Byla 2S-266-275/2012
Dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Gilius ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gilius ir Ko“ ieškinį atsakovams AB „Iglus“ ir UAB „Dojus agro“ dėl skolos už atliktus statybos darbus priteisimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Gilius ir Ko“ ieškinio pareiškimu kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovų AB „Iglus“ ir UAB „Dojus agro“, prašydamas priteisti už atliktus statybos darbus 44 726,99 Lt skolos, 438,32 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį turtą ir pinigines lėšas. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovai jau ilgą laiką vengia atsiskaityti. Todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

4Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje tenkino ieškovo UAB „Gilius ir Ko“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies ir areštavo atsakovui UAB „Dojus agro“ priklausantį nekilnojamąjį turtą bei turtines teises 22 582,65 Lt sumai, o jų nesant ar nepakankant pinigines lėšas. Taip pat teismas šia nutartimi areštavo atsakovui AB „Iglus“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises 22 582,65 Lt sumai, o jų nesant ar nepakankant - pinigines lėšas.

5Dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, dalyje dėl arešto UAB „Dojus agro“ atžvilgiu, atsakovas UAB „Dojus agro“ Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „Dojus agro“ atskirąjį skundą patenkinti - panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį dalyje, kurioje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos UAB „Dojus agro“ atžvilgiu.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Dojus agro“ atžvilgiu atmetė. Teismas konstatavo, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma nėra maža. Teismų praktikoje preziumuojama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas. Tačiau prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką nėra absoliuti, ją taikydamas teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus skolininko finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė reikalavimo suma, lyginant ją su šios bendrovės nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios bendrovės įsipareigojimais (Lietuvos Apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-916/2008). Atsakovas pateikė teismui 2010 m. įmonės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2011 m. birželio 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurių matyti ( - ), t.y. ženkliai viršija ieškinio sumą. Šie duomenys liudija, kad ieškinio suma atsakovui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, o tai teismo manymu paneigia objektyvios grėsmės (būtent dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Teismas atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, jog vien tik didelė pareikšto ieškinio suma pati savaime nėra vienintelis ir neginčytinas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-82/2008). Atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Dojus agro“ atžvilgiu, teismas taip pat atsižvelgė ir į atsakovo įstatinio kapitalo dydį, kuris sudaro – ( - ) Lt bei į aplinkybę, kad nėra duomenų apie tai, jog šis atsakovas turėtų daugiau kreditorių, jo atžvilgiu būtų pradėti teisminiai procesai. Įvertinęs atsakovo teismui pateiktus duomenis apie jo turtinę ir finansinę padėtį, įmonės ekonominius rodiklius, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai varžytų atsakovo ūkinę-komercinę veiklą, dėl ko atsakovas patirtų ženklių nuostolių. Teismo manymu, stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsikaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Todėl, nesant objektyvių duomenų apie tai, jog atsakovas imasi veiksmų, kuriais siekiama vengti teismo sprendimo įvykdymo, ar duomenų, kad atsakovas yra nemokus, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios neabejotinai trikdytų atsakovo normalią ūkinę – komercinę veiklą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Ieškovas UAB „Gilius ir Ko“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti galioti. Nurodo, kad ieškovo UAB „Gilius ir Ko“ pateikto ieškinio suma 44 726,99 Lt laikytina didele ir tai gali objektyviai padidinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principą, kiekvieni šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178, 12 str.). Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų gerą apelianto turtinę padėtį ir leistų daryti išvadą, kad nėra grėsmės, jog netaikius turto arešto, teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Paprastai tokie įrodymai yra pelno (nuostolių) ataskaita, finansinius įmonės rodiklius rodantys duomenys, įmonės balansas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-26/2011; 2010 m. gruodžio 1 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1663/2010). Šiuo atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiamos nutarties išvadomis, apeliacinės instancijos teismui turėjo teisę pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo atskirojo skundo teiginius, tačiau to nepadarė (CPK 314 str.). Apelianto UAB „Dojus agro“ pateiktas 2011 m. birželio 30 d. balansas patvirtina, kad UAB „Dojus agro“ ilgalaikis turtas – ( - ). Jokių kitų finansinių įmonės rodiklius rodančių duomenų, išskyrus balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovą nepateikė, dėl ko vertinant vien šiuos duomenis negalima daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėti yra gera. Taigi pirmosios instancijos teismas panaikino nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nors grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui atsakovo pateiktais įrodymais panaikinta nebuvo. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentai, kad nėra duomenų apie tai, kad šis atsakovas turėtų daugiau kreditorių, jo atžvilgiu būtų pradėti teisminiai procesai. Su tokiais argumentais sutikti negalima, kadangi, kaip jau minėta, iš 2011 m. birželio 30 d. balanso akivaizdu, kad po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – ( - ). Dėl ko darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuomonė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasikeitė nesant jokių objektyvių priežasčių tokiam pasikeitimui, nepanaikinus grėsmės galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl teisėta ir pagrįsta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugo priemonių buvo panaikinta visiškai nepagrįstai ir skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos teismų formuojamai praktikai ginčo klausimu, dėl ko ji turi būti panaikinta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones. Pažymėtina, kad taikydamas Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugo priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, kuri buvo panaikinta, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo teisių daugiau negu reikia pareikštiems reikalavimams užtikrinti nevaržė ir atsakovas priešingų įrodymų nepateikė.

11Atsakovas UAB „Dojus agro“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas UAB „Dojus agro“ su 2011 m. rugsėjo 7 d. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė rašytinius įrodymus (2010 m. finansinių ataskaitų ir 2011 m. birželio 30 d. balanso ir pelno(nuostolių) ataskaitos nuorašus), pagrindžiančius šio atsakovo turtinę padėtį. Iš atsakovo pateiktų dokumentų akivaizdu, kad pareikšto ieškinio suma, vertinant UAB „Dojus agro“ turtinę padėtį, nėra didelė, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra jokio pagrindo. Susipažinęs su pateiktais dokumentais taip nusprendė ir pirmosios instancijos teismas, todėl 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi panaikino 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Dojus agro“, o 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovo UAB „Gilius ir Ko“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Dojus agro“ atžvilgiu motyvuotai atmetė. Ieškovas UAB „Gilius ir Ko“ atskirajame skunde, taip pat kaip ir ieškinyje, jokių objektyvių duomenų, įrodančių, kad atsakovas UAB „Dojus agro“ gali tapti nemokus ar imtis veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nepateikė.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Dojus agro“ atžvilgiu dalį ir atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, Civilinio proceso kodekso nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

16Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

17Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t.y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.

18Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Gilius ir Ko“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies ir areštavo atsakovui UAB „Dojus agro“ priklausantį nekilnojamąjį turtą bei turtines teises 22 582,65 Lt sumai, o jų nesant ar nepakankant pinigines lėšas. Taip pat teismas šia nutartimi areštavo atsakovui AB „Iglus“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises 22 582,65 Lt sumai, o jų nesant ar nepakankant - pinigines lėšas. Dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, dalyje dėl arešto UAB „Dojus agro“ atžvilgiu, atsakovas UAB „Dojus agro“ Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „Dojus agro“ atskirąjį skundą patenkinti - panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį dalyje, kurioje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos UAB „Dojus agro“ atžvilgiu bei nutarė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti iš naujo. Skundžiama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovo UAB „Gilius ir Ko“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Dojus agro“ atžvilgiu atmetė.

19Ieškovas UAB „Gilius ir Ko“ atskirajame skunde įrodinėja, kad ieškinio suma atsakovui UAB „Dojus agro“ yra didelė, todėl, siekiant užtikrinti galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą, byloje būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nepateikia savo teiginius pagrindžiančių duomenų. Atsakovas UAB „Dojus agro“ atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarties bei atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą teigia, kad jo finansinė padėtis gera, reikalavimo suma atsakovui nėra didelė, todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas.

20Iš teismui pateiktų atsakovo UAB „Dojus agro“ finansinės atskaitomybės dokumentų (b.l. 74-79) galima nustatyti, kad UAB „Dojus agro“ turimo turto vertė 2010-12-31 dieną sudarė ( - ).

21Vien šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skolininko turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, todėl ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas. Bylos šalių lygiateisiškumo požiūriu (CPK 17 str.), laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nepagrįstai suvaržytų UAB „Dojus agro“ veiklą ir galimai pakenktų paties ieškovo interesams. Apeliantas UAB „Gilius ir Ko“ nepateikė įrodymų, kad nuo 1992 m. stabiliai veikiantis UAB „Dojus agro“ (b.l. 80) šiuo metu turėtų didesnių finansinių sunkumų, dėl ko ieškovo pareikštas ieškinys paskatintų atsakovą bandyti paslėpti, parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims savo turtą ir tokiu būdu padidinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

22Esant tokiai situacijai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai panaikino 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarties dalį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės UAB „Dojus agro“ turto atžvilgiu. Aukščiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas paneigė jam pareikšto ieškinio didelės sumos prezumpciją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Dojus agro“ atžvilgiu. Keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties ar ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

23Ši nutartis neužkerta galimybės ieškovui, esant įstatyme nustatytam pagrindui, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės, pakartotinai reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 146 str.).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

Nutarė

25Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje... 2. I.Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Gilius ir Ko“ ieškinio pareiškimu kreipėsi į teismą... 4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi... 5. Dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutarties,... 6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovo... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Ieškovas UAB „Gilius ir Ko“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 11. Atsakovas UAB „Dojus agro“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino... 15. Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui... 16. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas... 17. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 18. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 26... 19. Ieškovas UAB „Gilius ir Ko“ atskirajame skunde įrodinėja, kad ieškinio... 20. Iš teismui pateiktų atsakovo UAB „Dojus agro“ finansinės atskaitomybės... 21. Vien šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad skolininko turimo... 22. Esant tokiai situacijai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 23. Ši nutartis neužkerta galimybės ieškovui, esant įstatyme nustatytam... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321,... 25. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti...