Byla 1A-343-387/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Daivos Pranytės - Zalieckienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui R. Ž., gynėjui advokatui Linui Žalnieriūnui,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

3- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (5 649 Eur) bauda;

4- pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – 75 MGL (2 824,5 Eur) bauda;

5- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies ir visiškai sudedant, paskiriant E. M. pagal šį nuosprendį galutinę bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams ir 200 MGL (7 532 Eur) baudą.

7Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui, įpareigojant E. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą.

8Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), iš E. M. valstybės nuosavybėn konfiskuota 43 970,63 Eur.

9Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos galioti E. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

10Teisėjų kolegija

Nustatė

111. E. M. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. už tai, kad būdamas UAB ( - ), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą: „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 19 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“; Lietuvos Respublikos 1995-12-05 Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 12 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad „<...> privatūs juridiniai asmenys privalo: <...> 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai“; Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymą Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, kur nurodyta, kad „<...> akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės <...> privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: <...> sąskaitas faktūras <...> darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius <...> ir kt.“; veikdamas tyčia, numatydamas, jog paslėpus UAB ( - ), laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2010-01-15 buhalterinės apskaitos dokumentus, nebus galima nustatyti UAB ( - ) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, todėl nepateikus UAB ( - ) buhalterinių apskaitos dokumentų ikiteisminio tyrimo įstaigai, nustatyta, jog tokiu būdu buvo neišsaugoti UAB ( - ) dokumentai:

  • 1 vnt. 2009-08-31 PVM sąskaitos faktūros serija JOV Nr. 10002612, kuria buvo pagrįstas įrankių pardavimas UAB „Vesera“ iš viso už 29 701,757 Eur (102 554,23 Lt);
  • 13 vnt. PVM sąskaitų faktūrų: 2009-02-25 serija JOV Nr. 10002498, 2009-03-30 serija JOV Nr. 10002518, 2009-04-30 serija JOV Nr. 10002532, 2009-06-09 serija JOV Nr. 10002561, 2009- 06-19 serija JOV Nr. 10002567, 2009-06-30 serija JOV Nr. 10002577, 2009-07-23 serija JOV Nr. 10002591, 2009-07-31 serija JOV Nr. 10002597, 2009-07-31 serija JOV Nr. 10002600, 2009-08-17 serija JOV Nr. 10002604, 2009-08-27 serija JOV Nr. 10002606, 2009-08-31 serija JOV Nr. 10002610, 2009-08-31 serija JOV Nr. 10002611, kuriomis, laikotarpiu nuo 2009-02-25 iki 2009-08- 31, buvo pagrįstas prekių pardavimas ir paslaugų suteikimas UAB „Vesera“ (J. V. GKF) iš viso už 9820,58 Eur (33908,51 Lt, iš jų: už prekes ir paslaugas iš viso 28498,58 Lt, PVM 5409,93 Lt);
  • 2 vnt. UAB „Vesera“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų: 2009-08-31 serija VES Nr. 10000768, 2009-10-01 serija VES Nr.10000796, kuriomis laikotarpiu nuo 2009-08-31 iki 2009-10-01, buvo pagrįstas UAB ( - ) prekių ir paslaugų pirkimas iš UAB „Vesera“ iš viso 597,95 Eur (2064,61 Lt, iš jų: už prekes ir paslaugas 1711,27 Lt, ( - )34 Lt);
  • 5 vnt. UAB ( - )kasos pajamų orderių: 2009-10-16 serija JOV Nr. 000454, 2009-10- 27 serija JOV Nr. 000455, 2009-11-06 serija JOV Nr. 000456, 2009-11-27 serija JOV Nr. 000457, 2010-01-15 serija JOV Nr. 000459 už laikotarpį nuo 2009-10-16 iki 2010-01-15, kuriais buvo pagrįstas apmokėjimo gavimas iš UAB „Vesera“ iš viso 30097,83 Eur (103921,78 Lt).

12- transporto priemonių: lengvojo automobilio „Audi 100“, valstybinių numerių ženklai ( - ) VIN kodas WAUZZZ44ZFA113219, lengvojo automobilio „Mercedes Benz 250“, valstybinių numerių ženklai ( - ) VIN kodas WDB1241251A697486, keleivinio automobilio „VW Passat”, valstybinių numerių ženklai ( - ) VIN kodas WVWZZZ31ZKE063988, krovininio automobilio „VW-MAN“, valstybinių numerių ženklai F1LT 833, VIN kodas WVW056100D0011265, krovininio automobilio „VW Caravelle valstybinių numerių ženklai ( - ) VIN kodas WV2ZZZ70ZRH386779, priekabos „MAZ 8114“, valstybinių numerių ženklai LY 830, VIN kodas 8810581, priekabos, kurios modelis nenustatytas, valstybinių numerių ženklai LY 849, VIN kodas 184806, įsigijimo apskaitos dokumentai;

  • laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-09-28 pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitos faktūros, pagal kurių duomenis buvo užpildytos PVM deklaracijas;
  • laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-09-28 darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, pagal kurių duomenis VSDFV Klaipėdos skyriui buvo pateikti pranešimai apie apdraustuosius asmenis;
  • laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-09-28 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, pagal kurių duomenis užpildytos ir pateiktos laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-09-28 Mėnesinės pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijos;
  • laikotarpio nuo 2009-01-01 iki 2009-09-28 buhalterinės apskaitos dokumentai, nurodyti 2009-09-28 UAB ( - ) Dokumentų priėmimo - perdavimo akte, t.y. AB „SEB bankas“, AB „Swedbank“ dokumentų, lizingo sutarčių, draudimo sutarčių, automobilių kelionės lapų, finansinių ataskaitų, kasos dokumentų, ilgalaikio turto apskaitos dokumentų, direktoriaus įsakymų, buhalterinių pažymų, nurašymo aktų, turto remonto ir eksploatacijos aktų, buhalterinės apskaitos registrų, darbo sutarčių, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų, prašymų.

13Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų, dėl kaltinamojo E. M. apgaulingai organizuojamo UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-01-15 negalima iš dalies nustatyti UAB ( - ) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

142. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. būdamas UAB ( - ), registruotos adresu - ( - ), direktoriumi, savo žinioje turėdamas svetimą, t.y. UAB ( - ) priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2010-07-02, tikslus laikas nenustatytas, apgaulingai organizuodamas buhalterinės apskaitos tvarkymą, iššvaistė įmonei priklausančias transporto priemones:

  • lengvąjį automobilį „Audi 100 CC“, pagamintą 1985 m., valstybinių numerių ženklai ( - ) VIN kodas WAUZZZ44ZFA113219, kurio vertė 190,97 Eur (659,38 Lt);
  • lengvąjį automobilį „Mercedes Benz 250D“, pagamintą 1988 m., valstybinių numerių ženklai ( - ) VIN kodas WDB1241251A697486, kurio vertė 3 008,70 Eur (10 388,44 Lt);
  • keleivinį automobilį „VW Passat”, pagamintą 1988 m., valstybinių numerių ženklai ( - ) VIN kodas WVWZZZ31ZKE063988, kurio vertė 290,00 Eur (1 001,31 Lt);
  • priekabą platformą „EB21FA“, pagamintą 1984 m., valstybinių numerių ženklai LY 849, VIN kodas 184806, kurio vertė 340,00 Eur (1 173,95 Lt).

15Tokiu būdu, kaltinamasis E. M. iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „( - )“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 3 829,67 Eur (13 223,08 Lt).

163. Taip pat E. M. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. sausio 15 d., tiksli vieta nenustatyta, pasisavino UAB „( - )“ pinigines lėšas, kurias UAB „( - )“ turėjo teisę gauti PVM sąskaitų faktūrų: 2009-02-25 serija JOV Nr. 10002498, 2009-03-30 serija JOV Nr. 10002518, 2009-04-30 serija JOV Nr. 10002532, 2009-06 -09 serija JOV Nr. 10002561, 2009-06-19 serija JOV Nr. 10002567, 2009-06-30 serija JOV Nr. 10002577, 2009-07-23 serija JOV Nr. 10002591, 2009-07-31 serija JOV Nr. 10002597, 2009-07 -31 serija JOV Nr. 10002600, 2009-08-17 serija JOV Nr. 10002604, 2009-08-27 serija JOV Nr. 10002606, 2009-08-31 serija JOV Nr. 10002610, 2009-08-31 serija JOV Nr. 10002611, 2009-08-31 serija JOV Nr. 10002612, pagrindu:

17- 5 184,20 Eur (17 900,00 Lt), gautų pagal 2009-09-29 kasos pajamų orderio kvitą, serija JOV Nr. 000452, iš UAB „Vesera“;

18- 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt), gautų pagal 2009-10-07 kasos pajamų orderio kvitą, serija JOV Nr. 000453, iš UAB „Vesera“;

19- 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt), gautų pagal 2009-10-16 kasos pajamų orderio kvitą, serija JOV Nr. 000454, iš UAB „Vesera“;

20- 8 109,36 Eur(28 000,00 Lt), gautų pagal 2009-10-27 kasos pajamų orderio kvitą, serija JOV Nr. 000455, iš UAB „Vesera“;

21- 5 792,40 Eur(20 000,00 Lt), gautų pagal 2009-11-06 kasos pajamų orderio kvitą, serija JOV Nr. 000456, iš UAB „Vesera“;

22- 868,86 Eur (3 000,00 Lt), gautų pagal 2009-11-27 kasos pajamų orderio kvitą, serija JOV Nr. 000457, iš UAB „Vesera“;

23- 6 638,61 Eur(22 921,78 Lt), gautų pagal 2010-01-15 kasos pajamų orderio kvitą, serija JOV Nr. 000459, iš UAB „Vesera“.

24Tokiu būdu, kaltinamasis E. M. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „( - )“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 43 970,63 Eur (151 821,78 Lt).

254. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. M. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas (toliau – ir advokatas) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendį ir priimti E. M. naują – išteisinamąjį – nuosprendį.

265. Apeliantas nurodo, kad E. M. nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, nes kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 28 d., UAB “( - )” buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė I. V.. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal BK 222 straipsnį ūkio subjekto vadovas atsako tik tuo atveju, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą arba kai ji iš viso nėra vedama. Anot apelianto, byloje nustačius, kad UAB “( - )” buhalterinė apskaita buvo vedama per buhalterę, E. M. galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik kaip bendrininkas. Advokato teigimu, buhalterei nepareiškus kaltinimų, E. M. negali būti traukiamas atsakomybėn pagal aptariamą straipsnį, nes jis nėra tinkamas šio nusikaltimo subjektas.

275.1. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra nustatyti kitokie negu su apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimu susiję UAB “( - )” buhalterinės apskaitos organizavimo pažeidimai. Anot advokato, tai leidžia daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 28 d. įmonės buhalterinė apskaita buvo organizuota ir tvarkyta tinkamai, tik nebuvo saugota įstatymų nustatyta tvarka. Apelianto teigimu, analogiška išvada darytina ir kalbant apie UAB “( - )” kasos pajamų orderius ir sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2010 m. sausio 15 d.

285.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis 2009 m. gruodžio 8 d. UAB “( - )” akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi, E. M., J. V. ir V. V. įsipareigojo visus su įmonės buhalterine apskaita susijusius dokumentus perduoti sutartyje nurodytu adresu Seišeliuose. Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų dėl tariamo šios sutarties pobūdžio, jos suklastojimo ar pan., todėl ji nėra nuginčyta ir patenka į civilinės teisės reguliavimo sritį. Nenuginčytas sandoris negali būti baudžiamosios teisės objektu, jeigu nėra akivaizdžių nusikalstamos veikos sudėties požymių. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad byloje esantys 2009 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita – faktūra ir 2009 m. gruodžio 29 d. AB “Lietuvos paštas” Klaipėdos centrinio pašto kvitas Nr. 110494/26, patvirtina, kad E. M. tinkamai įvykdė aukščiau minėtą sutarties sąlygą ir išsiuntė nurodytu adresu Seišeliuose 21 kg. svėrusią registruotą siuntą, kurioje buvo visi laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 29 d. vedami UAB “( - )” buhalterinės apskaitos dokumentai. Pasak apelianto, duomenų, paneigiančių nurodytų dokumentų išsiuntimo paštu faktą, pagrindžiančių pašto siuntos grąžinimo siuntėjui faktą ar pan., byloje nėra. Taigi E. M. veiksmuose nebuvo tyčios paslėpti UAB “( - )” buhalterinės apskaitos dokumentus. Pasak apelianto, sudaręs sutartį su M. A., nuteistasis tik vėliau suprato, kad šis nesprendžia klausimų dėl tolimesnių E. M. darbo sąlygų. Tai supratęs ir siekdamas veikti rūpestingai, nuteistasis pateikė įmonės deklaracijas. Anot apelianto, E. M. veiksmuose nėra kaltės, nes jis negalėjo numatyti, kad esant reikalui, negaus iš M. A. šiam perduotų įmonės dokumentų. Nesant vieno iš nusikaltimo sudėties požymio – kaltės – E. M. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

295.3. Apelianto teigimu, net ir manant, kad perduodamas visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus naujam akcininkui E. M. elgėsi nerūpestingai, jo veika turėtų būti kvalifikuojama tik pagal BK 223 straipsnį, kaip įstatymų nustatyta tvarka buhalterinių dokumentų nesaugojimas, padarytas neatsargia kaltės forma. Teismui perkvalifikavus nuteistojo veiksmus, apeliantas prašo taikyti BK 95 straipsnio nuostatas (redakciją, galiojusią nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d.,) ir nutraukti E. M. pradėtą baudžiamąjį procesą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

306. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „( - )“ veiklai ir akcininkų sprendimui parduoti įmonės akcijas turėjo įtakos prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė. Todėl, anot apelianto, bendrovei nepadaryta žala, o 43 970,63 Eur sumą, kurios pasisavinimu yra kaltinamas E. M., reikėtų laikyti tik nuostoliais, kurie atsirado dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių – pasaulinės ekonominės krizės.

317. Apelianto teigimu, E. M. negalėjo būti pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną buvo suėjęs penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Advokatas nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad E. M. būtų iššvaistęs UAB „( - )“ priklausančias transporto priemones 2010 m. birželio 29 d. ar vėlesniu laikotarpiu, t. y. įsigaliojus naujai BK 95 straipsnio redakcijai, todėl šiam nusikaltimui taikytinas trumpesnis – penkerių – metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 29 d.).

328. Advokatas taip pat nurodo, kad E. M. veiksmuose bet kuriuo atveju nėra BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Pasak apelianto, byloje yra netinkamai nustatyta UAB „( - )“ priklaususių transporto priemonių vertė, nes ji yra apskaičiuota susumavus muitinę vertę su privalomais sumokėti mokesčiais – muitu ir PVM. Be to, anot advokato, transporto priemonių, kurių iššvaistymu kaltinamas E. M., vertė Klaipėdos teritorinės muitinės buvo nustatyta vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, nors teismų praktikoje šios įmonės teikiami duomenys vertinami kritiškai (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-238/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-204-150/2015, 1A-274-150/2015).

338.1. Apibendrindamas teismų praktiką, apeliantas nurodo, kad tikroji, o ne orientacinė transporto priemonės rinkos vertė nustatoma individualiai, įvertinus jos rūšį, markę, eksploatavimo trukmę, techninę būklę, naudojimo dažnumą, nusidėvėjimo laipsnį ir kitas aplinkybes – duomenis, kurių VšĮ „Emprekis“ nevertina. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonės, kurių iššvaistymu kaltinamas E. M., buvo senos. Taip automobiliai „Mercedes Benz 250 D“, VW Passat“ buvo 22 metų senumo, automobilis „Audi 100 CC“ – 25 metų senumo, priekaba platforma „EB21FA“ – 26 metų senumo. Advokato teigimu, tokios eksploatavimo trukmės transporto priemonės dėl jų techninės būklės, naudojimo dažnumo, nusidėvėjimo laipsnio ir kitų aplinkybių gali ne tik nesiekti BK 184 straipsnio 1 ar 3 dalyse reikalaujamos turto vertės, bet ir būti bevertės. Anot advokato, šios aplinkybės leidžia teigti, kad vadovaujantis in dubio pro reo (liet. visos abejonės aiškinamos kaltininko naudai) principu, byloje nėra nustatyta aukščiau nurodytu transporto priemonių vertė.

349. Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

3510. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

3611. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei nustatė apygardos teismas, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčytinai patvirtinančių E. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

3711.1. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šioje byloje aktuali veika – buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas, todėl tik ji bus analizuojama. Buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas, turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

3811.2. Skundžiamu nuosprendžiu E. M. pripažintas kaltu pirmos instancijos teismui nustačius, kad jis, numatydamas, jog paslėpus UAB „( - )“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 15 d. vestus buhalterinės apskaitos dokumentus nebus galima nustatyti bendrovės veiklos, nenustatė šių dokumentų saugojimo tvarkos ir tyčia jų neišsaugojo.

3911.3. Neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, E. M. nurodo, kad vadovaujantis 2009 m. gruodžio 8 d. UAB “( - )” akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis), visi su įmonės buhalterine apskaita susiję dokumentai buvo perduoti sutartyje nurodytu adresu Seišeliuose. Pasak apelianto, tą faktą patvirtina byloje esantys 2009 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita – faktūra ir 2009 m. gruodžio 29 d. AB “Lietuvos paštas” Klaipėdos centrinio pašto kvitas Nr. 110494/26 (T1, b. l. 96, 97). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-12-16 specialisto išvada Nr. 11K-284(15) patvirtina, kad 2009 m. gruodžio 8 d. UAB “( - )” akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, be E. M., pasirašė ir kiti šios bendrovės akcininkai – J. V. ir V. V. (T3, b. l. 10-14). Taigi abejoti Sutarties tikrumu jokio pagrindo nėra. Iš esmės analogiškas išvadas padarė ir apygardos teismas, tačiau tuo pačiu nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą abejoti paties akcijų pirkimo – pardavimo kaip sandorio, o ne kaip dokumento, tikrumu. Reikėtų sutikti, kad skundžiamame nuosprendyje išvardintos byloje nustatytos faktinės aplinkybės sukelia tam tikras abejones dėl UAB „( - )“ akcijų pardavimo ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo UAB „Krelista“ fakto, tačiau skirtingai nei konstatavo apygardos teismas, jos vienareikšmiškai nepaneigia nuteistojo argumentų.

4011.4. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2015 m. spalio 4 d. ir 2015 m. liepos 22 d. raštais Nr. FM/05228/076/LT15 byloje nustatyta, kad įmonė "Short Term Investments Limited" Seišelių Respublikoje nėra registruota, M. A. Seišelių Respublikoje neturi banko sąskaitų ir Izraelio teisėsaugos institucijoms žinomas dėl valstybės tarnautojo įvykdytos vagystės, suklastoto dokumento panaudojimo, pasikėsinimo užvaldyti daiktą apgaule (T2, b. l. 31-32). Vertindamas šiuos duomenis, apygardos teismas pažymėjo, kad tai, jog „Short Term Investments Limited", kuriai, kaip tvirtina E. M., pagal 2009 m. gruodžio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį paštu į Seišelių Respubliką buvo išsiųsti UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentai, Seišelių Respublikoje nėra registruota, UAB „Krelista“ atstovas - M. A. - Seišelių Respublikoje banko sąskaitų neturi, leidžia abejoti E. M. įvardintų aplinkybių tikrumu ir realumu. Tačiau skundžiamame nuosprendyje visiškai neatsižvelgiama į tai, kad aukščiau nurodyti duomenys pateikti į bylą atsakant į 2015 m. liepos 15 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko paklausimą, kuriuo buvo prašoma pateikti paklausimo dieną Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos turimą informaciją apie M. A. ir apie adresą 306 V. H., Viktorija, Mahe, pašto kodas 306, Seišeliai (T2, b. l. 30). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie įmonės „Short Term Investments Limited" registravimą Seišelių Respublikoje Sutarties sudarymo metu, kas būtų aktualu nagrinėjamu atveju. Tai, kad ši bendrovė nebuvo registruota Sutartyje nurodytu adresu praėjus daugiau nei 5 metams po šios Sutarties sudarymo, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, savaime neleidžia teigti, kad ji nebuvo ten registruota ir 2009 m. gruodžio 8 d., tad atitinkamai nepaneigia E. M. nurodytų aplinkybių. Kita vertus, sudarydamas akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, nuteistasis neprivalėjo domėtis pirkėjo sąžiningumu ir jo asmenybe. Taigi byloje esantys duomenys, leidžiantys manyti, kad sudarydamas Sutartį M. A. galbūt buvo nesąžiningas, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo teigti, kad ir E. M. veikė nesąžiningai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ir į liudytojo A. L. paaiškinimus (T4, b. l. 38), kur jis parodė, kad 2009 m. rado skelbimą, kuriame buvo nurodoma, kad asmuo pirktų Lietuvos įmonę. Pasak liudytojo, taip jis rado M. A., kuriam pardavė savo turėtas UAB „Krelista“ akcijas. Šio liudytojo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad M. A. 2009 metais iš tikrųjų lankėsi Lietuvoje ir domėjosi Lietuvos įmonių pirkimu. Liudytojas taip pat patvirtino, kad pardavęs savo akcijas M. A., perdavė jam ir UAB „Krelista“ buhalterinės apskaitos dokumentus.

4111.5. Abejojant Sutarties sąlygų įvykdymo realumu, skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymima ta aplinkybė, kad tiek J. V., tiek V. V. neigė pasirašinėję dokumentą anglų kalba, nurodydami, kad jie negalėjo pasirašyti dokumento, kurio turinio nesuprato. Tačiau teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad specialisto išvada, kuri buvo pateikta atlikus šių asmenų parašų tyrimą, patvirtina, kad UAB „( - )“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė būtent J. V. ir V. V. (T3, b. l. 10-14). Ši aplinkybė yra neginčijamai nustatyta nagrinėjamoje byloje, todėl teismai neturi jokio pagrindo ja abejoti. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymima, kad J. V., V. V. ir E. M. pasirašytas visuotinis akcininkų susirinkimo protokolas, kurio metu akcininkai atsisakė savo akcijų dalies UAB „Krelista“ naudai, datuotas vėlesne nei Sutarties sudarymo data – 2009 m. gruodžio 18 d.(T2, b. l. 84-85), bet vien ši aplinkybė, nesant kitų nuteistojo argumentus paneigiančių duomenų, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad Sutartis buvo fiktyvi ir jokie buhalterinės apskaitos dokumentai M. A. nebuvo perduoti.

4211.6. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje yra nepagrįstai nurodoma, kad 2009 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaita-faktūra LPA9100105011010 ir 2009 m. gruodžio 29 d. AB „Lietuvos paštas“ Klaipėdos centrinio pašto kvitas Nr. 110494/26, jokiu būdu objektyviai ir neginčytinai neįrodo, jog 2009 m. gruodžio 29 d. buvo siunčiama ne kas kita, o būtent UAB „( - )“ finansiniai dokumentai. 2014 m. birželio 20 d. rašte AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad registruotų siuntų dokumentai saugomi 1,8 m. ir 2 m., todėl informacijos apie 2009 ir 2010 metais siųstas pašto siuntas AB „Lietuvos paštas“ neturi (T2, b. l. 42). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, paneigiančių nuteistojo paaiškinimus ir tuo pačiu patvirtinančių, kad 2009 m. gruodžio 29 d. E. M. išsiuntė Sutartyje nurodytu adresu 21 kg. svėrusią siuntą, kurioje buvo ne UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentai, o kažkas kita. Taigi kilus abejonėms, kurių nepavyko pašalinti byloje surinktais įrodymais, apygardos teismas aiškino jas E. M. nenaudai tokiu būdu pažeisdamas BPK reikalavimus ir perkeldamas nuteistajam įrodinėjimo naštą.

4311.7. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijos, kaltinimasis įrodinėti savo nekaltumo neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

4411.8. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad surinktais įrodymais nepavyko pašalinti abejonių dėl E. M. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenys nepaneigia nuteistojo paaiškinimų, kur jis nurodo, kad 2009 m. gruodžio 29 d. išsiuntė paštu UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentus naujajam šios įmonės akcininkui, kaip kad buvo įsipareigojęs tą padaryti pagal 2009 m. gruodžio 8 d. pasirašytą sutartį, ir neturėjo tyčios paslėpti UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Nesant galimybės pašalinti iškilusių abejonių byloje surinktais įrodymais, jos aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl 2017 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria E. M. pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, naikinama. E. M. išteisinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4511.9. Konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, jog E. M. dalyvavo padarant jam inkriminuotą BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šios nusikaltimo sudėties požymių nuteistojo veiksmuose buvimo.

46Dėl svetimo turto iššvaistymo

4712. Skundžiamu nuosprendžiu E. M. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje. Įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kitus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. M. pagrįstai buvo kaltinamas iššvaistęs UAB „( - )“ turtą.

4812.1. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „( - )“ priklausė transporto priemonės - lengvasis automobilis „Audi 100 CC“, v. nr. ( - ) VIN kodas WAUZZZ44ZFA113219; lengvasis automobilis „Mercedes Benz 250D“, v.nr. ( - ) VIN kodas WDB1241251A697486; keleivinis automobilis „VW Passat”, v.nr. ( - ) VIN kodas WVWZZZ31ZKE063988; priekaba platforma „EB21FA“, v.nr. LY 849, VIN kodas 184806 (T2, b. l. 61). Šis turtas buvo E. M. žinioje, nes kaltinime nurodytu laikotarpiu būtent nuteistasis ėjo UAB „( - )“ direktoriaus pareigas (T3, b. l. 130). UAB „Jonvita“ įgalioto asmens pareiškimu, liudytojų A. G., V. V. parodymais (T1, b. l. 1, T4, b. l. 26, 27) byloje taip pat nustatyta, kad UAB „( - )“ direktorius E. M. bendrovei priklaususių ir jo kaip direktoriaus žinioje buvusių transporto priemonių bankroto administratoriui neperdavė. Mechanines dirbtuves su pagalbiniu pastatu, adresu - Sodų g. 20, Veiviržėnai, Klaipėdos rajone, ir vieną automobilį „MERCEDZ ( - ) priklaususius UAB „( - )“, bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui perdavė ne nuteistasis, bet buvęs šios įmonės akcininkas V. V.. Apygardos teismas pagrįstai akcentavo šio liudytojo parodymų svarbą, nurodydamas, kad UAB „( - )“ buvo registruota V. V. gyvenamosios vietos adresu. Taigi liudytojas galėjo stebėti UAB „( - )“ dirbtuves, o taip pat šiai bendrovei priklaususių transporto priemonių judėjimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu V. V. parodė, kad transporto priemonės iš UAB „( - )“ dirbtuvių dingo po vieną, kas paneigia nuteistojo paaiškinimus, kur jis nurodė, kad transporto priemones kartu su kitu turtu perdavė naujajam UAB „( - )“ akcininkui.

4912.2. Nesutikdamas su E. M. priimtu nusprendžiu, apeliantas teigia, kad byloje yra netinkamai nustatyta UAB „( - )“ transporto priemonių vertė, nes ji yra apskaičiuota susumavus muitinę vertę su privalomais sumokėti mokesčiais – muitu ir PVM. Be to, anot advokato, transporto priemonių, kurių iššvaistymu kaltinamas E. M., vertė Klaipėdos teritorinės muitinės buvo nustatyta vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, nors, pasak advokato, teismų praktikoje šios įmonės teikiami duomenys vertinami kritiškai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Skundžiamame nuosprendyje yra visiškai pagrįstai pažymima, kad kaltinime nurodytos transporto priemonės nebuvo rastos, atlikus ūkinį finansinį UAB „( - )“ veiklos tyrimą nerasti ir šių transporto priemonių įsigijimo dokumentai. Taigi nagrinėjamu atveju objektyviai negalima nustatyti transporto priemones individualizuojančių savybių – naudojimo dažnumo, nusidėvėjimo laipsnio ir pan. Esant šioms aplinkybėms, nustatant transporto priemonių vertę, buvo pagrįstai vadovautasi VšĮ „Emprekis“ ir Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktais duomenimis. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į kaltinime nurodytų transporto priemonių eksploatavimo trukmę – vidutiniškai apie 23-24 metus - byloje buvo nustatyta reali jų vertė (190.97 Eur, 290 Eur ir t.t.).

5012.3. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad precedento galias turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų procesiniai sprendimai, priimti apelianto nurodomose bylose, šiuo atveju nėra reikšmingi, nes jose teismų nustatytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų šioje byloje. Skirtingai nuo nagrinėjamo atvejo, apeliaciniame skunde minimose bylose be VšĮ „Emprekis“ duomenų, buvo ir kitų įrodymų (buhalterinės apskaitos dokumentai, liudytojų parodymai ir kt.), kuriais vadovavosi teismai nustatydami transporto priemonių vertę.

5112.4. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad E. M. veiksmai atitinka BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyviuosius požymius. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad BK numatytų veikų objektyviųjų požymių konstatavimas nėra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tai nėra asmens kaltumo pripažinimas. Šis klausimas yra itin svarbus nagrinėjamoje byloje, kadangi įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kur yra nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną jau buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio E. M. priėmimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį senaties terminas.

5212.5. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija, jos 31 straipsnio 1, 2 dalys, konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti konstitucines vertybes – nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti teisinį reguliavimą, sudarantį prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus terminams, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, būtų išspręsta, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, kaltinimas būtų panaikintas. Aiškindamas pirmiau nurodytas BK 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai, turi būti aiškinamas kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.

5313. Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybė senaties terminai. Šie terminai apibrėžiami BK XII skyriuje. Nagrinėjamoje byloje reikšmingas BK 95 straipsnis draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje nustatytam terminui. Pagal šio straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Senaties terminui suėjus po to, kai asmeniui pareiškiamas kaltinimas ir baudžiamasis procesas vyksta teisme, pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas baudžiamasis procesas nutraukiamas nutartimi atitinkamai pirmosios instancijos teisme bylos parengimo nagrinėti etape (BPK 235 straipsnio 1 dalis) arba pradėjus bylą nagrinėti (BPK 254 straipsnio 4 dalis), taip pat apeliacinės instancijos teisme kartu panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendį (BPK 327 straipsnio 1 punktas).

5413.1. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakcijoje, galiojusioje iki 2010 m. birželio 29 d., (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) buvo nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Pasikeitus šio straipsnio redakcijai, nuo 2010 m. birželio 29 d. BK numato aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą, kai buvo padarytas neatsargus ar nesunkus tyčinis nusikaltimas ( 2010 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XI-901 redakcija). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra nustatytas tikslus transporto priemonių iššvaistymo laikas, taip pat byloje nėra duomenų, kad E. M. šį UAB „( - )“ turtą iššvaistė būtent laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2010 m. liepos 2 d., todėl nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma nuteistajam palankesnė norma, numačiusi 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo laikas tiksliai apibrėžtas tam tikrame laikotarpyje – nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. liepos 2 d., laikotarpio pabaigą siejant su Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi, kuria UAB „( - )“ iškelta bankroto byla. Įvertinusi bylos medžiagą, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jų svarbą sprendžiant E. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 184 straipsnio 1 dalį klausimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis teismo teiginys yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju nėra tiksliai nustatytas nusikaltimo padarymo laikotarpis. Reikėtų sutikti, kad tokio pobūdžio bylose, nesant galimybės nustatyti tikslesnio svetimo turto iššvaistymo laiko, kaltinime paprastai nurodomas tam tikras laikotarpis, siejant jį su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, byloje nesant jokių objektyvių duomenų dėl tikslesnio UAB „( - )“ transporto priemonių dingimo laiko, E. M. inkriminuoto nusikaltimo pabaigos siejimas su UAB „( - )“ bankroto bylos iškėlimo data laikomas neteisingu ir nepagrįstai pabloginančiu nuteistojo padėtį.

5513.2. Kaip jau buvo minėta aukščiau, baudžiamasis įstatymas, numatęs naują BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakciją, įsigaliojo 2010 m. birželio 29 d. Taigi šios teisės normos taikymą nuteistajam iš esmės nulėmė tik 2017 m. vasario 1 d. prašymo pakeisti kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes (T4, b. l. 146-147) teiginys, kad apklausus liudytoją I. V. byloje nustatyta, jog automobiliai buvo iššvaistyti laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. liepos 2 d., t.y. naujai suformuluotame kaltinime nurodant nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį, kuris baigiasi praėjus vos kelioms dienoms po BK 95 straipsnio pakeitimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiama teisme liudytoja I. V. iš tikrųjų nurodė, kad jai dirbant UAB „( - )“ ji matė automobilius (T3, b. l. 190), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių naujų faktinių aplinkybių dėl automobilių dingimo laiko. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pirminiame E. M. pareikštame kaltinime buvo nurodoma, kad E. M. <...> ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu ir būdu <...> iššvaistė įmonei priklausančias transporto priemones (T3, b. l. 147), o 2017 m. vasario 1 d. prašyme pakeisti kaltinimą, nepaaiškėjus jokioms naujoms aplinkybėms, nurodoma konkreti, kaltinamojo akto surašymo metu jau žinoma data – 2010 m. liepos 2 d., kuri nulėmė naujos redakcijos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio taikymą nuteistajam ir atitinkamai apkaltinamojo nuosprendžio jam priėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės buvo iššvaistytos laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2010 m. liepos 2 d., t. y. per tris konkrečias dienas, ir tuo pačiu pagrindžiančių nuteistajam nepalankios nuo 2010 m. birželio 29 d. įsigaliojusios BK 95 straipsnio redakcijos taikymą, tokio nusikalstamos veikos padarymo laikotarpio inkriminavimas E. M. yra dirbtinis ir nepagrįstai pasunkinantis jo teisinę padėtį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad skundžiamo nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, priėmimo dieną buvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, todėl ši Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis naikinama. Baudžiamasis procesas, pradėtas E. M. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nutraukiamas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56Dėl svetimo turto pasisavinimo

5714. Apeliaciniame skunde advokatas nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai pripažino E. M. kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes UAB „( - )“ nebuvo padaryta žala, o 43 970,63 Eur sumą, kurios pasisavinimu yra kaltinamas E. M., reikėtų laikyti tik nuostoliais, kurie atsirado dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių – pasaulinės ekonominės krizės. Šie apelianto argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįsti, todėl atmetami.

5814.1. Nagrinėjamoje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad E. M. gavo iš UAB „Vesera“ kaltinime nurodytą pinigų sumą, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad šie pinigai buvo panaudoti UAB „( - )“ reikmėms byloje nėra. Jų negalėjo pateikti ir pats nuteistasis.

5914.2. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78-2012).

6014.3. Atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad E. M. iš UAB „Vesera“ gautus pinigus panaudojo įmonės naudai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir pripažino kaltu padarius šį nusikaltimą.

6115. Išteisinus E. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nutraukus baudžiamąjį procesą, pradėtą jam pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, naikinama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis dėl E. M. paskirtų bausmių subendrinimo.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63Nuteistojo E. M. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

64Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria E. M. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

65Išteisinti E. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

66Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria E. M. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

67Nutraukti baudžiamąjį procesą, pradėtą E. M. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

68Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį dėl šiuo nuosprendžiu E. M. paskirtų bausmių subendrinimo.

69Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 150 MGL (5 649 Eur) bauda;... 4. - pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – 75 MGL (2 824,5 Eur) bauda;... 5. - pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, už atskiras... 7. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo... 8. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu (Lietuvos Respublikos 2004 m.... 9. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos galioti E. M. paskirtos kardomosios... 10. Teisėjų kolegija... 11. 1. E. M. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą... 12. - transporto priemonių: lengvojo automobilio „Audi 100“, valstybinių... 13. Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų,... 14. 2. Be to, E. M. nuteistas už tai, kad iššvaistė jo žinioje buvusį... 15. Tokiu būdu, kaltinamasis E. M. iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „( -... 16. 3. Taip pat E. M. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį... 17. - 5 184,20 Eur (17 900,00 Lt), gautų pagal 2009-09-29 kasos pajamų orderio... 18. - 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt), gautų pagal 2009-10-07 kasos pajamų orderio... 19. - 8 688,60 Eur (30 000,00 Lt), gautų pagal 2009-10-16 kasos pajamų orderio... 20. - 8 109,36 Eur(28 000,00 Lt), gautų pagal 2009-10-27 kasos pajamų orderio... 21. - 5 792,40 Eur(20 000,00 Lt), gautų pagal 2009-11-06 kasos pajamų orderio... 22. - 868,86 Eur (3 000,00 Lt), gautų pagal 2009-11-27 kasos pajamų orderio... 23. - 6 638,61 Eur(22 921,78 Lt), gautų pagal 2010-01-15 kasos pajamų orderio... 24. Tokiu būdu, kaltinamasis E. M. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „( - )“... 25. 4. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. M. gynėjas advokatas Linas... 26. 5. Apeliantas nurodo, kad E. M. nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo,... 27. 5.1. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra nustatyti kitokie negu su apskaitos... 28. 5.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis 2009 m. gruodžio... 29. 5.3. Apelianto teigimu, net ir manant, kad perduodamas visus įmonės... 30. 6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „( - )“ veiklai ir akcininkų... 31. 7. Apelianto teigimu, E. M. negalėjo būti pripažintas kaltu dėl... 32. 8. Advokatas taip pat nurodo, kad E. M. veiksmuose bet kuriuo atveju nėra BK... 33. 8.1. Apibendrindamas teismų praktiką, apeliantas nurodo, kad tikroji, o ne... 34. 9. Teismo posėdžio metu gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą... 35. 10. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Dėl apgaulingo buhalterinės... 36. 11. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 37. 11.1. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė... 38. 11.2. Skundžiamu nuosprendžiu E. M. pripažintas kaltu pirmos instancijos... 39. 11.3. Neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, E. M.... 40. 11.4. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos kriminalinės... 41. 11.5. Abejojant Sutarties sąlygų įvykdymo realumu, skundžiamame... 42. 11.6. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje yra... 43. 11.7. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą... 44. 11.8. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad surinktais... 45. 11.9. Konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta, jog E. M. dalyvavo... 46. Dėl svetimo turto iššvaistymo... 47. 12. Skundžiamu nuosprendžiu E. M. taip pat pripažintas kaltu padaręs... 48. 12.1. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „( - )“... 49. 12.2. Nesutikdamas su E. M. priimtu nusprendžiu, apeliantas teigia, kad byloje... 50. 12.3. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad precedento galias turi tokie... 51. 12.4. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad E.... 52. 12.5. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad... 53. 13. Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso... 54. 13.1. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio redakcijoje, galiojusioje... 55. 13.2. Kaip jau buvo minėta aukščiau, baudžiamasis įstatymas, numatęs... 56. Dėl svetimo turto pasisavinimo... 57. 14. Apeliaciniame skunde advokatas nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai... 58. 14.1. Nagrinėjamoje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad E. M. gavo iš UAB... 59. 14.2. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, teismų praktikoje ne... 60. 14.3. Atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių,... 61. 15. Išteisinus E. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nutraukus... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326... 63. Nuteistojo E. M. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą... 64. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį,... 65. Išteisinti E. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis... 66. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį,... 67. Nutraukti baudžiamąjį procesą, pradėtą E. M. pagal BK 184 straipsnio 1... 68. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį... 69. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį...