Byla 2S-814-577/2013
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ikolta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui UAB „Ikolta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3V. P. pateikė teismui ieškinį dėl 13 349,96 Lt skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovo UAB „Ikolta“. Ieškovas prašė areštuoti atsakovo turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, ir tokiu būdu užtikrinti ieškinį. Ieškovas nurodė, kad ieškinio pateikimo dieną atsakovui UAB „Ikolta“ yra iškeltos septynios civilinės bylos, kuriose atsakovui reiškiami ženklaus dydžio turtiniai reikalavimai ir net prašoma iškelti UAB „Ikolta“ bankroto bylą. Pasak ieškovo, atsakovo nevykdomų skolinių įsipareigojimų įvairiems asmenims bendra suma sudaro daugiau kaip 618 530 Lt, todėl yra pagrindas manyti, kad galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo V. P. prašymą tenkino. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinys šioje byloje yra turtinio pobūdžio, ieškinio suma yra didelė ir, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, todėl ieškovo prašymas dėl atsakovės turto arešto buvo tenkintas.

5Atsakovas UAB „Ikolta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei skirti baudą ieškovui V. P. dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Apeliantas pažymi, kad 2012 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2- 5889-661/2012 pagal pareiškėjos D. P. (ieškovo sutuoktinės) pareiškimą buvo atsisakyta iškelti UAB „Ikolta“ bankroto bylą. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo teiginys, jog dėl nevykdomų skolinių įsipareigojimų įvairūs asmenys atsakovo atžvilgiu teismine tvarka jau yra pareiškę eilę reikalavimų, kurių bendra suma sudaro daugiau kaip 618 530 Lt, yra klaidinantis, nes ieškovo nurodyta civilinė byla Nr. 2-3690-464/2012 dėl 459 641, 72 Lt jau yra išnagrinėta, įsiteisėjusiu 2012 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu ieškinys buvo atmestas. Apeliantas pažymi, kad ieškovas teisingai nurodo informaciją apie esančius civilinius ginčus Vilniaus miesto apylinkės teisme, tačiau sąmoningai nutyli, kad nei vienoje civilinėje byloje ieškovo atžvilgiu teismas nutartimi nėra taikęs ieškinio užtikrinimo priemonių. Pasak apelianto, ieškovo argumentas, kad ieškovui reiškiamas ženklaus dydžio turtinis reikalavimas, yra visiškai nepagrįstas. Šį teiginį apeliantas pagrindžia teismui pateikdamas 2012 m. rugsėjo 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurių matosi, kad UAB „Ikolta“ ilgalaikis turtas yra 564 364 Lt, nuosavas kapitalas – 909 555 Lt, pardavimo pajamos – 1 200 962 Lt, o grynasis pelnas – 769 864 Lt. Atsižvelgiant į šiuos finansinius rodiklius bei į tai, kad Vilniaus apygardos teismas nutartimi atmetė prašymą iškelti bankroto bylą UAB „Ikolta“, apelianto įsitikinimu, laikytina, kad nėra jokių objektyvių priežasčių bei teisiškai pagrįstų argumentų palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Ikolta“ priklausančiam 13 349, 96 Lt turtui, todėl ši nutartis naikintina. Be to, apeliantas tvirtina, kad ieškovo elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pavyzdys, todėl prašo teismo ieškovui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skirti baudą iki dvidešimt tūkstančių litų, kaip tai numatyta CPK 95 str. 2 d.

6V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas pažymi, kad teismas, taikydamas didelės ieškinio sumos prezumpciją, kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti į tai, ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šio asmens nuosavybės teise valdomo turto verte, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei su atsakovo turimais įsipareigojimais. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas nurodo, kad jo turtas 2012 metų rugsėjo 30 d. sudaro 1 299 691 Lt, tačiau beveik 60 proc. turto yra trumpalaikis turtas. Atsižvelgiant į tai, teismas turi vertinti skolininko turtinę padėtį, neatsižvelgdamas į trumpalaikio turto dydį, o analizuodamas ilgalaikio turto vertę, kuri sudaro tik 564 364 Lt. Vertinant atsakovo 2012 metų rugsėjo 30 d. finansinės veiklos rodiklius, matyti, kad UAB „Ikolta“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 390 136 Lt, be to, atsakovo atžvilgiu pareikšti reikalavimai teisme dėl nesumokėtų skolų sudaro daugiau nei 630 000 Lt, tuo tarpu ilgalaikis turtas sudaro tik 564 364 Lt, t.y. skoliniai įsipareigojimai viršija turimo ilgalaikio turto vertę. Be to, ieškovas tvirtina, kad nors atsakovas teigia, kad reiškiamo ieškinio suma (13 349,96 Lt) nėra didelė, tačiau pats faktas, jog tai ne pirmas ieškovo ieškinys mažesnei nei 20 tūkst. Lt sumai, bei faktas, kad atsakovas nesumoka skolos, kuri nėra ginčo objektas, daugiau nei pusę metų, neabejotinai patvirtina UAB „Ikolta“ sunkią finansinę padėtį arba vengimą įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei civilinės bylos dėl skolos priteisimo vilkinimą, kas savo ruožtu atskleidžia atsakovo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis faktą. Ieškovas tvirtina, kad atsakovo teiginiai dėl tariamo ieškovo V. P. piktnaudžiavimo yra niekuo nepagrįsti.

7Atskirasis skundas tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.

10Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį.

11Pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

12Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-256/2012). Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant didelei ieškinio sumai, kurią savo nuožiūra nustato ieškovas, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Tuo tarpu teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais, įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.).

13Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš atsakovo UAB „Ikolta“ pateikto 2012-09-30 balanso matyti, kad įmonės turtas įvertintas 1 299 691 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 390 136 Lt (b.l. 54). Iš UAB „Ikolta“ minėto laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovas dirba pelningai (b.l. 55). Pažymėtina, kad įmonės mokumas buvo patvirtintas ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta kelti atsakovui UAB „Ikolta“ bankroto bylą. Minėta nutartimi buvo konstatuota, kad UAB „Ikolta“ kreditorinių įsiskolinimų suma sudaro 332 682, 49 Lt, tuo tarpu į įmonės balansą įrašyto turto vertė – 1 299 691 Lt (b.l. 56-57). Taip pat atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3690-464/2012 buvo atmestas ieškovo UAB „Informacijos saugumo agentūra” ieškinys atsakovui UAB “Ikolta” dėl 459 641, 72 Lt skolos priteisimo (b.l. 79-82). Nors iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas yra apskųstas, tačiau konstatuotina, kad ieškovo teiginys apie tai, jog atsakovo bendra nevykdomų skolinių įsipareigojimų suma sudaro daugiau kaip 618 530 Lt, yra klaidinantis, nes ieškinys dėl 415 957,86 Lt sumos dar nėra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

14Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovas yra stabiliai veikianti ir moki įmonė, kuri iš savo veiklos gauna pastovias pajamas, todėl ieškinio reikalavimų suma, kuri sudaro tik 13 349,96 Lt, atsakovui negali būti laikoma didele. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio objektyvaus pagrindo, išskyrus kreditoriaus samprotavimus, abejoti atsakovo finansine padėtimi ir sugebėjimu tinkamai vykdyti teismo sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesant tam objektyvaus pagrindo nepagrįstai varžytų atsakovo teises ir teisėtus interesus, būtų pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai.

15Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovas su ieškiniu teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kurie suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą šioje byloje. Taip pat atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo blogą finansinę padėtį ir realią grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo tarpu apeliantas su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus, kurie, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindžia, kad nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16Be to, pats ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą skolininko nesąžiningumą, bandymą perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip pabloginti savo finansinę padėtį, bei kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Taigi, kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012).

17Apelianto prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui V. P. netenkintinas.

18CPK 95 str. reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. Remiantis minėtu straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Remiantis CPK 95 str. 2 d., teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tikslas – apginti savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas V. P. pateikdamas ieškinį teismui ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir kad dėl to jam yra skirtina bauda. Teismas pažymi, kad kreipimasis į teismą su ieškiniu šiuo atveju negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Todėl atsakovo prašymas atmestinas.

19Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo V. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Ikolta“ atžvilgiu atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., CPK 338 str.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. teismas

Nutarė

21Apelianto UAB „Ikolta“ atskirąjį skundą tenkinti.

22Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspresti iš esmės - ieškovo V. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Ikolta“ atžvilgiu atmesti.

23Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovo UAB „Ikolta“ (j.a.k. 125329182, Kalvarijų g. 212, Vilnius) atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

24Nutarties kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. V. P. pateikė teismui ieškinį dėl 13 349,96 Lt skolos ir palūkanų... 4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo... 5. Atsakovas UAB „Ikolta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1... 6. V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės... 7. Atskirasis skundas tenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 9. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi... 10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti... 11. Pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų... 12. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš atsakovo UAB... 14. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo finansinės... 15. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra... 16. Be to, pats ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių,... 17. Apelianto prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui V. P. netenkintinas.... 18. CPK 95 str. reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes.... 19. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.... 21. Apelianto UAB „Ikolta“ atskirąjį skundą tenkinti.... 22. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti... 23. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d.... 24. Nutarties kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų...