Byla 1-31-1022/2018

1Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Auksė Balkaitienė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, Jūratei Damskytei, dalyvaujant prokurorams Mariui Fokui, Sigitui Bružui, kaltinamiesiems A. P., M. V., nukentėjusiesiems R. M., D. B.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3A. P., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs ( - ), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje ( - ), teistas keturis kartus:

41. 2013 m. birželio 21 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesiams viešųjų darbų su įpareigojimais, 2013 m. spalio 15 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

52. 2014 m. balandžio 1 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme su įpareigojimais, kuri 2014 m. liepos 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 90 parų areštą, 2014 m. lapkričio 4 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs arešto bausmę;

63. 2015 m. rugsėjo 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo; pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo; pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtosios bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais; 2016 m. gegužės 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

74. 2016 m. kovo 7 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtosios bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmės – laisvės atėmimas 10 mėnesių; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. rugsėjo 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių; 2016 m. gegužės 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. priimtas nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. P. paskirtos 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams su įpareigojimais: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti ar tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 86,47 Eur nusikaltimu padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai; 2016 m. gegužės 24 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą; teistumai neišnykę,

8kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje;

9M. V., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs ( - ), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas du kartus:

101. 2015 m. rugsėjo 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 7 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams su įpareigojimais, 2016 m. gruodžio 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

112. 2016 m. gruodžio 23 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – 8 MGL (301,28 Eur) bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, teistumai neišnykę,

12kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

13Teismas

Nustatė

14A. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pažeidė viešąją tvarką, t. y.:

152017 m. birželio 30 d., apie 20 val. 40 min., viešoje vietoje, ( - ), gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su M. V., konflikto su nukentėjusiaisiais R. M. ir D. B. metu, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. M., o M. V. – nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu, dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. A. P. tyčia vieną kartą kakta smogė nukentėjusiajam R. M. į veido sritį, kuris nuo suduoto smūgio nugriuvo ant žemės, taip padarymas R. M. nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko M. V. tyčia du kartus kakta smogus D. B. į veido sritį, taip pastarajam padarius muštines žaizdas kaktoje ir apatinėje lūpoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu A. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam R. M. ir pažeidė viešąją tvarką.

16M. V. pažeidė viešąją tvarką, t. y.:

172017 m. birželio 30 d., apie 20 val. 40 min., viešoje vietoje, ( - ), gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su A. P., konflikto su nukentėjusiaisiais R. M. ir D. B. metu, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo D. B., o A. P. – nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu, dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. A. P. tyčia vieną kartą kakta smogus R. M. į veido sritį, kuris nuo suduoto smūgio nugriuvo ant žemės ir taip pastarajam padarius nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, M. V. tyčia du kartus kakta smogė nukentėjusiajam D. B. į veido sritį, taip padarymas D. B. muštines žaizdas kaktoje ir apatinėje lūpoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu M. V. pažeidė viešąją tvarką.

18I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

19Kaltinamasis A. P. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad 2017 m. birželio mėnesį, galėjo būti 30 d., apie 20 val. jis su broliu M. V., pastarojo vairuojamu motoroleriu, nuvažiavo pas draugą R. Š., kur išgėrė 3 litrus 6 procentų stiprumo alaus. Iš draugo nuvažiavo iki kaimo autobusų stotelės, kur prie jų priėjo vaikinas vardu L. pavardės nežino, ir paprašė cigaretės. Duotą cigaretę L. prie jų surūkė, visi trys pasikalbėjo ir L. kažkur nuėjo, o jis su broliu, pastebėjęs nuleistą motorolerio padangą, motorolerį nusivarė pas pažįstamą T. T. padangos prisipūsti, tačiau šis neturėjo pompos. Išėję iš T. T. į lauką, sėdėdami ant motorolerio jį varėsi gatve, kai netoli kaimo autobusų stotelės sutiko D. B. ir R. M.. A. P. nurodė iš brolio pasakojimo žinojęs apie seniai tarp judviejų įvykusį konfliktą, kuomet brolis M. buvo sumušęs D. B.. O tądien D., atsistojęs greta motorolerio, anot jo, pirmas pradėjo žodžiais priekabiauti prie jo brolio, tačiau nepamena, ką šis sakė. O netrukus jis su R. M. paėmę už rūbų nutempė M. nuo motorolerio, tuomet pasiguldę prispaudė prie žemės ir mušė jį, tačiau negali pasakyti, nei kaip, nei į kurias kūno vietas, nei kiek smūgių broliui abu sudavė. Nulipęs nuo motorolerio jis tuodu rankomis suėmęs už kupros tiesiog atitraukė nuo brolio, o šie, jo teigimu, abu puolė jį, lyg tai sudavė keletą nežymių smūgių jam. Todėl jis abiem trenkė, kad apsiramintų, t. y. kakta smogė po vieną kartą jiems į galvą, tačiau nepamena, kuriam iš jų pirmam. Teigia, kumščiu nė vieno smūgio nesudavęs. Nuo minėtų dviejų smūgių kakta abu nukentėjusieji nukrito ant žemės, o jis su broliu atsitraukė. Pasak jo, brolis M. nė vienam iš jų netrenkė. Tuomet abu nuėjo pas pažįstamą A. R., kurio paprašė parvežti juos namo. Motorolerį paliko prie stotelės, nes jo užvedimo raktelius T. tėvas iš jų paėmė, kad nenuvažiuotų iš įvykio vietos. Be to, M. V. apie motorolerio vagystę pranešė bendrajam pagalbos centrui. Pats A. P. paaiškino iki šio įvykio R. M. pažinojęs tik iš matymo, o D. B. nepažinojęs visiškai. Jo manymu, viso konflikto metu stotelėje iš pradžių kitų žmonių nebuvo, jų pradėjo rinktis jau po jo suduotų smūgių abiem nukentėjusiesiems. Jo teigimu, paties nedidelis girtumas jo veiksmams jokios įtakos neturėjo, blaivus būtų pasielgęs taip pat, tačiau dėl savo veiksmų gailisi.

20Kaltinamasis M. V. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Nurodė, jog galėjo būti 2017 m. birželio 30 d. apie 20 val., kai savo vairuojamu motoroleriu su broliu A. P. atvažiavo į ( - ) kaimą pas draugą R. Š., pas kurį išgėrė gal 3 litrus 6 procentų stiprumo alaus. Iš draugo norėjo važiuoti namo. Stumdami motorolerį nusivarė iki ( - ) kaimo autobusų stotelės, ten rūkė kai pastebėjo tuščią motorolerio padangą. Pompos padangai pripūsti nuėjo paprašyti pas netoliese gyvenantį sesers klasioką T., tačiau šis jos neturėjo. Išsivarę motorolerį iš jo kiemo pamatė už dviejų metrų, prie keliuko stovinčius D. B., R. M. ir vaikiną, vardu L., pavardės nežino. Jo teigimu, minėti vaikinai kažką pasakė, jis užklausė, kas jiems yra, tada šie prie jų priėjo ir R. M. pradėjo aiškinti, ar jie žiną, kas yra jo brolis. Atsakęs, kad jam tai neįdomu, M. V. paaiškino pastūmęs R. M. ranka nuo motorolerio. Tada pats nulipo nuo motorolerio, nusiėmė šalmą ir atsisukęs pastebėjo R. M. jau gulintį ant žemės. Tuomet brolis A. P. jau irgi buvo nulipęs nuo motorolerio ir stovėjo. M. V. nurodė tuomet motorolerį varęsis kelio link, o ten jau viskas klostėsi labai greitai – D. B. ir R. M. puolė juos abu su broliu. Jo nuomone, D. B. trenkė jam į galvą, tačiau jis to tiksliai pasakyti negali, nes galvą buvo užsidengęs rankomis ir nematė bei nežino, kiek smūgių suduota ir į kurią tiksliai vietą pačiam buvo suduota. M. V. paaiškino negalįs prisiminti ir tos aplinkybės, nuo motorolerio nulipo pats, ar jį nuo jo kažkas nutraukė ir kokiu būdu jis priklaupė ant žemės – pats ir kieno nors priverstas. Pats teigia niekam nė vieno smūgio nesudavęs. Taip pat nurodė nematęs, jog brolis A. P. būtų sudavęs R. M. smūgius, tačiau mano, jog brolis galėjo suduoti, nes matė nukentėjusįjį gulintį ant žemės, o šalia stovėjo tik jo brolis A.. Viskas įvyko labai greitai, visų aplinkybių nepamena. Po konflikto priėjęs T. tėvas iš motorolerio ištraukė užvedimo raktelius, todėl jie išėjo pas pažįstamą prašytis parvežami namo. M. V. patvirtino skambinęs į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešęs apie motorolerio vagystę, nes, jo nuomone, Tito patėvis, nors ir neleido jiems neblaiviems jo vairuoti, motorolerį tokiu būdu pavogė. Patvirtino bendrojo pagalbos centro operatorei iš karto po įvykio neteisingai nurodęs, kad jį sumušė 8 asmenys, nes tąkart buvo girtas. Teigia, kad jo girtumas jo veiksmams muštynių metu įtakos neturėjo. Nurodė R. M. pažinojęs iš matymo, o D. B. – iš anksčiau tarp jų kilusio konflikto.

21Nukentėjusysis R. M. teisme parodė kaltinamuosius M. V. ir A. P. pažįstąs iš matymo, jokie santykiai jų nesieja. Nurodė minėtą įvykio dieną – 2017 m. birželio 30 d. grįžęs namo po darbo savo garaže su broliu A. ir draugais D. B. bei K. B. gėręs alkoholinius gėrimus, buvo atėjęs ir L. N., kuris vėliau išėjo. Tiksliai nepamena, bet atrodo iš pastarojo girdėjo kaime girtus motoroleriu važinėjančius A. P. ir M. V.. Vakare jis išėjo kaimo stotelės link palydėti draugo D. B., kurio turėjo atvažiuoti pasiimti. Pamena, praeidamas pro T. T. namą pamatęs iš jo kiemo motorolerį sėdomis besistumiančius A. P. ir M. V.. Jo teigimu, įvyko tarpusavio apsižodžiavimas, tačiau kas pradėjo konfliktą ir dėl kokios priežasties, nurodė neprisimenąs. Teigia, A. P. ir M. V. pasakęs, jog gali iškviesti policiją, nes jie motoroleriu važiavo girti, dėl tos priežasties, jo nuomone, ir galėjo kilti konfliktas. Pamena, jog A. P. nulipo nuo motorolerio ir, priėjęs prie jo, kakta smogė jam kartą į galvą. Nuo patirto smūgio nurodė kai kurias įvykio aplinkybes tiek iki smūgio, tiek ir po jo prisimenąs miglotai. Atsimena sėdėjęs greitosios medicinos pagalbos automobilyje, jam iš nosies bėgo kraujas, buvo atvykęs policijos pareigūnų ekipažas. Paaiškino iki to įvykio A. P. ir D. M. pažinojęs tik iš matymo, jokių konfliktų anksčiau nėra buvę ir pagrindo juos apkalbėti jis neturi, pats neblaivus būna ramus. Civilinio ieškinio byloje A. P. nereiškia, atsižvelgdamas į kaltinamojo sunkią materialinę padėtį, M. V. pretenzijų taipogi neturi. Jo nuomone, kaltinamojo M. V. parodymai, esą jis – R. M. sudavė smūgius kaltinamajam yra neteisingi, nes pats M. V. parodė, jog nulipęs nuo motorolerio ir nusiėmęs šalmą matė nukentėjusįjį jau gulintį ant žemės po A. P. suduoto smūgio, todėl pats niekaip negalėjo smogti M. V., kadangi nuo patirto smūgio buvo praradęs sąmonę. Pats nepamena, jog būtų smurtavęs M. V. ar A. P. atžvilgiu, nors pastarajam galėjo suduoti smūgius, tačiau tiksliau nieko pasakyti negali, nes nepamena.

22Nukentėjusysis D. B. teisme parodė 2017 m. birželio 30 d. atvažiavęs pas draugą A. M., su kuriuo buvo sutarę po darbo susitikti ir išgerti alkoholio. Kartu dar buvo A. brolis R., K. B., buvo atėjęs ir L. N.. Keturiese išgėrė dvi pakuotes alaus. Vėlai vakare jį iš savo namų lydėjo R. M.. Pakeliui pamatė iš kiemo motoroleriu išriedančius A. P. ir M. V.. Šie pirmieji užklausė, kur jie einą ir išvadino juos necenzūriniais žodžiais. Dėl ko jie prisikabino jis teigią nežinąs. Jiedu su R. M. nenusileido ir atsakė tuo pačiu. Girdėjo R. M. minėjus, kad jiems girtiems vairuojantiems motorolerį iškvies policiją. Tada M. V., nulipęs nuo motorolerio ir, priėjęs prie jo, toliau koneveikė jį, dėl ko abu susistumdė ir M. V. pirmas galva smogė jam į kaktą. D. B. paaiškino nuo smūgio nenuvirtęs, o pats gindamasis dukart kumščiu smogęs M. V. į dešinį skruostą. Tuomet atsisukęs pastebėjo nuo motorolerio taip pat nulipusį A. P. suduodant vieną smūgį kumščiu R. M. į dešinį skruostą ir vieną kartą galva smūgiavus jam į galvą, todėl nuėjęs ginti draugo. Priėjęs susistumdė su A. P., kuris trenkė kumščiu jam dukart į dešinį skruostą. Jo teigimu, M. V. tuo tarpu buvo nuėjęs prie kelio ir nieko nedarė. Tuo metu pradėjo rinktis kaimo gyventojai ir juos skirti. Tada abu su R. M. nuėjo prie stotelės atsisėsti, o broliai P. ir V. konfliktavo su T. T. tėvu, nes šis paėmė jų motorolerio raktelius. Jo teigimu, nuo konflikto pradžios iki pabaigos jie buvo keturiese, kitų asmenų nebuvo iki pradėjo rinktis kaimo gyventojai. Dėl patirtų smūgių jam buvo praskelta lūpa ir kakta, tačiau pretenzijų kaltinamiesiems nurodė neturįs, jiems atleidęs, civilinio ieškinio nereiškiąs, nes ir pats gindamasis sudavė atgal. D. B. paaiškino brolius P. ir V. pažinojęs iš matymo, o su pastaruoju dar anksčiau buvo kilę keletas konfliktų, kai šis priekabiavo prie jo draugo bei pardavėjos, tačiau nurodė jokio pykčio kaltinamojo atžvilgiu neturįs ir jo neapkalbąs. Paaiškino, jog nors minėtą vakarą ir buvo vartojęs alkoholio, tačiau girtas nesijautė, tik apsvaigęs ir tai neturėjo įtakos jo elgesiui, o įvykio aplinkybes prisimenąs aiškiai ir nuosekliai.

23Liudytoja A. T. parodė tiek kaltinamuosius, tiek nukentėjusiuosius pažįstanti iš matymo, kaip to paties ir gretimo kaimų gyventojus. 2017 m. birželio 30 d. pavakary, pažiūrėjusi pro langą matė kaimo keliu motoroleriu važiuojančius, tiksliau kelio viduriu vinguriuojančius kaltinamuosius – M. V. vairuojantį, o A. P. sėdintį už jo. Pažiūrėjusi pro kitą namo langą pamatė tuodu sėdinčius kaimo autobusų stotelėje, esančioje tiesiai priešais jos namą, kitapus gatvės, ir geriančius alų. Tvarkydamasi kambarį išgirdo pro langą triukšmą ir pažiūrėjusi pamatė D. B. stovintį jau kruvinu veidu, greta jo – A. P., tačiau paties smūgio nematė, o tuo metu M. V., trenkiantį kumščiu R. M. į veidą. Visa tai nurodė mačiusi aiškiai, nes dar buvo šviesus paros metas, o nuo jos namo iki minėto keliuko yra 2 – 3 metrai. Kadangi muštynės vyko prie jos sūnaus automobilio, stovinčio greta keliuko, ji išėjusi liepė jiems pasitraukti, kad nesugadintų automobilio ir pasakė iškviesianti policiją. Tuomet pamatė A. P. smogus R. M. galva į veidą. Po šio smūgio R. M. kruvinu veidu nukrito ant žemės ir ji nubėgo į namus pasiimti telefono iškviesti policiją. Iškvietusi policiją apie tai pasakė kaltinamiesiems, šie norėjo išvažiuoti motoroleriu, tačiau jos vyras atėmė motorolerio raktelius, todėl jie pėsčiomis išėjo pas draugą. Ji nurodė nemačiusi, kad nukentėjusieji būtų sudavę smūgius kaltinamiesiems. Pagrindo apkalbėti kaltinamuosius paaiškino neturinti, nes juos pažįstanti tik iš matymo ir jokie tarpusavio santykiai su jais nesieja.

24Liudytojas T. T. parodė kaltinamuosius pažįstantis, nes gyvena toje pačioje apylinkėje, su nukentėjusiaisiais santykiai draugiški. Paaiškino konflikto dieną, t. y. 2017 m. birželio 30 d. buvęs savo kambaryje ir pro langą pamatęs ties įvažiavimu į jo kiemą D. B. krentant ant žemės, greta buvo abu kaltinamieji, tačiau arčiau – M. V.. Tada pats išbėgo į lauką pasižiūrėti, kas vyksta. Lauke jau buvo jo patėvis, netrukus išėjo ir mama. Nepamena, kad tuo metu įvykio vietoje būtų buvęs jam pažįstamas L. N.. Lauke pamatė A. P. smogiant galva R. M. į galvą, dėl ko šis parkrito ant žemės. Tada pats nuėjo R. M. pakelti nuo žemės, nes jis atrodė netekęs sąmonės bei pasodino jį stotelėje. Netrukus dar kartą į lauką išėjo jo mama, kuri ir iškvietė policiją. Tuo tarpu kaltinamieji pagrasino nukentėjusiesiems sakydami „dar susitiksim“ ir norėjo iš įvykio vietos pasišalinti savo motoroleriu, tačiau jo patėvis paėmė jų motorolerio raktelius. Dėl to, kad patėvis jiems girtiems neleido iš įvykio vietos pasišalinti motoroleriu, jie patėvį išvadino narkomanu, kalėjmčiku ir išėjo pėsčiomis. Jis paaiškino nežinojęs ir vėliau negirdėjęs, dėl ko būtent įvyko minėtas konfliktas. Paaiškino nematęs, kad nukentėjusieji būtų sudavę kaltinamiesiems smūgius.

25Liudytojas V. M. nurodė kaltinamuosius pažįstąs iš matymo, jokių santykių su jais nepalaikąs. Su nukentėjusiuoju R. M. gyvenantis kaimynystėje, o su D. B. jokie santykiai nesieja. Minėtą vakarą nurodė namuose žiūrėjęs televizorių, kai pro langą išgirdo didelį garsą. Pažiūrėjęs pro langą pamatė keliu važiuojant motorolerį, kurį akivaizdžiai vairavo girtas vairuotojas. Toliau pro langą nebežiūrėjo, kai namuose buvęs jo posūnis T. sušuko, kad lauke mušasi. Su posūniu ir žmona A. T. išėjęs laukan pastebėjo D. B. kruvina kakta besigrumiantį ant žemės su M. V., o A. P. stumdėsi su R. M.. Tarpusavyje šie ginčijosi, kuris iš jų girtesnis ir R. M. išsitraukęs telefoną pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus, kurie nustatytų girtumą. Tuomet A. P. smogė R. M. į veidą. Šis nuo smūgio pargriuvo ant žemės. Tiksliai nurodyti, kuria kūno dalimi A. P. smogė R. M., negalėjo. Jo žmonai A. T. paskambinus telefonu ir iškvietus policiją, įvykio vietoje jau buvo susirinkę daugiau žmonių: R. M. mama N. M., kaimynė I. D., nepastebėjo, jog būtų buvęs pažįstamas L. N.. Kaltinamieji tuo momentu užsivedė motorolerio variklį ir norėjo juo išvažiuoti, todėl jis užgesino motorolerio variklį ir ištraukė raktelius, taip neleisdamas jiems išvažiuoti girtiems iš įvykio vietos. Tuomet kaltinamieji jį išvadino narkomanu ir išėjo pėsčiomis. Konflikto priežastis jam nežinoma.

26Liudytojas A. R. parodė kaltinamuosius pažįstantis kaip gretimo kaimo gyventojus. Minėtos dienos vakarą, jo teigimu, abu atėję pas jį paprašė parvežti juos namo į ( - ) kaimą. Paklausti, kas atsitiko, atsakė buvę primušti, tačiau daugiau nieko nepasakojo. Nepamena, ar ant kaltinamųjų veidų buvo matyti kokių nors sužalojimo žymių. Nuvežęs juos į ( - ) kaimą, grįždamas pamatė ( - ) kaime stovinčius greitosios medicinos pagalbos ir policijos ekipažus. Paklaustas policijos pareigūno pasakė minėtus du asmenis parvežęs namo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu davęs teisingus parodymus, kuriais galima vadovautis.

27Apklaustas kaip liudytojas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas Jurgis Sakalas dėl ikiteisminio tyrimo metu pateiktų specialisto išvadų dėl R. M. ir D. B. nustatytų sužalojimų, nurodė, jog abiejų tyrimų, atliktų pagal pateiktus medicininius dokumentus, atvejais buvo gautos „Respublikinės Šiaulių ligoninės“ priėmimo skyriaus ambulatorinės kortelės. D. B. buvo nustatytos muštinės žaizdos kaktoje ir apatinėje lūpoje, kurioms padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais. Nustatyta, jog šie sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. O R. M., vadovaujantis radiologo bei „Respublikinės Šiaulių ligoninės“ priėmimo skyriaus LOR gydytojo konsultacijų duomenimis, nustatytas nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, kuriems padaryti reikėjo vieno smūgio kietu buku daiktu į veido sritį. Sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto teigimu, iš turimų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokiu konkrečiai kietu buku daiktu minėtiems asmenims buvo padaryti sužalojimai, tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti suduodant smūgius ranka, greičiausiai – kumščiu. Pasak specialisto, kaip D. B., taip ir R. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius tiek kumščiu, tiek kakta, nustatyti tiksliau galimybės nėra.

28Liudytoja I. D. parodė kaltinamųjų nepažįstanti, o R. M. yra jos kaimynas, D. B. – tiesiog to paties kaimo gyventojas. I. D. parodė ( - ) kaime gyvenanti netoli autobusų stotelės. 2017 m. birželio 30 d. vakare išėjusi į lauką pasivaikščioti pamatė prie autobusų stotelės besibūriuojančius žmones, tarp kurių buvo kaimyno T. šeima, R. M. mama. Matė sumuštą kaimyną R. M. kruvinu veidu, netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba, policijos tarnyba, tačiau pati artyn nėjo, stebėjo viską gal 10-20 metrų atstumu. Jos teigimu, kaltinamųjų tuo metu lauke jau nematė. R. M. mama jai sakiusi, kad tądien girti asmenys iš ( - ) kaimo sumušė jos sūnų.

29Liudytoja N. M. parodė kaltinamuosius pažįstanti iš matymo. Nukentėjusysis R. M. yra jos sūnus, o D. B. – sūnaus draugas. 2017 m. birželio 30 d. grįžusi iš darbo matė savo sūnų R. su draugu D. garaže, matė juos esant vartojus alkoholio. Paaiškino apie 20 val. išėjusi į lauką ketindama eiti į šiltnamį, kai kaimo keliuke pamatė stoviniuojant būrį žmonių, prie kurių nuėjusi pamatė kruvinu veidu vaikštantį savo sūnų R. M., o D. B. – praskelta kakta. Ten pat pastebėjo ir kaimynų T. šeimą bei motorolerio link einančius kaltinamuosius. Iš sūnaus ir jo draugo D. išgirdo, kad minėti asmenys juos sumušė, kaimynui V. M. pasakė, kad šis jiems neleistų išvažiuoti. Tuomet sulaukė atvykstančių greitosios medicinos pagalbos ir policijos ekipažų. Sūnų apibūdino kaip ramų, nekonfliktišką jaunuolį. Sūnus apie šį įvykį jai papasakojo tik tiek, kad konfliktas kilo jam draugą D. lydint į stotelę, tačiau konflikto priežasties nepaaiškino, tik nurodė daugelio įvykio aplinkybių neprisimenantis.

30Liudytojas L. N. parodė kaltinamųjų nepažįstantis, o nukentėjusieji yra jo draugai. 2017 m. birželio 30 d. vakare ( - ) kaime ėjęs gatve, kai kaimo stotelėje pamatė kaltinamuosius A. P. ir M. V., sėdinčius stotelėje ant suoliuko. M. V. rankoje laikė alaus butelį, tačiau pasakyti, ar kaltinamieji buvo neblaivūs tiksliai negali. Paprašęs jų cigaretės, ją ten pat surūkė, kaltinamieji jo teiravosi, ar jis neturįs pompos, daugiau nieko nesikalbėjo ir jis nuėjo pas draugą R. M.. Šis garaže buvo vienas pats, D. B. ar kitų asmenų tuo metu garaže nebuvo. Pasisveikinęs su juo ir pabuvęs gal 10 minučių, išėjo vienas tiesiais namo ir daugiau į lauką išėjęs nebuvo, nes namuose dirbo ūkyje, šėrė gyvulius. Tik kitą dieną iš nuogirdų sužinojo apie kaime įvykusias muštynes, tačiau nurodė pats to nematęs. Paaiškino tą vakarą buvęs blaivus.

31Papildomai kaltinamasis A. P. nurodė patvirtinantis savo ankstesnius parodymus ir teigiąs, kad viso konflikto metu L. N. buvo įvykio vietoje kartu su nukentėjusiaisiais R. M. ir D. B.. Jo nuomone, tiek nukentėjusieji, tiek pats L. N. ir visi kiti teisme apklausti liudytojai meluoja, nes visi yra to paties kaimo gyventojai ir susimokę prieš juos. Objektyvių motyvų, kodėl jie galėtų tai daryti kaltinamasis nurodyti negalėjo.

32Kaltinamasis M. V. papildomai nurodė patvirtinąs savo ankstesnius parodymus ir teigiąs L. N. buvus įvykio vietoje nuo pat konflikto pradžios iki jo pabaigos.

33II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

34Kaltinamojo A. P. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytus nusikaltimus, be jo paties visiško prisipažinimo, o kaltinamojo M. V. kaltė padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, visiškai įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais.

352017 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – ( - ). Prie stotelėje esančios šiukšliadėžės ant gatvės rasta raudonos spalvos dėmė, analogiškos dvi dėmės rastos stotelės pastogėje. Už 10 metrų nuo stotelės gatvėje rastas motoroleris, valstybinis Nr. AGJ26, kuris su 2 vnt. užvedimo raktelių po apžiūros paimtas ir 2017 m. liepos 2 d. pakvitavimu perduotas saugoti M. V. (I tomas, b. l. 12-16, 18).

362017 m. liepos 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – VTMT) specialisto išvadoje Nr. G 861/2017(04) nurodyta, kad R. M. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda nosies nugarėlėje. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. R. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kadangi R. M. nosies kaulų lūžis ir muštinė žaizda nosies nugarėlėje padaryti vienu smūgiu, vertinama kūno sužalojimų visuma, o ne kiekvienas atskirai (I tomas, b. l. 26).

372017 m. liepos 10 d. VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 862/2017(04) nurodyta, kad D. B. padarytos muštinės žaizdos kaktoje ir apatinėje lūpoje. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, buvo padaryti suduodant tiesioginius smūgius. D. B. padaryti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek vertinant visumą, tiek ir kiekvieną muštinę žaizdą atskirai (I tomas, b. l. 50).

382017 m. gruodžio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis D. B. atpažino A. P., kaip asmenį įvykio dieną jo draugui R. M. trenkusį du kartus kumščiu į veidą (I tomas, b. l. 32-36).

392017 m. gruodžio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, jog nukentėjusysis D. B. atpažino M. V., įvykio dieną jam sudavusį smūgį galva į kaktą (I tomas, b. l. 38-42).

402017 m. gruodžio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis D. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir įvykio vietoje, demonstruodamas ant žmogaus manekeno parodė A. P. smogus du kartus kumščiu R. M. į veidą, o M. V. jam kartą galva trenkus į kaktą. Nurodė ir pats kartą smogęs atgal M. V. kumščiu į kairę veido pusę, po ko M. V. pargriuvo ant žemės (I tomas, b. l. 44-47).

412017 m. spalio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. M. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir įvykio vietoje parodė stovėjęs 11 metrų atstumu nuo tos vietos, kur A. P. trenkė R. M. kumščiu vieną kartą į veidą (I tomas, b. l. 57-61).

422017 m. spalio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja A. T. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir įvykio vietoje parodė buvusi savo namuose prie lango, esančio 8 m atstumu nuo tos vietos lauke, kur M. V. kartą kumščiu smogė R. M. į veidą, bei lauke parodė stovėjusi 11 metrų atstumu nuo tos vietos, kur A. P. kumščiu smogė R. M. į veidą (I tomas, b. l. 65-70).

43Iš 2017 m. spalio 10 d. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pranešimo Nr. 41D(K)-1626 matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. 20 val. 41 min. Centro informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas pranešėjos iš telefono numerio ( - ) pranešimas dėl muštynių adresu: ( - ). Taipogi Centro informacinėje sistemoje 2017 m. birželio 30 d. 20 val. 46 min. užfiksuotas pranešėjo iš telefono numerio ( - ) pranešimas dėl vagystės, adresu ( - ). Pateiktos skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos (I tomas, b. l. 80).

442017 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas pranešėjos A. T. pranešimo dėl muštynių turinys iš telefono numerio ( - ) ir įrašytas į skaitmeninę laikmeną, kuri pridėta prie bylos viršelio (I tomas, b. l. 81-82).

452017 m. lapkričio 13 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas pranešėjo M. V. pranešimo turinys iš telefono numerio ( - ), dėl motorolerio vagystės, kurio metu pranešėjas taip pat nurodė ką tik buvęs sumuštas gal aštuonių asmenų. Pranešimo turinys ir įrašytas į kompaktinę laikmeną, kuri pridėta prie bylos viršelio (I tomas, b. l. 83-86).

46Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijų matyti, kad:

47– nukentėjusiajam R. M. 2017 m. birželio 30 d. 21 val. 18 min. nustatytas 1,43 promilės girtumas,

48– nukentėjusiajam D. B. 2017 m. birželio 30 d. 21 val.18 min. nustatytas 2,45 promilės girtumas,

49– įtariamajam A. P. 2017 m. birželio 30 d. 22 val. 38 min. nustatytas 0,75 promilės girtumas,

50– įtariamajam M. V. 2017 m. birželio 30 d. 22 val. 35 min. nustatytas 1,34 promilės girtumas (I tomas, b. l. 87-91).

512017 m. lapkričio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis A. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pademonstruodamas ant žmogaus manekeno parodė galva smogęs po kartą nukentėjusiesiems R. M. ir D. B. į veidą (II tomas, b. l. 11-13).

52III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

53BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

54BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

55Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1. įžūlus elgesys; 2. grasinimai; 3. patyčios; 4. vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra pažymėta, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). Aiškinant viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir, kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017). O tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

56BK 138 straipsnyje numatyta atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šio BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą, sveikatą. BK 141 straipsnyje („Sąvokų išaiškinimas“) nurodyta, jog BK 138 straipsnio (taip pat 135 ir 140 straipsniuose) numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5 punkte apibrėžtos sąvokos, tarp jų ir sveikatos sutrikdymo, kuris reiškia žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu, o susargdinimas – tai organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos. Minėtose taisyklėse nurodyti medicininiai sveikatos sutrikdymo masto (nežymaus, nesunkaus, sunkaus) nustatymo kriterijai. Taigi, nustatant, koks sveikatos sutrikdymas buvo padarytas, reikalinga kompetencija – specialios (medicininės) žinios. Šiais klausimais tyrimą atlieka ir išvadas teikia specialistas (taip pat tai gali būti ekspertas). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, specialisto išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių.

57Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis – pagal BK 284 straipsnį ir atitinkamą BK XVIII skyriaus straipsnį.

58Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamieji A. P. ir M. V. veikdami kartu, 2017 m. birželio 30 d., apie 20 val. 40 min., ( - ) – viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su nukentėjusiaisiais R. M. ir D. B. metu, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t. y. panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu: A. P. tyčia vieną kartą kakta smogęs nukentėjusiajam R. M. į veidą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, padarė R. M. nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, t. y. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, o M. V. tyčia du kartus kakta smogęs D. B. į veido sritį, padarydamas jam muštines žaizdas kaktoje ir apatinėje lūpoje, t. y. nežymiai sutrikdė jo sveikatą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kartu konstatuota, jog A. P. šiais savo veiksmais padarė ir nesunkų sveikatos sutrikdymą.

59Akivaizdu, kad įvykio vieta – ( - ) yra vieša vieta, nes joje bet kuriuo metu gali atsirasti kitų asmenų ar pravažiuoti automobiliai, todėl nekyla abejonių, jog kaltinamieji viešosios tvarkos pažeidimą padarė viešoje vietoje. Taipogi byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl įvykio iš savo namų į lauką susirinko kaimo gyventojai, buvo iškviestos ir atvyko greitosios medicinos pagalbos ir policijos tarnybos, nukentėjusieji buvo priversti kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Byloje nustatyta, kad įvykį stebėję liudytojai T. T., A. T., V. M. buvo šokiruoti tiesiogiai matydami fizinio smurto panaudojimą ir sužalotus nukentėjusiuosius. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį nepaneigia ir kaltinamųjų parodymai, jog konflikto priežastis buvo nukentėjusiųjų išsakyti neva tai necenzūriniai žodžiai. Priešingai, ši aplinkybė tik patvirtina, jog kaltinamųjų smurtinius veiksmus viešojoje vietoje sukėlė menkavertė dingstis, nepagarba aplinkiniams ir aplinkai ir tai buvo pagrindinis, o ne šalutinis jų nusikalstamos veikos aspektas.

60Iš bylos medžiagos matyti, jog abu kaltinamieji, priešingai nukentėjusiųjų nurodytai įvykių versijai, teigia konfliktą pradėjus būtent nukentėjusiuosius, kurie žodžiu pradėjo priekabiauti prie jų, tačiau abu nurodo skirtingas konflikto pradžios aplinkybes: A. P. paaiškino D. B. pradėjus žodžiais priekabiauti prie M. V., tačiau neatsimena ką šis sakė, o pastarasis nurodė R. M. pradėjus žodinį konfliktą, klausimu, ar šie žiną, kas jo brolis, dėl ko pats pastūmė nukentėjusįjį. Nesutampa pačių kaltinamųjų parodymai ir dėl aplinkybės, ar M. V. pats nulipo nuo motorolerio, kaip nurodo pastarasis, ar jis buvo nutrauktas nuo jo, kaip nurodo A. P., o abiejų kaltinamųjų parodymai apie tai, kad pirma nukentėjusieji pargriovė ant žemės ir sudavė smūgius M. V. nekonkretūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nes nė vienas negalėjo nurodyti, kiek smūgių, į kurias kūno vietas buvo suduota M. V., koks sužalojimas padarytas, dėl to nebuvo kreiptasi ir į gydymo įstaigą. M. V. pareiškimas teismo posėdžio metu apie tai, kad po muštynių jam buvo patinęs veidas vertintini kritiškai, nes nepagrįsti jokiais rašytiniais duomenimis, t. y. kaltinamasis dėl patirto sužalojimo nesikreipė į gydymo įstaigą, be to Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinės kortelės sveikatos būklės grafoje jokių įrašų ar pastabų apie sulaikytajam M. V. padarytus sužalojimus, nėra (I tomas, b. l. 123-126). Nors kaltinamasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę visiškai pripažino, nurodydamas, kad smogė abiem nukentėjusiesiems po kartą kakta į galvą, tačiau tvirtino taip pasielgęs tik gindamas jų puolamą savo brolį M. V.. Kaltinamasis M. V. savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino bei teigė nematęs ir brolį A. P. smurtavus nukentėjusiųjų atžvilgiu.

61Priešingai nei nurodo kaltinamieji, nukentėjusiųjų R. M. ir D. B. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesiskiria, D. B. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, tuo tarpu nukentėjusysis R. M. nuo pat pradžių pripažino būtent dėl patirto smūgio ne visas įvykio aplinkybes tiek iki smūgio, tiek ir po jo galįs prisiminti aiškiai. Tačiau iš nukentėjusiųjų D. B. ir R. M. parodymų matyti, kad konfliktą be priežasties, t. y. užklausę, kur šie einą ir pradėję koneveikti jį su draugu necenzūriniais žodžiais bei kaltinamųjų pyktį sukėlusią R. M. pastabą, jog iškvies policiją nustatyti motorolerį vairavusių kaltinamųjų girtumą, pradėjo kaltinamieji. Šiems atsakius tuo pačiu, pasak jo, pirmasis M. V. smogė jam (D. B.) vieną kartą kakta į galvą. D. B. neneigė ir tos aplinkybės, jog gindamasis taipogi smogė dukart kumščiu kaltinamajam į veidą. D. B. nurodė aiškiai matęs A. P. suduodant vieną smūgį kumščiu R. M. į dešinį skruostą ir vieną kartą galva smogus į galvą, dėl ko nuėjo ginti draugo ir gavo iš kaltinamojo du smūgius kumščiu į dešinį skruostą. D. B. pripažino tą vakarą vartojęs alkoholio, tačiau girtas nesijautė, tik apsvaigęs, o įvykio aplinkybes prisimenąs aiškiai ir nuosekliai. Tiek nukentėjusiųjų parodymai apie tai, kad jau paties konflikto pradžioje, po pirmojo A. P. smūgio R. M., šiam parkritus ir laikinai praradus sąmonę, tiek kaltinamojo M. V. parodymai jį mačius R. M. pargriautą ant žemės, paneigia paties M. V. parodymai, esą R. M. sudavė smūgius M. V.. Nors nukentėjusieji patvirtino įvykio metu buvę neblaivūs, o R. M. – ir ne viską tiksliai prisimenąs, tačiau, kaip minėta, jų parodymai dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, netikėti šiais parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad juos patvirtina kiti bylos įrodymai.

62Nukentėjusiųjų parodymus dėl kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto ir dėl to nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai T. T., A. T., V. M., bei iš dalies liudytojai I. D. ir N. M.. Minėtų liudytojų parodymai savo esme nesiskiria ir atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes. Liudytoja A. T. teigė aiškiai mačiusi M. V. trenkiant kumščiu R. M. į veidą, kai tuo tarpu D. B. jau stovėjo kruvinu veidu, o greta jo – A. P., tačiau paties smūgio D. B. nurodė nemačiusi. Be to, matė A. P. smogus R. M. galva į veidą, po ko R. M. kruvinu veidu nukrito ant žemės. Pagrindo apkalbėti kaltinamuosius paaiškino neturinti, nes juos pažįstanti tik iš matymo ir jokie tarpusavio santykiai su jais nesieja. T. T. parodė matęs D. B. krentant ant žemės, tačiau nepastebėjęs, kas būtent jam sudavė smūgį, bei matęs A. P. smogiant galva R. M. į galvą, dėl ko šis parkrito ant žemės. Tuomet pats nuėjo R. M. pakelti nuo žemės, nes šis atrodė netekęs sąmonės. Liudytojo V. M. parodymai mačius D. B. kruvina kakta besigrumiantį ant žemės su M. V., o A. P. stumdantis su R. M. bei tarpusavyje ginčijantis, kuris iš jų girtesnis ir R. M. ketinimą iškviesti policiją bei A. P. smogus R. M. į veidą, nuo ko šis pargriuvo ant žemės, taip pat papildo kitų liudytojų parodymus, neprieštarauja nukentėjusiųjų duotiems parodymams ir kitiems byloje esantiems įrodymams.

63Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti nukentėjusiųjų ar liudytojų nurodytoms aplinkybėms apie minėtą įvykį, juolab, kad nukentėjusieji bei liudytojai nurodė kaltinamuosius pažinoję tik iš matymo, jokių konfliktų ar asmeninių priežasčių apkalbėti juos neturėję. Nukentėjusiųjų, juo labiau liudytojų nepažinoję teigia ir patys kaltinamieji. Tik kaltinamasis M. V. ir nukentėjusysis D. B. patvirtino jau anksčiau pažinoję vienas kitą, kai susidūrė konflikto metu, tačiau abu nurodė po to įvykio išsiskyrę draugiškai, vienas kitam pretenzijų neturėję ir daugiau nekonfliktavę. Nukentėjusiųjų ir liudytojų pateiktą įvykio versiją be kita ko patvirtina ir Telšių AVPK Akmenės r. PK policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, tarnybinis pranešimas, kuriuo užfiksuoti pirminiai nukentėjusiųjų ir liudytojo V. M. žodžiu duoti parodymai, tiek iš karto nukentėjusiesiems nustatyti girtumo laipsniai, po ko jie buvo išvežti į gydymo įstaigą bei vėliau ir kaltinamiesiems nustatytas girtumas. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus patvirtina ir specialisto išvados, kuriose:

64– R. M. konstatuotas nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, t. y. sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuriems padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą ir nustatyta, kad jie nėra būdingi griuviminei traumai, o padaryti vienu smūgiu;

65– D. B. konstatuotos muštinės žaizdos kaktoje ir apatinėje lūpoje, t. y. sužalojimai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, kuriems padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais ir nustatyta, kad jie nėra būdingi griuviminei traumai, o buvo padaryti suduodant tiesioginius smūgius.

66Be to, teisme apklaustas kaip liudytojas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas Jurgis Sakalas dėl ikiteisminio tyrimo metu pateiktų specialisto išvadų, kuriomis R. M. ir D. B. nustatyti sužalojimai, pateiktas išvadas patvirtino ir papildomai nurodė, jog pagal turimus duomenis nėra galimybės nustatyti, kokiu konkrečiai kietu buku daiktu minėtiems asmenims buvo padaryti sužalojimai, jo manymu, jie galėjo būti padaryti suduodant smūgius ranka, galimai tiek kumščiu, tiek ir kakta.

67Visi nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai iš esmės nuoseklūs, papildantys vieni kitus ir neprieštaraujantys kitai rašytinei bei faktinei bylos medžiagai. Vien ta aplinkybė, kad proceso dalyvių (nukentėjusiųjų ir liudytojų) parodymai skiriasi netiksliai nurodant, kuria kūno dalimi ir keliais tiksliai smūgiais nukentėjusiesiems kaltinamieji padarė sužalojimus, neduoda pagrindo jų parodymus laikyti neteisingais, nes jie dėl esminių įvykio aplinkybių nuo pat tyrimo pradžios sutampa, buvo nuoseklūs ir yra patvirtinti kitų proceso veiksmų atlikimo metu (nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikrinimo vietoje metu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, objektų tyrimo, Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktų pranešimų turinio analize).

68Taigi, kaltinamojo A. P. teiginys, esą visi teisme apklausti liudytojai meluoja nukentėjusiųjų naudai, nes visi jie yra to paties kaimo kaip ir nukentėję asmenys gyventojai ir yra priešingai nusistatę kaltinamųjų atžvilgiu, taipogi ir kaltinamojo M. V. pozicija, jog konfliktą pradėjo ir smurtavo tik nukentėjusieji, t. y. tokia besąlyginė kaltinamųjų gynybos pozicija, kai tik jų pačių pateikta įvykio versija pateikiama kaip teisinga, o visi kiti įrodymai, neatitinkantys jos, deklaratyviai laikomi neobjektyviais ir ginčijami be jokios aiškios argumentacijos, vienareikšmiškai vertintina kritiškai, kaip neatitinkanti byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos. O tokios aplinkybės, kaip kaltinamojo M. V. pranešimas bendrajam pagalbos centrui apie motorolerio vagystę, kai šis nebuvo pavogtas, o tiesiog neleista girtiems kaltinamiesiems juo pabėgti iš įvykio vietos, dėl ko kaltinamojo M. V. atžvilgiu inicijuota administracinė teisena, bei tvirtinimas, esą įvykio vietoje visą laiką buvo liudytojas L. N., kai tuo tarpu tiek pats liudytojas, tiek kiti teisme apklausti liudytojai ir nukentėjusieji vienareikšmiškai nurodė jo ten nebuvus, taip pat demonstruoja kaltinamųjų neadekvatų įvykio situacijos ir aplinkybių suvokimą.

69Teismas, išsamiai išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų duomenų visumą, patvirtina, kad nusikaltimų sudėtis, esanti kaltinamųjų A. P. ir M. V. veikoje, visiškai įrodyta, jų veika teisingai kvalifikuota, atitinkamai A. P. – pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį, M. V. – pagal BK 284 straipsnį, kadangi kaltinamieji, 2017 m. birželio 30 d., apie 20 val. 40 min., ( - ) – viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu, konflikto su nukentėjusiaisiais R. M. ir D. B. metu, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, t. y. panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu: A. P. tyčia vieną kartą kakta smogęs nukentėjusiajam R. M. į veidą, padarydamas R. M. nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, t. y. sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius jo sveikatą, o M. V. tyčia du kartus kakta smogęs D. B. į veido sritį, padarydamas jam muštines žaizdas kaktoje ir apatinėje lūpoje, t. y. sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius jo sveikatą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o A. P. šiais savo veiksmais padarė ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai yra, kaltinamieji, veikdami be aiškios asmeninės motyvacijos ir kaip pretekstą savo veiksmams panaudodami mažareikšmę dingstį – žodinį konfliktą, viešoje vietoje, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir nors nenumatė, kokį konkrečiai poveikį visuomenei turės jų atliekami veiksmai, tačiau suvokė, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyti.

70IV. Bausmės ir jų skyrimo motyvai

71Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

72Kaltinamasis A. P. padarė dvi nesunkias tyčines nusikalstamas veikas. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad A. P. yra jau keturis kartus teistas už analogiškas ir kitas nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, šias naujas nusikalstamas veikias padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (I tomas, b. l. 149-154). Be to, iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad jis daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius teisės pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. spalio 24 d. specialisto išvadą Nr. 97/TPK-318/2017, A. P. psichiškai sveikas ir skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę jam netikslinga (I tomas, b. l. 196). Iš byloje esančios Sodros pažymos matyti, kad kaltinamasis nuo 2016 m. birželio 2 d. dirba (I tomas, b. l. 185).

73Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybė sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Taipogi kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

74Todėl, įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustačius mažesnį už BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytą šios bausmės dydžio vidurkį, už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustačius mažesnį už BK 284 straipsnyje nurodytą šios bausmės dydžio vidurkį (BK 41, 42, 50 straipsniai).

75Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu, už idealia nusikalstamų veikų sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas, A. P. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas, jos terminą nustačius mažesnį už BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sankcijose nurodytą šios bausmės dydžio vidurkį.

76Atsižvelgus į tai, kad A. P. tyčinius nusikaltimus daro sistemingai, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, dėl ko pripažintas recidyvistu, pastarąjį kartą vėlgi nusikalto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, A. P. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo, taip pat tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kadangi ne kartą teistas už analogiškas ir kitas nusikalstamas veikas, bei tai, kad anksčiau nuteistajam skirtos bausmės jo nepataisė, taip pat jau taikyto laisvės atėmimo bausmės atidėjimo instituto faktą, A. P. jam parodyto teismo pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai, kas rodo, kad kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių bausmių skyrimas kaltinamajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamojo neizoliavus nuo visuomenės, todėl A. P. šiuos nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

77Kadangi kaltinamasis, neatlikęs 2016 m. kovo 7 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2016 m. gegužės 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, paskirtos bausmės, padarė naujas nusikalstamas veikas, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su kaltinamajam A. P. 2016 m. kovo 7 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. gegužės 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, šias bausmes iš dalies sudedant, ir A. P. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

78Vadovaujantis BK 65 straipsnio 11 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, A. P. į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 30 d. 2 val. 30 min. iki 2017 m. liepos 2 d. 16 val. 37 min. (2 paros) (I tomas, b. l. 197-199).

792017 m. liepos 2 d. nutarimu A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikintina (II tomas, b. l. 14-15).

80Kaltinamasis M. V. padarė vieną nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad M. V. yra 2 kartus teistas, iš kurių vieną – už analogišką nusikalstamą veiką, nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, nes Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, jis Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. priimtu baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės nėra įvykdęs (8 MGL baudos nesumokėjęs) (I tomas, b. l. 95-98). Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad jis daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (I tomas, b. l. 104-118), VšĮ Akmenės rajono priminės sveikatos priežiūros centro įskaitose neįrašytas, nesigydo (I tomas, b. l. 129); nedirba ir darbo biržoje neregistruotas (I tomas, b. l. 119, 120).

81Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

82Įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustačius mažesnį už BK 284 straipsnyje nurodytą šios bausmės dydžio vidurkį (BK 41, 42, 50 straipsniai).

83Pagal BK 75 straipsnio nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

84Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

85Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika didelė turtinė žala nepadaryta, nukentėjusieji pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinių ieškinių nereiškia, ir nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, bet anksčiau su laisvės atėmimu susijusi bausmė jam nebuvo taikyta, todėl, teismo nuomone, atidėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju M. V. gali sulaikyti ir jį gali motyvuoti keisti gyvenimo būdą būtent laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, siekis neprarasti laisvės.

86Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai pasiekti M. V. atidedant paskirtosios terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams, ir skiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 10 punktuose nurodytas pareigas, tai yra atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų; pradėti dirbti arba mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, kurios teismo nuomone turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, tuo pačiu įspėjant, kad jam nevykdant įpareigojimų jis bus pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę.

87Vadovaujantis BK 65 straipsnio 11 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. V. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 30 d. 22 val. 30 min. iki 2017 m. liepos 2 d. 16 val. 27min. (2 paros) (I tomas, b. l. 130-132).

88Nuosprendžiui įsiteisėjus M. V. 2017 m. liepos 2 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta (I tomas, b. l. 143-144).

89Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

90– 2017 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas ir pagal 2017 m. liepos 2 d. pakvitavimą kaltinamajam M. V. grąžintas raudonos spalvos motoroleris, valstybinis Nr. ( - ), su dviem rakteliais, paliktini jam;

91– skaitmeninė laikmena su garso įrašu, pridėta prie bylos, paliktina byloje.

92Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Nutarė

93A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam:

94– už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

95– už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

96Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punkto pagrindu, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, A. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

97Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2016 m. kovo 7 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. gegužės 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir paskirti A. P. galutinę subendrintą laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę, ją atlikti pataisos namuose.

98Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 30 d. 2 val. 30 min. iki 2017 m. liepos 2 d. 16 val. 37 min. ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

99Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. P. sulaikymo įsiteisėjus nuosprendžiui dienos.

100Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

101M. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

102Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu M. V. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – bauda, ir M. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 8 MGL – 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro 28 ct) baudą.

103Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 6, 7, 8 ir 10 punktų reikalavimais, M. V. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

104– atsiprašyti nukentėjusiųjų R. M. ir D. B.;

105– pradėti dirbti arba mokyti, o netekus darbo registruotis darbo biržoje;

106– dalyvauti elgesio pataisos programoje;

107– neišeiti iš namų nuo 22 val. 00 min. iki 6 val. 00 min., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

108– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

109– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

110Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. V. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 30 d. 22 val. 30 min. iki 2017 m. liepos 2 d. 16 val. 27min. ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

111Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

112Nuosprendžiui įsiteisėjus M. V. 2017 m. liepos 2 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

113Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

114– 2017 m. birželio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą ir pagal 2017 m. liepos 2 d. pakvitavimą M. V. grąžintą raudonos spalvos motorolerį, valstybinis Nr. ( - ), su dviem rakteliais, palikti jam;

115– skaitmeninę laikmeną su garso įrašu, pridėtą prie bylos, palikti byloje.

116Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.