Byla e2A-37-264/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant V. G.,

2dalyvaujant apeliantės (ieškovės) UAB „VILNIAUS ŠEBA“ atstovui advokatui T. P., atsakovės UAB „VR Electric“ atstovams advokatui D. B. ir direktoriui T. P.,

3teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ bankroto administratorės N. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-171-894/2017 pagal ieškovės BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ ieškinį atsakovei UAB „VR Electric“, trečiasis asmuo BUAB „Fidelis amicus“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5Ginčo esmė

6

    1. Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti actio Pauliana pagrindu negaliojančia 2014 m. kovo 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2014-03-17 (su visais priedais), sudarytą tarp UAB „VILNIAUS ŠEBA“ ir UAB „VR Electric“; taikyti restituciją – grąžinti BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ reikalavimo teisę į UAB „Fidelis Amicus“ 23 217,55 Eur sumai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškinyje nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta jau esant neginčijamiems duomenims, patvirtinantiems ieškovės blogą finansinę būklę, be to – neatlygintinai. Nėra priežasčių, kurios galėtų pateisinti reikalavimo perleidimą UAB „VR Electric“, kuomet pati ieškovė turėjo teisę ir galėjo vykdyti išieškojimo veiksmus iš skolininkės UAB „Fidelis Amicus“.
    3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė nemokia tapo tik 2015 metais, kada ir buvo iškelta bankroto byla, ką patvirtina administratoriaus ataskaita. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6186-776/2014; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-417-368/2015) buvo patvirtintas reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas, nes bylą nagrinėję teismai apgynė šios sutarties pagrindu UAB „VR Electric“ įgytą teisę. Nagrinėjant minėtą bylą Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismuose, byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo UAB „Vilniaus Šeba“. Nagrinėjant šias bylas nebuvo pateikta jokių duomenų, kad reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia kokių nors kreditorių teises ar teisėtus interesus.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei UAB „VR Electric“ iš ieškovės BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ bankroto administravimui skirtų lėšų 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.
    2. Dėl atsakovės sąžiningumo. Teismas vertino, kad atsakovės poziciją, jog reikalavimo teisę didesnei sumai (80 165,56 Lt) UAB „VILNIAUS ŠEBA“ atsakovei perdavė dėl to, kad į šią sumą buvo įtraukta netesybų suma bei skolos išieškojimo išlaidos, patvirtina ginčo sutarties Priedo Nr. 1 punktas 1. 1., kuriame, be kita ko, nustatyta, kad „Pagrindinis kreditorius turi teisę išskaičiuoti iš Skolos visas išlaidas ir/ar nuostolius, kuriuos jis patyrė vykdydamas Sutartį“.
    3. Teismas vertino, jog ginčo sandoris yra atlygintinis, kadangi UAB „VILNIAUS ŠEBA“ šiuo sandoriu siekė atsiskaityti su atsakove pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas buvo suėjęs. Teismas dėl ieškovės argumento, jog atsakovė pasitvirtino finansinius reikalavimus tiek BUAB „VILNIAUS ŠEBA“, tiek ir BUAB „Fidelis amicus“ bankroto byloje nepasisakė, nes vertino, jog tai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
    4. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu. Teismas nustatė, kad 2013 m. UAB „VILNIAUS ŠEBA“ iš debitorių gautinos sumos (218 409,83 Eur) buvo apie penkis kartus didesnės, nei kreditoriams mokėtinos sumos (43 852,75 Eur) (1 t. b. l. 113-114). UAB „VILNIAUS ŠEBA“ Kasos knygos duomenys patvirtino, kad nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. bendrovėje buvo atliekamos finansinės operacijos, t.y., periodiškai buvo mokami darbo užmokesčiai darbuotojams, taip pat buvo daromos įvairios išlaidos, nesusijusios su darbo užmokesčio mokėjimu, bendrai 28 718,43 Lt sumai (2 t., b. l. 4-29).Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ nemokia tapo 2015 m. liepos 1 d.
    5. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė pretenziją dėl 74 165,65 Lt įsiskolinimo UAB „VILNIAUS ŠEBA“ buvo pateikusi dar 2013 m. lapkričio 8 d., todėl 2014 m. kovo 17 d. ginčo sandorio sudarymo metu atsakovei buvo žinoma apie UAB „VILNIAUS ŠEBA“ nemokumą. Teismas sprendė, jog atsakovė laikėsi įprastos verslo praktikos, buvo pakankamai aktyvi ir dėjo protingas pastangas jai prieinamomis priemonėmis įsitikinti UAB „VILNIAUS ŠEBA“ turtine padėtimi (mokumu) bei ginčo sandorio teisėtumu.
    6. Teismas įvertino ginčo sutarties sąlygas, akcentavo sutarties 4.1.2, 4. 2. 3 punktus bei sutiko su atsakovės atstovų pozicija, kad sandorio šalys minėtomis nuostatomis iš esmės aptarė UAB „VILNIAUS ŠEBA“ kitų galimų kreditorių pretenzijas į minėtą reikalavimo teisę. UAB „VILNIAUS ŠEBA“ minėtomis sutarties nuostatomis patvirtino atsakovei, kad ginčo sandoris jokių trečiųjų asmenų (įskaitant ir kitus UAB „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorius) interesų nepažeis. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį.
    7. Dėl ieškovės ir/ar jos kreditorių teisių pažeidimo. Teismas konstatavo, kad nemokia UAB „VILNIAUS ŠEBA“ tapo 2015 m. liepos 1 d., t.y. sandorio sudarymo metu bendrovė dar nebuvo nemoki, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad būdama nemokia ji suteikė atsakovei pirmenybę prieš kitus kreditorius. Šią išvadą, teismo nuomone, patvirtino ir ta aplinkybė, kad į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „VILNIAUS ŠEBA“ iškėlimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi tik 2015 m. liepos 28 d., t.y. praėjus metams ir daugiau nei keturiems mėnesiams nuo ginčo sandorio dienos (1 t., b. l. 13-15). Tuo tarpu, bankroto byla UAB „VILNIAUS ŠEBA“ iškelta praėjus 1,5 m. nuo ginčo sandorio dienos.
    8. Teismas pažymėjo, jog pagal ginčo sandorį gera valia UAB „Fidelis amicus“ skolos nemokėjo. Atsakovė buvo priversta inicijuoti teisminį procesą ir tik teismui tenkinus atsakovės reikalavimą, 2015 m. birželio 4 d. UAB „Fidelis amicus“ dalį ginčo sandoriu perleisto reikalavimo sumos sumokėjo atsakovei. Iškart po to, t.y. 2015 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė UAB „Fidelis amicus“ bankroto bylą. Teismas ieškovės argumentą, kad, tuo atveju, jei nebūtų buvęs sudarytas ginčo sandoris, UAB „VILNIAUS ŠEBA“ būtų gavusi 10 400,00 Eur, vertino kaip hipotetinį ir nepagrįstą objektyviais įrodymais (nėra aišku, ar ieškovė būtų kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, kiek būtų užtrukęs teismo procesas, ir ar būtų realiai atgauta skola ir/ar jos dalis).
    9. Teismo vertino, kad ieškovės nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-708-236/2016 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl teismas aptarta nutartimi nesivadovavo.
    10. Teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo sandoris būtų tiesiogiai pažeidęs VSDFV kaip UAB „VILNIAUS ŠEBA“ kreditoriaus interesus, kadangi VSDFV nuo UAB „VILNIAUS ŠEBA“ sąskaitos laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. spalio 27 d., t.y. jau po ginčo sandorio sudarymo, nusirašė 23 797,73 Lt (1 t., b. l. 115-118). Be to, byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad VSDFV ketino sudaryti ginčo sandorį, jei jis nebūtų sudarytas su atsakove.
    11. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad 2014 m. kovo 17 d. buvo kitų tokioje pačioje situacijoje buvusių UAB „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorių, turėjusių ketinimų sudaryti analogišką ginčo sandorį. Įvertinęs visų trečiosios eilės kreditorių pirminių reikalavimų dydį santykyje su bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų dydžiu, teismas nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, kad ginčo sandoris būtų pažeidęs UAB „VILNIAUS ŠEBA“ kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos ir siekė suteikti pirmumą vienam iš kreditorių.
    12. Nenustačius dviejų iš penkių būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų egzistavimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti sandorio negaliojimo teisinius padarinius. Visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas atmetė ieškinį, kaip neįrodytą (CPK 178 str.).
    13. Dėl ieškinio senaties. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovė yra pažeidusi 1 metų ieškinio senaties terminą.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
    1. Ieškovė BUAB „VILNIAUS ŠEBA” atstovaujama bankroto administratorės N. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės BUAB „VILNIAUS ŠEBA” ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.), ko pasėkoje netinkamai aiškino ir taikė CK normas dėl actio Pauliana taikymo sąlygų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
    2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sandoris yra atlygintinis. Teismas neatliko vertinimo ar ieškovė iš ginčijamo sandorio gavo turtinę naudą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčijamos reikalavimo sutarties pagrindu UAB „Fidelis Amicus“ atsakovei sumokėjo 10 400 Eur. Tai reiškia, kad faktiškai ieškovė reikalavimo teisę atsakovei į UAB „Fidelis Amicus“ perleido neatlygintinai, ko pasėkoje atsakovės, kaip trečiojo asmens, nesąžiningumo įrodinėti nereikėjo (CK 6.66 str. 2 d.), o teismas konstatuodadamas ginčijamo sandorio atlygintinumą netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.).
    3. Sudarius ginčijamą sandorį ieškovė vis vien yra skolinga atsakovei, tačiau ieškovė nebeturi reikalavimo teisės į UAB „Fidelis Amicus“ 80 165,56 Lt sumai. Priešingai, šio sandorio pasėkoje atsakovė turi tiek reikalavimo teisę į ieškovę, tiek į UAB „Fidelis Amicus“. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai iš ieškovės ir UAB „Fidelis Amicus“ bankroto bylų, o būtent Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, iš kurios matyti, kad ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas atsakovės (UAB „VR Electric“) kreditorinis reikalavimas 15 372,94 Eur sumai, ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis, iš kurios matyti, kad UAB „Fidelis Amicus“ bankroto byloje yra patvirtintas UAB „VR Electric“ kreditorinis reikalavimas 14 805,11 Eur sumai.
    4. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu. Ieškovės bankroto administratorė pateikė įrodymus, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovė buvo pradelsusi mokėjimus daugeliui kitų kreditorių, o ne tik atsakovei.
    5. Atsakovei iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo gerai suprantama, kad ieškovė turi rimtų mokumo problemų, ką patvirtina atsakovės 2013 m. lapkričio 8 d. raginimas ieškovei padengti ilgai besitęsiančius įsiskolinimus. Atsakovės direktorius T. P. 2017 m. vasario 13 d. parengiamojo teismo posėdžio taip pat patvirtino, kad ieškovės nemokėjimas, vėlavimas buvo nuolatinis. Atsakovė, kuriai taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, turėjo visas galimybes išsiaiškinti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo rimtų mokumo problemų.
    6. Nesutiktina su teismo argumentu, kad ieškovė nemokia tapo tik 2015 m. liepos mėnesį. Bankroto administratorės 2015 m. gruodžio 18 d. veiklos ataskaitos duomenys nepaneigia ieškovės faktinio nemokumo fakto ginčijamo sandorio sudarymo metu (2014 m. kovo 17 d.). Tai, kad ieškovė nemokia Įmonių bankroto įstatymo prasme tapo tik 2015 m., kada jai buvo iškelta bankroto byla, nereiškia, kad ginčijamas sandoris yra teisėtas, ar, kad ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovės kreditorių interesų.
    7. Teismo sprendimo išvados, kad bankroto administratorės į bylą pateiktos suvestinės, patvirtina, kad 2013 m. ieškovės iš debitorių gautinos sumos (218 409,83 Eur) buvo apie penkis kartus didesnės, nei kreditoriams mokėtinos sumos (43 852,75 Eur), nepatvirtina atsakovės sąžiningumo, juolab, kuomet byloje buvo nustatyta, kad ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2007-2013 metus Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik 2014 m. lapkritį, t. y. jau po ginčo sandorio sudarymo (1 t., b. l. 146-147). Be to, vien tik gautinos sumos 2013 m. ieškovės balanse nepatvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis buvo gera, kuri leistų pateisinti ginčijamo sandorio sudarymą.
    8. Teismo sprendimo cituojamos Reikalavimo perleidimo sutarties 4.2.3. punktas, kuriame nustatyta, kad šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, jog „atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šios sutarties sudarymui ir jos vykdymui, ir sąmoningai nepateikė viena kitai jokios klaidinančios informacijos“ (1 t., b. l. 16-17), nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės sąžininga.
    9. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovės kreditorių teisių ir interesų. Negalima tapatinti ieškovės ar jos kreditorių teisės pažeidimo momento su momentu, kada buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ar su ieškovės nemokumo nustatymu Įmonių bankroto įstatymo prasme. Ginčijamo sandorio sudarymo metu (2014 m. kovo 17 d.) ieškovė turėjo visą eilę pradelstų mokėjimų savo kreditoriams.
    10. Jeigu ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas, pinigines lėšas iš UAB „Fidelis Amicus”, kurias gavo atsakovė (10 400 Eur), būtų gavusi ieškovė, o gauti pinigai būtų skirti visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, kad nėra žinoma ar nesudarius ginčijamo sandorio skolininkas (UAB „Fidelis Amicus“) būtų sumokėjęs ieškovei, ar ieškovė būtų kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo iš skolininkės UAB „Fidelis Amicus“, ar būtų atgavusi skolą ir panašiai.
    11. Nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-708-236/2016).
    12. Vertinant ar ginčo sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės nėra svarbu kokią sumą po ginčijamo sandorio iš ieškovės sugebėjo atgauti VSDFV. Be to, VSDFV yra pirmesnės eilės kreditorius, todėl pirmenybinis atsiskaitymas su šiuo kreditoriumi yra pateisinamas įstatymu.
    13. Teismo sprendime cituojama kasacinio teismo praktika, kad vien tik faktas, jog ieškinį pateikęs kreditorius buvo kreditorius ir sandorio sudarymo metu, nėra pakankamas tais atvejais, kai kreditorių ir skolininką sieja nevienkartiniai santykiai, pvz., darbo, mokestiniai ir panašiai.
    14. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra konstatuota, kad vertinant tai ar ginčo sandoris pažeidė kreditorių teises ir atitinkamai sprendžiant ar ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu, turi būti nustatyta (konstatuota), kad ginčo sandorį būtų norėjęs sudaryti kuris nors kitas asmuo (ieškovės kreditorius). Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų kam nors kitam siūliusi neatlygintinai perimti reikalavimą į savo skolininkę UAB „Fidelis Amicus”. Jeigu toks pasiūlymas būtų pateiktas, neabejotina, kad būtų buvę ir daugiau kreditorių, kurie būtų sutikę tokiu pasiūlymu pasinaudoti.
    15. Teismas sprendime neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-546-381/2017) jau konstatavo, kad tikrasis atsakovės interesas šioje bankroto byloje yra ne patenkinti kreditorinį reikalavimą, o galimai susijęs su siekiu užkirsti įmonei (ieškovei) galimybę patenkinti jos ir kreditorių reikalavimus, nuslėpti buvusių valdymo organų įvykdytus įmonės valdymo pažeidimus.
    16. Tenkinus apeliacinį skundą ir reikalavimo perleidimo sutartį pripažinus negaliojančia restitucija taikytina tokiu būdu - iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 10 400 Eur suma, kurią atsakovė iš UAB „Fidelis Amicus“ gavo reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, taip pat ieškovei grąžintina reikalavimo teisę į UAB „Fidelis Amicus” 12 817,55 Eur sumai (23 217,55 Eur - 10 400,00 Eur = 12 817,55 Eur).
    1. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, nurodant, kad jos priteisiamos iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nuolat teigia, kad ginčo sandorį ieškovas su atsakovu sudarė ieškovui esant faktiškai nemokiam, kad sandoris buvo neatlygintinis, kad sandoris pažeidė kitų kreditorių teises, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo arba turėjo žinoti, kad sudarydamas sandorį su ieškovu pažeis kitų kreditorių teises, tačiau šių argumentų neįrodė. Įrodymais neparemtų teiginių kartojimas - nėra faktų įrodytinumo pagrindas.
    2. Bankroto administratorės teiginius apie ieškovės nemokumą ginčo sandorio sudarymo metu paneigia jos pačios parengta (2015 m. gruodžio 18 d.) ataskaita ir pasisakymai teismo posėdžio metu. 2015 m. gruodžio 18 d. veiklos ataskaitoje (ataskaitos 9 paragrafas) nurodoma, kad „administratorė vertino įmonės mokumą pagal balansų duomenis 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Šių balansų duomenimis 2013 ir 2014 metų gruodžio 31 dienai įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai neviršija pusės turto vertės. Vadinasi įmonė nemokia tapo tik 2015 metais, kada ir buvo iškelta bankroto byla." Be to, 2017 m. vasario 13 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė, bankroto administratorė N. M., teigė (teismo posėdžio garso įrašas nuo 11:06 min. iki 11:13 min.), kad tuo metu, kai buvo sudarytas ginčo sandoris, įmonė apie bankrotą negalvojo. Taip pat ir kiti teismo išreikalauti rašytiniai įrodymai liudija, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė nebuvo nemoki (2014 m. balansas; 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita; 2015 m. rugsėjo 25 d. balansas; 2015 m. rugsėjo 25 d. pelno (nuostolių) ataskaita; SEB banko sąskaitos; kasos knygos duomenys; 2015 m. gruodžio 18 d. bankroto administratorės ataskaita). Ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu nei teisine, nei ekonomine prasme nebuvo nemoki, o ginčijamo 2014 m. kovo 17 d. sandorio sudarymas nebuvo jos tapimo nemokia priežastimi.
    3. Ieškovės nemokumo priežastimi buvo ne šioje byloje ginčijamas sandoris, o veiksmai, dėl kurių ieškovės bankroto administratorė Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. e2-2497-264/2016) buvusiam ieškovo direktoriui P. Š. ir UAB „Inžinerinių inovacijų centras", nes ieškinyje nurodoma, ieškovei priklausančios piniginės lėšos be teisinio pagrindo buvo pervestos kitiems asmenims.
    4. Ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovės kreditorių interesų. Iš visų ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusių ieškovės kreditorių, ieškovės bankroto byloje buvo patvirtinti tik UAB „Apšiltinimo ir ventiliacijos automatizavimo centras" (reikalavimas atsiradęs pagal 2014 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-26763-615/2014), UAB „Kadikas" (reikalavimas atsiradęs pagal UAB „Kadikas" ieškovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą KAD Nr. 1300654 (2013 m. gegužės 29 d.)) ir atsakovės UAB „VR Electric" (15 372,94 Eur sumai) kreditoriniai reikalavimai. Ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusi ieškovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (20 189,29 Lt (t. y. 5 847 Eur)) po ginčijamo sandorio sudarymo buvo apmokėta, todėl aišku, kad 2015 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 21 872,41 Eur kreditorinio reikalavimo suma yra susidariusi jau po ginčijamo sandorio sudarymo. Valstybinio socialinio draudimo biudžeto interesai papildomai buvo užtikrinti ir priverstiniu įkeitimu.
    5. Pagal šioje byloje ginčijamą sandorį ieškovė atsakovei perleido savo teisę tik į dalį sumos, ieškovės paskolintos trečiajam asmeniui pagal 2012 m. gegužės 9 d. sudarytą paskolos sutartį. Pagal paskolos sutartį ieškovei likusios reikalavimo į trečiąjį asmenį UAB „Fidelis Amicus" sumos būtų visiškai pakakę visų kitų ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusių ieškovės kreditorių kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Svarbu pažymėti ir tai, kad kai buvo sudaromas ginčijamas sandoris (2014 m. kovo 17 d.), niekas negalėjo žinoti, kad trečiajam asmeniui UAB „Fidelis Amicus" 2015 m. birželio 26 d. bus iškelta bankroto byla ir jis neįvykdys su ieškove sudarytos paskolos sutarties.
    6. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliaciniame skunde išsakomais teiginiais, kad ginčijamas sandoris buvo neatlygintinis. Ginčijamas sandoris savo esme akivaizdžiai buvo atlygintinis, nes juo siekta padengti ieškovo atžvilgiu atsakovo turimus piniginius kreditorinius reikalavimus. Ginčijamos sutarties priedo Nr. 1 1.1. punktas aiškiai nurodo, kad ieškovės reikalavimas trečiajam asmeniui yra perleidžiamas siekiant padengti ieškovės įsiskolinimą atsakovei pagal konkrečias, šiame sutarties priedo punkte išvardintas PVM sąskaitas faktūras. Iš ginčijamos sutarties taip pat matyti, kad ieškovė, kaip solidari skolininkė, lieka skolinga atsakovei iki trečiasis asmuo visiškai atsiskaitys su atsakove.
    7. Teisiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė UAB „VR Electric", sudarydama ginčijamą sandorį, buvo nesąžininga, kadangi: nėra CK 6.67 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumas būtų preziumuojamas; apeliantės argumentai, kad ginčijamas sandoris yra neatlygintinis, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo; ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovei nebuvo žinoma, kad ieškovė būtų nemokumo būsenoje bei apie kitus kreditorius; 2013 m. kovo 17 d. reikalavimo perleidimo sutartyje abi sandorio šalys pareiškė ir garantavo viena kitai, kad šios sutarties sudarymas ir vykdymas nepažeidžia šalių kreditorių teisių (Sutarties 4.2.2. punktas), ir kad šalys nepateikė viena kitai jokios klaidinančios informacijos (Sutarties 4.2.3. punktas); ieškovė iš su trečiuoju asmeniu 2012 m. gegužės 9 d. sudarytos paskolos sutarties perleido atsakovei teisę tik į dalį pagal paskolos sutartį trečiajam asmeniui paskolintos sumos; ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimo praktikoje ieškovė vėluodavo atsiskaityti; atsakovė yra pateikusi išrašą iš Juridinių asmenų registro, iš kurio matyti, kad ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik 2014 m. lapkričio mėn., t. y. po ginčijamo sandorio sudarymo; kartu su ieškovo atstovės 2017 m. vasario 20 d. prašymu dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos pateikti įrodymai patvirtina, kad teisminiai procesai, kuriuose iš UAB „VILNIAUS ŠEBA" buvo prašomos priteisti skolos, yra pradėti po ginčijamo sandorio sudarymo, todėl prieš sudarant ginčijamą sandorį atsakovei nebuvo objektyvios galimybės apie juos žinoti. Taigi visuma šių faktinių aplinkybių liudija, jog atsakovė nebuvo nesąžininga, nes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kokių nors ieškovės kreditorių teises.
    8. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6186-776/2014; Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-417-368/2015) buvo patvirtintas reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumas, nes bylą nagrinėję teismai konstatavo ir apgynė šios sutarties pagrindu UAB „VR Electric" įgytą teisę. Nagrinėjant minėtą bylą Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismuose, byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo UAB „VILNIAUS ŠEBA". Nagrinėjant šias bylas taipogi nebuvo pateikta jokių duomenų ir nebuvo nustatyta, kad reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia kokių nors kitų kreditorių teises ar teisėtus interesus. Tad ir šių aplinkybių visuma taip pat paneigia bet kokius teiginius ar prielaidas apie UAB „VR Electric" nesąžiningumą sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, kurią šioje byloje bandoma įrodyti kaip neteisėtą.
    9. Apeliaciniame skunde nesąžiningai teigiama, kad tikrasis atsakovės interesas ieškovės bankroto byloje yra ne patenkinti kreditorinį reikalavimą, o galimai susijęs su siekiu užkirsti ieškovei galimybę patenkinti jos ir kreditorių reikalavimus, nuslėpti buvusių valdymo organų įvykdytus valdymo pažeidimus. Atsakovė paaiškina, kad tikrasis jos interesas teisiniame ginče buvo toks, kad ieškovės bankroto administratorė su advokatu nesudarytų teisinių paslaugų sutarties su tokiu sėkmės mokesčiu, kad sumokėjus sėkmės mokestį advokatui, nebeliktų jokių galimybių atsiskaityti su kreditoriais (tame tarpe su atsakove) ieškovės bankroto byloje.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal BUAB „Vilniaus Šeba“ apeliaciniame skunde nustatytas.
    1. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, netinkamai aiškino kreditorių teisių pažeidimo ir sandorio šalių nesąžiningumo sąlygas.
    1. CK 6. 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
    1. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010 ir kt.).
    1. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Reikšdamas actio Pauliana reikalavimą, įrodyti šio instituto taikymą pagrindžiančias aplinkybes turi ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).
    1. Byloje nustatyta, kad tarp UAB „VILNIAUS ŠEBA“ ir UAB „Fidelis amicus“ 2012 m. gegužės 9 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. 4, pagal kurios 1.1. punktą UAB „VILNIAUS ŠEBA“ iki 2012 m. gruodžio 31 d. paskolino UAB „Fidelis amicus“ 56 000 USD (1 t., b. l. 18-19). UAB „VILNIAUS ŠEBA“ ir UAB „Fidelis amicus“ 2012 m. gruodžio 20 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2012 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties, kuriuo iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pratęstas paskolos grąžinimo terminas (1 t., b. l. 10). Tarp UAB „VILNIAUS ŠEBA“ ir UAB „VR Electric“ 2014 m. kovo 17 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2014-03-17 (toliau – ir ginčo sutartis) bei 2014 m. kovo 17 d. Priedas Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2014-03-17 (1 t., b. l. 47). Minėtos sutarties 1.1. punktu UAB „VILNIAUS ŠEBA“ perleido UAB „VR Electric“ reikalavimo teisę į UAB „Fidelis amicus“ skolinį įsipareigojimą pagal UAB „VILNIAUS ŠEBA“ ir UAB „Fidelis amicus“ 2012 m. gegužės 9 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 4 ir papildomus susitarimus prie jos 80 165,56 Lt sumai (1 t., b. l. 16-17). UAB „VILNIAUS ŠEBA“ 2015 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2295/260/2015 buvo iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 8-9). Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 19 d. civilinėje byloje Nr. 2-6186-776/2014 priėmė galutinį sprendimą, palikdamas nepakeistą 2014 m. liepos 7 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei UAB „VR Electric“ iš atsakovės UAB „Fidelis amicus“ buvo priteista 80 165,56 Lt skola, 6 proc. metinės procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-417-368/2015 Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą (1 t., b. l. 68-77). 2015 m. birželio 4 d. UAB „Fidelis amicus“ pervedė UAB „VR Electric“ 10 400 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pagal 2014 m. liepos 7 d. preliminarų (Šiaulių apyl. teismo) ir 2014 m. gruodžio 19 d. galutinį sprendimą (Šiaulių apyl. teismo) civ. byloje Nr. 2-6186-776/2014“ (1 t., b. l. 78). Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti actio Pauliana pagrindu negaliojančia 2014 m. kovo 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2014-03-17 (su visais priedais), sudarytą tarp UAB „VILNIAUS ŠEBA“ ir UAB „VR Electric“; taikyti restituciją – grąžinti BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ reikalavimo teisę į UAB „Fidelis Amicus“ 23 217,55 Eur sumai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir kreditorių teisių pažeidimo sudarant ginčijamą sandorį.
    1. Kaip minėta, apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo antrosios ir ketvirtosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, kurias privalėjo įrodyti būtent ieškovė, vertinimu.
    1. Dėl kreditorių teisių pažeidimo. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 56 punktas).
    2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, reikia palyginti skolininko padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčijamu sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).
    1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu, o ne nuo 2015 m. liepos mėnesio kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė buvo faktinio nemokumo būsenoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai deklaratyvūs ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Vertinant įmonės mokumą pagal byloje esančius finansinės atskaitomybės dokumentus (2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gruodžio 31 d. balansų duomenis, 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita, 2015 m. rugsėjo 25 d. balansas, 2015 m. rugsėjo 25 d. pelno (nuostolių) ataskaita), kitus rašytinius įrodymus (SEB banko sąskaitos; kasos knygos duomenys; 2015 m. gruodžio 18 d. bankroto administratorės ataskaita ir kt.), matyti, kad įmonė 2014 m. vykdė veiklą, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, atsiskaitinėjo su kreditoriais, jos įsipareigojimai neviršijo pusės turto vertės, kas tik patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė nebuvo nemoki, o ginčijamo 2014 m. kovo 17 d. sandorio sudarymas neturėjo įtakos jos mokumui. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu. Byloje esantys duomenys patvirtina ir pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ nemokia tapo 2015 m. liepos 1 d., kad po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovės BUAB „VILNIAUS ŠEBA“ turto apimtis ir teisinis režimas nepasikeitė, jos finansiniai įsipareigojimai nepadidėjo, nes kaip matyti iš priedo Nr.1 prie 2014-03-17 reikalavimo perleidimo sutarties 1p. sąlygų, buvo dengiamas ieškovės UAB „VILNIAUS ŠEBA“ 74 165, 56 Lt įsiskolinimas už prekes, patiektas 2013 m. vasario-rugsėjo mėnesiais atsakovei UAB „VR Electric“. Bankroto byla UAB „VILNIAUS ŠEBA“ iškelta praėjus 1,5 m. nuo ginčo sandorio dienos. Kaip matyti iš ieškovės pateikto kreditorių sąrašo, sudaryto 2015-08-12 , atsakovė iš kreditorių, kuriems buvo suėję atsiskaitymo terminai 2013 metais (įsiskolinimų bendra suma sudarė 43 857 Eur), buvo didžiausiu kreditoriumi (21 479,83 Eur), o įmonės gautinos sumos iš debitorių 2013 m. pabaigoje buvo 218 409 Eur (1 t. b. l. 113-114).
    1. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi apeliantei (ieškovei) pasiūlyta pateikti papildomus rašytinius įrodymus (2 t. b. l. 121-122). Vykdydama nutartį, apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus, prie kurių pridėjo 2015 m. lapkričio 24 d. L. B. el. laiško kopiją, 2014 m. didžiosios knygos kopiją, 2014 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją (2 t. b. l. 129-137), tačiau šie rašytiniai įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo moki.
    1. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir esant vienai iš sandorio šalių nemokiai, vien tik ginčijamo sandorio sudarymo faktas nėra savaiminis atskiras pagrindas šį sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti, kad ginčo sandoriu skolininkas suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių ar kitaip pažeidė kitų skolininko kreditorių teises, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia, neįrodė, kad ginčo reikalavimo teisių perleidimo sandoriu buvo padidintas ieškovės nemokumas ir atsakovei suteikta nepagrįsta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu, taip pažeidžiant jų teises.
    1. Kasacinio teismo praktikoje buvo ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-511/2012). Žinoma, nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus, sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Šiuo atveju svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015;kt.).
    1. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į ginčijamo sandorio esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014). Kitaip tariant, tam, kad ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo kreditoriaus ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2013, kt.).
    1. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad UAB „VILNIAUS ŠEBA“ sandorio sudarymo metu nebuvo nemoki, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad suteikė atsakovei pirmenybę prieš kitus kreditorius.
    1. Dėl sandorio atlygintinumo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčo sandoris yra neatlygintinis, nes ieškovė negavo iš jo jokios naudos, o ginčijamos reikalavimo sutarties pagrindu UAB „Fidelis Amicus“ atsakovei sumokėjo 10 400 Eur ko pasėkoje atsakovės, kaip trečiojo asmens, nesąžiningumo įrodinėti nereikėjo (CK 6.66 str. 2 d.), o pirmosios instancijos teismas konstatuodamas ginčijamo sandorio atlygintinumą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais teiginiais ir pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ginčo sandoris yra atlygintinis, kadangi UAB „VILNIAUS ŠEBA“ šiuo sandoriu siekė atsiskaityti su atsakove pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas buvo suėjęs.
    1. Dėl kitos sandorio šalies nesąžiningumo. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, pagal kurią kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip.
    1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).
    1. Pažymėtina, kad būtent ieškovė turi įrodyti ir kitos ginčijamo dvišalio atlygintinio sandorio šalies nesąžiningumą, t. y. tai, kad atsakovė, kaip ginčo reikalavimo teisių perleidimo sutarties šalis, žinojo arba turėjo žinoti, jog ši sutartis pažeidžia kitų ieškovės kreditorių teises. Tačiau ir šios sąlygos, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė neįrodė. Antai, 2014-12-31 balanso, kurio duomenis, pagrindžiančius įmonės nemokumą, akcentuoja ieškovė, nebuvo viešai skelbiamas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė ginčo sandorio sudarymo metu galėjo žinoti ar žinojo šio balanso duomenis. Savo ruožtu ginčo sandorio sudarymo metu esančiame įmonės balanse už 2014 metus per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai ( 346 070 Lt) neviršijo ir net nesiekė pusės įmonės turimo turto vertės (756 926 Lt), įmonės nuosavas kapitalas buvo teigiamas, ir įmonė 2014 m. uždirbo 400 857 Lt nepaskirstyto pelno. Kaip matyti iš paties bankroto administratoriaus ataskaitos ieškovės kreditorių susirinkimui, ieškovei 2015-10-05 buvo perduoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai, kad buvo patikrinti visi per pastaruosius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo sandoriai, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2014 metais neviršijo pusės turto vertės. Kaip pagrįstai akcentavo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, be deklaratyvaus teiginio, kad atsakovė sudarė ginčo sandorį, žinodama apie apeliantės finansines problemas ir nemokumą, ieškovė jokių įrodymų šiam žinojimui, ar bent jau turėjimui žinoti, patvirtinti į bylą nepateikė. Nesant apskritai pagrindo konstatuoti, kad ginčo sandoris pažeidžia kitų skolininkės kreditorių teises, nėra galimas ir atsakovės žinojimas ar turėjimas žinoti apie tokį pažeidimą, taigi nesąžiningumas, sudarant tokį sandorį.
    1. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sudarius ginčijamą sandorį, ieškovė vis vien yra skolinga atsakovei, tačiau ieškovė nebeturi reikalavimo teisės į UAB „Fidelis Amicus“ 80 165,56 Lt sumai, kad šio sandorio pasėkoje atsakovė turi tiek reikalavimo teisę į ieškovę, tiek į UAB „Fidelis Amicus“. Apeliantė teigia, kad tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai iš ieškovės ir UAB „Fidelis Amicus“ bankroto bylų, o būtent Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, iš kurios matyti, kad ieškovės bankroto byloje yra patvirtintas atsakovės (UAB „VR Electric“) kreditorinis reikalavimas 15 372,94 Eur sumai, ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis, iš kurios matyti, kad UAB „Fidelis Amicus“ bankroto byloje yra patvirtintas UAB „VR Electric“ kreditorinis reikalavimas 14 805,11 Eur sumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo byloje esančius įrodymus vertinti kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas.
    2. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta bei pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės UAB „VR Electric“ finansinis reikalavimas patvirtintas BUAB „Fidelis amicus“ bankroto byloje (Šiaulių apygardos teismo 2015 10 27+ nutartis civ. byloje Nr.B2-74-357/2018) yra skirtumas tarp Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. galutiniu sprendimu UAB „VR Electric“ iš UAB „Fidelis amicus“ priteistos sumos ir atsakovės UAB „Fidelis amicus“ pagal šį teismo sprendimą ieškovei UAB „VR Electric“ pervestų 10 400,00 Eur (bylos Nr. B2-154-357/2017, Šiaulių apygardos teismo 2015-10-27 nutartis). Kauno apygardos teismas 2015 11 27 nutartimi UAB „VILNIAUS ŠEBA“ bankroto byloje Nr. eB2-222-260/2018 patvirtino UAB „VR Electric“ 21 652, 87 Eur finansinį reikalavimą, ištyręs ir įvertinęs ieškovės bankroto administratoriaus poziciją bei atsakovės UAB „VR Electric“ kartu su 2015 10 16 prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą pateiktus dokumentus, pagrindžiančius šio reikalavimo pagrįstumą (1 t. b. l. 11-12).
    3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė nutyli aplinkybę, kad pagal nagrinėjamoje byloje ginčijamu sandoriu ieškovė UAB „VILNIAUS ŠEBA“ atsakovei UAB „VR Electric“ perleido savo teisę tik į dalį ieškovės paskolintos trečiajam asmeniui UAB „Fidelis amicus“ sumos pagal 2012 m. gegužės 9 d. sudarytą paskolos sutartį. Taip pat nutyli, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 09 10 nutartimi civ. byloje Nr. B2-74-357/2018 yra patvirtintas UAB „VILNIAUS ŠEBA“ 21 652, 87 Eur finansinis reikalavimas (2012 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties pagrindu). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys leidžia manyti, kad ieškovė – juridinis asmuo turėjo realias galimybes išsieškoti skolą - 21 652, 87 Eur iš savo skolininkės UAB „Fidelis amicus“ (t.y. kaip pasielgė atsakovė UAB „VR Electric“ po ginčijamo sandorio sudarymo kreipdamasi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-6186-776/2014), tačiau to nepadarė, todėl pati elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai. Pagal paskolos sutartį ieškovei likusios reikalavimo į trečiąjį asmenį UAB „Fidelis Amicus" sumos būtų beveik pakakę ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusių ieškovės kreditorių kreditoriniams reikalavimams patenkinti.
    4. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jo teismo sprendime nustatytų faktų prejudicialumui būtinos sąlygos yra: kitoje byloje teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, kai abiejose bylose bet kokiu statusu dalyvauja tie patys asmenys (išskyrus atvejus kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims) ir pirmesnėje byloje nustatyti faktai toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m.kovo28d.nutartįcivilinėjebylojeNr.3K-3-134/2011;kt.).
    5. Kreditorinio reikalavimo patvirtinimas iš esmės reiškia materialiojo teisinio reikalavimo pripažinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos atsakovės kreditorinio reikalavimo pagrįstumo nagrinėjimo procesinės aplinkybės BUAB „VILNIAUS ŠEBA“, BUAB „Fidelis Amicus“ bankroto bylose, teikti įrodymai, teismo motyvai bei išvados patvirtina, kad faktinės reikalavimo teisių perleidimo aplinkybės civilinėse bylose: Šiaulių apygardos teisme iškeltoje UAB „Fidelis amicus“ bankroto byloje Nr. B2-74-357/2018 bei Kauno apygardos teismo bankroto byloje Nr. eB2-222-260/2018 buvo nagrinėjimo dalyku tose byloje, todėl turi prejudicinę galią, ginčijamas sandoris yra iš esmės įvykdytas, todėl vadovaujantis CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktu, šalis, kuri patvirtino nuginčijamą sandorį, netenka teisės jo ginčyti.
    6. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo prieitu sprendimu atmesti ieškovės reikalavimus dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį, ieškovei neįrodžius visų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų.
    1. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą procesinį sprendimą, nenustatė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir įvertinęs byloje esančių duomenų ir įrodymų visetą, nesuteikdamas nė vienam įrodymui prioriteto, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo bei kreditoriaus teisių pažeidimo. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

8Dėl bylos procesinės baigties

    1. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo keisti ar naikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

9Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

    1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
    2. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
    3. Teisėjų kolegijai atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė (CPK 93 str. 1 ir 3 d., 98 str.). Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei rašytinius įrodymus apie jos turėtas 605 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei 2018 01 18 pateikė prašymą ir rašytinius įrodymus apie jos turėtas 450 Eur išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (2 t. b. l. 102-111, 112-114, 140-142).
    4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktu, nustatančiu, kad užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą paruošimą maksimalus dydis neturėtų viršyti 1,3 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje be individualių įmonių, bei 8.19 punktu, įtvirtinančiu, jog užmokesčio už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme valandą dydis neturėtų viršyti 0,1 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje be individualių įmonių, atsižvelgusi į tai, kad susipažinimas su civilinės bylos dokumentais laikytinas paties procesinio dokumento (šiuo atveju atsiliepimo į apeliacinį skundą) paruošimo sudedamąja dalimi, konstatuoja, jog atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija leistinų maksimalių atlyginimo už advokato pagalbą dydžių, todėl priteisia atsakovei UAB „VR Elektric“ iš ieškovės bankrotui administruoti skirtų lėšų visą 605 Eur sumą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) bei už 2 val. advokato atstovavimo 2018 m. sausio 22 d. teismo posėdyje 170 Eur (0, 1 x 850,8 Eur x 2 val.) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2017K3 – 850,8 Eur).
    5. Apeliantė BUAB „VILNIAUS ŠEBA“yra bankrutavusi įmonė, todėl nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista (CPK 83 str. 8 p.).

10Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VR Elektric“ (j. a. k. 301295752, buveinė-Ateities pl. 30A, Kaunas) 775 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS ŠEBA“ (j. a. k. 125917335, buveinė-Ringuvos gt. 61A, Kaunas) bankrotui administruoti skirtų lėšų. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai