Byla 1A-273-458/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei, nuteistajam O. J., gynėjui advokatui Mariui Griciui, nukentėjusiosios J. J. atstovams J. J. ir E. J.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. J. ir nuteistojo gynėjo advokato Mariaus Griciaus apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-20 nuosprendžio, kuriuo O. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 149 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą, nuteistąjį suimant posėdžių salėje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016-06-20.

4Nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš O. J. priteista 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. J. J. lėšų tvarkytojais paskirti jos atstovai pagal įstatymą – mama E. J. ir tėvas J. J.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6O. J. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą, lytiškai santykiavo su nepilnamete prieš jos valią: 2015-01-18 naktį, apie 3.00 val., Plungės rajone, Pakerų kaime, Medingėnų kelio gatvėje, laukymėje link 27-tu numeriu pažymėto namo, užpuolė į namus grįžtančią nepilnametę J. J., gimusią 2000-10-30, ir pavartodamas fizinį smurtą – smaugė ranka, spausdamas nukentėjusiosios kaklą bei grasindamas sužaloti peiliu, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, iš dalies apnuoginęs nukentėjusiąją numaudamas jos kelnes ir kelnaites, du kartus lytiškai santykiavo su nepilnamete nukentėjusiąja J. J. vaginaliniu būdu prieš jos valią, taip ją išžagino.

7Apeliaciniu skundu nuteistasis O. J. prašo panaikinti kardomąją priemonę arba ją pakeisti kita ir neskirti laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis mano, kad teismo paskirta bausmė yra per griežta ir nesudaro sąlygų atlyginti priteistą neturtinę žalą – 20 000 Eur sumą. Nuteistasis teigia, kad skirdamas bausmę teismas turėjo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Nusikaltimo padarymo metu buvo visiškai blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, taip pat tuo metu buvo nepilnametis. O. J. pažada atsiprašyti nukentėjusiosios ir jos tėvų bei atlyginti neturtinę žalą. Pažymi, kad iki nusikaltimo padarymo buvo neteistas, neturėjo galiojančių nuobaudų, taip pat naujų nusikalstamų veikų nepadarė bei jam nebuvo paskirta administracinių nuobaudų po nusikaltimo. Apeliantas kardomąsias priemones vykdė tinkamai, jo charakteristika teigiama. O. J. mano, kad jo įkalinimas pataisos namuose gali pakenkti artimųjų sveikatai, neturės teigiamos įtakos nei jam, nei jo mažesniems broliams. Nuteistasis tvirtina, kad laisvės atėmimas yra per griežta bausmė ir turėtų būti panaikinta, kad jis galėtų išvykti į užsienį ir turėtų galimybę atlyginti neturtinę žalą, arba prašo, kad bausmės vykdymas būtų atidėtas ir jis galėtų susirasti darbą Lietuvoje.

8Apeliaciniu skundu gynėjas advokatas Marius Gricius prašo pakeisti 2016-06-20 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir neturtinės žalos sumažinimo: O. J. pripažinti kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, nuteisti terminuoto laisvės atėmimo bausme trejiems metams, ją, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą galutinę terminuoto laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams, taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant tęsti mokslą arba įsidarbinti, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sumažinti iki 10 000 Eur. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne iki galo pasisakė dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino lengvinančios aplinkybės reikšmę, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Esant lengvinančioms aplinkybėms, teismas turėjo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį skirti bausmę švelnesnę nei bausmės vidurkis, o teismas paskyrė bausmę, artimą bausmės vidurkiui, nurodydamas, kad O. J. veiksmais išreikštas ciniškas požiūris į žmogaus asmenybę. Teismas ignoravo BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus atsižvelgti ne tik į kaltės formą, bet ir į kaltės rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas). Teismas veikos pavojingumo laipsnio vertinimą susiejo tik su nusikaltimo sunkumu, jo pasekmėmis ir kaltės forma, o toks vertinimas yra akivaizdžiai per siauras. Teismų praktikoje veikos pavojingumo laipsnio vertinimas suprantamas platesne prasme. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis išreiškia konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių pavojingumą, kuris teismų praktikoje įvertinamas palyginus jį su kitų tos rūšies nusikaltimų pavojingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-201/2007). Nusikaltimo pavojingumo laipsnio vertinimas yra tampriai persipynęs su konkretaus nusikaltimo padarymo aplinkybių, o ne vien nusikaltimo rūšies, kaltės formos ir pasekmių vertinimu ir tik visų nusikaltimo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas įgalina teismą paskirti teisingą bausmę. Teismas, individualizuodamas bausmę O. J., netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimo pagrindus reglamentuojančias teisės normas, tai nulėmė neteisingos – aiškiai per griežtos – bausmės paskyrimą.

9Nuteistojo gynėjas pažymi, kad nepilnamečiui bausmės vykdymas gali būti atidedamas net tada, kai jis yra nuteistas už padarytą labai sunkų nusikaltimą, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, be to, sprendžiant nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimą, įstatymas pirmenybę teikia ne tokio asmens griežtam nubaudimui, tačiau siekiama riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes (BK 80 straipsnio 2 punktas). Teismas visiškai nepasisakė apie O. J. asmenybę iki nusikaltimo padarymo ir po jo, nors akivaizdu, kad tai turi esminės įtakos konstatuojant, jog O. J., būdamas neteistas, neturintis galiojančių nuobaudų, po nusikaltimo įvykdymo toliau jokių neteisėtų veiksmų neatliko, dėl to darytina išvada, kad šiam asmeniui turi būti ne atimama laisvė, o skiriamas bausmės vykdymo atidėjimas. Gynėjas taip pat nesutinka su teismo paskirtu atlyginti neturtinės žalos dydžiu, mano, kad suma yra per didelė, ir pabrėžia, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnyje, neturtinės žalos dydis įprastai nustatomas nuo 5000 iki 10 000 Eur.

10Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

11Nuteistasis O. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti.

12Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-20 nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

13Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

14Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, pats nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

15Nuteistojo O. J. ir jo gynėjo apeliacinių skundų reikalavimai didžiąja dalimi sutampa, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pateiktų reikalavimų bei skunduose išdėstytų argumentų pasisako bendrai.

  1. Dėl nuteistajam O. J. paskirtos bausmės
  1. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio taikymo

16Nuteistojo O. J. gynėjo apeliaciniame skunde yra pažymėta, kad teismas neišsamiai pasisakė dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas.

17BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).

18Pažymėtina, kad aplinkybės, jog O. J. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas (t. 3, b. l. 93), nebaustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 95), mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 102), pripažįsta kaltę bei nuoširdžiai gailisi, nors ir turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, tačiau tai nelaikytina lemiančiomis švelnesnės bausmės rūšies parinkimą aplinkybėmis. Aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pagrįstai nenustatyta. Jaunas amžius, ankstesnių teistumų nebuvimas, siekis atlyginti priteistą neturtinę žalą yra įprastos daugeliui bylų, tačiau ne išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytam pažeidimui bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

19Pagal BK 62 straipsnio taisykles teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, kad yra vienas iš pagrindų, nurodytų BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse.

20BK 62 straipsnio 1 dalis numato galimybę skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jei byloje nustatyta visuma sąlygų: kaltininkas pats savo noru atvyko ir pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje labai aiškiai nurodo, jog privalo būti nustatyta BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379/2010). Nors pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistajam O. J. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o turtinė žala nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta, tačiau BK 62 straipsnio 1 dalis nustato ir trečiąją sąlygą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi pats savo noru atvykti ir pranešti apie šią veiką. Tuo tarpu byloje tokių duomenų nėra, o apelianto padaryta nusikalstama veika paaiškėjo nukentėjusiosios tėvui J. J. raštu kreipusis į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrių dėl dukros J. J. išžaginimo (t. 1, b. l. 1).

21Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną nuteistojo O. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino savo kaltę dėl J. J. išžaginimo ir nuoširdžiai gailisi. Nekonstatavus sąlygų visumos, t. y. vietoj dviejų nustačius tik vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas negali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

22BK 62 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, jei jis aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą, aptariamu atveju yra visiškai neaktuali, kadangi nuteistasis O. J. padarė ne nužudymą, o išžaginimą, t. y. visai kitą nusikalstamą veiką, ir, be to, veikė vienas, o ne kartu su bendrininkais.

23Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių nagrinėjamu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas ir paskirti nuteistajam O. J. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

  1. Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis)

24Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaip pažymėta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje nustatyta. Remiantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. BK 149 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam O. J. paskyrė ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

252015-01-18, t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu, O. J., gim. ( - ), buvo dar nepilnametis. BK 91 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Taigi minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, kuris galėjo būti paskirtas O. J., yra 1,5 m. Atsižvelgiant į tai, kad maksimali laisvės atėmimo riba pagal BK 149 straipsnio 3 dalį yra dešimt metų, akivaizdu, jog Plungės rajono apylinkės teismas, skirtingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, O. J. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, švelnesnę nei bausmės vidurkis (remiantis BK 61 straipsnio 3 dalimi, nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau). Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, nepažeidė bausmės, esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skyrimo taisyklių, kadangi baudžiamajame įstatyme nėra imperatyviai įtvirtintos teismo pareigos, esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaltinamajam skirti būtinai minimalią laisvės atėmimo bausmę.

26Nuteistojo O. J. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismas, individualizuodamas bausmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimo pagrindus reglamentuojančias teisės normas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus atsižvelgti ne tik į kaltės formą, bet ir į kaltės rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas). Plungės rajono teismas 2016-06-20 nuosprendyje nurodė, kad, kaltinamajam paskiriant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį šioje byloje, atsižvelgė į O. J. veiksmais išreikštą cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, kurį rodo brutalus iš anksto suplanuotas, kruopščiai paruoštas, 14-ka metų sulaukusios nepilnametės nukentėjusiosios J. J. išžaginimas. Šie pirmosios instancijos teismo teiginiai atskleidžia, kad nuteistasis O. J. suprato savo veiksmų pavojingą ir neteisėtą pobūdį ir norėjo taip elgtis (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas),

27t. y. prieš nukentėjusiosios J. J. valią patenkinti savo lytinę aistrą ją išžagindamas. Taigi O. J. neabejotinai veikė tiesiogine tyčia ir tai patvirtina jo paties parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu. Tuo labiau, jog baudžiamosios teisės doktrinoje apskritai nurodoma, kad išžaginimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas visais atvejais turi suvokti, kad lytiškai santykiauti su asmeniu jis nori prieš partnerio valią, be jo sutikimo ir pasiekia tai pavartodamas fizinį ar psichinį smurtą, kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška aukos būkle. Nagrinėjamu atveju O. J. smaugė nukentėjusiąją, spausdamas jos kaklą, bei grasino sužaloti peiliu, tokiu būdu atėmė J. J. galimybę priešintis.

28Tuo tarpu nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas yra glaudžiai susipynę terminai. Nusikaltimo motyvas – tai veikos priežastis, paskata, nusikalstamo elgesio varomoji jėga ir paaiškinimas. Nusikaltimo tikslas – tai asmens nusikalstamos veikos siekiai, priežastys, dėl ko jis ėmėsi nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju padaryto nusikaltimo motyvų ir tikslų net nuteistasis tiksliai įvardyti negalėjo. Per apklausą ikiteisminio tyrimo metu O. J. teigė, kad priežasčių, paskatinusių užpulti ir išžaginti J. J., nebuvo: nukentėjusioji jam nebuvo padariusi nieko blogo, nebuvo įžeidusi, vadinusi necenzūriniais žodžiais, taip pat nebuvo jam skolinga. Nuteistasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, teigė, kad jį sunervino tai, kad nukentėjusioji J. J. ir liudytoja A. N. nuo jo pabėgo, o A. N. dar parašė SMS žinutę, kad jos norėjo pabūti vienos. Nuteistasis pats pripažįsta tai keršto motyvu nusikaltimo padarymui, įtakos galėjo turėti ir noras patenkinti savo lytinę aistrą (t. 3, b. l. 171). Tačiau aptarti motyvai ir tikslas nesudaro jokio pagrindo spręsti dėl kitokios bausmės O. J., ypač švelnesnės, paskyrimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad padarytas nusikaltimas yra brutalus, iš anksto suplanuotas, kruopščiai paruoštas, išreiškiantis cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę. Taigi nagrinėjant bylas, susijusias su asmens seksualinio apsisprendimo laisve ir seksualine neliečiamybe, nepagrįstai atrodytų svarstymas, kad kaltininkui galėjo susidėti tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertino konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį rado tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad ir paties nuteistojo nurodyti motyvai ir tikslai neleidžia tvirtinti, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), prieš nuteistąjį nebuvo vartota fizinė ar psichinė prievarta (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl tai negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir neturi įtakos bausmės skyrimui.

29O. J. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas veikos pavojingumo laipsnio vertinimą susiejo tik su nusikaltimo sunkumu, jo pasekmėmis ir kaltės forma, tačiau toks vertinimas yra akivaizdžiai per siauras. Apeliantas nurodo, jog vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, teismas turi atsižvelgti į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, panaudotus įrankius ar priemones nusikaltimui padaryti, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus (1999 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimas Nr. 23, 4 punktas). Remiantis BK 11 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio nuostatomis, nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų, kurios aprašytos formaliąja sudėtimi, pasisakyta, jog nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant nusikalstamos veikos pavojingumą. Padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-271-648/2015). Taigi net pavojingumo laipsnio vertinime skiriant ypatingą dėmesį nusikalstamos veikos aplinkybėms, kaip to reikalaujama apeliaciniame skunde, nepaneigiama, kad buvo pasikėsinta į vieną svarbiausių vertybių – seksualinio apsisprendimo laisvę, kartu buvo pažeistas žmogaus orumas. Iki nusikaltimo nukentėjusioji J. J. nebuvo turėjusi lytinių santykių, taigi savaime suprantama, kad toks brutalus nusikaltimas turi ir turės įtakos tiek jos psichikai, tiek fizinei sveikatai, būsimos šeimos kūrimui ir pilnaverčiam lytiniam gyvenimui. Atsižvelgiant į BK 149 straipsniu saugomų vertybių reikšmę, ypač dėl nepilnametės merginos, apeliacinės instancijos teismas mano, jog paskirta bausmė nebuvo per griežta, o jos terminas parinktas laikantis proporcingumo principo reikalavimų, teisingai įvertinus nusikaltimo pavojingumo laipsnio reikšmę.

30c) Bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų santykis. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui (BK 92 straipsnis)

31Lyginant bendrąsias bausmių skyrimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuojančias nuostatas, matyti, kad nepilnamečiams asmenims yra trumpesnis taikomų bausmių rūšių sąrašas, šių bausmių skyrimo specifika, galimybė taikyti alternatyvias auklėjamojo poveikio priemones, švelnesnės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės sąlygos, teistumo terminų sutrumpinimas ir kt. Taigi nepilnamečiams, kaip tam tikrų ypatumų turintiems nusikalstamos veikos subjektams, yra taikomos specialios teisės normos, kurios esmingai švelnina jų teisinę padėtį, lyginant su bendrosiomis bausmių skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normomis. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur, inter alia, numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi auklėjamojo poveikio priemonės, turinčios bausmės požymių, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – bausmes.

32Taigi nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 92 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be laisvės atėmimo bausmės realaus atlikimo. Toks reikalavimas yra kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas to nepadarė. BK 92 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju O. J. buvo nuteistas už vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Teismas O. J. paskyrė ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė terminuoto laisvės atėmimo bausmė trejiems metams, t. y. laisvės atėmimo bausmės trukmė neviršija penkerių metų. Vadinasi, visi formalūs pagrindai, kuriems esant galima spręsti bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui klausimą, byloje yra nustatyti. Tačiau taip pat būtina konstatuoti vertinamąjį kriterijų, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

33Taigi asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, paskirtą bausmę yra svarbu įvertinti ne tik bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis) kontekste, tačiau taip pat nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaip jau minėta ir anksčiau, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Plungės rajono apylinkės teismas savo 2016-06-20 nuosprendyje nurodė, jog: „atsižvelgia į O. J. veiksmais išreikštą cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, kurį rodo brutalus, iš anksto suplanuotas, kruopščiai paruoštas, 14-ka metų sulaukusios nepilnametės nukentėjusiosios J. J. išžaginimas“. Šios aplinkybės išties yra reikšmingos, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti į tai, kad O. J. anksčiau yra neteistas (t. 3, b. l. 93), nebaustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 95), mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 102), UAB „( - )“ (šioje bendrovėje O. J. 2014 m. vasaros atostogų metu savanoriškai mokėsi baldų srities pagrindų) direktorius R. K. įsipareigojo priimti O. J. mokytis ir dirbti baldų srityje (t. 4, b. l. 22). Nuteistasis gailisi dėl savo poelgio (t. 3, b. l. 173; t. 4, b. l. 35), atsiprašė nukentėjusiosios tėvų (t. 4, b. l. 34, 35), pažymi, kad siekia toliau mokytis arba įsidarbinti (t. 4, b. l. 34, 35), nuteistojo tėvai sumokėjo nukentėjusiosios atstovams 1 000 Eur ir atsiprašė dėl sūnaus padaryto nusikaltimo (t. 4, b. l. 23). Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turėjo ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013). Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta anksčiau, bei ypač atkreipiant dėmesį, kad O. J. iki nusikaltimo nebuvo teistas bei trauktas administracinėn atsakomybėn, o po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo daugiau nenusikalto ir jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda, akivaizdu, jog 2015-01-18 O. J. padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis, tai nėra jo vedamo nusikalstamo gyvenimo pasekmė. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vaikinas siekia gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti deramą pagarbą aplinkiniams, stengiasi daugiau nebenusikalsti.

34Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas turi atsižvelgti ne tik į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tačiau taip pat į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 straipsnio 2 dalis). Daugelį šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas jau aptarė, tačiau papildomai dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad paskirtos bausmės vykdymas gali paveikti O. J. teigiamus socialinius ryšius (gyvena su tėvais ir dviem jaunesniaisiais broliais), tikėtina, negalės baigti mokslo ar įgyti specialybės, gali pablogėti ir taip sunki materialinė padėtis. Pažymėtina tai, kad O. J. neturi susiformavusių ryškių neigiamo elgesio įpročių, jam dar nebuvo taikytos jokios kitos poveikio priemonės, jis nebuvo priskiriamas vadinamajai vaikų rizikos grupei, tėvai dirba ( - ) gimnazijoje pedagogais. Taigi O. J. asmenybė vertintina teigiamai ir jam paskiriama bausme turi būti siekiama ugdyti ir auklėti asmenį, formuoti dorą jo elgesį ir socialinius įgūdžius, kad jis nepažeidinėtų visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, laikytųsi įstatymų ir integruotųsi į aktyvų, prasmingą bei visavertį visuomeninį gyvenimą.

35Skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto. Šių tikslų visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį. Be to, paskirta bausmė turi būti veiksminga. Veiksminga bausme gali būti pripažinta tik tokia bausmė, kuria įgyvendinami visi jai keliami tikslai. Teisingumo principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitinka įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė adekvati padarytai veikai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-48-165/2015). Nagrinėjamu atveju O. J. palikus atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, būtų užtikrinamas tik nubaudimo siekio įgyvendinimas, tačiau kur kas svarbiau yra pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius ir užtikrinti, kad jis ateityje daugiau nebenusikalstų. Tuo tarpu bausmės vykdymo atidėjimo tikslas yra pataisyti asmenis juos ne izoliuojant nuo visuomenės, bet, paskyrus baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant jų elgesį ir sulaikant juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei pamažu pripratinant prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo.

36Teisės doktrinoje ir praktikoje vyrauja nuomonė, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra veiksminga nepilnamečių pataisymo ir auklėjimo priemonė. Atidėjus bausmės vykdymą yra įgyvendinama valstybės prievarta, kadangi yra suvaržomos nepilnamečio asmens laisvės. Tačiau kartu, taikant auklėjamojo poveikio priemones, yra siekiama keisti jo gyvenimo būdą, stengiamasi padėti jam integruotis į savo socialinę aplinką. Taigi įgyvendinant šį institutą yra vykdomos dvi skirtingos, kartais net prieštaringos, valstybės funkcijos. Atidedant bausmės vykdymą nepilnamečiui neišvengiamai iškyla šių funkcijų derinimo, jų prioritetų nustatymo klausimas. Šiuo atveju pirmenybė turėtų būti teikiama tarptautinių dokumentų reikalavimams. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į Standartinių minimalių nepilnamečių teisenos įgyvendinimo taisyklių (Pekino taisyklių) 17.1 punkto nuostatą, kad „nepilnamečio gerovė yra pagrindinis veiksnys svarstant jo bylą“, griežtas baudžiamasis požiūris nėra tinkamas. Pabrėžtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas siejasi su daug mažesniu nuteisto asmens laisvių ir teisių suvaržymu nei taikant laisvės atėmimo bausmę. Jam suteikiama galimybė pasilikti visuomenėje ir taip išvengti daugelio neigiamų jo izoliavimo padarinių.

37Taip pat, sprendžiant O. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į nukentėjusiosios interesus – būdamas laisvėje jis turės daugiau galimybių atlyginti nukenėjusiajai neturtinę žalą.

38Taigi apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą bei atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, manydamas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nuteistajam O. J. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda trejiems metams. BK 92 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą nepilnamečiui, skiria jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Auklėjamojo poveikio priemones teismas privalo taikyti proporcingai, t. y. privalo jų skirti tiek ir tokias, kurias nepilnametis realiai gali įgyvendinti ir kurių taikymas efektyviausiai pasiektų joms keliamus tikslus. Taigi atidėjus O. J. bausmės vykdymą, jam paskirtina auklėjamojo poveikio priemonė, numatyta BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte, – elgesio apribojimas. Nuteistojo elgesys apribojamas dvylikai mėnesių ir tuo metu teismas įpareigoja O. J. būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pradėti mokytis arba dirbti (BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei uždraudžia be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (BK 87 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

  1. Dėl neturtinės žalos

39BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji J. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė, todėl, ginant jos interesus, procese kaip atstovui pagal įstatymą buvo leista dalyvauti jos tėvui J. J. Būtent nukentėjusiosios J. J. interesais dėl jos patirtų neigiamų išgyvenimų J. J. pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 105). Plungės rajono apylinkės teismas 2016-06-20 nuosprendžiu visiškai tenkino nukentėjusiosios J. J. civilinį ieškinį ir iš O. J. priteisė 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

40Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Šie principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, turi būti atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, reakciją į padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais.

41Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Nukentėjusioji J. J. patyrė brutalų kaltinamojo pažeminimą, prarado nekaltybę, tai jai gali kelti pagrįstą nerimą dėl šeiminio gyvenimo ateities, pasikėsinta į jos seksualinį neliečiamumą, patyrė fizinį smurtą, dvasines kančias ir išgyvenimus. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji J. J. dėl padaryto nusikaltimo patyrė didelį stresą, dvasinį ir emocinį sutrikimą. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į tai, kad nusikaltimas gali turėti neigiamų pasekmių nukentėjusiosios psichikos būklei ateityje, nes padarytas J. J. esant itin jauno amžiaus, t. y. dar nepilnametei, kai psichika yra labai jautri, vyksta intensyvus fizinis ir psichinis asmens vystymasis. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į nukentėjusio asmens interesus, o įvertinama interesų pusiausvyra. Nuteistasis O. J. yra jauno amžiaus, dar tik pradėsiantis dirbti, jo finansinė padėtis sudėtinga, tačiau sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą.

42Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą ir O. J. realias galimybes atlyginti neturtinę žalą, taip pat teismų formuojamą praktiką – bylose, susijusiose su asmens seksualinio apsisprendimo laisvės ir seksualinio neliečiamumo pažeidimu, teismai neturtinei žalai atlyginti priteisia (priteisdavo) sumas nuo 5 000 Lt iki 25 000 Lt, t. y. nuo 1 448 Eur iki 7 241 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-44/2010, 1A-481/2011, 1A-158/2012, 1A-6-483/2016), matyti, jog pirmosios instancijos teismo priteista 20 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl mažintina. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia sumažinti priteisiamą neturtinės žalos dydį iki 15 000 Eur ir mano, jog būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajai J. J.

43Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad nors apeliaciniame skunde O. J. sutiko su pirmosios instancijos teismo priteista 20 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog priteista suma yra per didelė (t. 4, b. l. 34).

44Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad O. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė trejų metų terminui neužtikrins visų BK 41 straipsnyje bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti apeliacinius skundus ir atidėti nuteistajam O. J. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą trejiems metams, kartu paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant O. J. būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, pradėti mokytis arba dirbti bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Civilinio ieškinio suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 15 000 Eur.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

46Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti, remiantis LR BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu nuteistajam O. J. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą – dvylikai mėnesių įpareigoti O. J. būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, tęsti mokslą arba pradėti dirbti bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

47Priteisti iš nuteistojo O. J. nukentėjusiajai J. J. 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

48O. J. paleisti iš suėmimo teismo posėdžio salėje.

49Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos... 4. Nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš O. J.... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. O. J. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą, lytiškai santykiavo... 7. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. J. prašo panaikinti kardomąją priemonę... 8. Apeliaciniu skundu gynėjas advokatas Marius Gricius prašo pakeisti 2016-06-20... 9. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad nepilnamečiui bausmės vykdymas gali būti... 10. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.... 11. Nuteistasis O. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti.... 12. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Plungės rajono apylinkės teismo... 13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 14. Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo... 15. Nuteistojo O. J. ir jo gynėjo apeliacinių skundų reikalavimai didžiąja... 16. Nuteistojo O. J. gynėjo apeliaciniame skunde yra pažymėta, kad teismas... 17. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos... 18. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog O. J. yra jauno amžiaus, anksčiau... 19. Pagal BK 62 straipsnio taisykles teismas, atsižvelgęs į visas bylos... 20. BK 62 straipsnio 1 dalis numato galimybę skirti nuteistajam švelnesnę, negu... 21. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62... 22. BK 62 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė paskirti švelnesnę, negu... 23. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuotina,... 24. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti... 25. 2015-01-18, t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu, O. J., gim. ( - ), buvo... 26. Nuteistojo O. J. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismas,... 27. t. y. prieš nukentėjusiosios J. J. valią patenkinti savo lytinę aistrą ją... 28. Tuo tarpu nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas yra glaudžiai susipynę... 29. O. J. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 30. c) Bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir nepilnamečių baudžiamosios... 31. Lyginant bendrąsias bausmių skyrimo, atleidimo nuo baudžiamosios... 32. Taigi nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau... 33. Taigi asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis,... 34. Skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismas turi atsižvelgti ne tik į BK 54... 35. Skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų... 36. Teisės doktrinoje ir praktikoje vyrauja nuomonė, kad bausmės vykdymo... 37. Taip pat, sprendžiant O. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti... 38. Taigi apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti visų BK 41... 39. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 40. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala... 41. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi,... 42. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus... 43. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad nors apeliaciniame... 44. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytu nusikaltimu, tiek... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 46. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti,... 47. Priteisti iš nuteistojo O. J. nukentėjusiajai J. J. 15 000 Eur neturtinės... 48. O. J. paleisti iš suėmimo teismo posėdžio salėje.... 49. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....