Byla 3K-3-156-687/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Liuks“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Liuks“ ieškinį atsakovui AB „Farmak“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami nuostolių, padarytų bylos šalies prašymu taikant laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei kompensuojamųjų palūkanų priteisimo klausimai.

6Ieškovas UAB „Liuks“ prašė priteisti iš atsakovo AB „Farmak“ 617 733,09 Lt (178 907,87 Eur), 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

72005 m. spalio 7 d. ieškovas UAB „Liuks“ pareiškė ieškinį teisme atsakovui AB „Farmak“ dėl šio vardu registruotų prekių ženklų VALIDOL (registracijos Nr. 44405), VALIDOL (registracijos Nr. 47921), ??????? VALIDOLUM (registracijos Nr. 37101) registracijos pripažinimo negaliojančia. 2005 m. lapkričio 24 d. atsakovas AB „Farmak“ pateikė priešieškinį dėl pažeistų prekės ženklo savininko teisių gynimo. Atsakovo AB „Farmak“ prašymu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti UAB „Liuks“ sandėliuose ir Lietuvos Respublikos vaistinėse esantys Rusijos gamintojo AB „Akrichin“ medicininės paskirties produktai, t. y. tabletės VALIDOL, uždrausta Rusijos gamintojo „Akrichin“ pagamintų medicininės paskirties produktų bei visų kitų medicininės paskirties produktų, pažymėtų VALIDOL prekės ženklu, prekyba ir įvežimas į Lietuvos Respubliką. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartimi panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nutartis įsigaliojo 2006 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2075-392/2008, UAB „Liuks“ ieškinį tenkino, o atsakovo AB „Farmak“ priešieškinį atmetė. Ieškovo UAB „Liuks“ teigimu, dėl atsakovo AB „Farmak“ prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, galiojusios 133 dienas (nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki 2006 m. balandžio 27 d.), ieškovas negalėjo vykdyti įprastos ūkinės komercinės veiklos. Dėl to įmonė negavo mažiausiai 100 029,30 Lt (28 970,49 Eur) grynojo pelno. Be to, net ir teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, prekyba AB „Akrichin“ gamybos VALIDOL 0,06 g tabletėmis ir toliau buvo negalima, nes atsakovo pastangomis paskleidus žinią Lietuvos farmacijos platinimo įmonėms apie teisme nagrinėjamą ginčą šios nenorėjo prisiimti rizikos platinti AB „Akrichin“ pagamintas VALIDOL 0,06 g tabletes iki teisminio ginčo pabaigos. Pasinaudojęs situacija šią rinkos dalį užėmė UAB Baltijos farmacijos centras, platinantis Lietuvoje AB „Farmak“ gaminamas VALIDOL tabletes. Nuo 2005 m. gruodžio 16 d. atsakovo AB „Farmak“ prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki 2009 m. rugsėjo 22 d. priimtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, po kurios įsiteisėjo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimas atmesti atsakovo priešieškinį (iš viso – 1012 dienų), ieškovas negavo 1 467 096,40 Lt (424 900,49 Eur) grynojo pelno. Šioje byloje, ieškovo UAB „Liuks“ teigimu, jis prašė priteisti iš atsakovo AB „Farmak“ mažesnę, objektyviais duomenimis pagrindžiamą ir įrodomą negautų pajamų (grynojo pelno) dalį už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. (381 diena x 1449,70 Lt (419,86 Eur) nuostolių per dieną), t. y. 552 335,70 Lt (159 967,48 Eur). Be to, 2010 m. rugsėjo 9 d. pretenzijoje ieškovas nustatė atsakovui terminą žalai atlyginti – iki 2010 m. spalio 1 d. Atsakovui žalos neatlyginus, ieškovo manymu, nuo 2010 m. spalio 2 d. iki ieškinio pareiškimo skaičiuotinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.53 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) – 65 397,39 Lt (18 940,39 Eur).

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui UAB „Liuks“ iš atsakovo AB „Farmak“ 192 810 Lt (55 841,64 Eur) nuostolių atlyginimo, 6 proc. procesinių palūkanų, kitą dalį ieškinio atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas nurodė, kad ieškovas 2005 m. iki laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo (2005 m. gruodžio 16 d.) Lietuvos Respublikoje prekiavo VALIDOL preparatais. Buhalterinė pažyma patvirtina, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 16 d. ieškovas pardavė 896 670 vnt. 0,06 g tablečių, o grynasis šio medicininės paskirties produkto pardavimų nurodytu laikotarpiu pelnas buvo 507 399 Lt (146 952,90 Eur). Atsakovo įrodymai, kad jo pelnas iš VALIDOL preparatų prekybos 2005–2006 m. buvo tik 11 938 Eur, paneigti bendrovės „IMS Health“ duomenimis, iš kurių matyti, kad atsakovo prekybos VALIDOL preparatais apimtys 2006 m. buvo 1 526 719 Lt (442 168,39 Eur). Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo nurodytas 507 399 Lt (146 952,90 Eur) pelnas yra visiškai realus. Ieškovas 507 399 Lt (146 952,90 Eur) pelną iš VALIDOL preparatų pardavimų gavo per 350 dienų laikotarpį – nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 16 d., todėl vienos dienos pelnas 2005 m. buvo 1449,70 Lt (419,86 Eur). Ieškovui pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, t. y. draudimas parduoti VALIDOL preparatus, galiojo 133 dienas – nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki 2006 m. balandžio 27 d. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovas per nurodytą laikotarpį negavo 192 810 Lt (55 841,64 Eur) pelno, kurį būtų gavęs, jeigu atsakovo prašymu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

11Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., nes ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad laikinosios apsaugos priemonės net ir po panaikinimo tiesiogiai lėmė ieškovo nuostolius (negautą pelną). Tai, kad, panaikinus draudimą parduoti prekes, ieškovas nepardavė tam tikro kiekio prekių ir negavo pelno, savaime nereiškia, kad šiuos nuostolius lėmė taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovo sudarytose sutartyse su pirkėjais nenurodyti parduodamų prekių kiekiai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2006 m. pirkėjai būtų nupirkę tokį patį VALIDOL preparatų kiekį kaip ir 2005 m. Be to, Lietuvos rinkoje 2006 m. VALIDOL preparatais prekiavo ir atsakovas AB „Farmak“.

12Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 65 397,39 Lt (18 940,39 Eur) palūkanų už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 2 d. iki ieškinio pareiškimo dienos 2012 m. rugsėjo 21 d., nes ieškovo reiškiamas reikalavimas kildinamas ne iš sutarties, šalys susitarimu nėra nustačiusios prievolės įvykdymo termino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, ir taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytus teisinius padarinius. Aplinkybė, kad ieškovas pareiškė pretenziją atsakovui ir, pasinaudojęs CK 6.53 straipsnyje įtvirtinta teise, nustatė nuostolių atlyginimo terminą, nesukelia atsakovui CK 6.210 straipsnyje nustatytų teisinių padarinių.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą, sumažino ieškovui UAB „Liuks“ iš atsakovo AB „Farmak“ priteistą nuostolių atlyginimą iki 41 744,57 Lt (12 090,06 Eur), perskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

14Pasisakydama dėl atsakovo veiksmų teisėtumo teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Militzer and Munch Fortransas“ v. Vokietijos bendrovė „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ACUMEN“ v. UAB „ROVĖ“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v. UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010; 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. ir kt. v. V. G. , bylos Nr. 3K-7-335/2013). Teisėjų kolegija nurodė, kad net ir sutinkant su tuo, jog registruoto prekių ženklo savininkas turi papildomus specialaus įstatymo nustatytus svertus savo teisių apsaugai, negalima eliminuoti galiojusios CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo (nepriklausomai nuo nepagrįstą ieškinį (priešieškinį) pareiškusio asmens sąžiningumo laipsnio); (ne)piktnaudžiavimo sąlyga nėra lemiama, sprendžiant nuostolių dėl asmens prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo klausimą. Ieškinio (priešieškinio) pripažinimas nepagrįstu lemia turtinių suvaržymų laikinosiomis apsaugos priemonėmis pripažinimą neteisėtu. Atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-2075-392/2008 buvo pareiškęs ne ieškinį, o priešieškinį, t. y. jam buvo žinoma, kad ieškovas toje byloje ginčija jo prekių ženklų registraciją. Teisėjų kolegija nurodė, kad apdairus ir rūpestingas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepaisant to, kiek pats įsitikinęs savo reikalavimo pagrįstumu, turi suvokti, kad jam nepalanki bylos baigtis galima ir dėl to gali kilti nuostolių atlyginimo klausimas, juolab kad šiuo atveju taikytina griežtoji civilinė atsakomybė.

15Pasisakydama dėl žalos (negautų pajamų) realumo ir jos dydžio teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Senasis dvaras“ v. UAB ,,Veroeva“, bylos Nr. 3K-3-138/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012;), nurodė, kad 2005 m. ieškovo prekyba VALIDOL preparatais buvo pakankamai didelė ir pelninga, 2005 m. viduryje tarp ieškovo ir preparato gamintojo vyko derinimai dėl šių preparatų kiekių įsigijimo 2006 m. Dėl to teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių (jų nenurodė ir atsakovas), dėl kurių verslo logikos prasme ieškovas turėjo nuo 2006 m. atsisakyti tolesnės veiklos šioje srityje ar ją vykdyti buvo kitų objektyvių kliūčių. Ieškovas savo negautas pajamas grynojo pelno pavidalu įrodinėjo vien tik savo vyr. buhalterės pasirašyta buhalterine pažyma apie gautą 507 399 Lt (146 952,90 Eur) grynąjį pelną 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 16 d. ir jos priedu Nr. 1 (lentele). Teisėjų kolegija nurodė, kad nei iš šių duomenų, nei iš bylos nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų, nei iš ieškovo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą negalima nustatyti, kokia metodika, apskaitos standartais ar principais buvo nustatytas pažymoje nurodytas grynasis pelnas, į kokius sąnaudų rodiklius ir kodėl atsižvelgta ir pan. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo pateiktos pažymos duomenų realumą, lygino juos su atsakovo prekybos VALIDOL preparatais 2006 m. apimtimis (1,5 mln. Lt – 434 430,03 Eur) pagal bendrovės „IMS Health“ duomenis, tačiau atsakovas yra gamintojas, o bendrovės „IMS Health“ duomenys fiksavo preparato pardavimą galutiniam vartotojui. Ieškovas buvo importuotojas, tiesiogiai preparatais neprekiavo, todėl sprendžiant apie ieškovo negautą grynąjį pelną vadovautis bendrovės „IMS Health“ duomenimis būtų neteisinga. Be to, šie duomenys ieškovo negauto grynojo pelno apimties nepatvirtina. Pateikti įrodymus apie savo patirtos žalos faktą ir dydį yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis), tačiau šis, iš esmės niekaip nepagrindęs konkrečiais skaičiavimais pažymos duomenų apie grynąjį pelną, perkelia įrodinėjimo naštą dėl pažymos duomenų nepagrįstumo atsakovui. Tai, kad atsakovas negali įrodyti savo atsikirtimų į ieškinį (pažymos duomenų nepagrįstumo), savaime nereiškia, kad dėl to tampa labiau pagrįsti ieškovo pateikiami duomenys, juolab nagrinėjamu atveju visus reikšmingus dokumentus jiems pagrįsti turi ieškovas ir dėl to jis gali teikti tik jam palankią jų dalį.

16Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo abejoti ieškovo pajamų gavimo realumu. Įrodymų, patvirtinančių, kad jos buvo mažesnės, juolab – kiek konkrečiai, atsakovas (be bendro pobūdžio teiginių apie naujus rinkos dalyvius) nepateikė. Atsakovas ieškovo parduotų tablečių kiekių 2005 m., skirtingai negu duomenų apie grynąjį pelną, neginčijo, o ieškovas savo nuostolius 2006 m. grindžia būtent 2005 m. grynojo pelno apskaičiavimo pagrindu. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo į bylą pateiktus duomenis apie pardavimų apimtis, konstatavo, kad VALIDOL preparatų ieškovas 2005 m. pardavė už 763 747,85 Lt (221 196,66 Eur). Iš auditoriaus tikrintos oficialiai teiktos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad grynasis ieškovo pelnas nuo visų 2006 m. pardavimo pajamų (7 398 251 Lt – 2 142 681,59 Eur) buvo 1 098 595 Lt (318 175,10 Eur), t. y. 2006 m. grynasis pelnas sudarė apie 15 proc. visų ieškovo pardavimo pajamų. Byloje nėra duomenų, kad grynasis pelnas dėl kokių nors priežasčių realizuojant VALIDOL preparatą būtų išskirtinai kitoks nei nuo kitų preparatų pardavimo. Tokiu atveju 2006 m. nuo 763 747,85 Lt (221 196,66 Eur) VALIDOL preparato pardavimo pajamų grynasis pelnas būtų sudaręs tą pačią proporciją viso grynojo pelno kontekste – apie 15 proc., arba 114 562,18 Lt (33 179,50 Eur), per metus, o per laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį (133 dienas) – 41 744,57 Lt (12 090,06 Eur) (114 562,18 Lt (33 179,50 Eur) : 365/133 d.).

17Pasisakydama dėl laikotarpio nuostoliams apskaičiuoti teisėjų kolegija nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad tam tikrą protingą laikotarpį po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo negalėjimas tuojau pat atnaujinti prekybą VALIDOL preparatais tuo atveju, jei turėtos atsargos jau buvo realizuotos, galėtų būti laikomas tiesioginiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padariniu. Tačiau ieškovas, grįsdamas sutarčių nesudarymą rinkos dalyvių atsargumu bei baime, kad vėl gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nepateikė tokius teiginius patvirtinančių patikimų įrodymų, t. y. kad jis turėjo galimybę ir aktyviai bandė sudaryti naujas sutartis, tačiau konkretūs potencialūs kontrahentai jas tokiais motyvais sudaryti atsisakė. Liudytojų D. S. , buvusių ar esamų ieškovo darbuotojų I. M. , R. G. parodymai nėra pakankami tokiai išvadai. Nėra pateikta įrodymų, kad 2004–2005 m. sutartis sudarę kontrahentai būtų raštu pranešę apie jų nutraukimą; dauguma sutarčių, šalims nepranešus apie sutarčių nutraukimą, buvo pratęsiamos automatiškai. Taigi nėra pagrindo ieškovo neveiklumo padarinius pateisinti taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

18Pasisakydama dėl kompensuojamųjų palūkanų teisėjų kolegija nurodė, kad pagal įstatymą jos bet kuriuo atveju yra minimalūs nuostoliai, todėl įskaitomos į nuostolius. Nagrinėjamu atveju palūkanos būtų mažesnės už priteisiamą nuostolių atlyginimą, todėl jas priteisti papildomai nėra pagrindo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

20Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovui UAB „Liuks“ iš atsakovo AB „Farmak“ nuostolių atlyginimas sumažintas nuo 192 810 Lt (55 841,64 Eur) iki 41 744,57 Lt (12 090,06 Eur), taip pat bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai priteisti 359 525,70 Lt nuostolių, patirtų nuo 2006 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., atlyginimą ir 65 397,39 Lt (18 940,39 Eur) kompensuojamųjų palūkanų, ir priimti sprendimą – priteisti ieškovui UAB „Liuks“ iš atsakovo AB „Farmak“ 552 335,70 Lt (159 967,48 Eur) nuotolių atlyginimo ir 65 397,39 Lt (18 940,39 Eur) kompensuojamųjų palūkanų, kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, perskirstyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

211. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai apskaičiavo jo negautas pajamas laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki 2006 m. balandžio 27 d. Nors teisėjų kolegija pagrįstai rėmėsi grynojo pelno už VALIDOL preparatų pardavimus apskaičiavimu, tačiau, netinkamai vertindama byloje esančius įrodymus, VALIDOL preparatų pardavimo pelningumą (procentais) nepagrįstai prilygino bendram ieškovo veiklos pelningumui (procentais). Ieškovo nuomone, kiekvieno produkto ar paslaugos pardavimo (teikimo) pelningumas skiriasi. Bendras veiklos pelningumas parodo tik įvairių produktų (paslaugų) pelningumo vidurkį. Galimos situacijos, kai vieno produkto pardavimo pelningumas yra daugiau kaip 50 proc., o kito – mažiau negu 10 proc. Dėl to konkretaus produkto pardavimo pelningumo prilyginimas bendram bendrovės veiklos pelningumui pateisinamas tik tuo atveju, kai nėra pagrindo manyti, kad konkretaus produkto pelningumas nėra išskirtinai kitoks nei bendras (t. y. visų produktų (paslaugų) pelningumo vidurkis). Pagal 2010 m. birželio 2 d. buhalterinės pažymą grynasis pelnas nuo VALIDOL preparatų pardavimo procentais nuo gautų pajamų sudarė daug daugiau nei bendras grynasis pelnas: VALIDOL preparatų pardavimo pelningumas 2005 m. buvo ne mažiau kaip 50 proc., o bendras veiklos pelningumas – 15 proc. Taigi teisėjų kolegijos išvada, kad byloje nėra duomenų, jog grynasis pelnas, realizuojant VALIDOL preparatus, būtų išskirtinai kitoks nei nuo kitų preparatų pardavimo, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

22Teisėjų kolegija, suabejojusi ieškovo pateikta 2010 m. birželio 2 d. buhalterine pažyma, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo kitų įrodymų, kurie leistų tinkamai nustatyti VALIDOL preparatų pardavimo pelningumą, turėjo imtis priemonių išsiaiškinti, koks yra tikrasis VALIDOL preparatų pardavimo pelningumo rodiklis. To nepadariusi teisėjų kolegija pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dzūkija“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-463/2010; kt.).

232. Dėl netinkamo liudytojų parodymų vertinimo. Ieškovas remiasi tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002), nurodo, kad byloje net trys liudytojai patvirtino, jog ieškovas dėl rinkos dalyvių veiksmų, nulemtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuo 2006 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. negalėjo atnaujinti VALIDOL preparatų prekybos. Byloje nebuvo jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti šių parodymų patikimumu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi tikimybių pusiausvyros principu, turėjo konstatuoti, jog laikinosios apsaugos priemonės net ir po panaikinimo dėl neigiamo poveikio rinkos dalyvių elgesiui lėmė, kad ieškovas nuo 2006 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. negalėjo atnaujinti prekybos VALIDOL preparatais ir dėl to patyrė nuostolių, t. y. turėjo konstatuoti priežastinį ryšį tarp laikinųjų apsaugos priemonių ir patirtų nuostolių bei juos priteisti.

243. Dėl šalių galimybių įgyvendinti CPK 12, 178 straipsniuose įrodinėjimo pareigos įgyvendinimo apribojimo. Ieškovas remiasi CPK 12, 178 straipsniais, 179 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad proceso šalių pareiga įrodyti atitinkamas aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, tiesiogiai koreliuoja su teismo pareiga užtikrinti, kad proceso šalys realiai galėtų šią pareigą įgyvendinti. Teismai pagrįstai pripažino, kad ieškovo negautos pajamos dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki 2006 m. balandžio 27 d. yra realios. Spręsdamas klausimą dėl šių negautų pajamų dydžio apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabejojo ieškovo pateiktos 2010 m. birželio 2 d. buhalterinės pažymos apie grynąjį pelną, gautą pardavus VALIDOL preparatų, pagrįstumu. Be buhalterinės pažymos, byloje nebuvo įrodymų, kurie leistų teisingai nustatyti VALIDOL preparatų pelningumą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo užtikrinti, kad ieškovas galėtų įgyvendinti CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, ir pasiūlyti ieškovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius buhalterinėje pažymoje nurodyto grynojo pelno, gauto pardavus VALIDOL preparatų, dydžio pagrįstumą. Civilinės bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme buvo vykdomas rašytinio proceso tvarka, todėl šalys objektyviai neturėjo galimybių tiesiogiai dalyvauti nagrinėjant bylą ir operatyviai reaguoti į galimus teismo pasiūlymus dėl įrodinėjimo pareigos patikslinimo. Apeliacinės instancijos teismas nesuteikė ieškovui galimybės įrodyti prašomą negautų pajamų dydžio pagrįstumą, pažeidė ir teisę siekti jo teisių ir teisėtų interesų gynybos teisme (CPK 5 straipsnis).

254. Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal AB bankas ,,Hansa – LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003, nurodo, kad turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas už tai, kad šis laiku neįvykdė prievolės – neatlygino žalos, padarytos nepagrįstomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pagal CK 6.261 straipsnį šios palūkanos laikytinos ieškovo minimaliais nuostoliais, patirtais dėl laiku negaunamo atlyginimo – žalos, padarytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bet ne minimaliais nuostoliais, patirtais dėl nepagristai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas minimalius nuostolius, patirtus dėl vienos piniginės prievolės nevykdymo, įskaitė į nuostolius, patirtus dėl kitos prievolės (delikto). Toks įskaitymas yra neteisėtas, nes CK 6.261 straipsnyje nurodytas palūkanų kaip minimalių nuostolių įskaitymas į kitus nuostolius taikomas tik tuo atveju, kai šie irgi yra patirti dėl to, kad piniginė prievolė nebuvo įvykdyta laiku.

26Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Farmak“ prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

271. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Ataskovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ACUMEN“ v. UAB „ROVĖ“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011; kt.). Ieškovas iš esmės reiškia nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir siūlo jas nustatyti kitaip, o šiuo pagrindu kasacija negalima. Pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka ieškovui, kuris privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę (CPK 12 straipsnis). Ieškovas pateikė tik 2010 m. birželio 2 d. buhalterinę pažymą apie gautą grynąjį pelną (ją apeliacinės instancijos teismas įvertino), nepateikė jokių įrodymų apie kitus žalai apskaičiuoti reikšmingus finansinius rodiklius. Jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). 2005 m. pabaigoje ieškovas, pateikdamas 2005 m. gruodžio 19 d. atsiliepimą į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2005 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. F-207 nurodė, kad nuo 2005 m. sausio 31 d. iki 2005 m. lapkričio 30 d. UAB „Liuks“ pardavė 898 360 vnt. VALIDOL 0,06 g tablečių N6. Taigi, 2005 m. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad per daug mažesnį laiko tarpą buvo parduota daugiau VALIDOL 0,06 g tablečių, nei nurodyta 2010 m. birželio 2 d. buhalterinėje pažymoje. Nurodytuose dokumentuose skiriasi pelno suma. Apeliacinės instancijos teismas vertino visus bylos įrodymus. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą. Taigi buhalterinė pažyma – buhalterinio įforminimo dokumentas – suteikia tik papildomą informaciją apie atliktas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius. Ieškovas turėjo galimybę apskaičiuoti negautą grynąjį pelną, remdamasis VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintais 3-iuoju verslo apskaitos standartu „Pelno (nuostolių) ataskaita“, 10-uoju verslo apskaitos standartu „Pajamos“, 11-uoju verslo apskaitos standartu „Sąnaudos“, ir pateikti teismui bei atsakovui išsamius negautas pajamas įrodančius skaičiavimus. Verslo apskaitos standartai yra Lietuvos įmonių apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojantys dokumentai, parengti Tarptautinių apskaitos standartų pagrindu, ir jų privaloma laikytis kiekvienai įmonei, apskaičiuojančiai grynąjį pelną. Iš ieškovo pateiktos buhalterinės pažymos nėra aišku, ar grynasis pelnas buvo apskaičiuojamas teisingai, nenukrypstant nuo Verslo apskaitos standartų. Ieškovas savo negautas pajamas, kaip nuostolius, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turėjo įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008), todėl privalėjo atskleisti visą su negautomis pajamomis (grynuoju pelnu) susijusią informaciją, ypač taikytus apskaičiavimo metodus. Buhalterinė pažyma, kurioje nėra nurodyta, kaip buvo apskaičiuojamas grynasis pelnas, negali būti pripažįstama pakankamu ieškovo galimai patirtą žalą įrodančiu įrodymu, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ieškovo negautą grynąjį pelną apskaičiavo remdamasis VALIDOL tablečių pardavimo apimtimis. Ieškovas pats tiksliai nežino VALIDOL preparatų pardavimo pelningumo 2005 m., nes iš byloje esančios jo 2006 m. vasario 27 d. pažymos apie VALIDOL 0,06 g tablečių pardavimus ir gautą pelną Nr. F-044 matyti, kad ieškovas deklaravo, jog 2005 m. vidutiniai pardavimai sudarė 66 889 Lt (19 372,39 Eur) per mėnesį, pelnas – 52 173 Lt (15 110,35 Eur) per mėnesį, tai reiškia, kad VALIDOL preparatų pelningumo norma siekė netgi 78 proc., o tokia pelningumo norma prasilenkia su logika, nes vien tik vidutinė VALIDOL preparatų įsigijimo kaina iš AB „Akrichin“ 2005 m. buvo 14 715,59 Lt (4261,93 Eur) per mėn. Akivaizdu, kad ieškovas pelną apskaičiavo iš pardavimo pajamų neatėmęs savo veiklos sąnaudų. Kadangi byloje nėra patikimų duomenų, kurie paneigtų, kad grynasis pelnas dėl kokių nors priežasčių realizuojant VALIDOL preparatus būtų išskirtinai kitoks nei kitų preparatų, tai apeliacinės instancijos teismo taikyta 15 proc. pelningumo norma yra teisinga. Ieškovas sąmoningai neteikė jokių papildomų finansinių duomenų, kurie leistų nustatyti tikrąjį negauto grynojo pelno dydį. Be to, ieškovui nebuvo draudžiama prašyti skirti ekspertizę galimai įmonės gautai naudai nustatyti.

282. Dėl liudytojų parodymų vertinimo. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika dėl tikimybių pusiausvyros principo taikymo, įrodymų pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonės Autodesk Inc. v. UAB „Arginta“, bylos Nr. 3K-3-422/2006; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014), nurodo, kad vien aplinkybė, jog ieškovo iniciatyva kviestų liudytojų (darbuotojų), kurie yra suinteresuoti ieškovui naudinga bylos baigtimi, parodymai buvo pripažinti nepakankamais, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti CPK 176, 185 straipsnių pažeidimai. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones iš jo buvo atimta galimybė prekiauti VALIDOL 0,06 g tabletėmis. Ieškovas nepateikė nė vieno pranešimo (susitarimo) dėl sutarčių su Lietuvos vaistinėmis nutraukimo ar kitų įrodymų, kad vaistinės, su kuriomis ieškovas yra sudaręs sutartis, neužsakinės AB „Akrichin“ VALIDOL 0,06 g tablečių, kol nebus galutinai išspręstas šalių ginčas. Ieškovo pakviesti liudytojai rėmėsi tik spėliojimais, kad vaistinės nenorėjo prisiimti rizikos prekiauti AB „Akrichin“ produkcija. Be to, nustatant ūkio subjekto negautas pajamas (grynąjį pelną) liudytojų parodymai yra abejotinos įrodomosios vertės, nes ūkio subjekto negautų pajamų dydis gali būti nustatomas tik pagal oficialius apskaitos dokumentų duomenis, kuriuose būtų išsamiai pateikta informacija apie vykdytus pardavimus, gautą pelną, patirtas veiklos sąnaudas.

293. Dėl reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Kompensuojamosios palūkanos, esant deliktinei civilinei atsakomybei, gali būti mokamos tik išimtiniais atvejais, kai yra įgyvendinamas kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.261 straipsnis) tikslas – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti įgyvendinamos visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. ir kt. v. antstolė A. R. –Ž., bylos Nr. 3K-3-373/2006). Ieškovas prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį nuo 2010 m. spalio 2 d. (pretenzijos pareiškimo) iki ieškinio pareiškimo dienos – 2012 m. rugsėjo 21 d. Tačiau 2010 m. spalio 2 d. nebuvo suėjęs piniginės prievolės įvykdymo terminas, nes tuo metu šalių nesiejo jokia sutartinė prievolė ar bet koks kitoks teisinis santykis, iš kurio būtų atsiradusi atsakovo prievolė 2010 m. spalio 2 d. grąžinti ieškovui 192 810 Lt (55 841,64 Eur) ar 617 733,09 Lt (178 907,87 Eur). Deliktinės atsakomybės atveju skolininko padėtis yra neapibrėžta, nes žalos dydį pinigais nustato teismas ir skolininkas iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo nežino konkrečios savo piniginės prievolės apimties. Ieškovas, pateikdamas kasacinį skundą, ginčija teismo nustatytą žalos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydį, taigi iki šiol atsakovui prievolė atlyginti konkretaus dydžio žalą ieškovui nėra galutinai konstatuota (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu), tai lemia kompensuojamųjų palūkanų taikymo šioje byloje netikslingumą, nes jos nagrinėjamu atveju neatlieka savo pagrindinės paskirties – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsakovas sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kompensuojamosios palūkanos turi būti įskaitomos į nuostolių sumą (CK 6.261 straipsnio 2 dalis). Be to, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo sąmoningą uždelsimą atsiskaityti su ieškovu, todėl neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir žalos atlyginimą, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą atsakovui, o ieškovas nepagrįstai praturtėtų, todėl kompensuojamosios palūkanos turėtų būti įskaitomos į nuostolius, t. y. į negautas pajamas. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju svarbi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojama praktika dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, pagal kurią žalos atlyginimas turi apimti šias palūkanas, skaičiuojamas nuo sprendimo, kuriuo pripažįstama pareiga atlyginti žalą, paskelbimo dienos (ESTT 2000 m. sausio 27 d. sprendimas Mulder ir kt. v. Tarybą ir kt., C-104/89 ir C-37/90 25 punktas; 1979 m. spalio 4 d. sprendimas Dumortier ir kt. v. Taryba, 64/76, 113/76, 167/78, 239/78, 27/79, 28/79 ir 45/79, 35 punktas; 2008 m. lapkričio 26 d. sprendimas Agraz ir kt. v. Komisija, T-285/03, 55 punktas).

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl nuostolių, padarytų bylos šalies prašymu taikant laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

33Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo, inter alia, yra išaiškinęs, kad, atmetus ieškinį, asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu CPK 147 straipsnio 3 dalies tvarka prašydamas taikyti kreditoriui deliktinę atsakomybę, nenustatinėjant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už savo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2011; 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lit-Invest“ v UAB „Paribys“, bylos Nr. 3K-7-411/2010; 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Militzer and Munch Fortransas“ v. „Lex System“ GmbH, bylos Nr. 3K-3-589/2006; 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. V. G. , bylos Nr. 3K-7-335/2013). Taigi kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, padarytų taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo ieškovui, prašiusiam taikyti tokias priemones, taikoma griežtoji civilinė atsakomybė.

34Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB „Vanaginė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-305/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Acumen“ v. UAB „Rovė“, bylos Nr. 3K-3-469/2009). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnės, nei faktiškai asmens patirta žala, atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nuostolius negautų pajamų forma (t. y. pajamų, kurias ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės) apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. ir kt. v. V. G., bylos Nr. 3K-7-335/2013).

35Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė kasatoriaus negautas pajamas laikotarpiu, kai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, t. y. draudimas parduoti VALIDOL preparatus, kuri galiojo 133 dienas – nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki 2006 m. balandžio 27 d. Kasatoriaus teigimu, nors apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi grynojo pelno, gauto pardavus VALIDOL preparatų, apskaičiavimu, tačiau vertindamas byloje esančius įrodymus, VALIDOL preparatų pardavimo pelningumą (procentais) nepagrįstai prilygino bendram ieškovo veiklos pelningumui (procentais). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatoriaus patirtų nuostolių, pagrįstai nurodė, jog pateikti įrodymus apie patirtos žalos dydį yra ieškovo (kasatoriaus) pareiga (CPK 178 straipsnis). Tačiau kasatorius nepagrindė konkrečiais skaičiavimais pateiktos buhalterinės pažymos duomenų apie grynąjį pelną, įrodinėjimo naštą dėl pažymos duomenų pagrįstumo (nepagrįstumo) perkėlė atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančios auditoriaus tikrintos oficialiai teiktos pelno (nuostolių) ataskaitos sprendė, kad grynasis pelnas sudarė apie 15 proc. visų pardavimo pajamų. Spręsdamas dėl nuostolių dydžio, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog grynasis pelnas dėl kokių nors priežasčių realizuojant VALIDOL preparatus būtų išskirtinai kitoks, nei nuo kitų preparatų pardavimo; sprendė, kad 2006 m. nuo 763 747,85 Lt (221 196,66 Eur) VALIDOL preparatų pardavimo pajamų grynasis pelnas būtų sudaręs tą pačią proporciją viso grynojo pelno kontekste – apie 15 proc., arba 114 562,18 Lt (33 179,50 Eur), per metus, o per laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį (133 dienas) – 41 744,57 Lt (12 090,06 Eur) (114 562,18 Lt (33 179,50 Eur) : 365/133 d.). Kasaciniame skunde teigiama, kad kiekvieno produkto ar paslaugos pardavimo (teikimo) pelningumas skiriasi; bendras veiklos pelningumas parodo tik įvairių produktų (paslaugų) pelningumo vidurkį. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo skaičiavimais dėl nustatytos pelningumo normos ir kasatoriaus patirto nuostolių dydžio. Kasatorius neteikė jokių papildomų finansinių duomenų, kurie leistų nustatyti kitokį negauto grynojo pelno dydį. Pažymėtina, kad grynasis pelnas skaičiuojamas atėmus iš pardavimo pajamų visas veiklos sąnaudas; apeliacinės instancijos teismas vadovavosi šiomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Danske Bank A/S v. UAB „Kaminera“, bylos Nr. 3K-3-418/2014). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kasatoriaus pateiktos pažymos duomenų realumą, lygino juos su atsakovo prekybos VALIDOL preparatais 2006 m. apimtimis (1,5 mln. Lt – 289 620,02 Eur) pagal bendrovės „IMS Health“ duomenis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kasatorius buvo importuotojas, tiesiogiai preparatais neprekiavo, todėl, sprendžiant apie ieškovo negautą grynąjį pelną, vadovautis bendrovės „IMS Health“ duomenimis nėra teisinga; nurodė, kad šie duomenys ieškovo negauto grynojo pelno apimties nepatvirtina. Minėta, kad kasatorius savo negautas pajamas grynojo pelno pavidalu įrodinėjo įmonės vyr. buhalterės pasirašyta buhalterine pažyma apie gautą 507 399 Lt (146 952,90 Eur) grynąjį pelną 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 16 d. ir jos priedu Nr. 1 (lentele). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinė pažyma suteikia tik papildomą informaciją apie atliktas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš šių duomenų bei iš bylos nagrinėjimo metu kasatoriaus atstovo teiktų paaiškinimų, byloje kasatoriaus teiktų procesinių dokumentų negalima nustatyti, kokiais apskaitos standartais ar principais buvo nustatytas pažymoje nurodytas grynasis pelnas. Apeliacinės instancijos teismas vertino visus bylos įrodymus ginčijamu klausimu ir, teisėjų kolegijos požiūriu, tinkamai sprendė dėl kasatoriaus patirtų nuostolių dydžio. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertindamas šalių pateiktus įrodymus (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Šių įstatyme įtvirtintų nuostatų apeliacinės instancijos teismas laikėsi, nuostolių dydį nustatė remdamasis bylos duomenimis. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, suabejojęs kasatoriaus pateikta buhalterine pažyma, nesiėmė priemonių išsiaiškinti, koks yra tikrasis VALIDOL preparato pardavimo pelningumo rodiklis, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija „Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dzūkija“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-463/2010; kt.).

36Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorius dėl veiksmų, nulemtų laikinosios apsaugos priemonės taikymo, ir šią priemonę panaikinus nuo 2006 m. balandžio 27 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. negalėjo atnaujinti VALIDOL preparato prekybos, todėl patyrė nuostolių. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti priežastinį ryšį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kasatoriaus patirtų nuostolių bei juos priteisti. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą už šį laikotarpį, konstatavo, kad kasatorius, grįsdamas sutarčių nesudarymą rinkos dalyvių atsargumu, nepateikė tokius teiginius patvirtinančių patikimų įrodymų, t. y. kad jis turėjo galimybę ir aktyviai siekė sudaryti naujas sutartis, tačiau konkretūs potencialūs kontrahentai dėl galimai kasatoriaus pablogėjusios reputacijos jas sudaryti atsisakė; kad sutartis sudarę kontrahentai būtų pranešę apie sutarčių nutraukimą. Šis teismas pažymėjo, kad dauguma sutarčių, šalims nepranešus apie jų nutraukimą, buvo pratęsiamos automatiškai. Teismai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius už laikotarpį po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo iki metų pabaigos, konstatavę, kad kasatorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad laikinosios apsaugos priemonės ir po panaikinimo tiesiogiai lėmė ieškovo nuostolius (negautą pelną). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismų išvadomis. Tai, kad panaikinus draudimą parduoti prekes ieškovas nesudarė sutarčių dėl tam tikro kiekio prekių tiekimo ir negavo pelno, savaime nereiškia, kad šiuos nuostolius lėmė taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismai atkreipė dėmesį į tai, kad 2005 m. ieškovo prekyba VALIDOL preparatais buvo pakankamai didelė ir pelninga, dar 2005 m. viduryje tarp ieškovo ir preparato gamintojo vyko derinimai dėl atitinkamų preparatų kiekių įsigijimo 2006 m. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nenustatė aplinkybių, dėl kurių verslo logikos prasme kasatorius turėjo nuo 2006 m. atsisakyti tolesnės veiklos šioje srityje ar jai vykdyti buvo kitos objektyvios kliūtys. Kasatoriaus teigimu, nuostoliai pasireiškė kaip negautos pajamos, kurios būtų gautos tęsiant įprastinę įmonės veiklą, ir šiuo atveju nuostoliai aiškintini kaip ekonominė kategorija, kai įsiterpiama į normalią įmonės veiklą, dėl to patiriami nuostoliai. Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasatoriaus argumentais, tačiau nurodo, kad nuostolius turi įrodyti kasatorius, taip pat laiko pagrįstomis teismų išvadas, kad nėra pateikta įrodymų, jog po taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kasatorius dėl VALIDOL preparatų pardavimo nebesudarė sutarčių ir patyrė nuostolių dėl pardavimų sumažėjimo, o liudytojų D. S. , buvusių ar esamų ieškovo darbuotojų I. M. , R. G. parodymai nėra pakankami tokiai išvadai. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad liudytojų parodymai teismų būtų įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R. , bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-296/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos Respublikos Prezidentė ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas turi prerogatyvą nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Minėta, kad byloje nėra duomenų, jog kontrahentai būtų nutraukę su ieškovu sudarytas sutartis, taip pat nėra duomenų, kad naujo dalyvio atėjimą į rinką lėmė taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teisėjų kolegija, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, sprendžia, kad kasatoriaus argumentai dėl galimų nuostolių yra per daug nutolę nuo atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galimai atsiradusių nuostolių.

37Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nesuteikė ieškovui galimybės įrodyti prašomo negautų pajamų atlyginimo dydį, pažeidė jo teisę siekti teisių ir teisėtų interesų gynybos teisme (CPK 5 straipsnis). Taip pat nurodyta, kad be buhalterinės pažymos, byloje nebuvo įrodymų, kurie būtų leidę nustatyti VALIDOL preparatų pardavimų pelningumą, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo užtikrinti, kad ieškovas galėtų įgyvendinti CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, ir pasiūlyti ieškovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius buhalterinėje pažymoje nurodyto grynojo pelno, gauto pardavus VALIDOL preparatų, dydžio pagrįstumą. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas dėl VALIDOL preparatų pardavimų grynojo pelno sprendė iš byloje esančios auditoriaus tikrintos oficialiai teiktos pelno (nuostolių) ataskaitos, taip pat vadovavosi kasatoriaus pateiktos buhalterinės pažymos duomenimis dėl pardavimo apimčių bei kitais įrodymais. Kasacinio skundo argumentas dėl vienintelio įrodymo (buhalterinės pažymos) buvimo yra klaidinantis, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateiktos auditoriaus tikrintos oficialiai teiktos pelno (nuostolių) ataskaitos, bylos dalyviai turėjo teisę susipažinti su šiuo įrodymu bei teikti paaiškinimus. Bylos duomenimis, tokia teise bylos šalys pasinaudojo. Dėl to atmestini ir kasacinio skundo argumentai, kad dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rašytinio proceso tvarka šalys objektyviai neturėjo galimybių tiesiogiai dalyvauti nagrinėjant bylą ir operatyviai reaguoti į galimus teismo pasiūlymus dėl įrodinėjimo pareigos patikslinimo. Teismas ėmėsi priemonių bylos faktams išsiaiškinti, teikė paklausimus atsakovo prašymu, tačiau į juos dėl objektyvių priežasčių nebuvo atsakyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai) suteikia teisę bylos šalims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikštus reikalavimus ar atsikirtimus į juos. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka bylos šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymus teikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas savo iniciatyva įrodymus renka tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Plass Investments Limited“ v. įmonių grupė „Alita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-66/2015). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė šių įrodymų vertinimo taisyklių, nagrinėdami ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, tyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti byloje nagrinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl kasatoriaus argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą pažeidimo, nėra pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tenkino dalį ieškinio reikalavimo ir priteisė kasatoriui iš atsakovo 41 744,57 Lt (12 090,06 Eur) negautų pajamų už taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpį, nenustatyta (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

38Dėl reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas

39Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-571/2003; teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua“, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007; kt.). Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose (pavyzdžiui, CK 6.415, 6.446 straipsniai). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. I. ir kt. v. antstolė A. R.-Ž., bylos Nr. 3K-3-373/2006).

40Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Liuks“ prašė priteisti iš atsakovo AB „Farmak“ negautas pajamas už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., t. y. 552 335,70 Lt (159 967,48 Eur) ir 65 397,39 Lt (18 940,39 Eur). Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nurodydamas, kad jis kildinamas ne iš sutarties, šalys susitarimu nėra nustačiusios prievolės įvykdymo termino. Tačiau tokia nuostata prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Agro“ v. antstolis J. K. , bylos Nr. 3K-3-41/2012). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį ieškovo reikalavimą, nurodė, kad pagal įstatymą kompensuojamosios palūkanos yra minimalūs nuostoliai, todėl jos, nagrinėjamu atveju būdamos mažesnės už priteisiamą nuostolių atlyginimą, įskaitytinos. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką įskaitymo galimybė nustatyta tada, kai kreditorius iš skolininko reikalauja ne tik kompensuojamųjų palūkanų, bet ir netesybų. Kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno), o nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-830/2003). Nagrinėjamos bylos atveju netesybų priteisimo klausimo nekyla, ieškovas, minėta, prašė priteisti iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas už patirtą žalą – negautas pajamas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl byloje nebuvo pagrindo įskaityti prašomas priteisti sumas; nurodytas apeliacinės instancijos teismo motyvas dėl kompensuojamųjų palūkanų įskaitymo į nuostolius laikytinas nepagrįstu.

41Kaip nutartyje jau konstatuota, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai tenkino dalį ieškinio reikalavimų ir priteisė kasatoriui iš atsakovo 41 744,57 Lt (12 090,06 Eur) negautų pajamų už taikytų laikinųjų priemonių galiojimo laikotarpį. Bylos duomenimis, 2010 m. rugsėjo 9 d. ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją, nustatydamas terminą žalai atlyginti – iki 2010 m. spalio 1 d. Atsakovui žalos neatlyginus, kasatorius, be kitų reikalavimų, reiškė byloje ir reikalavimą priteisti iš atsakovo nuo 2010 m. spalio 2 d. iki ieškinio pareiškimo 6 proc. dydžio metines palūkanas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovas prievolę pareikalavo įvykdyti iki 2010 m. spalio 1 d., todėl ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 2010 m. spalio 2 d. iki ieškinio pareiškimo ir sudaro 1450,80 Eur (6 proc. nuo 12 090,06 Eur x 2 m.). Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. BUAB „Cargo and go“, bylos Nr. 3K-3-124/2013). Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti kasatoriui kompensuojamąsias palūkanas nuo priteisto žalos atlyginimo, nes atsakovo neįvykdyta kasatoriui prievolė yra piniginė, atsakovas yra praleidęs ieškovo nustatytą piniginės prievolės įvykdymo terminą ir įstatyme nenustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

42Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas priteisti kasatoriui iš atsakovo kompensuojamąsias palūkanas, ir priimti naują sprendimą – tenkinti dalį šio ieškinio reikalavimo – priteisti kasatoriui iš atsakovo 1450,80 Eur kompensuojamųjų palūkanų (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Kadangi šioje byloje tenkinama dalis kasacinio skundo, tai CPK 93 straipsnio 5 dalies punkto pagrindu keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

45Atsižvelgdama į šios bylos išsprendimo procesinį rezultatą dėl pareikštų turtinio pobūdžio reikalavimų (patenkinta 7,6 proc. ieškinio reikalavimų), teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriui priteistina iš atsakovo 1331,36 Lt (385,59 Eur) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 814,24 Lt (235,82 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme. Kadangi tenkintina 78 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, tai jam iš ieškovo priteistina 3787,68 Lt (1096,99 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme.

46Kasatorius pateikė dokumentą, patvirtinantį 1507,47 Eur išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tenkinama 1 proc. kasacinio skundo reikalavimų, taip pat į CPK 98 straipsnio, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7, 8.13 punktų nuostatas, sprendžia priteisti kasatoriui iš atsakovo 7,5 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Atsakovas taip pat prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, tačiau nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovo prašymas netenkintinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kasatoriui iš atsakovo priteistina 97,60 Lt (28,27 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto kasacinės instancijos teisme.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovo UAB „Liuks“ ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo AB „Farmak“ kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 2 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti dalį šio ieškinio reikalavimo – priteisti ieškovui UAB „Liuks“ (j. a. k. 132010498) iš atsakovo AB „Farmak“ (j. a. k. 00481198) 1450,80 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt Eur 80 ct) kompensuojamųjų palūkanų.

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.

50Priteisti ieškovui UAB „Liuks“ (j. a. k. 132010498) iš atsakovo AB „Farmak“ (j. a. k. 00481198) 385,59 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 59 ct) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir 235,82 Eur (du šimtus trisdešimt penkis Eur 82 ct) žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme.

51Priteisti atsakovui AB „Farmak“ (j. a. k. 00481198) iš ieškovo UAB „Liuks“ (j. a. k. 132010498) 1096,99 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt šešis Eur 99 ct) žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme.

52Likusias Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

53Priteisti kasatoriui UAB „Liuks“ (j. a. k. 132010498) iš atsakovo AB „Farmak“ (j. a. k. 00481198) 28,27 Eur (dvidešimt aštuonis Eur 27 ct) žyminio mokesčio, sumokėto kasaciniame teisme, ir 7,5 Eur (septynis Eur 5 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami nuostolių, padarytų bylos šalies prašymu taikant... 6. Ieškovas UAB „Liuks“ prašė priteisti iš atsakovo AB „Farmak“ 617... 7. 2005 m. spalio 7 d. ieškovas UAB „Liuks“ pareiškė ieškinį teisme... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu tenkino dalį... 10. Teismas nurodė, kad ieškovas 2005 m. iki laikinosios apsaugos priemonės... 11. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius po laikinųjų... 12. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 65 397,39 Lt (18 940,39 Eur)... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 14. Pasisakydama dėl atsakovo veiksmų teisėtumo teisėjų kolegija rėmėsi... 15. Pasisakydama dėl žalos (negautų pajamų) realumo ir jos dydžio teisėjų... 16. Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo abejoti ieškovo... 17. Pasisakydama dėl laikotarpio nuostoliams apskaičiuoti teisėjų kolegija... 18. Pasisakydama dėl kompensuojamųjų palūkanų teisėjų kolegija nurodė, kad... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 20. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 21. 1. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo. Ieškovo nuomone,... 22. Teisėjų kolegija, suabejojusi ieškovo pateikta 2010 m. birželio 2 d.... 23. 2. Dėl netinkamo liudytojų parodymų vertinimo. Ieškovas remiasi tikimybių... 24. 3. Dėl šalių galimybių įgyvendinti CPK 12, 178 straipsniuose įrodinėjimo... 25. 4. Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Ieškovas remiasi Lietuvos... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Farmak“ prašo kasacinį... 27. 1. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Ataskovas remiasi kasacinio teismo... 28. 2. Dėl liudytojų parodymų vertinimo. Atsakovas remiasi kasacinio teismo... 29. 3. Dėl reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Kompensuojamosios... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Dėl nuostolių, padarytų bylos šalies prašymu taikant laikinąsias apsaugos... 33. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų... 34. Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekė nuostolių negautų pajamų forma... 35. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 36. Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorius dėl veiksmų, nulemtų laikinosios... 37. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nesuteikė... 38. Dėl reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas... 39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos... 40. Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Liuks“ prašė priteisti iš atsakovo... 41. Kaip nutartyje jau konstatuota, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai... 42. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Kadangi šioje byloje tenkinama dalis kasacinio skundo, tai CPK 93 straipsnio 5... 45. Atsižvelgdama į šios bylos išsprendimo procesinį rezultatą dėl... 46. Kasatorius pateikė dokumentą, patvirtinantį 1507,47 Eur išlaidas advokato... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 50. Priteisti ieškovui UAB „Liuks“ (j. a. k. 132010498) iš atsakovo AB... 51. Priteisti atsakovui AB „Farmak“ (j. a. k. 00481198) iš ieškovo UAB... 52. Likusias Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 53. Priteisti kasatoriui UAB „Liuks“ (j. a. k. 132010498) iš atsakovo AB... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...