Byla 1A-128-396/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo), teisėjų: Reginos Gaudutienės, Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjams advokatams Daivai Gadliauskienei, Edmundui Jonušui, Sigitui Lukauskui, Silvai Balčiūnienei, Rolandui Vatiekūnui, nuteistiesiems G. B., V. J., J. V., E. V.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. D., V. J., G. B., J. V., E. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. D. pripažinta kalta ir nuteista:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo pasirašant netikrą prašymą V. J. vardu) – 10 MGL dydžio bauda;

5- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo) – 15 MGL dydžio bauda.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL dydžio bauda.

7Nuteistoji V. D. paskirtą baudą įpareigota sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

8G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

9- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

10- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo išvaistyti turtą) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

11- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo) – 15 MGL (1 950 Lt) dydžio bauda.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

13V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

14- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

15- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo išvaistyti turtą) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

16Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

17E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

18- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

19- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo išvaistyti turtą) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

20Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

21J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

22- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi įdarbinant fiktyvius darbuotojus) – 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda;

23- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

24- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. dokumentų klastojimo) – 25 MGL (3 250 Lt) dydžio bauda;

25- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. V. prašymo suklastojimo) – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda;

26- pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (dėl M. V. darbo užmokesčio išmokėjimo) – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda;

27- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi išmokant M. V. darbo užmokestį) – 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

28- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo 2011 m.) – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda;

29- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda.

30Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bei apėmimo būdu ir J. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 75 MGL (10 750 Lt) dydžio bauda. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

31Nuteistasis J. V. paskirtą baudą įpareigotas sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

32Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2011 m. balandžio 13 d. iki 2011 m. balandžio 14 d.

33A. Z. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

34Iš nuteistųjų J. V. ir E. V. solidariai priteista Radviliškio rajono savivaldybei 76 878,34 Lt turtinei žalai atlyginti.

35Iš nuteistųjų J. V. ir G. B. solidariai priteista Radviliškio rajono savivaldybei 74 744,53 turtinei žalai atlyginti.

36Iš nuteistųjų J. V. ir V. J. solidariai priteista Radviliškio rajono savivaldybei 76 878,34 Lt turtinei žalai atlyginti.

37Iš nuteistojo J. V. priteista Radviliškio rajono savivaldybei 22 169,92 Lt turtinei žalai atlyginti.

38Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. L. gimnazijai: paketą Nr. 1, kuriame Darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas 12.1 (2006 m. rugpjūčio 21 d.), Saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas 8.1 (2001 m. rugsėjo 1 d.), Darbų saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas 8.2 (1995 m. sausio 3 d. / 2005 m. rugsėjo 1 d.), Įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalas 12.3 (2006 m. rugsėjo 1 d.), Įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalas 01-20, G. B. asmens byla Nr. 108 (35 lapai), G. B. asmens byla Nr. 13 (5 lapai), V. J. asmens byla Nr. 121 ( 51 lapai), A. Z. asmens byla Nr. 89 (8 lapai), E. V. asmens byla 01-07 (5 lapai), E. V. asmens byla (33 lapai), R. D. asmens byla Nr. 33 (5 lapai), M. V. asmens byla (61 lapai); segtuvą su „Darbų saugos dokumentacija (04-03)“; segtuvą su R. L. gimnazijos ilgalaikio materialinio turto nuomos dokumentais; R. Š. asmens bylą Nr. 25 (4 lapai).

39Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. L. gimnazijai pateikti Radviliškio rajono apylinkės prokuratūrai dokumentai.

40Segtuvą su eksperimentiniais rašysenos pavyzdžiais paliktas saugoti prie baudžiamosios bylos.

41Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

42V. D. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y., veikdama bendrininkų grupe su R. L. gimnazijos direktoriumi J. V. bei G. B., 2011 metais, tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, surašė tarp R. L. gimnazijos ir G. B. pasirašytų darbo sutarčių, t. y. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254 tekstus, kuriuose pasirašė G. B. ir J. V. Tokiu būdu, V. D. pagamino netikrus dokumentus.

43Taip pat, V. D. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentus, t. y. pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. tarp V. J. ir R. L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 258, eilutėse „Šalių parašai“ 6 – 8 skiltyse „Darbuotojas“ ir taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2006 m. sausio 2 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl leidimo dirbti darbininku“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrą prašymą; pasirašė 2006 m. sausio 2 d. tarp V. J. ir R. L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 69, eilutėse „Šalių parašai“ 1 – 6 skiltyse „Darbuotojas“ ir eilutėje „Darbo sutartis pakeista: Nuo 2006 m. spalio 23 d....“ šalia žodžių „V. J.“ ir taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2006 m. sausio 2 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl darbo“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrą prašymą; įrašė rankraštinius įrašus 2007 m. spalio 1 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl darbo 0,25 etato darbininku“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrą prašymą; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. tarp V. J. ir R. L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 38 (dėl darbo darbininku 0,25 etato) eilutėje „Darbuotojas“ ir taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2008 m. sausio 18 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl priėmimo į darbą“ (0,25 etato darbininku) ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J., ir taip pagamino netikrą prašymą; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. tarp V. J. ir R. L. gimnazijos sudarytos darbo sutarties Nr. 38 (dėl darbo inžinieriumi kompiuteristu 0,5 etato) eilutėje „Darbuotojas“ ir taip pagamino netikrą darbo sutartį; įrašė rankraštinius įrašus 2008 m. sausio 18 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl priėmimo į darbą“ (0,5 etato inžinieriumi kompiuteristu) ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašydama už V. J., taip pagamino netikrą prašymą; įrašė rankraštinius įrašus 2009 m. birželio 12 d. V. J. vardu surašytame prašyme „Dėl atleidimo iš darbo“ ir prašymo eilutėje „(parašas)“ pasirašė už V. J. ir taip pagamino netikrą prašymą; V. J. vardu pasirašė saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instruktavimo darbovietėje registracijos žurnalo Nr. 8.1 eilutės 2003/2004 m. m. (Nr. 92) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“, ir tokiu būdu suklastojo šį tikrą dokumentą.

44G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui, t. y. R. L. gimnazijos direktoriui J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės, svetimą, iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą Radviliškio rajono savivaldybės turtą, t. y. G. B. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su R. L. vidurine mokykla, kuri vėliau buvo pervadinta R. L. gimnazija, pagal kurias jam bus mokamas atlyginimas L. gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti ir atlyginimui į jo sąskaitą pervesti bei laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. pagal šias sutartis iš Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus ir R. L. gimnazijos įgydamas 70 783,71 Lt kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba ir iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos.

45Taip pat, G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su R. L. gimnazijos direktoriumi J. V. ir V. D., 2011 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje, su J. V. pasirašė tarp R. L. gimnazijos ir jo sudarytose darbo sutartyse, t. y. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254, kurių tekstus surašė V. D., ir tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus.

46V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui, t. y. R. L. gimnazijos direktoriui J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės svetimą, iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą Radviliškio rajono savivaldybės turtą, t. y. V. J. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su R. L. gimnazija, kurių pagrindu jam bus mokamas atlyginimas L. gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti bei laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 12 d. pagal šias sutartis iš Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus ir R. L. gimnazijos įgydamas 76 878,34 Lt kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba bei iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos.

47E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui, t. y. R. L. gimnazijos direktoriui J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti didelės vertės, svetimą, iki 2001 m. sausio 1 d. J. V. žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą Radviliškio rajono savivaldybės turtą, t. y. E. V. žinodamas, kad jo vardu bus sudarytos fiktyvios darbo sutartys su R. L. gimnazija, pagal kurias jam bus mokamas atlyginimas L. gimnazijoje neatliekant darbinių funkcijų, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, mokyklos direktoriui J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, ir laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 31 d. pagal šias sutartis iš Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus ir R. L. gimnazijos įgydamas 75 678,9 Lt kaip darbo užmokestį, padėjo J. V. piktnaudžiauti tarnyba bei iššvaistyti didelės vertės svetimą turtą, nes dėl J. V. piktnaudžiavimo tarnyba valstybė patyrė didelės žalos.

48J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, R. L. vidurinės mokyklos, kuriai 1997 m. gegužės 30 d. suteiktas gimnazijos statusas, o nuo 2001 m. sausio 1 d. restruktūrizuotos į savarankišką Radviliškio rajono savivaldybės biudžetinę įstaigą, direktoriumi, valdydamas iki 2001 m. sausio 1 d. jo žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą turtą, t. y. Radviliškio rajono savivaldybei priklausančius R. L. gimnazijos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. išvaistė svetimą, Radviliškio rajono savivaldybės jam patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo dokumentus ir disponavo jais, t. y. būdamas R. L. vidurinės mokyklos direktoriumi, pagal tyrimo metu nenustatytą dokumentą,

49- priėmė R. D. (A.) į darbą R. L. vidurinėje mokykloje, į naktinio sargo pareigas ir laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d., R. L. vidurinėje mokykloje nedirbusios R. D. (A.) vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXXX, parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 6, kad nuo 1995 m. vasario 12 d. R. D. pradėjo dirbti Radviliškio rajono Valdybos švietimo skyriuje, L. gimnazijoje; įrašus Nr. 7 ir Nr. 8 apie R. D. laikotarpiu nuo 1995 m.vasario 21 d. iki 1996 m. spalio 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 9 apie R. D. atleidimą iš darbo 1996 m. spalio 1 d.; įrašą Nr. 10, kad 1996 m. lapkričio 1 d. R. D. pradėjo dirbti R. L. mokykloje sarge ir įrašą apie R. D. laikotarpiu nuo 1996 m. lapkričio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 11 apie R. D. atleidimą iš darbo ir įrašą apie R. D. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, dėl to, šios darbo funkcijos neatlikusios R. D. (A.) vardu, tyrimo metu nenustatytiems asmenims laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. buvo nepagrįstai išmokėta 5 912,28 Lt kaip darbo užmokestis;

50- priėmė 1997 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 48-K, pagal kurį nuo 1997 m. sausio 1 d. R. Š. priėmė į darbą R. L. vidurinės mokyklos valytoju – 0,75 etato ir 0,25 etato į kiemsargio pareigas;

51- priėmė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 18, kuriuo nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. R. Š. atleido iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 28 straipsnį, bei šiuo laikotarpiu R. L. vidurinėje mokykloje nedirbusio R. Š. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXX, parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 5, kad nuo 1997 m. sausio 1 d. R. Š. pradėjo dirbti Radviliškio rajono L. vidurinėje mokykloje valytoju, įrašą Nr. 6 apie R. Š. atleidimą iš darbo 1997 m. rugsėjo 1 d. ir laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, dėl to šios darbo funkcijos neatlikusio R. Š. vardu, tyrimo metu nenustatytiems asmenims laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. buvo nepagrįstai išmokėta 2 892,42 Lt kaip darbo užmokestis;

52- pasirašė 1993 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 36-K, pagal kurį G. B. priėmė į darbą R. L. vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigas; pasirašė 1994 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 83-K, pagal kurį G. B. paskyrė nuo 1994 m. sausio 10 d. iki 1994 m. vasario 10 d. pavaduoti naktinį sargą B. K. jo atostogų metu; pasirašė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 17, pagal kurį nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. atleido G. B. iš R. L. vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigų; pasirašė 1997 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 42, pagal kurį nuo 1997 m. gruodžio 1 d. G. B. priėmė sezoniniam darbui R. L. gimnazijoje darbininku, mokant 1 etato kūriko priemoką už papildomai atliekamą darbą; pasirašė 1998 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 51-K, pagal kurį paskyrė dirbti 1 etatu kūriku ir 0,6 etato darbininku; pasirašė 1999 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 228, pagal kurį paskyrė dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 1999 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 413, pagal kurį nuo 1999 m. birželio 1 d. G. B. R. L. gimnazijoje paskyrė dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2000 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 288, pagal kurį nuo 2000 m. birželio 1 d. G. B. R. L. gimnazijoje paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 6, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1,25 etato darbininku R. L. gimnazijoje; pasirašė 2001 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 172, pagal kurį paskyrė G. B. nuo 2001 m. sausio 1 d. dirbti 1 etatu darbininku R. L. gimnazijoje; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 66-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu R. L. gimnazijoje; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 63-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru R. L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. K-12, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu R. L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. K-27, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato darbininku (atliekančiu sargo pareigas) R. L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. K-31, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru R. L. gimnazijoje; pasirašė 2005 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. K-64, pagal kurį paskyrė G. B. ir V. J. dirbti nuo 2005 m. balandžio 6 d. iki 2005 m. balandžio 10 d. sargais 0,5 etato R. L. gimnazijoje; pasirašė 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. K-67, pagal kurį nuo 2007 m. gruodžio 17 d. atleido G. B. iš R. L. mokyklos dujinių įrenginių meistro pareigų;

53laikotarpiu nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. vasario 7 d. R. L. mokykloje nedirbusio G. B. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXXX parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 3, kad 1993 m. spalio 1 d. G. B. pradėjo dirbti R. L. vidurinėje mokykloje naktiniu sargu; įrašą Nr. 6 apie G. B. laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 7 apie G. B. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 21 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 8 apie G. B. atleidimą iš darbo ir įrašą apie G. B. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 10, kad 1997 m. gruodžio 1 d. G. B. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje darbininku; įrašą Nr. 11 apie G. B. laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 12 apie G. B. laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 13 apie G. B. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą;

54laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2007 metų gruodžio mėnesio, parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad G. B. ėjo darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant G. B., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam G. B. laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. buvo nepagrįstai išmokėta 74 744,53 Lt kaip darbo užmokestis;

55- pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 119, pagal kurią V. J. priėmė dirbti naktiniu sargu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d., ir 1999 m. balandžio 30 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 61-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti naktiniu sargu pavaduojant atostogaujantį V. R.; pasirašė 1999 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 64-K, pagal kurį V. J. nuo 1999 m. balandžio 30 d. atleido iš darbo; pasirašė 1999 m. gegužės 4 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 12, pagal kurią V. J. priėmė dirbti sutartimi nenustatyto darbo nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos bei šios sutarties pakeitimus dėl G. B. etato dydžio ir darbo pobūdžio nustatymo bei 2002 m. gegužės 2 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 1999 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 65-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti R. L. gimnazijoje nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos; pasirašė 1999 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 67-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato valytoju nuo 1999 m. gegužės 25 d.; pasirašė 1999 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 425, pagal kurį paskyrė V. J. nuo 1999 m. liepos 15 d. dirbti 1 etatu valytoju; pasirašė 2000 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 109, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2001 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 170, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 258, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 1 etatu inžinieriumi kompiuterininku, šios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 68-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti R. L. gimnazijoje inžinieriumi-kompiuterininku 1 etatu; pasirašė 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. K-28, pagal kurį paskyrė V. J. papildomai dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2006 m. sausio 2 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 69, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 0,75 etato darbininku, šios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2006 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. K-75, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,75 etato darbininku; pasirašė 2006 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. K-99, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. K-73, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. K-5, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato inžinieriumi kompiuterininku; pasirašė 2007 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. K-42, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. K-68, kuriuo atleido V. J. iš darbo; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 38, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 0,25 etato darbininku, ir 2009 m. birželio 12 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. K-83, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 38, kuria V. J. priėmė dirbti 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku, šios sutarties pakeitimą dėl V. J. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2009 m. birželio 12 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2009 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. KD-27, kuriuo atleido V. J. iš inžinieriaus kompiuterininko ir darbininko pareigų;

56laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. gegužės 4 d., R. L. gimnazijoje nedirbusio V. J. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXX, parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 8, kad 1999 m. balandžio 1 d. V. J. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje sargu; įrašą Nr. 9, apie V. J. atleidimą iš darbo ir įrašą apie V. J. laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 10 apie tai, kad 1999 m. gegužės 4 d. V. J. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje valytoju;

57laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų birželio mėnesio, parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V. J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant V. J., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam V. J. laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 12 d. buvo nepagrįstai išmokėta – 75 678,9 Lt kaip darbo užmokestis;

58- pasirašė 1999 m. rugpjūčio 25 d. su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr. 130, kuria A. Z. priėmė dirbti 0,5 etato kompiuterių programuotoju, šios sutarties pakeitimus dėl A. Z. darbo užmokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo ir 2002 m. gegužės 2 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 1999 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 11-K, kuriuo priėmė A. Z. dirbti R. L. gimnazijoje kompiuterių programuotoju 0,5 etato; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr. 259, pagal kurią A. Z. priėmė dirbti 0,5 etato darbininku, šios sutarties pakeitimus dėl A. Z. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2005 m. rugpjūčio 19 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 69-K, kuriuo paskyrė A. Z. dirbti R. L. gimnazijoje darbininku 0,5 etato; pasirašė 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. K-78, kuriuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. atleido A. Z. iš R. L. gimnazijos darbininko pareigų;

59laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2004 m. sausio 26 d. R. L. gimnazijoje nedirbusio A. Z. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXXX parašu ir antspaudu patvirtino įrašą Nr. 9, kad 1999 m. rugpjūčio 25 d. A. Z. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje kompiuterių programuotoju, ir įrašą apie A. Z. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 10 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 11 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 12 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 13 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą;

60laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio, parašu ir antspaudu kas mėnesį tvirtino R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V. J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną, ir pagal šiuos dokumentus, padedant A. Z., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam A. Z. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugpjūčio 19 d. buvo nepagrįstai išmokėta – 15 903,78 Lt kaip darbo užmokestis;

61- pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 67-K, kuriuo E. V. priėmė į darbą R. L. vidurinėje mokykloje kūriku; pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 68-K, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1996 m. sausio 11 d. pavaduoti K. R. jo ligos metu; pasirašė 1996 m. sausio 11 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį, pagal kurią E. V. priėmė dirbti kūriku nuo 1996 m. sausio 11 d. iki kūrenimo sezono pabaigos; pasirašė 1996 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 96-K, kuriuo nuo 1996 m. balandžio 18 d. atleido E. V. iš R. L. vidurinės mokyklos kūriko pareigų; pasirašė 1997 m. spalio 31 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 29, kuria E. V. priėmė dirbti 0,5 etato kūriku, mokant 0,5 etato priemoką, ir šios sutarties pakeitimus dėl E. V. darbo pobūdžio nustatymo; priėmė 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 38, kuriuo nustatė nuo 1997 m. lapkričio 4 d. E. V. mokėti 0,5 direktoriaus ūkio ir administracijos reikalų pavaduotojo etato priemoką, kol bus paskirtas direktoriaus ūkio ir administracijos reikalų pavaduotojas; priėmė 1997 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 32, kuriuo nuo 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. priėmė 0,5 etato darbininku ir 0,5 etato kūriku; pasirašė 1998 m. rugpjūčio 24 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 91, pagal kurią E. V. priėmė dirbti darbininku, mokant 0,5 etato priemoką, taip pat įrašus apie šios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir priemokų dydžio nustatymo ir sutarties nutraukimo; priėmė 1998 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 1, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1998 m. rugpjūčio 18 d. iki 1998 m. rugpjūčio 31 d. pavaduoti kiemsargį; priėmė 1998 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 7-K, kuriuo nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d. E. V. nustatė eiti 0,5 etato darbininko pareigas, mokant 0,5 etato dydžio priemoką; priėmė 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 9, kuriuo nustatė nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d. E. V. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją; priėmė 2001 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 171, kuriuo nuo 2001 m. sausio 2 d. E. V. nustatė eiti 1,5 etato darbininko pareigas; pasirašė 2001 m. rugpjūčio 25 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 215, kuria E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. priėmė dirbti L. gimnazijoje, mokant 25 procentų dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją, ir įrašus apie šios sutarties nutraukimą; priėmė 2001 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 13-K, kuriuo nustatė darbininkui E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją; priėmė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 67-K, kuriuo nuo 2002 m. gegužės 2 d. E. V. paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 257, kuria E. V. priėmė dirbti L. gimnazijoje 1 etatu darbininku, ir įrašus apie šios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir atlyginimo dydžio nustatymo bei sutarties nutraukimą; pasirašė 2008 m. gegužės 19 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 45, kuria E. V. priėmė dirbti L. gimnazijoje 0,5 etato darbo saugos specialistu, ir įrašus apie šios sutarties nutraukimą; priėmė 2008 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. K-121, kuriuo nuo 2008 m. gegužės 19 d. E. V. paskyrė dirbti 0,5 etato darbo saugos specialistu; priėmė 2009 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. KD-21, kuriuo 2009 m. sausio 2 d. E. V. atleido iš darbo saugos specialisto pareigų; priėmė 2010 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. KD-41, kuriuo nuo 2001 m. sausio 1 d. E. V. paskyrė dirbti 0,75 etato darbininku; priėmė 2010 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. KD-43, kuriuo atleido E. V. iš darbininko pareigų;

62laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 2004 m. spalio 29 d. R. L. mokykloje nedirbusio E. V. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXXX parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 3, kad 1994 m. sausio 25 d. E. V. pradėjo dirbti Radviliškio rajono Valdybos švietimo skyriaus L. vidurinėje mokykloje valytoju, įrašą Nr. 4, kad 1994 m. sausio 30 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 26 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 1994 m. sausio 30 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 9, kad 1996 m. sausio 11 d. E. V. pradėjo dirbti R. L. vidurinėje mokykloje kūriku; įrašą Nr. 10 apie E. V. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 11, kad 1996 m. balandžio 18 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 26 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 20 d. iki 1996 m. balandžio 18 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 12 apie R. L. vidurinės mokyklos darbininkui E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 1996 m. spalio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 13, kad 1997 m. spalio 17 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 28 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1997 m. gruodžio 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 14, kad 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje darbininku; įrašą Nr. 15 apie E. V. laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 16 apie E. V. laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 17, apie E. V. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą;

63laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2010 metų kovo mėnesio, parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad E. V. ėjo darbo sutartyse, bei įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant E. V., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d. buvo nepagrįstai išmokėta 76 878,34 Lt kaip darbo užmokestis;

64Be to, J. V. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnalo Nr. 01-20 eilutės „99 05 04“ (Nr. 64) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“;

65tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.1 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 133) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“;

66tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-01-18“ (Nr. 135) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“;

67tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalo Nr. 12.3 eilutės „2008-08-29“ (Nr. 229) skiltyje „Parašai instruktuojamojo“.

68Tokiu būdu, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, iššvaistė jo žinioje buvusį bei jam patikėtą didelės vertės, t. y. 249 117,83 Lt, svetimą, Radviliškio rajono savivaldybei priklausantį turtą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes šiais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo, t. y. gimnazijos direktoriaus vardą, sumenkino švietimo įstaigos – R. L. gimnazijos autoritetą.

69Taip pat, J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, R. L. gimnazijos direktoriumi, žinodamas, jog M. V. nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. spalio 18 d. atlieka arešto bausmę, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, surašė 2009 m. spalio 7 d. R. L. gimnazijos direktoriui adresuojamą prašymą M. V. išleisti nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., kurį M. V. vardu pasirašė nenustatytas asmuo, ir šio dokumento pagrindu, J. V. būdamas R. L. gimnazijos direktoriumi, priėmė 2009 m. spalio 7 d. įsakymą Nr. A-8, išleisti M. V. nemokamų atostogų nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2009 m. spalio 16 d., o 2009 m. rugsėjo 30 d. parašu bei antspaudu patvirtindamas 2009 metų rugsėjo mėnesio, R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraštį, t. y., kad M. V. per 2009 metų rugsėjo mėnesį, 20 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 22 dienas dirbo 0,5 etato Darbo saugos specialistu, 2009 m. spalio 31 d. parašu ir antspaudu patvirtindamas 2009 metų spalio mėnesio R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraštį, t. y., jog M. V. L. gimnazijoje per 2009 metų spalio mėnesį, 15 dienų dirbo 1 etatu sargu ir 16 dienų dirbo 0,5 etato Darbo saugos specialistu, bei jais remiantis M. V. pagal sudarytas darbo sutartis (dėl darbo sargu ir darbo saugos specialistu) buvo nepagrįstai išmokėta 53,86 Lt kaip darbo užmokestis už jo darbe nebūtą laiką.

70Tokiu būdu, J. V. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei iššvaistė jam patikėtą svetimą, t. y. Radviliškio rajono savivaldybei priklausantį nedidelės vertės turtą, t. y. 353,86 Lt, ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes šiais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo, t. y. gimnazijos direktoriaus vardą, sumenkino švietimo įstaigos – R. L. gimnazijos autoritetą.

71Taip pat, J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y. būdamas R. L. gimnazijos direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su G. B. ir V. D., 2011 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje su G. B. pasirašė tarp R. L. gimnazijos ir G. B. sudarytose darbo sutartyse, t. y. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31; 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182; 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 254, kurių tekstus surašė V. D.

72Taip pat, J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekė paveikti liudytojus, t. y. 2010 m. gruodžio 30 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad Radviliškio rajono apylinkės prokuratūroje, byloje Nr. 81-2-73-10, jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, R. L. gimnazijos direktoriaus kabinete, gimnazijos informacinių technologijų mokytojui V. Š. pasisakius, kad yra kviečiamas į Radviliškio rajono apylinkės prokuratūrą apklausai kaip liudytojas, J. V. jam pasakė, jog R. L. gimnazijoje, 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku buvo priimtas dirbti V. J., prašė apklausos metu sakyti, kad V. J. mokykloje tvarkė kompiuterius.

73Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 18 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, žinodamas, kad A. I. galbūt bus kviečiamas į apklausą kaip liudytojas, būdamas A. I. gyvenamojo namo kieme, esančiame ( - ), prašė A. I. apklausos Radviliškio rajono apylinkės prokuratūroje metu sakyti, jog mokyklos garažuose vandens nebuvo ir kad mokykloje dirbo V. J. Po to, 2011 m. sausio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, R. L. gimnazijos direktoriaus kabinete, liudytojui gimnazijos darbuotojui A. I. kompiuteriu rodė asmenų nuotraukas, sakė, kad nuotraukose yra asmuo, pavarde J., prašė apklausos prokuratūroje metu paliudyti, jog šis asmuo dirbo mokykloje, kad prižiūrėjo kompiuterius. Po to, 2011 vasario 10 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, R. L. gimnazijos direktoriaus kabinete A. I. klausinėjo apie jo apklausos metu duotus parodymus, priekaištavo dėl jų turinio.

74Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. vasario mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad gimnazijos valytojos galbūt bus kviečiamos į apklausą kaip liudytojos, į R. L. gimnazijos direktoriaus kabinetą sukvietė mokyklos darbuotojas L. S., A. D., A. M., E. B., M. Š., paaiškino joms, jog jos gali būti kviečiamos į prokuratūrą apklausai, prokuroras klausinės apie gimnazijos darbuotojus, kompiuteriu rodė V. J. ir A. Z. nuotraukas, sakė, kad nuotraukoje yra V. J., prašė jų apklausos metu paliudyti, jog šie asmenys dirbo R. L. gimnazijoje bei tvirtino, kad jie tikrai dirbo, tvarkė kompiuterius, o prieš kelerius metus atleisti, todėl jos galėjo V. J. R. L. gimnazijoje nematyti. Po to, tą pačią dieną, R. L. gimnazijos direktoriaus kabinete buvusioms Z. G. ir V. M. rodė dviejų asmenų nuotraukas, tvirtino, kad jie dirbo mokykloje kompiuterių specialistu bei darbininku.

75Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 1 d. apie 15 val., būdamas ( - ), žinodamas, kad R. L. gimnazijos direktoriaus ūkio pavaduotojas K. M. galbūt bus kviečiamas į apklausą kaip liudytojas, prašė jo prisiimti kaltę sau, t. y. apklausų metu sakyti, jog R. L. gimnazijos darbuotojus kontroliavo ir prižiūrėjo jis ir V. J., o direktorius nieko nekontroliavo. Be to, grąžintas į R. L. gimnazijos direktoriaus pareigas, už jam tinkamus duotus parodymus, žadėjo tokius K. M. neva atliktus veiksmus įvertinti švelnia drausmine nuobauda – papeikimu.

76Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, V. J. darbovietėje, Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir Sporto paslaugų centre, esančiame ( - ), žinodamas, kad jis galimai bus kviečiamas apklausai liudytoju, nuo 1998 m. rugpjūčio mėnesio iki 2003 m. rugpjūčio mėnesio, R. L. gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ūkiui pareigose dirbusio V. J. prašė prisiimti kaltę sau, t. y. apklausų metu sakyti, kad R. L. gimnazijos darbuotojus kontroliavo ir prižiūrėjo jis ir K. M., o gimnazijos direktorius nieko nekontroliavo.

77Tokiu būdu, J. V. siekė paveikti liudytojus, kad šie bylos ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

78Nuteistoji V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

79Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

80Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą, nesivadovavo teismų praktika, todėl netinkamai, neišsamiai, šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

81Nuteistoji V. D. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų neigia ir nurodo, kad dokumentų neklastojo ir jais nedisponavo. Skunde tvirtina, kad R. L. gimnazijoje dirbo raštinės vedėja ir buvo pavaldi gimnazijos direktoriui J. V., t. y. vadovaudamasi pareiginėmis nuostatomis bei instrukcijomis, vykdė direktoriaus nurodymus ruošiant dokumentus.

82Pažymi, kad 2005 m. darbo inspekcijos pareigūnai patikrinimo metu pastebėjo, jog darbo sutartyse nėra atžymėti darbo sąlygų pasikeitimai bei leido šiuos pastebėjimus darbo sutartyse ištaisyti, neįtraukiant jų į patikrinimo aktą. Todėl, vykdydama direktoriaus ir darbo inspekcijos pareigūnų nurodymus, perrašė G. B. 1997 m. gruodžio 17 d. Nr. 31, 2000 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 182, 2002 m. gegužės 2 d. Nr. 253 ir Nr. 254 darbo sutartis, kurias pasirašė ir susipažino pats G. B. Tvirtina, kad pašalinusi trūkumus, šias darbo sutartis perdavė gimnazijos direktoriui, o kai jas grąžino, įdėjo į seifą ir nepažiūrėjo, ar senosios darbo sutartis buvo sudėtos į G. B. bylą.

83Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad perrašydama G. B. darbo sutartis, jose nenurodė įsakymų numerių. Tačiau pasak apeliantės, visi įsakymai registruojami Įsakymų registracijos žurnale. Be to, darbo sutartis nebuvo sudaroma nauja, ji tęsiama, įrašant naują susitarimą dėl pasikeitusio darbo pobūdžio, kuris pridedamas prie pagrindinės darbo sutarties ir įforminamas atskiru numeriu. Nurodo, kad jos (apeliantės) darbas buvo tik techninio pobūdžio, nes darbo sutartyse įrašai be direktoriaus pritarimo, parašo ir antspaudo negaliojo.

84Nuteistoji tvirtina, kad ji nežinojo ir neprivalėjo domėtis apie faktinį G. B. darbą gimnazijoje.

85Taip pat apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai nurodo, kad G. B. darbo sutartyse pataisymai dešimties metų laikotarpiu buvo daryti tuo pačių rašikliu. Pasak apeliantės, įrašai buvo daryti būtent vienu metu, tačiau ne 2011 metais, o 2005 metais, kai darbo inspekcijos pareigūnai nurodė padaryti pataisymus.

86Apeliaciniame skunde nuteistoji V. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji (apeliantė) veikdama bendrininkų grupe su gimnazijos direktoriumi J. V. klastojo G. B. darbo sutartis.

87Pažymi, kad kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Pasak apeliantės, tai, kad ji vykdė tarnybines pareigas ir klausė direktoriaus bei patikrinimą atlikusių pareigūnų nurodymų, negali būti laikoma bendrininkavimu.

88V. D. skunde tvirtina, kad taip pat nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista už tai, jog klastojo V. J. dokumentus. Pasak apeliantės, ji neklastojo V. J. parašų.

89Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatuodamas, jog ji (apeliantė) suklastojo V. J. parašus, nepagrįstai rėmėsi 2011 m. gegužės 13 d. specialisto išvada Nr. 11Š-95 (11) bei specialistės paaiškinimais duotais pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Pasak nuteistosios, specialisto išvadoje nurodoma, kad tikėtina, jog ji (apeliantė) suklastojo parašus, tačiau šių išvadų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. V. D. nuomone, ši pateikta specialisto išvada yra abejotino pobūdžio, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

90Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pakeisti Šiaulių apygardos teismo skundžiamą nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti arba palikti nenagrinėtu.

91Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Šiaulių apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, todėl netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

92Nuteistojo nuomone, jo kaltė pagal byloje ištirtus ir įvertintus įrodymus – neįrodyta. Be to, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis yra vienas iš baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Kai asmens veikloje nėra nusikalstamos veikos sudėties, t. y. visų baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymių, tokia veika negali būti laikoma nusikaltimu.

93Apeliantas skunde išdėstęs BK 228 straipsnio turinį nurodo, kad pagal šį straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis (apeliantas) nėra nei valstybės tarnautojas, nei jam prilyginamas asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

94Taip pat nuteistojo V. J. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad jis (apeliantas) padėjo valstybės tarnautojui, t. y. gimnazijos direktoriui J. V., piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir išvaistyti didelės vertės svetimą turtą.

95Pasak apelianto, BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Būtinas bendrininkavimo požymis yra tyčinis bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, nenurodė kaip pasireiškė jo (apelianto) ir J. V. tyčinis susitarimas daryti nusikalstamas veikas, tačiau skundžiamajame nuosprendyje konstatavo jų kaip bendrininkų tarpusavio susitarimą.

96V. J. atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai keitėsi tik dėl darbo trukmės ir uždarbio dydžio, o parodymai susiję dėl asmens duomenų pateikimo darbdaviui – visada buvo nuoseklūs. Pasak apelianto, jis savo duomenis ir dokumentus pateikė norėdamas įsidarbinti, o ne padėti direktoriui piktnaudžiauti tarnyba, iššvaistyti lėšas bei padaryti žalos. Tvirtina, kad jam (apeliantui) nebuvo žinoma kaip bus tvarkomi jo asmens dokumentai darbovietėje. V. J. nuomone, tarp jo ir gimnazijos direktoriaus yra susiklostę darbo teisiniai santykiai, bet nenusikalstami.

97Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad 2011 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo metu davė pirminius neteisingus parodymus, t. y. nurodė, jog gimnazijoje dirbo ne iki 2009 m. birželio 12 d., bet tik du mėnesius, dėl prokuroro taikomo psichologinio spaudimo ir baimės būti sulaikytam. Be to, žinodamas, kad gimnazijoje dirbo darbus, kurie jo darbo sutartyje nebuvo nurodyti ir galvodamas, jog už tai, gimnazijos administraciją gali nubausti, nutylėjo, kad dirbo iki 2009 m. birželio 12 d.

98Apeliantas skunde remiasi teismų praktika ir pažymi, kad sprendžiant civilinio delikto ar žalos padarymo darbo teisiniuose santykiuose atribojimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, vien tik iš sutarties ar darbo teisinių santykių, kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, jog yra padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Svarbu nustatyti kokius ketinimus turėjo sutarties sąlygų nevykdantis ar netinkamai savo pareigas atliekantis asmuo (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-78/2009, Nr. 2K-106/2013 ir kt.). Pasak apelianto, negalima sprendžiant civilinius ginčus taikyti baudžiamosios teisės normas, o asmens elgesį, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinti kaip nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės. Taip pat, skunde remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir nurodoma, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo bei proporcingumo principų. Be to, nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, kurios neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

99V. J. skunde tvirtina, kad nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje subjektas, nes joks turtas jam nebuvo patikėtas. Be to, nesant BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyto būtinojo bendrininkavimo požymio – tyčinio bendrininkų tarpusavio susitarimo, jo (apelianto) baudžiamoji atsakomybė negalima.

100Atkreipia dėmesį į tai, kad turto išvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia arba dėl neatsargumo (BK 184 straipsnio 2 dalis). Be to, kaltininkas švaistydamas svetimą turtą, privalo suvokti, kad jis netinkamai elgiasi su patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu arba jam suteikta turtine teise, t. y. kaltininkas visais atvejais pažeidžia pareigą būti atidžiu ir rūpestingu svetimam ir jam patikėtu turtui bei pareigą griežtai laikytis nustatytų atsargumo taisyklių. Taip pat kaltininko neatsargumas gali nulemti tokių aplinkybių atsiradimą, kurios leistų tretiesiems asmenims patiems paimti jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą.

101Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad šioje nagrinėjamojoje byloje apklausti tiek nuteistieji, tiek liudytojai nuosekliai tvirtino, jog gimnazija buvo nuolat tvarkoma ir remontuojama, direktorius J. V. rūpinosi gimnazijos pastato išore bei vidumi, remontavo kabinetus, buitines patalpas, sporto salę, biblioteką ir pan.

102Nurodo, kad nuteistasis J. V. apklausų metu teigė, jog V. J., G. B., E. V. buvo įdarbinti gimnazijoje, kurie atliko įvairius gimnazijos remonto darbus. Taip pat, J. V. pirmosios instancijos teismui pateikė specialistės D. P. išvadą dėl R. L. gimnazijos atliktų darbų apimties, kurioje nurodyti darbai, įkainiai, įvertinta rekomendacinė laiko norma šiems darbams atlikti. Be to, šią išvadą specialistė patvirtino ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje.

103Atkreipiamas dėmesys ir į liudytojo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo A. Č. parodymus, kurių metu parodė, kad iki 2001 m. gimnazija nebuvo finansiškai savarankiška, o pinigų remontui ir ūkinėms išlaidoms savivaldybė neskyrė. Lėšas gimnazijos turėjo susitaupyti iš mokos fondo pagal etatinę struktūrą, t. y. lėšos būdavo skiriamos pagal etatus. Jokių įmonių remonto darbams savivaldybė nesamdė, nes nebuvo lėšų. Pažymėjo, kad savivaldybė nebuvo gavusi jokių skundų dėl lėšų švaistymo L. gimnazijoje. Priešingai, L. gimnazija buvo pavyzdinė Lietuvoje, buvo atliekami planiniai ir neplaniniai patikrinimai, tačiau jokių nusižengimų neužfiksuota. Liudytojas pažymėjo, kad jei remonto darbai buvo atliekami iš gimnazijos lėšų, tai jiems aktų rašyti nereikėdavo.

104Taip pat apeliantas V. J. nurodo, kad svarbu atsižvelgti ir į tai, jog Radviliškio rajono savivaldybė civilinio ieškinio nagrinėjamojoje byloje nepateikė ir jai padaryto žalos dydžio neįrodinėjo.

105Pasak nuteistojo, akivaizdu, kad direktorius stengdamasis dėl gimnazijos gerovės bei taupydamas lėšas, įvairiems remonto darbams atlikti įdarbindavo darbininkus ir darbo sutartyse nurodydavo tas pareigas, kurioms etatai tuo metu buvo suformuoti.

106Skunde V. J. tvirtina, kad per dešimties metų laikotarpį, dirbdamas gimnazijoje bei atlikdamas įvairius remonto darbus siekė tik užsidirbti pragyvenimui, o už tai nėra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Be to, nurodo, kad praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, sąžiningai dirbo, mokėjo valstybei įstatymų nustatytus mokesčius, charakterizuojamas teigiamai, o už tai, jog per dešimties metų laikotarpį sąžiningai uždirbo 76 878,34 Lt, pirmosios instancijos teismas jį (apeliantą) nuteisė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme bei priteisė atlyginti žalą Radviliškio rajono savivaldybei.

107Pasak apelianto, jei jo atžvilgiu nebūtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, tai tuo atveju prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

108Skunde nurodo, kad bausmė turi būti teisinga. Be to, bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus, t. y. padaryto nusikaltimo ir asmenybės pavojingumą. Pažymi, kad jei numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tai teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (Kasacinė nutartis Nr. 2K-382/2012).

109V. J. nuomone, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą, t. y. neužtikrinti bausmės paskirties. Skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam baudą, kurios dydis būtų arčiau baudžiamojo įstatymo minimumo. Skiriant švelnesnę bausmę nuteistasis prašo atsižvelgti į jo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, žalos niekam nepadarė ir pan.).

110Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jo atžvilgiu priteistą civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtu.

111Pasak apelianto, šioje nagrinėjamojoje byloje esantys įrodymai neįrodo, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ieškinys jo atžvilgiu turi būti atmestas.

112Taip pat apeliaciniame skunde tvirtina, kad pati Radviliškio rajono savivaldybė nepateikė civilinio ieškinio ir neįrodinėjo jai padarytos žalos dydžio. Be to, civiliniame ieškinyje nurodytos sumos buvo grindžiamos pagal darbo užmokesčius, kurie buvo sumokėti nuteistiesiems už atliktus remonto darbus gimnazijoje. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad remontų darbų atlikimo faktas įrodytas ir nustatytas nagrinėjamojoje byloje.

113Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pakeisti Šiaulių apygardos teismo skundžiamą nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę.

114Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

115Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos, rungimosi principus, nesivadovavo nacionaline ir tarptautine teismų praktika, todėl netinkamai, neišsamiai, šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

116Pasak nuteistojo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Be to, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, nes bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Kasacinės nutartys Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K- 363/2013 ir kt.).

117Skunde nuteistasis G. B. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai. Nurodo, kad teisiamajame posėdyje prokuroro A. K. pasakyta baigiamoji kalba užfiksuota graso įraše ir teisiamojo posėdžio surašytame protokole, yra skirtinga. Pažymi, kad prokuroras teisiamajame posėdyje sakydamas baigiamąją kalbą nevartojo asmens vardų bei kitų žodžių trumpinių (pvz.; „str“., „d“. ir kt.), kurie yra nurodyti protokole. Taip pat prašo atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje pateiktos išvados, vertinimai iš dalies sutampa su prokuroro baigiamąja kalba. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas į skundžiamą nuosprendį perrašęs prokuroro baigiamąją kalbą, net neištaisė rašybos klaidų.

118Apeliantas tvirtina, kad nepadėjo J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir iššvaistyti svetimo turto bei neklastojo dokumentų, t. y. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė.

119Skunde prašo atsižvelgti į jo (apelianto) parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, kurių metu nuosekliai tvirtino, kad L. gimnazijoje pradėjo dirbti sargu nuo 1993 metų, vėliau jo darbo pobūdis ir pareigos keitėsi. Prašymus dėl priėmimo į darbą rašė pats, darbo sutartyse taip pat pasirašydavo visada pats, o pasikeitus darbo pobūdžiui, visada būdavo instruktuojamas bei pasirašydavo žurnale. Nurodo, kad kartą buvo iškvietas į gimnazijos raštinę ir informuotas, jog dėl tam tikrų neatitikimų buvo perrašytos darbo sutartis, su kuriomis jį supažindino ir pats pasirašė.

120Pasak nuteistojo, jo parodymus patvirtina ir nuteistojo J. V. parodymai duoti teisiamajame posėdyje, t. y., kad jis (apeliantas) mokykloje realiai dirbo, buvo priimtas sargo pareigose, tačiau dėl lėšų trūkumo buvo pavesta atlikti ir kitų darbų, todėl darbo užmokestis buvo išmokėtas pagrįstai. Taip pat J. V. nurodė ir tai, kad buvo perrašytos kai kurių darbo sutarčių atskiros dalys, tačiau tuo nebuvo siekiama sukelti kokių nors teisinių pasekmių.

121Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jo (apelianto) parodymus patvirtino ir kiti teisiamajame posėdyje apklausti nuteistieji (V. J., E. V.) liudytojai (A. Z. ir kt.), tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos pirmiau nurodytos parodymus vertino kritiškai ir pirmenybę suteikė tų asmenų parodymams, kurie praeityje buvo bausti už darbo drausmės pažeidimus ir su kuriais buvo susiklostę konfliktiški santykiai. Be to, nuteistojo nuomone, kiekvienas gimnazijos darbuotojas privalo dirbti savus darbus, o ne kontroliuoti kitų darbuotojų darbus. Todėl, jei dalis liudytojų ir nematė jo (apelianto) atliekančio konkrečius darbus, nepaneigia fakto, kad jis mokykloje dirbo.

122G. B. skunde tvirtina, kad jam pavestus darbus galėjo atlikti neprivalėdamas griežtai laikytis numatyto darbo grafiko, t. y. pavestus darbus atlikdavo po gimnazijos darbo valandų, savaitgaliais ar per moksleivių atostogas, nes vykstant pamokoms atlikti tam tikrus remonto darbus tiesiog nebuvo galimybės. Nuteistojo nuomone, tai, kad dirbo ne tiksliai pagal darbo grafiką, neįrodo jo kaltės, jog padėjo iššvaistyti svetimą turtą. Pažymi, kad pinigai jam buvo mokami teisėtai ir už atliktą darbą gimnazijoje.

123Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, niekas neatsižvelgė ir netyrė kokius darbus jis (apeliantas) atliko gimnazijoje. Be to, medžiagų nurašymo aktų analizė patvirtina, kad 2002 m. – 2010 m. gimnazijoje buvo atlikti realūs darbai, kurių neatliko samdomos įmonės pagal rangos sutartis.

124Skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktą specialisto išvadą bei specialistės D. P. paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, t. y. teismas nesiėmė jokių priemonių patikrinti specialisto išvados pagrįstumą. Nuteistojo nuomone, specialisto išvada yra svarbi vertinant, ar buvo mokykloje atlikti darbai, kurių nepadarė kitos įmonės pagal rangos sutartis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyti kiti asmenys (fiziniai ar juridiniai), kurie galimai atliko specialisto išvadoje nurodytus darbus gimnazijoje. G. B. nuomone, iš byloje esančių įrodymu akivaizdu, kad specialisto išvadoje nurodytus darbus gimnazijoje atliko būtent jis (apeliantas), A. Z., V. J. ir E. V.

125Apeliantas skunde tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad jis klastojo dokumentus.

126Skunde remiasi teismų praktika ir nurodo, kad jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, t. y. neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Kasacinės nutartys Nr. 2K-161/2012, Nr. 2K-272/2012 ir kt.).

127Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis 2013 m. sausio 14 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog darbo sutartyse pasirašė jis pats. Be to, šią aplinkybę patvirtino tiek nuteistosios V. D., tiek liudytojų K. M., V. J., I. B., L. S., A. M., R. B., D. R., B. R., J. V., A. I., S. P., D. N., V. M., M. Š., A. D., A. K., R. K., B. K., V. G., V. K., V. M., N. V., R. P., D. Š., K. R. ir kt. parodymai.

128G. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad vienu metu, t. y. 2011 m. kovo mėnesį buvo perrašytos keturios darbo sutartys, t. y. pagaminti netikri dokumentai.

129Apeliantas skunde cituoja skundžiamajame nuosprendyje pateiktas išvadas dėl darbo sutartyse uždėtų antspaudų rašalo spalvos ir nurodo, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados nepatvirtina aplinkybių, kad visose jo darbo sutartyse esantys antspaudai buvo padėti vienu metu, t. y. būtent 2011 m. kovo mėnesį.

130Be to, apelianto nuomone, Šiaulių apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje iškraipė byloje pateiktas specialistės V. M. 2011 m. gegužės 19 d. Nr. 11Š-91 (11) ir 2011 m. gegužės 25 d. Nr. 11Š-94 (11) specialisto išvadas. Pasak nuteistojo, specialistė atlikusi tyrimą dėl darbo sutartyse esančių rankraštinių įrašų ir parašų rašiklių spalvų, pateikė tik tikėtinas išvadas, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir konstatavo, kad visose tirti pateiktose darbo sutartyse esantys įrašai ir parašai daryti tuo pačiu rašikliu, t. y. įrodymus vertino ne įstatymo nustatyta tvarka, o savo nepagrįstu vidiniu įsitikinimu.

131Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. (4)SD-2952, nepagrįstai konstatavo, jog Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi patikrinimus gimnazijoje du kartus (t. y. 2005 m. ir 2008 m.), nenustatė nuteistųjų parodymuose nurodytų pažeidimų. Tačiau pasak apelianto, Šiaulių apygardos teismas visiškai neatsižvelgė į nuteistųjų J. V. ir V. D. parodymus, kurių metu teigė, jog darbo inspekcijos pareigūnas leido ištaisyti nustatytus pažeidimus, jų nefiksuojant pažeidimų protokole.

132Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 184 straipsnio 2 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu.

133Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

134Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 20 straipsnio, BPK 242 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos, rungimosi principus, nesirėmė nacionaline bei tarptautine teismų praktika, todėl netinkamai, neišsamiai, šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

135Nuteistasis skunde teigia, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Pasak apelianto, nuosprendis yra pagrįstas tada, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kiti nuosprendyje sprendžiami klausimai pagrįsti išsamiais ir nešališkais ištirtais įrodymais. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

136Apeliaciniame skunde cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo (apelianto), kitų nuteistųjų bei liudytojų M. B., I. M., B. L., J. J., V. P. G., R. V., L. M., R. K., D. R., S. P., B. K., V. U., B. R., E. B., Z. G., A. D., A. M., V. G., R. B., N. B., K. N., D. Š., M. V., D. R., E. V., N. V. parodymus bei konstatavo, jog nei vienas iš nuteistųjų gimnazijoje realiai nedirbo. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad jis nepasirašė nė vieno su darbu gimnazijoje susijusio dokumento. Pasak apelianto, šių aplinkybių (t. y. dėl fiktyvaus darbo gimnazijoje) nepatvirtina jokie nagrinėjamojoje byloje esantys įrodymai.

137Atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamajame nuosprendyje nurodoma, jog dalis liudytojų gali sąmoningai meluoti, tačiau konkrečių liudytojų, kurie davė melagingus parodymus – nuosprendyje nėra nurodyta. Pasak E. V., pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje yra perkeltos prokuroro A. K. baigiamosios kalbos dalys.

138Tvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nuosekliai teigė, jog realiai R. L. gimnazijoje dirbo. Atkreipia dėmesį į tai, kad gimnazijoje dirbo apie dešimt metų (nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d.) įvairius darbus. Darbus atlikdavo įvairiu metu, t. y. anksti ryte ar vėlai vakare, savaitgaliais, per moksleivių atostogas, t. y. priklausomai nuo darbo pobūdžio.

139Nurodo, kad teisėtai gaudavo minimalų darbo užmokestį, darbo sutartyje pasirašė pats, taip pat pats pasirašydavo darbo saugaus instruktavimo žurnaluose. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad ūkininkavo ir kaip ūkininkas laimėjęs paskelbtą viešą konkursą, tiekdavo įvairias daržoves gimnazijos valgyklai, tačiau šios funkcijos nebuvo susijusius su tiesioginiu darbu gimnazijoje.

140Nuteistojo E. V. nuomone, tai, kad dalis liudytojų nematė jo dirbančio gimnazijoje, negali būti pagrindas išvadai, jog jis (apeliantas) realiai gimnazijoje nedirbo. Be to, apelianto nuomone, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, niekas nevertino kas ir kokius darbus atliko gimnazijoje. Pasak apelianto, medžiagų nurašymo aktų analizė įrodo, kad 2002 m. – 2010 m. gimnazijoje buvo atlikti realūs darbai, kurių neatliko įmonės, dirbusios pagal rangos sutartis. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje pateiktą specialisto išvadą bei specialistės D. P. paaiškinimus duotus teisiamajame posėdyje.

141Tai, kad jis (nuteistasis) dirbo įvairius darbus gimnazijoje bei nesilaikė darbo sutartyje nurodyto darbo laiko, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog jis padėjo piktnaudžiauti tarnyba bei iššvaistė svetimą turtą. Be to, liudytojas A. Č. apklausos metu patvirtino, kad R. rajono švietimo skyrius neprieštaravo, jog į tam tikrą pareigybę priimtas darbuotojas atliktų ir kitas darbines funkcijas, nedidinant bendro darbo užmokesčio, t. y. kaip buvo daroma L. gimnazijoje.

142Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo klausimą jo atžvilgiu išsprendė formaliai, neatsižvelgė į jo asmenybę bei neįvertino aplinkybių dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo.

143Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (du epizodai), BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 184 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (trys epizodai), BK 233 straipsnio 1 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba pakeisti Šiaulių apygardos teismo skundžiamą nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę (baudą).

144Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Šiaulių apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 242 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos, rungimosi principų nuostatas, nesivadovavo nacionaline ir tarptautine teismų praktika, todėl netinkamai, neišsamiai, šališkai įvertino byloje esančius įrodymus, nuteistųjų, liudytojų parodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

145Pasak apelianto, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Be to, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima.

146Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų (I. G., K. M., V. Š., Z. G., L. S., A. D. ir kt.), nuteistųjų (V. J., E. V.) parodymus apie prokuroro daromą poveikį ikiteisminio tyrimo metu.

147Skunde nuteistasis J. V. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai. Nurodo, kad teisiamajame posėdyje prokuroro A. K. pasakyta baigiamoji kalba užfiksuota graso įraše ir teisiamojo posėdžio surašytame protokole, yra skirtinga. Pažymi, kad prokuroras teisiamajame posėdyje sakydamas baigiamąją kalbą nevartojo asmens vardų bei kitų žodžių trumpinių (pvz.; „str“., „d“. ir kt.), kurie yra nurodyti protokole. Apeliantas skunde pateikia lyginamąją analizę, t. y. cituoja skundžiamojo nuosprendžio dalis ir prokuroro baigiamąją kalbą bei prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamajame nuosprendyje pateiktos išvados, vertinimai sutampa su prokuroro baigiamąja kalba. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas į skundžiamą nuosprendį perrašęs prokuroro baigiamąją kalbą, neištaisė rašybos klaidų, neatsižvelgė į tai, kad prokuroras iškraipė specialisto išvadų Nr. 11Š-91 (11) ir Nr. 11Š-94 (11) turinius.

148Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pratęsė jam (apeliantui) paskirtą kardomąją priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, tačiau nenurodė šios priemonės taikymo pagrindo.

149Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad gimnazijoje R. D. (A.) asmens byloje nerasti dokumentai (asmens byla), nepatvirtina dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir svetimo turto išvaistymo.

150Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja R. D. (A.) parodymu metu nuosekliai tvirtino, jog R. L. gimnazijoje pradėjo dirbti nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d., tačiau neprisimena, ar dirbo ir studijuodama Š. universitete. Nurodė, kad gimnazijoje dirbo pasibaigus pamokoms ir apie trejus metus, t. y. liudytoja patvirtino faktą, jog dirbo gimnazijoje ir už tai, gaudavo atlygį.

151Pažymima, kad liudytoja pirmosios instancijos teismui negalėjo patvirtinti, jog įrašai esantys jos socialinio draudimo pažymėjime yra suklastoti, nes šį pažymėjimą ji (liudytoja) pasiėmė tik tada, kai jo prireikė darbinantis kitoje darbovietėje.

152Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą turėjo galimybę išsireikalauti iš R. rajono savivaldybės archyvo R. D. (A.) asmens bylą, tačiau to nepadarė, t. y. apygardos teismas netyrė kas padarė įrašus R. D. (A.) socialinio draudimo pažymėjime.

153Pasak nuteistojo, tai, kad R. D. (A.) realiai dirbo gimnazijoje, patvirtina ir duomenys, kurie buvo teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie išmokėtą darbo užmokesčio dydį bei įmokas. Be to, R. D. (A.) darbą gimnazijoje patvirtina ir įrašas, esantis Kadrų priėmimo ir atleidimo įsakymų registracijos 1995 – 1999 m. žurnale.

154Taip pat, nuteistojo J. V. nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojos I. M. duotus parodymus apie tai, kad asmenys, kurie buvo įrašyti į darbo laiko apskaitos tabelius, dirbo realiai. Taip pat nevertino liudytojo A. Č. parodymų.

155Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiame epizode iš jo (apelianto) priteisė R. rajono savivaldybei 5 912,28 Lt turtinei žalai atlyginti, nes nebuvo nustatyta, jog jis išvaistė svetimą turtą.

156Skunde nuteistasis cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu, nepagrįstai vadovavosi liudytojo R. Š. parodymais.

157Nurodo, kad su šiuo liudytoju jis (apeliantas) konfliktavo, todėl R. Š. parodymuose atsispindi subjektyvus neigiamas požiūris bei suinteresuotumas bylos baigtimi. Be to, darė poveikį kitiems liudytojams.

158Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas R. Š. davė parodymus keturis kartus, kurie kito priklausomai nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo nagrinėjant bylą teisme, t. y. vienu atveju teigė, jog iki 1997 m. darbininku niekada nedirbo, kitu – dirbo sargu ir pan. Pasak J. V., šiuos liudytojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose, paneigė liudytojos L. M. ir I. M. Be to, liudytojo R. Š. parodymų nepatvirtino ir kita bylos medžiaga, t. y. nei dokumentai esantis nagrinėjamojoje byloje, nei liudytojai.

159Taip pat, skunde tvirtinama, kad jis (apeliantas) svetimo turto neišvaistė, nes G. B., V. J., A. Z., E. V., M. V. R. L. gimnazijoje dirbo realiai, buvo sudarytos darbo sutartys. Šie asmenys realiai dirbo gimnazijoje ir atlikdavo įvairius jiems pavestus darbus, nežiūrint tai, jog jų darbo sutartyse nurodytas darbas ne visada atitikdavo realiai atliekamus darbus bei darbo krūvį, t. y. darbuotojai dirbo remonto darbus, tvarkė gimnaziją bei jos aplinką, neatlygintinai naudojo savo darbo įrankius ir pan. Be to, šie darbuotojai neprivalėjo griežtai laikytis numatyto darbo grafiko, nes pavestus darbus atlikdavo po gimnazijos darbo valandų, naktimis, savaitgaliais ar moksleivių atostogų metu.

160Atkreipia dėmesį į tai, kad gimnazija buvo pavaldi R. savivaldybei, t. y. savivaldybei buvo žinoma tai, jog žmogus priimamas atlikti vienam darbui (etatui), o dirba kitą darbą. Be to, gimnazijai buvo skiriama konkreti pinigų suma metams bei nustatomi etatai. Kadangi ne visi etatai buvo reikalingi visiems metams (pvz. rūbininko), tai šis etatas nebūdavo naikinamas, o tik sumažinamas, ir darbuotojas atlikdavo pavestus kitus darbus kaip už pilną etatą. Nurodo, kad šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. Č. teigdamas, jog buvo susiformavusi praktika, jog nedidinant bendro darbo užmokesčio fondo į nurodytą darbo vietą būdavo priimamas žmogus, kuris atlikdavo kitas darbines funkcijas. Be to, 2011 m. birželio 16 d. R. rajono savivaldybėje buvo priimtas oficialus sprendimas, leidžiantis gimnazijos vadovams daryti kiekybinius ir kokybinius etatinius pareigybių pakeitimus, neviršijant biudžeto išlaidų.

161Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo G. B., V. J., A. Z., E. V. parodymais ir juos vertino vienašališkai, konstatuodamas, jog šie asmenys realiai gimnazijoje nedirbo. Pažymi, kad šioje nagrinėjamojoje byloje buvo apklausta apie šimtas liudytojų, kurių dalis matė pirmiau nurodytus asmenis dirbančius gimnazijoje, kiti – nematė. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas vertindamas liudytojų parodymus, turėjo atskirti, kurių liudytojų parodymai yra reikšmingi, t. y. vadovautis tais liudytojų parodymais, kurių pareiga buvo kontroliuoti darbuotojus, o ne tų liudytojų parodymais, kurie net neprivalėjo matyti šių darbuotojų.

162Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ypatingą dėmesį skyrė liudytojo K. R. parodydamas. Pasak J. V., šio liudytojo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme yra prieštaringi.

163Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė kokiu tikslu buvo priimti dirbti G. B., V. J., A. Z., E. V. bei kokius jie darbus atliko gimnazijoje. Tvirtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme netyrė kas atliko remonto darbus R. L. gimnazijoje, tačiau byloje pateikta medžiagų nurašymo aktų analizė įrodo, jog 2002 m. – 2010 m. gimnazijoje buvo atlikti realūs darbai, kurių neatliko įmonės, dirbusios pagal rangos sutartis.

164Pasak apelianto, Šiaulių apygardos teismas nevertino specialistės D. P. pateiktos išvados dėl L. gimnazijoje atliktų remonto darbų bei neatsižvelgė į specialistės paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, t. y. teismas nurodė, kad specialistės išvadoje pateikti duomenys, nepatvirtina kas tuos remonto darbus gimnazijoje atliko. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu proceso dalyvio pateikta konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai, tai teismas turi imtis priemonių šiuos prieštaravimus pašalinti, t. y. kviesti į teisiamąjį posėdį specialistus ir juos apklausti, ar skirti naują ekspertizę.

165Skunde nuteistasis J. V. prašo atsižvelgti ir į pirmosios instancijos teismui pateiktas veiklos ataskaitas, kurios patvirtina, kokie darbai gimnazijoje buvo atlikti laikotarpiu nuo 2002 m. – 2010 m. Be to, specialistė įvertino, kad šiems darbams padaryti užtruko 12 747 val., o atliktų darbų vertė – 744 242 Lt. Apelianto nuomone, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad šiuos gimnazijoje remonto darbus atliko būtent G. B., V. J., A. Z. ir E. V.

166Apeliantas skunde teigia, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog būtų klastojęs dokumentus bei jais disponavęs, t. y. nėra padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.

167Skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, todėl neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012 ir kt.).

168Pasak apelianto, iš bylos medžiagos matyti, kad veiksmai, t. y. paruoštų dokumentų pasirašymas, antspaudo uždėjimas, neturint tyčios į dokumentus įrašyti melagingų žinių, nesukelia neigiamų pasekmių, todėl nesudaro dokumentų klastojimo sudėties.

169Pažymi, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai tikrinimo metu buvo nustatę, jog neteisingai užpildytos kai kurių darbuotojų, t. y. G. B., darbo sutartis, ir jiems leidus buvo perrašytos kai kurių darbo sutarčių atskiros dalys, tačiau neturint jokio tikslo sukelti kokias nors teisines pasekmes. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nebūtinai visi pažeidimai turi būti užfiksuoti protokole, nes dažnai jie pašalinami susitarimo būdu ir niekur nefiksuojant.

170Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad šiose darbo sutartyse buvo suklastoti parašai. Nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas neatsižvelgė į G. B. parodymus, kurių metu nuosekliai tvirtino, jog darbo sutartyse pats pasirašė. Šias aplinkybes patvirtino ir V. D., nurodydama, kad G. B. darbo sutartyse pats pasirašė. Apelianto nuomone, tai, kad G. B. laiku ir pats pasirašė darbo sutartyje, iš dalies patvirtina ir liudytojų K. M., V. J., I. B., L. S., A. M., R. B., D. R., B. R., J. V., A. I., S. P., D. N., V. M., M. Š., A. D., A. K., R. K., B. K., V. G., V. K., V. M., N. V., R. P., D. Š. ir kt. parodymai. Tuo tarpu, liudytojo K. R. parodymai yra nepagrįsti ir šališki, nes šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi.

171Apelianto nuomone, Šiaulių apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje taip pat nepagrįstai, neargumentuotai ir vienašališkai konstatavo, kad vienu metu, t. y. 2011 m. kovo mėnesį, buvo perrašytos keturios darbo sutartis, kuriose iki jų perrašymo G. B. parašų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje pateikė šią išvadą argumentuodamas tuo, jog 2011 m. kovo mėnesį, gimnazijoje nebuvo rasta violetinės spalvos rašalo, todėl G. B. darbo sutartyse buvo naudojamas tik tuo metu turėtos rašalo spalvos, t. y. mėlyna ir juoda.

172Pažymi, kad siekiant nustatyti, ar G. B. darbo sutartyse antspaudai buvo sudėti būtent 2011 metais ir su tuo metu mokykloje rastu rašalu, būtina atlikti ekspertizę. Be to, vizualiai apžiūrint G. B. darbo sutartis matyti, kad jose yra kelių skirtingų atspalvių mėlynos spalvos antspaudų. Todėl apelianto nuomone, tokie skirtingų antspaudų atspalviai negalėjo būti padėti tą pačią dieną.

173Nuteistasis J. V. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad G. B. darbo sutartyse įrašai ir parašai daryti tuo pačiu rašikliu, nes vizualiai įvertinus šias darbo sutartis matyti, jog jose esantys įrašai yra daryti tiek juodos, tiek mėlynos spalvos rašikliais. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas iškraipė ir savaip interpretavo 2011 m. gegužės 19 d. Nr. 11Š-91 (11) ir 2011 m. gegužės 25 d. Nr. 11Š-94 (11) specialisto išvadas. Skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad gimnazijoje vienu metu buvo nuperkamas didelis kiekis vienodų priemonių, taip pat ir rašiklių.

174Skunde tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje yra pateikti duomenys apie 2005 metais ir 2008 metais vykusius patikrinimus, o apie kitus vykusius gimnazijos patikrinimus Valstybinė darbo inspekcija nepateikė ne dėl to, jog patikrinimų daugiau gimnazijoje nebuvo, o todėl, kad tokių duomenų jau nebėra išlikusių pagal nustatytą saugojimo tvarką. Todėl apelianto nuomone, negalima paneigti abejonės, kad gimnazija galimai buvo tikrinama ir 2006 metais ir / ar 2007 metais, kurio metu taip pat galėjo būti perrašytos darbo sutartis.

175Taip pat apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, t. y. laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi įdarbinant fiktyvius darbuotojus.

176J. V. nurodo, kad nėra įdarbinęs nei vieno fiktyvaus darbuotojo. Be to, tokių duomenų skundžiamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat nepateikė. Apelianto nuomone, tai, kad darbuotojai buvo priimti dirbti ne toms pareigoms, kurios buvo nurodytos darbo sutartyse, nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, jog jis (nuteistasis) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

177Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė už tai, jog suklastojo M. V. prašymą ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi išvaistė nedidelės vertės jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 3 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

178Nuteistasis apeliaciniame skunde išsamiai išdėsto įvykio aplinkybes ir nurodo, kad parašu tvirtindamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius privalo užtikrinti jų tikrumą, tačiau pasitikėdamas darbuotojais, nepastebėjo, jog apskaitos žiniaraštyje už rugsėjo – spalio mėnesius buvo įsivėlusi techninė klaida, t. y. nepastebėjo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2009 m. spalio 18 d. M. V. buvo suteiktos nemokomos atostogos. Tačiau nuteistojo nuomone, ši klaida buvo ištaisyta ir M. V. permokėta 353 Lt suma buvo grąžinti gimnazijos sąskaitą. Pažymi, kad pastebėjus apskaitos žiniaraštyje įsivėlusią klaidą, jis (apeliantas) aktyviais veiksmais stengėsi ją ištaisyti, t. y. pats vežė M. V. pasirašyti prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo į policijos komisariato areštinę, kurioje tuo metu atlikinėjo arešto bausmę.

179Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nurodė, kad M. V. negalėjo pasirašyti prašymo, nes tuo metu atlikinėjo arešto bausmę ir su juo (apeliantu) nebuvo susitikęs. Be to, Šiaulių apygardos teismas remdamasis pateiktu R. rajono policijos komisariato raštu konstatavo, kad M. V. atliekant arešto bausmę, nebuvo perduodamas maistas, nebuvo suteikti pasimatymai su artimaisiais. Tačiau pasak apelianto, šias apygardos teismo konstatuotas aplinkybes paneigė M. V., liudytojų A. K., M. Ž., D. M., A. D. parodymai.

180Skunde J. V. išdėsto BK 228 straipsnio turinį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nenurodė, kokiais veiksmais jis (apeliantas) padarė didelę žalą. Be to, teismas neįrodė subjektyviosios nusikaltimo pusės – tyčios. Pasak apelianto, akivaizdu, kad 353 Lt, kurie buvo išmokėti dėl klaidos M. V. ir vėliau grąžinti į gimnazijos biudžetą, negali būti pripažinti didele žala. Todėl jeigu nėra padarytos didelės žalos, asmuo negali būti pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio nuostatas.

181BK 184 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta tik tyčinė kaltės forma, kurios pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą neįrodė, t. y. neįrodė, kad jis (apeliantas) suprato, jog elgiasi neteisėtai bei numatė, kad mokykla neteks 353 Lt, ir sąmoningai leido tokiai žalai atsirasti.

182Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad R. rajono savivaldybė nagrinėjamojoje byloje nepateikė jokio civilinio ieškinio dėl padarytos žalos atlyginimo.

183Apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad poveikiu liudytojams siekiama, jog baudžiamojo persekiojimo procese atsirastų neteisinga informacija. Be to, šis nusikaltimas (BK 233 straipsnis) gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas supranta, kad kišdamasis į teisingumo procesą ir darydamas poveikį liudytojui, elgiasi pavojingai ir neteisėtai (Kasacinės nutartys Nr. 2K-523/2010, Nr. 2K-127/2013, Nr. 2K-409/2013).

184Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojo V. Š. parodymus, kurių metu tvirtino apie R. D. daromą poveikį. Tai, kad V. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas spaudimas dėl parodymų davimo, patvirtino ir liudytojas R. P. Pažymi, kad R. D. ir jo (apelianto) santykiai buvo konfliktiški, todėl galimai ji buvo suinteresuota bylos baigtimi, t. y. ikiteisminio tyrimo metu iniciavo liudytojo V. Š. papildomą apklausą. Prašoma atsižvelgti ir į tai, kad liudytoją V. Š. dėl parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu bandė paveikti tiek R. L., tiek I. B.

185Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde cituoja liudytojo A. I. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotus parodymus ir pažymi, kad šiam liudytojui jokio poveikio nedarė, t. y. neprašė sakyti, kad V. J. dirbo gimnazijoje bei nuotraukų nerodė. Priešingai, pasak apelianto, liudytojas A. I. buvo paveiktas prokuroro, pats savimi negalėjo pasirūpinti, nes yra neįgalus, visų bijojo, todėl galėjo pasakyti tai, ką kiti norėjo išgirsti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. I. parodymai yra prieštaringi, todėl būtina šio liudytojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Be to, šio liudytojų parodymų nepatvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai, t. y. V. K., R. Š., R. D. bei nuteistoji V. D. Pasak nuteistojo, nors šių proceso dalyvių parodymais skundžiamajame nuosprendyje teismas rėmėsi, tačiau jie neinformatyvūs ir nepatvirtinantis, jog A. I. jis (nuteistasis) darė poveikį.

186Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad liudytojos Z. G., A. M., M. Š., L. S., E. B., A. D., V. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog joms jis (apeliantas) jokio spaudimo ar poveikio nedarė. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pirmųjų apklausų metu liudytojoms buvo daromas prokuroro spaudimas (t. y. apklausų metu buvo įtempta atmosfera, įsakmus tonas, menami ir provokuojami klausimai bei pan.), kuris sąlygojo pirminių parodymų neteisingumą. Be to, liudytojos neperskaičiusios apklausos protokolų – pasirašė, todėl teisiamajame posėdyje perskaityti jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo priešingi tiems parodymams, kuriuos pirmųjų apklausų metu davė.

187Tvirtina, kad liudytojui K. M. taip pat nedarė jokio poveikio, neprašė duoti melagingų parodymų, kurie galėtų įtakoti tyrimą. Pasak nuteistojo, nors skundžiamajame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų R. D. ir I. P.-M. parodymais, tačiau jie neinformatyvūs ir nepatvirtinantis, jog būtent jis (apeliantas) darė poveikį liudytojui K. M.

188Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje remdamasis V. J. parodymais, juos iškraipė ir neargumentavo, kokią būtent melagingą informaciją jis (apeliantas) norėjo, jog liudytojas patvirtintų.

189J. V. nuomone, bausmė bus teisinga tuo atveju, jei atitiks padaryta veika ir kaltininko pavojingumas.

190Skunde apeliantas išdėstęs BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio turinius nurodo, kad teismas turi tinkamai įvertinti aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pavojingumą ir nusikalstamas veikas padariusį asmenį bei šių nustatytų aplinkybių visumoje daryti išvadą apie straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimą, kuris būtų neprieštaringas bei nepažeistų teisingumo principo. Pasak nuteistojo, būtina atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką (Kasacinės nutartis Nr. 2K-77/2007).

191J. V. skunde prašo įvertinti jo asmenybę (išsimokslinęs, praeityje neteistas, charakterizuojamas teigiamai), atsižvelgti į nuopelnus gimnazijai, miestui ir šaliai (apdovanotas už aktyvią veiklą ugdant jaunąją kartą, už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje, yra aktyvus įvairių bendruomenių narys, garbės svečias, rašytojas) bei šias aplinkybes vertinti kaip išimtines (BK 54 straipsnio 3 dalis),

192Atkreipia dėmesį į tai, kad byla nagrinėjama jau apie trejus metus, šiuo metu yra laikinai nušalintas nuo gimnazijos direktoriaus pareigų, kuriai vadovavo dvidešimt du metus. Apelianto nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant laisvės atėmimo bausmės, nes kitu atveju būtų pažeisti socialiniai ir šeiminiai santykiai.

193Nuteistųjų E. V., V. D., G. B., V. J., J. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

194Apeliacinio teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi nuteistųjų E. V., V. D., G. B., V. J. ir J. V. apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 31 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes buvo priimtas iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Todėl Šiaulių apygardos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 straipsnyje reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą iš esmės (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

195Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį, t. y. išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

196Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Be to, apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinių skundų ribas, t. y. neturi būti apeliacinių skundų varžomas taip, kad sprendimas būtų iš esmės neteisingas, ir dėl to būtų pažeistos konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

197Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, tačiau neišdėstęs nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų, konstatavo, jog šių surinktų ir ištirtų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis J. V. (epizode dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. veikų padarymo) padarė nusikalstamas veikas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, o kaltinamieji V. J., E. V., G. B. jam (J. V.) padėjo tai padaryti, todėl jų nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį. Taip pat pirmosios instancijos teismas kaltais pripažino ir nuteisė: V. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode dėl dokumentų suklastojimo pasirašant už V. J.), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo); J. V. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode dėl M. V.), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizode dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo); G. B. pagal 300 straipsnio 1 dalį.

198Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje J. V. (epizode dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d. veikų padarymo) kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį grindžiamas tuo, jog būdamas valstybės tarnautoju, R. L. vidurinės mokyklos direktoriumi, valdydamas iki 2001 m. sausio 1 d. jo žinioje buvusį, o nuo 2001 m. sausio 1 d. jam patikėtą turtą, t. y. R. rajono savivaldybei priklausančius R. L. gimnazijos techninių darbuotojų darbo užmokesčiui skirtus asignavimus, veikdamas vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. kovo 31 d., pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, iššvaistė jo žinioje buvusį bei jam patikėtą didelės vertės, t. y. 249 117,83 Lt, svetimą, R. rajono savivaldybei priklausantį turtą ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes šiais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo – gimnazijos direktoriaus vardą, sumenkino švietimo įstaigos – R. L. gimnazijos autoritetą, t. y. veikė šiomis aplinkybėmis:

199- būdamas R. L. vidurinės mokyklos direktoriumi, pagal tyrimo metu nenustatytą dokumentą, priėmė R. D. (A.) į darbą R. L. vidurinėje mokykloje, į naktinio sargo pareigas ir laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d., R. L. vidurinėje mokykloje nedirbusios R. D. (A.) vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXX, parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 6, kad nuo 1995 m. vasario 12 d. R. D. pradėjo dirbti R. rajono Valdybos švietimo skyriuje, L. gimnazijoje; įrašus Nr. 7 ir Nr. 8 apie R. D. laikotarpiu nuo 1995 m.vasario 21 d. iki 1996 m. spalio 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 9 apie R. D. atleidimą iš darbo 1996 m. spalio 1 d.; įrašą Nr. 10, kad 1996 m. lapkričio 1 d. R. D. pradėjo dirbti R. L. mokykloje sarge ir įrašą apie R. D. laikotarpiu nuo 1996 m. lapkričio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 11 apie R. D. atleidimą iš darbo ir įrašą apie R. D. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, dėl to, šios darbo funkcijos neatlikusios R. D. (A.) vardu, tyrimo metu nenustatytiems asmenims laikotarpiu nuo 1995 m. vasario 21 d. iki 1997 m. balandžio 1 d. buvo nepagrįstai išmokėta 5 912,28 Lt kaip darbo užmokestis;

200- priėmė 1997 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 48-K, pagal kurį nuo 1997 m. sausio 1 d. R. Š. priėmė į darbą R. L. vidurinės mokyklos valytoju – 0,75 etato ir 0,25 etato į kiemsargio pareigas;

201- priėmė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 18, kuriuo nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. R. Š. atleido iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 28 straipsnį, bei šiuo laikotarpiu R. L. vidurinėje mokykloje nedirbusio R. Š. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. 2410150, parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 5, kad nuo 1997 m. sausio 1 d. R. Š. pradėjo dirbti R. rajono L. vidurinėje mokykloje valytoju, įrašą Nr. 6 apie R. Š. atleidimą iš darbo 1997 m. rugsėjo 1 d. ir laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą, dėl to šios darbo funkcijos neatlikusio R. Š. vardu, tyrimo metu nenustatytiems asmenims laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. buvo nepagrįstai išmokėta 2 892,42 Lt kaip darbo užmokestis;

202- pasirašė 1993 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 36-K, pagal kurį G. B. priėmė į darbą R. L. vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigas; pasirašė 1994 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 83-K, pagal kurį G. B. paskyrė nuo 1994 m. sausio 10 d. iki 1994 m. vasario 10 d. pavaduoti naktinį sargą B. K. jo atostogų metu; pasirašė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 17, pagal kurį nuo 1997 m. rugsėjo 1 d. atleido G. B. iš R. L. vidurinės mokyklos naktinio sargo pareigų; pasirašė 1997 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 42, pagal kurį nuo 1997 m. gruodžio 1 d. G. B. priėmė sezoniniam darbui R. L. gimnazijoje darbininku, mokant 1 etato kūriko priemoką už papildomai atliekamą darbą; pasirašė 1998 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 51-K, pagal kurį paskyrė dirbti 1 etatu kūriku ir 0,6 etato darbininku; pasirašė 1999 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 228, pagal kurį paskyrė dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 1999 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 413, pagal kurį nuo 1999 m. birželio 1 d. G. B. R. L. gimnazijoje paskyrė dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2000 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 288, pagal kurį nuo 2000 m. birželio 1 d. G. B. R. L. gimnazijoje paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. 6, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1,25 etato darbininku R. L. gimnazijoje; pasirašė 2001 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 172, pagal kurį paskyrė G. B. nuo 2001 m. sausio 1 d. dirbti 1 etatu darbininku R. L. gimnazijoje; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 66-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu R. L. gimnazijoje; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 63-K, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru R. L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. K-12, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato laborantu R. L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. K-27, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 0,5 etato darbininku (atliekančiu sargo pareigas) R. L. gimnazijoje; pasirašė 2003 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. K-31, pagal kurį paskyrė G. B. dirbti 1 etatu dujinių įrenginių eksploatacijos meistru R. L. gimnazijoje; pasirašė 2005 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. K-64, pagal kurį paskyrė G. B. ir V. J. dirbti nuo 2005 m. balandžio 6 d. iki 2005 m. balandžio 10 d. sargais 0,5 etato R. L. gimnazijoje; pasirašė 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. K-67, pagal kurį nuo 2007 m. gruodžio 17 d. atleido G. B. iš R. L. mokyklos dujinių įrenginių meistro pareigų;

203laikotarpiu nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. vasario 7 d. R. L. mokykloje nedirbusio G. B. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXXX parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 3, kad 1993 m. spalio 1 d. G. B. pradėjo dirbti R. L. vidurinėje mokykloje naktiniu sargu; įrašą Nr. 6 apie G. B. laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1995 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 7 apie G. B. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 21 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 8 apie G. B. atleidimą iš darbo ir įrašą apie G. B. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugsėjo 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 10, kad 1997 m. gruodžio 1 d. G. B. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje darbininku; įrašą Nr. 11 apie G. B. laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 12 apie G. B. laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 13 apie G. B. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą;

204laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2007 metų gruodžio mėnesio, parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad G. B. ėjo darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant G. B., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam G. B. laikotarpiu nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. buvo nepagrįstai išmokėta 74 744,53 Lt kaip darbo užmokestis;

205- pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 119, pagal kurią V. J. priėmė dirbti naktiniu sargu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d., ir 1999 m. balandžio 30 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 61-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti naktiniu sargu pavaduojant atostogaujantį V. R.; pasirašė 1999 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 64-K, pagal kurį V. J. nuo 1999 m. balandžio 30 d. atleido iš darbo; pasirašė 1999 m. gegužės 4 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 12, pagal kurią V. J. priėmė dirbti sutartimi nenustatyto darbo nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos bei šios sutarties pakeitimus dėl G. B. etato dydžio ir darbo pobūdžio nustatymo bei 2002 m. gegužės 2 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 1999 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 65-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti R. L. gimnazijoje nuo 1999 m. gegužės 4 d. iki S. G. nedarbingumo pabaigos; pasirašė 1999 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 67-K, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato valytoju nuo 1999 m. gegužės 25 d.; pasirašė 1999 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 425, pagal kurį paskyrė V. J. nuo 1999 m. liepos 15 d. dirbti 1 etatu valytoju; pasirašė 2000 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 109, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2001 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 170, pagal kurį paskyrė V. J. dirbti 1,5 etato valytoju; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 258, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 1 etatu inžinieriumi kompiuterininku, šios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 68-K, pagal kurį priėmė V. J. dirbti R. L. gimnazijoje inžinieriumi-kompiuterininku 1 etatu; pasirašė 2003 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. K-28, pagal kurį paskyrė V. J. papildomai dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2006 m. sausio 2 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 69, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 0,75 etato darbininku, šios sutarties pakeitimus dėl V. J. etato dydžio, papildomo darbo ir darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2007 m. gruodžio 17 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2006 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. K-75, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,75 etato darbininku; pasirašė 2006 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. K-99, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. K-73, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato darbininku; pasirašė 2007 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. K-5, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,5 etato inžinieriumi kompiuterininku; pasirašė 2007 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. K-42, kuriuo paskyrė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. K-68, kuriuo atleido V. J. iš darbo; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 38, pagal kurią V. J. priėmė dirbti 0,25 etato darbininku, ir 2009 m. birželio 12 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. K-83, kuriuo priėmė V. J. dirbti 0,25 etato darbininku; pasirašė 2008 m. sausio 18 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 38, kuria V. J. priėmė dirbti 0,5 etatu inžinieriumi kompiuterininku, šios sutarties pakeitimą dėl V. J. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2009 m. birželio 12 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2009 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. KD-27, kuriuo atleido V. J. iš inžinieriaus kompiuterininko ir darbininko pareigų;

206laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. gegužės 4 d., R. L. gimnazijoje nedirbusio V. J. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXXX, parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 8, kad 1999 m. balandžio 1 d. V. J. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje sargu; įrašą Nr. 9, apie V. J. atleidimą iš darbo ir įrašą apie V. J. laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. balandžio 30 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 10 apie tai, kad 1999 m. gegužės 4 d. V. J. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje valytoju;

207laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų birželio mėnesio, parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V. J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant V. J., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam V. J. laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. birželio 12 d. buvo nepagrįstai išmokėta – 75 678,9 Lt kaip darbo užmokestis;

208- pasirašė 1999 m. rugpjūčio 25 d. su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr. 130, kuria A. Z. priėmė dirbti 0,5 etato kompiuterių programuotoju, šios sutarties pakeitimus dėl A. Z. darbo užmokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo ir 2002 m. gegužės 2 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 1999 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 11-K, kuriuo priėmė A. Z. dirbti R. L. gimnazijoje kompiuterių programuotoju 0,5 etato; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr. 259, pagal kurią A. Z. priėmė dirbti 0,5 etato darbininku, šios sutarties pakeitimus dėl A. Z. darbo užmokesčio dydžio nustatymo ir 2005 m. rugpjūčio 19 d. šios sutarties nutraukimą; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 69-K, kuriuo paskyrė A. Z. dirbti R. L. gimnazijoje darbininku 0,5 etato; pasirašė 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą Nr. K-78, kuriuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. atleido A. Z. iš R. L. gimnazijos darbininko pareigų;

209laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2004 m. sausio 26 d. R. L. gimnazijoje nedirbusio A. Z. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. 0203583 parašu ir antspaudu patvirtino įrašą Nr. 9, kad 1999 m. rugpjūčio 25 d. A. Z. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje kompiuterių programuotoju, ir įrašą apie A. Z. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 10 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 11 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 12 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 13 apie A. Z. laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą;

210laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio, parašu ir antspaudu kas mėnesį tvirtino R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad V. J. ėjo darbo sutartyse ir įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną, ir pagal šiuos dokumentus, padedant A. Z., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam A. Z. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2005 m. rugpjūčio 19 d. buvo nepagrįstai išmokėta – 15 903,78 Lt kaip darbo užmokestis;

211- pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 67-K, kuriuo E. V. priėmė į darbą R. L. vidurinėje mokykloje kūriku; pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 68-K, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1996 m. sausio 11 d. pavaduoti K. R. jo ligos metu; pasirašė 1996 m. sausio 11 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį, pagal kurią E. V. priėmė dirbti kūriku nuo 1996 m. sausio 11 d. iki kūrenimo sezono pabaigos; pasirašė 1996 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. 96-K, kuriuo nuo 1996 m. balandžio 18 d. atleido E. V. iš R. L. vidurinės mokyklos kūriko pareigų; pasirašė 1997 m. spalio 31 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 29, kuria E. V. priėmė dirbti 0,5 etato kūriku, mokant 0,5 etato priemoką, ir šios sutarties pakeitimus dėl E. V. darbo pobūdžio nustatymo; priėmė 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 38, kuriuo nustatė nuo 1997 m. lapkričio 4 d. E. V. mokėti 0,5 direktoriaus ūkio ir administracijos reikalų pavaduotojo etato priemoką, kol bus paskirtas direktoriaus ūkio ir administracijos reikalų pavaduotojas; priėmė 1997 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 32, kuriuo nuo 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. priėmė 0,5 etato darbininku ir 0,5 etato kūriku; pasirašė 1998 m. rugpjūčio 24 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 91, pagal kurią E. V. priėmė dirbti darbininku, mokant 0,5 etato priemoką, taip pat įrašus apie šios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir priemokų dydžio nustatymo ir sutarties nutraukimo; priėmė 1998 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 1, kuriuo E. V. paskyrė nuo 1998 m. rugpjūčio 18 d. iki 1998 m. rugpjūčio 31 d. pavaduoti kiemsargį; priėmė 1998 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. 7-K, kuriuo nuo 1998 m. rugpjūčio 24 d. E. V. nustatė eiti 0,5 etato darbininko pareigas, mokant 0,5 etato dydžio priemoką; priėmė 2000 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 9, kuriuo nustatė nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d. E. V. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją; priėmė 2001 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 171, kuriuo nuo 2001 m. sausio 2 d. E. V. nustatė eiti 1,5 etato darbininko pareigas; pasirašė 2001 m. rugpjūčio 25 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 215, kuria E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. priėmė dirbti L. gimnazijoje, mokant 25 procentų dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją, ir įrašus apie šios sutarties nutraukimą; priėmė 2001 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 13-K, kuriuo nustatė darbininkui E. V. nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 31 d. mokėti 25 procentų dydžio atlyginimo priemoką už dujų katilinės priežiūrą ir eksploataciją; priėmė 2002 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 67-K, kuriuo nuo 2002 m. gegužės 2 d. E. V. paskyrė dirbti 1 etatu darbininku; pasirašė 2002 m. gegužės 2 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 257, kuria E. V. priėmė dirbti L. gimnazijoje 1 etatu darbininku, ir įrašus apie šios sutarties pakeitimus dėl E. V. etato ir atlyginimo dydžio nustatymo bei sutarties nutraukimą; pasirašė 2008 m. gegužės 19 d. su E. V. sudarytą darbo sutartį Nr. 45, kuria E. V. priėmė dirbti L. gimnazijoje 0,5 etato darbo saugos specialistu, ir įrašus apie šios sutarties nutraukimą; priėmė 2008 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. K-121, kuriuo nuo 2008 m. gegužės 19 d. E. V. paskyrė dirbti 0,5 etato darbo saugos specialistu; priėmė 2009 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. KD-21, kuriuo 2009 m. sausio 2 d. E. V. atleido iš darbo saugos specialisto pareigų; priėmė 2010 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. KD-41, kuriuo nuo 2001 m. sausio 1 d. E. V. paskyrė dirbti 0,75 etato darbininku; priėmė 2010 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. KD-43, kuriuo atleido E. V. iš darbininko pareigų;

212laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 2004 m. spalio 29 d. R. L. mokykloje nedirbusio E. V. vardu išduotame socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. XXXX parašu bei antspaudu patvirtino įrašą Nr. 3, kad 1994 m. sausio 25 d. E. V. pradėjo dirbti R. rajono Valdybos švietimo skyriaus L. vidurinėje mokykloje valytoju, įrašą Nr. 4, kad 1994 m. sausio 30 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 26 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 1994 m. sausio 30 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 9, kad 1996 m. sausio 11 d. E. V. pradėjo dirbti R. L. vidurinėje mokykloje kūriku; įrašą Nr. 10 apie E. V. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 11, kad 1996 m. balandžio 18 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 26 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 20 d. iki 1996 m. balandžio 18 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 12 apie R. L. vidurinės mokyklos darbininkui E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. balandžio 15 d. iki 1996 m. spalio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 13, kad 1997 m. spalio 17 d. jis buvo atleistas iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 28 straipsnį, ir apie E. V. laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 2 d. iki 1997 m. gruodžio 1 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį ir VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 14, kad 1997 m. lapkričio 1 d. E. V. pradėjo dirbti R. L. gimnazijoje darbininku; įrašą Nr. 15 apie E. V. laikotarpiu nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 16 apie E. V. laikotarpiu nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą; įrašą Nr. 17, apie E. V. laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 31 d. išmokėto darbo užmokesčio dydį bei VSDFV įmokų sumą;

213laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2010 metų kovo mėnesio, parašu bei antspaudu kas mėnesį tvirtino R. L. gimnazijos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, taip fiksuodamas, kad E. V. ėjo darbo sutartyse, bei įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, nurodant konkretų kiekvieną mėnesį išdirbtų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną ir pagal šiuos dokumentus, padedant E. V., kuris J. V. pateikė savo asmens duomenis, Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus ir vėlesnius jų patikslinimus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jo sąskaitą pervesti, darbo sutartyse bei įsakymuose nurodytų darbo funkcijų neatlikusiam E. V. laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 29 d. buvo nepagrįstai išmokėta 76 878,34 Lt kaip darbo užmokestis.

214Be to, J. V. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos, darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje, įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktavimų darbo vietoje žurnaluose.

215Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal pirmiau nurodytas aplinkybes, J. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, aprašytos kartu, kaip sudarančios nusikalstamų veikų sutaptį, tačiau asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti svarstomas dėl kiekvienos sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos, nes sutapties atveju kiekviena veika turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Todėl sprendžiant klausimą dėl J. V. kaltumo padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, turi būti įvertinta, ar jo veiksmai atitinka kiekvienos iš sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

216Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant tikrus, pagaminant netkrus dokumentus bei panaudojant nurodytus dokumentus. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tada, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, o tikras suklastotas dokumentas – tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Be to, subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

217Tačiau iš kaltinamajame akte, kuris prokuroro prašymu (BPK 256 straipsnis), pirmosios instancijos teisme buvo pakeistas dėl faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis, t. y. dėl padarytos techninės klaidos (17 t., 26-39, 88 b. l.), išdėstytų veikų aprašymo neįmonama spręsti, kuriuos dokumentus J. V. pagamino, kuriuos suklastojo bei kuriuos panaudojo, kodėl aprašyti veiksmai buvo teisiškai įvertinti kaip BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusikaltimų sutaptis.

218Apeliacinio teismo vertinimu, nesuprantamas ir nelogiškas veikų aprašymas kaltinamajame akte ne tik neatitinka BPK nuostatų, bet ir akivaizdžiai trukdo teismui nagrinėti bylą.

219Be to, iš aukščiau pacituoto nusikalstamų veikų aprašymo kaltinamajame akte nurodoma ir tai, kad J. V. piktnaudžiavo tarnyba, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos, nes šiais veiksmais J. V. visuomenės akyse diskreditavo valstybės tarnautojo – gimnazijos direktoriaus vardą, sumenkino švietimo įstaigos – R. L. gimnazijos autoritetą.

220Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija (o pagal nuo 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją – ir Europos Sąjunga), juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), objektyviai reiškiasi: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Be to, teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (Kasacinės nutartys Nr. 2K-100/2014; Nr. 2K-P-1/2014). Kita alternatyvi piktnaudžiavimą apibūdinanti veika – tarnybos įgaliojimų viršijimas gali pasireikšti labai įvairiais neteisėtais veiksmais, taip pat ir tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro tokius veiksmus, kuriuos atlikti jis apskritai neturi įgaliojimų. Šiuo atveju, sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar viršijo tarnybos įgaliojimus, turi būti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilygintas asmuo) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų, kontekste. Šiuo atveju turi būti įvertintas tokio veikimo (neveikimo) pobūdis (pvz.:, iš teisės aktų kylančių reikalavimų pažeidimų šiurkštumo laipsnis, pažeidimų akivaizdumas, intensyvumas), kaltininko tyčios turinys (pvz.: veikimo (neveikimo) priešingai tarnybos interesams suvokimas, tyčios kryptingumas), veikimo (neveikimo) motyvai, tikslai (Kasacinė nutartis Nr. 2K-248/2015). Būtinasis piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 1 dalis) kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose (Kasacinė nutartis Nr. 2K-100/2014). Tuo tarpu, neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Be to, neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-512/2004, Nr. 2K-7-638/2005, Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-232/2012, Nr. 2K-7-335/2013).

221Apeliacinis teismas atsižvelgęs į BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos būtinosios sudėties požymius, pažymi, kad kaltinime nėra inkriminuota, kokius konkrečius teisė aktus, reglamentuojančius J. V. kaip valstybės tarnautojo veiksmus, pažeidė, t. y. nenustatyti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai, jo teisės ir pareigos, kylančios iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų. Kaltinime J. V. lieka nesuprantama, kokiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė žala (turtinė ar neturtinė) valstybei, bei kodėl tokia žala yra laikytina didelė. Todėl pagal tokį kaltinimą nėra procesinės galimybės tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, neteisinga formuluotė kaltinamajam inkriminuojamo piktnaudžiavimo aplinkybes, nesiderina su įstatymo garantuojama kaltinamojo teise žinoti kaltinimo pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai. Apeliacinio teismo nuomone, tai yra vienas iš esminių kaltinamojo akto trūkumų ir yra vertintinas kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimo pažeidimas, dėl kurio byla perduotina prokurorui.

222Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir teisingos bausmės paskyrimas. Be to, laikydamasis BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatų, pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai įvertinti kaltinamąjį aktą ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Tačiau nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, neįvertino to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kuris iš esmės trukdė nagrinėti bylą teisme.

223Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus. Be to, teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia, prokurorams, o atlikdamas proceso veiksmus teismas turi būti nešališkas ir veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Nustačius, kad dėl aukščiau išdėstytų ir aptartų trūkumų, dėl kurių kaltinamasis aktas iš esmės yra ydingas, pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byla turi būti perduota prokurorui dėl kaltinamojo akto neatitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams, sutrukdžiusiems nagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą.

224Pažymėtina, kad pagal nacionalinių teismų jurisprudenciją, BPK 256 straipsnyje numatytų procedūrų taikymas galimas ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau jų taikymas yra saistomas apeliacinių skundų ribų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje nagrinėjamojoje byloje prokuroras apeliacinio skundo nėra padavęs. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė tik nuteistieji, prašydami panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį. Taikyti BPK 256 straipsnyje numatytas procedūras ir tokiu būdu ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeisimus, apeliacinės instancijos teismas esamoje teisinėje situacijoje neturi galimybės, nes tokiu atveju būtų pažeistos BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos. Todėl šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas J. V. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 228 straipsnio 1 dalį savo iniciatyva negali papildomai inkriminuoti kokius konkrečius teisės aktus, reglamentuojančius nuteistojo, kaip valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto) veiksmus, jis pažeidė. Taip pat pagal BK 300 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro skundo, savo nuožiūra negali nustatyti kuriuos dokumentus J. V. pagamino, kuriuos sukalstojo bei kuriuos panaudojo. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas išplėsdamas kaltinimo ribas akivaizdžiai sukeltų proceso dalyviams abejones dėl teismo nešališkumo.

225Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (Kasacinės nutartys Nr. 2K-254/2013,

226Nr. 2K-435/2013 ir kt.). Be to, kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties ir ribų kriterijus, kuris privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes.

227Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis naikinamas ir nustatomas trijų mėnesių terminas šioje nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija priėmusi sprendimą perduoti bylą prokurorui, neturi galimybės aptarinėti kitus apeliacinių skundų argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu.

228Kadangi byla grąžinama prokurorui, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuteistųjų V. J., G. B., J. V. ir R. V. turtui pratęsiamas trims mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. V. laikino nušalinimo nuo R. L. gimnazijos direktoriaus pareigų terminą nustatė iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas, o ši procesinės prievartos priemonė J. V. tęsiasi ilgą laiką, todėl laikinas nušalinimas nuo R. L. gimnazijos direktoriaus pareigų panaikinamas.

229Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Nutarė

230Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti Šiaulių apygardos prokuratūrai, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti baudžiamąją bylą.

231Šioje nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nustatyti trijų mėnesių terminą.

232Panaikinti J. V. procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo R. L. gimnazijos direktoriaus pareigų.

233Laikiną nuosavybės teisių apribojimą: į V. J. turtą, t. y. butą (unikalus Nr. XXXX), esantį ( - ); į G. B. turtą, t. y. žemės sklypą su statiniais (žemės sklypo unikalus Nr. XXXX), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. XXXX), esančius ( - ) rajone; negyvenamąją patalpą – parduotuvę (unikalus Nr. XXXX), esančią ( - ); į J. V. ir R. V. turtą, t. y. žemės sklypą su statiniais (žemės sklypo unikalus Nr. XXXX; pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. XXXX), esančius ( - ), pratęsti trims mėnesiams.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. V. D. pripažinta kalta ir nuteista:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300... 5. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių suklastojimo)... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 7. Nuteistoji V. D. paskirtą baudą įpareigota sumokėti per šešis mėnesius... 8. G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 9. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo... 10. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo... 11. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų suklastojimo) – 15 MGL (1... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 13. V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 14. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo... 15. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo... 16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 17. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 18. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo... 19. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo... 20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 21. J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 22. - pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m.... 23. - pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams... 24. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m.... 25. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl M. V. prašymo suklastojimo) – 30 MGL... 26. - pagal BK 184 straipsnio 3 dalį (dėl M. V. darbo užmokesčio išmokėjimo)... 27. - pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi... 28. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl G. B. darbo sutarčių klastojimo 2011... 29. - pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda.... 30. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais,... 31. Nuteistasis J. V. paskirtą baudą įpareigotas sumokėti per šešis mėnesius... 32. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino... 33. A. Z. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios... 34. Iš nuteistųjų J. V. ir E. V. solidariai priteista Radviliškio rajono... 35. Iš nuteistųjų J. V. ir G. B. solidariai priteista Radviliškio rajono... 36. Iš nuteistųjų J. V. ir V. J. solidariai priteista Radviliškio rajono... 37. Iš nuteistojo J. V. priteista Radviliškio rajono savivaldybei 22 169,92 Lt... 38. Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. L. gimnazijai: paketą Nr. 1,... 39. Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. L. gimnazijai pateikti Radviliškio... 40. Segtuvą su eksperimentiniais rašysenos pavyzdžiais paliktas saugoti prie... 41. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 42. V. D. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad suklastojo dokumentus, t. y.,... 43. Taip pat, V. D. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad tiksliai nenustatytu... 44. G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės... 45. Taip pat, G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo... 46. V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės... 47. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad padėjo valstybės... 48. J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas valstybės... 49. - priėmė R. D. (A.) į darbą R. L. vidurinėje mokykloje, į naktinio sargo... 50. - priėmė 1997 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 48-K, pagal kurį nuo 1997 m.... 51. - priėmė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 18, kuriuo nuo 1997 m.... 52. - pasirašė 1993 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 36-K, pagal kurį G. B.... 53. laikotarpiu nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. vasario 7 d. R. L. mokykloje... 54. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2007 metų gruodžio mėnesio, parašu... 55. - pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 119,... 56. laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. gegužės 4 d., R. L.... 57. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų birželio mėnesio, parašu... 58. - pasirašė 1999 m. rugpjūčio 25 d. su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr.... 59. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2004 m. sausio 26 d. R. L.... 60. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio,... 61. - pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 67-K, kuriuo E. V. priėmė į... 62. laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 2004 m. spalio 29 d. R. L. mokykloje... 63. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2010 metų kovo mėnesio, parašu bei... 64. Be to, J. V. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu... 65. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė... 66. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė... 67. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu pasirašė... 68. Tokiu būdu, pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus ir juos... 69. Taip pat, J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas... 70. Tokiu būdu, J. V. pagamino netikrus dokumentus, suklastojo tikrus dokumentus,... 71. Taip pat, J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad suklastojo... 72. Taip pat, J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad siekė paveikti... 73. Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 18 d.,... 74. Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. vasario mėnesio... 75. Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 1 d. apie... 76. Be to, J. V. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio mėnesį,... 77. Tokiu būdu, J. V. siekė paveikti liudytojus, kad šie bylos ikiteisminio... 78. Nuteistoji V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 79. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 80. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą,... 81. Nuteistoji V. D. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų neigia... 82. Pažymi, kad 2005 m. darbo inspekcijos pareigūnai patikrinimo metu pastebėjo,... 83. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad perrašydama G. B. darbo sutartis,... 84. Nuteistoji tvirtina, kad ji nežinojo ir neprivalėjo domėtis apie faktinį G.... 85. Taip pat apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame... 86. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 87. Pažymi, kad kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų... 88. V. D. skunde tvirtina, kad taip pat nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista... 89. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje... 90. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 91. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir... 92. Nuteistojo nuomone, jo kaltė pagal byloje ištirtus ir įvertintus įrodymus... 93. Apeliantas skunde išdėstęs BK 228 straipsnio turinį nurodo, kad pagal šį... 94. Taip pat nuteistojo V. J. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 95. Pasak apelianto, BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo,... 96. V. J. atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai keitėsi tik dėl darbo... 97. Skunde prašo atsižvelgti į tai, kad 2011 m. kovo 7 d. ikiteisminio tyrimo... 98. Apeliantas skunde remiasi teismų praktika ir pažymi, kad sprendžiant... 99. V. J. skunde tvirtina, kad nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2... 100. Atkreipia dėmesį į tai, kad turto išvaistymas gali būti padarytas tiek... 101. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad šioje nagrinėjamojoje byloje... 102. Nurodo, kad nuteistasis J. V. apklausų metu teigė, jog V. J., G. B., E. V.... 103. Atkreipiamas dėmesys ir į liudytojo Radviliškio rajono savivaldybės... 104. Taip pat apeliantas V. J. nurodo, kad svarbu atsižvelgti ir į tai, jog... 105. Pasak nuteistojo, akivaizdu, kad direktorius stengdamasis dėl gimnazijos... 106. Skunde V. J. tvirtina, kad per dešimties metų laikotarpį, dirbdamas... 107. Pasak apelianto, jei jo atžvilgiu nebūtų priimtas išteisinamasis... 108. Skunde nurodo, kad bausmė turi būti teisinga. Be to, bausmės teisingumas yra... 109. V. J. nuomone, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja... 110. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jo atžvilgiu priteistą... 111. Pasak apelianto, šioje nagrinėjamojoje byloje esantys įrodymai neįrodo, kad... 112. Taip pat apeliaciniame skunde tvirtina, kad pati Radviliškio rajono... 113. Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 114. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis... 115. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą,... 116. Pasak nuteistojo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas... 117. Skunde nuteistasis G. B. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos... 118. Apeliantas tvirtina, kad nepadėjo J. V. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir... 119. Skunde prašo atsižvelgti į jo (apelianto) parodymus duotus tiek ikiteisminio... 120. Pasak nuteistojo, jo parodymus patvirtina ir nuteistojo J. V. parodymai duoti... 121. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jo (apelianto) parodymus patvirtino ir kiti... 122. G. B. skunde tvirtina, kad jam pavestus darbus galėjo atlikti neprivalėdamas... 123. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios... 124. Skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 125. Apeliantas skunde tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje nėra patvirtinančių... 126. Skunde remiasi teismų praktika ir nurodo, kad jei dokumente įrašyti... 127. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis... 128. G. B. nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje... 129. Apeliantas skunde cituoja skundžiamajame nuosprendyje pateiktas išvadas dėl... 130. Be to, apelianto nuomone, Šiaulių apygardos teismas skundžiamajame... 131. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis... 132. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 133. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis... 134. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą,... 135. Nuteistasis skunde teigia, kad jis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų... 136. Apeliaciniame skunde cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad... 137. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamajame nuosprendyje nurodoma, jog... 138. Tvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo... 139. Nurodo, kad teisėtai gaudavo minimalų darbo užmokestį, darbo sutartyje... 140. Nuteistojo E. V. nuomone, tai, kad dalis liudytojų nematė jo dirbančio... 141. Tai, kad jis (nuteistasis) dirbo įvairius darbus gimnazijoje bei nesilaikė... 142. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo klausimą jo... 143. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 144. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir... 145. Pasak apelianto, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas... 146. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojų (I. G.,... 147. Skunde nuteistasis J. V. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos... 148. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą... 149. Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir... 150. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja R. D. (A.) parodymu metu nuosekliai... 151. Pažymima, kad liudytoja pirmosios instancijos teismui negalėjo patvirtinti,... 152. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 153. Pasak nuteistojo, tai, kad R. D. (A.) realiai dirbo gimnazijoje, patvirtina ir... 154. Taip pat, nuteistojo J. V. nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai... 155. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiame epizode... 156. Skunde nuteistasis cituoja skundžiamojo nuosprendžio turinį ir nurodo, kad... 157. Nurodo, kad su šiuo liudytoju jis (apeliantas) konfliktavo, todėl R. Š.... 158. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas R. Š.... 159. Taip pat, skunde tvirtinama, kad jis (apeliantas) svetimo turto neišvaistė,... 160. Atkreipia dėmesį į tai, kad gimnazija buvo pavaldi R. savivaldybei, t. y.... 161. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo G. B.,... 162. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 163. Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė kokiu tikslu buvo priimti dirbti... 164. Pasak apelianto, Šiaulių apygardos teismas nevertino specialistės D. P.... 165. Skunde nuteistasis J. V. prašo atsižvelgti ir į pirmosios instancijos... 166. Apeliantas skunde teigia, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jokių įrodymų,... 167. Skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad jei dokumente įrašyti... 168. Pasak apelianto, iš bylos medžiagos matyti, kad veiksmai, t. y. paruoštų... 169. Pažymi, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai tikrinimo metu buvo... 170. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepagrįstai... 171. Apelianto nuomone, Šiaulių apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje... 172. Pažymi, kad siekiant nustatyti, ar G. B. darbo sutartyse antspaudai buvo... 173. Nuteistasis J. V. atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 174. Skunde tvirtina, kad nagrinėjamojoje byloje yra pateikti duomenys apie 2005... 175. Taip pat apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas... 176. J. V. nurodo, kad nėra įdarbinęs nei vieno fiktyvaus darbuotojo. Be to,... 177. Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį... 178. Nuteistasis apeliaciniame skunde išsamiai išdėsto įvykio aplinkybes ir... 179. Tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir... 180. Skunde J. V. išdėsto BK 228 straipsnio turinį ir nurodo, kad pirmosios... 181. BK 184 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta tik tyčinė kaltės forma, kurios... 182. Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad R. rajono... 183. Apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad poveikiu... 184. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 185. Nuteistasis J. V. apeliaciniame skunde cituoja liudytojo A. I. ikiteisminio... 186. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad liudytojos Z. G., A. M., M.... 187. Tvirtina, kad liudytojui K. M. taip pat nedarė jokio poveikio, neprašė duoti... 188. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje... 189. J. V. nuomone, bausmė bus teisinga tuo atveju, jei atitiks padaryta veika ir... 190. Skunde apeliantas išdėstęs BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 3... 191. J. V. skunde prašo įvertinti jo asmenybę (išsimokslinęs, praeityje... 192. Atkreipia dėmesį į tai, kad byla nagrinėjama jau apie trejus metus, šiuo... 193. Nuteistųjų E. V., V. D., G. B., V. J., J. V. apeliaciniai skundai tenkinami... 194. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi nuteistųjų E. V., V.... 195. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK normos, reglamentuojančios... 196. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti... 197. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs... 198. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje J. V. (epizode dėl nuo 1993 m.... 199. - būdamas R. L. vidurinės mokyklos direktoriumi, pagal tyrimo metu... 200. - priėmė 1997 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 48-K, pagal kurį nuo 1997 m.... 201. - priėmė 1997 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 18, kuriuo nuo 1997 m.... 202. - pasirašė 1993 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 36-K, pagal kurį G. B.... 203. laikotarpiu nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. vasario 7 d. R. L. mokykloje... 204. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2007 metų gruodžio mėnesio, parašu... 205. - pasirašė 1999 m. balandžio 1 d. su V. J. sudarytą darbo sutartį Nr. 119,... 206. laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 1999 m. gegužės 4 d., R. L.... 207. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų birželio mėnesio, parašu... 208. - pasirašė 1999 m. rugpjūčio 25 d. su A. Z. sudarytą darbo sutartį Nr.... 209. laikotarpiu nuo 1999 m. rugpjūčio 25 d. iki 2004 m. sausio 26 d. R. L.... 210. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio,... 211. - pasirašė 1996 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 67-K, kuriuo E. V. priėmė į... 212. laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 25 d. iki 2004 m. spalio 29 d. R. L. mokykloje... 213. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2010 metų kovo mėnesio, parašu bei... 214. Be to, J. V. tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. J. vardu... 215. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal pirmiau nurodytas aplinkybes, J. V.... 216. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto... 217. Tačiau iš kaltinamajame akte, kuris prokuroro prašymu (BPK 256 straipsnis),... 218. Apeliacinio teismo vertinimu, nesuprantamas ir nelogiškas veikų aprašymas... 219. Be to, iš aukščiau pacituoto nusikalstamų veikų aprašymo kaltinamajame... 220. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako... 221. Apeliacinis teismas atsižvelgęs į BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus... 222. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos... 223. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisingai išnagrinėti bylą suponuoja... 224. Pažymėtina, kad pagal nacionalinių teismų jurisprudenciją, BPK 256... 225. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas.... 226. Nr. 2K-435/2013 ir kt.). Be to, kaltinamasis aktas pirmosios instancijos... 227. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, pirmosios instancijos teismo... 228. Kadangi byla grąžinama prokurorui, laikinas nuosavybės teisių apribojimas... 229. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,... 230. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendį panaikinti ir... 231. Šioje nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nustatyti... 232. Panaikinti J. V. procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo... 233. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą: į V. J. turtą, t. y. butą...