Byla e2S-2536-254/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aldista ir Ko“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
    1. Ginčas kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
    2. Kauno apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės BUAB „Aldista ir Ko“ ieškinys, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. Ž. 23 697,48 Eur žalos atlyginimą dėl sudarytų įmonei nenaudingų sandorių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
    3. Pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. Ž. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įmonių akcijas, pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis. Prašymą grindė tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma fiziniam asmeniui yra didelė.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi tenkino ieškovės BUAB „Aldista ir Ko“ prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui R. Ž. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant/nepakakus – kilnojamąjį turtą, jo nesant/nepakakus – pinigines lėšas ir/ar turtines teises, neviršijant 23 697,48 Eur sumos, uždraudžiant areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisių suvaržymą, turto vertės mažinimą bei leidžiant atsakovui iš banko sąskaitose esančių lėšų atsiskaityti su ieškove.
    2. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, laikė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Įvertinęs ieškinio sumos dydį (23 697,48 Eur), aplinkybę, kad atsakovas yra fizinis asmuo, nesant byloje duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, teismas darė išvadą, kad vien ieškinio sumos dydis suponuoja pakankamą pagrindą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu atsakovas R. Ž. prašo teismo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
      1. Pareikštas ieškinys 23 697,48 Eur sumai yra tikėtinai nepagrįstas, kadangi UAB „Aldista ir Ko“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro vos 11 000 Eur, kas rodo, kad prašoma priteisti žala įmonei nebuvo padaryta. Apelianto nuomone, ieškovė ieškinį grindė tik atsiradusia žala, nenurodant ir nepagrindžiant kitų įmonės vadovui galimai taikytinos civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų). Kartu apeliantas pažymi, kad keliant klausimą dėl sudarytų sandorių neteisėtumo, į bylą trečiaisiais asmenimis turėjo būti įtraukti asmenys, dalyvavę ieškinyje minimuose sandoriuose. Kadangi minėti asmenys nebuvo įtraukti į ieškinį trečiaisiais asmenimis, ieškinys laikytinas neatitinkančiu įstatymų reikalavimų.
      2. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu UAB „Aldista ir Ko“ bankroto byloje nagrinėjamas pareiškimas dėl bankroto administratoriaus (pareiškusio šioje byloje ieškinį ieškovės vardu) atstatydinimo, dėl jo neveikimo ir tyčinių veiksmų, priešingų įmonės kreditorių interesų gynimui. Tokiu būdu pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir pateiktas tik bandant daryti atsakovui spaudimą, kuris ieškovės bankroto byloje yra vienas iš didžiųjų kreditorių.
    2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės BUAB „Aldista ir Ko“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
      1. Ieškovės atstovo nuomone, atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo neturi esminės reikšmės atskirojo skundo išnagrinėjimui. Apeliantas nepagrįstai prašomos iš jo priteisti žalos dydį (23 697,48 Eur) sieja su įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma (11 397,85 Eur) ir jį kvestionuoja. Kadangi šioje bylos nagrinėjamo stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės, kartu nesprendžiamas prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumas.
      2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovės atstovo veikla įmonės bankroto procese, tuo labiau, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-577-264/2017, ieškovės atstovo veiksmai vykdant bankroto procedūras, pripažinti teisėtais. Kartu pažymi, kad Kauno apygardos teismui 2017 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1645-638/2017, palikus nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą už akių, konstatavus atsakovo R. Ž. neteisėtus veiksmus vykdant ieškovės vadovo pareigas ir priteisus iš jo įmonei padarytą žalą, ieškovės (jos atstovo) veiksmų, reiškiant šioje byloje ieškinį, negalima laikyti akivaizdžiai nepagrįstai.
      3. Apeliantas nenurodė argumentų ir nepateikė jokių įrodymų kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir, kad jos varžo atsakovą labiau nei reikia tikslui pasiekti. Tokiu būdu apeliantas nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
    2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
    1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
    2. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinius įrodymus – Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-1645-638/2017 bei Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-577-264/2017. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pateiktais įrodymais ieškovės atstovas grindžia atsiliepimą į atskirąjį skundą, atsižvelgus į minėtų nutarčių priėmimo datą bei teismo informacinės Liteko sistemos duomenis nustačius, kad su minėtais įrodymais atsakovas yra susipažinęs, teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai yra prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
    1. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ieškiniu pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymu.
    2. Nagrinėjamoje byloje ieškovė BUAB „Aldista ir Ko“ (jos atstovas – bankroto administratorius) pareiškė ieškinį atsakovui – buvusiam įmonės vadovui, prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovo R. Ž. 23 697,48 Eur žalos atlyginimą dėl sudarytų įmonei nenaudingų sandorių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio dydžiui (23 397,48 Eur) areštuoti atsakovui R. Ž. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įmonių akcijas, pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas kitus asmenis sumai. Skundžiama nutartimi teismui tenkinus pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas atskiruoju skundu iš esmės kvestionuoja nutarties dalį dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo. Atsakovo nuomone, pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, dėl ko teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
    3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017). Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), todėl ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017).
    4. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė (jos atstovas) aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė (jos atstovas) tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų.
    5. Nors apeliantas ieškinio nepagrįstumą sieja su bankroto administratoriaus netinkamu pareigų vykdymu administruojant UAB „Aldista ir Ko“, dėl ko ieškovės bankroto byloje yra sprendžiamas bankroto atstatydinimo klausimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo objektas ir neturi įtakos sprendžiant ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą. Pastebėtina, kad iš kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės bankroto administratoriaus pateiktos Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-577-264/2017 turinio matyti, kad teismas atsisakė tenkinti pareiškimą ir atstatydinti bankroto administratorių. Nors minėta nutartis šiai dienai yra apskųsta ir nėra įsiteisėjusi, tačiau dar kartą pabrėžtina, kad šioje proceso stadijoje vien apelianto abejonės dėl įmonės bankroto administratoriaus pareigų tinkamo vykdymo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bankroto administratorius ieškovės vardu atsakovo atžvilgiu pareiškė nepagrįstą ieškinį.
    1. Atskiruoju skundu apeliantas kvestionuoja ir ieškiniu prašomą priteisti žalos dydį, kuris, jo nuomone, yra nepagrįstas, nes ženkliai viršija įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinius reikalavimus.
    2. Pastebėtina, kad ieškinio materialinio reikalavimo pagrįstumas, tame tarpe ir atsakovo civilinės atsakomybės apimtis, žalos dydis ir jos pagrįstumas bus vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje šios aplinkybės iš esmės netiriamos ir nevertinamos.
    3. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinio reikalavimas apelianto atžvilgiu yra akivaizdžiai nepagrįstas.
    4. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo ir galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui nustatė įvertinęs ieškinio sumą (23 697,48 Eur), kurią laikė didele.
    5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-50/2014). Tačiau pažymėtina, kad ši prezumpcija nėra absoliuti ir teismų praktikoje nėra konstatuota, jog didelė ieškinio suma bet kuriuo atveju objektyviai padidina ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013; kt.). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Todėl būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Ar yra faktinis pagrindas remtis prezumpcija dėl didelės ieškinio sumos kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014; kt.). Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, remiantis minėta prezumpcija, taikius atsakovo turtui areštą, atsakovui, siekiant panaikinti jo atžvilgiu taikytas laikinąsias pasaugos, teko pareiga pateikti jo gerą finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus ir paneigti minėtą prezumpciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1118/2014). Apeliantas kartu su atskiruoju skundu tokių įrodymų nepateikė ir nepaneigė teismo išvados, kad egzistuoja reali teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
    6. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos abi būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Nutarė

7Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai