Byla 1A-218-606/2017
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės, teisėjų Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, Virginijai Tilvikienei, nukentėjusiosios N. M. atstovui advokatui Raimondui Mažuliui, gynėjui advokatui Vaidotui Rutavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Tilvikienės ir nukentėjusiosios N. M. bei jos atstovo advokato Raimondo Mažulio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., gim. ( - ), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

2Nukentėjusiosios N. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4V. K. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

5siekdamas apgaule įsigyti didelės vertės svetimą turtą, 2006 m. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įtikino N. M., kad gali atlikti jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), gyvenamųjų namų kvartalo įrengimo darbus, dėl to N. M., būdama suklaidinta, susitarė su V. K., kad bendra darbų kaina sudarys 1 320 000 Lt (tai atitinka 382 298,42 Eur) gautų piniginių lėšų už jai nuosavybės teise priklausančius parduotus žemės sklypus, bei 2007 m. sausio 4 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure, ( - ), surašė įgaliojimą, juo įgaliojo V. K. atlikti visų N. M. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių ( - ), detaliuosius planus, organizuoti detaliuosius žemės sklypo planavimus, būti detaliųjų planų organizatoriumi, paduoti reikiamus dokumentus matininkams, dalyvauti matuojant žemę, pasirašyti žemės sklypų ribų matavimus, dalyvauti atliekant žemės sklypo ribų ženklinimus, atstovauti N. M. VĮ Registrų centre ir visose kitose įstaigose ir organizacijose, užregistruoti šių žemės sklypų detaliuosius planus VĮ Registrų centre, projektus, atlikti detaliųjų planų procedūras, atlikus detaliojo plano procedūrą, parengti bendrų inžinerinių įrenginių ir atskirų valdų, esančių Klaipėdos rajone, pastatų techninius projektus, pagal patvirtintus techninius projektus įrengti buitinius inžinerinius įrenginius: vandens tiekimo, nuotėkų valymo ir jų nuvedimo, elektros energijos tiekimo, gaisrų gesinimo, privažiavimo ir visus kitus inžinerinius įrenginius savo nuožiūra, paruošti ir įgyvendinti infrastruktūros techninius projektus, tiesti kelius, įvesti elektros energiją, nuotėkų kanalizaciją, įrengti gaisrinį hidrantą ir kitus inžinerinius tinklus, gauti leidimus, projektus, juos suderinti, atstovauti visuose savivaldybės skyriuose, sudaryti sutartis, susitarimus, taip pat vykdyti statybos darbus visuose sklypuose, tam tikslui gauti iš atitinkamų įstaigų visus reikalingus dokumentus, pažymas, pažymėjimus ir leidimus, atstovauti statybos inspekcijoje, VĮ Registrų centre, savivaldybės architektūros skyriuje ir visose kitose atitinkamose įstaigose ir organizacijose, užsakyti ir suderinti projektus, vykdyti projektavimo ir statybos darbus, sudaryti sutartis su rangovais dėl statybos, užsakyti statybines medžiagas, vykdyti statybos darbus, atsiskaityti už atliktus darbus, atstovauti N. M. Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, VĮ Registrų centre, savivaldybėje, statybos inspekcijoje, mokesčių inspekcijoje ir visose kitose įstaigose ir organizacijose, užsakyti ir gauti techninių sąvadų dokumentus, gauti iš atitinkamų įstaigų reikalingus pažymėjimus ir dokumentus, atstovauti N. M. dėl visų komunikacijos tinklų: fekalinės, nuotekų, vandens, elektros, dujų, ryšių įrengimo visuose žemės sklypuose, gauti reikalingus leidimus, paruošti ir gauti komunikacijų įrengimo projektus, derinti sąmatas, savo nuožiūra sudaryti ir pasirašyti rangos sutartis, sumokėti už atliktus darbus, priimti įrengtus komunikacijų tinklus eksploatacijai, atlikti jų teisinę registraciją, savo nuožiūra atliekant ar atsisakant kadastrinių matavimų, įregistruoti nuosavybės dokumentus atitinkamose įstaigose, gauti nuosavybės dokumentus, pasirašyti sutartis dėl vandens ir elektros energijos tiekimo, nuotekų nuvedimo su AB „Teo LT“, AB „VST“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Lietuvos energija“ ir kitose įstaigose bei organizacijose, įvesti dujas, elektrą, vandenį, telefoną, įrengti kanalizaciją, tam tikslui gauti ir pristatyti visus reikalingus dokumentus, taip pat atstovauti N. M. VĮ Registrų centre, įregistruojant įvestus komunikacijos tinklus, tam tikslui pateikti ir gauti iš atitinkamų įstaigų reikalingus pažymėjimus ir dokumentus, sumokėti visus mokesčius, atstovauti visose kitose įstaigose ir organizacijose, taip pat atstovauti N. M. visose įstaigose ir organizacijose, atliekant pastatų inventorizaciją ir priduoti juos eksploatacijai, gauti ir pristatyti reikalingus dokumentus, atlikti pastatų teisinę registraciją VĮ Registrų centre, atstovauti elektros tinkluose, priešgaisrinėje tarnyboje ir visose kitose įstaigose ir organizacijose, savo nuožiūra atliekant ar atsisakant kadastrinių matavimų, gauti nuosavybės dokumentus, gauti iš atitinkamų įstaigų reikalingus pažymėjimus, leidimus ir dokumentus, sumokėti mokesčius, paduoti N. M. vardu pareiškimus, už ją pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, jai priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose ( - ), sodininkų bendrijoje „( - )“. V. K., piktnaudžiaudamas N. M. pasitikėjimu, 2007 m. sausio 4 d. įgaliojimo pagrindu laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 4 d. iki 2009 m. sausio 4 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pardavė N. M. nuosavybės teise priklausančius 6 žemės sklypus, o būtent:

62007 m. spalio 18 d. R. ir R. K. pardavė du sklypus, jų unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ir unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) (sodininkų bendrijos sklypas Nr. 20). 2007 m. spalio 18 d. 4-ame notarų biure, esančiame ( - ), įforminus pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16308, kurioje nurodyta kaina 1 Lt, ir pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16306, kurioje nurodyta kaina 220 000 Lt, buvo sumokėta 50 600 Lt (tai atitinka 14 654,77 Eur). 2007 m., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, AB „( - )“ ( - ) skyriuje, tikslesnis adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, N. M. pervestus į jos sąskaitą 175 000 Lt (tai atitinka 50 683,50 Eur) perdavė V. K.;

72007 m. lapkričio 22 d. R. ir G. K. pardavė du sklypus, jų unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ir unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) (sodininkų bendrijos sklypas Nr. 16). 2007 m. lapkričio 22 d. 4-ame notarų biure, esančiame ( - ), įforminus pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 18043, buvo sumokėta 64 200 Lt (tai atitinka 18 593,61 Eur). N. M. 2007 m. gruodžio 4 d. pervestus į jos sąskaitą, esančią AB „( - )“, 149 800 Lt (tai atitinka 43 385,08 Eur) perdavė V. K.;

82008 m. balandžio 8 d. V. K. įsigijo sklypą, jo unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) (sodininkų bendrijos sklypas Nr. 17). 7-ame notarų biure, esančiame ( - ), sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. JP-5076 nurodyta, kad N. M. sumokėta 240 000 Lt (tai atitinka 69 508,80 Eur), tačiau nurodyti pinigai N. M. nebuvo perduoti;

92008 m. balandžio 8 d. Jūratei ir A. Č. pardavė du sklypus, jų unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ir unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) (sodininkų bendrijos sklypas Nr. 33). 7-ame notarų biure, esančiame ( - ), sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. JP-5080 nurodyta, kad N. M. sumokėta 210 000 Lt (tai atitinka 60 820,20 Eur), bei pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. JP-5084 nurodyta, kad N. M. sumokėta 10 000 Lt (tai atitinka 2896,20 Eur). Šiuos pinigus pastaroji perdavė V. K., t. y. 2007 m. pavasarį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, AB „( - )“ ( - ) skyriuje, esančiame ( - ), iš pirkėjo A. Č. paėmė 170 000 Lt (tai atitinka 49 235,40 Eur) bei maždaug po pusmečio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, AB „( - )“ ( - ) skyriuje, esančiame ( - ), iš pirkėjo A. Č. paėmė 180 000 Lt (tai atitinka 52 131,60 Eur). Be to, V. K. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku per kelis kartus iš pirkėjo A. Č. papildomai paėmė 60 000 Lt (tai atitinka 17 377,20 Eur);

102008 m. liepos 25 d. UAB „( - )“ pardavė du sklypus, jų unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ir unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) (sodininkų bendrijos sklypas Nr. 3). 7-ame notarų biure, esančiame ( - ), sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. JP-10762 nurodyta, jog N. M. sumokėta 220 000 Lt (tai atitinka 63 716,40 Eur), t. y. iš UAB „( - )“ užskaitos būdu padengė 220 000 Lt apmokėjimą, jie atsispindi avansinėje apyskaitoje už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d.;

112008 m. liepos 25 d. A. N. pardavė du sklypus, jų unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ir unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) (sodininkų bendrijos sklypas Nr. 19). 7-ame notarų biure, esančiame ( - ), sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. JP-10765 nurodyta, jog N. M. sumokėta 240 000 Lt (tai atitinka 69 508,80 Eur). 2007 m. pavasarį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, V. K. iš A. N. per kelis kartus paėmė 237 200 Lt (tai atitinka 68 697,87 Eur).

12Tačiau sutartų darbų, kurie buvo nurodyti 2007 m. sausio 4 d. įgaliojime, neatliko, t. y. keliai Nr. 1 ir Nr. 2 neįrengti, neįrengtas nei vienas gaisrinis vandens šulinėlis, gaisrinis tvenkinys įrengtas ne pagal projektą, lietaus kanalizacijos įrengtos tik iki 33-o sklypo, vanduo įvestas tik nuo 1-o iki 3-o sklypo ir uždaromoji armatūra 3-e sklype, o nuo 15-o iki 28-o sklypo vandens vamzdis paklotas ir yra uždaromoji armatūra, nuo 29-o iki 44-o sklypo vanduo neįvestas bei nėra uždaromųjų armatūrų. V. K. ėmė slapstytis nuo N. M. bei, atsisakęs tęsti sutartus darbus, negrąžino 1 000 000 Lt (tai atitinka 289 620,02 Eur), taip apgaule savo naudai įgijo N. M. turtą.

13Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. Tilvikienė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nuosprendį, kuriuo V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, panaikinti ir paimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – V. K. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tenkinti nukentėjusiosios N. M. pareikštą civilinį ieškinį, ir priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiajai 382 298,42 Eur turtinei bei 10000 Eur neturtinei žaloms atlyginti. Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – voką su CD laikmenomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad išteisindamas kaltinamąjį V. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 20 straipsnis), išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nevertino jų kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo atsietai vienus nuo kitų ir, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, jos neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Šios priežastys sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį.

15Skundžiamame nuosprendyje teismas, vertindamas surinktus įrodymus ir kaltinamojo parodymus, sumenkino nukentėjusiosios N. M. parodymus, nors pastaroji viso proceso metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, o kaltinamojo V. K. parodymai keitėsi viso proceso metu, jis pateikė vis skirtingas gynybos versijas tiek dėl žodinio susitarimo su N. M. sąlygų, tiek dėl pagal 2007 m. sausio 4 d. įgaliojimą numatytiems darbams finansavimo šaltinių, tiek dėl 2008 m. rugsėjo 16 d. sodų bendrijos narių susirinkimo protokolu patvirtintų įsipareigojimų. Kartu teismas nuosprendyje vienašališkai vertino sodininkų bendrijos „( - )“ 2008 m. rugsėjo 16 d. susirinkimo protokolą, pastarojo nelaikė patikimu ir pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad V. K. gavo 1 320 000 Lt, nors teisiamajame posėdyje liudytojai J. ir J. B., V. B. patvirtino jog V. K., patvirtindamas apie pinigų gavimą ir priimtus įsipareigojimus, šiame protokole pasirašė. Teismas, sumenkindamas nukentėjusiosios viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus, net neatkreipė dėmesio į tai, jog projekto įgyvendinimo kaina buvo sutartinė – 1 320 000 Lt, ji buvo paskaičiuota pagal N. M. susitarimą su V. K., nuo kiekvieno sklypo (44 sklypai) už kelio įrengimą, gaisrinio hidranto įrengimą, elektros įrengimą, už techninio projekto parengimą (lietaus ir fekalo kanalizacijos, vandens parengimą) po 30 000 Lt, todėl žodinio susitarimo pagrindu V. K. įgijo teisę už parduotus N. M. nuosavybės teise priklausančius šešis sklypus gautas pinigines lėšas, kurias šalys bendru žodiniu susitarimu įvertino 1 320 000 Lt. Dėl to V. K., būdamas suinteresuotas įgyvendinti žodinio susitarimo pagrindu įgytą teisę gauti ne mažesnę kaip 1 320 000 Lt sumą projekto finansavimui, pats surado 6-ių kaltinime nurodytų sklypų pirkėjus (kurie visi buvo susiję su V. K. giminystės, bičiulystės ar darbo santykiais) bei pats ir derino visas sklypų pardavimo sąlygas, kainas, o nukentėjusioji tik dalyvavo notarų biure, pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl teismas nuosprendyje visiškai nepagrįstai vertino kaip patikimus G. ir R. K., R. ir R. K. parodymus dėl piniginio avanso sumokėjimo už perkamus kaltinime nurodytus sklypus. Šiuo atveju, liudytojas G. K., kaip kaltinamojo brolis, teisiamajame posėdyje pasinaudojo teise ir nedavė parodymų, o liudytoja R. K. parodė, jog N. M. notarų biure, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, matė pirmą kartą, nei ikiteisminio tyrimo metu atliktų akistatų metu, nei teisiamajame posėdyje liudytojai R. ir R. K. konkrečių aplinkybių apie avanso sumokėjimą prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą notarų biure nepatvirtino. Prokurorė pažymi, kad šiuo atveju avansai buvo sumokėti prieš pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą notarų biure, tačiau jokio raštiško patvirtinimo apie pinigų sumokėjimą N. M. liudytojai neturi, o iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo dauguma iš jų nukentėjusiosios N. M. net nepažinojo. Tačiau teismas nuosprendyje tokius paminėtus liudytojų parodymus dėl avansų sumokėjimų tiesiogiai nukentėjusiajai N. M., be pinigų mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų, laiko patikimais, o liudytojos J. K. (buvusi D.) parodymų, kur ji parodė, jog būtent N. M. ji išdavė grynus pinigus – daugiau kaip 100 000 Lt, jie buvo perduoti kaltinamajam, nevertino kaip piniginių lėšų išgrynintų banke „( - )“ perdavimo V. K., fakto.

16Be to, teismas nuosprendyje sistemiškai nevertino ir to, kad ir pirkimo-pardavimo sutartyse, sudarytose su liudytojais J. ir A. Č. (2008-04-08 sutartis), A. N. (2008-07-28 sutartis) nurodyta, jog pinigus už sklypo įsigijimą pirkėjai sumokėjo iki sutarties sudarymo nukentėjusiajai N. M., nors minėti liudytojai patvirtino, bei pats kaltinamasis neneigė, jog J. ir A. Č. ir A. N. pinigus sumokėjo grynais V. K., ir netgi po sutarčių sudarymo. Teismas nuosprendyje neanalizavo ir to, jog V. K., kaip UAB „( - )“ direktorius, su A. N. dar iki 2008 m. liepos 28 d. notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dėl žemės sklypo, esančio ( - ), įsigijimo, buvo sudaręs 2007 m. kovo 24 d. sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo A. N. perleisti žemės sklypą su namu, nors UAB „( - )“, atstovaujama V. K., nebuvo įsigijusi žemės sklypo iš N. M. bei nebuvo sudariusi jokių sutarčių dėl disponavimo šiuo sklypu, ar bendradarbiavimo, įkuriant sodų bendrijoje „( - )“ gyvenamųjų namų kvartalą. Tai patvirtina, jog dar iki 2008 m. liepos 28 d. notarinės sutarties dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sudarymo su pirkėja A. N., kaltinamasis V. K. disponavo savo nuožiūra N. M. priklausančiu žemės sklypu, gaudamas už jį pinigines lėšas iš A. N., kuri taip pat buvo suklaidinta 2007 m. kovo 24 d. sutartimi, kaip ir nukentėjusioji N. M.. Tiek liudytoja A. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek nukentėjusioji N. M. patvirtino, jog 2008 m. liepos 28 d. sudarant sutartį, A. N. nesuprato, dėl ko notarų biure dalyvauja N. M., manydama, jog ji galbūt yra buhalterė. Todėl A. N. surašytas raštu 2009 m. rugsėjo 3 d. paaiškinimas, nors ir nukentėjusiajai N. M. paprašius, patvirtina, jog pinigai buvo mokami V. K., nes ji net nežinojo, jog N. M. yra žemės sklypo savininkė, kad jai turi sumokėti už įsigyjamą žemės sklypą, esantį ( - ).

17Taip pat teismas nuosprendyje nepagrįstai nevertino ir to, jog V. K. pagal byloje surinktus duomenis iš banko, VMI, neturėjo jokių realių galimybių prieš 2008 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą sumokėti N. M. 240 000 Lt, dėl to ir nebuvo sudarytas pinigų sumokėjimo faktą pagrindžiantis dokumentas, nes V. K., būdamas verslininkas, direktorius, privalėdamas organizuoti buhalterinę apskaitą, vadovaujantis teisės aktais, žinojo ir suprato, jog pinigų sumokėjimo faktas turi būti pagrįstas dokumentais, tačiau, nei pats surašė tokį dokumentą, nei pareikalavo, jog surašytų N. M.. N. M., paaiškindama šias aplinkybes parodė, jog ji pirmą kartą organizavo tokio masto darbų atlikimą ir nežinojo, kaip tinkamai turi būti įforminta, bei, kad ji pasitikėdama V. K. ir žodiniu susitarimu, manė, jog apmokėjimo už žemės sklypus suma bus užskaityta į bendrą sumą infrastruktūros paslaugų sukūrimui, todėl pinigų sumokėjimo faktą patvirtino notarų biure.

18Analogiškai teismas nuosprendyje sistemiškai nevertino, jog notaro patvirtintose žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp N. M. ir UAB „( - )“, atstovaujamos direktoriaus G. K., nurodyta, jog pinigus pardavėja, t. y. N. M., iš minėtų pirkėjų gavo prieš šių sutarčių sudarymą, tačiau UAB „( - )“ nėra pateikusi nei deklaracijų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas už 2007 ir 2008 m., nei yra kasos išlaidų orderio, pagrindžiančio, kad pinigai buvo sumokėti N. M., tačiau padarė išvadą, jog šie įrodymai nepaneigia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtinto fakto, kad UAB „( - )“ sumokėjo nurodytą sumą N. M. už perkamą žemės sklypą. Be to, padarydamas minėtą išvadą, teismas, nevertino, jog 2014 m. vasario 17 d. apžiūros protokolu, dalyvaujant FNTT specialistei J. D., nustatyta, jog UAB ( - )“ avansinėje apyskaitoje nurodyta 2008 m. liepos mėn. 194 240,30 Lt skola V. K., ji 2008 m. liepos 25 d. padidinta 220 000 Lt pagal sutartį. Pinigų sumokėjimą pagal sutartį nukentėjusiajai N. M. patvirtinančio dokumento V. K. apskaityti bendrovei buhalterinei apskaitai nepateikė, nors juridinis asmuo privalo tvarkyti apskaitą, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymu Nr. IX-574 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis“, dėl to neužtenka pinigų sumokėjimo fakto pagrįsti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, būtina pagrįsti ir apskaitos dokumentais. Tai nurodyta ir 2014 m. lapkričio 7 d. VMI rašte Nr. (32.34-KT)-RM-18239 dėl pinigų išmokėjimo dokumento surašymo. Be to, VMI raštu informavo ir tai, jog UAB „( - ) “ nėra pateikusi deklaracijų apie fiziniams asmenims suteiktas ir iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas (forma FR0711) už 2007 ir 2008 m. Taip pat iš byloje esančio UAB „( - )“ balanso akivaizdu, jog ši bendrovė dirbo nuostolingai tiek 2007 m., tiek 2008 m., o 2009 m. rugpjūčio 10 d. buvo paskelbtas jos bankrotas. Dėl to V. K., nesumokėdamas 220 000 Lt N. M. už žemės sklypo įgijimą UAB „( - )“ vardu, o tik žodžiu sutaręs su nukentėjusiąja, jog 220 000 Lt bus panaudoti sutartoms kvartalo infrastruktūros sukūrimo paslaugoms įgyvendinti, bei UAB „( - )“ avansinėje apyskaitoje nurodęs, jog ši pinigų suma 2008 m. liepos 25 d. panaudota žemės sklypo įsigijimui, apgaule įgijo teisę iš UAB „( - )“ reikalauti 220 000 Lt skolos sumokėjimo, realiai nesumokėjęs minėtos sumos nukentėjusiajai N. M., t. y. išvengė turtinės prievolės.

19Paminėtų įrodymų visuma, apeliantės įsitikinimu, pagrindžia, jog kaltinamasis V. K. tiesiogiai iš sklypų pirkėjų gavo 574 800 (220 000 (iš J. ir A. Č.)+240 000 (iš A. N.)+50 600 (iš R. ir G. K. +64 200 iš (R. ir R. K.)) Lt, bei, turėdamas pareigą sumokėti N. M. už sklypų įsigijimą, bet nesumokėdamas, o įgydamas nuosavybės teisę į žemės sklypą savo vardu, išvengė 240 000 Lt turtinės prievolės, įgydamas UAB „( - )“ vardu žemės sklypą, bet nesumokėdamas N. M. 220 000 Lt, įgijo turtinę teisę 220 000 Lt iš UAB „( - )“ reikalautų 220 000 Lt sumokėjimo, bei gavęs iš N. M. išgrynintus 283 000 Lt (pirkėjų R. ir R. K., R. ir G. K., pervestus į banko sąskaitą), t. y. apgaule, piktnaudžiaudamas N. M. pasitikėjimu, bei iš anksto suplanavęs, jog už N. M. priklausančius 6 sklypų pardavimą gauti pinigai tariamai bus panaudoti kvartalo infrastruktūros kūrimui, ir sąmoningai neįformindamas pinigų perdavimo-priėmimo, nors tiesiogiai iš N. M. bei iš jau nurodytų pirkėjų gavęs pinigines lėšas grynais, bet neįforminęs jokiais apskaitos dokumentais, bei žodžiu aptaręs ir nesudaręs jokios konkrečios sutarties dėl planuotų paslaugų atlikimo su N. M., tokiu būdu laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 4 d. iki 2008 m. liepos 28 d. įgijo ne mažiau kaip 1 320 000 Lt sutartos su N. M. sumos.

20Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad V. K. neteisėtai pasisavino būtent 1 000 000 Lt, kaip formuluojama kaltinime, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, jog kaltinamojo versija, kad jis dalį pinigų, gautų iš J. ir A. Č., panaudojo infrastruktūros įrengimo darbų atlikimui, kaip ir buvo sutarta su nukentėjusiąja, nepaneigta. Kad V. K. jau iki 2008 m. rugsėjo 16 d. disponavo gautais pinigais (ne mažiau 1 320 000 Lt) už parduotus N. M. priklausančius 6 sklypus, prokurorės teigimu, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: paties kaltinamojo, nors ir nenuoseklūs viso proceso metu, parodymai, nukentėjusiosios parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kaip liudytojais apklaustų žemės sklypus pirkusių asmenų parodymai, akistatų protokolai, 2008 m. rugsėjo 16 d. sodų bendrijos „( - )“ susirinkimo protokolo originalas, darbų planas. Iš 2007 m. gruodžio 4 d. sutarties Nr. 61, sudarytos tarp UAB „( - )“, atstovaujamos direktoriaus D. B., ir užsakovės N. M. įgalioto asmens V. K., matyti, kad užsakovas paveda, o vykdytojas įsipareigoja atlikti 42 gyvenamųjų namų ir vieno poilsinio pastato ( - ), techninį projektavimą, sutarties kaina yra 224 209 Lt. 2008 m. liepos 25 d. dokumentų perdavimo aktu Nr. 1 UAB „( - ) “ V. K. perduota, o šis priėmė 22 vnt. gyvenamų namų ( - ), techninius projektus, tačiau tuo V. K. tik siekė suklaidinti nukentėjusiąją, jog sutarti darbai yra vykdomi, o gautos lėšos naudojamos žodžiu sutartiems kvartalo infrastruktūros sukūrimo darbams.

21Prokurorė pažymi, kad teismas nuosprendyje konstatuodamas, jog nenustatyta, kad kaltinamasis V. K. būtų naudojęs apgaulę prieš N. M., ją esmingai suklaidinęs ir įtraukęs į jai nenaudingą sandorį, dėl to būtų neteisėtai įgijęs jos turtą, neįvertino tai, jog piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš apgaulės pasireiškimo formų. Šioje byloje nukentėjusiosios N. M. pasitikėjimas V. K. buvo paremtas 2007 m. sausio 4 d. įgaliojimu, kad V. K. sąžiningai atliks įgaliojime nurodytus darbus, už jų atlikimą pagal žodinį tarpusavio susitarimą bus atsiskaitoma piniginėmis lėšomis, gautomis pardavus N. M. priklausančius 6 sklypus, juos V. K. ir N. M. įvertino 1 320 000 Lt suma (44 sklypų kvartalo, esančio ( - ), infrastruktūros sukūrimui būtina po 30 000 Lt kiekvienam sklypui). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. K. parodė, jog tarp jo ir N. M. buvo žodinis susitarimas, kad už tuos darbus, kuriuos jis atliks pagal 2007 m. sausio 4 d. įgaliojimą, pinigus gaus tik įgyvendinus visą projektą ir pardavus sklypus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinime nurodyti sklypai buvo parduoti 2007 m. sausio 4 d. įgaliojimo galiojimo metu, bei, kad gautų grynųjų piniginių lėšų už kaltinime nurodytų sklypų pardavimą pačiam V. K., UAB „( - )“, J. ir A. Č., A. N. perdavimo faktas nukentėjusiajai N. M., neįformintas nei vienu atveju raštu.

22Byloje surinkti ir teisme patikrinti duomenys sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri ir leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis, piktnaudžiaudamas N. M. pasitikėjimu, iš anksto suplanavęs ir sudaręs apgaulingą regimybę, jog pagal notarines nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis pinigines lėšas nukentėjusioji N. M. gavo iki sutarčių sudarymo su pirkėjais (nors pastaruosius daugumoje atveju pirmą kartą pamatė tik notarų biure), bet neįforminęs jokiais dokumentais tikrųjų ūkinių įvykių ir operacijų, pagrindžiančių pinigų mokėjimą tarp pardavėjo ir (ar) V. K. ir pirkėjų, nors būdamas verslininkas, juridinio asmens dalyvis ir vadovas žinojo ir suprato, jog pinigų perdavimo ir priėmimo operacijos turi būti įformintos apskaitos dokumentais, bet siekdamas savo asmeninės naudos, apgaule įgijęs teisę į žodinio susitarimo pagrindu sutartą su nukentėjusiąja N. M. 1 320 000 Lt sumą, ir kurio pagrindu tiesiogiai pats, ar per nukentėjusiąją, kuri tikėdama, jog bus vykdomi kvartalo infrastruktūros darbai, gautas už sklypų pardavimą pinigines lėšas taip pat perdavė V. K., užskaitant būsimų darbų sąskaitą, kaip pinigų sumokėjimo faktą, bei siekdamas, jog pastarojo apgaulė nebūtų taip greitai atskleista imitavo sutartų žodžiu darbų atlikimą, o gautas pinigines lėšas užvaldė ir toks nukentėjusiosios suklaidinimas buvo esminis.

23Prokurorės tvirtinimu, nuosprendyje taip pat padaryta neteisinga išvada, jog byloje nenustatyta, kad būtent dėl V. K. veiksmų buvo iš esmės pasunkintos N. M. galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nes pati nukentėjusioji, būdama juridinio asmens – sodininkų bendrijos atstove, pirmininke, nevedė jokios apskaitos, nepateikė jokių atliktus darbus, pinigų mokėjimus patvirtinančių dokumentų, nėra objektyvių duomenų, kad ji tokių dokumentų būtų reikalavusi iš kaltinamojo ir kitų asmenų, atlikusių darbus sodininkų bendrijoje, ar inicijavusi jų sudarymą, pati sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis notarų kontoroje tvirtino, kad gavo šiose sutartyse nurodytas pinigų sumas, tačiau šiuo atveju, teismas neatkreipė dėmesį į tai, jog 2007 m. sausio 4 d. įgaliojimas buvo sudarytas tarp fizinių asmenų – N. M. ir V. K., o ne tarp sodininkų bendrijos „( - )“, kurios įstatai buvo patvirtinti tik 2007 m. sausio 18 d., ir jos pirmininke paskirta N. M.. Šiuo atveju, iš bylos duomenų visumos matyti, jog apgaule sudarytos regimybės, neva sklypų pirkėjai nukentėjusiajai dar prieš notarinių sutarčių sudarymą sumokėjo grynais pinigais, po to N. M. notarinėse sutartyse, vykdydama žodinio susitarimo su V. K. sąlygas, o būtent, kad piniginės lėšos už 6 sklypų pardavimą bus panaudotos infrastruktūros sukūrimui, tikėdama, jog V. K. taip pat įvykdys prisiimtus įsipareigojimus, patvirtino, apie avanso sumokėjimą, nors realiai šių piniginių lėšų negavo, t. y. kaltinamasis V. K. sąmoningai sudarė situaciją, jog nukentėjusioji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, nes be teisėsaugos institucijų įsikišimo neįmanoma įrodyti tikrojo susitarimo bei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių turinio dėl piniginių lėšų apmokėjimo. Taigi, prokurorės teigimu, V. K. veikoje yra visi būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai.

24Apeliaciniu skundu nukentėjusioji N. M. ir jos atstovas advokatas R. Mažulis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. K. pripažinti kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus ir visiškai tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį.

25Apeliaciniame skunde manoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi teismas, netinkamai taikydamas bei aiškindamas baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus, padarė išvadas, neatitinkančias byloje esančių įrodymų. Apeliantai nurodo, kad sodininkų bendrijos „( - )“ susirinkimo protokolas nėra vienintelis įrodymas, patvirtinantis, kad V. K. buvo perduota 1 320 000 Lt suma infrastruktūros darbams atlikti. Šis dokumentas ir neturėjo būti laikomas vienareikšmiškai patvirtinančiu piniginių lėšų V. K. perdavimo faktą, tačiau tai nereiškia, jog jis nėra įrodymas vertinant bylai reikšmingas aplinkybes. Byloje apklausti liudytojai, dalyvavę susirinkime, patvirtino, jog susirinkimo metu buvo kalbama apie pinigines lėšas, kurios buvo perduotos V. K. bendrijos infrastruktūros darbų atlikimui. Pirmosios instancijos teismas, akivaizdžiai neįsigilinęs į byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad V. K. nukentėjusioji N. M. banko patalpose grynaisiais perdavė pinigines lėšas, gautas už žemės sklypų pardavimą. Pirmosios instancijos teismas pats pacitavo apklaustos kaip liudytojos J. K. parodymus, jog jai dirbant AB banke „( - )“, N. M., išgryninusi pinigines lėšas iš savo banko sąskaitos, perdavė jas į V. K. labai panašiam asmeniui. Dėl lėšų, kurios turėjo būti sumokėtos, tačiau nebuvo sumokėtos nukentėjusiajai už V. K. brolio G. K. įsigytą žemės sklypą, apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti netiesioginiai įrodymai, kurie patvirtino, jog G. K. negalėjo sumokėti nukentėjusiajai už žemės sklypą ir kartu statyti įsigytame sklype namą, nors namo statybos darbai buvo vykdomi. Šių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl ir šiuo atveju padarė išvadas, remdamasis ne įrodymų visuma, o tik atskirais įrodymais, be to, ignoruodamas reikšmingus bylai įrodymus.

26Apeliantų nuomone, nepagrįsti apylinkės teismo teiginiai, jog nebuvo paneigtos notarinėse pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos aplinkybės apie tai, kad UAB „( - )“ ir pats V. K. sumokėjo nukentėjusiajai už žemės sklypų įsigijimą 220 000 ir 240 000 Lt. Tai, kad realiai UAB „( - )“ pinigų nukentėjusiajai sumokėti negalėjo, patvirtina byloje esanti UAB „( - )“ avansinė apyskaita, iš jos akivaizdžiai matyti, kad tariamo pinigų paėmimo metu, įmonės pinigų balansas jau buvo neigiamas, kitaip tariant, pinigų atsiskaitymui už žemės sklypą įmonė neturėjo. UAB „( - )“ 2009 m. rugpjūčio 10 d. buvo iškelta bankroto byla, o tai paneigė šios įmonės galimybes sumokėti nukentėjusiajai 220 000 Lt už žemės sklypą.

27Taip pat, apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai sumenkino tinkamų buhalterinių dokumentų atsiskaitymui patvirtinti reikšmę. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimų Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (VMI 2014-11-07 raštas Nr.(32.34-KT)-RM-18239 ir FNTT 2014-10-20 raštas Nr.25/8-9-20311) matyti, kad pagal galiojančius teisės aktus, įmonei atsiskaitant grynaisiais pinigais, būtinas kasos išlaidų orderis (jei atsiskaityta įmonės kasoje) arba pinigų priėmimo kvitas (jei atsiskaitoma kitoje vietoje). Šiuo atveju apeliantai pažymi, kad V. K. turtinė padėtis taip pat nebūtų leidusi jam sumokėti nukentėjusiajai 240 000 Lt už įsigytą žemės sklypą, tačiau ir šiuo atveju apylinkės teismas visų bylai reikšmingų aplinkybių neišsiaiškino ir neįvertino. Tiek dėl lėšų gavimo, tiek dėl kitų aplinkybių, V. K. davė prieštaringus parodymus, juos ne kartą keitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. V. K. suvestas į akistatą su nukentėjusiąja N. M., po jos apklausos, parodymus duoti atsisakė, taip pat atsisakė atsakinėti į bet kokius nukentėjusiosios ir jos atstovo klausimus. Apklausiant V. K., įteikus pranešimą apie įtarimą, jis parodė, kad už 2007 m. sausio 4 d. įgaliojime surašytus darbus, kuriuos N. M. jį įgaliojo atlikti, jis negavo visiškai nieko. Pinigus jis gavo tik iš J. Č.. V. K. tvirtino, kad naudojo pinigus, gautus iš J. ir A. Č.. Pinigus iš jų jis gavo be jokios raštiškos sutarties. Dalį iš Č. gautų pinigų jis grąžino N. M., tačiau kokią sumą, neprisiminė, pinigus grąžino be jokio raštelio. 2011 m. lapkričio 11 d. apklausos metu V. K. pateikė dar vieną pinigų, gautų iš J. Č., panaudojimo versiją, t. y. kad, kiek jam sumokėjo J. Č., neprisimena, tačiau tai buvo pinigai už namo statybas, atsiskaityti už atliktus darbus statybininkams. Dar kitokias aplinkybes V. K. parodė per akistatas su liudytojais V. B., J. B., J. B. ir R. K.. Šių akistatų metu jis parodė, kad prisimena, jog už dalį komunikacijų darbų buvo sumokėta iš pinigų, gautų už sklypą iš A. Č.. 2011 m. sausio 26 d. apklausos metu parodė, kad daugiau nei iš vieno sklypo pirkėjo (neskaitant J. ir A. Č.) pinigų už sklypą jis nėra gavęs. Tik jau nusipirkusi sklypą, A. N. yra davusi pinigų tam, kad jis sumokėtų statybininkams stačiusiems namą jos sklype. Tačiau šiuos paaiškinimus, paneigė A. N. parodymai, taip pat rašytinė sutartis ir parašais patvirtinti įrašai apie pinigų gavimą. 2012 m. spalio 5 d. apklausos metu V. K. parodė, kad su N. M. buvo verslo partneriai, ji buvo surašiusi įgaliojimą, pagal kurį jis atlikdavo sklypuose numatytus darbus, prieš tai suderinęs juo su N. M.. Už didžiąją dalį atliktų darbų mokėdavo N. M., jis taip pat kartais mokėdavo už medžiagas ir atliktus darbus iš savų pinigų, detaliai, kiek ir už ką, neprisiminė. Be to, apeliantų neįtikina aplinkybė, kad jau vykstant ginčui su nukentėjusiąja, V. K. būtų be jokio rašytinio patvirtinimo perdavinėjęs lėšas nukentėjusiajai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino vienareikšmiškų A. N. parodymų, jog ji visus pinigus mokėjo tik V. K., be to, tos aplinkybės, kad V. K. su A. N. (veikdamas UAB „( - )“) vardu buvo sudaręs sutartį, kuria susitarė parduoti nukentėjusiajai priklausiusį žemės sklypą. Taigi, aplinkybė, jog V. K. iš A. N. gavo tas pinigines lėšas, kurias A. N. turėjo sumokėti nukentėjusiajai, yra visiškai įrodyta.

28Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas įrodymų visuma ir ignoruodamas dalį byloje esančių įrodymų, padarė nepagrįstas išvadas apie tai, kad neįrodyta, jog V. K. realiai gavo pinigines lėšas infrastruktūros įrengimo darbų atlikimui. Įvertinus parodymų patikrinimo vietoje metu duotus nukentėjusiosios paaiškinimus ir vaizdo medžiagoje užfiksuotą situaciją sodininkų bendrijoje „( - )“, apeliantų nuomone, akivaizdžiai matyti, kad žymūs infrastruktūros darbai nebuvo atlikti. Net darant hipotetinę išvadą, kad V. K. gavo lėšas tik iš A. Č. (240 000 Lt), įvertinus vaizdo medžiagoje užfiksuotą padėtį, akivaizdu, jog už tokią sumą darbų atlikta nebuvo, juo labiau, kad pats V. K., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, aiškiai ir nenurodė, kokius darbus jis atliko, be to, nėra jokių įrodymų, kad V. K. būtų grąžinęs nukentėjusiajai bent dalį pinigų, kuriuos jis gavo. Įvertinus visas aplinkybes, taip pat tai, kad V. K. gavo kur kas didesnes sumas, nei nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apeliantų teigimu, apylinkės teismo išvados dėl nusikalstomas veikos požymių nebuvimo, tampa dar labiau abejotinomis.

29Atsiliepimuose į apeliacinį skundą išteisintojo V. K. gynėjas advokatas V. Rutavičius prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.

30Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintojo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

31Apeliaciniai skundai atmestini.

32Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009 ir kitos).

33Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorės R. Girgždutaitienės prašymu tam, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių galėtų pakeisti išteisintajam V. K. kaltinimą, apeliacinės instancijos teismas nutarė atlikti įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teisme buvo gautas prokurorės R. Girgždutaitienės prašymas, pakeisti išteisintajam V. K. kaltinimą, jį išdėstant taip:

34V. K., siekdamas apgaule įsigyti didelės vertės svetimą turtą, 2006 m. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įtikino N. M., kad gali atlikti jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), gyvenamųjų namų kvartalo įrengimo darbus, dėl to N. M., būdama suklaidinta, susitarė su V. K., kad bendra darbų kaina sudarys 1 320 000 Lt (tai atitinka 382 298,42 Eur) gautų piniginių lėšų už jai nuosavybės teise parduotus žemės sklypus bei 2007 m. sausio 4 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure, ( - ), surašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo V. K. atlikti visų N. M. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių ( - ), detaliuosius planus, organizuoti detaliuosius žemės sklypo planavimus, būti detaliųjų planų organizatoriumi, paduoti reikiamus dokumentus matininkams, dalyvauti matuojant žemę, pasirašyti žemės sklypų ribų apmatavimus, dalyvauti atliekant žemės sklypo ribų ženklinimus, atstovauti N. M. valstybės įmonėje Registrų centras ir visose kitose įstaigose ir organizacijose, užregistruoti šių žemės sklypų detaliuosius planus valstybės įmonėje Registrų centras, projektus, atlikti detaliųjų planų procedūras, atlikus detaliojo plano procedūrą, parengti bendrų inžinerinių įrenginių ir atskirų valdų, esančių Klaipėdos rajone pastatų techninius projektus, pagal patvirtintus techninius projektus įrengti buitinius inžinerinius įrenginius: vandens tiekimo, nuotėkų valymo ir jų nuvedimo, elektros energijos tiekimo, gaisrų gesinimo, privažiavimo ir visus kitus inžinerinius įrenginius savo nuožiūra, paruošti ir įgyvendinti infrastruktūros techninius projektus, tiesti kelius, įvesti elektros energiją, nuotėkų kanalizaciją, įrengti gaisrinį hidrantą ir kitus inžinerinius tinklus, gauti leidimus, projektus, juos suderinti, atstovauti visuose savivaldybės skyriuose, sudaryti sutartis, susitarimus, taip pat vykdyti statybos darbus visuose sklypuose, tam tikslui gauti iš atitinkamų įstaigų visus reikalingus dokumentus, pažymas, pažymėjimus ir leidimus, atstovauti statybos inspekcijoje, valstybės įmonėje Registrų centras, savivaldybės architektūros skyriuje ir visose kitose atitinkamose įstaigose ir organizacijose, užsakyti ir suderinti projektus, vykdyti projektavimo ir statybos darbus, sudaryti sutartis su rangovais dėl statybos, užsakyti statybines medžiagas, vykdyti statybos darbus, atsiskaityti už atliktus darbus, atstovauti N. M. Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, valstybės įmonėje Registrų centras, savivaldybėje, statybos inspekcijoje, mokesčių inspekcijoje ir visose kitose įstaigose ir organizacijose, užsakyti ir gauti techninių sąvadų dokumentus, gauti iš atitinkamų įstaigų reikalingus pažymėjimus ir dokumentus, atstovauti N. M. dėl visų komunikacijos tinklų: fekalinės, nuotekų, vandens, elektros, dujų, ryšių įrengimo visuose žemės sklypuose, gauti reikalingus leidimus, paruošti ir gauti komunikacijų įrengimo projektus, derinti sąmatas, savo nuožiūra sudaryti ir pasirašyti rangos sutartis, sumokėti už atliktus darbus, priimti įrengtus komunikacijų tinklus eksploatacijon, atlikti jų teisinę registraciją, savo nuožiūra atliekant ar atsisakant kadastrinių matavimų, įregistruoti nuosavybės dokumentus atitinkamose įstaigose, gauti nuosavybės dokumentus, pasirašyti Sutartis dėl vandens ir elektros energijos tiekimo, nuotekų nuvedimo, su AB „Teo LT“, AB „VST“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Lietuvos energija“, ir kitose įstaigose bei organizacijose, įvesti dujas, elektrą, vandenį, telefoną, įrengti kanalizaciją, tam tikslui gauti ir pristatyti visus reikalingus dokumentus, taip pat atstovauti N. M. valstybės įmonėje Registrų centras, įregistruojant įvestus komunikacijos tinklus, tam tikslui pateikti ir gauti iš atitinkamų įstaigų reikalingus pažymėjimus ir dokumentus, sumokėti visus mokesčius, atstovauti visose kitose įstaigose ir organizacijose, taip pat atstovauti N. M. visose įstaigose ir organizacijose, atliekant pastatų inventorizaciją ir priduoti juos eksploatacijai, gauti ir pristatyti reikalingus dokumentus, atlikti pastatų teisinę registraciją valstybės įmonėje Registrų centras, atstovauti elektros tinkluose, priešgaisrinėje tarnyboje ir visose kitose įstaigose ir organizacijose, savo nuožiūra atliekant ar atsisakant kadastrinių matavimų, gauti nuosavybės dokumentus, gauti iš atitinkamų įstaigų reikalingus pažymėjimus, leidimus ir dokumentus, sumokėti mokesčius, paduoti N. M. vardu pareiškimus, už ją pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose ( - ), sodininkų bendrijoje „( - )“. V. K., piktnaudžiaudamas N. M. pasitikėjimu, 2007 m. sausio 4 d. įgaliojimo pagrindu laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 4 d. iki 2009 m. sausio 4 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrime metu nenustatytas, pardavė N. M. nuosavybės teise priklausančius 6 žemės sklypus, už juos įgijo ne mažiau kaip 1 320 000 Lt (tai atitinka

35382 298,42 Eur), o būtent:

36„2007-10-18 pardavė R. ir R. K. du sklypus, kurių unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ir unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) (sodų bendrijos sklypas Nr. 20), kurių pagrindu 2007-10-18 4- ame notarų biure, esančiame ( - ), įforminus pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16308, pagal kurią nurodyta kaina 1 Lt, ir pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 16306, pagal kurią nurodyta kaina 220000 Lt įgijo avansą 50600 Lt, kas atitinka 14654,77 eurus, bei 2007 m. tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, AB „( - )“ ( - ) skyriuje, tikslesnis adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pervestus į N. M. sąskaitą 175000 Lt, kas atitinka 50683,50 eurus, kuriuos pastaroji, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perdavė V. K.,

372007-

3811-22 pardavė R. ir G. K. du sklypus, kurių unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ir unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) (sodų bendrijos sklypas Nr. 16), kurių pagrindu 2007-11-22 4-ame notarų biure, esančiame adresu ( - ), įforminus pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 18043 įgijo avansą 64200 Lt, kas atitinka 18593,61 eurus ir 2007-12-04 gautą iš AB ( - ) banko paskolą 149800,76 Lt tą pačią dieną pervestus 149800 Lt, kas atitinka 43385,08 eurus į N. M. sąskaitą, esančią AB „( - )“, kuriuos pastaroji, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, perdavė V. K.,

392008-

4004-08 V. K. įsigijo sklypą, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ), (sodo bendrijos sklypas Nr. 17), kurio pagrindu 7-ame notarų biure, esančiame adresu ( - ), įforminus pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JP- 5076, kurios pagrindu įgijo žemės sklypą, kurioje nurodyta, kad N. M. sumokėta 240000 Lt, kas atitinka 69508,80 eurus, tačiau nurodyti pinigai N. M. nebuvo perduoti,

412008-04-08 pardavė J. ir A. Č. du sklypus, kurių unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ir unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) (sodų bendrijos sklypas Nr. 33), kurių pagrindu 7-ame notarų biure, esančiame adresu ( - ), įforminus pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JP-5080, kurioje nurodyta, kad jog N. M. sumokėta 210000 Lt, kas atitinka 60820,20 eurų, bei pagal sutartį Nr. JP-5084, kurioje nurodyta, kad N. M. sumokėta 10000 Lt, kas atitinka 2896,20 eurų, tačiau tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku J. Ir A. Č. 220000 Lt perdavė V. K., kuriuos V. K. neperdavė N. M..

422008-07-25 pardavė UAB „( - )“ du sklypus, kurių unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ir unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) (sodų bendrijos sklypas Nr. 3), kurių pagrindu 7-ame notarų biure, esančiame ( - ), įforminus pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JP-10762, pagal kurią nurodyta, jog N. M. sumokėta 220000 Lt, kas atitinka 637164,04 eurų, kurių neperdavė N. M..

432008-07-25 pardavė A. N. du sklypus, kurių unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) ir unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas ( - ) (sodų bendrijos sklypas Nr. 19), kurių pagrindu 7-ame notarų biure, esančiame adresu ( - ), įforminus pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JP-10765, pagal kurią nurodyta jog N. M. sumokėta 240000 Lt, kas atitinka 69508,80 eurus, 2007 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje A. N. 240000 Lt (kas atitinka 69508,80 eurus) perdavė V. K., kuriuos pastarasis neperdavė N. M..

44tačiau sutartų darbų neatliko, tik juos pradėjęs ėmė slapstytis nuo N. M., o vėliau atsisakė tęsti sutartus darbus, negrąžino 1 320 000 Lt (kas atitinka 382298,42 eurus) ir taip apgaule įgijo savo naudai N. M. turtą.“

45Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorės kaltinimas buvo pridėtas prie bylos. Išteisintojo V. K. gynėjas advokatas V. Rutavičius paaiškino, kad jo ginamasis pakeistą kaltinimą yra gavęs ir su juo susipažinęs, dėl pakeisto kaltinimo ginamojo nuomonė nepasikeitė, jis papildomai nieko paaiškinti nenori ir dalyvauti apeliacinės instancijos teisme, esant galimybei nepageidavo (t. 9, b. l. 76).

46Iš pateikto apeliacinės instancijos teismui prokurorės pakeisto kaltinimo nustatyta, kad kaltinimas iš esmės pakeistas dėl nukentėjusiajai N. M. padarytos ne 1 000 000 Lt (tai atitinka 289 620,02 Eur), bet 1 320 000 Lt (tai atitinka 382 298,42 Eur) turtinės žalos.

47Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant prokurorės, nukentėjusiosios N. M. ir jos atstovo advokato R. Mažulio apeliacinius skundus, bus vertinamos ir kaltinime naujai nurodytos aplinkybės.

48Apeliaciniais skundais Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. Tilvikienė, nukentėjusioji N. M. ir jos atstovas advokatas R. Mažulis ginčijo įrodymų vertinimą ir faktinių bylos aplinkybių nustatymą, iš esmės tvirtindami, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi duomenimis, kurie neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, todėl padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog V. K. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

49Abiejose apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji N. M. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu davė vienodus parodymus, o išteisintojo V. K. parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi tiek dėl žodinio susitarimo su N. M. sąlygų, tiek dėl pagal 2007 m. sausio 4 d. įgaliojimą numatytų darbų finansavimo bei 2008 m. rugsėjo 16 d. sodų bendrijos narių susirinkimo protokolu patvirtintų įsipareigojimų.

50Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

51Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai visiškai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nuosprendį.

52Iš 2009 m. spalio 19 d. nukentėjusiosios N. M. pareiškimo nustatyta, kad ji kreipėsi į prokuratūrą, nurodydama, jog pagal 2007 m. sausio 4 d. įgaliojimą V. K. buvo pavesta atlikti komunikacijų techninius projektus ir jų įgyvendinimą sodininkų bendrijoje „( - )“. Dėl atliekamų darbų finansavimo buvo parduoti jai priklausantys sklypai ( - ), ir gauta už juos 1 320 000 Lt. Šie pinigai buvo sumokėti V. K.. A. N., A. Č., prieš pasirašydami sandorius, pinigus iš karto atidavė V. K., kuris buvo pas notarą kartu. UAB „( - )“ pirko jai priklausantį sklypą, ji nepasirašė jokios pažymos, kad jai buvo sumokėti pinigai. R. ir R. K. bei R. ir G. K. pinigus pervedė į jos sąskaitą, esančią AB banke „( - )“. Gautus pinigus (2007-10-29 – 153 000 Lt, 2007-12-05 – 130 000 Lt) ji sumokėjo V. K., buvusiam kartu su ja AB banke „( - )“. V. K., gavęs pinigus, pagal įgaliojimą atliko dalį darbų. 2008 m. rugsėjo 16 d. vyko sodininkų bendrijos „( - )“ pasitarimas. Rangovas V. K. pasižadėjo ir pasirašė pasitarimo protokole dėl darbų atlikimo ir 1 320 000 Lt gavimo. Darbus jis toliau atsisakė atlikti, motyvuodamas tuo, kad jis nei iš jos, nei iš kitų asmenų pinigų visiškai negavo. Taip V. K. savo naudai įgijo 1 320 000 Lt, neatlikdamas visų darbų, kurie buvo sutarti pagal įgaliojimą (t. 1, b. l. 2–4).

53Iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiosios N. M. parodymų nustatyta, kad ji dalyvavo notariniuose biuruose sudarant kaltinime nurodytų minėtų sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytos žemės sklypų kainos su ja (N. M.) buvo suderintos. Tvirtino, jog už parduotus R. ir R. K., R. ir G. K., V. K., J. ir A. Č., UAB „( - )“ ir A. N. jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, ( - ), nors pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis notarų biure ji šiose sutartyse ir nurodė, kad pinigus už žemės sklypus gavo, tačiau realiai ji jokių pinigų negavo, juos paėmė V. K., nes pagal 2007 m. sausio 4 d. įgaliojimą jam buvo pavesta atlikti komunikacijų techninius projektus ir juos įgyvendinti, atlikti infrastruktūros darbus sodininkų bendrijoje „( - )“. Po kiek laiko patikrinusi V. K. atliktus darbus nustatė, kad kanalizacija buvo pravesta iki 33 sklypo, tai yra iki J. ir A. Č. gyvenamojo namo, daugiau V. K. jokių darbų nebeatliko, sugadino melioraciją, patvindė visus likusius sklypus. Kadangi darbai nebuvo atliekami, nukentėjusioji suorganizavo sodininkų bendrijos susirinkimą, jame buvo sprendžiamas pagrindinis klausimas dėl infrastruktūros plėtojimo, tai yra kelio tiesimo darbų užbaigimo. Susirinkime dalyvavo ir V. K., jis žadėjo žemės sklypų savininkams iki 2008 m. spalio mėnesio įrengti kelius. Susirinkime, be jos ir V. K., dalyvavo ir V. B., R. K., J. ir A. Č., V. K. brolis, J. ir J. B.. Buvo surašytas susirinkimo protokolas, jame buvo numatyti įsipareigojami atlikti darbai, V. K. pripažino, jog yra gavęs už darbų atlikimą 1 320 000 Lt. Be to, nukentėjusioji N. M. parodė, kad iš pradžių patirtą žalą ji įvertino 1 000 000 Lt, tačiau vėliau įvertinus atliktų darbų mastą, taip pat tai, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai, nes beveik visus V. K. atliktus darbus teko perdaryti iš naujo, ji pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 1 320 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 8, b. l. 58–59).

54Iš teisiamajame posėdyje duotų išteisintojo V. K. parodymų nustatyta, kad jis dirbo dviejose įmonėse – UAB „( - )“ ir UAB „( - )“. 2006 m. pas jį į darbą atvyko N. M., jos tuo metu nepažinojo, ji pasiteiravo dėl kelio tiesimo darbų atlikimo jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ). Jie kartu apžiūrėjo minėtą žemės sklypą, jai pasiūlė suformuoti šiame žemės sklype gyvenamųjų namų kvartalą, o tam iš pradžių reikėjo atlikti žemės sklypo projektavimo darbus. N. M. su jo pasiūlymu sutiko. Su nukentėjusiąja rašytinės sutarties dėl darbų atlikimo nesudarė, nes ji to nenorėjo. Iš pradžių N. M. dėl projektavimo darbų, komunikacijų tiesimo ir kitų darbų atlikimo kreipėsi į visas institucijas savo iniciatyva, tačiau tai užtrukdavo, todėl 2007 m. jos iniciatyva buvo nuspręsta pasirašyti įgaliojimą, juo jis buvo įgaliotas atlikti įvairaus pobūdžio darbus, susijusius su N. M. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų projektavimu ir panašiai. Nors įgaliojime buvo numatyti visi formuojant gyvenamųjų namų kvartalą reikalingi darbai, tačiau realiai jis atliko nedaug iš šiame įgaliojime numatytų darbų, nes dažniausiai į institucijas vykdavo pati nukentėjusioji, o jai nepavykus susitarti, į jas nuvykdavo jis pats. Kokius tiksliai darbus atliko pagal įgaliojimą, išteisintasis V. K. pasakyti negalėjo, nes neprisiminė. Visus darbus finansavo pati N. M.. Tik vieną kartą jis sumokėjo elektrikams už darbus iš savo įmonės pinigų. Už pagalbą ji jam atlyginimo nemokėjo, žadėjo jam atsilyginti perleisdama 1-3 žemės sklypus formuojamame gyvenamųjų namų kvartale, kai kvartalas bus užbaigtas. Tai buvo jų žodinis susitarimas. Jis pasitikėjo N. M., todėl jai ir padėjo. Jis kartu su N. M. nusprendė pasirašyti sutartį su UAB „( - )“ dėl techninio projektavimo, ant sutarties pasirašė jis pats. Pasirašius sutartį su UAB „( - )“, nukentėjusioji buvo įsipareigojusi sumokėti už projektavimo darbus, tačiau ji savo įsipareigojimų nevykdė. Jis taip pat negalėjo sumokėti už atliktus projektavimo darbus, nes N. M. tam pinigų neskyrė. Vėliau N. M., neturėdama pinigų atsiskaityti įmonėms, darbuotojams už atliktus darbus, nusprendė pradėti pardavinėti jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Tiek pati nukentėjusioji, tiek ir jis pradėjo ieškoti pirkėjų. Suradęs žemės sklypų pirkėjus, jis apie tai pranešdavo nukentėjusiajai, o šiai sutikus parduoti žemės sklypą jo siūlomam pirkėjui, šis žemės sklypas būdavo parduodamas. Jis asmeniškai pasiūlė pirkti žemės sklypus savo pažįstamiems R. K., R. ir G. K., J. ir A. Č., A. N., žemės sklypą nusipirko jis pats ir UAB „( - )“. Pasirašius žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis su minėtais asmenimis, jis savo pažįstamiems asmenims įsipareigojo tuose žemės sklypuose pastatyti namus už žemas kainas. Su visais minėtais asmenimis jo vadovaujamos įmonės vardu buvo sudarytos rašytinės sutartys dėl namų statybų. Visi už perkamus žemės sklypus, išskyrus Č. ir N., pinigus sumokėjo N. M.. Iš Č. ir N. sumokėtų pinigų jis didžiąją dalį atidavė N. M., o likusius pinigus, pastarosios nurodymu, sumokėjo darbuotojams, kurie vežė žvyrą keliui tiesti, atliko kitus statybos darbus. Visą apskaitą vedė N. M., ji formino pinigų perdavimo dokumentus. Pats, įsigydamas žemės sklypą iš N. M., ėmė paskolą iš banko bei skolinosi pinigų iš kitų asmenų. Pinigus nukentėjusiajai sumokėjo grynaisiais pastarosios namuose prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. 2008 m. UAB „( - )“ taip pat įsigijo du žemės sklypus iš nukentėjusiosios. Pinigus už žemės sklypus į bendrovės kasą paskolino jis, jie buvo sumokėti taip pat iš anksto pačiai N. M.. Tarp UAB „( - )“ ir jo dėl paskolintų pinigų jokia paskolos sutartis sudaryta nebuvo. Kodėl bendrovė nedeklaravo šios paskolos, išteisintasis nežinojo, įmonės buhalteriją tvarkė bendrovės buhalterė. UAB „( - )“ paskolintus pinigus grąžindavo dalimis, bankrutavus šiai įmonei, dalis paskolos jam taip ir liko negrąžinta. Dauguma asmenų, įsigijusių žemės sklypus iš N. M., statybų darbams atlikti nuomodavosi techniką iš UAB „( - )“. Ją įmonė nuomodavo kartu su šios technikos valdytojais, todėl UAB „( - )“ darbuotojams atlyginimus mokėdavo iš už nuomą gautų pinigų. Vėliau tarp jo ir nukentėjusiosios prasidėjo nesutarimai. N. M. neatsiskaitė su įmone, su kuria buvo pasirašyta sutartis dėl kelio tiesimo darbų, už atliktus darbus, todėl ši įmonė atsisakė tęsti darbus jų formuojamame gyvenamųjų namų kvartale. Tada nukentėjusioji pradėjo kaltinti jį dėl neužbaigtų darbų. 2008 m. rugsėjo 16 d. buvo suplanuotas sodininkų bendrijos „( - )“ narių susirinkimas, jam atėjus, buvo keliamas klausimas dėl kelio tiesimo darbų užbaigimo. Jis savo vardu pasirašė protokole įsipareigojimą užbaigti kelio tiesimo darbus, tačiau šis įsipareigojimas nebuvo įvykdytas, nes nebuvo tam skirta lėšų. Šį įsipareigojimą pasirašė, nes jį privertė N. M.. Išteisintojo nuomone, protokolo tekstas buvo surašytas iki jam atvykstant į susirinkimą, todėl jis nežinojo, kad jame buvo numatyti ne tik kelio užbaigimo darbai, bet ir kiti įsipareigojamai, bei numatyta konkreti pinigų suma, už kurią visi darbai turėjo būti atlikti. Po susirinkimo kelio tiesimo darbai buvo tęsiami, tačiau nebuvo visiškai užbaigti – buvo sutvarkytas pirmas kelias ir antras – iki pusės. Tvirtino, kad priešgaisrinis tvenkinys, lietaus kanalizacijos, vandens vamzdis buvo įrengti visiškai. Išteisintojo teigimu, jis už pagalbą iš nukentėjusiosios nieko negavo, ji su juo neatsiskaitė (t. 8, b. l. 170–171).

55Pažymėtina, kad nuteistojo teisė yra pasirinkti, kokius jam parodymus duoti ar atsisakyti juos duoti iš viso, tačiau dar kartą akcentuotina, jog įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis.

56Nukentėjusioji N. M. tvirtino, kad ji už parduotus kaltinime nurodytus žemės sklypus jokių pinigų negavo iš viso, išteisintasis V. K. pripažino gavęs pinigus tik už parduotus žemės sklypus J. ir A. Č. ir A. N., ir tai didžiąją jų dalį atidavęs N. M., o likusius pinigus, pastarosios nurodymu, sumokėjo darbuotojams, kurie vežė žvyrą keliui tiesti, atliko kitus darbus.

57Šiuo atveju išteisintojo V. K. parodymų nepaneigia ir žemės sklypų pirkėjų, apklaustų kaip liudytojais, parodymai. Iš 2008 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad pardavėja N. M. pirkėjams J. Č. ir A. Č. pardavė du žemės sklypus ( - ), už 10 000 Lt ir už 210 000 Lt. Sutartyje nurodyta, kad šias pinigų sumas pirkėjai sumokėjo pardavėjui, o pardavėjas jas gavo prieš sutarčių sudarymą (t. 5, b. l. 47–57). Tačiau teisiamajame posėdyje liudytoja J. Č. patvirtino, kad už nupirktą žemės sklypą pinigus sumokėjo V. K.. Taip pat daug bendravo ir su N. M., bet ji jokių pretenzijų jiems nereiškė (t. 8, b. l. 115). Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Č. patvirtino taip pat, kad už nupirktą žemės sklypą pinigus sumokėjo V. K., žinojo, kad žemės sklypo savininkė yra N. M., ji dalyvavo notaro biure pasirašant sutartis dėl sklypo pirkimo ir komunikacijų darbų atlikimo, patvirtino, kad pinigus gavo (t. 8, b. l. 115–117). Teisiamajame posėdyje liudytojai R. K. ir R. K. patvirtino, kad pinigai už nupirktą žemės sklypą buvo bankiniu pavedimu pervesti į N. M. sąskaitą banke, avansas N. M. buvo sumokėtas prieš nuvykstant pas notarą, kur V. K. nedalyvavo, jis dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo netarpininkavo (t. 8, b. l. 130, 130–131). Teisiamajame posėdyje liudytoja R. K. parodė, kad ji matė N. M. tik notaro biure, kur atvyko pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, nes viską tvarkė jos vyras (t. 8, b. l. 133). Teisiamajame posėdyje liudytojas G. K. parodymus duoti atsisakė, teigdamas, kad prieš brolį parodymų neduos, visus parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 133). Liudytoja A. N. į teisiamąjį posėdį neatvyko, nes ji išvykusi gyventi į užsienį, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti teisiamajame posėdyje (t. 8, b. l. 169). A. N. 2009 m. rugsėjo 3 d. paaiškinime nurodė, jog ji pirko žemės sklypą sodininkų bendrijoje „( - )“ iš N. M.. Pinigus – 240 000 Lt – prieš sandorį sumokėjo V. K., buvusiam sandorio metu (t. 1, b. l. 9). Iš 2008 m. liepos 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėja N. M. pirkėjai A. N. pardavė du žemės sklypus ( - ), už 240 000 Lt (vienas žemės sklypas parduodamas už 220 000 Lt, kitas – už 20 000 Lt). Pinigus – 240 000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjui, o pardavėjas juos gavo prieš sutarties sudarymą (t. 5, b. l. 41–45). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos A. N. parodymų nustatyta, kad ji neneigė, jog už nupirktą žemės sklypą ji davė pinigus V. K., bet tvirtino, kad sumokėjo ne 240 000 Lt. Kad tokią sumą neva sumokėjo V. K. prieš sandorio sudarymą, paaiškinime prašė nurodyti N. M.. A. N. parodė, kad ji V. K. sumokėjo 10 000 ir 60 000 Lt, o kitus pinigus mokėjo V. K. už namo statybą. Kiek buvo sumokėta V. K. pinigų, atsispindi jos užrašų knygelėje, joje jis už gautus pinigus ir pasirašė (t. 4, b. l. 29–31). Iš A. N. užrašų knygelėje užfiksuotų duomenų nustatyta, kad V. K. buvo mokama ir už namo statybą, kiek iš užrašų galima suprasti, iš viso buvo sumokėta 146 000 Lt (t. 4, b. l. 34, 35). Tai, jog A. N. mokėjo V. K. ne tik už žemės sklypą, bet mokėjo ir už namo statybą, nepaneigia 2007 m. kovo 24 d. sutartis. Iš 2007 m. kovo 24 d. sutarties matyti, kad pardavėja UAB „( - )“, atstovaujama direktoriaus V. K., parduoda, o pirkėja A. N. perka žemės sklypą Nr. 20 ir pastatą ( - ), kuris nuosavybės teise priklauso pardavėjui. Pirkėjas duoda pardavėjui rankpinigius – 10 000 Lt. Žemės sklypo kaina su namu – 250 000 Lt. Sutartis pasirašyta A. N. ir UAB „( - )“ direktoriaus V. K. (t. 1, b. l. 12).

58Liudytojo G. K. sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys patvirtina jo nurodytas aplinkybes, kad gauta iš banko 149 800 Lt paskola 2007 m. gruodžio 4 d. buvo pervesta į nukentėjusiosios N. M. sąskaitą AB banke „( - )“ (t. 3, b. l. 121). Iš nukentėjusiosios N. M. sąskaitos AB banke „( - )“ išrašo nustatyta, kad 2007 m. spalio 29 d. į jos sąskaitą buvo pervesta 169 400 Lt už žemės sklypą iš R. K. sąskaitos, bei iš jos sąskaitos išimta 153 000 Lt, o 2007 m. gruodžio 5 d. – 130 000 Lt (t. 1, b. l. 10-11).

59Kaip jau buvo minėta, teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. M. tvirtino, kad pinigų perdavimą išteisintajam V. K. už parduotą žemės sklypą patvirtina liudytojos J. K. parodymai. Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojos J. K. parodymų nustatyta, kad N. M. buvo atėjusi į banką „( - ) “ su vyriškiu, pasiėmė nemažą sumą pinigų, pinigus į „chaki“ spalvos striukės kišenę įsikišo vyriškis. Teigė, kad teisiamajame posėdyje ji atpažįstą jos nurodytą vyriškį, t. y. V. K. (t. 8, b. l. 150–151). Iš teisiamajame posėdyje ištirtų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos J. K. parodymų nustatyta, kad N. M., būdama kartu su vyriškiu, iš banko „( - )“ pasiėmė daugiau kaip 100 000 Lt, juos atidavė vyriškiui, tačiau šio vyriškio liudytoja atpažinti negalėtų, nes matė jį tik vieną kartą, jo veido neprisimintų (t. 3, b. l. 93, 94). Iš aptartų liudytojos J. K. parodymų matyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu, duodama parodymus 2010 m. kovo 10, 2011 m. lapkričio 16 d. teigė, kad vyriškio, atėjusio į banką kartu su N. M. neįsidėmėjo, tačiau praėjus dar beveik penkeriems metams jau tvirtino, jog jį atpažino. Tokie liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, jog liudytojos nurodytu metu į banką „( - ) “ su N. M. buvo atėjęs būtent V. K., o ne kitas vyriškis.

60Apeliaciniuose skunduose išteisintojo V. K. kaltė dėl to, kad jis pasisavino pinigus už parduotus N. M. nuosavybės teise priklausančius 6 žemės sklypus, įrodinėjama ir 2008 m. rugsėjo 16 d. sodininkų bendrijos „( - )“ pasitarimo protokole užfiksuotais duomenimis. Iš jų nustatyta kad pasitarimo pirmininkė N. M., pasitarimo sekretorė J. B., pasitarime dalyvavo A. Č., R. K., V. K., G. K., V. B., J. B.. Darbotvarkėje numatytas klausimas – infrastruktūra, rangovas – V. K., svarstyti klausimai – elektra, „Kelius – rangovas įsipareigoja patiesti iki 2008.10.15 d. už parduotus M. 6 sklypus – gautus pinigus 1 320 000 lt infrastr. darbams atlikti. Įsipareigoju iki nustatytos datos 2008 metų spalio mėn. 15 d. išpilti kelią“. V. K. šiame protokole pasirašė (t. 1, b. l. 6-7).

61Pažymėtina, kad iš 2008 m. rugsėjo 16 d. sodininkų bendrijos „( - )“ pasitarimo protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad išteisintasis V. K. tikrai įsipareigojo „iki 2008 metų spalio mėn. 15 d. išpilti kelią“, tačiau pasitarimo protokole užfiksuoti duomenys visiškai nepatvirtina to, kad V. K. buvo gavęs už parduotus N. M. nuosavybės teise priklausančius 6 žemės sklypus 1 320 000 Lt. Akcentuotina, kad aptartas susirinkimo protokole užfiksuotas tekstas yra dviprasmiškas ir realiai nepatvirtina aplinkybės, kad išteisintasis V. K., įsipareigodamas „išpilti kelią“, yra gavęs 1 320 000 Lt už parduotus N. M. nuosavybės teise priklausančius 6 žemės sklypus, t. y. V. K. nepasirašė dėl to, kad gavo už parduotus N. M. nuosavybės teise priklausančius 6 žemės sklypus 1 320 000 Lt. Tai, jog susirinkimo metu N. M. paskelbto susirinkimo protokolo turinys buvo suprantamas nevienareikšmiškai, t. y. kad, susirinkime dalyvavę asmenys suprato tik tai, kad V. K. įsipareigojo nutiesti kelią, bet nebuvo aišku, ar už jau gautus pinigus, nepaneigia ir susirinkime dalyvavusių liudytojų parodymai.

62Teisiamajame posėdyje liudytoja J. B. patvirtino, kad N. M. įpareigojo V. K., kad vykdytų darbus, susijusius su kelių nutiesimu, o iš ištirtų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 112–113) nustatyta, kad ji girdėjo, jog buvo kalbama apie 1 320 000 Lt, tačiau jai nebuvo žinoma, kiek tuo metu buvo parduota sklypų, o išteisintasis V. K. įsipareigojo išpilti kelią (t. 3, b. l. 89–90). Iš 2013 m. liepos 25 d. akistatos tarp liudytojos J. B. ir išteisintojo V. K. protokolo nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo mėnesį įvykusiame sodininkų bendrijos „( - )“ susirinkime N. M. visiems dalyvaujantiems asmenims girdint padiktavo tekstą dėl kelio nutiesimo, t. y. kad, už parduotus N. M. 6 sklypus gautus pinigus – 1 320 000 Lt – skirti infrastruktūros darbams atlikti su nustatyta konkrečia data. V. K. girdėjo nurodytą sumą, dėl jos neprieštaravo, įsipareigojo žodžiu atlikti kelio nutiesimo darbus (t. 7, b. l. 94–95). Šiuo atveju iš liudytojos J. B. akistatos metu duotų parodymų matyti, kad bus skiriami

631 320 000 Lt infrastruktūros darbams atlikti, V. K. dėl tokios sumos sutiko, tačiau ši aplinkybė visiškai nepatvirtina to, kad V. K. sutiko su tuo, kad jam tokia pinigų suma buvo jau sumokėta.

64Teisiamajame posėdyje liudytojas J. B. neprisiminė sodininkų bendrijos „( - )“ susirinkimo aplinkybių, todėl teismas ištyrė jo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime (t. 8, b. l. 114). Iš jų nustatyta, kad susirinkimo metu N. M. ar V. K. tik įvardijo 1 320 000 Lt sumą, tačiau V. K., girdint susirinkimo dalyviams, įsipareigojo tik dėl kelio nutiesimo (t. 3, b. l. 91–92). Liudytojas J. B. analogiškai parodė ir akistatos su V. K. metu (t. 7, b. l. 92–93).

65Teisiamajame posėdyje A. Č. taip pat neprisiminė sodininkų bendrijos „( - )“ susirinkimo aplinkybių, todėl teismas ištyrė jo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime (t. 8, b. l. 116–117). Iš perskaitytų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad V. K. įsipareigojo nutiesti kelią (t. 3, b. l. 76–77).

66Teisiamajame posėdyje liudytoja R. K. taip pat patvirtino, kad susirinkimo metu pagrindinis klausimas buvo dėl kelio darbų, jokių susitarimų tarp V. K. ir N. M. dėl apmokėjimo nežinojo ir jai tai neaktualu (t. 8, b. l. 129–130).

67Teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad jis yra dalyvavęs sodų bendrijos „( - )“ susirinkime, jame buvo sprendžiamas klausimas dėl kelių nutiesimo (t. 8, b. l. 134). Iš 2013 m. liepos 24 d. akistatos tarp V. B. ir V. K. protokolo nustatyta, kad sodininkų bendrijos narių susirinkimo metu buvo minima, kad V. K. buvo sumokėta 1 500 000 Lt darbams atlikti. V. K. to nepaneigė, buvo užprotokoluota, kad bus atlikti kelio įrengimo darbai (t. 7, b. l. 90–91). Tačiau akcentuotina, kad tokie V. B. parodymai yra tik iš kalbų, tai patvirtina ir jo nurodyta neva V. K. sumokėta visiškai kitokia suma, nei buvo nurodyta ir susirinkimo protokole.

68Teisiamajame posėdyje liudytojas G. K. parodymus duoti atsisakė, nurodė, kad jis buvo apklaustas ir viską parodė ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 133).

69Pažymėtina, kad išteisintasis A. K. pripažino aplinkybę, jog gavo pinigus už parduotus N. M. nuosavybės teise priklausančius sklypus iš J. ir A. Č. ir A. N., iš jų dalį sumokėjo darbuotojams, kurie vežė žvyrą keliui tiesti, atliko kitus statybos darbus, kitus pinigus, išteisintojo V. K. tvirtinimu, jis atidavė N. M.. Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų išteisintojo V. K. parodymus dėl to, kad jis iš kitų asmenų už parduotus žemės sklypus pinigų neėmė, nėra. Priešingai, 2007 m. spalio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartyse, kurių pagrindu R. K. ir R. K. nupirko iš pardavėjos N. M. jai nuosavybės teise priklausančius du žemės sklypus ( - ), už 1 Lt ir už 220 000 Lt, nurodyta, kad pagal šalių susitarimu numatytą atsiskaitymo tvarką ir sąlygas nustatytą 50 600 Lt kainos dalį pirkėjai sumokėjo, būtent pardavėjui, t. y. N. M., prieš pasirašant sutartį. Pardavėjas patvirtino, kad gavo 50 600 Lt. Šis pareiškimas yra kartu ir pakvitavimas apie gautus pinigus pagal šią sutartį. Likusią kainos dalį – 169 400 Lt, kaip kreditą, suteiktą pirkėjams, bankas perves į pardavėjos N. M. sąskaitą AB banke „( - )“. N. M. savo parašu patvirtino, kad gavo 50 600 Lt (t. 5, b. l. 30–39). Kaip jau buvo aptarta, nukentėjusiosios N. M. sąskaitos AB banke „( - )“ išrašas patvirtina, kad 2007 m. spalio 29 d. į jos sąskaitą buvo pervesta 169 400 Lt už žemės sklypą iš R. K. sąskaitos (t. 1, b. l. 10-11).

70Analogiškai iš 2007 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad pardavėja N. M. pirkėjams R. ir G. K. pardavė du žemės sklypus ( - ), už 214 000 Lt. Nustatytą 64 200 Lt kainos dalį pirkėjai sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant sutartį. Pardavėjas patvirtino, kad 64 200 Lt gavo, šis pareiškimas yra kartu ir pakvitavimas apie gautus pinigus pagal šią sutartį. Likusią kainos dalį – 149 800 Lt, kaip kreditą, suteiktą pirkėjams, bankas perves į pardavėjos N. M. nurodytą sąskaitą, esančią AB banke „( - )“. N. M. savo parašu patvirtino, kad gavo 64 200 Lt (t. 3, b. l. 133–137; t. 5, b. l. 68–73). Kaip jau buvo aptarta, G. K. sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad gauta iš banko 149 800 Lt paskola 2007 m. gruodžio 4 d. buvo pervesta į nukentėjusiosios N. M. sąskaitą AB banke „( - )“ (t. 3, b. l. 121). Iš 2008-04-08 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėja N. M. pirkėjui V. K. pardavė žemės sklypą ( - ), už 240 000 Lt. Pinigus – 240 000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjui, o pardavėjas juos gavo prieš sutarties sudarymą (t. 5, b. l. 24–26). Iš 2008 m. liepos 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad pardavėja N. M. pirkėjai UAB „( - )“, atstovaujamai direktoriaus G. K., pardavė du žemės sklypus ( - ), už 220 000 Lt (vienas žemės sklypas parduodamas už 200 000 Lt, kitas – už 20 000 Lt). Pinigus – 220 000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjui, o pardavėjas juos gavo prieš sutarties sudarymą (t. 5, b. l. 61–66).

71Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinimo dalykas nėra BUAB „( - )“ vykdyta finansinė apskaita, tam reikalingos ir specialios žinios. Tačiau BUAB „( - )“ administratoriaus A. R. 2010 m. rugpjūčio 23 d. raštas patvirtina, kad pagal 2008 m. liepos 25 d. sutartį pardavėja N. M. pardavė, o pirkėja UAB „( - )“ nupirko du žemės sklypus ( - ) Šalys susitarė, kad sklypai parduodami už 220 000 Lt. Pagal 2008 m. liepos 1 d. – 2008 m. liepos 31 d. avansinę apyskaitą, tam, kad atsiskaitytų su N. M., 2008 m. liepos 25 d. V. K. paėmė 220 000 Lt. Kasos išlaidų orderio, kad pinigai buvo išmokėti N. M., nėra (t. 1, b. l. 42–43). Nors iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto „Dėl informacijos pateikimo apie UAB „( - )“ matyti, kad UAB „( - )“ nėra pateikusi deklaracijų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas už 2007 ir 2008 m., bendrovės veiklos patikrinimai už 2008 m. nebuvo atlikti (t. 8, b. l. 140), tačiau ši aplinkybė visiškai nepaneigia to, kad UAB „( - )“ atsiskaitė N. M. už pirktus žemės sklypus, tai, jog pinigai buvo paimti atsiskaitymui už perkamus žemės sklypus, bet kokiu atveju, kaip jau minėta, užfiksuota 2008 m. liepos 1 d. – 2008 m. liepos 31 d. avansinėje apyskaitoje. Be to, iš 2013 m. birželio 19 d. specialisto išvados Nr. 11K-36(13) matyti, kad tirti pateiktoje UAB „( - )“ avansinėje apyskaitoje už 2008 m. liepos 1 d. – 2008 m. liepos 31 d. laikotarpį eilutėje „Buhalterio parašas“ pasirašė atsakingas asmuo I. S. (t. 4, b. l. 10–106). Kaip jau buvo aptarta, 2008 m. liepos 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėja N. M. savo parašu patvirtino, jog pirkėjas UAB „( - )“, atstovaujamas direktoriaus G. K., už parduodamus du žemės sklypus ( - ), sumokėjo 220 000 Lt pardavėjui ir pardavėjas juos gavo prieš sutarties sudarymą (t. 5, b. l. 61–66). Kartu pažymėtina, kad BUAB „( - )“ administratorius A. R. apklaustas ir kaip liudytojas patvirtino, kad tikrinant įmonės perduotus dokumentus, buvo nustatyta, jog UAB „( - )“ buvo įsigijusi žemės sklypą iš N. M.. Tuo metu minėtos įmonės direktorius buvo V. K.. Įsigyjant minėtą žemės sklypą, pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta notarų biure. Taip pat patvirtino, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta pinigų suma buvo užfiksuota ir įmonės kasos knygoje. Visi dokumentai dėl įsigyjamo žemės sklypo buvo sudaryti, jokių trūkumų nebuvo nustatyta. UAB „( - )“ V. K. dirbo direktoriumi, o G. K. – technikos direktoriumi, todėl jam nesukėlė jokių abejonių, kad pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė G. K., o piniginės lėšos buvo perduotos V. K.. Sklypo įsigijimo momentu UAB „( - )“ finansinė padėtis nebuvo bloga. Įsigytas žemės sklypas įmonės dokumentacijoje buvo apskaitomas kaip nebaigta statyba, bankroto eigoje pastatas buvo pardavinėjamas ir parduotas (t. 8, b. l. 90).

72Kartu akcentuotina, kad bylos duomenys visiškai nepaneigia to, kad išteisintasis V. K. pagal 2007 m. sausio 4 d. jam N. M. suteiktus įgaliojimus dalį darbų atliko, todėl dalį pinigų, gautų iš J. ir A. Č. ir A. N. už parduotus N. M. nuosavybės teise priklausančius sklypus ir sumokėjo būtent už atliktus darbus. 2015 m. birželio 11 d. kaip įtariamasis V. K. parodymų patikrinimo vietoje parodė, kokius darbus atliko ( - ), sodininkų bendrijoje „( - )“ (t. 7, b. l. 133–136). Tai, jog, nukentėjusiosios N. M. teigimu, didžiąją dalį atliktų darbų reikėjo perdaryti, visiškai nepaneigia to, kad dalis darbų visgi buvo padaryti. Kad dalis darbų buvo atlikta, šią aplinkybę ji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, ( - ) (t. 3, b. l. 33–39). Dėl to, kad sodininkų bendrijoje „( - )“ dalis darbų buvo atlikta, be to, kad klausimai dėl darbų atlikimo buvo derinami ir su pačia N. M., patvirtina ir liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

73Teisiamajame posėdyje liudytoja J. B. patvirtino, kad V. K. atliko kelio tiesimo, komunikacijos darbus, taip pat parodė, kad už komunikacijos darbus N. M. paprašė sumokėti į bendrijos sąskaitą, nors jie buvo numatyti atlikti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje. Dėl visų infrastruktūros atlikimo darbų buvo derinama su N. M. (t. 8, b. l. 112–113).

74Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Č. taip pat patvirtino, kad V. K. kažkokius infrastruktūros darbus atliko, tik tiksliai neprisiminė kokius, parodė, kad norėjosi, jog viskas vyktų greičiau. Iš perskaitytų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 116–117), nustatyta, kad buvo nutiesti laikini keliai, pradėti nuotėkų tvarkymo darbai, tačiau liudytojas negalėjo parodyti, už kokią sumą buvo atlikta darbų (t. 3, b. l. 76–77).

75Teisiamajame posėdyje liudytojas R. K. taip pat patvirtino, kad matė, jog sodininkų bendrijoje „( - )“ buvo vykdomi darbai (t. 8, b. l. 130–131).

76Teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad jis pats su V. K. dėl infrastruktūros darbų atlikimo nekalbėjo, viską derino su N. M. (t. 8, b. l. 134).

77Teisiamajame posėdyje liudytojas G. V. parodė, kad detaliojo plano rengimo darbus jis derino su N. M., ji pati atsiskaitė už darbus (t. 8, b. l. 91).

78Iš 2006 m. sausio 10 d. projektavimo darbų sutarties, sudarytos tarp N. M. ir G. V. projektavimo firmos, nustatyta, kad sutarties objektas – detalusis planas, numatantis suplanuoti sodininkų bendriją, padalinti į sklypus, nekeičiant sklypo paskirties ( - ), vidaus kelio projektas sodininkų bendrijai, vandentiekio projektas priešgaisriniam vandens paėmimui. Vykdytojas parengia detalųjį planą, vidaus kelio projektą, vandentiekio projektą priešgaisriniam vandens paėmimui. Vykdytojas atlieka nurodytą darbą pagal planavimo sąlygas iki 2009 m. rugsėjo 1 d. (t. 3, b. l. 115-116).

79Teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad jis pats su V. K. dėl infrastruktūros darbų nekalbėjo, viską derino su N. M. (t. 8, b. l. 134).

80Liudytojas D. B. parodė, kad teko bendrauti dėl gyvenamųjų namų kvartalo techninio projekto parengimo tiek su N. M., tiek su V. K., ji buvo atvykusi į „( - )“. Iš pradžių viskas buvo derinama tik su N. M., atsiskaitoma turėjo būti dalimis, su juo ir turėjo atsiskaityti N. M., iš jos ir prisiteisė skolą (t. 8, b. l. 131–133).

81Aptarti duomenys ne tik patvirtina, kad sodininkų bendrijoje „( - )“ V. K. atliko tam tikrus infrastruktūros darbus, bet kartu nepaneigia ir to, kad nukentėjusioji N. M. nebuvo atsiribojusi nuo sodininkų bendrijoje „( - )“ vykdomų infrastruktūros darbų, taip pat nepaneigia ir išteisintojo V. K. parodymų dėl to, kad už atliekamus darbus N. M. atsiskaitydavo ir pati.

82Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Atsakomybė už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką kyla tik esant tyčiai. Dėl to taikant BK 182 straipsnį svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir subjektyvų apgaulės suvokimą, t. y. kad kaltininkas, darydamas veiką, suvokė, jog jis apgaudinėja turto savininką ar kitą asmenį, galintį priimti sprendimą dėl turto, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir taip norėjo įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-178/2014; 2K-589/2013, 2K-161/2013, 2K-346/2012, 2K-133/2010, 2K-78/2009).

83Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014). Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar reikalauti prievolės, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851-2001, 2K-387-2009, 2K-538-2010, 2K-587/2013).

84Pažymėtina ir tai, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl svarbu nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir apgaulės subjektyvų suvokimą bei neteisėto turto įgijimo ir turtinės žalos padarymo nukentėjusiajam suvokimą. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2013, 2K-161/2013, 2K-346/2012, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007). Tyčia paprastai susiformuoja iki apgaulės panaudojimo momento. Kaltininko susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga.

85Be to, gana svarbiu kriterijumi, padedančiu atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).

86Pažymėtina, kad išteisintasis V. K. kaltinamas tuo, kad įtikino nukentėjusiąją N. M., kad gali atlikti jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype gyvenamųjų namų kvartalo įrengimo darbus, dėl to N. M., būdama suklaidinta, susitarė su V. K., kad bendra darbų kaina sudarys 1 320 000 Lt gautų piniginių lėšų už jai nuosavybės teise priklausančius parduotus kaltinime nurodytus 6 žemės sklypus, bei notaro biure pasirašė notaro patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo V. K. atlikti visų jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių ( - ), detaliuosius planus ir kitus darbus, išteisintasis V. K., piktnaudžiaudamas N. M. pasitikėjimu, 2007 m. sausio 4 d. įgaliojimo pagrindu pardavė N. M. nuosavybės teise priklausančius kaltinime nurodytus 6 žemės sklypus. Tačiau iš teisiamajame posėdyje duotų pačios nukentėjusiosios N. M. parodymų nustatyta, kad ji išteisintojo V. K. iš anksčiau nepažinojo, pas jį nuėjo, nes apie V. K. įmonę, jog ji gali parengti ir įgyvendinti techninius projektus, papasakojo sūnus, todėl akivaizdu, kad ši aplinkybė parodo, jog nukentėjusioji neturėjo jokio pagrindo pasitikėti išteisintuoju V. K.. Tai patvirtina ir jos parodymai, iš kurių nustatyta, kad ji pasirašė įgaliojimą, suteikiantį teisę V. K. atlikti tam tikrus darbus, tik įsitikinusi, kad jis pagal įgaliojimą negalės parduoti jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Iš 2007 m. sausio 4 d. notaro patvirtinto įgaliojimo nustatyta, kad N. M. įgaliojo V. K. atlikti visų jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių ( - ), detaliuosius planus ir kitus darbus. Šis įgaliojimas galiojo iki 2009 m. sausio 4 d. (t. 1, b. l. 5). Pažymėtina, kad 2007 m. sausio 4 d. notaro patvirtintas įgaliojimas nesuteikė teisės išteisintajam V. K. parduoti N. M. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, todėl akivaizdu, kad jis be nukentėjusiosios dalyvavimo sudarant sandorius, minėtų žemės sklypų parduoti negalėjo ir jų nepardavė. Tai, kad V. K. surado žemės sklypams pirkti pirkėjus, savaime nereiškia, kad jis šiuos sklypus ir pardavė. Aplinkybė, kad nukentėjusioji pasirašė įgaliojimą tik įsitikinusi, kad V. K. negalės parduoti jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų parodo, kad nukentėjusioji elgėsi apdairiai ir atidžiai. Toks nukentėjusiosios rūpestingo elgesio kriterijus aiškiai parodo, kad nukentėjusioji puikiai suvokė galimas sandorių pasekmes, kad jeigu ji įgaliotų V. K. parduoti jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, V. K. galėtų sudaryti sandorius be jos žinios, o sudaręs sandorius galbūt pasisavintų ir už žemės sklypus gautus pinigus. Toks nukentėjusiosios apdairus elgesys ir nepasitikėjimas V. K., visiškai prieštarauja tam, kad ji pati notarų biuruose sudariusi sandorius, neva atidavė visus pinigus už parduotus žemės sklypus V. K.. Nukentėjusioji pati patvirtino, kad, nors minėtiems sklypams pirkėjus surado ir V. K., tačiau visos parduotų žemės sklypų kainos buvo su ja suderintos, notarų biuruose pirkimo-pardavimo sutartis pasirašė pati bei patvirtino, jog pinigus už parduotus žemės sklypus gavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji pati pripažino, kad ne visus pirkimo-pardavimo sandorius sudarant, notarų biuruose dalyvavo išteisintasis V. K. (t. 8, b. l. 58–59). Iš aptartų nukentėjusiosios parodymų visumos nustatyta ir tai, kad nukentėjusioji N. M. nebuvo atsiribojusi nuo sodininkų bendrijoje „( - )“ vykdomų infrastruktūros darbų, ji pati darbus tiek užsakinėjo, tiek ir mokėjo už jų atlikimą. Pažymėtina, kad nukentėjusioji N. M. neparodė ir to, kad V. K. būtų įtikinėjęs ją parduoti minėtus žemės sklypus, ji juos nutarė parduoti tik vėliau ir pati, nes reikėjo pinigų infrastruktūros darbams atlikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sodininkų bendrijoje „( - )“ visi infrastruktūros darbai buvo atliekami ne vienerius metus, akivaizdu, kad N. M. turėjo galimybę visus atliekamus darbus kontroliuoti ir juos kontroliavo, nes dauguma darbų žemės sklypus įsigiję asmenys derino būtent su ja. Pažymėtina, kad nukentėjusioji N. M. kreipėsi į prokuratūrą tik daugiau nei po dvejų metų po to, kai buvo parduotas pirmasis iš šešių žemės sklypų, nurodytų kaltinime (t. 1, b. l. 2–4). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji pati parodė, kad iš pradžių patirtą žalą ji įvertino 1 000 000 Lt, tačiau vėliau įvertinus atliktų darbų mastą, taip pat tai, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai, nes beveik visus V. K. atliktus darbus teko perdaryti iš naujo, ji pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 1 320 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 8, b. l. 58–59). Ši aplinkybė, be jau aptartų įrodymų, taip pat nepaneigia to, kad dalį infrastruktūros darbų V. K. atliko, ir ši aplinkybė nepaneigia to, kad už atliktus darbus V. K. galėjo sumokėti iš gautų pinigų už parduotus sklypus J. ir A. Č. bei A. N., nes akivaizdu, kad darbams atlikti būtinas finansavimas, o maždaug tokią sumą, kurią V. K. pripažino gavęs ir sumokėjęs už darbus, N. M. pati minusavo ir pareikšdama civilinį ieškinį. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių išteisintojo V. K. teiginį, kad jis dalį gautų pinigų už parduotus sklypus J. ir A. Č. bei A. N. atidavė N. M.. Taip, kaip ir nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių N. M. teiginį, kad ji jokių pinigų iš V. K. negavo, nes jokių rašytinių dokumentų, susijusių su pinigų disponavimu, gautų už parduotus žemės sklypus iš J. ir A. Č. bei A. N., nukentėjusioji N. M. ir V. K. nepasirašė. Kartu akcentuotina, kad byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais duomenimis nenustatyta, kad išteisintasis V. K. sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusioji N. M. negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad nukentėjusioji N. M. nepažįstamam asmeniui – V. K., kuriuo kaip nustatyta, ji nepasitikėjo, bent būtų užsiminusi, kad reikia sudaryti rašytines sutartis dėl žodžiu sutartų atliktinų darbų, juolab, dėl apmokėjimo už atliktus darbus, o išteisintasis V. K. būtų nesutikęs pasirašyti sutarčių dėl pinigų paėmimo ar atliktų darbų. Aplinkybės, kad V. K. būtų vengęs pasirašyti sutartis, neparodė ir pati nukentėjusioji. Priešingai, tai, jog išteisintasis V. K. sodų bendrijos „( - )“ pasitarimo protokole pasirašė, jog įsipareigoja nutiesti kelią, parodo, kad jis atsakomybės nevengė. Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju nepaneigtas išteisintojo teiginys, kad jis darbų nebaigė, nes nebebuvo finansavimo. Iš nukentėjusiosios N. M. parodymų aiškiai matyti, kad ji kreipėsi į prokuratūrą dėl V. K. ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o ne savo galbūt pažeistas teises gynė civilinio proceso tvarka, suvokdama, kad ji neturėjo ir neturi jokių įrodymų dėl to, kad V. K. neva gavo pinigus už visus 6 parduotus žemės sklypus. Kartu pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji N. M., tvirtindama, jog V. K. buvo gavęs už parduotus žemės sklypus 1 320 000 Lt, o jai reikėjo perdaryti išteisintojo V. K. jau atliktus infrastruktūros darbus, ir ji juos perdarė, akivaizdu, kad nukentėjusioji, neabejotinai suvokdama, jog V. K. dėl netinkamai atliktų darbų jai padarė žalą, būtų surinkusi ir pateikusi tai patvirtinančius objektyvius duomenis, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų nepateikė. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra galimybės teismui patikimai nustatyti V. K. atliktų darbų apimties (nukentėjusioji parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kokius darbus atliko/neatliko kaltinamasis ir pagal juos suformuluotas kaltinimas), už kokią sumą jis realiai atliko darbų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis neteisėtai pasisavino iš J. ir A. Č. bei A. N. gautus pinigus už parduotus N. M. nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, juolab, bylos duomenys nepatvirtina, kad jis pasisavino visus pakeistame kaltinime nurodytus 1 320 000 Lt.

87Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad šiuo atveju nenustatyta, kad išteisintasis V. K. būtų naudojęs prieš N. M. apgaulę, taip ją esmingai suklaidinęs ir tokiu būdu būtų įtraukęs į jai nenaudingą sandorį, dėl to būtų neteisėtai įgijęs jos turtą. Be to, byloje nenustatyta, kad būtent dėl išteisintojo V. K. veiksmų buvo iš esmės pasunkintos nukentėjusiosios N. M. galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nes kaip jau ir buvo aptarta, byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad V. K. sąmoningai siekė nepasirašyti dokumentų dėl darbų atlikimo ar neatlikimo ir pinigų gavimo iš nukentėjusiosios N. M., N. M. to bent jau prašant, juolab, reikalaujant. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada ir dėl to, kad pati nukentėjusioji, būdama juridinio asmens – sodininkų bendrijos – pirmininke, nevedė jokios apskaitos, nepateikė jokių atliktus darbus, pinigų mokėjimus patvirtinančių dokumentų, nėra objektyvių duomenų, kad ji tokių dokumentų būtų reikalavusi iš išteisintojo V. K. ir kitų asmenų, atlikusių darbus sodininkų bendrijoje, ar inicijavusi jų sudarymą, pati sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis notarų kontoroje tvirtino, kad gavo šiose sutartyse nurodytas pinigų sumas, taip savo veiksmais sudarydama painiavą jos ir V. K. santykiuose ir apsunkindama savo interesų gynybą civilinio proceso priemonėmis.

88Atsižvelgdamas į byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai atskleidė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo esmę, šio nusikaltimo sudėties požymius, ištyrė ir skundžiamame nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, sugretino juos su BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicija, juos įvertino tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir padarė teisingą bei motyvuotą išvadą, kad V. K. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, bei skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir teisėtai jį pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nuosprendis apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nenaikintinas.

89Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

90Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Virginijos Tilvikienės, nukentėjusiosios N. M. ir jos atstovo advokato Raimondo Mažulio apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nukentėjusiosios N. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. V. K. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad apgaule savo naudai įgijo... 5. siekdamas apgaule įsigyti didelės vertės svetimą turtą, 2006 m. pabaigoje,... 6. 2007 m. spalio 18 d. R. ir R. K. pardavė du sklypus, jų unikalus numeris ( -... 7. 2007 m. lapkričio 22 d. R. ir G. K. pardavė du sklypus, jų unikalus numeris... 8. 2008 m. balandžio 8 d. V. K. įsigijo sklypą, jo unikalus numeris ( - ),... 9. 2008 m. balandžio 8 d. Jūratei ir A. Č. pardavė du sklypus, jų unikalus... 10. 2008 m. liepos 25 d. UAB „( - )“ pardavė du sklypus, jų unikalus numeris... 11. 2008 m. liepos 25 d. A. N. pardavė du sklypus, jų unikalus numeris ( - ),... 12. Tačiau sutartų darbų, kurie buvo nurodyti 2007 m. sausio 4 d. įgaliojime,... 13. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės... 14. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad išteisindamas kaltinamąjį V. K.... 15. Skundžiamame nuosprendyje teismas, vertindamas surinktus įrodymus ir... 16. Be to, teismas nuosprendyje sistemiškai nevertino ir to, kad ir... 17. Taip pat teismas nuosprendyje nepagrįstai nevertino ir to, jog V. K. pagal... 18. Analogiškai teismas nuosprendyje sistemiškai nevertino, jog notaro... 19. Paminėtų įrodymų visuma, apeliantės įsitikinimu, pagrindžia, jog... 20. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje padarė... 21. Prokurorė pažymi, kad teismas nuosprendyje konstatuodamas, jog nenustatyta,... 22. Byloje surinkti ir teisme patikrinti duomenys sudaro vientisą loginę... 23. Prokurorės tvirtinimu, nuosprendyje taip pat padaryta neteisinga išvada, jog... 24. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji N. M. ir jos atstovas advokatas R. Mažulis... 25. Apeliaciniame skunde manoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 26. Apeliantų nuomone, nepagrįsti apylinkės teismo teiginiai, jog nebuvo... 27. Taip pat, apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai sumenkino tinkamų... 28. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas įrodymų... 29. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą išteisintojo V. K. gynėjas advokatas V.... 30. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį... 31. Apeliaciniai skundai atmestini.... 32. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3... 33. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorės R. Girgždutaitienės prašymu tam,... 34. V. K., siekdamas apgaule įsigyti didelės vertės svetimą turtą, 2006 m.... 35. 382 298,42 Eur), o būtent:... 36. „2007-10-18 pardavė R. ir R. K. du sklypus, kurių unikalus numeris ( - ),... 37. 2007-... 38. 11-22 pardavė R. ir G. K. du sklypus, kurių unikalus numeris ( - ),... 39. 2008-... 40. 04-08 V. K. įsigijo sklypą, kurio unikalus numeris ( - ), kadastrinis adresas... 41. 2008-04-08 pardavė J. ir A. Č. du sklypus, kurių unikalus numeris ( - ),... 42. 2008-07-25 pardavė UAB „( - )“ du sklypus, kurių unikalus numeris ( - ),... 43. 2008-07-25 pardavė A. N. du sklypus, kurių unikalus numeris ( - ),... 44. tačiau sutartų darbų neatliko, tik juos pradėjęs ėmė slapstytis nuo N.... 45. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorės kaltinimas buvo pridėtas prie... 46. Iš pateikto apeliacinės instancijos teismui prokurorės pakeisto kaltinimo... 47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant prokurorės,... 48. Apeliaciniais skundais Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės... 49. Abiejose apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas... 50. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir... 51. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pirmosios... 52. Iš 2009 m. spalio 19 d. nukentėjusiosios N. M. pareiškimo nustatyta, kad ji... 53. Iš teisiamajame posėdyje duotų nukentėjusiosios N. M. parodymų nustatyta,... 54. Iš teisiamajame posėdyje duotų išteisintojo V. K. parodymų nustatyta, kad... 55. Pažymėtina, kad nuteistojo teisė yra pasirinkti, kokius jam parodymus duoti... 56. Nukentėjusioji N. M. tvirtino, kad ji už parduotus kaltinime nurodytus... 57. Šiuo atveju išteisintojo V. K. parodymų nepaneigia ir žemės sklypų... 58. Liudytojo G. K. sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys patvirtina jo... 59. Kaip jau buvo minėta, teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. M. tvirtino,... 60. Apeliaciniuose skunduose išteisintojo V. K. kaltė dėl to, kad jis pasisavino... 61. Pažymėtina, kad iš 2008 m. rugsėjo 16 d. sodininkų bendrijos „( - )“... 62. Teisiamajame posėdyje liudytoja J. B. patvirtino, kad N. M. įpareigojo V. K.,... 63. 1 320 000 Lt infrastruktūros darbams atlikti, V. K. dėl tokios sumos sutiko,... 64. Teisiamajame posėdyje liudytojas J. B. neprisiminė sodininkų bendrijos „(... 65. Teisiamajame posėdyje A. Č. taip pat neprisiminė sodininkų bendrijos „( -... 66. Teisiamajame posėdyje liudytoja R. K. taip pat patvirtino, kad susirinkimo... 67. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad jis yra dalyvavęs sodų... 68. Teisiamajame posėdyje liudytojas G. K. parodymus duoti atsisakė, nurodė, kad... 69. Pažymėtina, kad išteisintasis A. K. pripažino aplinkybę, jog gavo pinigus... 70. Analogiškai iš 2007 m. lapkričio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties... 71. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinimo dalykas nėra BUAB... 72. Kartu akcentuotina, kad bylos duomenys visiškai nepaneigia to, kad... 73. Teisiamajame posėdyje liudytoja J. B. patvirtino, kad V. K. atliko kelio... 74. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Č. taip pat patvirtino, kad V. K.... 75. Teisiamajame posėdyje liudytojas R. K. taip pat patvirtino, kad matė, jog... 76. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad jis pats su V. K. dėl... 77. Teisiamajame posėdyje liudytojas G. V. parodė, kad detaliojo plano rengimo... 78. Iš 2006 m. sausio 10 d. projektavimo darbų sutarties, sudarytos tarp N. M. ir... 79. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad jis pats su V. K. dėl... 80. Liudytojas D. B. parodė, kad teko bendrauti dėl gyvenamųjų namų kvartalo... 81. Aptarti duomenys ne tik patvirtina, kad sodininkų bendrijoje „( - )“ V. K.... 82. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 83. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui... 84. Pažymėtina ir tai, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl svarbu... 85. Be to, gana svarbiu kriterijumi, padedančiu atskirti sukčiavimą nuo... 86. Pažymėtina, kad išteisintasis V. K. kaltinamas tuo, kad įtikino... 87. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 88. Atsižvelgdamas į byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir... 89. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 90. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros...