Byla 1A-400-487/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui, nuteistojo D. S. gynėjui advokatui Arūnui Šalkauskui, nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Linui Belevičiui,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Rolando Jurkevičiaus ir nuteistojo D. S. gynėjo advokato Arūno Šalkausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

3D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams su baudžiamojo poveikio priemone – turto už 465,51 Eurą konfiskavimu.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu, subendrinta su bausme, paskirta Estijos Respublikos Pernu miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, pripažintu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi Lietuvoje ir D. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose ir turto už 467,21 Eur konfiskavimą.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką D. S. įskaičiuotas atliktas bausmės, paskirtos Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendį, laikas.

6A. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas:

7- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

8- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose.

10Taip pat, A. K., vadovaujantis BK 37 straipsniu, baudžiamoji byla pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl nedidelio kanapių kiekio laikymo nutraukta dėl veikos mažareikšmiškumo.

11Į paskirtos bausmės laiką, A. K. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. liepos 11 d.

12Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti D. V. (D. V.), V. B. (V. B.), A. L. (A. L.) ir L. D., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neapskųstas.

13Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

14I. Bylos esmė

151.

16D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

171.2.

18Laikotarpyje ne vėliau kaip nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. gegužės 5 d., neteisėtai turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė nuomojamame bute, esančiame ( - ), ne mažiau 230,453 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau 11,581 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią nurodytu laikotarpiu ( - ), susitarus su D. V. jam parduoti šią psichotropinę medžiagą, mokant už 1 miltelių gramą ne mažiau kaip po 7 Litus (ekv. 2,02 Eur), neteisėtai pardavė D. V..

192.

20A. K., pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

212.1.

22Ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 21 d. slėptuvėje, esančioje ( - ), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 404,02 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 133,76 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, po ko 2015 m. gruodžio 21 d. apie 15.00 val. degalinės „( - )“ aikštelėje, esančioje ( - ), pardavęs į skolą po 3,70 euro už 1 gramą, parodė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui D. V. minėtų psichotropinių medžiagų laikymo vietą, tokiu būdu neteisėtai išplatino 404,02 g miltelių, kurių sudėtyje labai didelis kiekis 133,76 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui D. V..

232.2.

24Taip pat jis 2016 m. sausio 12 d. neteisėtai, be tikslo platinti bute, esančiame ( - ), laikė 2,334 g miltelių, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis – 1,071 g narkotinės medžiagos - heroino, kurį tą pačią dieną apie 23.55 val. minėtame bute atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

25II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

263.

27Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį dalyje dėl A. K. skirtos bausmės pakeisti ir A. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

283.1.

29Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas, skiriant bausmę A. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, negali būti pripažintas tinkamu ir atitinkančiu bausmės skyrimo pagrindus bei jos paskirtį. Teismas, parinkdamas bausmės dydį šios normos pagrindu, ją taikė klaidingai, o bausmei keliamus teisingumo ir protingumo reikalavimus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertino selektyviai.

303.2.

31Aptardamas teismų praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl minėtos normos taikymo A. K. inkriminuotai veikai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, priėmė vienpusiškai vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, o būtent – suteikdamas išskirtinę reikšmę nuteistojo prisipažinimui padarius nusikalstamas veikas ir jį po nusikalstamos veikos padarymo charakterizuojantiems duomenims. Išimtinių aplinkybių kontekste teismas akcentavo, jog nuteistasis teigiamai charakterizuojamas, vedęs, turi pilnametį ir du nepilnamečius vaikus, neatlygintinai savanoriauja VšĮ ( - ) senelių globos namuose, yra apibūdinamas kaip atsakingas, draugiškas, supratingas, empatiškas, su VšĮ „( - )“ yra sudaręs paramos sutartį, pagal kurią teikia vienkartinę piniginę paramą. Pagrindinis teismo argumentas buvo, jog A. K. inkriminuojamą psichotropinių medžiagų pardavimą kontroliavo valstybės pareigūnai bei kad jis neteisėtai laikė ir kėsinosi parduoti psichotropinę medžiagą, kurios kiekis nežymiai viršijo kiekį, vertinamą kaip labai didelį.

323.3.

33Tačiau, apelianto manymu, šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertintas nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis, jos pavojingumas. A. K. buvo nuteistas dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo ir dėl pasikėsinimo parduoti psichotropines medžiagas. Šie nusikalstami nuteistojo veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar padaryti spontaniškai, nustatyta, kad nuteistasis siekė savanaudiškų tikslų - užsidirbti pinigų, o taip pat minėtas medžiagas vartoti savo reikmėms. Teismo nepagrįstai neatsižvelgta ir į tai, kad A. K. praeityje yra teistas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagos be tikslo jas platinti. Skundžiamame nuosprendyje buvo konstatuota, jog A. K. praeityje buvo teistas bei nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, buvo baustas administracine tvarka, nustatyta sunkinanti atsakomybę aplinkybė, kad jis nusikalto, būdamas recidyvistu.

343.4.

35Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad teismas padarė išvadą, jog A. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, t. y. neteisėtas narkotinės medžiagos – kanapių laikymas yra vertinama kaip mažareikšmė, nekelianti tokio pavojingumo, kurį numato baudžiamieji įstatymai. Tačiau padarydamas tokią išvadą, teismas iš esmės eliminavo aplinkybes, reikšmingas bausmės A. K. skyrimui. Gi, veikos, kuri buvo pripažinta mažareikšme, faktas papildomai patvirtina, kad A. K., nepaisydamas ankstesnių teistumų už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, išvadų dėl savo elgesio nepadarė, yra linkęs ir toliau nusikalsti, kas savaime rodo, jog ankstesnės bausmės savo tikslo nepasiekė, ko pasėkoje yra paneigiama teismo išvada, kad A. K. gali būti skiriama švelnesnė bausmė nei nustatytas jos minimumas.

363.5.

37Šių nurodytų aplinkybių kontekste, apelianto nuomone, svarbu ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog už A. K. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, asmenims, kurie prisipažino padarę nusikaltimą ir dėl to gailisi, jų atžvilgiu nenustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jie rūpinasi savo šeimos nariais, turintys tvirtus socialinius ryšius, dirbantys, yra skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54-648/2018, 2K-448-303/2016). Šiuo konkrečiu atveju teismo nebuvo įvertinta, kad nuteistasis nedirba, nusikalstamos veikos padarytos, siekiant gauti materialinės naudos, nustatyta sunkinančių aplinkybių, disponuota dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, todėl nuteistojo asmenybę bei padarytos veikos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės vertintinos išimtinai kaip gyvenimiškai įprastos, jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos akivaizdu, kad daugumoje baudžiamųjų bylų su panašiomis faktinėmis aplinkybėmis teismai skiria minimalią BK normos, kriminalizuojančios disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, sankcijoje numatytą bausmę, bet ne švelnesne, dėl to tikslinga Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, skirtą nuteistojo A. K. paskirtos bausmės klausimui, pakeisti ir pastarajam skirti laisvės atėmimo bausmę, artimą BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos minimumui.

383.6.

39Taip pat apelianto nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai konstatuodamas, kad A. K. padarytas nusikaltimas bei baudžiamasis nusižengimas priklauso skirtingoms nusikaltimų kategorijoms ir itin skiriasi pagal savo pavojingumą, skiriamas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), neatsižvelgęs, kad abi šios nusikalstamos veikos yra susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Nepriklausomai nuo veikų sunkumo, jų padariniai yra itin pavojingi ir žalingi visuomenei, neretai sukeliantys skaudžias pasekmes tokias medžiagas vartojantiems asmenims, dėl ko apeliantas mano, kad už tokias nusikalstamas veikas, ypač kai jos yra daromos pakartotinai, negali būti skiriama bausmė, švelnesnė nei už sunkiausią nusikalstamą veiką numatytos skirti bausmės minimumas Gi priešingu atveju, nuteistojo pasąmonėje susiformuoja nebaustinumo nuotaikos, kurios skatina nusikalsti pakartotinai.

403.7.

41Apelianto teigimu, visos šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų taikymo klaidos - nepagrįstai taikyta BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatant A. K. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimo skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį. Ši klaida taisytina, šioje dalyje pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskiriant A. K. prokuroro bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašyto dydžio realią laisvės atėmimo bausmę.

424.

43Apeliaciniame skunde nuteistojo D. S. gynėjas advokatas A. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį dalyje dėl D. S. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo D. S. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Išteisinus D. S., panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. S. paskirtos bausmės buvo subendrintos.

444.1.

45Nuteistojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kiek tai liečia D. S., t. y. jo nuteisimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė parodymais nuteistojo D. V., kuris buvo įsteigęs ( - ) narkotinių medžiagų platinimo tinklą per kitus asmenis ir jam vadovavo, tačiau, šiam sutikus bendradarbiauti su pareigūnais, jam buvo skirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Esant tokiai situacijai, skunde nurodoma, kad šio nuteistojo parodymus teismas privalėjo vertinti ypatingai atidžiai ir tik visumoje su kitais surinktais įrodymais.

464.2.

47Nurodoma, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad D. V. ne vieną kartą keitė parodymus, teisme nepajėgė paaiškinti, kodėl taip elgėsi, o ir pats teismas nepajėgė pašalinti iškilusių prieštaravimų šio asmens parodymuose.

484.2.1.

49Duodamas pirminius parodymus, D. V. kaltės nepripažino, tuo pačiu neparodė ir kad prie narkotinių medžiagų platinimo būtų prisidėjęs D. S. (teismo nutartis dėl kardomosios priemonės skyrimo, t. 7, b. 1. 108-111).

504.2.2.

51Vėliau ėmė keisti parodymus (t. 7, b. l. 17-21) aiškindamas, kad D. S. telefono numerio neprisimena, per mėnesį imdavo po vieną kilogramą narkotikų, kai tai būdavo amfetaminas – kartą per pusantro mėnesio. 2015 metais 1 kg amfetamino ( - ) pardavė A. K.. Pažymima, kad šiais parodymais D. V. nenurodė nei D. S. telefono numerio, nors vėliau toks numeris jau buvo įvardintas, nei nepatvirtino aplinkybės, kad 2015 metų pavasarį D. S. būtų jam pardavęs narkotinių medžiagų. Atvirkščiai - aiškino, kad 2015 metų pavasarį narkotinių medžiagų jis įgijo iš visai kito asmens – A. K..

524.2.3.

53Dar kiek vėliau D. V. dar kartą pakeitė savo parodymus ir paaiškino, kad iš D. S. ir A. K. jis pirkdavo narkotikus nuo 2014 metų vasaros iki 2015 metų pavasario (t. 7, b. l. 23-25). Taigi, šioje apklausoje, D. V. parodė, kad narkotikus iš nurodytų asmenų pirko ne 2015 m. pavasarį, bet iki pavasario. Tokius asmens paaiškinimus vertindamas lingvistiškai, apeliantas pažymi, kad D. V. parodė, jog pavasarį, t. y. nuo kovo mėn. 1 d. narkotikų pas D. S. nepirko. Tas pačias aplinkybes D. V. patvirtino ir atpažinimo metu (t. 7, b. l. 30-33).

544.2.4.

55Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, D. V. dar kartą pakeitė savo parodymus ir teisėjui paaiškino, kad narkotikus iš D. S. ir kito asmens, prieš kurį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas neįrodžius, kad jis kokiu nors būdu yra susijęs su narkotinių medžiagų platinimu, jis pirko tik nuo 2014 metų vasaros iki rudens (t. 7, b. l. 66-69). Tokiu būdu matyti, kad D. V. parodė, kad teismo nustatytu laikotarpiu jis jokių narkotinių medžiagų iš D. S. nepirko.

564.2.5.

57Vėl gi vėliau D. V. dar kartą pakeitė savo parodymus ir paaiškino, kad paskutinį kartą iš D. S. narkotikus – 1 kg amfetamino jis pirko 2015 metų vasario-kovo mėnesiais ir šiuos narkotikus liudytojas K. S. (K. S.) atvežė iš ( - ) į ( - ) (t. 7, b. l. 66-69).

584.3.

59Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pas D. V. ir su juo susijusius asmenis buvo rasta visai kita medžiaga – metamfetaminas. Tačiau ir šis prieštaravimas teismo pašalintas nebuvo. Byloje esančiomis specialisto išvadomis (t. 1, b. l. 59-62; 91-94; 116-120; 153-156) buvo patvirtinta, kad pas D. V. ir su juo susijusius asmenis rastas išimtinai metamfetaminas. Nė vienas iš kitų nuteistųjų, susijusių su D. V. ir jo vykdomų narkotinių medžiagų platinimu, o būtent, V. B., A. L., L. D. nepatvirtino, kad pažįsta D. S. ir kad jis kokiu nors būdu buvo susijęs su narkotinių medžiagų platinimu ( - ) ar kad iš jo buvo įgytos narkotinės medžiagos. Liudytojas K. S. taip pat nepatvirtino, kad jis kada nors būtų vežęs kokias nors narkotines medžiagas, įgytas iš D. S. ( - ), į ( - ) perduoti D. V.. Paskutinis kartas, kai jis vyko į ( - ) paprašytas susitikti su D. S., buvo susijęs su tuo, kad tai jis perdavė kažkokią dėžę D. S. nuo D. V. ir nieko nepaėmė iš pastarojo. Nors D. V. yra nurodęs, kad paskutinį kartą vyko susitikti su D. S. kartu su liudytoju K. S. ir tada paskutinį kartą įgijo narkotinių medžiagų, šis tokių aplinkybių nepatvirtino. Iš D. V. parodymų (t. 7, b. l. 66-69), paskutinį kartą jis užsakė kilogramą amfetamino, kurį K. S. atvežė jam į ( - ). Tačiau iš liudytojo K. S. parodymų akivaizdu, kad paskutinis jo susitikimas su D. S. buvo visai kitoks: K. S. atvežė D. S. nuo D. V. kažkokią dėžę ir išvažiavo į ( - ), iš pastarojo nieko nepaėmęs.

604.4.

61Apelianto nurodoma ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. balandžio 13 d. buvo leista D. S. atžvilgiu naudoti technines priemones, jį sekant. Gi, šio sekimo metu nebuvo užfiksuota, kad D. S. nurodytu laikotarpiu būtų bendravęs su D. V. (t. 3, b. l. 41).

624.5.

63Be to, duodamas parodymus teisme, D. V. iš viso parodė, kad 2015 m. gegužės 5 d. pats atsivežė 230 g narkotinių medžiagų, pats jas padalino ir išplatino. Iš karto po to, atsakydamas į prokuroro klausimą, D. V. parodė, kad neprisimena, ar šiuos paskutinius narkotikus jis pats pasiėmė iš D. S.. Atsakydamas į kitą klausimą, parodė, kad negali patvirtinti, jog policijos pareigūnų rastos jo slėptuvėje narkotinės medžiagos yra tos pačios, kurios buvo įgytos iš D. S., kadangi per tą laiką jis buvo narkotinių medžiagų pirkęs ir iš A. K..

644.6.

65Tokiu būdu, teigiama, jog byloje tiek nuteistųjų ir liudytojų parodymais, tiek techninėmis priemonėmis surinktais įrodymais nepasitvirtino D. V. duodami parodymai, kad narkotinės medžiagos, kurias jis platino ir kurios buvo rastos jo nurodytoje slėptuvėje, buvo įgytos iš D. S.. Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nepašalino prieštaravimų D. V. parodymuose, kuriuos jis daugelį kartų keitė, taip pat prieštaravimų tarp pastarojo ir kitų nuteistųjų bei liudytojų parodymų, o techninėmis priemonėmis surinkti įrodymai iš viso nepatvirtina, kad D. S. kam nors pardavinėjo narkotines medžiagas.

664.7.

67Atsižvelgiant į tai, teigiama, kad nėra pagrindo abejoti D. S. parodymais, jog pinigai į sąskaitą buvo pervedami, grąžinant skolą, su D. V. jis bendravo tik dėl automobilių detalių. Iš telefoninių pokalbių išklotinių negalima daryti prielaidų, kad kalbant apie automobilių detales, buvo kalbama apie narkotines medžiagas, pokalbiuose nėra užfiksuoti nei galimi narkotinių medžiagų pavadinimai, nei jų kiekiai, nei kaina. Gi, kaip matyti iš paties D. V. parodymų, įgyjami kiekiai nebuvo visada vienodi. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį, remiantis vien prieštaringais įrodymais ir parodymais, duotais tik vieno asmens, kuris davė kaltinimui naudingus parodymus ir juos atitinkamai keitė, o į jam užduodamus nepatogius klausimus teisme vengė atsakinėti, nuolat tvirtindamas, kad neatsimena, nors tuo pačiu prisiminė kitas detales, už tokius parodymus jis faktiškai buvo atleistas nuo realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nors vadovavo ir kontroliavo atitinkamo dydžio pastoviai veikiantį narkotinių medžiagų platinimo tinklą ( - ) mieste.

685.

69Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo D. S. gynėjas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras – prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo D. S. gynėjo advokato Arūno Šalkausko apeliacinį skundą atmesti.

70III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

716.

72Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Rolando Jurkevičiaus ir nuteistojo D. S. gynėjo advokato Arūno Šalkausko apeliaciniai skundai atmetami.

737.

74Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo.

757.1.

76Skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti šeši asmenys. Apeliaciniai skundai pateikti tik dėl dviejų iš jų, t. y. A. K. ir D. S., kitų nuteistųjų atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis neskundžiamas. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis apygardos teismo nuosprendį skundžia tik dėl A. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės. Nuteistojo D. S. gynėjas nesutinka su teismo išvada dėl jo ginamojo pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, nustatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį A. K. ir D. S. atžvilgiu patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro ir nuteistojo gynėjo apeliaciniuose skunduose. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu nuteistajam A. K.

778.

78Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas nuteistąjį charakterizuojančius ir jo padarytą veiką apibūdinančius duomenis, konstatavo, kad A. K. už BK 260 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikaltimą šio straipsnio dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, paskyrė švelnesnę bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams. Taip pat teismas nuteistajam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą parinko vieną iš keturių straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – areštą trisdešimčiai parų. Įvertinus, kad nusikalstamos veikos priklauso skirtingoms nusikaltimų kategorijoms ir itin skiriasi pagal savo pavojingumą, teismas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu (griežtesnei apimant švelnesnę bausmę) – ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė tą, kuri prilygo griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

798.1.

80Apeliaciniu skundu prokuroras ginčija teismo sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, nustatant A. K. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vienpusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo prisipažinimui padarius nusikalstamas veikas ir jį charakterizuojantiems duomenims, tinkamai neįvertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kas lėmė neteisingos bausmės paskyrimą. Teigia, kad A. K. bausmė turi būti paskirta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose.

818.2.

82Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi skundžiamą nuosprendį paduoto apeliacinio skundo ribose, tokius prokuroro argumentus atmeta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais bausmės skyrimo A. K. motyvais.

838.3.

84Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, neteisinga, neproporcinga, neatitinkanti kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, bei yra per švelni, negalima. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padarytos nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumą ir paskyrė teisingą ir bausmės paskirtį atitinkančią bausmę. Atsižvelgta tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą, A. K. asmenybę, tiek į kitas aplinkybes, visoms šioms aplinkybėms skiriant vienodą dėmesį, jas vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste.

858.4.

86Pažymėtina, kad galiojanti teisminė praktika apie bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat teisminė praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir švelnesnės negu sankcijoje numatytos bausmės skyrimo yra pakankamai plačiai išdėstyta ir įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisminė praktika yra dinaminis procesas ir kai kurie išaiškinimai dėl baudžiamojo įstatymo, taip pat ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir nežymiai, tačiau gali keistis, tai akcentuojama ir kasacinėse teismo nutartyse.

878.5.

88Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Visgi atkreipiama ir, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Gi, nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Dėl to, bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Taigi, aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą.

898.6.

90Sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55-61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Kita vertus, teismams yra suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tuomet, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

918.7.

92Ne kartą akcentuota, jog baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, Nr. 2K-249-895/2017). Teisminėje praktikoje įtvirtinta, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

938.8.

94Taigi, įvertinus išdėstyta, akcentuotina, kad, nors formuojant teisminę praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, yra pažymima, jog švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, visgi tokių išimtinių aplinkybių nustatymas labiau yra siejamas tiek su nusikalstama veika, tiek kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu. Tokiu būdu, svarbu yra tai, kad būtent tų aplinkybių visetas leidžia padaryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui.

958.9.

96Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi galiojančia teismine praktika ir šioje byloje pagrįstai nustatė išimtines aplinkybes, rodančias, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Išimtinės aplinkybės siejamos tiek su nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek su šią veiką padariusį A. K. apibūdinančių aplinkybių nustatymu.

978.10.

98Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra, skundžiamu nuosprendžiu pripažinta ir A. K. padarius nusikaltimą, susijusį su neteisėtu labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymu bei pasikėsinimu ją parduoti (BK 260 straipsnio 3 dalis), kuris pagal savo pobūdį yra priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir kuris visais atvejais gali būti padaromas, tik veikiant tiesiogine tyčia. Nusikaltimas pripažintas baigtu. Kaip nustatyta, A. K. neteisėtai laikė ir pasikėsino parduoti 133,76 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurį pagal 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ rekomenduojama laikyti labai dideliu. Vertinant šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, atkreiptina, kad komentuojamo baudžiamojo įstatymo straipsnio dalies sankcijoje yra numatyta tik vienintelės rūšies pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, kurios minimali riba yra 10 metų, o maksimali – 15 metų. Šiuo gi atveju teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. K. skyrė tos pačios rūšies bausmę - laisvės atėmimą, tik nustatė mažesnį, negu sankcijoje numatytas minimalus bausmės dydį –5 metus.

998.11.

100Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, byloje buvo nustatytos nusikaltimo aplinkybės, kurios, lyginant jas su tipinėmis tokių nusikaltimų aplinkybėmis, gali būti vertinamos kaip išimtinės, sprendžiant dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

1018.11.1.

102Prie tokių aplinkybių galima priskirti tai, kad, nors A. K. padarė baigtą nusikaltimą, psichotropinė medžiaga į apyvartą nepateko ir jokia žala kitiems asmenims nebuvo padaryta, t. y. neigiamų pasekmių nesukėlė. Nors nuteistojo veiksmai, disponuojant labai dideliu kiekiu psichotropine medžiaga – metamfetaminu, pasireiškė dviem iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. psichotropinės medžiagos laikymu ir pasikėsinimu ją parduoti, visgi bylos duomenys patvirtina ir tai, kad A. K. neatliko aktyvių veiksmų, šią medžiagą laikant ar ją bandant realizuoti. Kaip nustatyta, A. K. psichotropinės medžiagos laikymas pasireiškė tuo, kad apie jos buvimo (laikymo) vietą jam buvo žinoma iš asmens, disponavusio ja, po kurio nužudymo, paketas su psichotropine medžiaga atsidūrė jo (A. K.) žinioje. Šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, rodo, kad toks disponavimas psichotropinėmis medžiagomis iš esmės laikytinas daugiau pasyviu, juolab, kad nenustatyta, jog psichotropinė medžiaga būtų įgyta ir atgabenta į jos buvimo vietą A. K. iniciatyva ar jo pastangomis. Be to, nustatyta ir tai, kad A. K. nebuvo bandymo realizuoti jo žinioje turimas psichotropines medžiagas iniciatorius, t. y. nusikaltimą padarė, kitam skundžiamu nuosprendžiu nuteistam asmeniui – D. V. (jo atžvilgiu nuosprendis neskųstas) veikiant pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Šiuo aspektu įvertintina ir tai, kad A. K. psichotropinės medžiagos buvimo vieta, iki kol jis ją parodė nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyviui D. V., buvo žinoma jau kurį laiką. Gi, duomenų, kad bent dalis šios psichotropinės medžiagos nuteistojo buvo realizuota iki kol ji buvo parodyta D. V., nebuvimas leidžia spręsti apie padarytos veikos daugiau atsitiktinį pobūdį, o ne dėsningą ir sąmoningą nuteistojo pasirinkimą, t. y. nusikaltimas padarytas iš esmės pasitaikius progai realizuoti psichotropinę medžiagą, esant nusikalstamą veiką imituojančio dalyvio iniciatyvai. Ši aplinkybė, kolegijos manymu, taip pat reikšminga, sprendžiant apie nuteistojo vaidmenį veikos padaryme. Be kita ko, vertinant padarytos veikos pavojingumo laipsnį, byloje buvo pagrįstai atsižvelgta į psichotropinės medžiagos kiekį, kuriuo disponavo A. K.. Kaip nustatyta, psichotropinės medžiagos kiekis (133,76 g) įvertinant kiekybine išraiška, tik nežymiai viršijo kiekį, kuris yra vertinamas kaip labai didelis (viršinantis daugiau kaip 100 g), kas taip pat leidžia spręsti apie kiek mažesnę žalą, jei toks šios medžiagos kiekis būtų patekęs į apyvartą, lyginant A. K. pareikšto kaltinimo apimtį su teismine praktika, t. y. aptariamo straipsnio kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad dažniausiai yra disponuojama kur kas didesniais psichotropinių ar narkotinių medžiagų kiekiais nei šiuo atveju.

1038.11.2.

104Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, nors nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nekeičia, visgi sumažina nustatytų nuteistojo A. K. nusikalstamų veiksmų pavojingumą, kas yra ir viena iš sąlygų išvadai dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatyta, bausmės skyrimo.

1058.12.

106Individualizuojant bausmę, įvertintinos ir nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės.

1078.12.1.

108Vertinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgia į tai, kad praeityje A. K. buvo teistas, byloje taip pat buvo nustatyta jo atsakomybė sunkianti aplinkybė, t. y. jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nusikalstamą veiką A. K. padarė, turėdamas neišnykusį teistumą. Teismo įvertintinas ir nuteistajam skirtų administracinių nuobaudų skaičius.

1098.12.1.1.

110Teisėjų kolegija sutinka, kad ankstesnis teistumas, kuris nėra išnykęs, ir administracinių nuobaudų skaičius apibūdina A. K. neigiamai. Ir vis dėlto, vien tai nesudaro absoliutaus pagrindo atsisakyti taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, juolab, kad asmens pavojingumą apibūdina ne vien tik teistumų ar administracinių nuobaudų skaičius, bet ir jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų pobūdis. Šiuo atveju pažymėtina, kad A. K. pats pripažino ilgą laiką (apie 10 metų), kartas nuo karto (ne dažniau kaip du kartus per mėnesį) pavartojantis narkotines ir psichotropines medžiagas. Gi, vertinant jo ankstesnį teistumą ir padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, lyginant su komentuojamu nusikaltimu, reikšminga tai, kad ankstesnis teistumas yra už palyginti nedidelio pavojingumo nusikalstamas veikas, kurių viena būdinga narkotikus vartojantiems asmenims, t. y. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Su narkotinių medžiagų vartojimu susijęs ir vienas jo praeityje padarytas administracinis teisės pažeidimas, be to, iš esmės visi išskyrus vieną, A. K. teisės pažeidimų yra už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nuteistąjį apibūdina iš esmės daugiau kaip nedrausmingą eismo dalyvį.

1118.12.1.2.

112Šiuo aspektu, nėra pagrindo sutikti ir su prokuroro argumentais, kad byloje buvo eliminuotos reikšmingos bausmės skyrimui aplinkybės, rodančios nuteistojo požiūrį į savo veiksmus (elgesį), teismui pripažinus vieną iš A. K. inkriminuotų veikų, tiksliau dėl neteisėto laikymo narkotinės medžiagos – kanapių, mažareikšme (nekeliančia baudžiamajame įstatyme numatyto pavojingumo). Priešingai nei nurodoma, šios aplinkybės savaime nelaikytinos paneigiančiomis galimybę skirti švelnesnę bausmę. Be to, įvertinus nuteistojo laikytos medžiagos – kanapių, kiekybinę išraišką, matyti, jog visa tai daugiau atitinka objektyvias aplinkybes, kad pats A. K. vartojo narkotines medžiagas, ką iš esmės šis pripažino ir pats.

1138.12.1.3.

114Teisėjų kolegijos jau buvo aptartas nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių vertinimas, todėl nesutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl A. K. veikos ir asmenybės vertinimo, remiantis vien tik tokiais nuteistojo asmenybę apibūdinančiais duomenimis, juolab, kad byloje buvo nustatytos ir kitos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, leidusios teismui spręsti, jog šiuo atveju bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

1158.12.2.

116Taigi, be šių nuteistajam nepalankių aplinkybių, kurias apeliaciniame skunde akcentavo prokuroras, byloje buvo nustatyta ir nuteistojo atsakomybė lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad jis pripažino nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Ir nors ši aplinkybė vertinant ją, kaip tai numatyta BK 61 straipsnyje, jei pagal reikšmę ir nenusveria teismo nustatytos jau minėtos A. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, yra ne ką mažiau reikšminga.

1178.12.2.1.

118Kaip matyti, nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta nustačius, jog A. K. nuo pirmos apklausos momento nurodė veikos padarymo faktines aplinkybes, kas iš esmės palengvino ir teismo užduotis procese, nustatant veikos padarymo aplinkybes. Taip pat nuteistasis gailėjosi dėl tokių savo veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai, nemenkinant padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, rodo nuteistojo kritišką savo elgesio vertinimą, atliktų veiksmų neteisėto pobūdžio bei pasekmių supratimą, nesistengimą išvengti atsakomybės ir gailėjimąsi dėl tokio savo elgesio. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti apie šio asmens siekį padaryti teisingas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų ir dėti pastangas ateityje elgtis pagal įstatymus.

1198.12.3.

120Duomenys apie nuteistojo šeiminę padėtį ir socialinius ryšius, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat yra reikšmingi.

1218.12.3.1.

122Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. K. yra iš dalies darbingas (nustatytas 50 % darbingumo lygis) (t. 9, b. l. 107-108), vedęs, turi tris vaikus, kurių du nepilnamečiai (t. 9, b. l. 102-105). Duomenys apie nuteistojo registravimąsi darbo biržoje (t. 9, b. l. 9) ir šiuo metu jau turimą darbą (t. 10), savanorystę VšĮ ( - ) senelių globos namuose ir šios įstaigos administracijos pateiktas jo apibūdinimas – atsakingas, draugiškas, supratingas, empatiškas, užjaučiantis, mokantis bendrauti su senyvo amžiaus asmenimis (t. 9, b. l. 8), taip pat duomenys apie sudarytą paramos sutartį su VšĮ „( - )“ pagal kurią teikia vienkartinę piniginę paramą (t. 9, b. l. 109-110), duoda pagrindą išvadai, kad nuteistasis yra padaręs teisingas išvadas dėl savo veiksmų, stengiasi pasikeisti, yra aktyvus visuomenės narys.

1238.12.3.2.

124Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. asmenybę apibūdinantys duomenys, jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo aplinkybės, nuo nusikaltimo praėjęs laiko tarpas, per kurį nebuvo gauta duomenų apie daromus kitus teisės pažeidimus, leidžia daryti išvadą ne tik apie mažesnį, negu tipinis, tokio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, taip pat ir apie tai, kad jo asmenybės pavojingumas visuomenei nėra didelis.

1258.12.4.

126Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo šeimos prigimtiniai bei kiti svarbūs socialiniai interesai nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas, įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Tokiu būdu, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017). Taigi, bausmė (jos rūšis ir dydis) už padarytą nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje kiekvienam asmeniui yra skiriama individualiai, atsižvelgus į toje byloje nustatytas konkrečias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl ir nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos. Kita vertus, dar kartą pažymėtina, kad A. K. buvo parinkta ne švelnesnės rūšies bausmė, tačiau straipsnio sankcijoje numatytos rūšies bausmė – laisvės atėmimas, tik nustatytas trumpesnis, nei numatytas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, jos terminas, nurodyta bausmę atlikti pataisos namuose.

1278.13.

128Visos šios aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos pakankamai griežtos bausmės paskyrimas A. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei, neužtikrintų bausmės paskirties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė nuteistajam švelnesnę bausmę. Sprendimas paskirti atitinkamą bausmės dydį priimtas, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, todėl keisti jį dėl kokių nors neįvertintų ar netinkamai įvertintų aplinkybių nėra pagrindo. Bausmė nelaikytina nei aiškiai per švelnia, nei neteisinga. Išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su A. K. padaryta nusikalstama veika, jo asmenybe, negalima. Tuo pačiu pripažintina ir tai, kad tiek atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtosios bausmės, tiek nuteistajam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina neteisinga. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pusiausvyrą tarp tikslo kaltininką nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. A. K. paskirta bausmė savo dydžiu nėra nei aiškiai per griežta, nei aiškiai per švelni, ji teisinga ir ją keisti pagrindo nėra.

1298.14.

130Esant išdėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajam A. K. paskirtos bausmės, yra teisėta ir pagrįsta, teisinis pagrindas keisti ją prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nenustatytas. Dėl nuteistojo D. S. gynėjo advokato Arūno Šalkausko apeliacinio skundo argumentų Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo D. S.

1319.

132Apeliaciniame skunde advokatas A. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija, nurodydamas, kad jo ginamasis D. S. nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Gynėjas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu. Akcentuodamas kito byloje nuteisto asmens D. V. duotų parodymų prieštaringumą, taip pat atkreipdamas dėmesį į rastos psichotropinės medžiagos rūšį, kitų proceso dalyvių parodymus ir techninėmis priemonėmis surinktus įrodymus, teigia, kad byloje duomenų nepakanka D. S. inkriminuotos veikos įrodytumui pagrįsti.

13310.

134Teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo D. S. gynėjo argumentais nesutinka ir juos laiko nepagrįstais. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, teismo ištirtus įrodymus ir patikrinus skundžiamą nuosprendį paduoto apeliacinio skundo ribose, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje surinktų duomenų visuma pakankama nuteistojo kaltei, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatytas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos įrodytumas (atlikti veiksmai ir jų juridinė kvalifikacija) abejonių nekelia.

13511.

136Baudžiamojoje byloje D. S. buvo inkriminuotas neteisėtas psichotropinės medžiagos – metamfetamino (specialisto išvada Nr. 140-(6390)-IS1-7070 (t. 2, b. l. 17-20)) laikymas ir pardavimas D. V. (BPK 260 straipsnio 1 dalis).

13711.1.

138D. S. su kaltinimu dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, nesutiko. Jis neneigė bendravimo su D. V., tačiau tvirtino, jog su šio disponuojamomis psichotropinėmis medžiagomis susijęs nebuvo. Taip pat teigė, kad D. V. pinigus jam perduodavo arba pervesdavo į sąskaitą ne už draudžiamas medžiagas, o dėl to, kad buvo skolingas – kaip nurodė 7 000 Eur. Visgi ši D. S. pozicija prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta, todėl vertintina kaip pasirinktas gynybos būdas.

13911.2.

140Pažymėtina, kad apie subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės – turinį sprendžiama remiantis ne tik kaltinamo asmens parodymais, bet ir vertinant bylos įrodymų visumą, todėl vadovautis vien tik kaltinamojo (nuteistojo) paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, jis gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas D. S. parodymus tikrino, gretindamas su kitais įrodymais byloje, ir jais rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė iš kitų įrodymų šaltinių gauti faktiniai duomenys, bei šių duomenų analizės metu padarė atitinkamas išvadas. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė iš visumos bylos duomenų, gautų išanalizavus ir įvertinus ne tik paties D. S., bet ir nuteistojo D. V., liudytojo K. S. parodymus, byloje esančių bankinių sąskaitų išrašų, telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinį, kitus bylos duomenis. Taigi, aplinkybės turinčios reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui, pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos bei atitinkamai įvertintos, atsižvelgus į jų tarpusavio santykį, t. y. padarytos pagrįstos išvados dėl D. S. kaltės, konkrečių jo veiksmų ir byloje surinktų duomenų patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn pakankamumo.

14112.

142Išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvados pagrįstos įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą.

14312.1.

144Nuteistasis D. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dėl narkotikų tardavosi ir juos pirkdavo tik iš D. S.. Pirko keletą kartų, nuo 2014 m. iki 2015 metų. Juos imdavo į skolą, o paskui pinigus atveždavo jis pats arba juos perduodavo, taip pat ir pervesdavo į D. S. nurodytų asmenų (kaip nustatyta – V. M. ir E. G.) bankines sąskaitas per savo draugą K. S.. Visi pinigų pervedimai buvo daromi pagal D. S. nurodymus. Šie pinigai nebuvo jo skola D. S. už kažką, o būtent pinigai už narkotikus, kuriuos jis įgydavo iš D. S.. Kuomet norėdavo įsigyti narkotikų, jis sakydavo arba rašydavo D. S., kad nori atvažiuoti, jog viskas gerai su pinigais, reikia automobiliui detalių ir pan. Kokia tiksliai buvo įgyjama medžiaga, t. y. metamfetaminas ar amfetaminas -nežino, ją tiesiog vadino amfetaminu. Šias medžiagas iš ( - ) pasiimdavo pats arba prašydavo draugo K. S., kad jam atvežtų siuntinį, nenurodant, kas jame, ir šiam nežinant apie siuntinio turinį. Slėptuvėje rastos psichotropinės medžiagos dalis buvo ta, kurią jis buvo įgijęs iš D. S.. Taip pat D. V. pažymėjo, kad jam pakakdavo to, ką jis gaudavo iš D. S. (t. 9, b. l. 43-45, 117).

14512.1.1.

146Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamią nuteistojo D. V. apklausą, detaliai aiškinosi visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, šalino prieštaravimus, taip pat suteikė galimybę kitiems proceso dalyviams detaliai apklausti D. V.. Teismas atliko šių D. V. parodymų analizę, įvertino juos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumos kontekste bei nenustatė pagrindų jais abejoti ar laikyti nepatikimais. Nors teismo sprendimas remtis D. V. parodymais gynėjo apeliaciniame skunde kritikuojamas, argumentuojant pastarojo procesiniu statusu byloje (kaltinamasis/nuteistasis), duotų parodymų prieštaringumu, galimu suinteresuotumu duoti tokius parodymus, sušvelninant savo paties teisinę padėtį ir atsakomybę, t. y. siekiu gauti palankesnes sąlygas sau, su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo.

14712.1.2.

148Teisėjų kolegija sutinka, kad asmuo, gindamasis nuo jam reiškiamo kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas švelninti savo paties padėtį ar net išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali ir neatskleisti visų ar net tam tikrų tiriamo nusikaltimo aplinkybių, t. y. duoti bet kokius parodymus savo nuožiūra priklausomai nuo pasirinkto gynybos būdo bei taktikos. Vis dėlto, ir tokį procesinį statusą užimančio asmens parodymai yra laikomi vienu iš įrodymų šaltinių bei jais vadovaujamasi toje apimtyje, kiek juos patvirtina arba paneigia iš kitų įrodymų šaltinių gauti faktiniai duomenys. Tokie parodymai nurodomi ir analizuojami bei vertinami apkaltinamajame nuosprendyje, tačiau jais nuosprendis gali būti grindžiamas tik tais atvejais, kai jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, o įrodymų visumos pakanka padaryti išvadai apie nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, tokie parodymai išlieka svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu veiksniu.

14912.1.3.

150Baudžiamojoje byloje D. V. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu ir skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu bei nuteistas, taigi buvo suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro besąlygiško pagrindo abejoti jo duotais parodymais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo D. V. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, kaip antai nurodant psichotropinių medžiagų įgijimo iš D. S. laiką. Visgi tokie netikslumai nėra esminiai, iš esmės įtakoti užduodamų klausimų, siekiant detalizuoti jo parodymus, tikslumo ir pobūdžio, nuo įvykių praėjusio laiko tarpo, taip pat paaiškinami tuo, kad D. V. davė parodymus ne tik apie paskutinį psichotropinių medžiagų įgijimą, tačiau ir apie kitus kartus, kai jis įgydavo psichotropinių medžiagų iš D. S.. Nepaisant to, D. V. bylos proceso metu nuosekliai parodė, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką - kad psichotropines medžiagas jis pirko būtent iš D. S., taip pat parodė apie kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo D. V. parodymai yra detalūs ir nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis vienodi, o nuteistojo D. S. gynėjo skunde akcentuojami atskiri nesutapimai nelaikytini esminiais, duodančiais pagrindą laikyti parodymus nepatikimais ir atmesti. Pažymėtina, kad D. V. parodymai vienu ar kitu aspektu atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus (liudytojo parodymus, bankinių sąskaitų išrašų, telefoninių pokalbių ir SMS žinučių duomenis ir kt.), o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Todėl pagrindo netikėti ir nesiremti pastarojo duotų parodymų dalimi nebuvo nei pirmosios instancijos teismui, nei pateikta apeliacinės instancijos teismui. Be to, byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių D. V. galėtų būti šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį D. S. tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Tai, kad nebuvo jokios priežasties jam apkalbėti D. S., nurodė ir pats D. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 9, b. l. 44).

15112.1.4.

152Atmetami ir nuteistojo D. S. gynėjo teiginiai, kad tokių D. V. parodymų davimą byloje lėmė suteikimas jam lengvatinių sąlygų. Galima sutikti su skundo argumentu, kad D. V. buvo suinteresuotas savo teisinę padėtį sušvelninti prisipažinimu ir tikėtis švelnesnės bausmės, nes jau pats kaltinamojo (nuteistojo) asmens procesinis statusas neabejotinai reiškia, kad toks asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis D. V. parodymus davė ne tik apie kitų asmenų, kurie skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti, bet ir apie savo paties atliktus nusikalstamus veiksmus. Taigi, akivaizdu, kad D. V., duodamas parodymus, nesiekė perkelti atsakomybės nuo savęs kitiems asmenims. BK ir BPK normos specialiai skatina nusikaltimus padariusius asmenis prisipažinti ir duoti teisingus parodymus, taip pat padėti išaiškinti nusikalstamas veikas. Atsižvelgus ir į kitas bylos aplinkybes, tokiais atvejais tai pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl kaltę pripažinusio asmens suinteresuotumas tuo, kad jam būtų taikomos ir šios įstatymų nuostatos, taip pat yra natūralus bei suprantamas. Taigi, byloje nustatyta D. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) buvo vertinama pagal BK 61 straipsnyje nurodytas taisykles ir nesudarė pagrindo jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, priešingai, D. V. taip pat buvo pripažintas, padariusiu nusikalstamas veikas, ir jam buvo paskirta bausmė. Byloje nėra duomenų apie galimus susitarimus su teisėsaugos pareigūnais dėl bausmės, tai paneigė ir pats nuteistasis D. V.. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bausmės skyrimas yra baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga rinkti informaciją apie rengiamas ir padarytas nusikalstamas veikas (nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas), o valstybės kaltintojo (prokuroro) pagrindinė funkcija - kaltinimo palaikymas teisminio nagrinėjimo metu (kaltinimo pateikimas asmeniui ir jo grindimas konkrečiais vykdyto tyrimo metu surinktais duomenimis). Taigi bausmės skyrimas nėra nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei juo labiau prokuroro prerogatyva. Kita vertus, prokuroras gali teismui pateikti savo nuomonę dėl bausmės rūšies bei dydžio, tačiau šis siūlymas, kaip ir bet kurios kitos proceso šalies pozicija, teismui nėra privaloma. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys yra, remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą bei priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

15312.1.5.

154Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad pirminiuose parodymuose D. V. ne tik nepripažino kaltės, bet ir nenurodė, kad prie psichotropinių medžiagų platinimo būtų prisidėjęs D. S.. O vėliau jo parodymai pasikeitė. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas įtariamasis, kaip ir kaltinamasis, turi teisę ne tik tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, bet ir, kaip jau minėta, neatskleisti visų ar net tam tikrų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Todėl vien tokia kaltininko pasirinkta pirminė pozicija negali būti pagrindas nesivadovauti jo vėlesniais parodymais, kai ypatingą reikšmę įgauna kiti bylos duomenys, kurie vienaip ar kitaip patvirtina arba paneigia kaltininko duotų parodymų teisingumą, nuoširdumą. Šiuo gi atveju teismas atliko D. V. duotų parodymų vertinimą kitų byloje surinktų ir patikrintų įrodymų kontekste ir dėl jų patikimumo padarė atitinkamas išvadas, su kuriomis nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

15512.1.6.

156Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo D. V. parodymais, duotais šioje byloje, tiek, kiek jie atitiko kitais įrodymais nustatytas aplinkybes, D. V. laisva valia, neverčiamas jokių aplinkybių, davė apie nusikalstamą veiką parodymus, kurie esminėse aplinkybėse buvo iš esmės nuoseklūs. Dėl to apelianto - nuteistojo D. S. gynėjo keliamą versiją dėl D. V. duotų parodymų, teisėjų kolegija vertina kaip subjektyvius ir nieko nepagrįstus teiginius, bandant tokiu būdu sumenkinti jų patikimumą.

15712.2.

158Liudytojo K. S. (K. S.) parodymais byloje taip pat buvo nustatytos reikšmingos aplinkybės. Antai, apklaustas K. S. parodė, kad D. V. prašymu kartu su pastaruoju arba vienas vykdavo į ( - ) susitikti su asmeniu vardu D., kuris perduodavo D. V. skirtus paketus, susuktus į polietileninius maišelius. Liudytojas parodė ir tai, kad kartais, kai vykdavo pasiimti D. V. siuntinio, šis jam duodavo pinigų, skirtų perduoti D.. Sumos būdavo skirtingos, apie 1 000 Lt per vieną kartą. Taip pat D. V. prašymu jis keliolika kartų per savo arba sugyventinės bankinę sąskaitą pervedinėjo pinigus (nuo 500 Lt iki 1 500 Lt) į moters ir dar vieno vyro sąskaitas, kadangi D. V. pats neturėjo sąskaitos. Paskutinį kartą pinigus pervedė 2015 m. pavasarį. Pervedimą nurodydavo kaip skolos grąžinimą (t. 9, b. l. 115-116).

15912.2.1.

160Asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad K. S. atpažino D. S., kaip asmenį, kurį savo parodymuose įvardino D. ir iš kurio D. V. prašymu paimdavo siuntinius (t. 5, b. l. 28-31).

16112.2.2.

162Iš 2016 m. kovo 14 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad, vykdant D. V. naudoto telefono numerio ( - ), ( - ) kontrolę, užfiksuoti pastarojo pokalbiai su K. S. dėl pinigų pervedimo ir nuvykimo pas D. S. (t. 3, b. l. 54-61). Atitinkamai 2016 m. kovo 14 d. protokole buvo užfiksuoti pokalbiai tarp D. S. ir D. V. apie K. S. atvykimą į ( - ) (t. 3, b. l. 122-135).

16312.2.3.

164Nuteistojo D. S. gynėjas, pasisakydamas dėl šio liudytojo parodytų aplinkybių vertinimo, apeliuoja į tai, kad K. S., parodydamas apie siuntinių perdavimo D. V. nuo D. S. faktą, nepatvirtino to, kad tokiu būdu buvo vežamos psichotropinės medžiagos. Šis apelianto argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Kaip nustatyta, K. S. nebuvo žinomas jam perduotų siuntinių, kuriuos jis veždavo D. V., turinys ir šį faktą paneigiančių duomenų byloje nebuvo surinkta. Todėl logiška ir natūralu, kad aplinkybių apie siuntinių turinį jis ir negalėjo patvirtinti. Vertinant šio liudytojo parodymus, nebuvo nustatyta esminių prieštaravimų, kurie būtų pagrindas jais abejoti. Šiais parodymais buvo remiamasi įrodymų vertinimo procese, nes jais buvo nustatytos aplinkybės, kurios visų kitų ištirtų įrodymų visumos grandinėje buvo reikšmingos formuotis teismo vidiniam įsitikinimui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame buvo išdėstyti įrodymai, t. y. ne tik K. S. parodymai, bet ir kiti rašytiniai įrodymai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtino ir liudytojo nurodytų aplinkybių, t. y. dėl D. V. D. S. perduodamų siuntinių, pinigų pervedimo, teisingumą. Taigi, šio liudytojo parodymų vertinimas buvo atliktas byloje esančių duomenų visumos kontekste. Nors apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad liudytojas K. S. nurodė skirtingas aplinkybes apie paskutinį jo susitikimo su D. S. ir perduodamus daiktus, nei nuteistasis D. V., akivaizdu, kad tiek liudytojas K. S., tiek nuteistasis D. V. davė parodymus apie nevienkartinius vykimo į ( - ) pas D. S. atvejus. Taip pat, kaip minėta, D. V. parodė apie didesnį skaičių psichotropinių medžiagų įgijimo iš D. S. atvejų, tačiau D. S. buvo inkriminuota tik tiek nusikalstamų veikų, kiek pavyko surinkti visumą atitinkamų duomenų.

16512.3.

166Nuteistojo D. V. ir liudytojo K. S. parodymus apie nevienkartinį pinigų pervedimą patvirtina byloje esantis 2016 m. spalio 12 d. tarnybinis pranešimas dėl atliktos bankų sąskaitų analizės, kuriame užfiksuota, jog ikiteisminio tyrimo metu, siekiant gauti daugiau duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką, patvirtinti arba paneigti turimą informaciją, buvo paimti sąskaitų išrašai bei prisijungimų prie internetinės bankininkystės sąrašai iš ( - ) bankų. Išanalizavus pateiktus banko sąskaitų išrašus bei prisijungimus prie internetinės bankininkystės, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. į V. M. turimą banko sąskaitą ir į E. G. turimą banko sąskaitą buvo pervedami pinigai, naudojantis ( - ) paslaugomis.

16712.3.1.

168Kaip nustatyta, per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. iš K. S. sąskaitos įvairaus dydžio sumomis į V. M. bankinę sąskaitą buvo pervesta 2 562,03 Eur, o į E. G. – 1 448,02 Eur.

16912.3.1.1.

170Minėtu laikotarpiu fiksuotos ir įvairaus dydžio piniginės įplaukos į V. M. sąskaitą, kurių bendrą sumą sudaro 4 837,66 Eur, atliekamos iš kitų asmenų sąskaitų (t. 3, b. l. 36-38).

17112.3.2.

172Iš 2016 m. kovo 14 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad, vykdant D. S. naudotų telefono numerių – ( - ), ( - ) kontrolę, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 22 d. iki 2015 m. kovo 31 d. užfiksuota D. S. ir D. V. kontaktas, kurio metu D. S. D. V. nurodė savo draugo E. G. ir sugyventinės V. M. sąskaitų numerius pinigų pervedimams atlikti (t. 3, b. l. 122-135).

17312.3.3.

174Pirmosios instancijos teisme pagarsintais V. M. (D. S. sugyventinės) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad D. S. prašymu į jos sąskaitą pastarojo draugai ir pažįstami pervedinėjo pinigus, kuriuos ji nuimdavo ir atiduodavo jam (t. 5, b. l. 59-60).

17512.3.3.1.

176Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti, už ką buvo pervedami pinigai, darydama prielaidą, kad tai galėjo būti skola D. S.. Gi nuteistasis D. V. paneigė nuteistojo D. S. teiginius apie skolos tokiu būdu šiam mokėjimą, nurodydamas, kad piniginės perlaidos buvo už psichotropines medžiagas, įgytas iš D. S. (t. 9, b. l. 117).

17712.3.4.

178Teisėjų kolegija šiuos duomenis pripažįsta reikšmingais teismo vidinio įsitikinimo formavimui ir nors, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, D. V. parodė pirkęs iš D. S. žymiai daugiau psichotropinių medžiagų, nei tas kiekis, disponavimas kuriuo buvo D. S. inkriminuotas, šiais duomenimis buvo nustatyti tarpiniai faktai, kurie kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais sudaro nuoseklią ir logišką grandinę pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis patvirtinti.

17912.4.

180Vertinant D. S. inkriminuotos veikos pagrįstumą ir jo kaltės turinį, teisėjų kolegija ne ką mažiau reikšmingais laiko ir duomenis, gautus, vykdant nuteistojo D. V. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. vasario 19 d., taip pat D. S. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. balandžio 13 d., kurių metu užfiksuotas D. V. ir D. S. tarpusavio bendravimas ir kurie, įvertinus juos visumoje su pirmiau aptartais įrodymais, sustiprina įsitikinimą dėl teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir teisingumo. Kaip matyti iš 2016 m. kovo 10 d. ir 2016 m. kovo 13 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoto šių bendravimo (pokalbių ir susirašinėjimo) turinio (t. 3, b. l. 49-61, 122-135), kai jo metu naudojamos lakoniškos frazės, stengiamasi vengti konkretizuoti veiksmus (susitikimus, kurių metu būtų perduodamos psichotropinės medžiagos), įvardinti daiktus (psichotropines medžiagas įvardinamos kaip detalės, automobilio markė – „BMW, Golfukas“), iš esmės naudojami tik bendriniai žodžiai (pasisakant dėl kainos, derinant atsiskaitymą už psichotropines medžiagas), akivaizdu, kad tikroji bendravimo prasmė buvo maskuojama, tačiau bendraujantieji vienas kitą suprato. Matyti, kad toks bendravimo turinys, užšifruojant detales, atviru tekstu neminint sąvokų, duodančių nuorodas į vykdomą nusikalstamą veiką, patvirtina, jog D. V. ir D. S. bendravimas vyko būtent dėl psichotropinės medžiagos, kainos, už tai gautų sumų ir atsiskaitymo, kas atsiskleidžia ir iš šioje byloje nustatytos įvykių sekos. Tą iš esmės patvirtino ir nuteistasis D. V., parodydamas apie tokio jo su D. S. bendravimo, jo metų nurodytų frazių tikrąją prasmę. Nuteistas D. V. pirmosios instancijos teisme davė pakankamai išsamius parodymus apie jų bendravimą, kartu paaiškindamas ir atitinkamų išsakytų frazių turinį (t. 9, b. l. 43-45, 117). Taigi, kitaip vertinti šių bendravimą kitų surinktų įrodymų kontekste nėra jokio pagrindo.

18113.

182Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie aukščiau išdėstyti bylos duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, sudaro tarpusavyje vieningą įrodomąją loginę nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, patvirtinančią, kad D. S. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga – metamfetaminu, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti.

18313.1.

184Priešingai nei nurodo apeliantas, vien aplinkybėi, kad nė vienas iš kitų nuteistųjų, susijusių su D. V. ir jo vykdytu narkotinių medžiagų platinimu, nepatvirtino pažinoję D. S., kad jis kokiu nors būdu buvo susijęs su psichotropinių medžiagų platinimu, nepaneigia teismo padarytų išvadų. Kaip nustatyta byloje, šie asmenys disponavo ta psichotropine medžiaga, kurią D. V. buvo įgijęs iš D. S., t. y. ją pardavinėdami tarpusavyje ir kitiems asmenims. Duomenų, kad jie būtų tiesiogiai kreipęsi į D. S., išskyrus D. V., byloje nebuvo surinkta, taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad jiems buvo žinomas šaltinis, iš kur D. V. įgyja psichotropines medžiagas.

18513.2.

186Apeliacinio skundo argumentas, kad parodymuose D. V. nurodė įgijęs amfetaminą, o specialisto išvada nustatyta medžiaga– metamfetaminas, kas iš esmės atsispindi ir skirtinguose bylos procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų taip pat nepaneigia. Iš nuteistojo D. V. parodymų aišku, kad jis pats tiksliai nežinojo, kas buvo įgyjama – metamfetaminas ar amfetaminas, įgijamą psichotropinę medžiagą tiesiog vadino amfetaminu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokie jo parodymai bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigti. Gi, psichotropinės medžiagos, kuri buvo rasta ir pas kitus asmenis (nuteistuosius) , susijusius su D. V., tikroji rūšis byloje nustatyta, tik atlikus specialų tyrimą. Pažymėtina, kad kiekvieno asmens vertinimas yra subjektyvus, atitinkantis jo asmeninį suvokimą. Nepaisant to, iš nuteistojo D. V. parodymų matyti, kad jis pakankamai aiškiai suvokė, jog iš D. S. yra įgyjama psichotropinė medžiaga, kurią, kaip pats teigė, jis dėl kiekio maišydavo su medžiagomis, sudėtyje neturinčiomis psichotropinių medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė jokiu būdu neįrodo, kad D. S. neteisėtas psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikymas ir pardavimas D. V., buvo inkriminuotas nepagrįstai, juolab kad byloje surinktų duomenų pakanka jo kaltei pagrįsti, be to, nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl ko D. V., nurodydamas asmenį, iš kurio jis įgijo tokią medžiagą, būtų turėjęs pagrindą jį apkalbėti nebūto nusikaltimo padarymu. Taigi, vien neteisingas psichotropinės medžiagos rūšies (pavadinimo) nurodymas nedaro aptartų įrodymų, pagrindžiančių D. S. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nepakankamais.

18713.3.

188Teisėjų kolegija deklaratyviais teiginiais laiko ir keliamą abejonę, ar iš tiesų psichotropinė medžiaga, kuri buvo rasta miško masyve, buvo įgyta iš D. S., akcentuojant D. V. parodymus, kuriais jis parodė įgijęs psichotropinę medžiagą tiek iš D. S., tiek ir iš A. K.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nurodęs šią aplinkybę, D. V. taip pat parodė ir apie skirtingą tokių medžiagų įgijimo laiką, ką patvirtina ir baudžiamosios bylos duomenys. Nustatyta ir tai, kad, įgyjant psichotropinę medžiagą iš A. K., buvo veikiama pagal nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų modelį, t. y. sandorį kontroliuojant pareigūnams, priešingai, nei šią medžiagą įgyjant iš D. S.. Jokių kitų duomenų apie D. V. ir A. K. bendravimą dėl psichotropinės medžiagos, nei jau minėtasis, daugiau nebuvo surinkta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad psichotropinės medžiagos, kurios buvo įgytos iš D. S., ir tos, kurių buvimo vietą D. V. parodė A. K., buvo rastos ir paimtos ne tik skirtingu laiku, bet ir iš skirtingų vietų. Tai iš esmės parodė ir pats nuteistasis D. V.. Taigi, tokie apeliacinio skundo argumentai dėl psichotropinės medžiagos priklausymo D. S., apeliantui vertinant tik atskiras, selektyviai atrinktas D. V. parodymų dalis ir jas bandant interpretuoti sau naudinga linkme, nevertinant jų su šioje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytų aplinkybių visuma, laikytini tik gynybine pozicija, siekiant sumenkinti D. S. vaidmenį ir bet kokiu būdu paneigti jam inkriminuotą veiką.

18913.4.

190Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. balandžio 13 d., teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi leidus naudoti technines priemones D. S. atžvilgiu (t. 3, b. l. 41), nebuvo nustatytas D. S. ir D. V. bendravimas. Visgi, 2016 m. kovo 14 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo turinys šiuos teiginius paneigia ir leidžia daryti priešingas išvadas (t. 3, b. l. 122-135). Teisėjų kolegijos pirmiau buvo aptartas šių pokalbių turinio vertinimas, todėl daugiau dėl to nepasisakoma.

19114.

192Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nuteistojo D. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentais paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų, pripažįstant D. S. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino neteisėto laikymo, turint tikslą platinti, ir pardavimo D. V.. Visi byloje surinkti duomenys pirmosios instancijos teismo įvertinti, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, o visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos, sprendžiant dėl nuteistojo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių. Nuosprendžio motyvai dėl baudžiamojo įstatymo taikymo yra teisingi ir pagrįsti, klaidos padaryta nebuvo.

19315.

194Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Rolando Jurkevičiaus ir nuteistojo D. S. gynėjo advokato Arūno Šalkausko apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais ir argumentais teisinio pagrindo nėra.

195Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,

Nutarė

196Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Rolando Jurkevičiaus ir nuteistojo D. S. gynėjo advokato Arūno Šalkausko apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės atėmimo... 6. A. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį pripažintas... 7. - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį,... 8. - pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto.... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės... 10. Taip pat, A. K., vadovaujantis BK 37 straipsniu, baudžiamoji byla pagal BK 259... 11. Į paskirtos bausmės laiką, A. K. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas... 12. Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti D. V. (D. V.), V. B. (V. B.), A. L.... 13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 14. I. Bylos esmė... 15. 1.... 16. D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:... 17. 1.2.... 18. Laikotarpyje ne vėliau kaip nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. gegužės 5 d.,... 19. 2.... 20. A. K., pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:... 21. 2.1.... 22. Ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 21 d. slėptuvėje, esančioje ( - ),... 23. 2.2.... 24. Taip pat jis 2016 m. sausio 12 d. neteisėtai, be tikslo platinti bute,... 25. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai... 26. 3.... 27. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo... 28. 3.1.... 29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo BK 54... 30. 3.2.... 31. Aptardamas teismų praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, prokuroras... 32. 3.3.... 33. Tačiau, apelianto manymu, šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertintas nuteistajam... 34. 3.4.... 35. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad teismas padarė išvadą, jog A. K.... 36. 3.5.... 37. Šių nurodytų aplinkybių kontekste, apelianto nuomone, svarbu ir tai, kad... 38. 3.6.... 39. Taip pat apelianto nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai... 40. 3.7.... 41. Apelianto teigimu, visos šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės... 42. 4.... 43. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. S. gynėjas advokatas A. Š. prašo Vilniaus... 44. 4.1.... 45. Nuteistojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje,... 46. 4.2.... 47. Nurodoma, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad D. V. ne vieną kartą keitė... 48. 4.2.1.... 49. Duodamas pirminius parodymus, D. V. kaltės nepripažino, tuo pačiu neparodė... 50. 4.2.2.... 51. Vėliau ėmė keisti parodymus (t. 7, b. l. 17-21) aiškindamas, kad D. S.... 52. 4.2.3.... 53. Dar kiek vėliau D. V. dar kartą pakeitė savo parodymus ir paaiškino, kad... 54. 4.2.4.... 55. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, D. V. dar kartą pakeitė savo... 56. 4.2.5.... 57. Vėl gi vėliau D. V. dar kartą pakeitė savo parodymus ir paaiškino, kad... 58. 4.3.... 59. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pas D. V. ir su juo... 60. 4.4.... 61. Apelianto nurodoma ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuo 2015 m.... 62. 4.5.... 63. Be to, duodamas parodymus teisme, D. V. iš viso parodė, kad 2015 m. gegužės... 64. 4.6.... 65. Tokiu būdu, teigiama, jog byloje tiek nuteistųjų ir liudytojų parodymais,... 66. 4.7.... 67. Atsižvelgiant į tai, teigiama, kad nėra pagrindo abejoti D. S. parodymais,... 68. 5.... 69. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis... 70. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 71. 6.... 72. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Rolando Jurkevičiaus ir nuteistojo... 73. 7.... 74. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir... 75. 7.1.... 76. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti šeši asmenys.... 77. 8.... 78. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas... 79. 8.1.... 80. Apeliaciniu skundu prokuroras ginčija teismo sprendimą taikyti BK 54... 81. 8.2.... 82. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi skundžiamą nuosprendį paduoto... 83. 8.3.... 84. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju išvada, kad... 85. 8.4.... 86. Pažymėtina, kad galiojanti teisminė praktika apie bendruosius bausmės... 87. 8.5.... 88. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.... 89. 8.6.... 90. Sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia... 91. 8.7.... 92. Ne kartą akcentuota, jog baudžiamosios atsakomybės individualizavimas... 93. 8.8.... 94. Taigi, įvertinus išdėstyta, akcentuotina, kad, nors formuojant teisminę... 95. 8.9.... 96. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi... 97. 8.10.... 98. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra,... 99. 8.11.... 100. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo prokuroras apeliaciniame... 101. 8.11.1.... 102. Prie tokių aplinkybių galima priskirti tai, kad, nors A. K. padarė baigtą... 103. 8.11.2.... 104. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, nors nusikalstamos veikos... 105. 8.12.... 106. Individualizuojant bausmę, įvertintinos ir nuteistojo asmenybę... 107. 8.12.1.... 108. Vertinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, teisėjų... 109. 8.12.1.1.... 110. Teisėjų kolegija sutinka, kad ankstesnis teistumas, kuris nėra išnykęs, ir... 111. 8.12.1.2.... 112. Šiuo aspektu, nėra pagrindo sutikti ir su prokuroro argumentais, kad byloje... 113. 8.12.1.3.... 114. Teisėjų kolegijos jau buvo aptartas nuteistojo nusikalstamos veikos padarymo... 115. 8.12.2.... 116. Taigi, be šių nuteistajam nepalankių aplinkybių, kurias apeliaciniame... 117. 8.12.2.1.... 118. Kaip matyti, nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 119. 8.12.3.... 120. Duomenys apie nuteistojo šeiminę padėtį ir socialinius ryšius, teisėjų... 121. 8.12.3.1.... 122. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. K. yra iš dalies darbingas (nustatytas... 123. 8.12.3.2.... 124. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. asmenybę apibūdinantys duomenys, jo... 125. 8.12.4.... 126. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo šeimos prigimtiniai bei kiti... 127. 8.13.... 128. Visos šios aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leido... 129. 8.14.... 130. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo... 131. 9.... 132. Apeliaciniame skunde advokatas A. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendį... 133. 10.... 134. Teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo D. S. gynėjo argumentais nesutinka ir... 135. 11.... 136. Baudžiamojoje byloje D. S. buvo inkriminuotas neteisėtas psichotropinės... 137. 11.1.... 138. D. S. su kaltinimu dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga, turint... 139. 11.2.... 140. Pažymėtina, kad apie subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės... 141. 12.... 142. Išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei... 143. 12.1.... 144. Nuteistasis D. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dėl... 145. 12.1.1.... 146. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas atliko... 147. 12.1.2.... 148. Teisėjų kolegija sutinka, kad asmuo, gindamasis nuo jam reiškiamo kaltinimo... 149. 12.1.3.... 150. Baudžiamojoje byloje D. V. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu ir... 151. 12.1.4.... 152. Atmetami ir nuteistojo D. S. gynėjo teiginiai, kad tokių D. V. parodymų... 153. 12.1.5.... 154. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad pirminiuose... 155. 12.1.6.... 156. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios... 157. 12.2.... 158. Liudytojo K. S. (K. S.) parodymais byloje taip pat buvo nustatytos reikšmingos... 159. 12.2.1.... 160. Asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolu nustatyta, kad K. S.... 161. 12.2.2.... 162. Iš 2016 m. kovo 14 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo... 163. 12.2.3.... 164. Nuteistojo D. S. gynėjas, pasisakydamas dėl šio liudytojo parodytų... 165. 12.3.... 166. Nuteistojo D. V. ir liudytojo K. S. parodymus apie nevienkartinį pinigų... 167. 12.3.1.... 168. Kaip nustatyta, per laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo... 169. 12.3.1.1.... 170. Minėtu laikotarpiu fiksuotos ir įvairaus dydžio piniginės įplaukos į V.... 171. 12.3.2.... 172. Iš 2016 m. kovo 14 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo... 173. 12.3.3.... 174. Pirmosios instancijos teisme pagarsintais V. M. (D. S. sugyventinės)... 175. 12.3.3.1.... 176. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti, už... 177. 12.3.4.... 178. Teisėjų kolegija šiuos duomenis pripažįsta reikšmingais teismo vidinio... 179. 12.4.... 180. Vertinant D. S. inkriminuotos veikos pagrįstumą ir jo kaltės turinį,... 181. 13.... 182. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie aukščiau išdėstyti bylos duomenys,... 183. 13.1.... 184. Priešingai nei nurodo apeliantas, vien aplinkybėi, kad nė vienas iš kitų... 185. 13.2.... 186. Apeliacinio skundo argumentas, kad parodymuose D. V. nurodė įgijęs... 187. 13.3.... 188. Teisėjų kolegija deklaratyviais teiginiais laiko ir keliamą abejonę, ar iš... 189. 13.4.... 190. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad laikotarpiu nuo... 191. 14.... 192. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nuteistojo D. S. gynėjo apeliacinio... 193. 15.... 194. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 195. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,... 196. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Rolando Jurkevičiaus ir nuteistojo...