Byla 2A-103-124/2011

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Renatai Kovierei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei, atsakovo atstovui Almantui Katinui, atsakovo atstovei Anželikai Meškaitei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. D. ir atsakovo UAB „Joniškio autobusų parkas“ apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-389-874/2010 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui UAB „Joniškio autobusų parkas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovė J. D. ieškiniu bei patikslintais ieškiniais (1 t., 1–4, 100–102, 146 b. l.) prašė: 1) pripažinti atleidimą iš darbo 2010-01-05 UAB „Joniškio autobusų parkas“ vyriausiosios buhalterės pareigų neteisėtu ir konstatuoti, kad į pirmesnį darbą ji negali būti grąžinta dėl Lietuvos Respublikos DK 297 str. 4 d. nurodytų priežasčių, 2) priteisti išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, išskyrus atsakovo jau sumokėtą 9363,92 Lt sumą, 3) laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, 4) priteisti neišmokėtą sumažinto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-07-28 iki 2010-01-05, t. y. 7287,20 Lt, 5) priteisti 0,06 proc. delspinigius už laikotarpį nuo 2009-08-17 iki 2010-01-05 ir 6) 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

3Ieškovė nurodė, kad nuo 1996-02-01 pradėjo dirbti UAB „Joniškio autobusų parkas“ vyriausiąja buhaltere. 2009-07-28, pasikeitus atsakovo vadovui, ieškovei buvo sumažintas darbo užmokestis, tačiau apie tai raštu ji nebuvo įspėta. Nuo 2009-07-28 pradėjus dirbti naujam įmonės vadovui, nustatyta tvarka jam buvo paskirtas 5,8 minimalių mėnesio algų (MMA) dydžio darbo užmokestis. Kadangi ankstesnio įmonės vadovo įsakymu ieškovės darbo užmokestis sudarė 90 procentų vadovo darbo užmokesčio, todėl J. D. darbo užmokestis sumažėjo 17-ka procentų. Ieškovė nereiškė jokių pretenzijų, nes nenorėjo konfliktuoti su nauju vadovu. 2009 m. spalio mėnesį atsakovo vadovas žodžiu pasiūlė ieškovei nuo 2009-11-01 dar kartą sumažinti darbo užmokestį: iš pradžių siūlė sumažinti jį penkiais procentais, o po to dar dešimt procentų. Ieškovė nesutiko, kad darbo užmokestis būtų sumažintas dar 10 procentų, nes tokiu atveju jos darbo užmokestis per 2009-uosius metus sumažėtų 27 procentais, kai kitiems darbuotojams jis buvo sumažintas tik 10 procentų. Netrukus ieškovė gavo atsakovo raštišką pasiūlymą sutikti dėl darbo užmokesčio sumažinimo dar 10 procentų, o jai nesutikus, 2009-11-04 gavo raštišką atsakovo įspėjimą, kad 2010 m. sausio 5 d. bus atleista iš užimamų pareigų, atsižvelgiant į bendrovės sunkią finansinę situaciją. Ilgai dvejojusi 2010-01-05 ieškovė pateikė atsakovo vadovui raštišką sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t. y. sumažintu darbo užmokesčiu. Atsakovo vadovas pasakė, kad tai nieko nekeičia ir tą pačią dieną ieškovę atleido iš darbo.

4J. D. buvo atleista be jokių svarbių ar nesvarbių priežasčių, t. y. visiškai be priežasties. Net tuo atveju, jeigu laikyti pasiūlymą sumažinti darbo užmokestį teisėtu, atleidimas iš darbo pagal DK 129 str. yra neteisėtas, nes ieškovė tą pasiūlymą priėmė, pateikdama atsakovo vadovui raštišką sutikimą. Jos darbo vieta, visos darbo pareigos ir funkcijos išliko, šį darbą šiuo metu dirba kitas žmogus, įmonėje nebuvo jokių struktūrinių pertvarkymų, reorganizacijos, nebuvo keičiami jokie technologiniai procesai. Atsakovo įspėjime apie būsimą darbo sutarties nutraukimą nebuvo tinkamai nurodytos priežastys, juo labiau nėra pagrindo pripažinti jas svarbiomis. Įspėjime nurodoma, kad J. D. nesutiko, jog jai būtų sumažintas atlyginimas, tačiau nebuvo nurodytos priežastys, dėl kurių jos atlyginimo mažinimas yra būtinas. Atsakovo vadovo nurodytame 2006-03-16 Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendime apie jokias svarbias priežastis nekalbama, nėra duomenų nei apie sunkią atsakovo finansinę situaciją.

5Atleidus ieškovę iš darbo ji patyrė didžiulį stresą, sutriko miegas, iki šiol nerimauja dėl savo ir šeimos ateities, sumažėjo galimybės bendrauti su pažįstamais žmonėmis, nes žinia apie atleidimą greitai pasklido po miestą. Šiuo metu sunku rasti kitą bent minimaliai apmokamą darbą, o jo paieškas sunkina tai, kad sumažėjo pasitikėjimas savo jėgomis, kvalifikacija, sugebėjimais. DK 250 str. yra įsakmiai nurodyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą.

6Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu ( 1 t., 162–171 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, pripažino ieškovės J. D. atleidimą iš UAB „Joniškio autobusų parkas“ vyriausiosios buhalterės pareigų neteisėtu, laikė, kad ieškovės darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, konstatavo, kad ieškovė negali būti grąžinta į pirmesnį darbą dėl to, kad vyriausiosios buhalterės pareigos atsakovo įmonėje yra užimtos kito asmens ir dėl to, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, ir priteisė ieškovei J. D. iš atsakovo UAB „Joniškio autobusų parkas“, vidutinį darbo užmokestį, kurio dydis - 4077,99 Lt (suma, neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 4077,99 Lt neturtinės žalos, padarytos neteisėtai atleidus ieškovę iš darbo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

7Teismas nurodė, kad ieškovė 1996-02-01 buvo priimta UAB „Joniškio autobusų parkas“ dirbti vyriausiąja buhaltere, mokant atlyginimą pagal etatų sąrašą. Vyriausiosios buhalterės darbo užmokesčio nustatymą reglamentavo Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2006-03-16 sprendimo Nr. T-47 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės įmonių ir savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ 6 punktas, kuris numatė, kad įmonės vyriausiojo buhalterio atlyginimas nustatomas 10-20 procentų mažesnis už vadovo tarnybinį atlyginimą. UAB „Joniškio autobusų parkas“ 2006-03-31 direktoriaus įsakymu Nr. T-2-13 ieškovei nuo 2006-04-01 nustatytas tarnybinis atlyginimas 10 procentų mažesnis už direktoriaus tarnybinį atlyginimą. UAB „Joniškio autobusų parkas“ 2009-07-21 įsakyme Nr. T-2-23 „Dėl darbo apmokėjimo nuostatų“ nurodyta, kad vyr. buhalterės atlyginimas yra 5040,00 Lt.

82009-10-01 ieškovei buvo įteiktas pranešimas, kad dėl sunkios UAB „Joniškio autobusų parkas“ finansinės padėties nuo 2009-11-01 bus mažinamas ieškovės pareigybinis atlyginimas iki 80 procentų įmonės vadovo atlyginimo, 3712,00 Lt per mėnesį, ieškovė su tokiu atlyginimo mažinimu tą pačią dieną raštu nesutiko. 2009-11-04 ieškovei įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo), kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į bendrovės sunkią finansinę situaciją, remiantis Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2006-03-16 sprendimu Nr. T-47 ir į tai, kad ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalimi ir 130 straipsniu, ieškovė bus atleista iš užimamų pareigų 2010-01-05. 2010-01-05 ieškovė pateikė atsakovo vadovui raštišką sutikimą, kad nuo 2010-01-04 ieškovei būtų sumažintas priskaičiuojamas darbo užmokestis 10 procentų. UAB „Joniškio autobusų parkas“ direktoriaus 2010-01-05 įsakymu Nr. T-2-1 „Dėl atleidimo iš darbo“ ieškovė 2010-01-05 atleista iš UAB „Joniškio autobusų parkas“ vyr. buhalterės pareigų pagal DK 129 straipsnį (darbdavio iniciatyva kai nėra darbuotojo kaltės), išmokant ieškovei penkių mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. UAB „Joniškio autobusų parkas“ direktoriaus 2010-01-22 įsakymu Nr. T-2-5 „Dėl vyr. buhalterės priėmimo į darbą“ nuo 2010-01-22 į vyr. buhalterės pareigas priimta R. G., mokant jai 3712,00 Lt pareiginį atlyginimą.

9Teismas nurodė, kad atsakovas 2010-03-03 pateikė pasiūlymą ieškovei dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. 2-389-650/2010. Teisme 2010-04-01 gautas atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo iš dalies, kuriame atsakovas pripažino, kad ieškovė buvo neteisėtai atleista iš darbo, pažeidžiant įstatyme nustatytą darbuotojo atleidimo procedūrą, nesant darbuotojo kaltės. Taip pat pripažino ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovė prašė priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštas nuo atleidimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas šį ieškinio reikalavimą įvykdė ir ieškovei sumokėjo vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo dienos, t. y. 2010-01-05 iki pareiškimo pateikimo teismui.

10Teismas nurodė, kad atsakovas, pripažinęs ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, nepanaikino 2010-01-05 įsakymo Nr. T-2-1 dėl ieškovės atleidimo iš darbo ir nepripažino jo negaliojančiu bei negrąžino jos į darbą. Atsakovas, pripažindamas tik ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, neįvykdė tuo metu ieškovės reikšto reikalavimo grąžinti ją į darbą, todėl atsakovo prašymą šioje reikalavimo dalyje bylą nutraukti, netenkino. Ieškovė buvo atleista iš darbo, motyvuojant tuo, kad atsisakė dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t. y. sumažintu darbo užmokesčiu, tačiau paskutinę darbo dieną (2010-01-05) ieškovės pateiktas raštiškas sutikimas, kad nuo 2010-01-04 jai būtų sumažintas priskaičiuojamas darbo užmokestis 10 procentų, privalėjo sustabdyti ieškovės atleidimo procedūrą, kadangi ieškovei išreiškus sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, įspėjime nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas išnyko. Ieškovei sutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ji tą pačią dieną buvo atleista iš darbo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovė J. D. pagal DK 129 straipsnį atleista neteisėtai. Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir nustačius, kad ieškovė į pirmesnį darbą negali būti grąžinta dėl to, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas laikė, kad ieškovės darbo sutartis su UAB „Joniškio autobusų parkas“ nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

11Teismas nurodė, kad ieškovė nuo 2009-07-28 žinojo, jog pradėjus dirbti naujam bendrovės direktoriui, kuriam nustatytas mažesnis darbo užmokestis, jos darbo užmokestis taip pat sumažėjo, tačiau dėl to nereiškė jokių pretenzijų, nors vadovaudamasi LR DK 297 str. 1 d., nesutikdama su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo (sužinojimo apie sumažintą atlyginimą) dienos turėjo teisę kreiptis į teismą. Nors apie sumažintą darbo užmokestį ji nebuvo raštiškai supažindinta, tačiau ir toliau dirbo už mažesnį darbo užmokestį ir iki atleidimo iš darbo dienos neginčijo atsakovo veiksmų dėl darbo užmokesčio sumažinimo nuo 2009-07-28, todėl reikalavimą priteisti jai sumažinto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-07-28 iki 2010-01-05, t. y. 7287,20 Lt, teismas netenkino.

12Teismas konstatavo, kad neteisėtai atleidžiant darbuotoją iš darbo darbuotojui paprastai visuomet padaroma neturtinė žala. Patį faktą, kad ieškovei neteisėtu atleidimu iš darbo padaryta neturtinė žala, pripažino ir atsakovas.

13Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgė ir į pačios ieškovės elgesį, t. y., kad ieškovė raštu išreiškė nesutikimą dirbti sumažintu atlyginimu, į tai, kad tik paskutinę darbo dieną ji pateikė atsakovui sutikimą dirbti sumažintu darbo užmokesčiu, į tai, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, iš kurių atsakovas būtų galėjęs suprasti, kad ieškovė nori likti darbe ir sutinka dirbti sumažintu atlyginimu. Teismas atsižvelgė ir į dabartinę šalies ekonominę situaciją , taip pat į atsakovo turimas ribotas finansines galimybes atlyginti neturtinę žalą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ieškovei priteisė jos vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, t. y. 4077,99 Lt sumą.

14I. J. D. apeliaciniu skundu (2 t., 9–16 b. l.) prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškovės J. D. reikalavimai iš dalies buvo atmesti ir ieškinį tenkinti visiškai, t. y. priteisti ieškovei J. D. iš atsakovo UAB sumažinto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-07-28 iki 2010-01-05, t. y. 7287,20 Lt, 82,25 Lt delspinigių, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Teismas sprendime konstatavo, kad vyriausiosios buhalterės darbo užmokestis nustatytas pagal Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2006-03-16 sprendimą Nr. T-47 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės įmonių ir savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“. Apeliantė mano, kad šis teisės aktas negalėjo būti tiesiogiai taikomas atsakovui, kuris nėra nei savivaldybės įmonė, nei savivaldybės kontroliuojama akcinė bendrovė. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų ar kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo akcininkų susirinkime buvo apsvarstytas 2006-03-16 sprendimas Nr. T-47 ir buvo nutarta jį taikyti atsakovo veikloje. Atsakovo įmonėje minėtas sprendimas niekaip negalėjo būti taikomas ieškovei, nesant jos raštiško sutikimo dėl darbo užmokesčio sumažinimo. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima (Lietuvos Respublikos DK120 str. 3 d.). Ieškovės raštiško sutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis nėra, tokio sutikimo ji nedavė ir atėjus naujam atsakovo vadovui. Atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti sumažinto darbo užmokesčio dalį, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2004.

162. Neteisėtai sumažinus ieškovės darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio ieškovė turėjo gauti, bet negavo 7287,20 Lt darbo užmokesčio, todėl ši suma iš atsakovo turi būti priteista kartu su įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotais delspinigiais už laikotarpį nuo 2009-08-07 iki 2010-01-05, kas sudaro po 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos.

173. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas, visiškai nepagrįstai analizavo ir vertino ieškovės elgesį, pateikus jai pasirašyti atsakovo vadovo įsakymą dėl būsimo darbo užmokesčio sumažinimo. Teismas privalėjo įvertinti ieškovės darbo santykių atsakovo įmonėje trukmę, ne ieškovė buvo ilgametė atsakovo darbuotoja. Ši aplinkybė teismų praktikoje vertinama kaip svarbus kriterijus, nustatant moralinės žalos dydį neteisėto atleidimo atveju. Teismo sprendime šis kriterijus visiškai nepaminėtas, nors darbo santykių trukmė yra vienas iš svarbių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį. Kitas ypač svarbus kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti yra darbdavio kaltė. Nustatyta, kad atsakovas atleido ieškovę tyčia, nesant DK numatytų atleidimo darbdavio iniciatyva pagrindų, nesant darbuotojo kaltės; be to, nors ieškovės atleidimas pripažintas neteisėtu, dėl atsakovo veiksmų ieškovės pažeistos teisės iš esmės nebegali būti apgintos: ieškovės grąžinimas į darbą atsakovo įmonėje nebeįmanomas.

18Atsakovas UAB „Joniškio autobusų parkas“ apeliaciniu skundu (2 t., 1–6 b. l.) prašo pašalinti iš 2010-11-04 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo motyvus dėl ieškovės atleidimo iš atsakovo įmonės (ne)teisėtumo ir ieškovės atleidimo neteisėtumo konstatavimą iš rezoliucinės dalies, panaikinti 2010-11-04 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-04-01 iki sprendimo įsiteisėjimo, pakeisti 2010-11-04 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pripažinti, kad darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2010-04-01, atmesti ieškovės reikalavimus dėl jos atleidimo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už vidutinį pravaikštos laiką ir šioje dalyje bylą nutraukti, įskaityti 2010-11-08 ieškovei sumokėtą sumą 3098,52 Lt, už kito reikalavimo įvykdymą, t. y. kaip neturtinės žalos atlyginimą, kitoje dalyje 2010-11-04 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

191. 2010-03-31 pripažinęs pagrindinį ieškinio reikalavimą, t. y. kad ieškovė buvo atleista iš darbo neteisėtai ir 2010-04-01 įvykdęs reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką, atsakovas pats pašalino padarytą ieškovės teisių pažeidimą dar iki teismo sprendimo priėmimo ir tuo pačiu pašalino iš bylos ginčo dalyką dėl atleidimo neteisėtumo, kurio teismui nebereikėjo konstatuoti. Teismas, be jokio teisinio pagrindo sprendime ėmėsi analizuoti ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, todėl, laikytina, kad šioje dalyje bylos nagrinėjimas iš esmės faktiškai buvo baigtas atsakovui pripažinus ieškinį. Kadangi teismas negali sprendime pasisakyti dėl įrodymų, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje, tai iš teismo sprendimo turėtų būti pašalinti visi motyvai, susiję su ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimu ir atleidimo neteisėtumo konstatavimas.

202. Kadangi ieškovė iki pat teismo sprendimo priėmimo palaikė savo reikalavimus dėl jos atleidimo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką, teismas šiuos reikalavimus turėjo atmesti, kaip įvykdytus ir bylą šioje dalyje nutraukti. Teismas turėjo konstatuoti, kad darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2010-04-01 ir pripažinti, kad ieškovė į darbą negali būti grąžinama.

213. Ieškovės reikalavimas - priteisti neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio dalį, t. y. 7287,20 Lt bei 0,06 procento delspinigius - nesusijęs su ieškovės neteisėtu atleidimu iš darbo, jis buvo nagrinėjamas atskirai ir atmestas. Šioje dalyje teismo sprendimo apeliantas neskundžia, tačiau nori pažymėti, kad papildomo reikalavimo išsprendimas (t. y., esant dar vienam savarankiškam ginčo dalykui šioje byloje), taip pat negalėjo būti pagrindu priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokesti už visą bylinėjimosi laiką.

22Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., 29–33 b. l.) ieškovė J. D. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Iš tiesų atsakovas pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje stadijoje niekuomet aiškiai ir nedviprasmiškai nepripažino, jog ieškovę atleido iš darbo neteisėtai. Taikos sutarties pasiūlymo citatos rodo, jog atsakovas visiškai nepripažino, kad atleido ieškovę iš darbo neteisėtai, o nurodė, jog buvo padaryti tik formalūs procedūriniai pažeidimai. Atsakovas, pripažinęs ieškinį dalyje dėl priverstinės pravaikštos priteisimo už laikotarpį nuo 2010-01-05 iki 2010-04-01, prašė bylą priverstinės pravaikštos dalyje nutraukti, remiantis Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 2 d. Atsisakyti ieškinio ar jo dalies, prašyti bylą tuo pagrindu nutraukti yra ieškovės teisė, atsakovui tokios teisės įstatymas nenumato. LR CPK 140 str. 2 d. yra numatyta, kad teismas turi teisę, esant atsakovo ieškinio pripažinimui, nuspręsti baigti bylą nagrinėti iš esmės, tačiau šioje byloje atsakovo ieškinio pripažinimo niekuomet nebuvo. Atsakovas visiškai nepripažino ir nepripažįsta nei vieno iš 5 pareikštų ieškovės reikalavimų, o iš dalies pripažino dalį 2-ojo ieškovės ieškinio reikalavimo, todėl nebuvo jokio įstatyme numatyto pagrindo nutraukti bylą.
  2. Pagal Lietuvos Respublikos DK 297 str. priverstine pravaikšta laikytinas laikotarpis nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki darbuotojo grąžinimo į darbą dienos. Šioje byloje atsakovas niekuomet nepripažino ieškovės atleidimo neteisėtu ir niekuomet nesutiko jos grąžinti į darbą, todėl ieškovei nebuvo pagrindo atsisakyti reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Teismo posėdžio metu tapo visiškai aišku, kad atsakovo vadovas, kuris atstovavo atsakovą teisme, pasirinks šiuo metu atsakovo vyriausiąja buhaltere dirbančią darbuotoją ir į šias pareigas neketina grąžinti ieškovės, kad ieškovės ir atsakovo vadovo santykiai pernelyg įtempti, kad ieškovė galėtų tikėtis toliau tęsti darbą atsakovo įmonėje. Būtent dėl to ieškovė iš dalies pakeitė ieškinio reikalavimą. Šiuo atveju yra laikytina, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

23Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (2 t., 22–26 b. l.) atsakovas UAB „Joniškio autobusų parkas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

241. Priimant ieškovę į darbą, jos atlyginimo dydis buvo sulygtas ne konkrečia pinigų suma, o nuo 2006-03-31 direktoriaus įsakymu įtvirtintas procentine išraiška, priklausomai nuo vadovo atlyginimo (10 procentų mažesnis). Todėl, laikytina, kad ieškovė nuo 2006-03-31 sutiko su tokiomis sąlygomis ir žinojo, kad jos darbo užmokesčio dydis priklauso nuo įmonės vadovo darbo užmokesčio dydžio ir gali kisti, keičiantis vadovo darbo užmokesčiui. Jeigu ieškovė nesutiko su tuo, ji turėjo teisę ginčyti darbdavio veiksmus, tačiau įstatymo nustatytais terminais. Kaip ir nurodė teismas, ieškovė po 2009-07-28 nesikreipė į teismą per vieną mėnesį ir neginčijo sumažėjusio darbo užmokesčio.

252. Vertinant darbuotojui padarytą neturtinę žalą, privalo būti analizuojamas ne tik darbdavio elgesys darbuotojo atžvilgiu, bet ir paties darbuotojo, nes tik iš asmens elgesio galima susidaryti nuomonę apie jo tikruosius ketinimus, apie situacijos vertinimą, išgyvenimus ar dvejones. Ieškovė teisme patvirtino, kad iki paskutinės įspėjimo termino dienos net neužsiminė vadovui, kad dvejoja dėl savo apsisprendimo ir galvoja toliau dirbti įmonėje, kad ir už mažesnį atlyginimą. Atsakovas pripažino neteisėtai atleidęs ieškovę ir atleidimo neginčijo, išmokėjo vidutinį darbo užmokestį. Į tokį atsakovo elgesį taip pat turi būti atsižvelgta, vertinant ieškovei padarytą neturtinę žalą.

263. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad teismas nepaminėjo sprendime ieškovės darbo trukmės atsakovo įmonėje, dėl ko neva turėjo priteisti didesnę neturtinę žalą. Net neįskaitant atsakovo apeliaciniu skundu apskustos sprendimo dalies, t. y. dėl priteisto vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį, po to, kai atsakovas pagrindinius ieškinio reikalavimus pripažino ir įvykdė (t. y. nuo 2010-04-01 iki sprendimo įsiteisėjimo), ieškovė dėl jos atleidimo iš darbo gavo apie 37 tūkstančius litų įstatyme numatytų kompensacijų. Taigi ieškovės pažeistos teisės nagrinėjamu atveju yra apgintos tinkamai, adekvačiai jos darbo trukmei, padarytam pažeidimui ir sukeltoms pasekmėms.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

28Dėl atsakovo apeliacinio skundo

29Byloje nustatyta, kad ieškovė J. D. nuo 1996 02 01 d. dirbo pas atsakovą vyr. buhaltere (54b.l, 1 t.). 2010-01-05 d. ieškovė buvo atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 129 straipsnį, jai nesutikus dirbti pakeistomis apmokėjimo už darbą sąlygomis. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą į tas pačias pareigas. Apeliantas parengiamojo bylos nagrinėjimo metu iš dalies pripažino ieškinį, pripažindamas ieškinio reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos (73-74 b.l., 1 t.). Atsakovas sumokėjo vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo dienos iki 2010-04-01 (75 b.l., 1 t.). Atsakovas mano, kad šioje dalyje ginčas yra išspręstas ,ir teismas turėjo bylą šioje dalyje nutraukti, nes atsakovas pats pašalino iš bylos ginčo dalyką dėl atleidimo iš darbo neteisėtumo, kurio teismui nebereikėjo konstatuoti, nes išeitinė išmoka ieškovei jau buvo išmokėta (73-74 b.l., 1 t.). Kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pagrįstai ieškovė nurodo atsiliepime į ieškinį, kad atsakovas nori pasinaudoti ieškinio atsisakymo teise, kuri yra suteikta tik ieškovui.(CPK 140 str. 2 d.).Be to kaip pagrįstai pastebėjo ieškovė atsakovas tik nurodė, kad jis padarė formalų pažeidimą ir pripažino ieškovės reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo. Be to jis nurodė, jog pripažįsta reikalavimą jį sumokėti nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos, kitų reikalavimų, tame tarpe ir grąžinti į darbą nepripažino. Tačiau darbuotojo teisių gynyba yra formalizuota , siekiant jį apginti kaip silpnesniąją teisinio santykio šalį. Kolegija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl pažeistų darbuotojo teisių gynybos sąvokos.DK 297 str. 3 dalis ir 4 dalis apsprendžia , kokį pažeistų teisių gynybos būdą gali pasirinkti darbuotojas. Darbuotojas, nesutinkantis su jo atleidimu iš darbo (darbo sutarties nutraukimu), kreipdamasis į teismą dėl tokio darbo ginčo išnagrinėjimo, ieškinyje, be kita ko, turi išdėstyti reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, taip pat reikalavimą taikyti jo pasirinktą DK 297 straipsnio 3 arba 4 dalyje nustatytą pažeistų darbo teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis P. L. v. AB aviakompanija „Lietuvos avialinijos“ byloje Nr. 3K-3-366/2004; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis V. S. v. Lietuvos kariuomenė ir kt. byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis R. U. v. Šiaulių universitetas byloje Nr. 3K-3-545/2008; kt.). Šioje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė pirmajame ieškinyje pasirinko DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytą darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą, pagal kurį, teismo sprendimu pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, darbuotojas yra grąžinamas į darbą ,jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ( 1-7 b.l., 1 t.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdas, skirtas kompensuoti darbuotojui kylančius neigiamus padarinius dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo. Taigi teismui nesuteikiama vien tik teisė pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau turi ir nustatyti gynimo būdą, t. y. turi atkurti pažeistas darbuotojo teises. Tokiu būdu sutiktina su teismo sprendime ir ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą motyvais, kad atsakovas tik iš dalies pripažino šį reikalavimą, tačiau ieškovės negrąžino į darbą į pirmesnes pareigas, nepripažino ieškinio šioje dalyje, tokiu būdu teismas negalėjo net priimti dalinio sprendimo . Kadangi atsakovas nepripažino ieškovės teisės būti grąžintai į darbą , todėl pastarajai nebuvo pagrindo ir atsisakyti ieškinio. Be to byla negalėjo būti išspręsta šioje dalyje, nes ieškovė ginčijo ir darbo užmokesčio sumažinimą, šie reikalavimai buvo tarpusavyje susiję , nagrinėjami kartu, nes nebuvo aiškus ir vidutinio darbo užmokesčio dydis, priteistinas už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovė pageidavo būti grąžinta į darbą iki paskutinio teismo posėdžio, t.y. iki 2010-10-21 d . Nors atsakovas nurodo, kad jis apmokėjo už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau pagal LR DK 297 str. bylos atveju priverstine pravaikšta laikytinas laikas nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki darbuotojo grąžinimo į darbą dienos. Ieškovas, naudodamasis savo teisėmis gali ir pakeisti ieškinio pagrindą, arba teismas savo iniciatyva turi teisę taikyti alternatyvų gynimo būdą. Nagrinėjamoje byloje, ieškovė baigiant nagrinėti bylą , paaiškėjus aplinkybėms dėl įtemptų vadovo ir jos santykių , pakeitė ieškinio reikalavimą ir prašė apginti jos teises kitokiu būdu, taikant DK 297 straipsnio 4 dalį, ką teismas savo sprendimu ir padarė. Ši norma numato, kad taikant šią dalį darbo sutartis yra laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Kadangi atsakovas pats nepanaikino savo įsakymo dėl ieškovės atleidimo iš darbo, ieškovės negrąžino į drabą, priverstinė pravaikšta tęsėsi toliau, todėl teismas privalėjo pašalinti neteisėto atleidimo iš darbo formuluotę, sprendime konstatuoti atleidimo iš darbo neteisėtumo faktą , ką pagrįstai ir atliko. Taip pat pagrįstai priteisė už priverstinės pravaikštos laiką iki sprendimo įsigaliojimo dienos, išskaičius jai sumokėtą vidutinį darbo užmokestį už 3 mėnesius. Priimdamas sprendimą, teismas rėmėsi šalių pateiktais byloje įrodymais, juos analizavo, vertino.

30Už neigiamų padarinių dėl neteisėto atleidimo iš darbo darbuotojui sukėlimą darbo kodeksas numato neigiamas pasekmes darbdaviui, šiuo atveju apmokėjimą už priverstinę pravaikštą. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-7-296/2005).

31Kolegija remiantis aukščiau išdėstytais motyvais atmeta atsakovo apeliacinį skundą.

32Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja, apeliacinėje instancijoje priėmus procesinį dokumentą-nutartį ar sprendimą, juo yra paskaičiuojamos priteistinos sumos už priverstinę pravaikštą iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteistos pagal DK 297 str.4 d. Apeliacinėje instancijoje dėl objektyvių aplinkybių, įvykus nelaimingam atsitikimui ir susižalojus teisėjai, 2011 03 08 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo perkeltas trimis mėnesiais vėliau, kas nulėmė ilgesnę proceso trukmę byloje, pailgėjo laikotarpis, už kurį priskaičiuojamas ieškovei vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą. LR Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010 pažymėjo, kad nors dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteistina vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį kompensacija atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotoją nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdaviui, tačiau tokios kompensacijos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir darbuotojo patirtiems netekimams, atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo. Taip pat nurodė, kad nacionalinės darbo teisės imperatyvaus pobūdžio normų taikymas nebūtinai turi būti kategoriškas, jei esama kitų svarbių teisinių pagrindų ar aplinkybių, pateisinančių šį poreikį, t. y. jei dėl nacionalinės teisės taikymo ir aiškinimo būtų išvengta kuriai nors iš šalių tenkančios pernelyg didelės naštos, jei būtų nustatyta teisinga interesų pusiausvyra nuosavybės apsaugos kontekste. Neadekvačios sankcijos taikymas padarytų žalos kitų asmenų interesams, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įsteigė įmonę, gauna pajamas, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme iš dalies procesas prasitęsė ir dėl ieškovės veiksmų, jai tikslinat ieškinius prieš parengiamąjį posėdį ar jo metu. Atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, į, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus , į principus , įtvirtintus DK 2, 35, 36 straipsniuose vidutinis darbo užmokestis priteistinas iki 2011 kovo 08 d. , skaičiuojant vienos darbo dienos ieškovės vidutinį uždarbį 193,27 Lt. Ieškovei priteistina 46 017,51 Lt už priverstinės pravaikštos laiką (4077,99x11 mėn. +193,27x6 d. d.) .Nors atsakovai nurodė, kad ieškovei sumokėjo vieno mėnesio dydžio vidutinį darbo užmokestį, tačiau byloje nėra pateikta tokių įrodymų. Šios sumos bus išskaičiuotos vykdant teismo sprendimą.

33Dėl ieškovės apeliacinio skundo

34Dėl reikalavimo priteisti neteisėtai sumažintą darbo užmokestį bei delspinigius

35Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė į darbą buvo priimta dirbti 1996-01-23 d.direktoriaus įsakymu, kuriame atlyginimo dydis buvo nustatytas pagal etatų sąrašą. Šalys nurodo, kad darbo santykiai nebuvo įforminti, surašant rašytinę sutartį.2006-03-31 d. atsakovo vadovo įsakymu, atsižvelgiant į įmonės veiklą kontroliuojančio Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2006-03-16 sprendimą Nr. T-47 , ieškovei buvo nustatytas 10 procentų mažesnis atlyginimas negu direktoriaus tarnybinis atlyginimas ( 55 b.l, 1 t.), su kuo ieškovė sutiko , pasirašydama šiame įsakyme bei pati priskaičiuodavo sau atlyginimą. Tokiu būdu ieškovės atlyginimas buvo nustatytas ne konkrečia gaunama suma , bet atitinkamu principu, šį atlyginimą susiejant procentine išraiška su vadovo gaunamu atlyginimu. Ieškovė šio įsakymo neginčijo, sutiko su šiomis sąlygomis , tris metus jai buvo mokamas atlyginimas pagal šį principą.2009-05-20 UAB“Joniškio autobusų parkas“ visuotino akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas įmonės vadovas K. P., jo atlyginimas nustatytas 7 MMA, o 2009-04-24 d. naujai išrinktam direktoriui susirinkimas nustatė 5,8 MMA dydžio atlyginimą. Tuo tarpu ieškovei darbo užmokestis nebuvo keičiamas , jis išliko proporcingas naujai paskirto vadovo darbo užmokesčiui .Pinigine išraiška ieškovei buvo priskaičiuojamas mažesnio dydžio darbo užmokestis. Ieškovė pati sau priskaičiuodavo atlyginimą, žinodama apie tai, sutiko si šiomis sąlygomis ir nelaikė, kad jos yra pakeistos , nesikreipė per 1 mėnesį į teismą .Ieškovė iki atleidimo dienos dirbo šiomis sąlygomis, be to prieš atleidžiant pateikė sutikimą dirbti ir pakeistomis darbo sąlygomis, t.y. su pareiginio atlyginimo sumažinimu iki 80 procentų įmonės vadovo atlyginimo( 13,58 b. l.).Tokiu būdu nesumažinus su ieškove sutartos darbo užmokesčio proporcijos , t.y. 10 procentų skirtumo nuo vadovo atlyginimo, negalima teigti , kad darbo užmokestis buvo mažinimas be ieškovės sutikimo. Kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis ir atmesta ieškovės apeliacinį skundą dėl atlyginimo sumažinimo. Tuo pačiu atmestinas ieškovės apeliacinis skundas ir dėl su juo susijęs reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.

36Dėl neturtinės žalos dydžio

37Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų ( DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas ( DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-164/2005; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. UAB „ Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009; kt.). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir saugomų vertybių pažeidimus.

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. P. v. UAB „Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. Akmenės darbo birža, bylos Nr. 3K-3-311/2010; kt.).

39Kai reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pareikštas darbuotojo, darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma taikyti turi būti nustatyta: neteisėti darbdavio veiksmai (neveikimas), darbuotojo patirtos neturtinės žalos faktas, priežastinis neteisėtos darbdavio veikos ir darbuotojo patirtos neturtinės žalos ryšys, darbdavio kaltė.

40Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, jeigu atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos priteisimą, nes kitomis priemonėmis (turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą) darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; kt.).

41Nagrinėjamoje byloje reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovė iš esmės grindė, jos nuomone, neteisėtu, t. y. nesant darbdavio nurodytos svarbios priežasties, darbo sutarties nutraukimu ir dėl to jos patirtais neigiamais išgyvenimais. Atsakovas pripažįsta, kad dėl padaryto neteisėto atleidimo ieškovei atsirado neturtinė žala, neteikė apeliacinio skundo šioje dalyje. Teismas nustatė, kad ieškovei buvo padaryta žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. dėl neteisėto jos atleidimo iš darbo , jai buvo padaryta dvasinė skriauda, patirti nepatogumai ir kt., su kuo kolegija sutinka. Ieškovė nesutinka su priteistos žalos dydžiu, nurodydama, kad teismas nepagrįstai sumažino jos prašomą priteisti žalos dydį nuo 50 000 Lt iki 4077,99 Lt, neįvertino jos darbo laiko trukmės pas atsakovą, jo finansinių galimybių atlyginti didesnį žalos dydį, atsakovo kaltę bei nepagrįstai atsižvelgė į jos elgesį ir šalies ekonominę situaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Z. J. v. UAB ,,Rejona“, J. B., bylos Nr. 3K-3-540/2006; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. I. M., UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-364/2007; kt.), kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009).

43Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos šios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006). Aiškindamas ir taikydamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad, nustatant neturtinės žalos, padarytos neteisėtu atleidimu iš darbo, atlyginimo dydį, kaip į vieną šios žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų atsižvelgiama ir į tai, kaip darbuotojo teisės apgintos taikant neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009).Apeliantė teisingai nurodė, kad įvertinat žalos dydį šioje byloje turi būti atsižvelgtina į ieškovės darbo laiko trukmę pas atsakovą. Taip pat atsižvelgtina į atsakovo elgesį, kuris pasireiškė tuo, kad ieškovei sutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, vis tiek ją atleido, kas leidžia daryti išvadą, kad tendencingai to siekė. Tokie neteisėti darbdavio veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo jausmą darbo santykiuose bei neužtikrintinumą savo ateitimi. Sutiktina, kad nepagrįstai teismas vertino šiuo atveju ieškovės elgesį atleidimo iš darbo metu. Tačiau tas faktas, kad pažeidimai, sukėlę apeliantei dvasinių išgyvenimų, yra ištaisyti , t.y. apeliantės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, jai kompensuota padaryta materialinė žala, priteisiant didelę kompensaciją , yra vertintinas kaip aplinkybė, turinti įtakos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nagrinėjamoje byloje.

44Tas faktas, kad teismas tam tikrų kriterijų, apeliantės įvardytų kaip reikšmingų teisingam jai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, tokiais nepripažino, o tam tikrų kriterijų nevertino kaip aplinkybių, pagrindžiančių būtent nukentėjusiosios neigiamų išgyvenimų pagrindu subjektyviai įvertintą ir nurodytą jai padarytos neturtinės žalos dydį, dėl pirmiau išdėstytų argumentų neteikia pagrindo pripažinti, jog, parenkant apeliantei priteistinos piniginės kompensacijos už jos patirtą neturtinę žalą dydį, buvo netinkamai taikytos CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos, nesilaikyta kasacinio teismo neturtinės žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų taikymo klausimu suformuotos teismų praktikos ir taip nustatytas neproporcingai mažas prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis.

45Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo suformuluotas esmines neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, be kita ko, turi vadovautis ne tik įstatymuose įtvirtintais ir teismų praktikoje suformuluotais bei teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintais šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijais, bet ir atsižvelgti į teismų ankstesnėse analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. UAB „ Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009; 2009 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje N. Č. V. UAB „ Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009).

46Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnėse darbuotojų teisių pažeidimo (neteisėto atleidimo iš darbo, neteisėto drausminių nuobaudų skyrimo, darbuotojui daromo spaudimo išeiti iš darbo darbdaviui palankiomis sąlygomis) bylose darbuotojams dėl neteisėto atleidimo iš darbo jų patirtai neturtinei žalai atlyginti kasacinio teismo praktikoje, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, priteista 500–3000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje I. Č. (M.) ir M. M. v. UAB „Kelio“ restoranai“, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje R. R. v. AB ,,Alytaus tekstilė“, bylos Nr. 3K-3-514/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB ,,Trikampis žiedas“, bylos Nr. 3K-3-195/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009).

47Atsižvelgiant į tai, taip pat į kompensacinę, bet ne baudinę neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisių gynimo būdo, paskirtį, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismo buvo parinkta nepakankama, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų neatitinkanti piniginė satisfakcija už dėl neteisėto atleidimo iš darbo apeliantės patirtą neturtinio pobūdžio žalą. Vidiniais dvasiniais išgyvenimais ir su jais susijusiais fiziniais skausmais pasireiškiančios neturtinės žalos atlyginimu negalima atkurti padėties, buvusios iki pažeidimo, jo paskirtis – kuo labiau sušvelninti negatyvius apeliantės patirtos dvasinės skriaudos padarinius, sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko negalima sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais ar materialiomis vertybėmis.

48Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas apskųstos pirmos instancijos teismo sprendimo neteisėtumas dėl netinkamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų įvertinimo, nepripažintini pagrindu konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje apeliantei priteistinos piniginės kompensacijos už dėl neteisėtu atleidimu iš darbo patirtą neturtinę žalą dydis buvo nustatytas netinkamai aiškinant ir taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalį ar nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neturtinės žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų taikymo klausimu suformuotos teismų praktikos.

49Atmetus apeliacinius skundus , iš šalių priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei 6,90 Lt (CPK 88 str.1 d.3 p.,92 str.) .

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

51Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistu.

52Patikslinti sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką. Priteisti ieškovei J. D. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio autobusų parkas“ 46 017,51 Lt (keturiasdešimt šešis tūkstančius septyniolika litų 51 ct.) (suma ,neatskaičius mokesčių).

53Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio autobusų parkas“ ir ieškovės J. D. po 3,45 Lt (po tris litus 45 ct.) iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei .

1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė J. D. ieškiniu bei patikslintais ieškiniais (1 t., 1–4,... 3. Ieškovė nurodė, kad nuo 1996-02-01 pradėjo dirbti UAB „Joniškio... 4. J. D. buvo atleista be jokių svarbių ar nesvarbių priežasčių, t. y.... 5. Atleidus ieškovę iš darbo ji patyrė didžiulį stresą, sutriko miegas, iki... 6. Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimu ( 1 t.,... 7. Teismas nurodė, kad ieškovė 1996-02-01 buvo priimta UAB „Joniškio... 8. 2009-10-01 ieškovei buvo įteiktas pranešimas, kad dėl sunkios UAB... 9. Teismas nurodė, kad atsakovas 2010-03-03 pateikė pasiūlymą ieškovei dėl... 10. Teismas nurodė, kad atsakovas, pripažinęs ieškovės atleidimą iš darbo... 11. Teismas nurodė, kad ieškovė nuo 2009-07-28 žinojo, jog pradėjus dirbti... 12. Teismas konstatavo, kad neteisėtai atleidžiant darbuotoją iš darbo... 13. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgė ir į... 14. I. J. D. apeliaciniu skundu (2 t., 9–16 b. l.) prašo pakeisti Joniškio... 15. 1. Teismas sprendime konstatavo, kad vyriausiosios buhalterės darbo... 16. 2. Neteisėtai sumažinus ieškovės darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2009 m.... 17. 3. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas, visiškai... 18. Atsakovas UAB „Joniškio autobusų parkas“ apeliaciniu skundu (2 t., 1–6... 19. 1. 2010-03-31 pripažinęs pagrindinį ieškinio reikalavimą, t. y. kad... 20. 2. Kadangi ieškovė iki pat teismo sprendimo priėmimo palaikė savo... 21. 3. Ieškovės reikalavimas - priteisti neteisėtai sumažinto darbo... 22. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., 29–33 b. l.) ieškovė J.... 23. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (2 t., 22–26 b. l.) atsakovas... 24. 1. Priimant ieškovę į darbą, jos atlyginimo dydis buvo sulygtas ne... 25. 2. Vertinant darbuotojui padarytą neturtinę žalą, privalo būti... 26. 3. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad teismas nepaminėjo sprendime... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Dėl atsakovo apeliacinio skundo... 29. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. D. nuo 1996 02 01 d. dirbo pas atsakovą... 30. Už neigiamų padarinių dėl neteisėto atleidimo iš darbo darbuotojui... 31. Kolegija remiantis aukščiau išdėstytais motyvais atmeta atsakovo... 32. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja, apeliacinėje... 33. Dėl ieškovės apeliacinio skundo... 34. Dėl reikalavimo priteisti neteisėtai sumažintą darbo užmokestį bei... 35. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė į darbą buvo priimta dirbti... 36. Dėl neturtinės žalos dydžio... 37. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti... 39. Kai reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pareikštas darbuotojo,... 40. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neteisėto... 41. Nagrinėjamoje byloje reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovė iš... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama,... 43. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų... 44. Tas faktas, kad teismas tam tikrų kriterijų, apeliantės įvardytų kaip... 45. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo suformuluotas... 46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnėse darbuotojų... 47. Atsižvelgiant į tai, taip pat į kompensacinę, bet ne baudinę neturtinės... 48. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai, kuriais... 49. Atmetus apeliacinius skundus , iš šalių priteistinos procesinių dokumentų... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 51. Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti... 52. Patikslinti sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už... 53. Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio autobusų...