Byla 1-3291-1057/2018
Dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. K. (V. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, osetinas, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas:

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Tadeuš Osipovič pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. K. (V. K.), gimęs ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, osetinas, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą ( - ), vedęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas:

21. Rusijos Federacijos Maskvos miesto Presnensko r. apyl. teismo pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalį, 159 straipsnio 4 dalį paskiriant 5 metų laisvės atėmimo bausmę, paleistas lygtinai neatlikus 1 metų ir 10 mėnesių bausmės;

3kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalyje.

4Teismas

Nustatė

5V. K. neteisėtu būdu versliškai vykdė komercinę veiklą, t. y. asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00025-14, per jo valdomą UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“, įm. k. ( - ), reg. ( - ), organizuojant ir vykdant neteisėtą (be apskaitos dokumentų) automobilių katalizatorių ir jų atliekų utilizavimo ir prekybos veiklą, V. K., siekdamas gauti nuolatinių nedeklaruotų pajamų, susitarė su pastaruoju dėl automobilių katalizatorių ir jų atliekų pardavimo be apskaitos, po ko, per tęstinį laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 27 d. Vilniaus mieste V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir Gyventojų pajamų mokesčio) įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“ bei Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas“, „gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo“, privalėdamas informuoti mokesčių administratorių – Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie pradėtą vykdyti individualią prekybos veiklą ir deklaruoti pastarajai iš tokios veiklos gautas pajamas, žinodamas, kad jo vykdoma individuali veikla nebus įregistruota, o gautos pajamos nebus deklaruojamos, veikdamas tyčia, nepranešdamas apie pradėtą individualią veiklą ir nedeklaruodamas iš tokios veiklos gautų pajamų mokesčių administratoriui – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir tokiu būdu pažeisdamas minėtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, neteisėtu būdu, versliškai vykdė komercinę (prekybos) veiklą, kurios metu neįforminant jokių prekių pirkimo – pardavimo bei grynųjų pinigų mokėjimo faktus patvirtinančių dokumentų, ne mažiau kaip per 10 kartų ir ne mažiau kaip už 10 000 eurų grynais pardavė kelis šimtus kilogramų automobilių katalizatorių ir jų atliekų asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00025-14, valdomai UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“, įm. k. ( - ), reg. ( - ), kurie buvo naudojami šios įmonės neteisėtoje, be apskaitos dokumentų vykdytoje automobilių katalizatorių ir jų atliekų utilizavimo ir prekybos veikloje.

6Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. K. savo kaltę pripažino bei parodė, kad UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“ jis niekada nedirbo. UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“ priklausė jo geram senam pažįstamam J. Ž. (J. Ž.). UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“ vykdė automobilių katalizatorių prekybos veiklą ir turėjo sandėlį, ( - ). Faktiškai apie UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“ ir jos vykdomą veiklą daugiau sužinojo tada, kai 2012 m. susitarė su J. Ž. dėl nuo senų laikų turimų automobilių katalizatorių, kuriems neturėjo jokių dokumentų, perpardavimo per J. Ž. valdomą UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“. Tai buvo V. K. prašymas ir J. Ž. sutiko jam padėti. Kaip J. Ž. perpardavė per savo valdomą UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“ visus jo turimus katalizatorius, neturėdamas jiems jokių dokumentų, nežino. V. K. tik žinojo, kad jo katalizatoriai kartu su kitais UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“ įsigytais katalizatoriaus buvo visiškai oficialiai parduodami stambiai Vokietijos kompanijai „Recom“. Po V. K. katalizatorių pardavimo J. Ž. su juo visada atsiskaitydavo grynais ir jokie tokius atsiskaitymus patvirtinantys dokumentai įforminti nebuvo. Faktiškai toks atsiskaitymas, kaip ir jo turimų katalizatorių perdavimas realizacijai J. Ž., buvo neoficialus. Pats šių katalizatorių realizuoti jis negalėjo, nes nei jokio leidimo tokiai veiklai, nei kokios įmonės, per kurią galima būtų juos parduoti, jis neturėjo. Jo nauda buvo ta, kad jis sugebėjo realizuoti senai turimas prekes ir turėti iš to pajamų. Tikslaus J. Ž. neoficialiai perduotų katalizatorių skaičiaus jis neprisimena. Apytiksliai prisimena, kad tokių katalizatorių buvo ne mažiau 200 kg. Pardavimai vyko 2012-2014 m. bėgyje per kelioliką kartų, tačiau tikslių datų nepamena. Už šių katalizatorių pardavimą iš J. Ž. iš viso per keliolika kartų jis buvo gavęs apie 10 000 eurų. Kadangi šios pajamos, kaip ir jo katalizatorių pardavimai per UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“, buvo neoficialūs, jis jų nedeklaravo. Tokiu būdu, neoficialiai be atitinkamo leidimo ir deklaravimo parduodamas katalizatorius ir gaudamas iš to pajamas, jis suprato, kad elgiasi neteisėtai, tačiau labai tuo metu to nesureikšmino. Fiziškai prie minėtų katalizatorių pakrovimo, iškrovimo, pervežimo, lydėjimo buvo prisidėjęs jo sūnus A. K. (A. K.) bei pažįstamas S. Š. (S. Š.). Pastarasis kartas nuo karto padėdavo pervežti bei pakrauti ir iškrauti katalizatorius. Kartais padalyvauti katalizatorių pakrovimo-iškrovimo darbuose ar lydint katalizatorius juos pervežant teko jo sūnui A. K. Kartais paprašydavo pastarąjį ne tik palydėti jo per UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“ neoficialiai parduodamus katalizatorius iki kompanijos „Recom“ Vokietijoje, bet ir sulaukti ten jų malimus bei analizės tyrimus, kurie buvo svarbūs kompanijai „Recom“ nustatant katalizatorių supirkimo kainą. Tiksliai neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad dalis „Recom“ gabentų katalizatorių buvo jo neoficialiai per UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“ parduoti katalizatoriai. Visus grynuosius pinigus už parduotus jo katalizatorius J. Ž. neoficialiai jam perduodavo tada, kai katalizatorius realizuodavo UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“. Grynųjų pinigų perdavimas tarp jo ir J. Ž. vykdavo įvairiose vietose. J. Ž. parduodant jo katalizatorius neoficialiai per UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“, V. K. suteikė jam pagalbą dėl UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“ parduodamų katalizatorių realizacijos Vokietijos kompanijai „Recom“, kadangi dar nuo įmonės UAB „Varalda“ veiklos laikų gerai pažinojo kelis minėtos kompanijos darbuotojus, t. y. V. K., J. W. ir N. I.. Jo pagalba pasireiškė tuo, kad bendraudamas tiesiogiai su minėtais kompanijos „Recom“ darbuotojais, jis susiderėdavo dėl greitesnių sandorių su UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“ įgyvendinimo, dėl geresnių sandorių sąlygų (katalizatorių supirkimo kainų ir pan). V. K. daugiausia ir bendravo su minėtais kompanijos „Recom“ darbuotojais ir pastarieji periodiškai jam atsiųsdavo atitinkamus šios kompanijos dokumentus, susijusius su UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“ katalizatorių tyrimais ir pardavimais. Jo susirašinėjimas su minėtais kompanijos „Recom“ darbuotojais vyko elektroniniu paštu per jo naudojamą elektroninio pašto dėžutę ( - ). Dėl nurodytų savo neteisėtų veiksmų, kuomet jis vykdė neoficialią automobilių katalizatorių prekybą, niekaip nedeklaruodamas nei šios veiklos, nei iš jos gautų pajamų, jis nuoširdžiai gailisi (t. 2, b. l. 161-165, 174-176).

7Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. Ž. parodė, kad UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“ pagrindinė veikla – naudotų automobilių katalizatorių supirkimas ir pardavimas. Pagrindiniu katalizatorių pirkėju buvo katalizatorių perdirbėjas – Vokietijos įmonė „Recom“. Šią bendrovę surado jo pažįstamas V. K. ir visas bendravimas su šia bendrove dėl katalizatorių pardavimo jai vyko būtent per V. K. Vienu metu per UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“ V. K. prašymu minėtai Vokietijos įmonei buvo parduotas tam tikras kiekis šio turėtų katalizatorių. Pastarasis tuo metu pats neturėjo nei kokios įmonės, nei atitinkamos licencijos katalizatorių prekybai, todėl kreipėsi į jį dėl katalizatorių pardavimo į Vokietiją. V. K. pateiktų katalizatorių įsigijimas, kaip ir iš dalies fizinių asmenų, nebuvo įformintas jokiais apskaitos dokumentais. Iš kur ir kokiomis aplinkybėmis V. K. pats įsigydavo per UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“ parduotus katalizatorius, jis nežino (2 t., b. l. 1-9).

8Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad iki 2008 m., kuomet jo tėvas V. K. buvo sulaikytas Rusijoje, pastarasis Lietuvoje turėjo UAB „Varalda“, kuri utilizavo elektronines atliekas ir perdirbdavo katalizatorius. Po jo tėvo grįžimo iš Rusijos 2011 m., UAB „Varalda“ buvo jau bankrutavusi, todėl daugiau su ja jo tėvas nebedirbo. Tačiau pastarasis ir toliau vykdė katalizatorių prekybos verslą. Ar ši tėvo katalizatorių prekyba buvo kaip nors susijusi su UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“ ir kokie asmenys su tėvu tą veiklą vykdė, jam nežinoma. Kiek matė ir kiek žino, kažkiek jo tėvo vykdytoje katalizatorių prekyboje dalyvavo pas jo tėvą vairuotoju dirbęs S. Š., kuris vežiodavo katalizatorius į Vokietiją, į ten esančią gamyklą „Recom“, taip pat, kiek suprato, kažkaip su ta jo tėvo vykdyta prekyba buvo susijęs J. Ž., tačiau kaip būtent, nežino. Kiek prisimena, jo tėvas dėl katalizatorių kalbėdavosi su J. Ž., gal ir jam tėvo prašymu kokį vieną kitą kartą teko kalbėtis su pastaruoju. Jam vienu metu tėvo prašymu teko kažkiek padėti šioje veikloje ir jo pagalba pasireiškė tuo, kad keletą kartų jam padalyvauti maišų su katalizatoriais pakrovimuose ir iškrovimuose Lietuvoje ir Vokietijoje, teko padalyvauti tų katalizatorių pervežimuose į Vokietiją, į ten esančią „Recom“ gamyklą, kur buvo atliekama tų katalizatorių analizė, teko laukti tų analizių rezultatų. Prisimena, kad Lietuvoje dar prieš katalizatorių išvežimą į Vokietiją, jam katalizatorius teko vežti iš pastato, esančio ( - ), rūsio iki namų, ( - ) (2 t., b. l. 10-18).

9Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. parodė, kad 2012-2014 m. V. K. nurodymu jam apie 10 kartų teko dalyvauti automobilių katalizatorių iškrovime – pakrovime bei jų pervežime. Iškraunami katalizatoriai buvo iš jam nežinomų mikroautobusų, kuriuos vairuodavo jam nepažįstami vyrai, o pakraunami pastarieji buvo į jo išnuomotus ir jo paties vairuojamus mikroautobusus. Katalizatoriai visą laiką būdavo sudėti į didelius maišus, kurių kiekvieno svoris būdavo apie 10-15 kg. Bendras pakraunamų ir iškraunamų maišų svoris būdavo apie vieną toną. Dažniausiai katalizatoriai per vieną kartą buvo pakraunami į vieną jo išnuomotą mikroautobusą. Tačiau buvo 2 kartai, kai katalizatoriai dėl jų didelio kiekio vienu kartu buvo pakrauti į du mikroautobusus. Pakrauti mikroautobusai V. K. nurodymu važiuodavo arba į Lenkiją, arba į Vokietiją. Visais atvejais (apie 10 kartų) ten jis važiuodavo kartu su A. K. Daugiausia katalizatorius jie atveždavo ir perkraudavo į jam nežinomus mikroautobusus su lenkiškais numeriais, kurių nepamena, Radom mieste, sutartoje automobilių aikštelėje. Juos pasitikdavo ir katalizatorius pasiimdavo jam nepažįstami vyrai. Kol jis perkraudavo katalizatorius, A. K. kalbėjosi su katalizatorius perėmusiais asmenimis. Ar tarp jų buvo perduodami kokie nors dokumentai ar pinigai, jis nematė. Per jį jokie pinigai ir dokumentai perduodami nebuvo. Kiek prisimena, du kartus katalizatorius su A. K. buvo nuvežę į Vokietiją (miesto nepamena), tiesiai į katalizatorių perdirbimo gamyklą. Su gamyklos atstovais kalbėjosi A. K., bet apie ką, nežino. Ar tarp jų buvo perduodami kokie nors dokumentai ar pinigai, jis nematė. Dalyvaudamas katalizatorių iškrovimo – pakrovimo darbuose bei jų pervežimuose, jis nieko nežinojo kam konkrečiai priklausė tie katalizatoriai, iš kur ir iš ko jie buvo perkami, kam, už kiek ir kokiu būdu jie buvo parduodami. Kiek jis pats suprato, su tais katalizatoriais buvo kažkaip susijęs V. K., tačiau kaip būtent, nežino. Ar tie katalizatoriai buvo parduodami per kokias nors įmones ir per kokias būtent, jis taip pat nežino. Žino, kad dėl jų pervežimų buvo pildomi kažkokie dokumentai, tačiau kokie, nežino (2 t., b. l. 19-27).

10Iš byloje esančio 2016 m. spalio 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo V. K. atžvilgiu protokolo matyti, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo užfiksuoti V. K. pokalbiai su J. Ž. Nr. 235 ir Nr. 8213, kurių metu kalbama apie pinigų perdavimą ir apie tauriųjų metalų tyrimų rezultatus bei V. K. pokalbiai su N. I. Nr. 785, 791, 1502, 3208, 4044, 6836, 8168, 5533, kurių metu kalbama apie tauriųjų metalų tyrimų rezultatus, apie katalizatorių priėmimą tyrimui, apie planuojamą katalizatorių perdirbimą (1 t., b. l. 86, 88, 89, 91, 95, 96, 99, 106, 107, 115).

11Iš byloje esančio 2016 m. spalio 18 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuoti V. K. pokalbiai su N. I. Nr. 16, 71, 80, 107, 123, 132, 204, 209, 266, 19, 31 kurių metu kalbama apie tauriuosius metalus ir jų tyrimo rezultatus, vežamą krovinį (1 t., b. l. 172-173).

12Iš 2014 m. spalio 28 d. kratos protokolo matyti, kad kratos V. K. gyvenamojoje vietoje, adresu ( - ), metu buvo rastas V. K. planšetinis kompiuteris, iš kurio į skaitmeninę laikmeną buvo nukopijuoti pastarojo naudojamo el. pašto ( - ) duomenys (4 t., b. l. 138-140).

13Iš 2017 m. liepos 5 d. atlikto skaitmeninės laikmenos su įrašytais duomenimis iš V. K. naudojamo el. pašto ( - ) apžiūros protokolo matyti, kad nustatyta, jog tarp įvairių elektroninių laiškų yra laiškai ir dokumentai, susiję su UAB „Vilniaus atliekų utilizavimo centras“, t. y. šiai bendrovei Vokietijos įmonės „Recom Recycling Gmbh“ vardu surašyti dokumentai dėl katalizatorių analizės tyrimo rezultatų (3 t., b. l. 28-193; 4 t., b. l. 1-124).

14Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį

15Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

16Teismas pažymi, jog analizuojant V. K. pareikšto kaltinimo pagrįstumą yra būtina atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, susijusią su BK 202 straipsnio 1 dalies taikymu. LAT praktikoje pažymima, kad versliškumas reiškia veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-102-222/2018). Versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ūkinės, profesinės ar kitokios veiklos mastą (ir pavojingumą), kurį galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai (pvz., su tiekėjais), aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-262-697/2016 ir kt.).

17LAT praktikoje taip pat pažymima, kad kitokiais neteisėtais būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai: neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-37-689/2018, 2K-130-976/2018).

18Byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. K. ne anksčiau kaip nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 27 d. vykdė komercinę veiklą, t. y. prekiavo katalizatoriais. Šią aplinkybę patvirtina jo paties parodymai (2 t., b. l. 161-165, 174-176), J. Ž. (2 t., b. l. 1-9), A. K. (2 t., b. l. 10-18), S. S. (2 t., b. l. 19-27) parodymai, o taip pat 2016 m. spalio 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (1 t., b. l. 86, 88, 89, 91, 95, 96, 99, 106, 107, 115), 2016 m. spalio 18 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (1 t., b. l. 172-173), kratos protokolas (4 t., b. l. 138-140), apžiūros protokolas (3 t., b. l. 28-193; 4 t., b. l. 1-124).

19Pažymėtina, jog tokia kaltinamojo vykdyta komercinė veikla atitiko Gyventojų pajamų mokesčio 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą individualios veiklos apibrėžimą. Tačiau kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų (2 t., b. l. 161-165, 174-176) jis nedeklaravo nei savo vykdomos veiklos, nei jos metu gautų pajamų. Kaltinamasis pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio 35 straipsnio 2 dalį, numatančią pareigą nuolatiniam Lietuvos gyventojui pranešti mokesčio administratoriui apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, o taip pat nesilaikė Gyventojų pajamų mokesčio 27 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos pareigos iki kalendorinių metų, einančių po mokestinių metų, gegužės 1 dienos deklaruoti iš individualios veiklos gautas pajamas. Taigi, jo veiksmai atitiko BK 202 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vertimosi komercine veikla kitokiu neteisėtu būdu požymį.

20Pažymėtina, kad kaltinamojo vykdyta veikla atitinka BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą versliškumo požymį. Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jis veiklą vykdė 2012-2014 m., t. y. apytiksliai du metus. Pardavimai vyko keliolika kartų, perduota ne mažiau 200 kg, už pardavimą gauta ne mažesnė kaip 10 000 eurų suma. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad vykdant veiklą buvo pasitelkiami ir kiti asmenys. Iš bylos duomenų matyti, kad vykdydamas neteisėtą veiklą kaltinamasis aktyviais veiksmais palaikė ryšius su Vokietijos juridiniu asmeniu. Toks veiklos laikotarpis, gautos pajamos, paties kaltinamojo aktyvumas, kitų žmonių įtraukimas į atskirus veiksmus, platūs turimi ryšiai parodo, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo vienkartiniai, o buvo nukreipti į ilgalaikę veiklą ir todėl kaltinamojo veikloje egzistavo versliškumo požymis.

21Kaltinamasis nurodo, jog suprato, kad elgiasi neteisėtai, tačiau labai tuo metu to nesureikšmino. Vadinasi, jis suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

22Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog kaltinamojo veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji BK 202 straipsnio 1 dalies požymiai ir ši nusikalstama veika jam inkriminuota visiškai pagrįstai.

23Dėl prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytų aplinkybių patikslinimo

24Teismas pažymi, jog prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam buvo inkriminuotas ne tik neteisėtas versliškas komercinės veiklos vykdymas, bet ir tai, kad tokia kaltinamojo vykdyta veikla buvo stambaus masto.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, aiškinant BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą stambaus masto kriterijų, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnyje pateiktą administracinės atsakomybės taikymo kriterijų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-515/2014). ATPK 173 straipsnio pastaboje nurodyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio sumos (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-27-689/2018). Pažymėtina, jog ATPK 173 straipsnio pastabai analogiškas reguliavimas yra įtvirtintas ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 5 dalyje.

26Pažymėtina tai, jog šioje byloje nėra tiksliai nustatyta, kokias pajamas vykdydamas neteisėtą komercinę veiklą gavo kaltinamasis, tačiau jo pajamas sudarė ne mažiau kaip 10 000 eurų. Kaltinamojo vykdytos veiklos laikotarpiu, t. y. 2012-2014 m. 500 MGL atitiko 18 830 eurų. Nesant tiksliai nustatytoms kaltinamojo gautoms pajamoms negalima konstatuoti to, kad jos viršijo 500 MGL. Todėl laikytina, kad stambaus masto požymis kaltinamojo vykdytoje neteisėtoje komercinėje veikloje nėra nustatytas, todėl ši aplinkybė šalinama iš pareikšto kaltinimo, tačiau veikos kvalifikavimas dėl to nekeičiamas.

27Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

28Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. K. tam pritarė, su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (6 t., b. l. 70-73).

29Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

30Dėl bausmės skyrimo

31Už BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Skirdamas bausmę teismas visais atvejais privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad nedirba (2 t., b. l. 31), yra teistas Rusijos Federacijos teismo (2 t., b. l. 32), administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 33-34), vedęs ir turi vaikų (2 t., b. l. 44-47). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

32Teismas pažymi, jog įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad darydamas nusikalstamą veiką kaltinamasis iš esmės siekė pasipelnyti, t. y. užsidirbti sau papildomų pinigų. Todėl teismas laiko, jog būtent prokuroro siūloma bausmė – bauda šiuo atveju labiausiai atitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, t. y. kaltinamojo padaryta nusikalstama veika jam sukeltų priešingą nei jis siekė efektą. Be to, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad baudos bausmė gali tapti nepakeliama finansine našta kaltinamajam.

33Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Pagal veikos padarymo metu galiojusį BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) asmeniui, padariusiam apysunkį nusikaltimą galėjo būti skiriama iki 1 000 MGL dydžio bauda. Pagal šiuo metu galiojančią BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakciją už apysunkio nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti skiriama nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Taigi, šiuo metu galiojanti BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakcija šios bylos kontekste laikytina griežtesne už tą, kuri galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu ir todėl neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 2 dalis).

34Nustatydamas konkretų baudos dydį teismas pažymi, jog prokuroro siūlomas baudos dydis nėra laikytinas pakankamu atsižvelgiant į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką. Todėl teismas skiria baudą, nesiekiančią už apysunkius nusikaltimus skiriamos baudos vidurkio (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija)), tačiau griežtesnę lyginant su prokuroro siūlomu bausmės dydžiu.

35Kadangi baudžiamoji byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 641 straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

36Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme ir suėmime (2 t., b. l. 36, 49-52, 78) nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d. išbūtas laikas (43 paros), kai viena laikino sulaikymo ir suėmimo para prilyginama dviejų MGL dydžių baudai.

37Kiti procesiniai klausimai

38Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, ikiteisminio tyrimo metu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jau panaikintas (2 t., b. l. 141-154; 6 t., b. l. 44-57).

39DVD diskas su įrašytais apžiūros duomenimis (4 t., b. l. 124), du DVD diskai su įrašytais V. K. pokalbiais (6 t., b. l. 69) paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 107-109) paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Nutarė

42pripažinti V. K. (V. K.), asmens kodas ( - ) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 390 MGL (14 687,4 eurų) dydžio baudą.

43Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 260 MGL (9 791,6 euro) dydžio baudą.

44Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. spalio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d. išbūtą laiką (43 paras), kai viena laikino sulaikymo ir suėmimo para prilyginama dviejų MGL dydžių baudai ir galutinę bausmę paskirti 174 MGL (6552,84 euro) dydžio baudą.

45Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu DVD diską su įrašytais apžiūros duomenimis, du DVD diskus su įrašytais V. K. pokalbiais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

46Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

47Išaiškinti V. K., kad:

481. Bausmė gali būti savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

492. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

503. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

514. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

525. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

53Išaiškinti V. K., kad:

541. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

552. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

563. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

574. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

585. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo... 2. 1. Rusijos Federacijos Maskvos miesto Presnensko r. apyl. teismo pagal Rusijos... 3. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Teismas... 5. V. K. neteisėtu būdu versliškai vykdė komercinę veiklą, t. y. asmeniui,... 6. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. K. savo kaltę pripažino... 7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju J. Ž. parodė, kad UAB... 8. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad iki 2008... 9. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. parodė, kad 2012-2014... 10. Iš byloje esančio 2016 m. spalio 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų... 11. Iš byloje esančio 2016 m. spalio 18 d. elektroninių ryšių tinklais... 12. Iš 2014 m. spalio 28 d. kratos protokolo matyti, kad kratos V. K. gyvenamojoje... 13. Iš 2017 m. liepos 5 d. atlikto skaitmeninės laikmenos su įrašytais... 14. Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį... 15. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas... 16. Teismas pažymi, jog analizuojant V. K. pareikšto kaltinimo pagrįstumą yra... 17. LAT praktikoje taip pat pažymima, kad kitokiais neteisėtais būdais gali... 18. Byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinamasis V. K.... 19. Pažymėtina, jog tokia kaltinamojo vykdyta komercinė veikla atitiko... 20. Pažymėtina, kad kaltinamojo vykdyta veikla atitinka BK 202 straipsnio 1... 21. Kaltinamasis nurodo, jog suprato, kad elgiasi neteisėtai, tačiau labai tuo... 22. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog... 23. Dėl prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju... 24. Teismas pažymi, jog prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, aiškinant BK 202... 26. Pažymėtina tai, jog šioje byloje nėra tiksliai nustatyta, kokias pajamas... 27. Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo... 28. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso... 29. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos... 30. Dėl bausmės skyrimo... 31. Už BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti... 32. Teismas pažymi, jog įvertinus visas bylos aplinkybes matyti, kad darydamas... 33. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu... 34. Nustatydamas konkretų baudos dydį teismas pažymi, jog prokuroro siūlomas... 35. Kadangi baudžiamoji byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, o... 36. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo... 37. Kiti procesiniai klausimai... 38. Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, ikiteisminio... 39. DVD diskas su įrašytais apžiūros duomenimis (4 t., b. l. 124), du DVD... 40. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420... 42. pripažinti V. K. (V. K.), asmens kodas ( - ) kaltu padarius nusikalstamą... 43. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu... 44. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikiname... 45. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu DVD diską su įrašytais... 46. Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos... 47. Išaiškinti V. K., kad:... 48. 1. Bausmė gali būti savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį... 49. 2. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio... 50. 3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai.... 51. 4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir... 52. 5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją... 53. Išaiškinti V. K., kad:... 54. 1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi... 55. 2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo... 56. 3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą,... 57. 4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo... 58. 5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas....