Byla e2-116-251/2019
Dėl vienašališko įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir palūkanų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant ieškovės UAB DIESSMAN FREIGHT atstovui Tomui Soltanovičiui, atstovams advokatams Andriui Šidlauskui, Michail Parchimovič, atsakovės UAB „Transimeksa“ atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Hegelmann transporte“ atstovui advokato padėjėjui Michail Bron, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Sinėja“ atstovui Sigitui Šamanskui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB DIESSMAN FREIGHT patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Transimeksa“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Hegelmann transporte“, UAB „Sinėja“ dėl vienašališko įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir palūkanų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė UAB DIESSMAN FREIGHT kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kuriais prašė pripažinti atsakovės UAB „Transimeksa“ 2017-07-14 pareiškimu apie įskaitymą atsakovės atliktą įskaitymą 10 564,04 Eur dalyje negaliojančiu ir priteisti ieškovei iš atsakovės 10 564,04 Eur skolą ir 633,84 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. 1 t., 1-5, 58-63 l.). Nurodė, kad 2017-02-21 transporto užsakymu – sutartimi Nr. R00042266 atsakovė užsakė pas ieškovę krovinių vežimą iš Vokietijos į Lietuvą. Ieškovė krovinio vežimui pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Hegelmann transporte“, kuris savo ruožtu pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Sinėja“. Laikotarpiu nuo 2017-02-23 iki 2017-02-24 Lenkijoje, automobilių stovėjimo aikštelėje buvo įsilaužta į UAB „Sinėja“ priklausantį vilkiką ir iš jo buvo pavogta dalis krovinių, dėl ko atsakovė patyrė 17 212,61 Eur žalos. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, ji buvo įsiskolinusi ieškovei 18065,10 Eur už suteiktas vežimo paslaugas, vienašališkai nusprendė buvus vežėjo tyčią/didelį neatsargumą ir 2017-07-14 pareiškimu apie įskaitymą vienašališkai įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Atsakovė įskaitė ieškovės skolą pagal 16 PVM sąskaitų faktūrų, kurių bendra vertė sudarė 18 065,10 Eur ir kurių įskaityta suma sudarė 17 212,61 Eur. Po ilgų derybų UAB „Hegelmann transporte“ ir UAB „Sinėja“ sutiko kompensuoti ieškovei dalį atsakovės vienašališkai ieškovei įskaitytos žalos, t. y., 6648,57 Eur (neviršijant 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio), laikydami, kad šiuo atveju taikytina 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (Žin., 1998, Nr. 107-2932) (toliau - CMR konvencija) 23 straipsnio 3 dalis (dėl vežėjo atsakomybės ribojimo) ir netaikytina CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis (dėl neribotos vežėjo atsakomybės). Ieškovė neginčija atsakovės dėl vagystės patirtos žalos fakto ar žalos dydžio, ieškovė ginčija tik atsakovės ieškovei, kaip sutartiniam vežėjui, pritaikytą neribotą civilinę atsakomybę. Ieškovės teigimu, UAB „Sinėja“ veiksmai negali būti prilyginami tyčiai/dideliam neatsargumui, kad nėra CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje numatytos neribotos vežėjo atsakomybės taikymo pagrindų ir atitinkamai atsakovė paprasčiausiai niekada neturėjo ir neturi 17 212,61 Eur dydžio turtinio reikalavimo ieškovei. Taigi, atsakovei atliekant įskaitymą nebuvo ir nėra pagrindinės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytos taikymo sąlygos, t.y. atsakovė niekada neturėjo ir neturi priešpriešinio vienarūšio 17 212,61 Eur dydžio turtinio reikalavimo ieškovei. Dėl šios priežasties ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu minėtą įskaitymą bei atitinkamai priteisti 17 212,61 Eur skolą už ieškovės atsakovei suteiktas vežimo paslaugas pagal šias PVM sąskaitas faktūras: 2017-02-20 Nr. DSS016689 (1024,93 Eur dalyje), 2017-02-20 Nr. DSS016723, 2017-02-24 Nr. DSS016807, 2017-02-27 Nr. DSS016857, 2017-03-03 Nr. DSS 016989, 2017-03-03 Nr. DSS016996, 2017-03-06 Nr. DSS017031, 2017-03-06 Nr. DSS017030, 2017-03-06 Nr. DSS017025, 2017-03-17 Nr. DSS017265, 2017-03-20 Nr. DSS017321, 2017-03-27 N. DSS017486 ir 2017-03-29 Nr. DSS017542. Kadangi atsakovė vėluoja sumokėti prašomą priteisti skolą (apmokėti PVM sąskaitas - faktūras), remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalį už vėlavimo atsiskaityti laikotarpį atsakovė privalo mokėti 6 proc. metines palūkanas, todėl ieškovė prašo priteisti palūkanas, paskaičiuotas už vienerius metus, kas sudaro 633,84 Eur.

5Ieškovės atstovas teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad faktinis vežėjas nebuvo kaltas dėl vagystės, t.y., nei tyčios, nei didelio neatsargumo nebuvo. Minėtoje byloje buvo išsamiai ištirtos visos vežėjo civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, taip pat nustatyta, kad taikytina ribota vežėjo atsakomybė. Taigi atsakovas, atlikdamas vienašalį įskaitymą, įskaitė žymiai didesnę sumą, nei galėjo įskaityti. Be to, buvo įskaitytas reikalavimas, kuris buvo ginčijamas, jis nebuvo galiojantis ir vykdytinas, nes atsakovas nepatyrė tokio dydžio žalos, kokį įskaitė.

6Paaiškino, kad kroviniui vežti nebuvo pateikta jokių ypatingų reikalavimų.

7Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė pagal CPK 47 straipsnį galėjo pateikti prašymą Kauno apylinkės teismui įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir bandyti pateikti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ar tyrimo, taigi tuos pačius reikalavimus, kuriuos jos atstovas teikia teismo posėdyje nagrinėjamoje civilinėje byloje.

8Pažymėjo, jog ieškinio senaties terminas negali būti taikomas, nes atsakovei įskaičius reikalavimus pasibaigė prievolė. Pagal CK 1.130 str. 2 d. ieškinio senatis baigiasi, kai skolininkas pripažįsta prievolę.

9Nurodė, jog įskaitymo instituto CMR konvencija nereglamentuoja, jis reglamentuotas CK. Tam, kad būtų atliekamas įskaitymas, privalo būti galiojantys reikalavimai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji atlygino žalą krovinio gavėjams, t.y., įgijo reikalavimo teisę į ieškovę. Reikalavimo teisė yra ginčijama, ieškovė nesutiko su tokios apimties atsakovės įskaitymu.

10Atsakovė UAB „Transimeksa“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad faktinio vežėjo veiksmuose yra visi didelio neatsargumo požymiai, t. y., visų pirma, vežėjo UAB „Sinėja“ pasirinkta stovėjimo zona neatitiko saugumo standartų, o būtent: (i) aikštelė įrengta miškingoje teritorijoje; (ii) yra neaptverta bei neatskirta nuo važiuojamosios kelio dalies; (iii) aikštelė neapšviesta; (iv) jokių vaizdo stebėjimo ar fiksavimo įrenginių joje taip pat nėra; (v) prie aikštelės įrengta tik lauko pavėsinė ir pastatytas biotualetas; (vi) prie aikštelės ir dideliu spinduliu aplink ją nėra jokių pastatų. Antra, 18-26 km atstumu abejomis kelio kryptimis nuo vagystės vietos buvo saugios ir sunkiojo transporto vairuotojų nakties poilsiui specialiai pritaikytos aikštelės. Be to, stovėjimo vietą vairuotojas pasiekė 2017 m. vasario 23 d. apie 20 val. vakaro, taigi vairuotojui vien jau priartėjus prie šios laikino sustojimo zonos buvo akivaizdu, kad aikštelė neapšviesta, nesaugoma ir neatitinka jokiu objektyvių saugumo standartų. Nors vairuotojas nurodė, jog ant stulpo buvo pritvirtinta lenta, kad aikštelė stebima kamera, tačiau iš nuotraukų matyti, kad lentelėje padaryti įrašai „Nadlesnictvvo Knyszyn“ ir „Teren Monitorowany“, kas išvertus iš lenkų kalbos reiškia, kad „Miškų ūkis Knyszyn“ „Teritorija stebima“, t. y. ne konkreti aikštelė, o atitinkama miškų ūkio teritorija stebima vaizdo kameromis. Dar daugiau UAB „Sinėja“ darbuotojui neišvengiamai turėjo būti žinoma, kokio tipo bei kokios vertės kroviniai yra pervežami, nes jam buvo perduotos krovinį lydėjusios sąskaitos - faktūros, o ant krovinio pakuočių nurodyta informacija apie gabenamas prekes. O žinant apie vežamą brangų, vagystėms patrauklų bei itin lengvai rinkoje realizuojamą krovinį, sustojimas nesaugomoje ir net neapšviestoje aikštelėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinamas kaip labai neatsargus vežėjo elgesys. Vairuotojas paaiškinime nurodė, jog vietą poilsiui rinkosi, nes neva į pabaigą ėjo paros darbo laikas, kad buvo pravažiavęs Balstogę, t. y. nutolęs nuo šio miesto 22,5 km atstumu. Tačiau pasak Lietuvos apeliacinio teismo, darbo režimo taisyklių bei tvarkos tinkamas vykdymas neatleidžia vežėjo ir krovinį vežančio vairuotojo nuo pareigos atlikti tinkamą krovinio priežiūrą bei užtikrinti reikiamą krovinio saugojimą, nesuteikia teisės palikti krovinį be priežiūros. Taigi savo itin aplaidžiu ir nerūpestingu elgesiu, vežėjas neužtikrino net minimalios krovinio apsaugos, dėl ko tokiu būdu sudarė itin palankias sąlygas kilti neigiamiems padariniams, t. y. neteisėtam krovinio užvaldymui.

11Nurodė, kad pasak kasacinio teismo CK 6. 130 str. 1 d. įtvirtintos įskaitymo sąlygos, kurioms esant įskaitymas laikomas teisėtu: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. O ginčijant atlikto įskaitymo pagrįstumą įrodinėjimo našta priklauso ieškovei. Ieškovė neginčija visų įskaitymo sąlygų, sutinka, kad įskaitymas buvo atliktas pagrįstai, o nesutikimą reiškia tik dėl neribotos atsakomybės pagal CMR konvencijos 29 str. 1 p. taikymo.

12Atsakovės nuomone 2017-07-14 atliktas įskaitymas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti, nes šalys turėjo priešpriešinius vienarūšius piniginius reikalavimus, kurie buvo galiojantys ir vykdytini.

13Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, papildomai paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, kad vairuotojui baigėsi darbo laikas. Nesutiko su survejerių pateikta išvada, nes jie tyrė aplinkybes pas vežėją, o ne vietoje. Survejeriai tik rinko informaciją apie įvykį, jie buvo pasamdyti draudiko, taigi suinteresuoto tyrimu asmens. Survejerių išvada neatitinka eksperto išvadai keliamų reikalavimų.

14Prašė taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas praėjus 3 mėn. nuo vežimo sutarties sudarymo, nustatytą CMR konvencijos 32 str. 1 d. c papunktyje. Mano, kad šiuos terminus reikia skaičiuoti nuo PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo dienos. Kadangi taikoma tarptautinė konvencija, mano, jog pranešimas dėl skolų įskaitymo neturėjo nutraukti ieškinio senaties termino.

15Nurodė, kad trečiųjų asmenų susitarimai neturi jokio poveikio ieškovės ir atsakovės turimoms ar turėtoms reikalavimo teisėms, taigi nėra teisinio pagrindo ginčyti įskaitymą tuo pagrindu, kad tretieji asmenys susitarė dėl žalos atlyginimo.

16Sutiko, kad vežimo sąlygos buvo įprastinės, taip pat buvo susitarta dėl apmokėjimo (frachto). Dėl padidintos sutartinės apsaugos ar didesnės krovinio vertės nebuvo susitarta.

17Nurodė, kad UAB „Transimeksa“ yra gavėjas pagal CMR konvenciją, todėl ji turėjo reikalavimo teisę į ieškovę.

18Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sinėja“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su kuriuo jis sutiko. Nurodė, kad UAB „Sinėja“, kaip faktinė krovinio vežėja, gavo sutartinio krovinių pervežimo operatoriaus UAB „Hegelmann Transporte“ tiesioginius vadybininko D. M. nurodymus UAB „Sinėja“ naudojamos transporto priemonės Volvo, valst. Nr. ( - ), vairuotojui V. B., be kita ko, 2017-02-21 vykti adresu: Schaeflein Spedition, Am Etzberg str. 7, D - 97520 Rothlein, Vokietija, ir pasikrauti krovinį, gabenamą krovinio gavėjui UAB „Transimeksa“. 2017-02-21 atvažiavus į nurodytą pakrovimo vietą, krovinio siuntėjas Schaeflein Spedition į transporto priemonę pakrovė užsakyme nurodytą krovinį. Pasak vairuotojo V. B., UAB „Transimeksa“ skirtas krovinys buvo supakuotas uždarose kartoninėse dėžėse, o krovinį lydintis dokumentai vairuotojui buvo perduoti užklijuotose vokuose ant kurių buvo nurodyta: krovinių gavėja UAB „Transimeksa“. Vairuotojas pagal jam bendrovės nustatytas pareigines instrukcijas bei krovinio siuntėjo jam išduotą CMR krovinių gabenimo važtaraštį, patikrino krovinio įpakavimą, markiravimą ir vietų skaičių. Vairuotojas, būdamas pakrovimo vietoje, jam tiesiogiai vadovaujančio UAB „Hegelmann Transporte“ vadybininko D. M. paklausė apie gabenamo krovinio pobūdį, į tai jam buvo atsakyta, kad tai kažkokios įvairios prekės ir pats vadybininkas tiksliai nežino krovinio pobūdžio. Tranzito iš Vokietijos į Lietuvą metu buvo laikomasi bendrovės nustatytų ir naudojamų padidintų nei įprastai krovinių vežimo praktikoje naudojamų tarptautiniams krovinių vežimams numatytų saugumo priemonių. 2017-02-23 tranzito per Lenkiją metu, vairuotojo darbo laikui einat į pabaigą, vairuotojas nusprendė sustoti poilsio aikštelėje, pritaikytoje tarptautinio transporto sustojimui, kurioje bendrovės ir kitų transporto įmonių vilkikai saugiai stovėjo eilę metų, todėl bendrovės laikoma kaip saugi ir tinkama transporto priemonių stovėjimui. Aikštelė naudojama Lenkijos transporto inspekcijos vykdomoms transporto patikroms, joje nuolat budi Lenkijos transporto inspekcijos darbuotojai, teritorija stebima video kameromis. Bendrovės automobilis 2017-02-23 buvo pastatytas tarp eilės kitų transporto priemonių. Vairuotojas prieš eidamas ilsėtis apžiūrėjo transporto priemonę, patikrino krovinių skyriaus troso bei puspriekabės durų užrakinimo spynos būseną bei poilsio metu nepaliko transporto priemonės. 2017-02-24 ryte vairuotojas pastebėjo, kad kažkieno tai fiziškai įsilaužta į puspriekabę ir pavogta dalis gabenamo krovinio. Vairuotojas nedelsiant iškvietė Lenkijos policiją bei atvykusiems policijos pareigūnams davė parodymus, apie vagystę pranešta UAB „Hegelmann Transporte“ vadybininkui D. M. bei UAB „Sinėja“ vadovui. UAB „Sinėja“ vežėjo atsakomybę draudusi draudimo kompanija Central Beheer Achmea, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes bei nustatyti vagyste padarytos žalos dydį pas nepriklausomus tarptautinius ekspertus (survėjerius) Albers Hansen GmbH užsakė survėjerių tyrimą. Survėjerių atliktu tyrimu buvo nustatytos įvykio aplinkybės, nustatytas krovinio savininkams padarytas žalos dydis. Kadangi survėjų atliktas tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė vykdė draudimo sutartyje nustatytas draudimo sąlygas, pagal survėjerių atliktą žalos paskaičiavimą, draudimo kompanija - bendrovei 2017-08-18 išmokėjo draudimo pagal CMR konvenciją nustatytą vežėjo atsakomybės sumą, kuri turėtų būti perduota dėl vagystės nukentėjusiems krovinių savininkams.

19Nurodė, kad UAB „Transimeksa“ įskaitymą atliko anksčiau, negu ji išmokėjo žalą krovinių savininkams, t.y. įskaitymas atliktas neturint reikalavimo teisės į ieškovę, ir pats įsiskaitytos sumos dydis nėra apibrėžtas, nes nėra ginčo šalių suderintas arba nustatytas teismo sprendimu, taigi atsakovė atliko vienašalį įskaitymą, nesant įstatyme numatytų sąlygų, todėl įskaitymas pripažintinas negaliojančiu.

20Teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Sinėja“ atstovas Sigitas Šamanskas palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, papildomai nurodė, kad UAB „Transimeksa“ nebuvo krovinio savininkas (gavėjas), jis buvo tik ekspeditorius, todėl neturi teisės į žalos atlyginimą už krovinio praradimą. Nuostoliai turi būti apibrėžti, juos reikia įrodyti, ko šioje byloje atsakovė neįrodė. Taigi nėra sąlygų įskaitymui.

21Papildomai nurodė, kad tais pačiais keliais jų vairuotojai važiuoja apie 20 metų, žino, kad aikštelė yra saugi, su vairuotoju nuolat palaikomas telefono ryšys, vairuotojas stojo iki darbo pabaigos likus 40 minučių, vairuotojui sustojus stovėjimo aikštelėje buvo policijos pareigūnų automobilis, todėl vairuotojas Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje teismo posėdyje patvirtino, jog nejuto grėsmės dėl sustojimo vietos, vežėjo atsakomybė yra drausta. Vežėjo darbo laikas yra užfiksuotas tachografuose, visa medžiaga pateikta Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje.

22Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Hegelmann transporte“ atstovas advokato padėjėjas Michail Bron teismo posėdyje su patikslintu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti ir iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo sprendimu nenustatyta faktinio vežėjo tyčia ar didelis neatsargumas, taigi vežėjo atsakomybė yra ribojama, negalima reikalauti visiško žalos atlyginimo. Visi atsakovės atstovo keliami klausimai ir susijusios aplinkybės dėl stovėjimo aikštelės saugumo buvo išsamiai išnagrinėtos Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje. Nurodė, kad Lietuvoje teismų praktika yra formuojama ta linkme, kad šio pobūdžio civilinėse bylose reikia įvertinti ne tik objektyviuosius kriterijus, bet ir subjektyviuosius, o būtent, kaip pats vežėjas suprato aikštelės saugumą. Kaip matyti iš nuotraukų, yra filmavimo kameros ženklas. Todėl nemokant lenkų kalbos, vairuotojas galėjo suprasti, kad aikštelė yra filmuojama.

23Pažymėjo, jog teismų praktika dėl senaties termino nustatyto CMR 32 str. 1 d. c papunktyje (1 m. ir 3 mėn.) nėra vienoda. Pagal CMR 32 str. 3 d. ieškinio senaties terminą gali sustabdyti bylą nagrinėjantis teismas. CK 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis reikalavimas. Nurodė, kad PVM sąskaitos - faktūros buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2017-02-06 iki 2017-03-20, įskaitymas – 2017-07-14. Atsakovė, atlikdama įskaitymą, pripažino skolą pagal minėtas PVM sąskaitas – faktūras, taigi ieškinio senatis pagal nacionalinę teisę nutrūko ir nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį.

24Paaiškino, kad UAB „Sinėja“ ir UAB „Hegelmann transporte“ atlygino dalį žalos, kurią paskaičiavo pagal CMR konvencijos 23 str. 3 d., pagal kurią taikoma ribota vežėjo atsakomybė.

25Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

26Šioje byloje nustatyta, kad 2017-02-21 atsakovė UAB „Transimeksa“ sudarė su ieškove UAB DIESMANN FREIGHT transporto užsakymą – sutartį Nr. R00042266 (el. b. 1 t., 6-7 l.), pagal kurią ieškovė įsipareigojo 2017-02-21 nuo 14.00 val. iki 22.00 val. pasikrauti 1.4 LDM 1000 kg svorio krovinį Schaeflein Spedition, Am Etzberg 7, Rothlein, 97520 Vokietijoje ir jį pristatyti atsakovei Sausupio 15, Vilnius, 2017-02-24 iki 12.00 val., transporto priemonės valst. Nr. ( - ), vežimo kaina – 140,00 Eur (toliau taip pat - Vežimo sutartis). 2017-02-23 ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Hegelmann Transporte“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. DW8226 (DK18783, DK18822, DK18863, DK18894), pagal kurią tretysis asmuo įsipareigojo be kitų 3 krovinių pasikrauti vežti krovinį Schaeflein Spedition, Am Etzberg 7, Rothlein, 97520 Vokietijoje ir jį pristatyti atsakovei 2017-02-24, tą pačią dieną iškraunant krovinius kitiems gavėjams - TC Apranga, UAB RIVI Logistics ir Celsis (el. b. 1 t., 8 l.). 2017-02-24 UAB „Hegelmann Transporte“ pateikė užsakymą Nr. 335765 UAB „Sinėja“, pagal kurį UAB „Sinėja“ be kitų 2 krovinių 2017-02-21 turėjo pasikrauti krovinį Schaeflein Spedition, Am Etzberg 7, Rothlein, 97520 Vokietijoje ir jį pristatyti atsakovei 2017-02-24, kiti gavėjai – Celsis, RIVI Logistics ir TC Apranga (el. b. 1 t., 79-84 l.). Visose sutartyse numatyta, kad vežimui taikoma CMR konvencija. Pagal nurodytas vežimo sutartis siuntėjas yra Schaeflein Spedition, gavėjas – UAB „Transimeksa“, vežėjas - UAB DIESMANN FREIGHT. Kaip matyti, vežėjas perduotam kroviniui nugabenti į paskirties punktą ir perduoti gavėjui pasitelkė UAB „Hegelmann Transporte“, kuris turėjo vykdyti vežimą Vežimo sutartyje nustatytomis sąlygomis. UAB „Hegelmann Transporte“ tam pačiam kroviniui nugabenti į paskirties punktą ir perduoti gavėjui pasitelkė UAB „Sinėja“, kuri turėjo vežimą vykdyti Vežimo sutartyje nustatytomis sąlygomis, ir kuri buvo faktinis vežėjas. Vežimas buvo vykdomas maršrutu Vokietija – Lietuva. Taigi nurodyti teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip vykdyta viena tarptautinio krovinio vežimo keliais sutartimi ir jai taikytinos CMR konvencijos nuostatos.

27Tarp šalių nėra ginčo, kad iš 2017-02-23 į 2017-02-24 Lenkijoje, transporto sustojimo aikštelėje Przewalanka vietovėje iš transporto priemonės Volvo, valst. Nr. ( - ), kuria buvo vežamas krovinys, buvo pavogta dalis krovinio, apie vagystę transporto priemonės vairuotojas UAB „Sinėja“ darbuotojas V. B. pranešė policijos pareigūnams, pradėtas ikiteisminis tyrimas (el. b. 1 t., 9-10 l.). Dėl šio įvykio vairuotojas UAB „Sinėja“ pateikė 2017-02-27 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pravažiavus Balstogę apie 20.00 val. baigiantis darbo laikui sustojo transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, kurioje ant stulpo buvo pritvirtinta lenta, skelbianti, kad aikštelė yra stebima kameros (el. b. 1 t., 11 l.).

28Albers - Hansen GmbH UAB „Sinėja“ draudikui Messrs Centraal Beheer Achmea pateikė 2017-07-11 vagystės tyrimo ataskaitą (el. b. 1 t., 85-100 l.), kurioje nurodė UAB „Sinėja“ vairuotojo V. B. nurodytas aplinkybes, pridėjo vairuotojo darytas fotonuotraukas, taip pat nustatė, kad UAB „Sinėja“ vežė (faktinis vežėjas) konsoliduotą krovinį, kurį sudarė krovinys, kurį užsakė UAB „Apranga“ (ekspeditoriai - UAB „KD Jupiter“, kuris pateikė vežimo užsakymą ieškovei, o ieškovė - UAB „Hegelmann Transporte“), UAB „RIVI“ (ekspeditoriai – ieškovė, kuri pateikė vežimo užsakymą UAB „Hegelmann Transporte“) ir atsakovė, kuri užsakė vežimą UAB „Hegelmann Transporte“, o pagal UAB „Hegelmann Transporte“ vežimo sutartį su UAB „Sinėja“ UAB „Sinėja“ faktiškai teikė vežimo paslaugą. Iš minėtos ataskaitos matyti, kad atsakovei turėjo būti pristatyti stovai muzikai, kosmetika, žaislai, burnos higienos prekės, oru varomi maitinimo blokai ir dar 1 nenurodytas siuntinys, iš kurių pavogto krovinio vertė yra 40717,53 Eur + 7062,46 USD, svoris 1317,02 kg. Survejeris manė, kad šiuo atveju gali būti taikomas vežėjo atsakomybės ribojimas pagal CMR konvenciją, todėl paskaičiavo, kad viso krovinio nuostolių dydis yra 10,362.69 SDR (2017-07-11 pagal SDR valiutos kursą (paskaičiavus gaunamas 1,21673 SDR = 1 Eur kursas) yra lygus 12608,60 Eur)+562,74 Eur, kur bendra suma yra 13171,34 Eur, o būtent atsakovės patirti nuostoliai yra tokie: 18,80 Eur už muzikos prekę, 543,94 Eur už kosmetikos pakuotę, 3,231.37 SDR (3931,71 Eur) už prarastas 3 žaislų pakuotes, 1,753.47 SDR (2133,50 Eur) už prarastas 2 burnos higienos priemonių pakuotes, 166.60 SDR (202,71 Eur) už prarastą oru varomų maitinimo blokų pakuotę, 54.15 SDR (65,89 Eur) už prarastą nenurodytą siuntinį.

29Pažymėtina, kad prekių pobūdis ir vertė nėra nurodyti 2017-02-21 transporto užsakyme – sutartyje Nr. R00042266 (el. b. 1 t., 6-7 l.), taip pat tai nėra numatyta ir CMR – važtaraščiuose (el. b. 2 t., 47-54 l.). Šios aplinkybės nefiksuotos ir kituose šalių pasirašytuose dokumentuose, patvirtinančiuose vežimo sutartinius santykius (el. b. 2 t., 60-101 l.).

30Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad dėl minėtos vagystės buvo prarasta dalis krovinio, taip pat ir dalis atsakovės krovinio. Kaip matyti iš 2017-07-14 pareiškimo dėl įskaitymo, atsakovė prarastą krovinį ir krovinio likučio grąžinimo į Vokietiją išlaidas įvertino 17 212,61 Eur (el. b. 1 t., 12-15 l.).

31Atsakovė pateikė ieškovei 2017-07-14 pareiškimą apie įskaitymą, kuriuo vienašališkai pranešė apie tai, kad įskaito galiojantį 17 212,61 Eur atsakovės piniginį reikalavimą į galiojantį ir vykdytiną ieškovės 18 065,10 Eur reikalavimą pagal šias PVM sąskaitas - faktūras: 2017-02-06 Nr. DSS016493, 2017-02-10 Nr. DSS016562, 2017-02-20 Nr. DSS016689, 2017-02-20 Nr. DSS016723, 2017-02-24 Nr. DSS016807, 2017-02-27 Nr. DSS016857, 2017-03-03 Nr. DSS016989, 2017-03-03 Nr. DS5016996, 2017-03-06 Nr. DSS017031, 2017-03-06 Nr. DSS017030, 2017-03-06 Nr. DSS017025, 2017-03-06 Nr. DSS016489, 2017-03-17 Nr. DSS017265, 2017-03-20 Nr. DSS017321, 2017-03-27 Nr. DSS017486, 2017-03-29 Nr. DSS017542 (el. b. 1 t., 12-15, 17-31 l.).

32Ieškovė ir tretieji asmenys UAB „Hegelmann Transporte“ ir UAB „Sinėja“ sudarė 2017-08-24 sutartį dėl žalos kompensavimo, kuria susitarė, jog UAB „Hegelman Transporte“ kompensuos dalį ieškovei ieškovės atsakovei ir UAB RIVI Logistics kompensuotos 7 713,54 Eur žalos. Minėtą žalą ieškovė ir UAB „Hegelmann Transporte“ kompensavo atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. UAB „Sinėja“ įsipareigojo 7 713,54 Eur žalą kompensuoti UAB „Hegelmann Transporte“ taipogi atliekant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (el. b. 1 t., 65-67 l.).

33Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovė, laikydama, kad vežėjui taikytina neribota civilinė atsakomybė dėl didelio neatsargumo, atliko 2017-07-14 vienašalį įskaitymą.

34Dėl vežėjo civilinės atsakomybės.

35CMR konvencija tarptautinio pervežimo dalyviais nurodo krovinio siuntėją, gavėją, vežėją, taip pat vežėjo agentus, darbuotojus, atstovus ir kt. asmenis. Paprastai vežimo sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas.

36Pagal CMR konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus ir klaidas savo agentų ir kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo metu jis naudojosi, nebent būtų įrodyta, kad buvo aplinkybės, numatytos CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte ar 4 punkte. Esant ginčui dėl nuostolių, patirtų vežimo metu, ieškinys turi būti reiškiamas vežimo įmonei (vežėjui), bet ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui. Vežimo įmonė (vežėjas) krovinio siuntėjui, gavėjui ar jiems atstovaujantiems asmenims atsakys pagal CMR konvenciją, o vežėjo darbuotojai, agentai vežėjui – pagal nacionalinius įstatymus tos valstybės, kurioje yra nagrinėjama byla.

37Kas yra vežėjas CMR konvencijos prasme, yra nustatoma pagal konkrečios bylos aplinkybes. Jei sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui. Tokiais atvejais ekspeditorius, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos nuostatas, turi regreso teisę kitų dalyvavusių vežime asmenų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu (CMR konvencijos 37 straipsnis).

38Pagal CMR konvencijos nuostatas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme, t. y. nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012; 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).

39Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.

40CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17 str., 18 str.), kartu nustato ir tam tikras garantijas, pasireiškiančias vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydžio ribojimu (CMR konvencijos 23 str. 1–3 p., 28 str.). Tačiau taisyklės, kuriomis remdamasis vežėjas gali tikėtis ribotos atsakomybės taikymo, turi išimtį, kai vežėjas netenka teisės į atsakomybės ribojimą ir iš jo išieškomi visi galimi nuostoliai. Vienas iš atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatytu dydžiu, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (grubiu aplaidumu), kuris tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams ( CMR konvencijos 29 str. 1 d.). Tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti.

41Vagystė teismų praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis), pripažįstama, jog net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012). Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos bent prielaidos krovinio praradimui, vežėjui kyla ir tam tikri teisiniai padariniai – jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą.

42Kai, remiantis šios CMR konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 str. 1 d.). Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 str. 2 d.). Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 str. 3 d.). Bet jei šalys susitarė dėl papildomos krovinio vertės, numatė dėl to užmokesčio už vežimą priedą ir padarė apie tai žymą važtaraštyje, kompensacija už prarastą krovinį gali viršyti CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nurodytą maksimalią išieškotinos kompensacijos ribą (CMR konvencijos 24 str.).

43Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad krovinio vežimą užsakė atsakovė, kuri taip pat yra krovinio gavėjas, kad vežimo sutartis tomis pačiomis sąlygomis buvo sudaryta tarp atsakovės ir ieškovės, ieškovės ir UAB „Hegelmann Transporte“ ir UAB „Hegelmann Transporte“ bei UAB „Sinėja“, kuri faktiškai teikė vežimo paslaugas. Taigi vežėjas CMR konvencijos prasme yra ieškovė, teikusi ekspedijavimo paslaugas, kuri atsako už pasitelktų asmenų (UAB „Hegelmann Transporte“ ir UAB „Sinėja“) padarytą žalą. Iš tarp šalių sudarytos Vežimo sutarties matyti, kad vežėjas įsipareigojo turėti galiojantį CMR draudimą, pagal kurį būtų visiškai padrausta vežėjo atsakomybė, numatyta CMR konvencijoje (sutarties 1. punktas). Daugiau specialių reikalavimų vežimui, vairuotojo sustojimo vietoms, krovinio papildomai apsaugai ar transporto priemonei nenumatyta, šalys nesusitarė dėl papildomos krovinio vertės. Taigi, įvertinus tai, kad dalis krovinio buvo prarasta dėl vagystės, neribota vežėjo atsakomybė būtų galima tik įrodžius vežėjo tyčią ar didelį neatsargumą. Priešingu atveju, vežėjo atsakomybė ribojama CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodytu dydžiu.

44Nagrinėjamoje byloje yra svarbios UAB „Sinėja“ vykdyto vežimo aplinkybės, kurios išsamiai buvo ištirtos Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-8562-587/2018. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslinto ieškinio atsakovams UAB „Sinėja“, UAB „KD Jupiter“, tretieji asmenys V. B., UAB „Diessman Freight“, UAB „Hegelmann transporte“, Achmea (Centraal Beheer) Schadeverzekeringen N. V., International Insurance Company of Hannover SE dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimas, ir 2018-12-06 buvo priimtas sprendimas (el. b. 2 t., 1-13 l), kuris Kauno apygardos teismo 2019-04-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-632-657/2019 (el. b. 2 t., 14-27 l.) paliktas nepakeistas. Kauno apylinkės teismas byloje nustatė 2017-02-21 – 2017-02-24 UAB „Sinėja“ vykdyto vežimo aplinkybes, vagystės aplinkybes, taip pat vežėjo civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas nustatė, jog vežėjo civilinė atsakomybė šiuo atveju yra ribojama vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1, 3 dalimis bei AB „Apranga“ ir UAB „KD Jupiter“ 2016-07-01 vežimo sutarties 2.1. ir 4.1.3. punktais. Teismo vertinimu, didesnė kompensacija galima, jeigu būtų deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė pagal CMR konvencijos 24 ir 26 straipsnius, o neribota vežėjo civilinė atsakomybė galima tik pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalį. Teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, nenustatė vežėjo tyčios ar didelio neatsargumo, nes ieškovė nenurodė, kokių veiksmų ar krovinio siuntėjo, gavėjo, ekspeditorių nurodymų UAB „Sinėja“ nevykdė. Priešingai, UAB „Sinėja“ buvo apsidraudusi, ko pasekoje UAB „Apranga“ buvo išmokėta CMR konvencijoje nustatyto dydžio išmoka, automobilis stovėjo aikštelėje, kur yra nuoroda, jog aikštelė stebima vaizdo kamera, automobilis buvo stebimas GPS signalu, jame buvo plombavimo trosas, papildoma puspriekabės durų užrakinimo spyna, vairuotojas nuolat buvo transporto priemonėje (sprendimo 46. p.), o vairuotojas V. B. elgėsi įprastai vairuotojui numatytomis sąlygomis (nes ypatingų sąlygų laikytis krovinio siuntėjas nenurodė ir jų neapmokėjo pagal CMR konvenciją) – sustojo tokiam transportui skirtoje stovėti aikštelėje, su ženklu, kad ji stebima vaizdo kameromis, apžiūrėjo automobilio užraktus ir nuėjo ilsėtis (sprendimo 51. p.).

45Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė teikė įrodymus (el. b. 1 t., 107-129 l.), teigdama, kad yra objektyvieji ir subjektyvieji kriterijai taikyti neribotą vežėjo atsakomybę dėl vilkiko vairuotojo veiksmų pasirenkant konkrečią vietą poilsiui, t. y., teigė, kad vairuotojas netinkamai suprato užrašą ant lentos, kuris reiškia, jog kameromis yra stebimas miškas, o ne stovėjimo aikštelė (el. .b 1 t., 190 l.), aikštelė nėra stacionari transporto inspekcijos ar policijos pareigūnų stovėjimo vieta (el. b. 1 t., 191 l.), nakties poilsiui netinkama aikštelė, šalia miško, nesaugoma, kai apie 20 km spinduliu buvo galima rasti saugomas poilsiui skirtas aikšteles. Tačiau su minėtais atsakovės teiginiais nesutiktina, o būtent iš nurodyto ant lentos užrašo nėra aišku, kokia teritorija – miško ar aikštelės – yra stebima kameromis, užraše tik nurodytas kamerų savininkas – girininkija, taigi atsakovė neįrodė, jog aikštelė iš viso nėra stebima kameromis. Antra, nors minėtoje aikštelėje nėra stacionaraus policijos pareigūnų ar kelių kontrolės posto, tačiau byloje liko nepaneigta, jog šioje aikštelėje pareigūnai atlieka savo funkcijas bei kad vilkiko vairuotojui sustojus aikštelėje buvo policijos pareigūnų. Trečia, nei vienas teisės aktas, o taip pat ir Vežimo sutartis nenustato reikalavimo vilkiko vairuotojui stoti atitinkamose, atsakovės nuomone, tinkamose nakties poilsiui ir/ar jos nurodytose aikštelėse.

46Todėl įvertinus įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytas aplinkybes atsakovės nurodomų papildomų įrodymų kontekste (kad šalia buvo gerai saugomos ir apšviestos aikštelės, kad užrašai ant lentos reiškė, jog filmuojamas miškas, jog nėra stacionaraus kelio kontrolės ar policijos pareigūnų posto), taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo maršrutu UAB „Sinėja“ vilkikai ne kartą važiavo ir ne kartą naudojosi minėta aikštele, nesant įrodymų, kad vilkiko vairuotojas puikiai moka lenkų kalbą ir aiškiai matė užrašą ant lentos tik atvykus į aikštelę (apie 20.00 val. tamsiu paros metu), kad vežėjai buvo atlygintos papildomos išlaidos, susijusios su vilkiko vairuotojo poilsiu atsakovės nurodytose stovėjimo aikštelės, kad atsakovė teikė informaciją vežėjai apie tai, kuriose stovėjimo aikštelėse vilkiko vairuotojas turėtų sustoti ir kuriose nerekomenduojama sustoti, taipgi nesant duomenų, kad minėtoje aikštelėje iki krovinio vagystės buvo prarasti kiti vežėjo gabenti kroviniai, kad vilkiko vairuotojas suvokė šią aikštelę kaip saugią aikštelę nakties poilsiui, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, jog vežėjas pažeidė bendrąją vežėjo rūpestingumo pareigą, t. y. kad vežėjo elgesys galėtų būti vertinamas kaip žinojimas, jog dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių, ir jo sąmoningas veikimas prie tokių padarinių atsiradimo prisidėjo (CPK 178 str.).

47Dėl įskaitymo pagrįstumo.

48Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

49Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos – tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006;2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Ekomanija“ v. UAB ,,LIT-INVEST“, bylos Nr. 3K-3-179/2010; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Pamario produktai“ v. UAB ,,Nordnet“, bylos Nr. 3K-3-445/2013; kt.).

50Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB„ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).

51Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, gali būti taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai, kurioje keliamas ginčas dėl įskaitomų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011). Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Pavyzdžiui, į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013).

53Siekiant nagrinėjamoje civilinėje byloje įvertinti ieškovės ginčijamą atsakovės vienašališkai atliktą įskaitymą, pirmiausia būtina nustatyti, ar šalys įskaitymo atlikimo metu turėjo tarpusavio priešpriešinių reikalavimų. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad įskaitymo atlikimo metu egzistavo atsakovės prievolė ieškovei sumokėti iš viso 18 065,10 Eur pagal vežimo sutartis ir ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas – faktūras (el. b. 1 t., 14 l.). Tuo tarpu ieškovės prievolė atsakovei atlyginti 17 212,61 Eur žalą (atlyginti visiškai prarasto kovinio vertę), yra ginčijama ieškovės. Ieškovės teigimu, įskaitymas yra pagrįstas iš dalies, t. y. dėl 6 648,57 Eur žalos atlyginimo, kurią ieškovei padengė tretieji asmenys, sudarydami su ieškove 2017-08-24 sutartį dėl žalos kompensavimo, tuo tarpu likusi dalis – dėl 10564,04 Eur žalos atlyginimo nėra pagrįsta, nes atsakovė reikalauja didesnio žalos atlyginimo, nei nustatyta CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje.

54Pažymėtina, kad nors ieškovė teigia, kad jai tretieji asmenys atlygino 6 648,57 Eur žalos, tačiau iš 2017-08-24 sutarties dėl žalos kompensavimo matyti, kad sutarties šalys susitarė dėl 7713,54 Eur žalos atlyginimo, įskaitant priešpriešinius reikalavimus.

55Antra, vadovaujantis CMR konvencijos 37 straipsniu, ekspeditorius, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos nuostatas, turi regreso teisę kitų dalyvavusių vežime asmenų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog ieškovė būtų savanoriškai atlyginusi atsakovės nuostolius. Todėl klausimas dėl 2017-08-24 sutarties dėl žalos kompensavimo galiojimo, kai ieškovė neatlygino atsakovei žalos dėl prarasto krovinio ir jį ginčijo, taigi ieškovė pasirašydama 2017-08-24 sutartį dėl žalos kompensavimo dar neturėjo reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis, yra ginčytinas.

56Šioje byloje konstatuota, kad nėra pagrindo taikyti neribotą vežėjo atsakomybę bei, kad ji ribotina pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalį. Pagal minėtą tyrimo ataskaitą (el. b. 1 t., 85-100 l.) paskaičiavus atsakovės nuostolius gaunama 6 896,55 Eur suma (18,80 Eur+543,94 Eur+(3,231.37 SDR+1,753.47 SDR+166.60 SDR+54.15 SDR)x1,21673). Taigi atsakovė pagrįstai iš ieškovės reikalavo atlyginti 6 896,55 Eur sumą ir šią sumą sudengė su atsakovės ieškovei turėtais skoliniais įsipareigojimais. Todėl likusi 10 316,06 Eur atsakovės reikalavimo dalis yra nepagrįsta. Be to, kaip matyti iš 2017-07-14 pareiškimo apie įskaitymą atsakovė pripažino savo įsiskolinimą ieškovei, o tuo tarpu dėl vežėjo civilinės atsakomybės ir jos ribojimo teisme kilo ginčas, taigi ieškovės ir atsakovės tarpusavio reikalavimai yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, taigi nėra ir galiojantys. Dėl minėtų priežasčių pripažintina, kad 2017-07-14 atsakovės atliktas įskaitymas dalyje dėl 10 316,06 Eur sumos, t.y., dėl 74,25 Eur dalinio įsiskolinimo pagal 2017-03-03 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS016989, 350,90 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-03 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DS5016996, 666,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-06 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017031, 2700,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-06 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017030, 592,90 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-06 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017025, 2178,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-06 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS016489, 150,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-17 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017265, 1445,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-20 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017321, 1620,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-27 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017486, 1391,50 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-29 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017542 įskaitymo yra neteisėtas, nes neatitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl pripažintinas negaliojančiu, ir šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 270 str.).

57Dėl ieškinio senaties.

58Ieškovė, pripažinus negaliojančiu 2017-07-14 įskaitymą, prašo priteisti atsakovės 10564,04 Eur įsiskolinimą už ieškovės atsakovei suteiktas vežimo paslaugas. Atsakovė prašė teismo posėdyje taikyti ieškinio senaties terminą.

59CMR konvencijos 32 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas ieškiniui pareikšti, jei ginčas yra kilęs dėl vežimų taikant šią Konvenciją (tyčinių veiksmų ar grubaus aplaidumo atveju – treji metai). Vienerių metų ieškininės senaties terminas taikomas tiek ieškiniams, reiškiamiems vežėjui dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo, tiek ir vežėjo reikalavimams sumokėti jam vežimo mokestį, ieškiniams, kylantiems iš delikto, ir kitiems ieškiniams, taikant Konvenciją. Konvencijoje nustatytus ieškininės senaties terminus teismas taiko šalies prašymu.

60Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c papunktį teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų, o senaties terminas prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo.

61Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija 2013 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013 patikslino CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalies vertimą į lietuvių kalbą ir nurodė, jog ši konvencijos dalis turi būti verčiama taip: „Nepažeidžiant šio straipsnio 2punkto nuostatų, senaties termino stabdymui taikytina bylą nagrinėjančio teismo vietos valstybės teisė. Ši teisė taip pat taikytina ieškinio senaties nutraukimui“. Taigi sprendžiant klausimą, ar buvo sustabdytas/nutrauktas ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje taikytinos CK nuostatos dėl senaties terminų sustabdymo/nutraukimo.

62CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas įpareigotas priimti nagrinėti reikalavimą apginti pažeistą teisę net ir tais atvejais, kai ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, ar ieškinio senaties terminas praleistas, jį galima nustatyti, žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, vadinasi, tam būtina ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstyta teisės aiškinimo ir taikymo praktika, jog ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Aktualu pažymėti, jog CK 1.126 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi, todėl nesant proceso šalies prašymo dėl senaties termino taikymo, ieškinio senaties taikymo klausimas nekyla ir teismas ex officio šio klausimo nenagrinėja.

63Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes atsakovo poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės bei įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada darytina įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014 ir kt.).

64Nagrinėjamu atveju atsakovė teismo posėdyje pareiškė reikalavimą taikyti CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c papunktyje nustatytą ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimams, kylantiems iš vežimo.

65Pagal CK 1.30 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.

66Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje, aiškinant ieškinio senaties termino nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, ne kartą pažymėta, kad ieškinio senaties termino eiga gali būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu ji yra prasidėjusi, tačiau ieškinio senaties terminas dar nėra pasibaigęs <...>. Taigi pagal ieškinio senaties termino nutraukimą reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo formuojamą jų aiškinimo bei taikymo praktiką CK 1.130 straipsnio 2 dalyje įvardyti skolininko veiksmai, liudijantys skolos pripažinimą, sukelia ieškinio senaties termino nutraukimo teisinius padarinius tik tada <...>, kai šie veiksmai atlikti nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Aplinkybę, kad skolininkas iki pasibaigiant ieškinio senaties terminui atliko veiksmus, liudijančius skolos pripažinimą, turi įrodyti kreditorius, kuris šia aplinkybe grindžia ieškinio senaties termino nutraukimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2011 ir kt.).

67Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017-07-14 atsakovė vienašališkai įskaitė atsakovės ir ieškovės priešpriešinius reikalavimus. Įskaitydama ieškovės priešpriešinius reikalavimus atsakovei, atsakovė aiškiai nurodė, pagal kokias PVM sąskaitas – faktūras ir kokiai sumai atlieka įskaitymą, t. y., pripažino skolos faktą, kad atsakovė pagal nurodytas PVM sąskaitas – faktūras yra skolinga ieškovei. Iš PVM sąskaitų – faktūrų lentelės matyti, kad pirmoji sąskaita išrašyta 2017-02-06, sąskaitos apmokėjimo data – 2017-03-10, o kitos PVM sąskaitos - faktūros išrašytos vėliau ir nurodyta vėlesnė atsiskaitymo pagal nurodytas PVM sąskaitas - faktūras data. PVM sąskaitas – faktūras vertinant kaip atskiras vežimo sutartis ir vežimo sutartinius santykius patvirtinančius įrodymus, spręstina, kad ieškinio senaties terminas pagal vėliausiai išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą prasidėjo 2017-02-06, taigi ieškinio senaties terminas būtų pasibaigęs 2018-05-06. Tačiau 2017-07-14 atsakovė pareikšdama, kad įskaito priešpriešinius reikalavimus, nutraukė ieškinio senaties termino skaičiavimą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį.

68Dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

69Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10564,04 Eur įsiskolinimą už ieškovės atsakovei suteiktas vežimo paslaugas, 633,84 Eur palūkanas bei procesines palūkanas.

70Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį.

71Pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalį krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Už krovinių, keleivių ir bagažo vežimą imamas užmokestis, kurį nustato šalys susitarimu, jeigu įstatymas nenustato ko kita (CK 6.813 str. 1 d. ). Už vežimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą šalys atsako vežimo sutarties, šio kodekso, taip pat atskirų transporto šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 6.817 str. 1 d.).

72Kaip matyti iš PVM sąskaitų - faktūrų: 2017-02-06 Nr. DSS016493, 2017-02-10 Nr. DSS016562, 2017-02-20 Nr. DSS016689, 2017-02-20 Nr. DSS016723, 2017-02-24 Nr. DSS016807, 2017-02-27 Nr. DSS016857, 2017-03-03 Nr. DSS016989, 2017-03-03 Nr. DS5016996, 2017-03-06 Nr. DSS017031, 2017-03-06 Nr. DSS017030, 2017-03-06 Nr. DSS017025, 2017-03-06 Nr. DSS016489, 2017-03-17 Nr. DSS017265, 2017-03-20 Nr. DSS017321, 2017-03-27 Nr. DSS017486, 2017-03-29 Nr. DSS017542, ir 2017-07-14 pareiškimo apie įskaitymą atsakovė buvo skolinga 18 065,10 Eur ieškovei už suteiktas tarptautinio krovinių vežimo paslaugas ir šio įsiskolinimo neginčijo (el. b. 1 t., 12-15, 17-31 l.). Pripažinus, kad 2017-07-14 įskaitymas dalyje dėl 10 316,06 Eur atsakovės įsiskolinimo, t. y., 74,25 Eur dalinio įsiskolinimo pagal 2017-03-03 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS016989, 350,90 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-03 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DS5016996, 666,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-06 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017031, 2700,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-06 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017030, 592,90 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-06 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017025, 2178,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-06 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS016489, 150,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-17 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017265, 1445,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-20 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017321, 1620,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-27 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017486, 1391,50 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-29 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017542, ieškovei įskaitymo yra neteisėtas ir nepagrįstas, spręstina, kad likusi neapmokėta atsakovės ieškovei skola yra 10 316,06 Eur. Įrodymų, kad atsakovė pagal minėtas PVM sąskaitas – faktūras bent iš dalies atsiskaitė per jose nurodytą terminą (per 30 d. nuo PVM sąskaitos – faktūros išrašymo), atsakovė nepateikė (CPK 178 str.).

73CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

74Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai suteikė atsakovei tarptautinio vežimo paslaugas. Šių aplinkybių, taip pat to, kad ji nesumokėjo užmokesčio už atliktus vežimus, atsakovė neginčija. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, o atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – leidžia spręsti, kad atsakovė pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, CK 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.808 straipsnio 1 dalies, 6.813 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, o siuntėjas (gavėjas) privalo sutartyje nustatyta tvarka sumokėti užmokestį vežėjui už krovinio pristatymą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų sumokėjusi 10 316,06 Eur skolos, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina minėta skola, ir ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies (CPK 178 str.).

75Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 633,84 Eur palūkanas, paskaičiuotas už vienerius metus taikant 6 proc. dydžio metinę palūkanų normą nuo 10564,04 Eur sumos.

76Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

77Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

78Nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos taikyti CK 6.261 straipsnyje ir 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas palūkanas (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011), jas skaičiuojant nuo 10 316,06 Eur sumos už vienerius metus, taikant 6 proc. dydžio metinę palūkanų normą, ir priteisti iš atsakovės ieškovei 618,96 Eur palūkanas. Atsižvelgiant į tai ieškinys dalyje dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteistinos 618,96 Eur palūkanos (CPK 270 str.).

79Iškėlus civilinę bylą skolininkui skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla, ieškovei pašalinus nurodytus ieškinio trūkumus, laikoma iškelta 2018-05-16, ir ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį, už priteistą sumą (10 935,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

80Dėl bylinėjimosi išlaidų.

81Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

82Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (reikalavimas dėl 2017-07-14 įskaitymo pripažinimo negaliojančiu iš dalies – 100 proc., reikalavimas priteisti skolą ir palūkanas - 97,65 proc.).

83Ieškovė byloje sumokėjo 327,00 Eur žyminį mokestį (el. b. 1 t., 55, 64 l.), todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas 321,00 Eur (252x0,9765+75) žyminis mokestis.

84Ieškovę teisme atstovavo advokatas Andrius Šidlauskas (el. b. 1 t., 175-176 l.) ir advokatas Michail Parchimovič (el. b. 1 t., 189 l.). Už advokato Michail Parchimovič suteiktas teisines paslaugas ieškovė sumokėjo 342,50 Eur (el. b. 2 t., 102-104 l.), t.y., 302,50 Eur už pasirengimą 2019-06-13 teismo posėdžiui ir atstovavimą minėtame teismo posėdyje bei 40,00 Eur išlaidos už kelionei sugaištą laiką.

85Trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Hegelmann Transporte“ atstovavo advokato padėjėjas Michail Bron (el. b. 1 t., 135, 142 l.), už kurio suteiktas teisines paslaugas tretysis asmuo sumokėjo 850,00 Eur (el. b. 2 t., 42-46 l.), t.y. sumokėta 350,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2018-10-04 parengiamajame teismo posėdyje bei 500,00 Eur už pasirengimą, bylos analizę bei atstovavimą 2019-06-13 parengiamajame teismo posėdyje. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

86Išlaidos advokato pagalbai priteisiamos pagal CPK 93 straipsnio taisykles, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtį. Todėl atsižvelgiant į tai, kad visos išlaidos advokato Michail Parchimovič ir advokato padėjėjo Michail Bron pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) patvirtintų maksimalių dydžių ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys iš esmės yra tenkintas visiškai, į bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių trukmę, iš atsakovės ieškovei priteistinos 342,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Hegelmann Transporte“ priteistinos 850,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai.

87Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sinėja“ pateikė 2019-05-13 sąskaitą – faktūrą Nr. A19-017 dėl 500,00 Eur apmokėjimo advokatui Mindaugui Paukštei ir jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą (el. b. 2 t., 38-39 l.) bei 30,33 Eur kelionės išlaidas į 2019-06-13 vykusį teismo posėdį patvirtinančius dokumentus (el. b. 2 t., 55-58 l.), tačiau nei atsiliepime į ieškinį nei teismo posėdyje nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat nepateikė išrašo iš teisinių paslaugų sutarties su advokatu Mindaugu Paukšte, atsiliepime tretysis asmuo nurodė, kad byla nebus vedama per advokatą, tačiau jo paslaugomis pasinaudos įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktais, 98 straipsnio 1 dalimi, spręstina, kad nėra visų sąlygų trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

88Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 5,61 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

89Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., 284 str. 1 d., teismas

Nutarė

90patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

91Pripažinti negaliojančiu UAB „Transimeksa“ 2017-07-14 pareiškimą apie įskaitymą dalyje dėl 10 316,06 Eur įsiskolinimo UAB DIESSMAN FREIGHT, t.y., 74,25 Eur dalinio įsiskolinimo pagal 2017-03-03 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS016989, 350,90 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-03 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DS5016996, 666,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-06 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017031, 2700,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-06 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017030, 592,90 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-06 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017025, 2178,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-06 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS016489, 150,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-17 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017265, 1445,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-20 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017321, 1620,00 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-27 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017486, 1391,50 Eur įsiskolinimo pagal 2017-03-29 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DSS017542, įskaitymo.

92Priteisti iš atsakovės UAB „Transimeksa“, į. k. 144903169, ieškovei UAB DIESSMAN FREIGHT, į. k. 1302920064, 10 316,06 Eur (dešimties tūkstančių trijų šimtų šešiolikos eurų, 6 ct) skolą, 618,96 Eur (šešių šimtų aštuoniolikos eurų, 96 ct) palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (10 935,02 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 321,00 Eur (trijų šimtų dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 342,50 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų, 50 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

93Priteisti iš atsakovės UAB „Transimeksa“, į. k. 144903169, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Hegelmann Transporte“ į. k. 300022163, 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

94Priteisti iš atsakovės iš atsakovės UAB „Transimeksa“, į. k. 144903169, valstybei 5,61 Eur (penkių eurų, 61 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).

95Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

96Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė UAB DIESSMAN FREIGHT kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu... 5. Ieškovės atstovas teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė, prašė... 6. Paaiškino, kad kroviniui vežti nebuvo pateikta jokių ypatingų reikalavimų.... 7. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė pagal CPK 47 straipsnį galėjo... 8. Pažymėjo, jog ieškinio senaties terminas negali būti taikomas, nes... 9. Nurodė, jog įskaitymo instituto CMR konvencija nereglamentuoja, jis... 10. Atsakovė UAB „Transimeksa“ pateikė atsiliepimą į patikslintą... 11. Nurodė, kad pasak kasacinio teismo CK 6. 130 str. 1 d. įtvirtintos įskaitymo... 12. Atsakovės nuomone 2017-07-14 atliktas įskaitymas yra visiškai pagrįstas ir... 13. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į patikslintą... 14. Prašė taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas... 15. Nurodė, kad trečiųjų asmenų susitarimai neturi jokio poveikio ieškovės... 16. Sutiko, kad vežimo sąlygos buvo įprastinės, taip pat buvo susitarta dėl... 17. Nurodė, kad UAB „Transimeksa“ yra gavėjas pagal CMR konvenciją, todėl... 18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB... 19. Nurodė, kad UAB „Transimeksa“ įskaitymą atliko anksčiau, negu ji... 20. Teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų... 21. Papildomai nurodė, kad tais pačiais keliais jų vairuotojai važiuoja apie 20... 22. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB... 23. Pažymėjo, jog teismų praktika dėl senaties termino nustatyto CMR 32 str. 1... 24. Paaiškino, kad UAB „Sinėja“ ir UAB „Hegelmann transporte“ atlygino... 25. Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.... 26. Šioje byloje nustatyta, kad 2017-02-21 atsakovė UAB „Transimeksa“ sudarė... 27. Tarp šalių nėra ginčo, kad iš 2017-02-23 į 2017-02-24 Lenkijoje,... 28. Albers - Hansen GmbH UAB „Sinėja“ draudikui Messrs Centraal Beheer Achmea... 29. Pažymėtina, kad prekių pobūdis ir vertė nėra nurodyti 2017-02-21... 30. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad dėl minėtos vagystės buvo prarasta... 31. Atsakovė pateikė ieškovei 2017-07-14 pareiškimą apie įskaitymą, kuriuo... 32. Ieškovė ir tretieji asmenys UAB „Hegelmann Transporte“ ir UAB... 33. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovė, laikydama, kad vežėjui... 34. Dėl vežėjo civilinės atsakomybės.... 35. CMR konvencija tarptautinio pervežimo dalyviais nurodo krovinio siuntėją,... 36. Pagal CMR konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir... 37. Kas yra vežėjas CMR konvencijos prasme, yra nustatoma pagal konkrečios bylos... 38. Pagal CMR konvencijos nuostatas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, tuo... 39. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio... 40. CMR konvencija, įtvirtindama griežtą vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl... 41. Vagystė teismų praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais... 42. Kai, remiantis šios CMR konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį... 43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad krovinio vežimą užsakė atsakovė, kuri... 44. Nagrinėjamoje byloje yra svarbios UAB „Sinėja“ vykdyto vežimo... 45. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė teikė įrodymus (el. b. 1 t.,... 46. Todėl įvertinus įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytas... 47. Dėl įskaitymo pagrįstumo.... 48. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas... 49. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies... 50. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės... 51. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad vienašališkai negali būti... 53. Siekiant nagrinėjamoje civilinėje byloje įvertinti ieškovės ginčijamą... 54. Pažymėtina, kad nors ieškovė teigia, kad jai tretieji asmenys atlygino 6... 55. Antra, vadovaujantis CMR konvencijos 37 straipsniu, ekspeditorius, atlyginęs... 56. Šioje byloje konstatuota, kad nėra pagrindo taikyti neribotą vežėjo... 57. Dėl ieškinio senaties.... 58. Ieškovė, pripažinus negaliojančiu 2017-07-14 įskaitymą, prašo priteisti... 59. CMR konvencijos 32 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas ieškiniui... 60. Pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c papunktį teisė pateikti... 61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija 2013 m. kovo 29 d.... 62. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią teismas... 63. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio... 64. Nagrinėjamu atveju atsakovė teismo posėdyje pareiškė reikalavimą taikyti... 65. Pagal CK 1.30 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia... 66. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje, aiškinant ieškinio senaties... 67. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017-07-14 atsakovė vienašališkai... 68. Dėl skolos ir palūkanų priteisimo.... 69. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10564,04 Eur įsiskolinimą už... 70. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip... 71. Pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalį krovinio vežimo sutartimi vežėjas... 72. Kaip matyti iš PVM sąskaitų - faktūrų: 2017-02-06 Nr. DSS016493,... 73. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai... 74. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ieškovė vykdė... 75. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 633,84 Eur palūkanas,... 76. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą... 77. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.874... 78. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos taikyti CK 6.261 straipsnyje ir... 79. Iškėlus civilinę bylą skolininkui skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK... 80. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 81. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 82. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (reikalavimas... 83. Ieškovė byloje sumokėjo 327,00 Eur žyminį mokestį (el. b. 1 t., 55, 64... 84. Ieškovę teisme atstovavo advokatas Andrius Šidlauskas (el. b. 1 t., 175-176... 85. Trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB... 86. Išlaidos advokato pagalbai priteisiamos pagal CPK 93 straipsnio taisykles,... 87. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sinėja“... 88. Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 5,61 Eur išlaidos, susijusios su... 89. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 90. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.... 91. Pripažinti negaliojančiu UAB „Transimeksa“ 2017-07-14 pareiškimą apie... 92. Priteisti iš atsakovės UAB „Transimeksa“, į. k. 144903169, ieškovei... 93. Priteisti iš atsakovės UAB „Transimeksa“, į. k. 144903169, trečiajam... 94. Priteisti iš atsakovės iš atsakovės UAB „Transimeksa“, į. k.... 95. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 96. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...