuo savo automobilio girdėjo, kad kažkas garsiai rėkia. Tada suprato, kad vaikinai kažką muša, tačiau jis nėjo ir nesiaiškino, kas ten vyksta. Kai susitiko su merginomis, ėjo link maniežo, tačiau, kai priėjo prie maniežo, ten nieko nebuvo. Tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir visus tris nuvežė į policijos komisariatą. Tik policijos komisariate jis sužinojo, kad buvo sumuštas E. K.. Jis su niekuo nesitarė, kad būtų sužalotas E. K.. Jį prieš pusę metų peiliu sužalojo E. K. brolis A., tačiau jis jokio piktumo ant E. neturi ir nieko neprašė, kad kas nors kam nors atkeršytų už jį. Jo T. tik paprašė, kad pavežtų vaikinus, tačiau jis nežinojo nei ką jie važiuoja mušti nei dėl ko. Su šiuo įvykiu jis nėra susijęs (1 t., b. l. 125-126).

342017 m. birželio 13 d. liudytojas A. M. papildomai parodė, kad patikslina, pirmos apklausos metu nurodytas aplinkybes, nes suklydo. Patikslina, kad 2017 m. birželio 11 d. vakare, apie 18 val., jis važiavo vienas su savo automobiliu BMW į aikštelę, esančią ( - ), nes buvo susiskambinęs su M. Č. ir susitaręs ten susitikti. Privažiavęs sankryžą ( - ), pamatė priešais nuo kalno, ( - ) gatve nusileidusį ir prie kelio ženklo STOP sustojusį E. K. automobilį Opel Astra, kuriame prie vairo sėdėjo E., šalia jo sėdėjo M., o galia sėdėjo E., T. ir dar vienas vaikinas, kurio vardą sužinojo vėliau, tai R.. Jam pamojo pro langą T., kad važiuoti paskui juos. Jis važiavo paskui. Vaikinai atvažiavo prie namo, esančio ( - ), kuriame gyvena A. ir E. K.. Visi išlipo iš E. automobilio ir šaukė K. išeik, tačiau niekas neišėjo. Tada E. pasakė, kad reikia važiuoti pas kažkokį vaikiną, jo pavardės neįsidėmėjo. Tada į E. mašiną atsisėdo T. ir R., o į jo E. ir M.. Visi nuvažiavo prie namo, esančio ( - ), prie parduotuvės, netoli policijos komisariato. Tada suprato, kad per šį vaikiną ieško K.. Kai į jo automobilį sulipo atgal M. ir E., pasakė, kad važiuojam prie teniso kortų ir tada visi ten nuvažiavo. Kai privažiavo prie aikštelės, iš mašinos išlipo M. ir E. ir nuėjo kartu su T. link teniso kortų, o E. su automobiliu kažkur nuvažiavo. Jis ten nėjo ir nežiūrėjo kas ten vyksta. Jis pas nieką neprašė ir su niekuo nesitarė sumušti K. ar jam atkeršyti už tai, kad A. K. jį sužalojo. Dėl to yra byla užvesta ir jis bus už tai nubaustas ir negalvoja jam keršyti (1 t., b. l. 128-129).

352017 m. birželio 30 d. liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. birželio mėn. viduryje, tiksliai kurią dieną pasakyti negali, nes neprisimena, vakare, apie 19 val., kartu su savo pažįstamu A. D., jo automobiliu BMW stovėjo automobilių aikštelėje, prie parduotuvės „Senukai“. Tuomet prie jų pribėgo du iš matymo pažįstami jaunuoliai. Vaikinai rankose neturėjo nieko, prašė, kad juos pavežtume. Vaikinai sakė, kad juos reikia vežti iki karjero, lyg į galą „( - )“. Sutiko ir važiavo į mišką, esantį gale Prienų miesto. Kur važiuoti vaikinai kažkam skambinosi ir aiškinosi kelią. Kai atvažiavo į mišką, pamatė stovintį baltos spalvos automobilį Opel Astra. Šalia stovėjo E. K., T. G. ir dar vienas vaikinas, kurio nežino, o ant žemės ant pilvo gulėjo kažkoks vaikinas, kai priėjo arčiau pamatė, kad tai E. K.. Matė, kad E. sumuštas. Tada jie E. K. įsisodino į jo automobilį ir pasakė, kad veš jį į ligoninę. Tačiau E. K. pasakė, kad nori namo, nusiprausti ir pats nueis į ligoninę. Nuvežti į policijos komisariatą parašyti pareiškimą dėl šio įvykio jis nieko nesakė. Vežant E. K. jis sakė, kad jį mušė vaikinai prie teniso kortų, paskui jį vežė bagažinėje į mišką ir miške dar mušė. Tačiau E. nepasakojo kas jį mušė ir jie neklausė. Jis apie tai, kas sužalojo E. K. nieko papasakoti negali, nes nežino. Kai jie atvažiavo į mišką, kur gulėjo ant žemės E. K., tuo metu niekas jo nemušė (1 t., b. l. 114-115).

362017 m. birželio 30 d. liudytojo A. D. parodymais matyti, kad 2017 m. birželio mėn., tiksliau datos pasakyti negali, kartu su D. G., jo automobilyje BMW, stovėjo automobilių aikštelėje, esančioje Prienuose, prie parduotuvės „Senukai“. Prie jų pribėgo du vaikinai, vardų nežino, jie prašė, kad juos pavežtų iki miško, kadangi ten yra kažkokios problemos. Jie sutiko ir kartu su vaikinais važiavo į mišką. Kažkuris vaikinas kalbėjo telefonu ir jam kažkas sakė kur jiems važiuoti miške. Toje vietoje miške, į kurią jie atvažiavo buvo daug smėlio, stovėjo baltos spalvos automobilis Opel. Prie jo stovėjo trys vaikinai, kurių nėra matęs. Ant žemės ant pilvo, veidu į smėlį gulėjo kažkoks vaikinas. Tada pribėgo prie ant žemės gulinčio vaikino ir paklausė ar dar gyvas, vaikinas nuo žemės pakėlė veidą ir jis pamatė, kad tai E. K.. Matė, kad E. K. sužalotas. Tuo metu, kai atvažiavo vaikinai E. K. nemušė. Vaikinai rankose nieko neturėjo. Matė, kad jų automobilyje buvo medinė lazda. Jis vaikinams liepė trauktis nuo E. K.. Paklausė pas E. ar iš jo nieko vaikinai nepaėmė. Jis pasakė, kad telefoną. Tada liepė atiduoti vaikinams E. telefoną, telefoną grąžino. Tada jis su D. G. ir E. K. išvažiavo. Jis sakė E., kad reikia jį nuvežti į ligoninę, tačiau jis liepė jį vežti namo. E. jiems pasakojo, kad jis lazda gavo prie teniso kortų ir kad jį vežė automobilio bagažinėje į mišką ir, kad dar jį vaikinai mušė miške. Jiems E. neįvardino kas jį konkrečiai mušė, tačiau jis suprato, kad turėjo E. sužaloti tie asmenys, kurie buvo miške. Dėl kokios priežasties buvo sužalotas E. pasakyti negali. Taip pat tiksliai negali pasakyti ir kaip jis buvo sužalotas, nes nesigilino (1 t., b. l. 111-112).

372018 m. vasario 6 d. liudytojos R. U. parodymais užfiksuota, kad ši gyvena Prienuose, netoli teniso kortų aikštelės. Jos buto langai visi yra į tą pusę kur yra teniso kortai. 2017 m. vasarą, tiksliai kurią dieną šiuo metu pasakyti negali, galėjo būti birželio mėnesis, vakare, tiksliai kuriuo laiku nepamena, tačiau dar nebuvo tamsus metas, kabino balkone skalbinius. Kai įėjo į balkoną, išgirdo kažką lauke šaukiant, kad kvies policiją. Tada pažvelgė ir pamatė, kad netoliese, netoli teniso kortų aikštelės, guli kažkoks jaunuolis ant žemės ir jį apstoję kokie keturi vaikinai spardo. Paskui dar pamatė, kad prie jų privažiavo baltos spalvos automobilis, kurio markės neįsidėmėjo. Iš šio automobilio išlipo dar du vaikinai. Ji nei vieno iš ten buvusio vaikinų veidų neįsidėmėjo. Paskui kai kažkas pradėjo vėl šaukti, kad baikit mušti, kviesim policiją, du vaikinai nubėgo link ( - ) gatvės, o kiti du pakėlė nuo žemės gulintį vaikiną ir įkėlė jį į automobilio bagažinę. Tiksliai kiek susėdo vaikinų į automobilį pasakyti negali, nes nekreipė labai dėmesio. Po to iš ten minėtu automobiliu vaikinai išvažiavo. Tokiu vaikinų elgesiu ji pasibaisėjo ir dėl to paskambino į bendrą pagalbos centrą telefonu 112 ir pranešė apie šį įvykį. Ji tokiu vaikinų elgesiu, kai jie viduryje miesto, dienos metu, užpuolę spardė vaikiną, pasipiktino, pasibaisėjo ir išsigando. Ji negali pasakyti už ką tą vaikiną spardė ir kas jis toks. Vaikinų veidų neįžiūrėjo jų atpažinti negalėtų (1 t., b. l. 108-109).

38Fotonuotraukose prie 2017 m. birželio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriose užfiksuota, jog įvykio vieta yra ( - ). Lygiagrečiai vakarinei komplekso sienai eina asfaltuotas kelias nuo ( - ) į teniso aikštyną (1 t., b. l. 71-72).

392017 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridedamose foto lentelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra Prienuose, važiuojant nuo ( - ) miško keliu link kelio ( - ), iš šio kelio pasukus į dešinėje pusėje esantį miško keliuką ir šiuo keliuku pavažiavus apie 20 metrų į miško gilumą yra pieva be medžių. Įvykio vietoje ant smėlio yra likusios padangų žymės. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 73, 74-76).

402017 m. rugpjūčio 11 d. R. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole bei fotonuotraukose užfiksuota, kad nepilnametis įtariamasis R. J. ( - ) parodė vietą, kurioje 2017 m. birželio 11 d. po pietų jis gulinčiam nukentėjusiajam E. K. vieną kartą spyrė į veidą (fotolentelėje esanti nuotrauka Nr. 1), taip pat vietą kur stovėjo automobilis Opel Astra, kuriuo jie atvyko į nusikaltimo vietą (fotolentelėje esanti nuotrauka Nr. 2) (1 t., b. l. 192-194, 195-196).

412018 m. sausio 12 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta bei fotonuotraukose užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis, kurį savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė G. K.. Automobilis Opel Astra, baltos spalvos, keturių durų, identifikacinis numeris ( - ). Automobilio bagažinė su salonu bendra, neatskirta, bagažinės vidinis dangtis yra plastikinis, atsidaro. Automobilio salonas tvarkingas, jokių daiktų ar objektų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 151, 153-155).

422018 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu aprašyta skaitmeninė laikmena, kurioje yra iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus atsiųstas garso įrašas Nr. ( - ). Iš aprašyto garso įrašo matyti, kad skambinanti moteris, prisistačiusi Ž., stebėjusi iš balkono situaciją, praneša, kad prie namo ( - ), jaunimas tariasi apie muštynes, turi prisidėję vamzdžių. Jaunuoliai yra atvykę baltos spalvos automobiliu Opel, valstybinis Nr. ( - ) ir juodos spalvos BMW, valstybinis Nr. ( - ) Jaunuoliai tariasi nuvažiuoti ir kažką sulaužyti, sudaužyti (1 t., b. l. 147-149).

432018 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu aprašyta skaitmeninė laikmena, kurioje yra iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus atsiųstas garso įrašo Nr. ( - ). Iš aprašyto garso įrašo matyti, kad moteris, prisistačiusi R. U. prašo iškviesti policiją adresu ( - ), nes gatvėje yra sumuštas vyras. Moteris praneša, kad asmenys sumušę vyrą yra atvykę automobiliu BMW, valstybinis Nr. ( - ) taip pat nurodė, kad sužeistą vyrą įsidėjo į baltos spalvos automobilį ir nuvežė (1 t., b. l. 143-145).

44Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. ( - ) specialisto išvadoje konstatuota, kad E. K. poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies kaušelio srityje, kairės akies apatiniame voke, kaktos vidurinėje dalyje, dešinės akies apatiniame voke, nugaros vidurinėje dalyje stuburo projekcijoje, nugaros dešinėje pusėje, juosmens kairėje pusėje, kryžkaulio projekcijoje, kairio žasto srityje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje II delnakaulio projekcijoje, dešinės blauzdos srityje, kairės blauzdos srityje, odos nubrozdinimu kairio smilkinio srityje, muštine žaizda kairio skruosto srityje, kairės plaštakos V delnakaulio lūžimas galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, ne mažiau keturiolikos trauminių poveikių pasekoje, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Kairės plaštakos V delnakaulio lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti likusieji sužalojimai tiek imant juos kartu, tiek ir atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvadoje, taip pat nurodyta, kad mažai tikėtina, jog sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir jam suduodant metaline lazda į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 100-102).

45Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. ( - ) nurodyta, kad neatmenama galimybė, jog E. K. kairės plaštakos V delnakaulio lūžimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajam gulint ant žemės, o kaltininkui užlipant ant plaštakos su batu ir trinant ją (1 t., b. l. 106-107).

46Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

47Teismas savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą.

48Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

49Aiškinant šią normą gausioje teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, be to, ši nusikalstama veika padaroma vienu iš alternatyvių BK 284 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų nusikalstamos veikos būdo požymių. Padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-511/2015), svarbu tai, kad priėjimas prie tokios vietos yra laisvas ir nevaržomas ir, kad joje gali bet kuriuo metu atsirasti pašaliniai asmenys be kaltininko leidimo ir, kurioje keliami tam tikro elgesio reikalavimai, šiuo atveju užsiimti aktyvia veikla, leisti laisvalaikį, sportuoti ir pan. ir, kurie dėl negatyvaus kaltininko elgesio patiria tam tikrų nepatogumų. Prie tokių vietų priskiriamos ir vietos, kuriose paprastai žmonės nesilanko, tačiau bet kurią akimirką gali atsirasti (miškelis, atokesnė vieta prie ežero ir pan.).

50Aiškinant nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėties požymius, teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas paprastai padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

51Pagal BK 284 straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011). Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį, kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015). Iš kitų galimų kitam žmogui padarytų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnio 1 dalis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

52Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jis nurodė visas aplinkybes, susijusias su nusikalstamų veikų padarymu. T. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu bei parodė, kad su E. K. mokėsi vienoje mokykloje, su juo nebendravo, priešiškumų ar nusistatymų nukentėjusiojo atžvilgiu neturėjo, dingstis elgtis nusikalstamai, kaip pripažino jis pats, buvo siekis neišsiskirti iš kitų, veikti „bandos“ principu, nesant tam jokios svarios dingsties. T. G. patvirtino, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, ( - ), gatvėje šalimais teniso kortų, į kuriuos, pasak kaltinamojo, nesant jokių ribojimų, bet kada gali patekti bet koks žmogus tikslu praleisti laisvalaikį, tenkinti sportinius poreikius. Be to, kaip matyti bylos duomenimis, šalimais esant daugiabučių namų, pro kurių balkonus aiškiai atsiveria vaizdas, stebėję muštynes ir nukentėjusiojo laisvės suvaržymo faktą pastarąjį uždarius į automobilio bagažinę, gyventojai buvo šokiruoti nederamu, moralės požiūriu nepriimtinu bei agresyviu kaltinamojo ir kitų kartu veikusių asmenų įžūliu elgesiu, kuriuo šviesiu paros metu viešoje vietoje jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams. Daugiabučio gyventojai, tramdydami netinkamai besielgiančius jaunuolius, šaukė pro langus ir nedelsiant bendruoju pagalbos telefonu informavo policiją. Viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį objektyviąja prasme vietos požiūriu be paminėto patvirtina ir ta aplinkybė, kad netoliese buvęs ir bažnyčios šventorius, bylos duomenimis teniso kortuose lakstę mažamečiai vaikai. Kitiems, nors tiesiogiai nusikalstamoje veikoje nedalyvavusiems, tačiau betarpiškai stebėjusiems situaciją liudytojams, taip pat nepatiko toks kaltinamojo ir jo bendrininkų elgesys, dėl ko dalis jų tiesiog pasišalino iš įvykio vietos. Įžūlus elgesys be pirmiau aptarto, teismo vertinimu, pasireiškė kaltinamajam be jokios dingsties užkabinus nukentėjusįjį ir bendrai veikiant panaudojus šio atžvilgiu smurtinius veiksmus, kaltinamajam du kartus spyrus į šoną, kitiems kartu veikusiems asmenims, kurių atžvilgiu bylos buvo išskirtos ir priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, kurie yra įsiteisėję, atlikus kitus smurtinius veiksmus, ko pasekoje pažeidus viešąją tvarką buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ką neginčijamai patvirtina ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, bet ir specialisto išvada, kuri yra išsami, motyvuota, paaiškinanti sveikatos sutrikdymo mastą, kilusius padarinius pagal atskiras prokuroro inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. ( - ), vežant automobiliu į mišką ir Prienų miesto miške, ( - ), kas prieniečių aiškinimais reikštų mikrorajono, kaip viešos erdvės, galinį tašką, jų atsiradimo mechanizmą, veiksnius, sąlygojusius konstatuotus liekamuosius reiškinius, jų apimtį, veiksnių, sukėlusių nežymų sveikatos sutrikdymą, atribojimą nuo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris specialistų išvadoje konstatuotas nukentėjusiajam būtent dėl rankos delno lūžio. Kaltinamasis pripažįsta atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, t. y. spyręs nukentėjusiajam du kartus į šonus. Pirmiausia šia nusikalstama veika, kurios padariniai –sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, vyko viešoje vietoje ( - ), greta teniso kortų, ir nors kaltinamasis, kai teigia jis pats, nematė ar kas nors stebėjo muštynes, tačiau bylos duomenimis akivaizdžiai įrodyta, kad tokiu elgesiu pasipiktino aplinkiniai asmenys, daugiabučio gyventojai. Teismų praktikoje pripažintina, kad bet koks fizinis smurtas viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, laikomas įžūliais veiksmais, net jeigu ir nebūtų sukeltas sveikatos sutrikdymas, tačiau šiuo atveju įrodyta, kad viešoji tvarka buvo pažeista tiesiogiai bei poveikiu į papildomą objektą – žmogaus sveikatą, dėl ko nukentėjusiajam E. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikta. Nagrinėjamu atveju viešosios tvarkos pažeidimo būdo požymis – įžūlus elgesys, kaip nurodo kasacinio teismo praktika, apima nežymų sveikatos sutrikdymą. Esant šiems padariniams, pagal visumos ir dalies normų konkurencijos taisyklę, padaryta veika papildomai pagal BK 140 straipsnį nekvalifikuojama, tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis. Kaltinamojo parodymais, ką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, visi veikę drauge asmenys, sužalotą K., paėmę už rankų ir kojų, įmetė į baltos spalvos „Opel“ markės automobilį ir kartu su R. J., E. K. vairuojant, nuvežė į mišką, kur kaltinamasis, be R. J. panaudoto nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto vežant automobiliu bei miške, taip pat atliko neteisėtus veiksmus. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, kaltinamojo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, t. y.: 2017 m. birželio 11, 2017 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolai, prie jų pridedamos fotonuotraukos, 2018 m. sausio 12 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas automobilis Opel Astra, 2018 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokolai, kuriais aprašyti asmenų, tiesiogiai stebėjusį įvykį, pranešimai dėl neigiamų pojūčių, įžūlaus elgesio bei, siekiant sutramdyti kaltininkus, pagalbos kvietimo bendrąja pagalbos linija, nukentėjusiojo E. K. parodymai, kuriuose nurodyta, kad be kitų asmenų, dalyvavusių nusikalstamoje veikoje, T. G. pirmasis jį pargriovė, o paskui visi mušė, kadangi buvo rankomis užsidengęs galvą, nematė kas kiek ir kur smūgių sudavė, miške pajuto didelį skausmą kairėje plaštakoje, nematė kieno buvo sužalotas kairės rankos pirštas; įtariamojo R. J. parodymais matyti, kad jis spyrė ( - ) kartą E. K. į veidą gulinčiam, po to įkėlė į automobilį, vežė į mišką, vežant jam lazda sudavė vieną smūgį į veidą ir vieną į pilvą. Miške sudavė nukentėjusiajam smūgius, spyrė du kartus į galvą, lazda sudavė du kartus per šonus, buvo užlipęs ant kairės plaštakos, kurią batu trynė. Dėl T. G. smūgių miške neįsidėmėjo, todėl pasakyti negali; įtariamojo E. K. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad viskas vyko ekspromtu prie teniso kortų, esančių netoli bažnyčios, jam atvykus nukentėjęs jau gulėjo ant žemės, kas jam sudavė nematė, greta buvo T., E., M., matė žiūrinčius iš daugiabučio žmones, šaukiančius, kad kvies policiją, teniso kortuose lakstė mažamečiai vaikai, T. G. pasiūlė K. vežti į mišką, su E. ir M. įkėlė į bagažinę, šis bagažinėje pradėjo rėkti, T. rodė kur važiuoti apie 4 km., matė, kad vežamam R. lazda sudavė smūgius nukentėjusiajam, šis šaukė, kad nemuštų, T. ir R. liepė K. gultis veidu į žemę ir išskėsti rankas, kad jis matė kaip šokinėjo su batais ant rankų, T. G. spyrė keletą kartų K., jis pats smūgių nesudavė; įtariamojo M. Č. parodymai, kuriuose nurodyta, kad šis matė kaip T. sudavė prisivijęs kartą lazda nukentėjusiajam nuo ko šis parkrito ant žemės parkritusį E. spardė T. su E., kiek kartų nežino, nematė ar E. ir R. sudavė smūgius, paskui išsigandęs pabėgo, nes matė žmonės, jis į bagažinę įkelti nepadėjo, po to atvykęs į mišką pamatė nukentėjusįjį gulintį veidu į žemę, tuo metu niekas smūgių nesudavė, jis jo miške nemušė;

53Kaltinamojo kaltę patvirtina ir liudytojų E. S.,A. M., D. G., A. D. parodymai, kuriuose užfiksuoti duomenys apie faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, R. U. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad iš balkono matė kaip prie teniso kortų aikštelės guli ant žemės jaunuolis ir jį apstoję spardo keletas vaikinų, ji tokiu elgesiu pasipiktino ir pranešė policijai, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. K. padarytos poodinėmis kraujosruvos kairės ausies kaušelio srityje, kairės akies apatiniame voke, kaktos vidurinėje dalyje, dešinės akies apatiniame voke, nugaros vidurinėje dalyje stuburo projekcijoje, nugaros dešinėje pusėje, juosmens kairėje pusėje, kryžkaulio projekcijoje, kairio žasto srityje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje II delnakaulio projekcijoje, dešinės blauzdos srityje, kairės blauzdos srityje, odos nubrozdinimas kairio smilkinio srityje, muštinė žaizda kairio skruosto srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Aptartais bylos duomenimis teismas abejoti pagrindo neturi, nes jie logiški, susiję tarpusavyje, vienas kitą papildo, patikslina ir paaiškina, tarp jų yra loginė seka, kas patvirtina T. G. kaltę pagal BK 284 straipsnį, nes veikiant neapibrėžta tyčia, nesant tam dingsties, kaltinamojo neteisėtais veiksmais, veikiant kartu su M. Č. ir R. J., viešojoje vietoje, ( - ), matant aplinkiniams asmenims buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, o taip pat panaudotas fizinis smurtas, kaltinamajam du kartus nukentėjusiajam spyrus į kairį šoną, dėl ko bendrų veiksmų pasekoje nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmės detaliai aprašytos specialisto išvadoje, kas atitinka medicinos ekspertui pateiktą užduotį ir patvirtina mažai tikėtiną sužalojimų atsiradimo galimybė krentant ar atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, dėl ko neprieštarauja ir iš esmės atitinka faktinėms bylos aplinkybėms dėl kaltinamojo ir kitų bendrininkų neteisėtų veiksmų, kurie tiek kartu, tiek ir atskirai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaip ir nustatyta informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis įsiteisėjusiu 2019 m. gegužės 14 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-1060/2019 M. Č. atžvilgiu, kuriuo šis pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį. Taigi, bylos duomenimis kaltinamojo veika turėjo demonstratyviai įžūlų pobūdį ir sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytas tiesiogines visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymo pasekmes, tuo pačiu sukėlus fakultatyvines pasekmes – nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą. Pagal baudžiamosios teisės teoriją viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, tačiau nustatant tyčinę kaltę nebūtina, kad kaltininkas tiksliai suvoktų savo veikimo vietą kaip viešąją, tačiau svarbu tinkamai įvertinti tokio jo elgesio paskatas. Šiuo atveju M. Č.,T. G. ir R. J. veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, nesant tam jokios dingsties, dėl to galima daryti išvadą, kad asmenų veika buvo pirmiausia skirta viešajai tvarkai pažeisti, kaltinamųjų veiksmai laikomi padaryti bendra tyčia, nors išankstinio susitarimo nebuvo, tačiau kaltinamieji vienas kito veikai pritarė suduodami smūgius, negynė nukentėjusiojo, vienas kito nedrausmino ir leido toliau tęstis nusikalstamiems veiksmams.

54Pagal BK 146 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Neteisėtas laisvės atėmimas kvalifikuojamas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, esant bent vienam iš šių požymių: 1) jeigu buvo panaudotas smurtas; 2) jeigu buvo sukeltas pavojus nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 3) jeigu asmuo nelaisvėje laikytas ilgiau, nei 48 valandas. Neteisėtas laisvės atėmimas pagal BK 146 straipsnį gali būti smurtinis, atviras arba slaptas ar apgaulės būdu gyvo žmogaus pagrobimas kaip daikto paimant jį ir perkeliant iš buvimo vietos ir laikant jį kitoje vietoje prieš jo valią, apribojant žmogaus laisvę judėti erdvėje, pasirinkti savo buvimo vietą. Tai gali būti padaroma tiek vartojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Nusikaltimas laikomas baigtu faktiškai pagrobus žmogų perkeliant jį į kitą vietą, sulaikant jį esamoje vietoje prieš jo valią ir nukentėjusiajam tai suvokus (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-383/2019).

55Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, kadangi T. G. kartu su kitais bendrininkais, prieš tai panaudojus viešoje vietoje fizinį smurtą, ko pasekoje bendrais veiksmais nežymiai sutrikdžius E. K. sveikatą, negatyvius poelgius stebėjus daugiabučio namo gyventojams ir kitiems pašaliečiams, sukėlus neigiamas emocijas, drausminant kaltininkus šūksniais, kviečiant policiją, ką patvirtina bylos medžiaga, T. G. nenutraukė nusikalstamų veiksmų, priešingai, juos toliau tęsė, be sužaloto nukentėjusiojo valios, įkėlė pastarąjį į bagažinę ir E. K. vairuojamu automobiliu Opel Astra apie 4 kilometrus drauge vežė į mišką, tokiu būdu neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę. Šiuo atveju kaltinamasis veikė bendrai su R. J. ir E. K., nukentėjusiojo atžvilgiu automobilyje R. J. taip pat naudojo fizinį smurtą, nukentėjęs šaukė. Taigi, šiuo atveju jau netgi pats sulaikymo būdas– neteisėtai atėmus žmogui laisvę, nukentėjusiojo patalpinimas į automobilio bagažinę, duoda pagrindą išvadai, kad E. K., prieš tai sužalotas, buvo laikomas ir gabenamas patalpoje, netinkamoje žmogui būti, kas atitinka ne tik panaudoto smurto, bet ir pavojaus gyvybei ir sveikatai požymių turinį, tokiu būdu atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis. Tokios bylos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina buvus cinišką ir įžūlų kaltinamojo elgesį viešoje vietoje, stebint aplinkiniams, šaukiant, kad kvies policiją, akivaizdžiai demonstravus nepagarbą aplinkiniams neteisėtu būdu apribojus nukentėjusiojo laisvę prieš jo valią ir bendrai veikiant tuo pačiu metu automobilyje R. J. Panaudojus fizinį smurtą E. K. vežant į mišką šalimais ( - ), yra teisingai kvalifikuota ir pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, nes veika padaryta tyčia, tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Tokie kaltinamojo veiksmai tyčios požiūriu vertinami kaip kryptingi ir sąmoningi, kadangi, bylos duomenimis, T. G. pasiūlė nukentėjusįjį vežti į mišką, rodė kelią.

56Be to, T. G. buvo perduotas teismui ir dėl to, kad jis nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y. 2017 m. birželio 11 d. apie 20.00 val. Prienų miesto miške, esančiame ( - ), veikdamas bendrai su E. K. ir R. J., nukentėjusiajam E. K. liepus atsigulti ant žemės pilvu ir ištiesti rankas į šalis, tyčia spyrė mažiausiai du kartus nukentėjusiajam E. K. į šonus ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

57Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžiamos kaltinamuoju aktu ir teismo nutartimi perduoti baudžiamąjį bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Surašius kaltinamąjį aktą, įtariamasis tampa kaltinamuoju. Gavęs kaltinamąjį aktą, jis galutinai sužino, kuo yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Šie duomenys suteikia galimybes kaltinamajam pasiruošti gynybai bylos nagrinėjimo teisme metu.

58Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Ši tyčinė veika objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius. Kaip matyti tiek teisės teorijoje, tiek ir praktikoje tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis, mušimas arba kitos smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, kad kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį būtini padariniai. Tuo tarpu prokuroras, perduodamas bylą su kaltinamuoju aktu teismui, to nenurodė, nagrinėjimo teisme metu BPK nuostatomis, įtvirtintomis BPK 256 straipsnyje, nepasinaudojo, tuo tarpu teismas nagrinėja bylą kaltinimo apimtyje. Kita vertus, nepaisant to, kad kaltinamasis neneigė miške du kartus spyręs nukentėjusiam, tokių aplinkybių nepatvirtino pats nukentėjusysis, nurodęs, kad nematė, kas jį sužalojo miške, R. J. irgi nežino ar T. miške mušė nukentėjusįjį, M. Č. tvirtino matęs miške ant žemės gulintį K., smūgių niekas nesudavė. E. S. paaiškinimais, kuris matė gulintį nukentėjusįjį, jo niekas nemušė, A. D. E. K. irgi neįvardijo kas jį miške sumušė. Pasak D. G., ant pilvo gulėjo vaikinas, matė, kad sumuštas, šalia stovėjo K., G. ir dar vienas vaikinas. Taigi teigiant, kad smurto pasekoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, būtina, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu būtų nustatytos pasekmės, t. y. nustatyti liekamieji reiškiniai nukentėjusio sveikatai dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų. Šiuo atveju tas ikiteisminiame tyrime padaryta nebuvo. Nepaisant pirmiau išdėstyto, netgi vertinat specialisto išvadą dėl pirmuoju atveju (BK 284 straipsnis) nukentėjusiajam konstatuoto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir atskleistų minėtos nusikalstamos veikos padarinių matyti, kad visos pasekmės nukentėjusiojo atžvilgiu dėl pirmosios veikos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą tiek visumoje tiek ir atskirai, išskyrus kairės plaštakos V delnikaulio lūžimą, kuris, specialistų vertinamas, nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir, kuris galėjo būti padarytas nukentėjusiajam gulint ant žemės, o kaltininkui užlipus ant plaštakos ir batu ją trinant. Tokios aplinkybės nustatytos ir informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu, priimtu 2018 m. rugsėjo 10 d. baudžiamojoje byloje Nr. N1-298-1060/2018, priimtu R. J. ir E. K. atžvilgiu kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Taigi, ir šios aplinkybės nenurodžius ne tik padarinių, bet ir buvusio fizinio skausmo fakto dėl T. G. veiksmų duoda pagrindo išvadai, kad T. G. kaltė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį neįrodyta, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų sudėties požymių – padarinių. Teisingumą vykdo tik teismas, ir tik teismas išnagrinėjęs ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybės gali nuspręsti dėl asmens kaltumo ar nekaltumo. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį. T. G. išteisintinas, nes neįrodyta, jog jis dalyvavao padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

59Dėl bausmės skyrimo

60Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.

61Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

62Bylos duomenimis T. G. nusikalto būdamas pilnametis, praeityje Lietuvos Respublikoje teistas aštuonis kartus (2 t., b. l. 102-110). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis T. G. atžvilgiu 2018 m. rugpjūčio 24 d. taikytos sankcijos (bauda, viešieji darbai, vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas) ir Didžiojoje Britanijoje (2 t., b. l. 87, 108-110). T. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių vieną viešajai tvarkai, tuo pačiu pasikėsindamas į žmogaus sveikatą, bei žmogaus laisvei, kurios pagal pavojingumo laipsnį priskirtinos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3-4 dalys), paskutiniuoju teismo procesiniu sprendimu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės rodo, kad teismo pasitikėjimo T. G. nepateisino, nes, nepaisant to, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-697-290/2015 T. G. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pakeisdamas 2015 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėdamas 2 metams, kitoje dalyje nuosprendį palikdamas nepakeistą, kaltinamasis vėl nusikalto. Kad kaltinamojo atžvilgiu būtų buvę pritaikytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustačius, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, nutraukus probuojamojo priežiūros vykdymą prieš terminą, įrodymų byloje nėra, kita vertus, tokių aplinkybių nenurodė nei prokurorė, nei kaltinamasis ar jo gynėjas, tuo tarpu ne tik faktinė bylos medžiaga, bet ir pateikti byloje Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys probacijos pabaigos terminą nurodo skirtingai, nei teigia gynyba, todėl gynėjo motyvas, kad tokia situacija susiklostė dėl ikiteisminio tyrimo spragų, kad paskirtoji ankstesniu nuosprendžiu bausmė, kuria kaltinamajam buvo atidėtas bausmės vykdymas dvejiems metams, turėjo baigtis 2015 m. gegužės 26 d., teismo vertinimu, nepagrįsta, tuo tarpi ši nusikalstama veika padaryta 2017 m. birželio 11 d., dėl ko bausmės nebendrintinos. Kaltinamasis T. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, kas duoda pagrindo manyti, kad T. G. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, negatyvaus elgesio nepakeitė ir neužkirto kelio naujų nusikalstamų veikų darymui.

63Kaltinamasis praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 111-114, 115), nors yra jauno ir darbingo amžiaus (2 t., b. l. 101), bylos duomenimis Lietuvoje niekur nedirba (2 t., b. l. 116), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 118), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 119). T. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi apsvaigimo faktas nusikalstamų veikų darymo metu nepatvirtintas neginčijamais bylos duomenimis, teismas neima tai domėn ir nelaiko kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamasis, kaip nurodė jis pats, kitą dieną po šis nusikalstamos veikos padarymo, t. y. 2017 m. birželio 12 d., nemanydamas, kad nukentėjusysis dėl minėto įvykio kreipsis į policiją, o tiesiog ketindamas užsidirbti, išvyko į užsienį, kur prabuvo iki buvo sulaikytas ir pargabentas į Lietuvą paskelbus tarptautinę paiešką pagal Europos arešto orderį, jei būtų galėjęs, būtų pastarojo atsiprašęs, tačiau to padaryti negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

64Esant visoms išvardintoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad T. G. tikslu įgyvendinti bausmės paskirtį nagrinėjamu atveju skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kadangi kitų rūšių bausmių pakeisti nusikalstamiems jo polinkiams jau nebepakanka, kita vertus, atsižvelgiant į ankstesnius aštuonis teistumus bei į tai, kad kaltinamasis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kitos nei, kad prašo prokurorė bausmės rūšies paskyrimas, esant jau susiformavusiems nusikalstamiems polinkiams, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, o taip pat prieštarautų bausmės tikslams (BK 41 straipsnis). Šiuo atveju, teismo mano, jog preziumuoti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o realus bausmės vykdymas neatitiktų bausmės paskirties tikslų, pagrindo nėra, nes nusikalstama veika padaryta neatsitiktinai, ne dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o tiesiog dėl to, kad tokios nuostatos buvo susiformavusios dar visiškai jauname amžiuje ir jos neišnyko, kaltinamasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, taikytos bausmės rezultatų nedavė, kaltinamojo neatgrasė, pavojingumo visuomenei nesumažino ir nepanaikino, kas duoda pagrindą išvadai, jog veiksmingos nebuvo.

65Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis).

66Pagal BK 641 straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo T. G. atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę.

67Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis).

68Sutinkamai su BPK 336 straispnio 2 dalimi, jeigu paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Pagal BPK 335 straispnį pateikiams vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Bylos duomenimis matyti, kad T. G. teistas 2015 m. gegužės 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2015 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis įsiteisėjo 2015 m. spalio 13 d.), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas 2 metams ir paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programose ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Tuo tarpu nusikalstamas veikas, dėl kurių nagrinėjama ši baudžiamoji byla, kaltinamasis padarė 2017 m. birželio 11 d., t. y. akivaizdu, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl ko už naujai padarytas nusikalstamas veikas skirtinos bausmėstarpusavyje bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, po ko bendrintinos su 2015 m. gegužės 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2015 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtomis bausmėmis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu.

69Taip pat Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą spręsti klausimą dėl ekstradicijos išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 94). Pažymėjo, kad T. G. ekstradicijos išlaidos sudaro 1 688,80 Eur. Prie prašymo pateiktas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. ( - ) „Dėl G. B. ir K. S. komandiruotės į Londoną (Jungtinė Karalystė)“, patvirtina, jog 2019 m. lapkričio 14-15 dienomis į Londoną (Jungtinė Karalystė) komandiruoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai – G. B. ir K. S. (2 t., b. l. 96). Jiems nutarta įstatymų nustatyta tvarka mokėti dienpinigius ir visas kelionės išlaidas, kas iš viso sudaro 1 688,80 Eur (2 t., b. l. 97, 98-99). Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažintina, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties T. G. veiksmai, t. y. 2017 m. birželio 29 d. nutarimu jis pripažintas įtariamuoju (2 t., b. l. 121-122), žinodamas, kad dėl jo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas (2 t., b. l. 88),be ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro žinios išvyko iš Lietuvos Respublikos ir negrįžo, dėl ko 2017 m. birželio 29 d. nutarimu paskelbta T. G. paieška (2 t. b. l. 124), 2018 m. spalio 10 d. kreiptasi dėl Europos arešto orderio jo atžvilgiu išdavimo (2 t., b. l. 1414, 142-151), Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai kaltinamojo atžvilgiu išdavus Europos arešto orderį, kaltinamasis 2018 m. gruodžio 18 d. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir 2019 m. lapkričio 15 d. 18.35 val. konvojuotas į Lietuvą (2 t., b. l. 154). Lietuvą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, jeigu jas lėmė kaltinamojo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 2K-366/2010). Atsižvelgiant į tai, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė konvojavimo išlaidas dėl T. G. veiksmų, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

702002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) 26 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog laikotarpis, per kurį nuteistasis išbuvo suimtas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje Europos arešto orderio vykdymo tikslu, turi būti išskaičiuotas iš likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės Europos arešto orderį išdavusioje valstybėje. Minėto sprendimo 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tuo tikslu perdavimo metu vykdančioji teisminė institucija arba pagal 7 straipsnį paskirta centrinė institucija išduodančiajai teisminei institucijai perduoda visą informaciją apie prašomo perduoti asmens buvimo nelaisvėje pagal Europos arešto orderį trukmę. Vertinant tai, kad T. G. Europos Sąjungos valstybėje narėje buvo sulaikytas 2018 m. gruodžio 18 d. (2 t., b. l. 91), todėl laikotarpis nuo jo suėmimo iki perdavimo Lietuvos Respublikai įskaitytinas į paskirtą bausmę.

712018 m. spalio 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi T. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 138-140). 2019 m. lapkričio 17 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kaltinamajam palikta galioti 2018 m. spalio 10 d. teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 17 d. (2 t., b. l. 168-171), kuris paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

72Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-307 straipsniais,

Nutarė

73T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

74T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

75T. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisinti neįrodžius, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

76Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir T. G. paskirti 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

77Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. G. paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

78Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis T. G. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015 m. gegužės 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2015 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

79Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020 m. sausio 16 d., ją atliekant pataisos namuose.

80Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką T. G. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme Europos Sąjungos valstybėje narėje nuo 2018 m. gruodžio 18 d., taip pat laiką nuo jo perdavimo Lietuvos Respublikai (2019 m. lapkričio 15 d.) iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo bei kardomosios priemonės – suėmimo terminą nuo 2019 m. lapkričio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

81T. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

82Iš T. G. priteisti 1 688,80 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 80 ct) ekstradicijos išlaidų.

83Išaiškinti, kad už ekstradiciją priteista suma turi būti sumokėta į policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB SEB banke.

84Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.