Byla 2-979-157/2017
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, kuria nepatvirtintas pareiškėjos finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,CCM Baltic“ bankroto byloje Nr. B2-628-327/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės - Balynienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kačinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakilimo takas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, kuria nepatvirtintas pareiškėjos finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,CCM Baltic“ bankroto byloje Nr. B2-628-327/2017.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „CCM Baltic“ (toliau – UAB ,,CCM Baltic“) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Kitoks sprendimas“ (toliau – UAB ,,Kitoks sprendimas“), ši teismo nutartis įsitiesėjo 2016 m. spalio 28 d. Teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai (254 kreditoriai su 3 336 483,67 Eur reikalavimais), kurie tikslinti teismo 2017 m. sausio 17 d., sausio 23 d., vasario 1 d., vasario 28 d., kovo 20 d. nutartimis. Šio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. Atsakovės bankroto administratorius 2017 m. vasario 13 d. patiekė teismui pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakilimo takas“ (toliau – pareiškėja, UAB ,,Pakilimo takas“) 2017 m. sausio 16 d. prašymą patvirtini jos 73 750 Eur kreditorinį reikalavimą. Pareiškėja nurodė, kad su atsakove 2010 m. lapkričio 24 d. sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią ši įsipareigojo atlikti viešbučio, esančio adresu Didžiasalio k., Ignalinos raj., statybos darbus, tačiau darbus atliko nekokybiškai ir ne laiku, vėliau vienašališkai šią sutartį nutraukė. Taip pat nurodė, kad UAB ,,Statybinių konstrukcijų laboratorija“ 2012 m. liepos 5 d. atliko statinio konstrukcijų ekspertizę ir nustatė jų defektus, dėl kurių ištaisymo buvo kreiptasi į atsakovę. Atsakovė ne tik kad nepašalino darbų trūkumų, bet ir 2012 m. liepos 23 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pačiai pareiškėjai, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartimi šis pareiškimas buvo atmestas, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šalys sudarė taikos sutartį, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi buvo patvirtinta. Šioje sutartyje, be kita ko, atsakovė įsipareigojo savo lėšomis ir jėgomis atlikti statybos rangos darbus (Haus blokelių laikančių sienų mūras; rygelių sumontavimas; gelžbetoninių sąramų montavimas; gelžbetoninių laiptų betonavimas) (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-5406-115/2012. Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-453/2013). Pažymėjo, kad atsakovė 2013 m. gegužės 8 d. perdavimo aktu perdavė jai darbus, nurodytus minėtoje taikos sutartyje, tačiau 2017 m. sausio mėn. Haus blokelių mūro konstrukcijos nuvirto. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad atsakovė yra atsakinga už minėtą blokelių mūro griūtį ir remdamasi Construction Service, UAB pateiktu komerciniu pasiūlymu atstatyti šį mūrą, prašo patvirtinti 73 750 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą.
  3. Atsakovės bankroto administratorius atsiliepime prašė pareiškėjos finansinio reikalavimo netvirtinti, nurodė, kad ši neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo – nėra aišku, dėl kieno kaltės sugriuvo ši pastato dalis, kokia žala dėl to buvo patirta, kodėl atsakovė nesiėmė priemonių pastatui konservuoti.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjos UAB ,,Pakilimo takas“ prašymą patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą atmetė.
  2. Teismas visų pirma pažymėjo tai, kad pagal CK 6.696 straipsnio 1 dalį už žalą, patirtą sugriuvus statiniui, atsako ne tik rangovas, bet ir projektuotojas bei statybos techninis prižiūrėtojas, o jų kaltės klausimas spręstinas kompleksiškai, įvertinus visus įrodymus. Teismas konstatavo ir tai, kad pareiškėja nepateikė jokių jos reikalavimą patvirtinančių įrodymų (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, konservavimo darbų aktų; pastato griūtį bei remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų; duomenų, kaip atrodė minimi frontonai iki griūties ir kt.). Be to, nurodė, kad tris metus neprižiūrėtas / neužkonservuotas objektas galėjo sugriūti ir dėl kitų aplinkybių, pvz.: klimato kaitos.
  3. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas atmetė pareiškėjos prašymą patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą kaip nepagrįstą (ĮBĮ 26 straipsnis).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Pareiškėja UAB ,,Pakilimo takas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti jos 73 750 Eur kreditorinį reikalavimą UAB ,,CCM Baltic“ bankroto byloje.
  2. Pareiškėja nurodo, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, nepagrįstai vertino tik atsakovės argumentus ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
  3. Pareiškėja tvirtina, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, nes nagrinėjamu atveju, tai yra, galiojant garantijai, būtent rangovas turi įrodyti, jog defektai atsirado dėl jo dalių normalaus nusidėvėjimo, netinkamo naudojimo ar kitų priežasčių. Mano, kad atsižvelgiant į įrodinėjimo specifiką sprendžiant dėl garantiniu laiku kilusių defektų, užsakovas neprivalo įrodinėti rangovo atsakomybės, jam užtenka tik įrodyti defektų faktą. Kadangi rangovas – atsakovė, nepateikė įrodymų, šalinančių jos atsakomybę ir paneigiančių nuostolius, šis reikalavimas turi būti patenkintas.
  1. Atsakovės UAB ,,CCM Baltic“ bankroto administratorius UAB ,,Kitoks sprendimas“ prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neįrodė nei statinio sugriuvimo fakto, nei atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių statinio avarijos faktą – avarijos tyrimo akto. Apeliantė nepateikė įrodymų, ne tik patvirtinančių griūties faktą, bet ir kada tai įvyko, kokius padarinius sukėlė; kada mūro siena buvo pastatyta.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).

13Dėl faktinių bylos aplinkybių, ginčui aktualių įstatymų nuostatų bei teismų išaiškinimų

  1. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi šios bylos faktines aplinkybes ir aktualias įstatymo normas bei kasacinės ir apeliacinės instancijos teismų suformuluotus nurodymus dėl jų aiškinimo, taikymo.
  2. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja kreditorė UAB ,,Pakilimo takas“ ir atsakovė UAB ,,CCM Baltic“ 2010 m. lapkričio 24 d. sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo medžiagomis ir rizika šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka pareiškėjai pastatyti viešbutį, adresu Didžiasalio k., Ignalinos r., o atsakovė – sumokėti už atliktus darbus (2.1. p., 7.1.1. p.).
  3. Atsakovė 2012 m. liepos 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl pareiškėjos UAB ,,Pakilimo takas“ bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad ji yra skolingas pagal minėtą Statybos rangos sutartį 705 747,41 Lt. Atsakovė UAB ,,Pakilimo takas“ toje byloje, be kita ko, nurodė, kad už atliktus darbus yra atsiskaičiusi, o visos sutartos pinigų sumos nesumokėjo, nes dalis darbų atlikta nekokybiškai. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB ,,Pakilimo takas“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-5406-115/2012). Pareiškėja UAB ,,CCM Baltic“ su šiuo teismo sprendimu nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šalys sudarė taikos sutartį, kuria, be kita ko, sutarė, kad UAB ,,Pakilimo takas“ (užsakovas) perduos projektinę dokumentaciją, susijusią su UAB ,,CCM Baltic“ atliktais darbais pagal minėtą Rangos sutartį; kad UAB ,,CCM Baltic“ (rangovas) savo lėšomis ir jėgomis nė vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Taikos sutartis, įsitesėjimo, nebaigtame statyti viešbutyje atliks statybos darbus, įvardintus šios Sutarties Priede Nr. 1 (Haus blokelių laikančių sienų mūras (~93,63 m3), rygelių sumontavimas (~ 6 vnt.), gelžbetoninių sąramų sumontavimas (~ 20 m3), gelžbetoninių kyriaumėtų perdangų plokščių sumontavimas (~ 94 vnt.), gelžbetoninių laiptinių betonavimas (~ 20 m3), ir šiuos darbus atliks pagal UAB ,,Statybinių konstrukcijų laboratorija“ parengto statinio ekspertizės akto išvadas ir rekomendacijas, UAB ,,Delfa“ parengtą techninio projekto korektūrą). Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi buvo patvirtinta ši Taikos sutartis, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą panaikinta, civilinė byla nutraukta (civilinė byla Nr. 2-453/2013).
  4. Bylos šalys bei techninę priežiūrą vykdžiusios UAB ,,Engineering group“ atstovas 2013 m. gegužės 8 d. pasirašė faktinių darbų atlikimo aktą, kuriuo buvo priimti minėtos Taikos sutarties priede išvardinti darbai (b. l. 7).
  5. Nagrinėjamoje byloje kreditorė pareiškėja UAB ,,Pakilimo takas“ 2017 m. vasario 28 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė UAB ,,CCM Baltic“ netinkamai atliko darbus ir laikančių sienų mūras iš Haus blokelių nuvirto ant pastato. Taip pat pateikė UAB ,,Constructions Services“ 2017 m. vasario 9 d. pasiūlymą, kuriame nurodyta, jog mūro darbų bei privalomų Haus blokelių sienų konstrukcijų konservavimo darbų kaina yra 73 750 Eur (b. l. 55).
  6. Teisėjų kolegija prieš pradėdama nagrinėti skundo bei skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, o aiškindamas bei taikydamas įstatymą, privalo tai daryti remdamasis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų, nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
  7. Vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
  8. Kasacinės bei apeliacinės instancijos teismai nagrinėjamos kategorijos bylose taip pat ne kartą yra nurodę, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal paties kreditoriaus bei įmonės pateiktus dokumentus, ir arba tokius reikalavimus teikia teismui tvirtinti, arba juos ginčija; kad nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos jo pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo, nes teismas nėra įpareigotas tvirtinti visų be išimties jo pripažintų reikalavimų; kad tik tokiu būdu sudaromos realios galimybės šioje bankroto proceso stadijoje taikyti rungimosi principą; kad teismas, įvykdęs viešojo intereso suponuojamą pareigą šiose bylose būti aktyviu, tokį reikalavimą tvirtina tik tuomet, kai iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog šis pagrįstas įrodymais (pvz., sudaryti sandoriai, dokumentai, liudijantys ūkines finansines operacijas, jų apskaitą, etc.), kurių nepaneigia kiti įrodymai, ar jų visuma leidžia konstatuoti įrodymų pakankamumą; kad tuo atveju, kai įvertinami ne visi įrodymai, konstatuojamas principinių pirmiau paminėtų taisyklių pažeidimas, galintis turėti įtakos priimant sprendimą; kad ši procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl apeliacine tvarka peržiūrint tokią teismo nutartį turi būti patikrinama, ar buvo atskleista bylos esmė, nes teismui netyrus įrodymų, neįsitikinus reikalavimo pagrįstumu, galėjo būti neišsamiai ištirta byla (CPK 176, 185 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 2-1949-241/2015 etc.).

    14

  9. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina ir tai, kad pagal šioje byloje taikytinas specialiąsias CK normas statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per joje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.); rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių; rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų tik tuo atveju, jei jie padaryti su užsakovo sutikimu ir, jeigu rangovas įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nelėmė neigiamų padarinių (CK 6.695 str. 1, 3 d.); rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai (CK 6.697 str. 1, 3 d.), nes įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
  10. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės: užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, pirmiau paminėtas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009 ir kt.).

15Dėl naujų įrodymų prijungimo

  1. Kaip minėta, apeliantė prašo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – duomenų laikmeną (CD) su nuotraukomis, UAB ,,Vilniaus betono gaminiai“ atsakymą, EC atitikties deklaracijas. Nors apeliantė nenurodo, kokias konkrečiai faktines aplinkybes turėtų patvirtinti pateikti minėti įrodymai, tačiau tiek iš jos procesinių dokumentų pateiktų pirmosios instancijos, apeliaciniam teismui, tiek iš duomenų laikmenoje (CD) esančių aplankų pavadinimų darytina išvada, kad siekiama įrodyti pastato dalies griūties faktą.
  2. Kaip žinoma, pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą (CPK 177 str. 1 d.). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 4 d.), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).
  3. Sprendžiant klausimą dėl apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šioje normoje įtvirtinta įrodymų sąsajumo taisyklė, reiškianti, kad kiekvienoje byloje įrodinėjimas turi būti nukreiptas į faktų, kuriuos byloje būtina nustatyti, išaiškinimą. Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 ir kt.).
  4. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nors įstatymas nedraudžia savo poziciją įrodinėti nuotraukomis, tačiau teismui pateiktoje CD laikmenoje esančios nuotraukos neatitinka įrodymams keliamo reikalavimo – jų sąsajumo su byla. Iš tiesų minėtoje laikmenoje esančiuose dviejuose dokumentų aplankuose užfiksuoti nebaigto statyti pastato fragmentai, t. y. viename iš jo 4 nuotraukose užfiksuota pastato mūro blokelių siena, o kitame – nugriuvusių pastato konstrukcijų fragmentai. Tačiau iš pateiktų nuotraukų iš viso neįmanoma identifikuoti objekto, kuris jose yra užfiksuotas. Be to, nėra aišku, kokias byloje aktualias aplinkybes turėtų patvirtinti / paneigti pateikiamos kelios UAB ,,Vilniaus betono gaminiai“ EC atitikties deklaracijos, kuriose nurodoma, jog HAUS P6-20 atitinka joms keliamus standartų reikalavimus. Apeliantė taip pat nenurodė, kodėl minėtos nuotraukos, kiti paminėti įrodymai negalėjo ir nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl tokių priežasčių teisėjų kolegija atsisako šiuos įrodymus priimti, nes šie neatitinka pirmiau šioje nutartyje atskleisto įrodymų sąsajumo reikalavimų (CPK 180 straipsnis).

16Dėl atskirojo skundo argumentų

  1. Kaip minėta, šioje byloje kilo ginčas dėl kreditorės UAB ,,Pakilimo takas“ 73 750 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės UAB ,,CCM Baltic“ bankroto byloje. Kreditorė šį savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė prisiėmė generalinio rangovo pareigas, t. y. detaliajame plane, statinio projektavimo sąlygose, Sutartyje, techniniame projekte, darbo projekte bei kituose objekto statybos dokumentuose nustatytomis sąlygomis ir terminais savo jėgomis ir priemonėmis jam Užsakovo perduotojo statybvietėje pastatyti objektą, atlikti techniniame projekte nurodytų patalpų apdailą, pateikti objektą pripažinimo tinkamu naudoti komisijai ir pilnai organizuoti jo pripažinimą tinkamu naudoti. Kreditorė tvirtina, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus – netinkamai atliko darbus ir dėl to, kaip ji teigia, 2017 m. sausio mėn. Haus blokelių mūro konstrukcija nugriuvo, o ji dėl to patyrė 73 750 Eur nuostolių. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės reikalavimą, konstatavo, kad nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys tiek patį statinio dalies nugriuvimo faktą, tiek žalos dydį (sunaudotų statybos medžiagų – blokelių, kiekį, kiek medžiagų reikia, jos teigimu, nugriuvusiai pastato daliai atstatyti).
  2. Apeliantė, nesutikimą su minėtomis teismo išvadomis iš esmės grindžia civilinio proceso normų, susijusių su įrodinėjimo naštos paskirstymu ir įrodymų vertinimu, pažeidimu. Teisėjų kolegija dėl žemiau nurodytų priežasčių paminėtus apeliantės skundo argumentus laiko nepagrįstais (CPK 185 straipsnis).
  3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės bankroto administratoriaus prašymą dėl ginčo kreditorinio reikalavimo, 2017 m. vasario 13 d. nutartimi pasiūlė kreditorei pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos kreditorinį reikalavimą (b. l. 13); kad teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimi teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, taip pat pažymėjo, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, jog blokelių mūro konstrukcija nuvirto būtent 2017 m. sausio mėn.; kad 2017 m. kovo 23 d. vykusiame teismo posėdyje teismas patenkino pačios kreditorės prašymą ir suteikė jai galimybę po teismo posėdžio pateikti papildomus įrodymus (b. l. 110). Antra, kaip minėta anksčiau, apeliantė savo skunde teisingai nurodo, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą rangovas, o taip pat projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Trečia, kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų (http://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_pakilimo_takas/), o taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), – apeliantė deklaruoja turinti daugiau kaip aštuonerių metų patirtį viešbučių versle, be to, ji turi bylinėjimosi teisme patirties (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. L2-8198-734/2016, L2-5439-631/2012, e2-18538-534/2016), todėl tokiam juridiniam asmeniui ir patyrusiam verslininkui keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; kt.). Taip pat jam turėjo ir galėjo būti žinomi bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, kurių laikytis ir vykdyti, kaip jau buvo minėta, ne kartą primygtinai buvo pareikalavęs ir pirmosios instancijos teismas.
  4. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti CPK reikalavimus atitinkantys įrodymai, t. y, neįvykdyta procesinė pareigą įrodyti minimo pastato dalies nugriuvimo faktą, patirtų nuostolių, sudarančių finansinį reikalavimą, dydį, nors tiek kasacinis, tiek ir apeliacinis teismas savo procesiniuose sprendimuose yra ne kartą nurodę, jog bankroto byloje vyraujantis viešasis interesas, neatleidžia šalies nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis, CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).
  5. Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl apeliantės UAB ,,Pakilimo takas“ atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ĮBĮ 23 straipsnis, CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

17Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai