Byla 1-376-1036/2016

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, Vaivai Liaubienei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, nukentėjusiems V. P., R. M., R. M., nukentėjusiojo nepilnamečio R. M. atstovui ir nukentėjusiajam R. M., nukentėjusiųjų atstovui Mariui Zabitai, kaltinamojo D. G. gynėjui advokatui Raimondui Jurkai, kaltinamajam D. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

2D. G. (D. G.), a. k. ( - ) gimęs ( - ) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, studijuojantis, dirbantis UAB „( - )“ vyrėju, neteistas, gyv. ( - ), Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 6 d.,

Nustatė

3D. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo kitas žmogus ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent, jis 2016-03-08 apie 13.33 val., vairavo M. B. priklausantį automobilį M. B. C220, valstybinis Nr. ( - ) būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,95 ‰ (promilės) etilo alkoholio), bei tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems, <...>“, važiuodamas Nemenčinės pl., Vilniaus r., pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<…> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...>“, 136.3 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms.“, t. y. važiuodamas Nemenčinės pl. nuo Nemenčinės pusės link Vilniaus pusės, Vilniaus raj., kelio Vilnius – Švenčionys 21 km., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, lenkdamas važiavo priešpriešinio eismo juosta ir sudarė neišvengiamą kliūtį šia eismo juosta priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui Audi A6, valstybinis Nr. ( - ) kurį vairavo A. M., ir su juo susidūrė. Po susidūrimo automobilis Audi A6 atsitrenkė į jo atžvilgiu priešpriešine eismo juosta Nemenčinės plentu link Vilniaus pusės važiuojantį automobilį V. C., valstybinis Nr. ( - ) kurį vairavo R. V.. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio Audi A6 vairuotojas A. M., gimęs 1997 m., kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2016-03-14 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė, automobilio M. B. keleivis V. P., gimęs 1988 m., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas – automobiliai: Audi A6, valstybinis Nr. ( - ) priklausantis R. M., M. B. C220, valstybinis Nr. ( - ) priklausantis M. B., bei V. C., valstybinis Nr. ( - ) priklausantis SĮ „Vilniaus rajono autobusų parkas“.

4Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. kovo 7 dieną su V. P. susiskambino, susitarė susitikti ir pasivažinėti su mašina. Privažiavo prie jo namų, nuvažiavo į Nemenčinę, po to į Vilnių, per naktį važinėjosi. Nusprendė važiuoti į Nemenčinės pusę. Nemenčinės plente užsuko į „Maximą“, pirko degtinės butelį. Nemenčinėje, prie kultūros namų su V. P. gėrė alkoholį. Nutarė važiuoti į Vilniaus pusę, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Išvažiavo iš Nemenčinės, aplenkė vieną mašiną, po to aptemo akyse, jam atrodė, kad įvažiavo į griovį, ar į sieną, po to laiko nieko negali prisiminti. Pamena tik aplink buvo greitosios, policijos mašinos, jį paguldė į greitosios pagalbos mašiną ir išvežė į ligoninę. Pačio susidūrimo fakto nepamena. Įvykis vyko kovo 8 dieną. Neginčija nustatyto alkoholio kiekio, pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Kai A. M. buvo gyvas, meldėsi, kad šis išgyventų. Kai sužinojo, kad šis mirė, jautėsi blogai, miegoti negalėjo. Bandė susitikti su žuvusio artimaisiais, maldavo jų atleidimo, dalyvavo A. M. laidotuvėse. Kiek galėjo atlygino žalą. Jei turėtų prašomą priteisti sumą pinigų, iškarto juos atiduotų žuvusiojo šeimai. Kai neblaivus važiavo namo, galvojo, kad niekas nesustabdys, pastatys mašiną, išsiblaivys, manė, kad tinkamai gali vairuoti būdamas neblaivus.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, kiti proceso dalyviai. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti tik civiliniai ieškovai dėl ieškinių esmės. Be kaltinamojo D. G. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie ( - ) straipsnyje numatyta tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

6Nukentėjusysis ir nukentėjusiojo nepilnamečio R. M. civilinis atstovas, R. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio labai sutriko miegas, spaudimas pakilęs, vartoja vaistus, pas gydytojus vaikšto. Naktimis neišsimiega, nepailsi. Kai dirba negalvoja, bet viskas primena apie nelaimę. Mirė vyriausias sūnus, dar turi du vaikus. Į jo sąskaitą buvo pervesti pinigai laidojimo išlaidom, po to, dar du kartus pervesta. Šitos sumos įskaitytos reiškiamame ieškinyje. Tarp vyriausių sūnų 3 metų skirtumas, abu vaikai labai gerai sutardavo. Sūnus labai išgyveno brolio netektį, jie kartu leisdavo laiką, padėdavo tėvams. Į draudimą kreipėsi, tik kai buvo avarija dėl automobilio.

7Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išgyvenimai yra sunkiai suvokiami, galvojo, kad su laiku bus lengviau, bet susiduria su problemomis, jautrumas yra padidėjęs, tai sukelia moralinį skausmą, nerimą dėl ateities, ar pavyks susitvarkyti ateityje. Mato kenčiančius šeimos narius. Mano, kad ieškinio suma sumažinta ir labai žmogiška, kuri būtų parama nemažai šeimai. Nėra tikra, kad galės dirbti, būti darbingi, bent jau šiuo metu tik sunkiau yra. Buvo kreiptasi pas psichologus, nes pačiai spręsti yra sudėtinga, kurį laiką nesilankė, bet reikalinga psichologų pagalba, niekas nesikeičia. Aplinkui žmonės gyvena savo gyvenimus ir niekam neįdomios jų problemos. Nuo psichologinės būsenos žmogui kyla kitos ligos. Kaltinamasis buvo atėjęs atsiprašyti, jo veiksmus dėl to vertina teigiamai, nes jai buvo svarbu susitikti, jis parodė iniciatyvą, dėl to jiems dėkinga.

8Nukentėjusysis nepilnametis R. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pirmas dienas negalėjo patikėti, kad taip galėjo atsitikti jo šeimai, buvo šoke.

9N. V. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-07 apie 23.00-23.30 val., pas jį į namus atvažiavo D. G. automobiliu M. B., pilkos spalvos, valstybinių numerių tiksliai nepamena. Prieš tai šis jam paskambino ir paprašė susitikti. D. G. žinojo, kad jo gimimo diena kovo 8 d. Kai šis atvažiavo, jis išėjo į lauką. Matė, kad D. G. buvo neblaivus, matėsi iš šio veido. Šis norėjo važiuoti į naktinę parduotuvę nusipirkti alkoholio. Jis įsėdo į automobilį ir nuvažiavo į Nemenčinę, sustojo prie kultūros namų. Jis į automobilį pasiėmė 0,5 l butelį degtinės. Sustoję naktį prie kultūros namų automobilyje išgėrė 0,5 l degtinės ir užmigo automobilyje. Prabudę, tikslaus laiko nurodyti negali, nuvažiavo prie Gedimino gimnazijos, ten išlipęs paprašė mokinių cigarečių, tačiau niekas jų nedavė. Nuo mokyklos nuvažiavo į degalinę „Emsi“ nusipirkti cigarečių, degalinė randasi išvažiavus iš Nemenčinės, link Vilniaus važiuojant dešinėje pusėje. Po N. D. vairavo automobilį keistai – stabdė, vėl greitai važiavo, vėl stabdė, vėl greitai važiavo. Išvažiavus iš degalinės, važiavo Nemenčinės plentu link Vilniaus pusės, nes D. važiavo į namus pastatyti automobilio. Išvažiavus iš degalinės, važiavo savo eismo juosta link Vilniaus pusės. D. išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė prieš juos važiavusias transporto priemones. Prieš juos važiavo automobilis ir prieš jį dar vienas automobilis. Jis pasižiūrėjo į spidometrą, greitis buvo 120 km/val. Matė, kad priešpriešiais nuo Vilniaus pusės link Nemenčinės pusės važiuoja du automobiliai, jiems lenkiant kitus automobilius, priešpriešiais važiavę automobiliai pasitraukė dešiniau, į smėlį. Aplenkus du automobilius, aplenkė ir trečią – mikroautobusą, ir tada D. sugrįžo į savo eismo juostą. Priekyje dar važiavo vienas automobilis ta pačia kryptimi kaip ir jie – nuo Nemenčinės link Vilniaus pusės. Jų automobilis atsirado tarp mikroautobuso ir priekyje važiavusio automobilio. Pro galinio vaizdo veidrodėlį pasižiūrėjo ir pamatė, kad mikroautobusas, kurį aplenkė, pasitraukė dešiniau, kodėl nežino. Aplenkus mikroautobusą, Darjuš norėjo aplenkti dar vieną priekyje važiavusį automobilį. Prieš juos važiavo automobilis, nuo kurio jų automobilis buvo nutolęs 2-3 m atstumu. Matė nuo Vilniaus važiuojantį auksinės spalvos, panašų į Cady ar Renault, automobilį ir tuo metu pasižiūrėjo, į galinio vaizdo veidrodėlį ir matė, kad mikroautobusas, kurį aplenkė, pasitraukė dešiniau, dar sykį pasižiūrėjo į spidometrą – buvo 120 km/val., greitis, sušuko „ką šis daro“ ir toliau nepamena. Atsibudęs pamatė, kad jo kairė ranka kraujuota. Prispaustas nebuvo ir skausmo nejautė. D. sėdėjo vairuotojo vietoje ir dejavo. Jį iš automobilio ištraukė pažįstami, kurie važiavo minėtu mikroautobusu. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nugabeno į ligoninę. Kaip įvyko susidūrimas, nepamena. Kaip važiavo automobilis Audi, su kuriuo susidūrė, nematė. Paskutinį momentą, ką prisimena, kad aplenkę mikroautobusą važiavo savo eismo juosta – link Vilniaus pusės. Ar išvažiavo į priešingą eismo juostą, kai įvyko susidūrimas, nepamena. Kaip važiavo Audi automobilis, nematė, Audi automobilio iš viso, kaip minėjo, nematė. Jam atrodo, kad po įvykio pradėjo lyti, iki to nelijo. Atrodo, kad D. vairuodamas automobilį, galėjo užmigti, nes kai matė, jog greitis yra 120 km/val., ir sakė „ką šis daro“, šis tiesiog nereagavo. Dar prisimena, kad lyg tai tą naktį iš 2016-03-07 į 2016-03-08 buvo nuvažiavę į Vilnių, lyg atsimena, kad D. šnekėjo apie Viršuliškes. 2016-03-07 nuo vakaro išgėrė 0,5 l degtinės, daugiau jokių narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų nevartojo (t. I, b. l. 121-123).

10L. R. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-08 apie 13.30 val., jis dirbo pagal nustatytą darbo grafiką, vairuodamas mikroautobusą V. C., valstybinis Nr. ( - ) priklausantį Vilniaus rajono autobusų parkui, važiavo maršrutu „Nemenčinė-Vilnius“. Tuo metu lijo, buvo rūkas, važiuojamoji dalis šlapia. V. N. plentu pirma eismo juosta (po vieną eismo juostą į abi puses), apie 60 km/val., greičiu, su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Prieš tai sustojo nustatyme sustojime „Kreivalaužiai“, įlipo vienas keleivis. Išvažiuojant iš sustojimo, vienas automobilis buvo pravažiavęs link Vilniaus pusės, priešpriešiais automobilių nebuvo, o kitas automobilis, kuris važiavo nuo Nemenčinės pusės link Vilniaus, dar buvo tolokai. Jam išvažiavus iš sustojimo, kaip visada, stebėjo padėtį kelyje, žvilgčiodamas ir į galinio vaizdo veidrodėlį. Matė, kad už jo (nuo Nemenčinės pusės link Vilniaus) važiavo lengvasis šviesios (gal baltos) spalvos automobilis, kuris už jo buvo atsilikęs apie 40-50 m atstumu, ne daugiau. Už šio automobilio važiavo taip pat lengvasis šviesios (gal pilkos) spalvos automobilis. Šių automobilių tikslesnių duomenų neįsidėmėjo, tuo metu, kaip minėjo, lijo ir buvo rūkas, todėl nurodyti nei markės, nei modelio, tuo labiau valstybinių numerių, negali. Taip pat matė nuo Vilniaus pusės link Nemenčinės pusės atvažiuojantį šviesios spalvos lengvąjį automobilį, kuris dar buvo gana tolokai nuo jo, atstumo tiksliai nurodyti negali. Daugiau transporto priemonių, važiuojančių nuo Vilniaus link Nemenčinės, nebuvo. Pravažiavus apie 200 m., nuo minėto sustojimo, pasižiūrėjo į kairį galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė, kad važiuojančias už jo transporto priemones pradėjo lenkti sidabrinės spalvos lengvasis automobilis. Šio automobilio nei markės nei modelio, nei valstybinių numerių nematė, tik kad sidabrinės spalvos. Jis šį automobilį pamatė priešpriešinio eismo juostoje, kai šis buvo aplenkęs antrą už jo važiavusį automobilį ir buvo susilyginęs su automobiliu, kuris važiavo paskui jį. Jis labiau pasitraukė į dešinę važiuojamosios dalies pusę, nes važiuojant šiuo maršrutu yra pripratęs duoti kelią transporto priemonėms. Jau jam pasitraukus dešiniau ir važiuojant palei dešinį važiuojamosios dalies kraštą, automobilis, kuris važiavo nuo Vilniaus pusės link Nemenčinės, buvo šalia jo automobilio, t. y. prasilenkė ir suprato, kad lenkiantis automobilis nespės sugrįžti ir pajuto smūgį į jo vairuojamo mikroautobuso galinę dalį. Į kurią konkrečiai dalį, nesuprato, mikroautobuse žmonės buvo sujudę. Tuo metu mikroautobuse važiavo apie 15 keleivių. Iš karto visi išlipo iš mikroautobuso, jis pasiteiravo dėl sužalojimų, niekas iš keleivių nenukentėjo. Pats, taip pat, įvykio metu nenukentėjo, bet buvo šoke, ir tiesiog negalėjo eiti. Sustojus, abi transporto priemonės buvo skirtingose pusėse, jis suprato, kad nuo Vilniaus pusės važiavo Audi automobilis, kuris stovėjo Nemenčinės plento kairėje pusėje, žiūrint link Nemenčinės, o automobilis M. B. – dešinėje pusėje, žiūrint link Nemenčinės. Prie šių automobilių priėjęs nebuvo. Vieni keleiviai iš mikroautobuso iš karto priėjo prie Audi automobilio, kiti – prie M. B.. Matė, kad keleiviai skambino bendruoju pagalbos telefonu, jis neskambino. Matė, kad keleiviai ištraukė iš M. B. keleivį, kuris gulėjo ant važiuojamosios dalies, kol atvyko greitoji medicinos pagalba. Pirmiausia į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, po to, gaisrininkai, kurie pjaustė Audi automobilį, kad išlaisvintų vairuotoją ir greitoji medicinos pagalba. Atvykus pareigūnams, M. B. vairuotojas nuėjo į tarnybinį automobilį. Atvykusi greitoji medicinos pagalba Audi vairuotoją nugabeno į ligoninę, o kita greitoji medicinos pagalba nuvežė M. B. keleivį. Kaip įvyko susidūrimas tarp automobilių Audi ir M. B., nematė. Kurioje važiuojamosios dalies vietoje įvyko susidūrimas, nematė. Gali teigti, kad, kai pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kaip vėliau suprato, M. B. automobilį, šis buvo lenkime, priešpriešinio eismo juostoje, o su Audi automobiliu prasilenkęs iš karto pajuto smūgį į savo vairuojamą automobilį (t. I, b. l. 131-132).

11L. M. Belova apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis M. B. C220, valstybinis Nr. ( - ) registruotas jos vardu ir nuosavybės teise priklauso jai. Šiuo automobiliu naudojosi tiek ji, tiek krikšto sūnus D. G., kuris pastaruoju metu gyveno su ja, kada reikėdavo, jis visada pasiimdavo šį automobilį. 2016-03-07 vakare D. buvo namuose, tą vakarą pati nuėjo miegoti, sutarė, kad jį pakels ryte. Ryte atėjusi jo nerado kambaryje, pamanė, kad jis nuvažiavo nupirkti gėlių, nes ryte buvo kovo 8-toji. Jam paskambino, bet jis nekėlė, tada perskambino ir pasakė: „Tuoj būsiu“. Būnant parduotuvėje, jai paskambino iš darbo, ji sužinojo, kad Nemenčinės plente įvyko eismo įvykis, kur dalyvauja sidabrinės spalvos M. B. automobilis. Su giminaičiu nuvažiavo į įvykio vietą, ten D. ir kitų dalyvių nebuvo, tik automobiliai. Pareigūnai pasakė, kad dalyvius išvežė į ligoninę. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko nežino. D. sakė, kad gėrė su kitu vaikinu, kurio ji nepažinojo, šis pas juos niekada nebuvo. Prie jos D. niekada negėrė ir nerūkė. Kas jam tą vakarą atsitiko, nežino. Kaip įvyko eismo įvykis, D. sakė, kad neatsimena. Darjuš automobilį kartu su ja vairavo gerai, atsakingai. Dėl apgadinto automobilio M. B. C220, valstybinis Nr. ( - ) jokių pretenzijų D. G. neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš (t. I, b. l. 135);

12L. R. Vaicekauskaitė apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-08 apie 13.30 val., vairuodama tarnybinį automobilį T. A., valstybinis Nr. ( - ) pilkos spalvos, važiavo iš Nemenčinės link Vilniaus pusės. Tuo metu lijo, važiuojamoji dalis buvo šlapia. V. N. plentu, matė prieš ją iš sustojimo išvažiuojantį maršrutinį mikroautobusą. Šis mikroautobusas taip pat važiavo nuo Nemenčinės pusės link Vilniaus pusės. Jam išvažiavus iš sustojimo, važiavo paskui jį gana nemažu atstumu, atstumo metrais tiksliai įvardinti negali. Važiavo apie 50 km/val., greičiu. Už jos jokių važiuojančių transporto priemonių nebuvo. Kažkokį atstumą pavažiavus paskui mikroautobusą, pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė, kad dideliu greičiu nuo Nemenčinės pusės link Vilniaus pusės atlekia automobilis, kuris persirikiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiavo. Pasižiūrėjus į priekį, matė, kad priešpriešinio eismo juosta, nuo Vilniaus pusės link Nemenčinės pusės atvažiuoja Audi automobilis, kuris dar nebuvo prasilenkęs su mikroautobusu. Įvertinusi, kad minėtas automobilis labai dideliu greičiu važiuoja priešpriešine eismo juosta, o priešpriešiais, taip pat, atvažiuoja automobilis, pasitraukė į dešinį važiuojamosios dalies kraštą, kiek tai įmanoma, nes tame kelio ruože vykdomi remonto darbai ir stabdė vairuojamą automobilį, nes manė, kad gal lenkiantis ją automobilis suspės grįžti į savo eismo juostą, t. y. tarp jos automobilio ir priekyje važiavusio mikroautobuso, bet nuo Nemenčinės plento važiavęs ir ją aplenkęs M. B. automobilis negrįžo į savo eismo juostą, o toliau važiuodamas link Vilniaus pusės priešpriešinio eismo juosta lenkė prieš ją važiavusį mikroautobusą ir kaktomuša trenkėsi į nuo Vilniaus pusės link Nemenčinės pusės važiavusį Audi automobilį. Iš karto sustabdė vairuojamą automobilį, nes lenkiant M. B. automobiliui, jos vairuojamo automobilio greitis buvo gal apie 20 km/val. Po susidūrimo prieš jos automobilio priekinę dalį buvo Audi automobilis, kurio priekinė dalis buvo nukreipta link Nemenčinės pusės, o kairėje pusėje (žiūrint link Vilniaus pusės) buvo M. B. automobilis. Išlipus iš automobilio, ji neskambino bendruoju pagalbos telefonu, nes matė ir girdėjo, kad išlipę žmonės iš mikroautobuso skambino bendruoju pagalbos telefonu. Pati prie Audi automobilio arčiau priėjusi nebuvo, iš tolo matė, kad vieną jaunuolį ištraukė iš M. B. automobilio ir paguldė ant smėlio, ar vairuotoją ar keleivį, nežino, o kitas vaikinas vaikščiojo. Mikroautobuso keleiviai bandė atidaryti automobilio Audi dureles, laužė, bet neatidarė. Įvykio vietoje buvo, kol atvyko specialiosios tarnybos, patraukė automobilį ir pastatė už mikroautobuso, nes reikėjo atlaisvinti kelią gaisrininkams. Kokiu greičiu važiavo Audi automobilis iki susidūrimo, nurodyti negali, tiesiog į tai nekreipė dėmesio, o automobilis M. B. važiavo dideliu greičiu. Jokių kliūčių grįžti automobiliui M. B. po to, kai aplenkė jos vairuojamą automobilį, nebuvo, nes pasitraukė dešiniau, sumažino greitį ir pakankamas atstumas buvo iki priekyje važiavusio mikroautobuso, galvojo, kad sugrįš į savo eismo juostą, bet automobilis M. B. toliau važiavo priešpriešinio eismo juosta, nors akivaizdžiai matėsi, kad nuo Vilniaus pusės atvažiuoja Audi automobilis, iki kurio buvo likęs mažas atstumas. Matomumas toje vietoje yra pakankamai geras. Ar automobilis Audi kažkaip bandė išvengti susidūrimo, stabdė, ar pasuko dešiniau ar kairiau, ji nurodyti negali. Kaip, ir kuris automobilis atsitrenkė į mikroautobusą, nurodyti negali, vėliau matė mikroautobuso apgadinimus, bet kaip tai nutiko, nežino. Tiksliai gali teigti, kad susidūrimas įvyko automobiliui M. B. važiuojant priešpriešinio eismo juosta – Nemenčinės plentu link Vilniaus pusės ir lenkiant mikroautobusą jis atsitrenkė į priešpriešiais nuo Vilniaus pusės link Nemenčinės pusės važiavusį automobilį Audi (t. I, b. l. 147-149).

13L. T. Jankovskis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-08 apie 13.30 val., vairavo automobilį Toyota L. C., valstybinis Nr. ( - ) Kartu su juo važiavo žmona A. J., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Taip pat, kartu važiavo moteris, kurios jokių duomenų nežino, ši tiesiog paprašė pavežti iš Nemenčinės į Vilnių, ši sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje. Važiavo nuo Švenčionių pusės per Nemenčinę, per tiltą (virš upės) link Vilniaus pusės. Pravažiavus tiltą per upę pamatė iš Nemenčinės dideliu greičiu išvažinėjantį sidabrinės spalvos M. B. automobilį. Išvažiuojant iš posūkio iš Nemenčinės į plentą link Vilniaus, į pagrindinį kelią, šį automobilį užnešė, ir šis atsirado priešingoje eismo juostoje. Akivaizdžiai matėsi, kad šis važiuoja labai dideliu greičiu. Tuo metu nuo Vilniaus pusės važiavo lengvasis automobilis („kablukas“). M. B. automobilis, kai šis atsirado priešingoje eismo juostoje, taip toliau dideliu greičiu ir važiavo priešinga eismo juosta kryptimi link Vilniaus pusės. Minėtas lengvasis automobilis („kablukas“), vengdamas susidūrimo su automobiliu M. B., staigiai pasuko į dešinę pusę, ant smėlio, užkliudydamas gal 4-5 kelio ženklus, nes tame kelio ruože yra vykdomi kelio remonto darbai. A. M. Benz, vos nesusidūręs su minėtu automobiliu, dideliu greičiu priešinga eismo juosta nuvažiavo link Vilniaus, aplenkdamas lengvąjį automobilį. „Kablukas“ po vos neįvykusio eismo įvykio sustojo. Jis sumažino greitį ir važiavo toliau link Vilniaus, prieš juos važiavo lengvasis automobilis, kokios markės, neprisimena, jis važiavo apie 100-150 m atstumu priekyje jų. Po vos neįvykusio eismo įvykio tame kelio ruože yra įkalnė, ir jis nematė, kaip toliau važiavo M. B. automobilis. Įvažiavus į įkalnę, kryptimi link Vilniaus, dešinėje pusėje yra degalinė ir nuo tos vietos yra kelio ženklai, nes vyksta remontas, greitis – 50 km/val., ir „Lenkti draudžiama“. Praėjus gal 10 sekundžių, įvažiavus į įkalnę, pamatė, kad minėtas automobilis M. B. susidūręs su Audi automobiliu maždaug 200 m atstumu nuo įkalnės. A. A. buvo stipriai sudaužytas. Jis sustojęs eismo įvykio vietoje nebuvo, tik pristabdė. Įvykio metu lijo, važiuojamoji dalis buvo šlapia (t. I, b. l. 151-152).

14Liudytoja A. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-08 apie 13.30 val., važiavo automobiliu Toyota L. C., valstybinis Nr. ( - ) kurį vairavo jos vyras T. J.. Sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Taip pat, kartu važiavo moteris, kurios jokių duomenų nežino, ši tiesiog paprašė pavežti iš Nemenčinės į Vilnių, ši sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje. Važiavo nuo Švenčionių pusės per Nemenčinę, per tiltą (virš upės) link Vilniaus pusės. Pravažiavus tiltą per upę pamatė iš Nemenčinės dideliu greičiu išvažinėjantį sidabrinės spalvos M. B. automobilį. Išvažiuojant iš posūkio iš Nemenčinės į plentą link Vilniaus, į pagrindinį kelią, šį automobilį užnešė, ir šis atsirado priešingoje eismo juostoje. Akivaizdžiai matėsi, kad šis važiuoja labai dideliu greičiu ir neadekvačiai. Tuo metu nuo Vilniaus pusės važiavo lengvasis automobilis („kablukas“). M. B. automobilis, kai atsirado priešingoje eismo juostoje, taip toliau dideliu greičiu ir važiavo priešinga eismo juosta kryptimi link Vilniaus pusės. Minėtas lengvasis automobilis („kablukas“), vengdamas susidūrimo su automobiliu M. B., staigiai pasuko į dešinę pusę ant smėlio, užkliudydamas gal 4-5 kelio ženklus, nes tame kelio ruože yra vykdomi kelio remonto darbai. A. M. Benz, vos nesusidūręs su minėtu automobiliu, dideliu greičiu priešinga eismo juosta nuvažiavo link Vilniaus, aplenkdamas lengvąjį automobilį. „Kablukas“ po vos neįvykusio eismo įvykio sustojo. Vyras sumažino greitį ir važiavo toliau link Vilniaus, prieš juos važiavo lengvasis automobilis, kokios markės neprisimena, tik sidabrinės ar pilkos spalvos, šis važiavo apie 100-150 m atstumu priekyje jų. Po vos neįvykusio eismo įvykio tame kelio ruože yra įkalnė, ir nematė, kaip toliau važiavo M. B. automobilis. Įvažiavus į įkalnę, kryptimi link Vilniaus, dešinėje pusėje yra degalinė ir nuo tos vietos yra kelio ženklai, nes vyksta remontas, greitis – 50 km/val., ir „Lenkti draudžiama“. Praėjus gal 10 sekundžių, įvažiavus į įkalnę, pamatė, kad minėtas automobilis M. B. susidūręs su Audi automobiliu, maždaug 200 m atstumu nuo įkalnės. A. A. buvo stipriai sudaužytas, šis stovėjo jų važiavimo kryptimi dešinėje pusėje. Sustoję eismo įvykio vietoje nebuvo, tik pristabdė. Įvykio metu lijo, važiuojamoji dalis buvo šlapia (t. I, b. l. 155-156).

15L. V. Dombrovskis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-08 apie 13.30 val., važiavo maršrutiniu mikroautobusu iš Nemenčinės į Vilnių. Kiek keleivių tiksliai važiavo, nežino, bet kokie 6 žmonės tikrai važiavo. Jis sėdėjo prie lango dešinėje pusėje. Tuo metu lijo, važiuojamoji dalis buvo šlapia. Važiuojant į kelią nekreipė dėmesio. Važiuojant pajuto, kad mikroautobuso vairuotojas pasitraukė dešiniau link kelkraščio. Pasižiūrėjo į priekį (pro priekinį stiklą), bet nieko nebuvo, t. y. jokių transporto priemonių, ir iš karto pajuto smūgį į mikroautobuso galinę dalį, kur konkrečiau, nurodyti negali. Mikroautobusas iš karto po smūgio sustojo. Išlipęs pamatė, kad susidūrė du automobiliai. Vienas automobilis stovėjo kairėje kelio pusėje, kitas – dešinėje, abiejų automobilių priekinės dalys buvo nukreiptos link Nemenčinės pusės. Iš karto iš savo mobilaus telefono skambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį, pirmiausia priėjo prie Audi automobilio. Jame matė vairuotojo vietoje vaikiną, šis buvo be sąmonės. Bandė atidaryti vairuotojo dureles, bet negalėjo, vairuotojas automobilyje buvo prispaustas. Tada priėjo prie M. B. automobilio, jame vairuotojo vietoje sėdėjo vaikinas, kuris jam pasirodė, kad be sąmonės, o keleivis jau buvo ištrauktas iš automobilio, ar pats išlipęs, šito nurodyti negali. Su bendruoju pagalbos centru bendravo kelis sykius. Matė, kad iš Audi automobilio priekinės dalies rūksta dūmai, matė liepsną, sustojusių vairuotojų prašė gesintuvo, bet atsisukęs pamatė, kad jau kažkas buvo užgesinęs liepsną. Įvykio vietoje buvo kol atvyko policija, gaisrininkai ir greitoji medicinos pagalba (t I, b. l. 165).

16Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykio vieta, yra Nemenčinės plente, ties Kreivalaužių km., Vilniaus r. Oro sąlygos, apšvietimas – lyja, apsiniaukę; kelių eismo įvykio rūšis – priešpriešinis susidūrimas; kelio dangos būklė, tipas – asfaltas, šlapias; duomenys apie kelią – važiuojamosios kelio dalies plotis – 6,60 m.; kelio aplinka – miškas; matomumas – iš vairuotojo pusės transporto priemonėje dienos metu apie 100 m į priekį; transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: automobilis M. B., valstybinis Nr. ( - ) stovi Nemenčinės plente, priekinė dalis nukreipta link Nemenčinės miesto. Nuo priekinio kairiojo rato ašies iki signalinio stulpelio – 13,90 m, nuo galinio kairiojo rato ašies iki kairiojo važiuojamosios dalies krašto – 6,20 m. A. A. A6, valstybinis Nr. ( - ) stovi Nemenčinės plente, priekinė dalis nukreipta link Vilniaus miesto. Nuo priekinio kairiojo rato iki visuomeninio transporto sustojimo – 143,20 m, nuo galinio kairiojo rato iki kelio signalinio stulpelio – 15,90 m. N. V. Crafter, valstybinis Nr. ( - ) dešinio galinio rato iki signalinio kelio stulpelio – 27,80 m, nuo dešiniojo galinio priekinio rato iki signalinio kelio stulpelio – 32,50 m (t. I, b. l. 12-22).

17Papildomo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad važiuojant kryptimi nuo Nemenčinės link Vilniaus miesto pusės, Nemenčinės plente ties Kreivalaužių kaimu, neprivažiavus sustojimo „Kreivalaužiai“, dešinėje pusėje yra kelio ženklai Nr. 106 „Darbai kelyje“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, Kelio ženklai, I skyrius „Įspėjamieji kelio ženklai“) bei Nr. 329 „Ribotas greitis-50“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, Kelio ženklai, III skyrius „Draudžiamieji kelio ženklai“). Už šių ženklų, kryptimi nuo Nemenčinės link Vilniaus miesto pusės, Nemenčinės plente ties Kreivalaužių kaimu, neprivažiavus sustojimo „Kreivalaužiai“, dešinėje pusėje yra kelio ženklai Nr. 106 „Darbai kelyje“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, Kelio ženklai, I skyrius „Įspėjamieji kelio ženklai“) bei Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ (Kelių eismo taisyklių 1 priedas, Kelio ženklai, III skyrius „Draudžiamieji kelio ženklai“) ir šalia kelio ženklas Nr. 627 „Persirikiavimo rodyklė“ (nurodo važiavimo kryptį keliuose, kur vykdomi kelio darbai; Kelių eismo taisyklių 1 priedas, Kelio ženklai, VI skyrius „Informaciniai kelio ženklai“) (t. I, b. l. 23-25).

18Iš byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį, matyti, kad automobilio Audi A6, valstybinis Nr. ( - ) išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, užpakalinis stiklas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, šoninis užpakalinis kairės pusės stiklas, šoninis užpakalinis dešinės pusės stiklas, stogas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. A. M. Benz C220CDI, valstybinis Nr. ( - ) išoriniai sugadinimo požymiai: priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. A. V. Crafter, valstybinis Nr. ( - ) išoriniai sugadinimo požymiai: užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas (t. I, b. l. 26-27).

19Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais, matyti, kad apžiūrėtas automobilis Audi A6, valstybinis Nr. ( - ) Automobilis grąžintas (t. I, b. l. 28-33, 40-43).

20Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais, matyti, kad apžiūrėtas automobilis V. C., valstybinis Nr. ( - ) Automobilis grąžintas (t. I, b. l. 44-53).

21Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais, matyti, kad apžiūrėtas automobilis M. B. C220, valstybinis Nr. ( - ) Automobilis grąžintas (t. I, b. l. 58-62, 73-76).

22Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-751(16) nurodyta, kad: Eismo įvykio mechanizmas buvo toks. A. M. Benz C220 vairuotojas D. G., lenkdamas kitas transporto priemones, važiavo kelio priešpriešinio eismo juosta. Tuo pat metu ta eismo juosta priešinga kryptimi važiavo automobilis Audi A6, vairuojamas A. M.. Tikėtina, kad vengdamas susidūrimo su automobiliu M. B. C220, A. M. pasuko į kairę. A. A. A6, judėdamas, tikėtina, įstrižai važiuojamosios dalies, priekinės dalies dešine puse trenkėsi į priešinga kryptimi važiavusio automobilio M. B. C220 priekinės dalies dešinę pusę. Nuo smūgio automobilis Audi A6 buvo sustabdytas ir atblokštas atgal, automobilio M. B. C220 judėjimo kryptimi. Susidūrimo metu automobiliai sukosi pagal laikrodžio rodyklę. Be to, susidūrimo metu automobilio Audi A6 užpakalinė dalis pakilo į viršų. Dėl šios priežasties, vykstant kontaktui tarp automobilių M. B. C220 ir Audi A6, pastarojo automobilio užpakalinio kairiojo kampo apatinė dalis turėjo sąlytį su link Vilniaus dešine kelio puse važiavusio automobilio V. C., vairuojamo R. V., užpakaliniu kairiuoju kampu. Po susidūrimo automobilis M. B. C220 besisukdamas dalinai nuslydo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę, o automobilis Audi A6 – į dešinę. A. V. Crafter po susidūrimo buvo sustabdytas dešinėje kelio pusėje. Negalima nustatyti automobilio M. B. C220 greičio prieš eismo įvykį. Negalima nustatyti automobilio Audi A6 greičio prieš eismo įvykį. Prieš eismo įvykį automobilis M. B. C220 važiavo kelio kaire puse, žiūrint link Vilniaus; automobilis Audi A6 judėjo ta pačia kelio puse priešinga kryptimi. Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą automobilio Audi A6 vairuotojas A. M. nusukinėjo į kairę, vengdamas susidūrimo su automobiliu M. B. C220. Susidūrimo metu automobiliai sukosi pagal laikrodžio rodyklę. A. A. A6 buvo atblokštas atgal, automobilio M. B. C220 judėjimo kryptimi. Po susidūrimo abu automobiliai nuslydo į kelio kaires puses, žiūrint pagal jų važiavimo kryptis. A. M. Benz C220 ir Audi A6 susidūrė kairėje kelio pusėje, žiūrint Vilniaus link. Kelio ilgio atžvilgiu automobilis M. B. C220 su automobiliu Audi A6 susidūrė neprivažiavus prie jų galutinio sustojimo padėčių, žiūrint link Vilniaus. Negalima nustatyti automobilių tikslios susidūrimo vietos kelio ilgio ir pločio atžvilgiu. A. M. Benz C220 vairuotojas D. G. prieš pradėdamas lenkti privalėjo įsitikinti, kad lenkimui būtina juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, pamatęs priešpriešiais atvažiuojantį automobilį Audi A6 – turėjo grįžti į dešinę važiuojamosios dalies pusę ir nesudaryti kliūties jo judėjimui. A. M. Benz C220 įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, buvo sudaryta kliūtis ta eismo juosta priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui Audi A6; iškilo grėsmė eismo saugumui. Tokioje situacijoje automobilio Audi A6 vairuotojas A. M. privalėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, tačiau net sustabdžius ją, susidūrimas vis vien įvyktų. Techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio M. B. C220 vairuotojo D. G. veiksmai, – lenkdamas važiavo priešpriešinio eismo juosta ir sudarė neišvengiamą kliūtį ta eismo juosta priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui Audi A6, vairuojamam A. M., dėl ko su juo susidūrė (t. I, b. l. 79-84).

23Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 365/2016(01), matyti, jog A. M. lavone nustatyta: daugybinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai kūne, kaukolės pamato lūžis, galvos smegenų sumušimas (KT duomenimis difuzinis aksoninis galvos smegenų pažeidimas), pakraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, daugybiniai šonkaulių lūžiai, plaučių sumušimas, širdies sumušimas, KT duomenimis -VI krūtininio slankstelio skersinės ataugos lūžis, kairio stipinkaulio lūžis, padaryti paveikus kietais bukais daiktais, neužilgo iki hospitalizacijos, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2, 6.6.3, 6.6.15 punktais. A. M. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo daugybinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai kūne, kaukolės pamato lūžis, galvos smegenų sumušimas (KT duomenimis difuzinis aksoninis galvos smegenų pažeidimas), pakraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, daugybiniai šonkaulių lūžiai, plaučių sumušimas, širdies sumušimas, KT duomenimis – VI krūtininio slankstelio skersinės ataugos lūžis, kairio stipinkaulio lūžis. Nustatyti sužalojimai komplikavosi: koma, smegenų pabrinkimu, abipusiu oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, dešine torakostomija, abipusiu plaučių uždegimu, progresuojančiu dauginiu organų disfunkcijos sindromu, šoku, plaučių pabrinkimu, ūminiu širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo sirgimo kokia nors liga (ligomis) faktų nėra. Tarp tyrimo metu nustatytų sužalojimų ir A. M. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys (t. I, b. l. 93-103).

24Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Čobot išvados, matyti, kad ji susipažinusi su pateiktais V. P. medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog V. P. nustatyta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu dešinėje čiurnoje su dešinio blauzdikaulio apatinio trečdalio išorinio krašto, dešinio šeivikaulio kūno ir dešinės vidinės kulkšnies lūžiais, kairės pusės 10, 11 ir 12 šonkaulių lūžiai. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 118-119).

25Iš byloje esančio alkotesterio parodymo kvito matyti, kad 2016-03-08 13.46 val., D. G. buvo nustatytas 1,51 ‰ (promilės) girtumas (t. II t., b. l. 1);

26Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 686/2016(01) nurodyta, kad D. G. kraujyje, paimtame 2016-03-08 14.55 val., rasta 1,95 ‰ (promilės) etilo alkoholio, opijatų nerasta. D. G. šlapime, paimtame 2016-03-08 15.40 val., rasta 2,76 ‰ (promilės) etilo alkoholio, opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų nerasta (t. II, b. l. 3);

27Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 685/2016(01), nurodyta, jog A. M. kraujyje, paimtame 2016-03-08 14.40 val., opijatų, amfetaminų, kanabinoidų, benzodiazepinų, kokaino ir jo metabolitų, etilo alkoholio nerasta. Šlapime, paimtame 2016-03-08 14.55 val., opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų šlapime nerasta (t. I, b. l. 86).

28Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. G. padarė įstatymo draudžiamą veiką, t. y. 2016-03-08 apie 13.33 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1,95 ‰ (promilės) etilo alkoholio), bei tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems, <...>“, važiuodamas Nemenčinės pl., Vilniaus r., pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<…> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...>“, 136.3 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms.“, t. y. važiuodamas Nemenčinės pl., nuo Nemenčinės pusės link Vilniaus pusės, Vilniaus r., kelio Vilnius – Švenčionys 21 km., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, lenkdamas važiavo priešpriešinio eismo juosta ir sudarė neišvengiamą kliūtį šia eismo juosta priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui Audi A6, valstybinis Nr. ( - ) kurį vairavo A. M., ir su juo susidūrė. Po susidūrimo automobilis Audi A6 atsitrenkė į jo atžvilgiu priešpriešine eismo juosta Nemenčinės plentu link Vilniaus pusės važiuojantį automobilį V. C., valstybinis Nr. ( - ) kurį vairavo R. V.. Eismo įvykio metu žuvo automobilio Audi A6 vairuotojas A. M., gimęs 1997 m., automobilio M. B. keleivis V. P. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas – automobiliai: Audi A6, valstybinis Nr. ( - ) priklausantis R. M., M. B. C220, valstybinis Nr. ( - ) priklausantis M. B., bei V. C., valstybinis Nr. ( - ) priklausantis SĮ „Vilniaus rajono autobusų parkas“. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. D. G. teisme pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką). Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo V. P., liudytojų R. V., M. B., R. V., T. J., A. J., V. D. parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-751(16) nustatytas eismo įvykio kilimo mechanizmas. Nusikalstamos veikos pasekmės nustatytos remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės išvadomis. D. G. padaryti Kelių eismo taisyklių 14, 127, 136.3 punktų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.

29BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis D. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, kad vairuodamas automobilį suprato, kad yra neblaivus, jautėsi blogai, tačiau tikėjosi saugiai grįžti namo. Jau buvo minėta, kad kaltinamojo parodymus patvirtina, papildo ir kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad D. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis).

30Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 p punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

31Teismas, skirdamas D. G. bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 61 straipsnio 4 dalies). Teismas įvertina D. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta neblaiviam vairuojant transporto priemonę, grubiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlus neatstatomus padarinius – kilus eismo įvykiui žuvo vienas žmogus, vienam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikta, apgadintos kitiems asmenims priklausantis turtas. Įvertinama ir tai, kad D. G. padarė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad D. G. praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2014-09-02 (bauda sumokėta 2014-09-10), dirba, studijuoja, priklausomybės ligų centre, psichiatrijos ligoninėje nesigydė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą šio straipsnio sankcijoje numatytam, bausmės vidurkiui.

32Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 641 straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

33Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (ši teismo išvada yra esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga). Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

34Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad kaltinamasis D. G. teisiamas pirmą kartą, anksčiau nusikalstamų veikų nebuvo padaręs (t. II, b. l. 27), dabar teisiamas už neatsargaus nusikaltimo padarymą. Praeityje kaltinamasis už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas tris kartus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo (t. II, b. l. 36-37). Kaltinamasis veikos padarymo metu dirbo, tęsia darbą ir dabar (t. II, b. l. 72-74), darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai (t. II, b. l. 75, 76), mokosi, stengiasi įgyti papildomą specialybę (t. II, b. l. 188). Vertindamas kaltinamojo asmenybę teismas pažymi ir tai, kad kaltinamasis nuo 12 metų amžiaus yra našlaitis, iki pilnametystės augo svetimose šeimose (t. II, b. l. 86, 87). Kaltinamasis nėra abejingas dėl jo veiksmų kilusiomis pasekmėms, kaltina save, neieško pasiteisinimų dėl netinkamo (nusikalstamo) elgesio (t. II, b. l. 93). Sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamojo atžvilgiu svarbu įvertinti kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padaręs nusikalstamą veiką, neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, nuoširdžiai papasakojo visas įvykio aplinkybes, nebandė išvengti gręsiančios atsakomybės. Sužinojęs apie dėl jo veiksmų kilusias pasekmes, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, bendravo su žuvusiojo artimaisiais, geranoriškai atlygino dalį padarytos turtinės ir neturinės žalos nukentėjusiems (t. II, b. l. 88, 89, nukentėjusiojo R. M. parodymai 2016-11-16 teisiamajame posėdyje). Buvo minėta, kad kaltinamojo nubaudimas turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, neturi ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas R. M., paklaustas apie jo nuomone tinkamiausią bausmę kaltinamajam, nurodė, kad bausmės klausimą palieka spręsti teismui. N. R. M., atsakydama į jai užduotą analogišką klausimą, atsakė, kad jos nuomonė kaltinamasis turi būti prižiūrimas valstybės, jam turi būti taikomi apribojimai. Svarbu akcentuoti ir tai, kad kaltinamasis be paskirtos kriminalinės bausmės, turės pareigą atlyginti nusikaltimu nukentėjusiems padarytą žalą. Akivaizdu, kad būdamas laisvėje ir toliau dirbdamas kaltinamasis turėtų daugiau ir realesnių galimybių atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nei būdamas įkalinimo įstaigoje.

35Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiųjų teisėtus interesus, teismas daro išvadą, jog D. G. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam D. G. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo D. G. skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam įstatyme numatytam trijų metų laikotarpiui, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

36BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam D. G. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasi šia teise, vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikalstama veika sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – jauno žmogaus žūtį. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir kilusios pasekmės sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam tris metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

37Dėl civilinių ieškinių

  1. D. R. M. ir R. M. reikalavimų

38N. R. M. ir R. M. (žuvusiojo A. M. tėvai) pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo solidariai iš D. G. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas priteisti 5405,44 eurų turtinės žalos atlyginimo R. M. naudai; iš D. G. priteisti 32 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo R. M. naudai; solidariai iš D. G. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 200 eurų turtinės žalos R. M. naudai; iš atsakovo D. G. 45 000 eurų R. M. naudai.

39Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. N. R. M. prašomos priteisti turtinės žalos dydį (5055,44 eurus) sieja su išlaidomis, patirtomis laidojant eismo įvykio metu žuvusį sūnų A. M., įrengiant jam kapavietę. N. R. M. ir R. M. prašomos priteisti turtinės žalos dydį sieja su išlaidomis, patirtomis sumokant už psichologo konsultacijas (R. M. 350 eurų, R. M. 200 eurų). Teismo vertinimu nukentėjusiųjų nurodytos išlaidos tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis, jos visiškai pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. II, b. l. 146-162), ginčo dėl jų nėra, todėl jos pripažintinos žala CK 6.249 straipsnio prasme ir turi būti atlygintos. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis Mercedes benz C220, valstybinis Nr. ( - ) kurį eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas draudiko ERGO Insurance SE Lietvos filialo (t. I, b. l. 66). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) (2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 red.) 11 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiųjų prašomos priteisti turtinės žalos dydžiai neviršija TPVCAPDĮ įtvirtintų ribų, todėl jos priteistinos iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietvos filialo.

40CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), vadovaujasi teismų praktika tos pačios kategorijos bylose. Pagal teismų praktiką Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 4344 Eur (15 000 Lt) iki 43 443 Eur (150 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-541/2015).

41Nagrinėjamu atveju eismo įvykis sukėlė skaudžias ir negrįžtamas pasekmes – jauno žmogaus žūtį. Eismo įvykio metu žuvęs A. M. buvo nukentėjusiųjų R. M. ir R. M. vos pilnametystės sulaukęs sūnus, su kuriuo nukentėjusieji kartu gyveno (t. II, b. l. 163). Akivaizdu, kad tėvams netekus kartu gyvenančio sūnaus jie patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinį šoką, netekties – tuštybės jausmą. Teismas pažymi, kad nukentėjusiųjų dvasinius išgyvenimus patvirtina ir faktas, kad po sūnaus žūties jiems buvo reikalinga profesionali psichologinė pagalba. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad žuvusysis A. M. dėl savo aktyvumo visuomeninėje veikloje, stropaus mokymosi, išugdyto mandagumo, paslaugumo, buvo tėvų pasididžiavimas. Įvertinus teismui pateiktą žuvusįjį A. M. charakterizuojančią medžiagą (t. II, b. l. 165-172), akivaizdu, kad nukentėjusieji turėjo pagrįstų lūkesčių ateityje (senatvėje) sulaukti iš savo sūnaus pagalbos, paramos ir supratimo. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, į tai, kad skaudžios pasekmės kilo dėl grubių eismo taisyklių pažeidimų. Jau buvo minėta, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamojo D. G. darbo užmokestis sudaro vos 174,75 eurus per mėnesį (t. II, b. l. 189), turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi. Sunki kaltinamojo turtinė padėtis bei teismų praktikoje nusistovėjusios priteistinų sumų ribos panašiose bylose, sudaro teismui pagrindą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažinti iki 30 000 eurų kiekvienam iš nukentėjusiųjų. N. R. M. ieškinyje (t. II, b. l. 113) nurodė, kad D. G. jau yra atlyginęs dalį – 8000 eurų neturtinės žalos, be to 5000 eurų neturtinės žalos yra atlyginęs civilinis atsakovas ERGO Insurance SE Lietvos filialas (t. II, b. l. 186), todėl jam priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 17 000 eurų (30 000 – 8 000- 5 000).

  1. Dėl nepilnamečio R. M. reikalavimų

42N. R. M., eismo įvykyje žuvusio A. M. brolis, atstovaujamas savo tėvo R. M. pareiškė ieškinį dėl 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Priimant sprendimą dėl nukentėjusiojo R. M. pareikšto civilinio ieškinio svarbu pažymėti, kad neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus jo giminaičių ratas, tačiau tie išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas. Todėl asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, sąrašas yra ribotas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis) neatsižvelgiant į jų darbingumą (Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos (toliau Apžvalga) išvadų 11 p. 2 d.). Apžvalgos 11 punkto 3 dalyje nurodyta, kad pritartina teismų praktikai, kai kitiems BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams (broliams seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais.

43Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad nukentėjusįjį R. M. ir žuvusį A. M. skyrė tik 3 metų amžiaus skirtumas, jie iki pat A. M. žūties gyveno tuose pačiuose namuose. Natūralu, kad tarp mažo amžiaus skirtumo, kartu gyvenančių brolių buvo stiprus (glaudus) emocinis ryšys. Įvertinęs žuvusįjį A. M. charakterizuojančią medžiagą (t. II, b. l. 165-172), teismas daro išvadą, kad žuvusysis vyresnis brolis R. M. buvo pavyzdys, asmuo, į kurį jis turėtų lygiuotis. Tai, kad nukentėjusysis R. M. dėl vyresnio brolio netikėtos žūties patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, patvirtina ir faktas, jog po brolio žūties praėjus daugiau nei pusei metų, R. M. dėl emocinio jautrumo nesugebėjo teisiamojo posėdžio metu duoti išsamių parodymų. Sprendžiant dėl konkretaus priteistino neturtinės žalos dydžio teismas vadovaujasi aptariant R. M. ir R. M. reikalavimus minėtais teisiniais argumentais dėl kaltinamojo turtinės padėties, teismų praktikoje nusistovėjusių priteistinų sumų ribų, todėl nukentėjusiojo R. M. prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 20 000 eurų.

44Dėl atstovavimo išlaidų

45( - ) straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. N. R. M. patyrė 600 eurų išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. II, b. l. 173). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas M. Z. atstovavimo trijų asmenų interesus patirtos atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš D. G..

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

Nutarė

47D. G. (D. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę.

48Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. G. (D. G.) paskirti 4 (keturių) metų laisvės atėmimą.

49Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 10 punktais bausmės vykdymą atidėti trims metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

50Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. G. (D. G.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (tris) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

51Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

52N. R. M. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkinti. Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas R. M. naudai 5405,44 eurus (penkis tūkstančius keturis šimtus penkis eurus 44 ct) turtinei žalai atlyginti.

53N. R. M. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkinti. Priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas R. M. naudai 200 eurų (du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

54N. R. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. G. (D. G.) R. M. naudai 17 000 eurų (septyniolika tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti.

55N. R. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. G. (D. G.) R. M. naudai 30 000 eurų (trisdešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti.

56Nukentėjusiojo nepilnamečio R. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. G. (D. G.) nepilnamečio R. M. naudai 20 000 eurų (dvidešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti.

57Pavesti nepilnamečio R. M. atstovui pagal įstatymą (tėvui) R. M. nepilnamečio naudai priteistas lėšas tvarkyti uzufrukto teise iki nepilnametis R. M. sulauks pilnametystės.

58Išieškoti iš D. G. (D. G.) nukentėjusiojo R. M. naudai 600 (šešis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų.

59Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas,... 2. D. G. (D. G.), a. k. ( - ) gimęs ( - ) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos... 3. D. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles,... 4. Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. kovo 7... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK)... 6. Nukentėjusysis ir nukentėjusiojo nepilnamečio R. M. civilinis atstovas, R.... 7. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. M. apklausta teisiamojo posėdžio... 8. Nukentėjusysis nepilnametis R. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu... 9. N. V. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-07 apie... 10. L. R. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-08 apie 13.30... 11. L. M. Belova apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis M. B.... 12. L. R. Vaicekauskaitė apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad... 13. L. T. Jankovskis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-08... 14. Liudytoja A. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-08 apie... 15. L. V. Dombrovskis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-03-08... 16. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota,... 17. Papildomo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad važiuojant... 18. Iš byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį, matyti, kad... 19. Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir... 20. Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir... 21. Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir... 22. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-751(16)... 23. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus... 24. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus... 25. Iš byloje esančio alkotesterio parodymo kvito matyti, kad 2016-03-08 13.46... 26. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto... 27. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 28. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal... 29. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio... 30. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis... 31. Teismas, skirdamas D. G. bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo... 32. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus... 33. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje... 34. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad kaltinamasis D. G. teisiamas pirmą... 35. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias... 36. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi... 37. Dėl civilinių ieškinių
  1. D. R. M. ir R. M. reikalavimų... 38. N. R. M. ir R. M. (žuvusiojo A. M. tėvai) pareiškė civilinį ieškinį,... 39. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje... 40. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 41. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis sukėlė skaudžias ir negrįžtamas pasekmes... 42. N. R. M., eismo įvykyje žuvusio A. M. brolis, atstovaujamas savo tėvo R. M.... 43. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad nukentėjusįjį R. M. ir žuvusį... 44. Dėl atstovavimo išlaidų ... 45. ( - ) straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,... 47. D. G. (D. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281... 48. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu... 49. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 10 punktais bausmės... 50. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. G. (D. G.)... 51. Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą... 52. N. R. M. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkinti. Priteisti... 53. N. R. M. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkinti. Priteisti... 54. N. R. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkinti iš... 55. N. R. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkinti iš... 56. Nukentėjusiojo nepilnamečio R. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės... 57. Pavesti nepilnamečio R. M. atstovui pagal įstatymą (tėvui) R. M.... 58. Išieškoti iš D. G. (D. G.) nukentėjusiojo R. M. naudai 600 (šešis... 59. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui...