Byla 1A-46-449/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo), teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui, gynėjams Gyčiui Kaminskui, Kęstučiui Ožiūnui, išteisintiesiems A. J., M. D., nukentėjusiajam A. G. Z., nukentėjusiojo atstovui advokatui Romui Aikevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nukentėjusiojo A. G. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo

2A. J. pagal BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,

3M. D. pagal BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4Nukentėjusiojo A. G. Z. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu M. D. ir A. J. buvo įtariami tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 2 d., 182 str. 2 d.

7Kaltinamajame akte aprašant jų padarytas nusikalstamas veikas, buvo nurodyta, kad:

8M. D. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kaip bendravykdytojas bendrininkų grupėje su A. J., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2006 metų pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, pasiūlė A. G. Z. naftos verslo planą ir 2006 m. vasario-kovo mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kavinėse „SV“, adresu (duomenys neskelbtini), arba „KK“, adresu (duomenys neskelbtini), supažindinęs A. G. Z. su A. J., jis kartu su A. J. apgaule pasiūlė lygiomis dalimis išpirkti A. J. priklausančios įmonės „TA“ akcijas ir privatizuoti šios įmonės neva nuomojamą nekilnojamą turtą, esantį „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R. F. bei minėtoje teritorijoje įrengti naftos perdirbimo fabriką, kuriame pagamintus naftos produktus įsigytų ir realizuotų A. G. Z. įmonė, įtikindamas A. G. Z. investuoti 70 000 USD (197 617 Lt) į šį verslą, ir A. J. pateikus siūlomo privatizuoti nekilnojamo turto planą, 2006 m. balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš A. G. Z. paėmė 2000 rublių (205,77 litus pagal LB nustatytą kursą) už įmonės „TA“ akcijų pirkimą, ir 2006 m. balandžio-gegužės mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kavinėje „SV“, adresu (duomenys neskelbtini), iš A. G. Z. paėmė 70 000 USD (197 617 litus pagal LB nustatytą kursą) nurodydamas jam, kad šie pinigai reikalingi sumokėti už A. J. priklausančios įmonės „TA“ neva nuomojamo nekilnojamo turto, esančio „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R. F., privatizavimą, tuo apgaule savo ir A. J. naudai įgydamas didelės vertės svetimą turtą- A. G. Z. priklausančius 70 000 USD (197 617 Lt) ir 2000 rb. (205,77 Lt), tačiau sutartų įsipareigojimų neįvykdė, pinigų A. G. Z. negražino, padarydamas nukentėjusiajam A. G. Z. 197 822, 77 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str.2 d. 182 str. 2 d.

9A. J. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kaip bendravykdytojas bendrininkų grupėje su M. D., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, 2006 m. vasario-kovo mėnesiais, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, M. D. supažindinus jį su A. G. Z., kavinėse „SV“, adresu (duomenys neskelbtini), arba „ KK“, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su M. D. A. G. Z. apgaule pasiūlė užsiimti naftos verslu, lygiomis dalimis išperkant neva jam priklausančios įmonės „TA“ akcijas ir melagingai nurodė galimybę privatizuoti šios įmonės nuomojamą nekilnojamą turtą, esantį „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R. F. bei minėtoje teritorijoje įrengti naftos perdirbimo fabriką, kuriame pagamintus naftos produktus įsigytų ir realizuotų A. G. Z. įmonė, bei pateikė A. G. Z. siūlomo privatizuoti nekilnojamo turto planą, įtikindamas A. G. Z. investuoti 70 000 USD (197 617 Lt) į šį verslą, ir apgaule įgijęs A. G. Z. pasitikėjimą, 2006 m. balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, paėmė iš A. G. Z. 2000 rublių (205,77 litus pagal LB nustatytą kursą) nurodydamas pastarajam, kad šie pinigai skirti pirkti įmonės „TA“ akcijoms, bei 2006 m. balandžio-gegužės mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminis tyrimo metu nenustatytas, kavinėje „SV“, adresu (duomenys neskelbtini), M. D. iš A. G. Z. paėmus 70 000 USD (197 617 litų pagal LB nustatytą kursą), nurodant A. G. Z., kad šie pinigai yra reikalingi sumokėti už jam priklausančios įmonės „TA“ nuomojamo nekilnojamojo turto, esančio „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R. F., privatizavimą, nors realiai jokia nekilnojamojo turto nuomos sutartis sudaryta nebuvo,- tokiu būdu apgaule savo ir M. D. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą- A. G. Z. priklausančius 70 000 USD (197 617 Lt) ir 2000 rb. (205,77 Lt), tačiau sutartų įsipareigojimų neįvykdė, pinigų A. G. Z. negražino, padarydamas nukentėjusiajam A. G. Z. 197 822, 77 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 2 d.,182 str. 2 d.

10Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, prokurorui pateikus rašytinį prašymą, kaltinimai M. D. ir A. J. BPK 256 str. tvarka buvo pakeisti į kaltinimus pagal BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d. dėl jiems pateikto didelės vertės svetimo turto pasisavinimo.

11M. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kaip bendravykdytojas bendrininkų grupėje su A. J., 2006 metų pradžioje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, pasiūlė A. G. Z. naftos verslo planą ir 2006 m. vasario-kovo mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kavinėse „SV“ adresu (duomenys neskelbtini), arba „KK“ adresu (duomenys neskelbtini), supažindinęs A.G. Z. su A. J., jis kartu su A. J. pasiūlė lygiomis dalimis išpirkti A. J. priklausančios įmonės „TA“ akcijas ir privatizuoti šios įmonės nuomojamą nekilnojamą turtą, esantį „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R. F. bei minėtoje teritorijoje įrengti naftos perdirbimo fabriką, kuriame pagamintus naftos produktus įsigytų ir realizuotų A. G. Z. įmonė, ir A. J. pateikus siūlomo privatizuoti nekilnojamojo turto planą, 2006 m. balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iš A. G. Z. paėmė 2000 rublių (205,77 litus pagal LB nustatytą kursą) už įmonės „TA“ akcijų pirkimą, šiuos pinigus kartu su A. J. pasisavino ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2006 m. balandžio-gegužės mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kavinėje ,,SV“ adresu (duomenys neskelbtini), iš A. G. Z. gavo 70 000 USD (197 617 litus pagal LB nustatytą kursą) A.G. Z. nurodė, kad šie pinigai reikalingi sumokėti už A. J. priklausančios įmonės „TA“ neva nuomojamo nekilnojamo turto, esančio „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R. F., privatizavimą, tačiau A. J. sutartų įsipareigojimų neįvykdžius, pinigų A.G. Z. negražino, o gautus jam ir A. J. patikėtus pinigus bendrai veikdamas su A. J. pasisavino, padarydamas nukentėjusiajam A. G. Z. 197 822, 77 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d.

12A. J. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kaip bendravykdytojas bendrininkų grupėje su M. D., 2006 m. vasario-kovo mėnesiais, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, M. D. supažindinus jį su A. G. Z., kavinėse „SV“ adresu (duomenys neskelbtini), arba „KK“ adresu (duomenys neskelbtini), kartu su M. D. A. G. Z. pasiūlė užsiimti naftos verslu, lygiomis dalimis išperkant jam priklausančios įmonės „TA“ akcijas, nurodydamas galimybę privatizuoti šios įmonės nuomojamą nekilnojamą turtą, esantį „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R. F. bei minėtoje teritorijoje įrengti naftos perdirbimo fabriką, kuriame pagamintus naftos produktus įsigytų ir realizuotų A. G. Z. įmonė, bei pateikė A. G. Z. siūlomo privatizuoti nekilnojamo turto planą, 2006 m. balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gavo iš A. G. Z. 2000 rublių (205,77 litus pagal LB nustatytą kursą) nurodydamas pastarajam, kad šie pinigai skirti pirkti įmonės „TA“ akcijoms, šiuos pinigus kartu su M. D. pasisavino ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2006 m. balandžio-gegužės mėnesiais, tikslesnis laikas ikiteisminis tyrimo metu nenustatytas, kavinėje ,,SV“ adresu (duomenys neskelbtini), M. D. iš A. G. Z. paėmus 70 000 USD (197 617 litų pagal LB nustatytą kursą), nurodant A. G. Z., kad šie pinigai yra reikalingi sumokėti už jam priklausančios įmonės „TA“ nuomojamo nekilnojamojo turto, esančio „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, R. F., privatizavimą, sutartų įsipareigojimų neįvykdė, pinigų A.G. Z. negražino, o gautus jam ir M. D. patikėtus pinigus bendrai veiksamas su M. D. pasisavino, padarydamas nukentėjusiajam A. G. Z. 197 822, 77 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d.

13Kauno apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu išteisino A. J. ir M. D. pagal BK 25 str. 2 d. ir 183 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nuosprendyje nurodė, kad bylos aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą apie civilinę kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konflikto prigimtį. Teismas pažymėjo, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių, tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tarp A. J. ir M. D. bei nukentėjusiojo A.G. Z. buvo sudarytas žodinis susitarimas vykdyti bendrą suskystintų dujų verslą, investuojant visiems trims po 70000 JAV dolerių pirkimui bazės suskystintų dujų laikymui. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šio susitarimo metu nei vienas iš susitarime dalyvavusių asmenų neturėjo tikslo užvaldyti apgaule, iššvaistyti ar pasisavinti kito asmens turtą.

14Teismas nuosprendyje nurodė, kad ištirti įrodymai patvirtina, jog pagal kaltinamųjų susitarimą su nukentėjusiuoju, A.G. Z. perdavė M. D., o šis gavo 70000 JAV dolerių pinigų sumą bazės pirkimui, tačiau ši pinigų suma nebuvo panaudota būtent jų nurodytam tikslui, o panaudota kitiems tikslams-galimai ir M. D. nurodytam dujų pirkimui. Pagal kaltinamųjų ir nukentėjusiojo A.G. Z. susitarimo turinį, galima laikyti, jog tarp jų ir A.G. Z. susiklostė civilinėje teisėje numatytos pavedimo sutarties sąlygos. Pagal pavedimo sutarties sampratą, pavedimo sutartimi viena šalis ( įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies ( įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pagal šią sutartį, kaltinamųjų veiksmai – pinigų panaudojimas ne pagal susitarimą ir jų negrąžinimas dėl objektyvių priežasčių, neatima galimybės nukentėjusiajam atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Šia teise, kaip matyti iš bylos medžiagos, net nebuvo bandyta pasinaudota. Teismas nurodė, kad kaltinamųjų elgesys gali būti pripažintas ne turto pasisavinimu, jo užvaldymu apgaule ar iššvaistymu, o tik netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymu. Nukentėjusiajam pareiškus materialines pretenzijas, šiuo atveju, gali kilti ne baudžiamoji, o tik civilinė atsakomybė. Įvertinęs visas aplinkybes teismas pagal BK 25 str. 2 d. ir 183 str. 2 d. išteisino A. J. ir M. D., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

15Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir išteisintieji A. J. ir M. D. pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nustatyta, kad A.G. Z. buvo patikėjęs savo turtą - pinigus, sudarant žodinį sandorį, ir pinigai pagal žodinį susitarimą buvo perduoti konkrečiam tikslui, mazuto bazės (duomenys neskelbtini) srityje įgijimui. Tai patvirtino nukentėjusysis A.G. Z., kaltinamasis M. D., bei tai yra patvirtinta nukentėjusiojo tyrimui pateiktais kaltinamųjų M. D. ir A. J. surašytais rašteliais, kuriuose yra nurodytos aplinkybės dėl pinigų perdavimo fakto ir pinigų perdavimo tikslo. Kadangi A.G. Z. patikėti pinigai, patekę kaltininkų žinion, buvo neteisėtai, neatlygintinai paversti jų turtu nieko apie tai nežinant nukentėjusiajam, todėl tokių kaltininkų ir nukentėjusiojo santykių negalima laikyti civiliniais santykiais, kaip neteisingai konstatavo teismas surašydamas išteisinamąjį nuosprendį. Be to, iš surinktų duomenų matyti, kad šie neteisėti veiksmai buvo atlikti aktyviais veiksmais, pinigus paimant iš nukentėjusiojo ir juos pervedant į kaltinamųjų sąskaitas, o vėliau jais sumokant už prekes, kurias įgijo kaltinamieji. Objektyvioji šios nusikalstamos veikos pusė pasireiškė kaltininkų jiems patikėto svetimo turto pasisavinimu, neteisėtai pasinaudojant jiems suteiktais įgaliojimais pinigų atžvilgiu. Esminis šio baudžiamojo nusikaltimo požymis yra pinigų pavertimas savo nuosavybe, o tai yra įrodyta surinktų duomenų pagrindu, kadangi kaltinamieji gautus pinigus panaudojo visai kitiems tikslams, nei kad jie tarėsi su nukentėjusiuoju, sudarydami su juo žodinę sutartį, kurią patvirtino vėliau parašyti rašteliai, bei iš dalies ir patys kaltinamieji. Kadangi iš byloje surinktų duomenų aiškiai matyti, kad kaltinamasis A. J. ne tik kad nesudarė būtinų sutarčių mazuto bazės įgijimui, bet gautus nukentėjusiojo pinigus panaudojo visai ne tuo tikslu kokiu jie buvo duoti, todėl yra neabejotinai nustatyta, kad jis juos tokiu būdu pasisavino. Nors kaltinamasis M. D. ir neigė, kad jis žinojo kur panaudos pinigus A. J., tačiau to nepatvirtino kitas kaltinamasis A. J., bei esantys byloje duomenys neduoda pagrindo atmesti M. D. bendrininkavimą kartu su A. J. pasisavinant nukentėjusiojo A.G. Z. pinigus, kadangi pinigai buvo perduoti M. D. ir šis pagal susitarimą su A. J. juos pavedimu persiuntė A. J. vadovaujamai įmonei, nurodydamas kitą paskirtį, po ko pinigai ir buvo panaudoti ne pagal paskirtį. Todėl objektyvioji šios nusikalstamos veikos pusė būtent ir pasireiškė kaltininkų jiems patikėto svetimo turto pasisavinimu, neteisėtai pasinaudojant jiems suteiktais įgaliojimais pinigų atžvilgiu. Gautų pinigų negrąžinimas tam tikrą laiką neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad patikėtas turtas buvo pasisavintas, tačiau pagal BK 183 str. 2 d. turto pasisavinimas – tai svetimo, bet kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto pavertimas savo nuosavybe, ką ir padarė kaltinamieji, panaudodami gautus pinigus visai kitiems tikslams nei kad šie pinigai buvo skirti pagal žodinę sutartį, kas atitinka veiksmų, atitinkančių esminius šio nusikaltimo požymius, padarymą. Be to, tarp veikos ir kilusių padarinių – žalos padarymo nukentėjusiajam yra priežastinis ryšys. Šis nusikaltimas yra baigtas, kadangi neteisėtai ir neatlygintinai savinasi – naudoja svetimus pinigus, pažeisdami pinigų savininko interesus, daro jam žalą, žodinės sutarties pagrindu perduotus jiems visai kitiems tikslams. Pasisavintu laikomas tik toks turto trūkumas, kuris atsiranda del to, kad kaltininkas tyčia jį paėmė ir neteisėtai juo disponuoja arba sąmoningai perdavė jį tretiesiems asmenims. Būtent taip su nukentėjusiojo pinigais ir buvo pasielgta, kadangi nei tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad nukentėjusiojo pinigai būtų buvę pavogti, pamesti ar paskolinti bei kad A. J. gautus pinigus būtų bandęs tikslingai panaudoti pagal sudarytą žodinę sutartį, t.y sudarinėjęs realias sutartis su trečiaisiais asmenimis ar atlikęs kitus veiksmus kaip buvo numatyta žodinėje sutartyje. Teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad yra būtina surinkti duomenis, kad iš anksto buvo susitarimas tarp kaltinamųjų užvaldyti apgaule ar pasisavinti jiems patikėtus A. G. Z. pinigus. Išankstinis susitarimas nėra nei užvaldymo apgaule, nei pasisavinimo būtinasis požymis.

16Kaltinamųjų padaryti veiksmai iš civilinių santykių peraugo į baudžiamuosius nuo to momento, kai jie gautus pagal žodinį susitarimą pinigus konkrečiam tikslui, mazuto bazės įgijimui panaudojo ne pagal paskirtį, t.y. pavertė savo turtu apmokėdami jais pagal sandorius už dujas ir tokiu būdu įgydami už juos sau prekes, tai padarė tikslingai – tiesiogine tyčia, suvokdami, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi – naudoja svetimus pinigus, pažeisdami pinigų savininko interesus, bei daro jam žalą, ir nesiruošia jos atlyginti. Todėl teismas padarė klaidingas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai išteisindamas kaltinamuosius. Prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį panaikinti ir:

17M. D. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 str. 2 d. ir 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams ir 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

18A. J. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 str. 2 d. ir 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams ir 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

19Nukentėjusiojo A. G. Z. civilinį ieškinį patenkinti ir iš abiejų kaltinamųjų solidariai priteisti padarytą žalą.

20Nukentėjusysis A. G. Z. apeliaciniams skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu abu kaltinamieji kaltinti pagal BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d.-jiems patikėto, svetimo didelės vertės turto pasisavinimu, veikiant bendravykdytojams bendrininkų grupėje. Tai yra netiesa, nes ikiteisminio tyrimo metu M. D. ir A. J. įtarimai buvo pareikšti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jie buvo atiduoti teismui, tik bebaigiant tirti įrodymus teisiamajame posėdyje, t.y. 2012 m. lapkričio 22 d., nors jokio rašytinio prašymo nei iš prokuroro, nei iš nukentėjusiojo pusės, kaip numato BPK 256 str. 2 d., nebuvo, teisėjas A. J. pareiškė, kad jis mato pagrindą manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, t.y. pagal BK 183 str.2 d. Į tai tuoj pat sureagavo prokuroras O. V. (susidarė įspūdis, jog toks teisėjo elgesys iš anksto buvo aptartas su prokuroru ir kaltinamųjų advokatais, o prokuroras jau iš anksto buvo pasiruošęs prašymą, tik suvaidino, jog dar eina rašyti) ir paprašė 1,5 val. pertraukos, o kaltinamųjų advokatai tam neprieštaravo. Po 1,5 val. teismo posėdis buvo tęsiamas, o prokuroras pateikė teisėjui prašymą pakeisti kaltinimus išdėstytus kaltinamajame akte ir kaltinamųjų M. D. ir A. J. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 25 str. 2 d.,183 str. 2 d.

21Nukentėjusysis ir jo atstovas neprieštaravo, nes žinojo, kad BPK 256 str. 2 d. taip pat numatyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu, todėl tikėjosi, kad kaltinamieji bus nuteisti, jeigu ne pagal pakeistą nusikalstamos veikos kvalifikaciją, tai pagal kaltinamajame akte pateiktą veikos kvalifikavimą.

22Tik susipažinęs su teismo nuosprendžiu, nukentėjusysis suprato, kad naujas kaltinimas, nors ir sunkesnis, M. D. ir A. J. buvo pareikštas tikslu, kad būtų galima juos lengviau išteisinti.

23s

24O

25Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti įrodymai nekelia abejonių, kad išteisintieji M. D. ir A. J., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą- A.G. Z. priklausančius 70000 USD (197617 Lt) ir 2000 rublių (205,77 Lt), tačiau sutartų įsipareigojimų neįvykdė, pinigų A.G. Z. negrąžino, padarydami nukentėjusiajam A.G. Z. 197822,77 Lt turtinę žalą, t.y. padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 2 d., 182 str. 2 d.

26Kad M. D. ir A. J. apgaule išviliojo iš nukentėjusiojo 70000 USD (197617 Lt) ir 2000 rublių (205,77 Lt) patvirtina jo nuo pat pradžių ikiteisminio tyrimo, kuris prasidėjo 2007 metais, metu bei teisiamajame posėdyje duoti parodymai, išteisintųjų parodymai, jų valdomų įmonių neaiški ir neskaidri veikla bei visos, byloje kitais įrodymais nustatytos, aplinkybės. Šie įrodymai buvo tiriami viso teismo proceso metu ir nebuvo kalbos apie nukentėjusiųjų pinigų, investuotų į bendrą verslą, pasisavinimą, to aišku nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti įrodymai, o be to ir kaltinamasis M. D. per visą teismo procesą teigė, kad jis pripažįsta, jog iš nukentėjusiojo paėmė 70000 USD, tačiau A. J. ir jį apgavo dėl bazės pirkimo (kodėl jis nesikreipė į teisėsaugos organus paaiškinti negalėjo). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visiškai neanalizuoti ir nepalyginti nukentėjusiojo, išteisintųjų M. D. bei A. J. parodymai, kurie iš pagrindų skyrėsi, todėl visiškai neaišku, kuriais parodymais teismas patikėjo, o kuriais ne (akivaizdus BPK 305 str. reikalavimų nesilaikymas).

27Išteisintasis M. D. patvirtino nukentėjusiojo duotus parodymus, kad jam, kaip fiziniam asmeniui, M. D. ir A. J. pasiūlė bendrai įsigyti A. J. valdomos įmonės „TA", esančios (duomenys neskelbtini), akcijas lygiomis dalimis ir privatizuoti šios įmonės nuomojamą bazę, esančią „P" kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini) srityje, (duomenys neskelbtini). Už įmonės „TA" akcijas sutarė sudėti po 2000 rublių, o bazės pirkimui po 70000 USD. M. D. pripažino, kad iš nukentėjusiojo gavo 70000 USD ir teigia, kad šiuos pinigus per du kartus pervedė į A. J. valdomos įmonės „TA" sąskaitą. A. J. neigė, kad tarp jo, nukentėjusiojo ir M. D. buvo kalba apie minėtos bazės pirkimą, nes jis šios bazės nenuomavo ir pinigų šios bazės pirkimui iš M. D. negavo, o 2005 metais nuomavo kitą bazę „B", esančią taip pat (duomenys neskelbtini) srityje. Kad tai įrodytų, A. J. teismo buvo išleistas išvykti į (duomenys neskelbtini), iš kur atsivežė liudytoją S.G., kuris parodė, kad būdamas advokatu 2005 metais teikė A. J. teisinę pagalbą kaip fiziniam asmeniui autoavarijos byloje. Su įmone „TA" teisinių paslaugų sutarties nebuvo sudaręs, tačiau, A. J. prašant, 2005 metais patikrino parengtos sutarties tarp įmonės „TA" ir įmonės „B", esančios (duomenys neskelbtini) srityje, dėl šiai įmonei priklausančios bazės nuomos ir valdymo. Liudytojas taip pat teigė, kad A. J. jam patikėjo saugoti šią sutartį ir todėl jis į teismą atvežė šios sutarties originalus. Be to, jis paaiškino, jog įmonė „TA" iš „P" kombinato, taip pat esančio (duomenys neskelbtini) srityje, maždaug 60 km atstumu nuo įmonės „B", nuomavo patalpas ofisui.

28Išanalizavus pastatų ir įrangos nuomos sutartį Nr.527, sudarytą 2005 m. lapkričio 11d. tarp įmonės „TA" ir BAB „B", kyla klausimas, kodėl A. J. nuo 200 7m., vykstant ikiteisminiam tyrimui bei pradėjus bylą nagrinėti teisme, nieko apie šią sutartį nekalbėjo, o tik 2012 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje pateikė šią sutartį ir paprašė apklausti liudytoją S.G. Apie šią sutartį nieko nebuvo girdėjęs nei nukentėjusysis, nei M. D.. M. D. patvirtino tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, kad pinigus gavo iš nukentėjusiojo pirkti įmonės „TA" nuomojamą nekilnojamąjį turtą „P" kombinato teritorijoje, gyvenvietėje ( - ) srityje, R. F., šį teiginį savo ranka patvirtino ir A. J.

29Atkreiptinas dėmesys į minėtos sutarties nuomininko rekvizitus: RAB „TA" 214022 (duomenys neskelbtini) srities gyvenvietė „430 km", kombinatas „P" ir nuosprendžio 8 puslapyje 6 pastraipoje nurodytus liudytojo A.M.D. parodymus, kuriuose nurodyta, kad jokios veiklos kombinatas FGUK „P-R" su RAB „TA" nevykdė, nekilnojamojo turto nuomos sutarčių nesudarinėjo, o įmonės įstatai ir R. F. įstatymai draudžia vykdyti tokios rūšies veiklą su nevalstybinėmis komercinėmis organizacijomis. Pirmiausia sutarties nuomininko rekvizituose nurodytas nepilnas kombinato pavadinimas (nurodyta „P", o pilnas pavadinimas-FGUK „P-R "), antra, dėl ofiso nuomos taip pat turėjo būti sudaryta sutartis su šiuo kombinatu, kurios, kaip matosi iš liudytojo - kombinato direktoriaus A.M. D. parodymų, nebuvo ir negalėjo būti.

30Visa tai įvertinus, galima teigti, jog A. J. 2012 m. rugpjūčio mėn., nuvykęs į (duomenys neskelbtini) sritį, padedant advokatui S.G., suklastojo 2005 m. lapkričio 11 d. nuomos sutartį Nr. 527 ir ją pateikė teismui, kuris ja patikėjo ir priėmė kaip įrodymą, jog šioje baudžiamojoje byloje jokios apgaulės nebuvo.

31Skunde atkreipiamas dėmesys į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašytus nukentėjusiojo, kaltinamųjų M. D. ir A. J., liudytojo V. K. parodymus. Šiuose parodymuose niekur neįvardintas bazės, kurią M. D. ir A. J. siūlė nukentėjusiajam bendrai pirkti, konkretus adresas, o nurodyta, kad esančios (duomenys neskelbtini) srityje, nors tą adresą įvardino tiek nukentėjusysis, tiek M. D. bei liudytojas V. K. (pastarasis nurodė, kad kombinatas, iš kurio buvo nuomojama bazė, vadinosi „P"). Tuo tarpu A. J. parodymuose (nuosprendžio 4 lapas 3 pastraipa) nurodyta: „jog dar iki pažinties su A. Z., tarp jo ir M. D. buvo pokalbis apie tai, kad bendram jų verslui būtų gerai išpirkti iš B spirito ir likerio gamyklos jo vadovaujamos „T" įmonės nuomojamą mazuto bazę. Kuomet buvo deramasi su A. Z. ir M. D. dėl bendro verslo, jie vėl kalbėjosi visi trys apie tos nuomojamos bazės išpirkimą". Visa tai dar kartą akivaizdžiai parodo, jog teismas sąmoningai aukščiau minėtų asmenų parodymuose neįvardino bazės, apie kurios privatizavimą vyko kalba, konkrečios buvimo vietos bei įmonės, kuriai priklausė bazė, pavadinimo, kad galima būtų pateisinti kaltinamuosius, jog jie neturėjo tikslo nukentėjusiojo apgauti, nes kalba ėjo apie nuomojamą bazę, kuri priklausė B spirito ir likerio gamyklai (nuomos sutartyje nurodytas pavadinimas „S akcinė bendrovė „B" stipriųjų gėrimų gamintojas"). Tai dar kartą kyla klausimas, kodėl apie šią įmonę nebuvo kalbama 5 metus, o pradėta kalbėti tik teismo posėdyje, kuris įvyko 2012 m. rugpjūčio 30 d.

32Teismas visiškai nekreipė dėmesio į nukentėjusiojo ir kaltinamojo M. D. parodymus, kad A. J. ne kartą prašė M. D. grynų pinigų kuro bazės, įmonės „TA" nuomojamos iš kombinato „P", esančio (duomenys neskelbtini) srityje gyvenvietėje(duomenys neskelbtini), išlaikymui ir M. D. nukentėjusiojo akivaizdoje 3-4 kartus A. J. yra davęs po 8000 JAV dolerių. Ir tai tęsėsi iki to laiko, kol jis pradėjo reikalauti bazę privatizuoti arba grąžinti pinigus, tada ir buvo paruoštas trišalės sutarties projektas. Šie parodymai teismo nuosprendyje net neužfiksuoti. Jo nuomone, M. D. ir A. J. tokiu būdu nukentėjusiojo duotus pinigus pasidalino ir toliau bandė jį apgaudinėti sudarant trišalę pinigų gražinimo sutartį, kuri dėl įvairių kliūčių ir nebuvo pasirašyta.

33Nuosprendžio 3 lape 2 pastraipoje, kur aprašyti M. D. parodymai, nurodyta daug netikslumų. Ten nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) srityje mazuto bazę buvo numatyta pirkti suskystintų dujų laikymui (apie suskystintų dujų laikymą nebuvo kalbos) ir kad nukentėjusysis turėjo bendrovę „Z" bei laisvų piniginių lėšų, todėl jis su M. D. susitiko su A. J.. Visi kabėjosi apie steigimą bendros įmonės, kuri verstųsi nuotekų valymu, kūrė bendrus verslo planus. Taip pat nurodyta, kad G. Z. turėjo B išsinuomotą teritoriją, į kurią suplanavo vežti iš (duomenys neskelbtini) ir perdirbti joje dujų kondensatą bei naftos atliekas. Iš tikrųjų (duomenys neskelbtini) srityje buvo numatyta pirkti mazuto bazę ir joje statyti fabriką dujų kondensato perdirbimui bei gautų produktų realizavimui (duomenys neskelbtini) ir tai nukentėjusysis darė kaip fizinis asmuo, nes tuo metu bendrovė „Z" dar nebuvo įkurta. B, A. J. pasiūlymu, teritoriją išsinuomavo 2006m.spalio mėn. UAB „Z" tikslu prekiauti bitumu, kurį žadėjo tiekti A. J. įmonė „TA". Tačiau bitumas nebuvo teikiamas ir nuomos sutartis buvo nutraukta.

34Nukentėjusysis nurodo, jog 70000 USD davė kaip fizinis asmuo ir tame biznyje, kurį jam siūlė M. D. ir A. J., jis būtų dalyvavęs kaip fizinis asmuo, nes tuo metu UAB „Z" dar nebuvo įkurta (UAB „Z" įregistruota 2006 m. balandžio 27d.) ir ji įkurta visiškai kitam tikslui.

35Teismas nuosprendyje (nuosprendžio 7 lapas, 5 ir 6 pastraipos) kaip įrodymus, nurodė, jog iš 2009-09-24 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad 2007-07-09 A. J. raštu patvirtino, kad 2006m. balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini) esančioje vyninėje matė, kad M. D. gavo iš A.G. Z. 70000 USD, kuriuos turėjo pervesti į “TA“ sąskaitą mazuto bazės, esančios (duomenys neskelbtini) srityje pirkimui.

36Skundžiamu nuosprendžiu, siekiant įtvirtinti M. D. ir A. J. nekaltumą, kaip įrodymu pasinaudota Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamąja byla Nr. 1-331-311/2013, kurioje M. D. ir A. J. kaltinami apgaule užvaldę ir pasisavinę UAB „Z" ir UAB „JDC" didelės vertės turtą. Ši byla buvo išreikalauta iš Kauno apylinkės teismo ir apžiūrėta. Nukentėjusiojo supratimu tai reiškia, jog aukštesnis teismas pasakė savo nuomonę dėl A. J. ir M. D. nekaltumo ir šioje byloje. Ar tai nėra įtakos darymas žemesniam teismui.

37Nuosprendyje (10 lapas 3 pastraipa) nurodyta, jog A. J. nepaneigė, jog M. D. siuntė jo vadovaujamai bendrovei pinigines lėšas, tame tarpe galėjo persiųsti ir A.G. Z. jam perduotus 70000 JAV dolerių, tačiau nurodo, jog tie pinigai buvo siunčiami ne bazės pirkimui, o dujų pirkimui pagal „S" ir „TA" susitarimą. Tai rodo, jog M. D. ir A. J. iš anksto buvo numatę nukentėjusįjį apgauti ir iš jo gautus pinigus panaudoti savo biznio reikalams, tačiau teismas to neįžvelgė, o priešingai, įvertino kaip M. D. ir A. J. teisinantį įrodymą.

38Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pateisinti išteisinamąjį nuosprendį, remiasi Lietuvos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodydamas kasacines nutartis Nr. 2K- 409/2011 ir 2K-P-267/2011. Tiek Lietuvos Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kalba apie veikas, kurias ne visada galima pripažinti nusikaltimu, nes jas pagal surinktus įrodymus sunku įvertinti artai yra nusikaltimas, artai administracinės teisės pažeidimas, o gal civiliniai santykiai ir tai gali liesti tik nesunkius nusikaltimus, kuriems pilnai pagrįsti trūksta svarių įrodymų, kaip nurodyta nuosprendyje nurodytose kasacinėse nutartyse. Tuo tarpu kaltinamieji M. D. ir A. J. teismui atiduoti kaltinant sunkiais nusikaltimais ir jų nusikalstama veika pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais įrodymais, tai ar galima teigti, jog nagrinėjamos bylos aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą apie civilinę kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konflikto prigimtį (nuosprendžio 9 lapas paskutinioji pastraipa).

39Nuosprendžio 10 lape pirmoje pastraipoje nurodyta: „Visi trys kaltinamieji bei nukentėjusysis patvirtina, jog kartu tarėsi įsigyti (duomenys neskelbtini) srityje teritoriją-bazę, kurioje būtų patogu perdirbti ir saugoti suskystintas dujas bei kitus produktus iki jų tolimesnio realizavimo. Šio tikslo įgyvendinimui buvo rengiami ir rašytiniai susitarimai, kurie, pagal visų trijų sandorio dalyvių parodymus, net buvo pasirašyti, tik neįregistruoti teisinėse ir valstybinėse institucijose." Tai juk patvirtina, jog nukentėjusiajam A.G. Z. buvo pasiūlyta investuoti į (duomenys neskelbtini) srityje esančios bazės įsigijimą, o jis tuo tikslu ir davė 70000 JAV dolerių M. D.. Buvo nurodytas konkretus bazės adresas, kurią neva nuomavo A. J. ir siūlė privatizuoti, tačiau paaiškėjo, jog A. J. šios bazės nenuomavo ir A.G. Z. pasiūlė privatizuoti bazę, su kuria neturi nieko bendro.

40Nukentėjusiojo manymu, teismo pateikti argumentai, teisinantys A. J. ir M. D., atvirkščiai, įrodo jų nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d., dėl kurios padarymo jie ir buvo atiduoti teismui. Kad M. D. ir A. J. kažkokiu būdu darė įtaką teisėsaugos organams, nukentėjusysis suprato nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nes ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, vienu momentu prieš A. J. net nutrauktas, ir tik nukentėjusiojo atkaklumo dėka, įsikišus Generalinei prokuratūrai, ši byla atsidūrė Kauno apygardos prokuratūroje ir teisme (ikiteisminis tyrimas truko 5 metus). Kauno apygardos teismo teisėjas A. J., gavęs bylą, 2012 m.kovo 23d. priėmė nutartį bylą atiduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, įvyko du teismo posėdžiai, tačiau dėl kaltinamųjų kaltės byla nagrinėti iš esmės nebuvo pradėta, o trečiajame 2012 m. gegužės 2 d. įvykusiame teismo posėdyje nedalyvavo kaltinamojo M. D. advokatas K.Ožiūnas, todėl bylos nagrinėti iš esmės vėl nebuvo galima, tačiau prokurorui O. V. paprašius, teismas, vadovaudamasis BPK 228 str. priėmė nutartį baudžiamąją bylą perduoti pagal teismingumą ir teritorinį priklausomumą Kauno miesto apylinkės teismui. Nukentėjusysis 2012 m. gegužės 4 d. parašė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, motyvuodamas, jog 2012 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ši byla jau perduota nagrinėti teismo posėdyje, du posėdžiai jau įvyko, todėl klaidingas teismo teiginys, kad byla dar nepradėta nagrinėti teismo posėdyje, ir, esant tokioms aplinkybėms, BPK 228 str. 3 d. draudžia ją perduoti apylinkės teismui. 2012m. birželio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Kauno apygardos teismo nutartis bylą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui buvo panaikinta. Nukentėjusiajam iš karto kilo klausimas, kaip jis, nebūdamas teisininku, suprato, jog Kauno apygardos teismas, priimdamas minėtą nutartį, pažeidė BPK 228 str. 3 d., o to nesuprato nei prokuroras, nei teisėjas. Dar labiau apeliantą nustebino, kai teisėjas, pamatęs jį baudžiamųjų bylų raštinėje, ėmė teigti, kad man neverta rašyti skundo, nes vis tiek nieko nelaimės, o, išėjus iš raštinės, sutiktas prokuroras O. V. tiesiog prašė neskųsti minėtos Kauno apygardos teismo nutarties, žadėdamas man visokeriopą pagalbą bylą nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teisme. Tai nukentėjusiajam dar labiau sustiprino įtarimą, kad teisėjas ir prokuroras derina savo veiksmus ir veikia kaltinamųjų naudai.

41Kitas teismo posėdis įvyko 2012 m. birželio 29 d., kuriame byla buvo pradėta nagrinėti iš esmės, buvo tenkinami visi kaltinamojo A. J. ir jo gynėjo prašymai (prijungiami įvairūs dokumentai, nieko bendro neturintys su byla) visiškai neatsižvelgiant į mano ir kito kaltinamojo M. D. prieštaravimus, pasijuto, kad jo, kaip nukentėjusiojo, teisių niekas negina, todėl susirado advokatą ir į kitą teismo posėdį atėjo su savo atstovu advokatu Romu Aikevičiumi, tačiau iš kaltinamųjų ir jų gynėjų elgesio matė, kad jie yra labai ramūs, kaltę verčia vienas kitam ir vaidina susipykusius, tai apeliantui kėlė nerimą, tačiau vėlesnis griežtas teisėjo elgesys kaltinamųjų atžvilgiu, juos apklausiant, nukentėjusįjį ir jo atstovą buvo šiek tiek apraminęs ir šiek tiek leido tikėti, kad bus priimtas teisingas nuosprendis, tačiau, pradėjus atidėlioti nuosprendžio skelbimą (pirmą kartą nuosprendis turėjo būti skelbiamas 2013 m. vasario 22 d., bet buvo atidėtas kovo 8 d., o šią dieną buvo pasakyta susirinkti visiems proceso dalyviams kovo 27 d., kur buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir apžiūrėta baudžiamoji byla, nagrinėjama Kauno apylinkės teisme (buvo ieškoma kažkokių dokumentų, kuriuos nurodė kaltinamasis M. D., bet jie nebuvo surasti) po to nuosprendis turėjo būti skelbiamas gegužės 8 d., tačiau teismo posėdžio sekretorė iš ryto pranešė mano atstovui, kad nuosprendis bus skelbiamas gegužės 10 d.) pasidarė aišku, kad teisėjas kažko laukia ir nežino kokį nuosprendį priimti. Taip elgdamasis teismas pažeidė BPK 308 str. 1 d. reikalavimus. Teismas be jokio pagrindo M. D. ir A. J. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 182 str. 2 d. į 183 str. 2 d., nes visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina, jog kaltinamieji pinigus iš nukentėjusiojo gavo apgaulės būdu, kad tarp jo ir kaltinamųjų nebuvo susiklostę civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, o jų veika nuo pat mano pinigų užvaldymo buvo nusikalstama. Teisėjas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios teisme buvo šališkas ir veikė kaltinamųjų naudai, tuo pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Be to, teisėjas be jokio pagrindo išreikalavo baudžiamąją bylą, nagrinėjamą Kauno apylinkės teisme (mano, kad tik dėl to, kad vilkinti nuosprendžio paskelbimą), ir nuosprendyje pareiškė savo nuomonę apie M. D. ir A. J. kaltę šioje byloje, kurios nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme taip pat visokiais būdais vilkinamas. Prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį panaikinti. A. J. ir M. D. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir juos nuteisti pagal BK 182 str. 2 d. paskiriant laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijoje numatytam vidurkiui. Patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir iš A. J. ir M. D. solidariai priteisti nukentėjusiojo naudai 197 822,77 Lt turtinei žalai atlyginti. Išieškoti iš A. J. ir M. D. nukentėjusiajam jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

42Teismo posėdyje prokuroras prašo patenkinti Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, išteisinamąjį nuosprendį panaikinti, M. D. ir A. J. pripažinti kaltais pagal BK 183 str. 2 d. ir paskirti jiems prokuroro skunde nurodomas bausmes, taip pat patenkinti nukentėjusiojo A. G. Z. civilinį ieškinį ir jam padarytą žalą priteisti solidariai iš abiejų nuteistųjų. Nukentėjusysis A. G. Z. ir jo atstovas prašo patenkinti nukentėjusiojo A. G. Z. apeliacinį skundą, M. D. ir A. J. nuteisti pagal BK 182 str. 2 d., taip pat patenkinti civilinį ieškinį. Išteisintieji A. J., M. D. ir jų gynėjai prašo prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti, palikti galioti priimtą išteisinamąjį nuosprendį.

43Apeliaciniai skundai atmetami.

44Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimtas skundžiamas išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir A. J. bei M. D. pagrįstai išteisino pagal BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Išteisinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nepažeidžiant BPK 305 str. 3 d. reikalavimų, joje išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai, taip pat ir išsamiai motyvuotos teismo išvados dėl kaltinamųjų išteisinimo. Naikinti šį nuosprendį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti A. J. ir M. D. kaltais pagal BK 183 str. 2 d., kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti išteisintuosius kaltais padarius ir kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. arba BK 184 str. 2 d.

45Iš bylos matosi, kad išteisintieji A. J. ir M. D. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje kaltais neprisipažino. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad kaltinimas jiems grindžiamas nukentėjusiojo A. G. Z. ir liudytojų V. K. bei V. S. parodymais, taip pat bylos dokumentais – dokumentų apžiūros protokolais, taip pat bylos duomenimis, gautais iš (duomenys neskelbtini) remiantis Lietuvos Respublikos ir R. F. sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.

46Iš byloje esančių teisiamojo posėdžio protokolų ir skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai išnagrinėjo ne tik kaltinamajame akte išdėstytus, tačiau ir papildomus bylos duomenis. Teisme buvo apklausti abu kaltinamieji, nukentėjusysis, liudytojai, taip pat išnagrinėti ir rašytiniai duomenys – bylos dokumentai.

47Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis M. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. J. pažįstamas seniai, nes abu turėjo bendrą verslą. Jo atstovaujama įmonė „S C E PB“ vertėsi suskystintų dujų pirkimu per įmonę „T“ (duomenys neskelbtini) ir jų perpardavimu Lietuvoje. Įmonė „S“, A. J. pasiūlymu, sudarė paskolos sutartį su R. įmone „T“, kuriai atstovavo ir vadovavo A. J.. Pagal sutartį įmonė „S C E PB“ tariamai paskolino įmonei „T“ 300 000 JAV dolerių. Pagal šią sutartį buvo sistemingai pervedamos įvairios pinigų sumos įmonei „T“, kurios vardu A. J. nupirkdavo suskystintas dujas. Jis suskystintas dujas gan pigiai parduodavo B. įmonėms „O“ arba „BXX“. Iš šių įmonių dujas gan pigiai nupirkdavo ir Lietuvoje perparduodavo ta pati jo atstovaujama įmonė „S“ bei vėliau įkurta ir taip pat jo atstovaujama bendrovė „C B L““. Šią bendrovę, kuri buvo įregistruota A., jis įsteigė A. J. pasiūlymu. Jis pasiūlė jam pačiam užsiimti dujų verslu, jis sutiko, užstatė savo pažįstamam A. G. savo namą, o A. J. iš A. G. gavo 170 000 Lt paskolą. Šie pinigai taip pat buvo investuoti į dujų verslą su įmone „T“. Jis, atstovaudamas „C B L“, A. J. iš R. nupirktas ir B. įmonei „O“ perparduotas suskystintas dujas, nupirkdavo iš B. įmonės „C B L“ vardu ir brangiau jas parduodavo L. ir L. firmoms. Tam, kad palengvinti dujų pirkimą ir jų transportavimą, A. J. 2006 m. pasiūlė kartu pirkti (duomenys neskelbtini) srityje mazuto bazę, kurioje būtų galima laikyti joje suskystintas dujas. A. J. minėjo, kad bazė gali kainuoti apie 200 000 JAV dolerių, todėl jis pasiūlė tame versle dalyvauti ir UAB „JDC“ vadovui V. K., tačiau jis atsisakė. Tuo metu jis susitiko su jam iš anksčiau pažįstamu A. G. Z., papasakojo jam apie savo verslą. Jis turėjo bendrovę „Z“ ir laisvų piniginių lėšų bei taip pat norėjo investuoti pinigus, todėl jie susitiko su A. J.. Visi ėmė kalbėtis apie bendros įmonės, kuri verstųsi nuotekų valymu, steigimą, kūrė bendrus dujų verslo planus. G. Z. turėjo B. išsinuomotą teritoriją, todėl jie suplanavo vežti iš R. ir perdirbti joje dujų kondensatą bei naftos atliekas. Kad galima būtų palengvinti darbą, A. J. pasiūlė pirkti jo įmonės nuomojamą naftos bazę (duomenys neskelbtini) srityje ir joje laikyti dujų kondensato bei naftos atliekas, vėliau jas įvežant į L. perdirbimui. Pagal A. J. pasiūlymą, jie trise turėjo tapti „TA“ akcininkais, už akcijas sumokėdami po 70 000 USD, už kuriuos būtų nupirkta bazė. Jie vieni kitais pasitikėjo, todėl jokių rašytinių sutarčių oficialiai surašę nebuvo, tačiau susitarė žodžiu, kad sudėję po 70000 JAV dolerių, visi trys dalyvaus bendrame versle, pasidalins savo atstovaujamų įmonių akcijomis. Pagal susitarimą jam per 2 kartus A. G. Z. perdavė 70 000 USD. Pirmą kartą 2006 m. balandžio mėn. A. G. Z. perdavė 47000 dolerių. Šią pinigų sumą jis įnešė į „S C E OU“ sąskaitą, o iš jos pervedė į „T“ sąskaitą. Gal po mėnesio ar vėliau, jis gavo iš A. G. Z. dar 23000 dolerių. Šie pinigai taip pat buvo pervesti į „T“, berods liepos mėnesį. Jokių rašytinių dokumentų, kad gavo pinigus nesurašė. Tik daug vėliau, prašomas A. G. Z., jis pasirašė jam pateiktą ir prie bylos prijungtą raštelį, kad yra gavęs 70000 dolerių iš A. G. Z.. Raštelį pasirašė, nes tikrai yra gavęs iš A. G. Z. tokią sumą pinigų. Jei būtų galvojęs negražinti pinigus, jis tiesiog galėjo tokio raštelio nepasirašyti ir neigti pinigų gavimo faktą. Jis iš „S“ sąskaitos yra pervedęs tą pinigų sumą A. J. firmai „T“. Savo dalies pagal jų susitarimą, t. y. taip pat dėl 70000 JAV dolerių pervedimo, jis neįvykdė, nes jo pinigų dalis jau buvo įmonėje „T“ ir ją, pagal susitarimą su A. J., šis turėjo pasilikti nuo gautų mokesčių už parduotas dujas. Jie tarėsi sudaryti raštišką susitarimą dėl akcijų pirkimo ar pinigų perdavimo raštu, todėl A. J. kelis kartus vežė pasirašyti sutarčių dėl akcijų pirkimo projektus. Tačiau kaskart jose vis buvo įrašyti klaidingi duomenys, todėl sutarčių jie taip galutinai ir nepasirašė. Jis savo kaltės pasisavinus kaltinime nurodytus pinigus nepripažįsta, nes visus bazės pirkimui gautus pinigus, t. y. 70000 JAV dolerių, iš A. G. Z. yra pervedęs A. J. į „T“ sąskaitą. Jo nuomone, būtent A. J. neįvykdė savo įsipareigojimų, nes nei „T“ akcijas perleido, nei bazės nenupirko, nors žadėjo tai padaryti. Jis pripažįsta skolą A. G. Z., tačiau šiuo metu jos neturi galimybių sugražinti.

48Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis yra įmonės „TA“, kuri dirba R., direktorius. Jo vadovaujama įmonė ir M. D. atstovauta įmonė „S C E OU“ buvo sudariusios paskolos sutartį dėl „S“ 200 000 USD paskolos A. J. įmonei „T“. Sutartis buvo sudaryta tam, kad R. nereikėtų mokėti pinigų pervedimo dujų pirkimui mokesčių. Iš tikrųjų tai nebuvo paskola, nes pinigai įmonei „T“ nebuvo skolinami, o buvo pervedami dalimis dujų pirkimui. Nupirktos už tuos pinigus dujos vėliau per B. bendrovę pasiekdavo „S“, t. y. „T“ už „S“ pervestus pinigus pirko suskystintas dujas R., pardavinėjo jas B. įregistruotoms įmonėms „O“ ir „BXX“, o šios jas parduodavo M. D. atstovaujamai „S“ arba jo vėliau įkurtai „C B L“. Pinigai dujų pirkimui jo įmonei buvo pervedami pavedimais iš „S C E OU“ ir „C B L“ sąskaitų bankuose. Kadangi dujos R. pigesnės, jie uždirbdavo iš R. perkamų ir B. bei Lietuvai parduodamų dujų kainų skirtumo, kuris siekė 70-80 dolerių už vieną toną pateiktų dujų. Pardavus dujas ir B. įmonėms už jas atsiskaičius su „T“, jis paskolos forma gautus iš „S C E OU“ ir „C B L“ pinigus sugražindavo į šių įmonių sąskaitas. Jis nėra gavęs kaltinime nurodytų pinigų sumų. 2005 m. M. D. iniciatyva susitiko su A. G. Z., kuris vadovavo UAB „Z“. Tarpusavio pokalbio metu M. D. pasiūlė steigti bendrą verslą ir tiekti suskystintas dujas į Lietuvą per bendrai jų įsteigtą lietuvišką įmonę. Buvo pradėta tartis, jog jie trise galėtų tapti jų visų trijų valdomų įmonių – „T“, „S“ bei „Z“ bendrasavininkiais, akcininkais. Pasitikėdami vieni kitais, pasidalinę jiems priklausiusių įmonių akcijomis, jie būtų vykdę bendrą dujų verslą. Jis, būdamas vieninteliu įmonės „TA“ akcininku, turėjo parduoti jiems lygiomis dalimis po 33 proc. įmonės akcijų, o jie, savo ruožtu, padaryti tą patį t.y. parduoti jam po 33 proc. savo įmonių akcijų. Vykdydamas žodinį susitarimą ir suprasdamas, jog akcijų perrašymas R. užtruks ilgiau, jis pirmasis surašė „T“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo parduoti dalį akcijų M. D. ir A. Z.. Jo įmonės akcijų pirkimo pardavimo sutartis buvo perrašyta gal kelis kartus. Tai buvo daroma dėl įsivėlusių klaidų. Prieš nuspęsdamas parduoti įmonės akcijas, jis nesigilino, kokia yra akcijų vertė įmonėje „Z“, kurią įkūrė A. Z., ir kokia akcijų vertė įmonėje „S“, kuriai vadovavo M. D.. Jis tų įmonių akcijų verte nesidomėjo, nes pasitikėjo tais asmenimis, o ir įmonės „TA“ akcijų vertė buvo kritusi, nes įmonė tuo metu jau neturėjo pelno. Kai paskutinį kartą su jais buvo pasirašyta „TA“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis, jis nei M. D., nei A. Z. tų sutarčių egzempliorių nepaliko, nes sutartį reikėjo užregistruoti R. Be to, jis laukė, kada ir jie iš savo pusės paruoš savo įmonių akcijų pirkimo pardavimo sutartis. Jie tokių sutarčių neparengė, nesulaukęs iš jų tokių sutarčių ir negavęs jų pasirašyti, todėl įmonės „TA“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties jis R. registre neberegistravo. Už akcijų pardavimą jam jokie pinigai sumokėti nebuvo. A. J. neigė susitarimą pirkti mazuto bazę (duomenys neskelbtini) srityje. Jis parodė, kad dar iki pažinties su A. Z., tarp jo ir M. D. buvo pokalbis apie tai, kad bendram jų verslui būtų gerai išpirkti iš B. spirito ir likerio gamyklos jo vadovaujamos „T“ įmonės nuomojamą mazuto bazę. Jis paaiškino, kad „TA“ nuomojamos mazuto bazės vertė apie 200 000 USD. Tuo metu, kai buvo deramasis su A. G. Z. ir M. D. dėl bendro verslo, jie vėl kalbėjosi visi trys apie tos nuomojamos bazės išpirkimą. Tiedu susidomėjo tokiu planu, tačiau realių pasiūlymų nebuvo, jokios sutartys pasirašytos nebuvo. Tai tiesiog buvo tik jų trijų pasvarstymai, kad būtų gerai bendram verslui privatizuoti tą bazę, tačiau jokie pinigai bazės pirkimui į „TA“ sąskaitą pervesti nebuvo. Tai patvirtina ir bankiniai dokumentai, nes į „TA“ sąskaitą pinigai buvo pervedami tik dujų pirkimui ir pagal paskolos sutartį tarp įmonės „S“ ir „TA“. Jis neprisimena, kaip ir kur buvo pasirašyta paskolos sutartis tarp „S“ ir „TA“, tačiau iš įmonės „S“ pusės sutartis buvo pasirašyta kažkokios tai moters vardu. Jis pats sutarties pasirašyme nedalyvavo, jam jau „S“ vardu pasirašytą sutartį pateikė M. D.. Sutarties pasirašymo metu jokie pinigai kaip paskola nebuvo perduoti. Dėl M. D. atstovaujamos įmonės „C B“, jis parodė, kad ši įmonė buvo sukurta tam pačiam suskystintų dujų verslui. Ją, kaip A. įregistruotą įmonę, įkūrė ir atstovavo M. D.. Su šia įmone jo vadovaujama įmonė „TA“ taip pat turėjo sudarytą paskolos sutartį, kuria vadovaujantis įmonei „T“ M. D. „C B“ vardu siųsdavo pinigus kaip paskolą, o jis „T“ vardu pirkdavo dujas R. ir parduodavo jas B. Iš ten registruotų įmonių „O“ ir „BXX“ įmonės „C B“ vardu dujas pirkdavo M. D. ir jis jas vėliau perparduodavo L. ir L. Jis neigia, kad pats asmeniškai, ar į „T“ sąskaitą būtų gavęs iš M. D. 70 000 USD būtent bazės pirkimui. Nurodytos pinigų sumos į įmonės sąskaita niekada pervesta nebuvo, nes nebuvo susitarimo tokią bazę pirkti. Jis nėra pažadėjęs M. D. ar A. G. Z. nupirkti bazę. Išskyrus banko pavedimus kaip paskolą pagal sutartį, iš įmonės „S“, „C B“ ar „T“ jis jokių pinigų nėra gavęs. Pinigai buvo gaunami tik pagal paskolos sutartį. Jis yra matęs, kaip 2006 m. balandžio mėnesį, vieno jų susitikimo metu, M. D. gavo iš A. Z. kažkokią sumą pinigų, tačiau kokią sumą pinigų, už ką ir kokiam tikslui jam A. G. Z. perdavė pinigus, jis nežino. Pinigai buvo įdėti į perlenktą popieriaus lapą, jų nebuvo didelis pluoštas, bet buvo matyti, kad tai buvo doleriai. Praėjus kuriam laikui, rodos 2007 metais, į jį kreipėsi A. G. Z., kuris paprašė patvirtinti raštu, jog matė, kaip jis 2006 metų balandžio mėnesį perdavė M. D. 70000 dolerių. Jis tokį raštelį pasirašė, nesigilindamas į jo turinį ir esmę bei negalvodamas, kokios dėl to galėtų kilti pasekmės. Pasirašė raštelį, nes tikrai matė pinigų perdavimo faktą. Pats jis niekada nėra gavęs grynųjų pinigų verslui iš M. D..

49Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. Z. parodė, kad M. D. pažįsta daugiau kaip 20 metų, nors artimi draugai nebuvo. A. J. asmeniškai jis nepažinojo, su juo supažindino M. D.. Kartą nuvykęs į K. restorane sutiko M. D.. Šis papasakojo, kad vykdo didelį verslą su naftos produktais, bendravo su įtakingais asmenimis naftos biznio reikalais. Jis suprato, kad M. D. užsiima rimtu verslu, turi reikalų su aukštais pareigūnais. M. D. sužinojęs, kad jis turi laisvų pinigų, pasiūlė prisijungti prie dujų verslo. Minėjo, kad pažįsta A. J., kuris nuomojasi (duomenys neskelbtini) srityje bazę, naudojamą dujų tiekimo biznyje. Sakė, kad galima ją privatizuoti ir pastatyti fabriką dujų kondensato perdirbimui. Jam sutikus investuoti bei dalyvauti tame versle, neužilgo M. D. supažindino jį su A. J.. A. J. patvirtino, kad turi įmonę (duomenys neskelbtini) srityje, kurioje dirba 12 žmonių, nuomojasi patalpas ir bazę, kurią yra galimybė nupirkti ir vystyti dujų kondensato gamybą. A. J., siūlydamas bazę, vėliau atvežė gamyklos brėžinius, aiškino, kaip galima būtų perdirbti dujų kondensatą. A. J. sakė, kad tos bazės kaina būtų apie 200 000 dolerių ir jie galėtų trise tą bazę nusipirkti. Kadangi jis tuo metu turėjo laisvų pinigų, tai sutiko investuoti pinigus į bendrą verslą. Buvo sutarta, kad su M. D. jie abu nupirks iš A. J. įmonės „T“ akcijų. Jis sumokėjo A. J. už akcijas 2000 rub. Kadangi rašytinių sutarčių jie nebuvo sudarę, o jis geriau pažinojo M. D., tai nutarė pinigus bazės pirkimui duoti jam asmeniškai. 2006 m. balandžio mėn. jis susitiko su M. D. K., senamiesčio vyninėje. To susitikimo metu dalyvavo ir A. J.. Būtent to susitikimo metu jis ir perdavė M. D. 70 000 dolerių. Tiesiogiai pinigų nesiuntė A. J. į R., kadangi juo dar nepasitikėjo, o M. D. sakė, kad su A. J. bendrauja jau 2-3 metus ir juo pasitiki. 70 000 JAV dolerių, kuriuos jis perdavė M. D. vyninėje, šis neskaičiavo. A. J. matė pinigų perdavimą ir suprato, dėl ko jie perduodami, nes tuo metu visi trys prie stalo kalbėjosi apie bazės teritorijos išpirkimą. Kodėl M. D. pakeitė parodymus ir teigia, kad jis pinigus jam padavė per du kartus, t. y. pirmą kartą 47 000 dolerių, o antrą – 23000 dolerių, pasakyti negali. Jis visus tuos pinigus jam perdavė susitikimo vyninėje metu per vieną kartą. A. J. matė tą perdavimą, todėl vėliau tai patvirtindamas ir pasirašė ant M. D. patvirtinimo. Jis nieko nežinojo apie tai, kad M. D. pinigus dujų pirkimui pagal kažkokią tai paskolos sutartį pervedinėja A. J. įmonei. Jau vėliau, kai pinigai bazės pirkimui buvo perduoti M. D., praėjus kažkuriam tai laikui, kai bazė nupirkta nebuvo, jis sužinojo, kad M. D. perveda A. J. pinigus dujų užpirkimui pagal kažkokią jų tarpusavio paskolos sutartį. Pagal jų žodinį susitarimą pinigai buvo duoti bazės pirkimui ir būsimam bendram dujų verslui, buvo tariamai ruošiami dokumentai – „T“ akcijų perleidimo sutartis, kurios projektą iš R. atveždavo A. J.. Dokumentus A. J. buvo atvežęs gal 3-4 kartus, bet jie vis negalėjo jų pasirašyti dėl šiame dokumente rastų netikslumų. A. J. matyt sąmoningai darydavo klaidas sutartyje, nes būdavo asmens kodas netikslus, kelios raidės klaidingos. Po paskutinio sutarties parengimo, kuri jau buvo be klaidų, jie visi pasirašė sutartį ir A. J. išsivežė jų visų trijų pasirašytas sutartis tariamai įregistruoti R. registre. Tačiau tų dokumentų kopijų jiems jis neperdavė, nes, kaip paaiškėjo vėliau, tos sutartys nebuvo įregistruotos. Manydami, kad jau yra „T“ bendrasavininkai, jie su M. D. pasirūpino vizomis, sveikatos pažymėjimais, draudimais išvykti į R. ir apžiūrėti tos bazės, tačiau taip ir neišvyko. Ilgą laiką, gal kokį pusmetį, A. J. jam nesakė, kad nėra gavęs iš M. D. jo perduotų bazės pirkimui 70000 JAV dolerių, nors jis jau manė esąs jų bendros įmonės akcininku. Praėjus kuriam laikui, jis pradėjo pas M. D. reikalauti dokumentų, patvirtinančių bendrą verslą ir bazės pirkimą, arba grąžinti pinigus. Tuomet M. D. jam atvežė parodyti dokumentus, kad kažkokia tai firma M. D. pervedė pagal pavedimą 150 000 dolerių kaip paskolą. Jam parodyti paskolos dokumentai buvo surašyti įdomiai, t. y. ne mažiau kaip trim su pusė metų, nors dujų pirkimo „biznyje“, pinigai apsisuka ne mažiau kaip per dvi savaites. Jiems susitikus su A. J., šis paaiškino, kad kitaip nebuvo galima įforminti sandorio, tik kaip tos firmos paskolą įmonei „T“. A. G. Z. parodė, kad, jei jis būtų žinojęs, kad jo M. D. perduoti pinigai bus siunčiami A. J. vadovaujamai įmonei „T“ kaip paskola, jis būtų jų jiems nedavęs. Prasidėjus tarpusavio konfliktui, jis pareikalavo M. D. sugrąžinti gautus pinigus. Šis sakė pinigų neturįs, tačiau raštu patvirtino, kad yra gavęs iš jo 70000 JAV dolerių bazės pirkimui, o A. J. jam prisipažino, kad 70000 dolerių iš M. D. gavo, tačiau ne kaip A.G. Z. duotus pinigus , o kaip paskolą už dujas. Tam, kad jį įtikintų, kad yra rimti verslininkai Lietuvoje, A. J. su M. D. siūlė visiems kartu steigti įmonę naftos produktų atliekų ir nuotekų perdirbimui. A. J. pristatė aukščiausiame lygyje suomių firmos „L“ prezidentą. Vyko jo priėmimas pas Lietuvos premjerą, susisiekimo ministrą, kuriame dalyvavo ir A. J.. Tam reikalui ir buvo įkurta firma „Z“. Jeigu jo firma būtų sudariusi sandorius su planuotomis firmomis, būtų įkurtas viso Pabaltijo nuotekų valymo centras. Paskui A. J., galbūt pasitaręs su M. D., kiek persigalvojo ir pradėjo siūlyti, kad ta įmonė būtų įsteigta ne su įmone „Z“, bet su „TA“ arba su „S“ įmone. Tačiau suomiai susirinko informaciją apie A. J. bei M. D., todėl nutarė dirbti ir verslą daryti tik su „Z“ firma, tačiau mirus firmos „L“ prezidentui, sandorio nepavyko sudaryti. A. G. Z. teisme taip pat parodė, kad iš M. D. ir A. J. daugiau nei metus negavo nei akcijų, nei bazės nupirkimo dokumentų, todėl pradėjo iš jų reikalauti grąžinti pinigus. Prieš tai A. J. jam ėmė siūlyti bitumo verslą, siūlė pirkti bitumą 10000 tonų per metus, minėjo, kad „TA“ sudarė sutartį dėl bitumo už 2,9 mln. dolerių, rodė sutartis dėl dujų pirkimo dideliais kiekiais. Jis aiškino, jog M. bitumą būtų galima sandėliuoti ir juo prekiauti. Po jų pokalbio jis buvo sutaręs žodžiu su trimis įmonėmis, kad galės patiekti bitumą iš Lietuvos geležinkelių išsinuomojo bazę M., tačiau bitumo iš A. J. firmos taip ir negavo. Vėliau jis išsiaiškino, jog A. J. niekada to bitumo ir neturėjo, todėl bazės nuomą jis nutraukė. Kai jis pradėjo reikalauti A. J. ir M. D. grąžinti pinigus, A. J. pradėjo aiškinti, kad pagal R. įstatymus negali jam kaip fiziniam asmeniui persiųsti pinigus. Tuomet buvo parengta sutartis, kad A. J. vadovaujama įmonė „TA“ grąžins atitinkamą sumą V. K. vadovaujamai firmai „UAB „JDC“, o paskui ši grąžins 70000 JAV dolerių jo firmai. A. J. pažadai liko neįvykdyti.

50Liudytojas V. K. teisme parodė, kad buvo pažįstamas su M. D. ir A. J., kadangi jo vadovaujama bendrovė dalyvavo bendrame prekybos suskystintomis dujomis versle su M. D. atstovaujamomis bendrovėmis „S“, „C B“, o A. J. tuo metu atstovavo tiekėjus iš R. ir B. Jie pasiūlė investuoti pinigus į bazę, esančią (duomenys neskelbtini) srityje, kad galima būtų lengviau daryti bendrą dujų verslo „biznį“, t. y. gabenti dujas iš R. ir jas parduoti Lietuvoje. Siūlė bazę pirkti tam, kad laikyti joje suskystintas dujas. Šiuo pasiūlymu jis nesusidomėjo, bet vėliau sužinojo, kad bazės pirkimu susidomėjo A. G. Z., investavęs kažkokią tai pinigų sumą į tą bazę. V. K. sprendžiant dujų pristatymo problemas su A. J. ir M. D. ne kartą dalyvavo ir A. G. Z.. Šių susitikimų metu jis ne kartą girdėjo, kad buvo kalbama apie M. D. ir A. J. skolą A. G. Z.. A. Z. M. D. ir A. J. klausdavo apie savo pinigus. Iš tų pokalbių jis ir suprato, kad A. G. Z. yra investavęs pinigus į bazės pirkimą, tačiau kokią sumą pinigų, jis negirdėjo. Jam iš visų pokalbių tapo aišku, kad A. G. Z. pinigus už bazę yra perdavęs M. D., o pastarasis tuos pinigus perdavęs A. J.. A. J. neneigė, kad jie su M. D. yra skolingi A. G. Z. ir tai, jog skola susidarė dėl jo vadovaujamos įmonės kaltės. Jie visi aptarinėjo, kokiu būdu galima būtų gražinti skolą A. G. Z.. Kad jiems būtų galima pervesti skolą iš R., kažkuris tai pasiūlė pasirašyti trišalę sutartį tarp M. D. atstovaujamo „S“, įmonės „O“ ir jo atstovaujamo „JDC“, kad galima būtų pervesti pinigus iš R. A. G. Z. per šias įmones. Turėjo būti sudaromos dvi trišalės sutartys tarp šių įmonių, kad pinigai pasiektų A. G. Z., buvo parengti šių sutarčių projektai, tačiau sutartys nebuvo pasirašytos ir įgyvendintos, o pinigai A. G. Z. gražinti nebuvo.

51Liudytoja V. S. teisme parodė, kad dirbant „X“ banko M. skyriuje, jai teko bendrauti su banko klientu M. D., kuris atstovavo „S“ įmonę. Su juo ją supažindino A. J.. M. D. į ją kreipdavosi kaip klientas, ji vykdė jo pavedimu pinigų pervedimus, tvarkė atsiskaitymus, tačiau niekada nėra vykdžiusi jokių pervedimų jam prašant tai daryti telefonu.

52Liudytojas S.G. teisme parodė, kad jis konsultavo ir teikė teisinę pagalbą R. A. J. ir jo atstovaujamai kompanijai „T“. Jis ne kartą yra prašęs patikrinti šios kompanijos parengtų sutarčių turinį. 2005 metais A. J. kreipėsi su prašymu patikrinti B. įmonei priklausančios bazės (duomenys neskelbtini) srityje nuomos sutartį, pagal kurią „T“ tą bazę nuomojosi ir valdė. Jis tarp savo rengtų dokumentų rado tos nuomos sutarties kopiją, kurią ir pateikė A. J..

53Pirmosios instancijos teismas ištyrė bei įvertino ir byloje esančius rašytinius įrodymus.

54Nuomos sutarties kopijoje nurodyta, kad 2005 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 527 tarp įmonės „B“, atstovaujamos jos direktoriaus J. D. V., ir įmonės „T“ , atstovaujamos A. J..

552009 m. rugsėjo 24 d. dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad A. J. 2007 m. liepos 9 d. raštu patvirtino, kad 2006 m. balandžio mėn. vyninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), matė, jog M. D. gavo iš A. G. Z. 70 000 USD, kuriuos turėjo pervesti į OOO „TA“ sąskaitą mazuto bazės, esančios (duomenys neskelbtini) srityje, pirkimui.

56Iš 2010 m. kovo 16 d. dokumentų apžiūros protokolo matosi, kad M. D. 2007 m. gegužės 25 d. rašytame ir pasirašytame patvirtinime nurodyta, jog M. D. pripažįsta, jog pagal bendrą A. G. Z., A. J. ir M. D. susitarimą lygiomis dalimis privatizuoti A. J. firmos „TA“ nuomojamąją nekilnojamą turtą „P“ kombinato teritorijoje, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) srityje R. F., 2006 m. balandžio mėnesį jis gavo iš G. A. Z. 70 000 USD, kuriuos, kartu su savo pinigais, pervedė į A. J. firmos „TA“ sąskaitą – viso 150 000 USD, o A. J. buvo įsipareigojęs, pridėjęs savo pinigus, iki 2006 m. spalio 1 d. nupirkti minėtą objektą, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė ir pinigų negrąžino.

572009 m. rugsėjo 23 d. dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokole nurodyta, kad A. G. Z. pateikė jo rengimąsi išvykti į R. patvirtinančius dokumentus; 2006-08-28 sartifikatą dėl ŽIV tyrimo; patvirtinimą, kad 2007-05-25 M. D. parašu patvirtino, kad jis pagal bendrą A. G. Z., A. J. bei jo susitarimą lygiomis dalimis privatizuoti A. J. firmos „TA“ nuomojamąją nekilnojamą turtą „P“ kombinato teritorijoje gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) srityje R. F., 2006 m. balandžio mėn. gavo iš G. A. Z. 70 000 USD, kuriuos, kartu su savo pinigais, pervedė į A. J. firmos „TA“ sąskaitą-viso 150 000 USD. A. J. buvo įsipareigojęs, pridėjęs savo pinigus, iki 2006-10-01 nupirkti minėtą objektą, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, pinigų negrąžino. Dėl šios priežasties jis negali grąžinti pinigų A. G. Z.. Šiame patvirtinime yra rankraštinis įrašas apie tai, kad A. J. patvirtina, jog 2006 m. balandžio mėnesį vyninėje matė, kad M. D. paėmė (gavo) iš A. G. Z. 70 000 USD, kuriuos turėjo pervesti į OOO „TA“ pirkti mazuto bazę, esančią (duomenys neskelbtini) srityje.

582007 m. lapkričio 23 d. Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento rašto Nr. S 2007/(7.7-070)-12-3339 nurodyta, kad 2006 m. balandžio mėnesį vidutinis lito ir JAV dolerio santykis buvo 2,8231 Lt už 1 JAV dolerį.

59Iš teisinės pagalbos dokumentų matyti, kad liudytojais apklausti M. K. ir J. Š. patvirtino, jog įmonė „S C E OU“ nuo 2006 m. E. jokios veiklos nevykdė, jos dokumentai nebuvo pateikiami, todėl jokių duomenų apie šios įmonės sandorius buhalterijoje nėra.

602010 m. kovo 16 d. dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad 2006 m. sausio 19 d. į įmonės „ S C OU“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „X“, iš „MN“ buvo pervesta 830175,41 USD, iš kurių dalimis atskirais pavedimais pervesti juridiniams subjektams, nesusijusiems su ikiteisminiu tyrimu. 2006 m. kovo 14 d. į įmonės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš kitos įmonei priklausančios ir Y V banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 75000 USD. Šie pinigai iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konvertuojami į kitą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2006 m. balandžio 7 d. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) patekus dar 35000 USD iš juridinio asmens – „C B L“, 2006 m. balandžio 7 d. tarptautiniu pavedimu į įmonės „O T S“ P D NR. 13“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 47000 USD. 2006 m. liepos 3 d. tarptautiniu pavedimu į įmonės „O T S“ P C NR. 13“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 22500 USD. Toliau sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti įvairūs lėšų judėjimai, kurie nėra susiję su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

61Iš įmonės „S C OU“ sąskaitos Nr. ( - ) Y banko išrašo (valiuta USD) matosi, kad laikotarpyje nuo 2006 m. vasario 24 d. iki 2006 m. kovo 14 d. gautos įvairios įplaukos iš juridinių asmenų, nesusijusių su ikiteisminiu tyrimu. Iš apžiūrėtų išrašų matosi, kad į įmonės sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) M. D. kaip fizinio asmens vardu nebuvo įnešti grynieji pinigai.

62Iš teisinės pagalbos metu iš R. gautų dokumentų matosi, kad juose liudytojas A. M. D. nurodo, jog gyvena(duomenys neskelbtini), kombinato FGUK „P-R“ direktoriaus pareigose dirba nuo 2006 m birželio mėnesio, jokios veiklos kombinatas FGUK „P-R“ su RAB „TA‘ nevykdė, nekilnojamojo turto nuomos sutarčių nesudarinėjo, o įmonės įstatai ir R. F. įstatymai draudžia vykdyti tokios rūšies veiklą su nevalstybinėmis komercinėmis organizacijomis.

63Iš teisinės pagalbos metu iš R. gautų dokumentų matosi, kad apklaustas liudytoju A. M. D. parodė, jog jis nuo 2006 m. kaip direktorius vadovauja kombinatui FGUK „R-R“, kuris yra (duomenys neskelbtini) mieste, gyvenvietėje (duomenys neskelbtini). FGUK „P-R“ užsiima veikla, susijusia su materialinių išteklių saugojimu. Šiai veiklos formai išduota licenzija. Kombinato „P“ teritorijoje nėra spirito gamyklos. Jis parodė, kad FGUK „P-R“ su įmone „TA“ jokių finansinių – ekonominių santykių neturėjo.

64Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 255 str., 256 str. nuostatomis, nagrinėjime teisme dalyviams buvo pranešta ir apie galimybę kvalifikuoti išteisintųjų A. J. ir M. D. veikas kaip didelės vertės svetimo turto iššvaistymą pagal BK 184 str. 2 d.

65Papildomai apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintieji kaltais vėl neprisipažino ir iš esmės patvirtino tas pačias aplinkybes, apie kurias buvo parodė pirmosios instancijos teisme. Papildomai apklaustas išteisintasis A. J. parodė, kad jis nukentėjusiojo A. G. Z. turto nei įgijo sukčiavimo būdu, nei jo pasisavino. Nesutinka ir su tuo, kad jis nukentėjusiojo pinigus iššvaistė. To jis negalėjo padaryti, nes tų pinigų jis negavo. A. G. Z. ir M. D. buvo draugai, vienas kitu pasitikėjo, todėl jis (A. J.) niekaip negalėjo įtakoti, kad A. G. Z. duotų ar neduotų pinigus. Tai, kad jis tuo metu buvo kavinėje, niekaip neįtakojo A. G. Z. ir M. D. veiksmų. Jau anksčiau buvo ne kartą parodęs, kad matė, kaip vyninėje A. G. Z. perdavė pinigus M. D., tačiau tų pinigų tada niekas neskaičiavo ir, jo nuomone, tai negalėjo būti tokia didelė pinigų suma, apie kurią nurodoma kaltinime. Papildomai apklaustas išteisintasis M. D. parodė, kad vyninėje jam jokie pinigai nebuvo perduoti. Jis ilgai negalėjo suprasti, kodėl A. G. Z. tvirtina apie pinigų perdavimą vyninėje, bet po to suprato, kad A. G. Z. ir A. J., būdami draugais, norėjo pašalinti jį iš verslo. Jis A. G. Z. tikrai pasirašė raštą apie tai, kad paėmė iš nukentėjusiojo 70 000 JAV dolerių, tačiau tą raštą A. G. Z. davė jam pasirašyti tik po metų laiko. Pripažįsta, kad tikrai paėmė tuos pinigus iš nukentėjusiojo prieš metus laiko iki to rašto pasirašymo ir tai buvo ne vyninėje. A. G. Z. tikrai žinojo, kad jo duotus pinigus jis (M. D.) pervedė į A. J. firmą. Sprendimus jis, A. J. ir A. G. Z. priimdavo bendru sutarimu ir jis tuos susitarimus vykdė. Išteisintasis parodė, kad jeigu būtų turėjęs tikslą sukčiauti ar nukentėjusiojo pinigus pasisavinti, tai praėjus metams laiko tikrai nebūtų raštu patvirtinęs pinigų iš A. G. Z. gavimo. M. D. taip pat parodė, kad A. J. su A. G. Z. supažindino jis A. G. Z. iniciatyva, nes šis jam vis skambindavo ir prašėsi priimamas į „biznį“. Po susipažinimo A. J. ir A. G. Z. tapo gerais draugais, bet po to susipyko. Jis mano, kad A. G. Z. pinigus perdavė ne A. J., o jam, nes jį geriau pažinojo. Didelę pinigų sumą vežant Į R., atsiranda įvairių problemų, todėl jie trise (jis, A. G. Z. ir A. J.) kartu buvo nutarę, kad A. G. Z. pinigai A. J. bus pervesti „paskolos pavidalu, kad neišlįstų mokesčiai“. Pinigai būtų grįžę persirašant kitas sutartis. Jis, A. J. ir A. G. Z. buvo susitarė keistis savo valdomų įmonių akcijomis ir bendrai dalyvauti visų tų įmonių veikloje. Kelis kartus ruošėsi trise pasirašyti bendro verslo sutartis, bet jas ruošdavęs ir spausdinęs A. J. vis pridarydavo klaidų, neteisingai parašydavo A. G. Z. pavardę, ir jie tų sutarčių taip ir nepasirašė.

66Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prie bylos buvo pridėti ir išnagrinėti taip pat išteisintojo A. J. ir jo gynėjo pateikti papildomai dokumentai apie tai, kad A. J. vadovaujama bendrai „TA“ bylinėjosi dėl skolos išieškojimo su I. G., pateiktas Baltarusijos Respublikos Gardino miesto teismo išduotas vykdomasis raštas, iš kurio matosi, kad šis teismas, 2009 m. spalio 9 d. išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, iš I. G. ir A. G. bendrai „TA“ naudai priteisė 312872 000 rublių žalos atlyginimo (4 t., b.l. 44-50).

67Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme išnagrinėtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad šioje byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pagrindo nėra, o prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniai skundai atmestini.

68Abiejuose apeliaciniuose skunduose prašoma išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį. Nors dalies apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų sutampa, prokuroro skunde prašoma abu išteisintuosius pripažinti kaltais dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo pagal BK 25 str. 2 d. ir 183 str. 2 d., tuo tarpu nukentėjusiojo skunde M. D. ir A. J. prašoma pripažinti kaltais dėl sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d. Teisėjų kolegija abiejų apeliantų skundų argumentus atmeta, nes jie nepagrįsti ir paneigti. Kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais kaltinamųjų išteisinimo motyvais. Pažymėtinai dar ir tai, kad nors M. D. ir A. J. buvo išteisinti pagal BK 25 str. 2 d. ir 183 str. 2 d., skundžiamame nuosprendyje teismas, nors ir lakoniškai, tačiau išdėstė išvadas apie tai, kad kaltinamųjų veikose nėra ir kitų nusikalstamų veikų, t. y. sukčiavimo ir svetimo turto iššvaistymo sudėčių. Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė iš esmės dėl to, kad padarė išvadą, jog tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo susiklostė civiliniai teisiniai santykiai neperėjo į baudžiamuosius. Šiame nuosprendyje dėstomi išteisinimo motyvai pagrįsti, tačiau kolegijos nuomone, kaltinamųjų veikose nėra ir būtinų konkrečių nusikalstamų veikų sudėčių objektyvių ir subjektyvių požymių.

69BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 str. 6 d.). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-788/2015). Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat ir kaltinant kelis asmenis bendrininkavimu, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

70Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

71Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).

72Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).

73Teisminė praktika dėl BK 182 str. taikymo, taip pat sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, atskyrimo nuo civilinio delikto, įtvirtinta ir kitose kasacinėse nutartyse. Kasacinėje nutartyje baudžiamojo byloje Nr. 2K-322/2014 išaiškinta, kad pagal BK 182 str. dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, iš kurių viena yra paskola, pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–454/2012; 2K-462-2013).

74Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie pirkėjo asmenybę ar jo turtą. Tačiau apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329-2011; 2K-535-2011).

75Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–507/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra apsunkintas.

76Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 182 str. svarbu, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju būtų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001; 2K-387-2008).

77Pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

78Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.

79Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

80Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

81BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Pagal teismų praktiką svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2007, 2K-322/2012, 2K-630/2013 ir kt.). Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu. Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, jog šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai. Turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, taip pat dėl neatsargumo. Esant tiesioginei tyčiai kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, kad jo savininkas ar teisėtas turto valdytojas neteks turto ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai, suvokdamas tokį veikos pavojingumą ir numatydamas turtinę žalą, kaltininkas, nors ir nenori žalos atsiradimo, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388, 2K-192/2011, 2K-210/2012 ir kt.).

82Teisėjų kolegija, atmesdama šioje byloje paduotus prokuroro ir nukentėjusiojo A. G. Z. apeliacinius skundus, vadovaudamasi jau išdėstyta įtvirtinta teismine praktika, o taip pat jau išdėstytų išnagrinėtų šioje byloje įrodymų analize. Nukentėjusysis A. G. Z. savo skunde labai plačiai dėsto argumentus dėl, jo nuomone, padaryto sukčiavimo, apeliantas netgi nurodo, kad visi skundžiamo nuosprendžio motyvai faktiškai patvirtina, kad M. D. ir A. J. užvaldė jo turtą apgaule. Taip pat nurodo apie tai, kad teismas neanalizavo jo ir išteisintųjų parodymų, todėl netgi neaišku, kuriais parodymais teismas patikėjo, o kuriais – ne. Šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta.

83Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas įvertino tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamųjų parodymus, taip pat ir kitus išnagrinėtus įrodymus, o nuosprendyje aiškiai išdėstė tas nustatytas bylos aplinkybes, kurios nekelia abejonių ir kurios netgi neginčijamos apeliaciniuose skunduose.

84Teismas nustatė, kad dar iki kaltinime nurodytų įvykių tarp M. D. ir A. J. buvo susiklostę verslo santykiai. M. D. atstovaujama įmonė „S C E PB“ vertėsi suskystintų dujų pirkimu R. ir A. J. vadovaujamos įmonės „T“ ir paskesnės tų dujų perpardavimu Lietuvoje. Nustatyta, kad A. J. įmonė dujas pigiai parduodavo B. įmonėms, o iš jų tas dujas perpirkdavo M. D. įmonė. Taip pat nustatyta, kad siekdami išvengti mokesčių M. D. ir A. J. buvo sudarę fiktyvią paskolos sutart, pagal kurią M. D. įmonė pervesdavo pinigus A. J. įmonei tariamai kaip paskolą, o iš tikrųjų tai būdavo mokėjimai, skirti dujų pirkimui. Teismas taip pat nustatė, kad tarp išteisintųjų M. D. bei A. J. ir nukentėjusiojo A. G. Z. tikrai buvo sudarytos žodinis susitarimas vykdyti bendrą suskystintųjų dujų verslą, visiems trims investuojant po 70 000 JAV dolerių bazės dujų laikymui pirkimui. Šio tikslo įgyvendinimui buvo rengiamasi netgi rašytiniai susitarimai, nors jie ir nebuvo įregistruoti valstybinėse institucijose. Nors nukentėjusysis skunde nurodo, kad teismas įrodymus tariamai įvertino tik išteisintųjų naudai, teismas iš tikrųjų patikėjo paties A. G. Z. parodymais. Nuosprendyje konstatuota, kad A. G. Z., vykdydamas bendrą žodinį susitarimą, tikrai perdavė M. D. 70 000 JAV dolerių, kurie buvo skirti bazės pirkimui. Šį faktą, nepaisant to, kad pinigai buvo perduoti tik pagal žodinį susitarimą ir tarpusavio pasitikėjimą, pripažino ir išteisintieji M. D. ir A. J.. Nukentėjusiojo ir išteisintųjų parodymai skiriasi tik dėl nurodytų 70 000 JAV dolerių perdavimo aplinkybių ir dėl to, kad jie buvo pervesti A. J. įmonei.

85A. G. Z. parodė, kad visą pinigų sumą – 70000 JAV dolerių, matant A. J., perdavė M. D. vyninėje. A. J. parodė, kad matė, kaip pinigai M. D. buvo perduoti, tačiau parodė, kad perdavimo metu tie pinigai nebuvo skaičiuojami (tai pripažįsta ir pats A. G. Z. be to, jo nuomone, perduotų pinigų suma negalėjo būti tokia didelė. Tuo tarpu išteisintasis M. D. kategoriškai neigia, kad visus pinigus gavo iš A. G. Z. vyninėje ir A. G. Z. bei A. J. tokius parodymus netgi laiko pastarųjų susitarimu pašalinti jį iš verslo. Tačiau M. D. parodė, kad 70000 JAV dolerių iš A. G. Z. tikrai gavo, tačiau kitomis aplinkybėmis, t. y. ne vyninėje ir ne iš karto, o dalimis per du kartus. Išteisintųjų parodymai skiriasi ir dėl to, kaip tie A. G. Z. 70000 JAV dolerių buvo perduoti A. J. įmonei. M. D. parodė, kad iš A. G. Z. gautus 70000 JAV dolerių perdavė A. J. įmonė pagal tą pačią bei anksčiau sudarytą fiktyvią paskolos sutartį, kuria naudojantis buvo perduodami pinigai suskystintų dujų pirkimui. M. D. taip pat nurodo, kad jo paties 70000 JAV dolerių dalis atskirai A. J. nebuvo perduota, nes pinigai A. J. įmonei buvo perduoti dar anksčiau. Tačiau pats M. D. pripažįsta, kad ir jo paties, ir A. G. Z. pinigai A. J. įmonei buvo pervesti oficialiai ir konkrečiai nenurodant tikrosios tų pinigų pervedimo paskirties, t. y. dujų bazės pirkimui, nors M. D. įsitikinęs, kad A. J. tai suprato ir žinojo. Tuo tarpu išteisintasis A. J. parodė, kad jo ir M. D. bei A. G. Z. žodinis susitarimas dėl būsimo bendro verslo buvo tik bendro pobūdžio ir tai tebuvo jų ketinimai, kurie nebuvo realizuoti, nes taip ir liko neįgyvendinti kiti tų susitarimų dalykai, visų trijų susitarimo dalyvių įmonių akcijų perleidimas ir pan. A. J. nurodo, kad visi iš M. D. perduodami jo įmonei pinigai, kaip ir anksčiau, buvo skirti dujų pirkimui. Nors jis ir neatmeta galimybės, kad tokiu būdu M. D. galėjo jo įmonei pervesti ir pinigus, gautus iš A. G. Z. Kad A. J. faktiškai to neneigia ir netgi pripažįsta, pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje.

86Nukentėjusiojo A. G. Z. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, apelianto nuomone, patvirtinantys M. D. ir A. J. susitarimą užvaldyti jo turtą apgaule, t. y. sukčiavimo būdu, iš esmės grindžiami tik paties apelianto subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Apeliantas nurodo apie tariamai neskaidrią M. D. ir A. J. įmonių veiklą, apie bylos duomenis, kad A. J. iš tikrųjų nesinuomojo bazės, kurią pagal jų žodinį susitarimą, buvo ketinama pirkti, o taip pat išteisintųjų elgesiu teisminio nagrinėjimo metu ir baudžiamojo proceso pirmosios instancijos teisme ypatumais, dėl kurių nukentėjusysis netgi kaltina šį teismą šališkumu. Šie apelianto argumentai dar bus aptarti papildomai. Tačiau šioje byloje duomenų apie tai, kad A. G. Z. turtas (70000 JAV dolerių) buvo įgytas apgaule ir kad tai padarė M. D., A. J. arba jie abu veikdami kaip bendrininkai, tikrai nėra, ir apie tai padaryta pagrįsta išvada jau skundžiamame nuosprendyje. Jame pagrįstai pažymima kad nukentėjusiojo ir išteisintųjų žodinio susitarimo metu A. G. Z. perdavė M. D. pinigus be jokių jų grąžinimo garantijų, be to, žodinio susitarimo metu nebuvo sutarta dėl jokių sąlygų, terminų, baudų ir sankcijų tais atvejais, jei pinigai nebus grąžinti ar panaudoti ne tam tikslui, dėl kurio buvo susitarta. Teismas pagrįstai ypač pažymėjo tą aplinkybę, kad abu išteisintieji neneigia paties A. G. Z. pinigų perdavimo M. D., taip pat ir tų pinigų sumos, nors, jeigu būtų turėję tikslą tuos pinigus apgaule įgyti arba pasisavinti, turėjo galimybę tų pinigų perdavimą neigti. Tokia teismo išvada pagrįsta, nes byloje nustatyta, kad prašomi A. G. Z., N. D. ir A. J. raštiškus patvirtinimus apie tai, kad A. G. Z. perdavė M. D. būtent 70000 JAV dolerių, pasirašė praėjus net daugiau negu metams laiko po tų pinigų perdavimo. Kolegija pažymi dar ir tai, kad būtent šiuos M. D. ir A. J. raštiškus patvirtinimus A. G. Z. pridėjo prie savo prašymo policijai, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 10-13). Visos šios aplinkybės tikrai paneigia nukentėjusiojo versiją, kad išteisintieji atskirai arba bendrininkaudami dar iki žodinio susitarimo arba jo metu jau turėjo tikslą įgyti A. G. Z. turtą apgaule. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad nukentėjusysis buvo kokiu nors būdu apgautas, taip pat nustatyta, kad žodinio susitarimo metu kaip tik A. G. Z. rodė iniciatyvą ir tai irgi patvirtina ta pati aplinkybė, kad jis pats perdavė M. D. savo pinigus be jokių jų grąžinimo garantijų.

87Kolegijos nuomone, išteisintųjų M. D. bei A. J. veikose kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d. ir BK 184 str. 2 d., taip pat nėra. Tokia išvada daroma ir dėl jau patartų, ir dėl kitų bylos aplinkybių. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad išteisintieji jiems pagal žodinį susitarimą pateiktus pinigus pasisavino panaudodami juos ne tam tikslui, dėl kurio buvo susitarta ir tokiu būdu tuos pinigus pavertė savo nuosavybe. Tačiau išnagrinėti įrodymai šiuos ir kitus prokuroro skunde dėstomus visiškai paneigia. Byloje tikrai nepaneigta, kad M. D., gavęs iš A. G. Z. pinigus, jų nepervedė A. J. įmonei. Nors tiek pinigai ir buvo pervesti paskolos sutarties forma, tai nepaneigia M. D. aiškinimų, kad tie pinigai A. J. įmonei buvo pervesti jų ir nukentėjusiojo žodinio susitarimo įvykdymui. Tačiau tuo pat metu nepaneigti ir A. J. argumentai apie tai, kad jis, gavęs iš M. D. įmonės pervedamus pinigus jo įmonei ir panaudojęs juos dujų pirkimui, tuo metu nesuprato, kad tie pinigai buvo skirti kitam tikslui. Tyčios pasisavinti tuos pinigus, t. y. paversti juos savo nuosavybe, A. J. neturėjo ir tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Tokiu būdu M. D. ir A. J. veikose nenustatyta nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 183 str. 2 d. ir BK 184 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių ir jie abu buvo išteisinti pagrįstai.

88Prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų argumentus apie tai, kad teismas nepagrįstai įvyko aplinkybes įvertino tik civiliniais neperaugusiais į baudžiamuosius teisinius santykius, teisėjų kolegija taip pat atmeta.

89Konstitucinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardinti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Nusikaltimai – tai tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Kiekvieną kartą, aki reiki spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisnius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

90Teismas, nagrinėdamas bylas dėl iš civilinių sutarčių kilusių santykių, kiekvienų atveju privalo išdėstyti aiškias ir motyvuotas išvadas, kokiomis sąlygomis kilę civiliniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013). Patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniams ar juridiniams asmenims sudarant sandorius, susijusius su materialinėmis vertybėmis, atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, o šalims nesilaikant sandorio (sutarties) sąlygų ir nevykdant prievolių, tokie santykiai gali pereiti į baudžiamuosius esant tam tikroms sąlygoms; baudžiamosios atsakomybės taikymas iš esmės yra kraštutinė priemonė. Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra priešingas teisei (neteisėtas) elgesys, apsunkinantis galimybę kitai šaliai ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba kai tokių teisių įgyvendinimas tampa neįmanomas (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2013, 2K-451/2014).

91Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad savo išvadas pirmosios instancijos teismas ir šioje byloje pagrindė ir konkrečiais bylos duomenimis, ir vadovaudamasis jau galiojančia teismine praktika. Nuosprendyje teismas padarė pagrįstas išvadas apie tai, kad pagal žodinį susitarimą tarp nukentėjusiojo ir išteisintųjų iš tikrųjų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir netgi paminėjo CK numatytą pavedimo sutartį. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad išteisintieji kokiu nors būdu būtų bandę apsunkinti žodinio susitarimo įvykdymą arba susiklosčius tarpusavio civiliniams teisiniams santykiams būtų užkirtę kelią sąmoningais neteisėtais veiksmais. Abu išteisintieji pripažįsta, kad A. G. Z. pagal žodinį susitarimą pinigus perdavė, o susitarimo įgyvendinti nepavykus, pripažįsta, kad nukentėjusysis A. G. Z. susigrąžinti savo pinigų civilinio proceso tvarka net nebandė. Dėl visų šių aplinkybių teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo susiklostę civilinio teisinio pobūdžio teisiniai santykiai į baudžiamuosius santykius neperaugo, baudžiamosios atsakomybės jie neužtraukia ir gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

92Teisėjų kolegija, įvertinusi visas jau aptartas bylos aplinkybes, dar kartą konstatuoja, kad skundžiamas išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

93Nukentėjusysis A. G. Z. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo apie tai jo nuomone teisminio nagrinėjimo metu padarytus baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus, taip pat apie bylą išnagrinėjusio teismo, taip pat prokuroro šališkumą. Šie apelianto argumentai šioje nutartyje jau buvo išdėstyti. Kolegija ir šiuos apelianto skundo argumentus atmeta.

94Apie tai, kad pirmosios instancijos teismas šios bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, juos vertindamas nepažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, šioje nutartyje jau buvo pasisakyta. Tai, kad teisminio nagrinėjimo metu teismas tenkino kai kuriuos kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymus, tyrė jų pateiktus papildomus duomenis, nėra joks BPK pažeidimas ir tai tik dar kartą patvirtina bylos aplinkybių išnagrinėjimo išsamumą. Tai, kad įrodymų tyrimo metu buvo ištirti ir duomenys iš kitos baudžiamosios bylos, taip pat nėra esminis BPK pažeidimas. Šioje dalyje be to būtina pažymėti, kad teisme buvo nagrinėti domenys iš bylos , iš kurios ikiteisiminio tyrimo metu kaip tik ir buvo išskirta ši baudžiamoji byla. Be to, nors duomenys iš kitos bylos ir buvo paminėti skundžiamame nuosprendyje, šie duomenys nebuvo turtintus esminę reikšmę ir jie nelėmė išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Nukentėjusiojo skundo argumentai apie bylą nagrinėjusio teismo ir prokuroro šališkumą ir tariamą palankumą kaltininkams, nepagrįsti jokiais duomenimis ir iš esmės grindžiami tik subjektyvia apelianto nuomone, kurios susiformavimui, akivaizdu, kad reikšmės turėjo tik nukentėjusiajam nepalankaus nuosprendžio priėmimas. Nukentėjusiojo teiginiai apie tariamai buvusius jo pokalbius su teisėju ir prokuroru ne teismo posėdžio metu, tariamus įkalbinėjimus neskųsti teismo priimtos nutarties, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Taip pat nukentėjusysis dėsto tik savo subjektyvią nuomonę apie tai, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinimai kaltinamiesiems tariamai galėjo būti pakeisti siekiant palengvinti jų išteisinimą. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo ( t. 3, b. l. 129) matosi, kad pakeičiant kaltinamiesiems kaltinimus, nei teismas, nei prokuroras BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina ir tai, jog tas pats posėdžio protokolas patvirtina, kad kaltinimų pakeitimui posėdžio metu neprieštaravo nei nukentėjusysis, nei jo atstovas. Teisėjų kolegija taip pat ir tai, kad tuo metu galiojančios redakcijos BPK 256 str. 1 d. numatė galimybę, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje palikti ir kaltinamajame akte nurodytas faktines veikos aplinkybes. Tai, kad paskelbiant skundžiamąjį nuosprendį teismas, apelianto nuomone, pažeidė BPK 308 str. reikalavimus, kolegijos nuomone, taip pat nėra esminis BPK pažeidimas.

95Kolegijos nuomone, nukentėjusysis savo teiginius dėl teismo šališkumo grindžia išimtinai tik dėl to, kad teismas, jo nuomone, netinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus. Teismų jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo principas reiškia, kad teismas turi būti nešališkas tiek subjektyviai, tiek objektyviai. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ir būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo nešališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. BPK 58 str. pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą.

96Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė jokio pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Todėl kolegija daro išvadą, kad apelianto dėstomi teiginiai dėl tariamo teismo šališkumo šiuo atveju tėra subjektyvi nukentėjusiojo nuomonė, kurios nepagrindžia konkretūs bylos duomenys. Vien tik tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, ir buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, su kuriuo apeliantas nesutinka, negali būti pagrindu spręsti apie teismo šališkumą tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme. Patikrinusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija jokių kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų (BPK 369 str. 3 d.) taip pat nenustatė.

97Priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). teismas taip pat pagrįstai nukentėjusiojo civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Be to, nuosprendyje išaiškinta nukentėjusiojo teisė dėl žalos atlyginimo pareikšti civilinio proceso tvarka.

98Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinis ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti gali būti išieškotos tik iš kaltinamojo pripažinus jį kaltu. Šioje byloje M. D. ir A. J. skundžiamu nuosprendžiu išteisinti, apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio atmetami, todėl nukentėjusiojo atstovo paslaugų išlaidos iš išteisintųjų negali būti išieškomos.

99Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

100Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nukentėjusiojo A. G. Z. apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. J. pagal BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d. išteisintas, nes nepadaryta veika,... 3. M. D. pagal BK 25 str. 2 d., 183 str. 2 d. išteisintas, nes nepadaryta veika,... 4. Nukentėjusiojo A. G. Z. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu M. D. ir A. J. buvo... 7. Kaltinamajame akte aprašant jų padarytas nusikalstamas veikas, buvo nurodyta,... 8. M. D. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kaip bendravykdytojas bendrininkų... 9. A. J. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kaip bendravykdytojas bendrininkų... 10. Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, prokurorui pateikus rašytinį... 11. M. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kaip bendravykdytojas... 12. A. J. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kaip bendravykdytojas bendrininkų... 13. Kauno apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu išteisino A. J. ir M. D.... 14. Teismas nuosprendyje nurodė, kad ištirti įrodymai patvirtina, jog pagal... 15. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo,... 16. Kaltinamųjų padaryti veiksmai iš civilinių santykių peraugo į... 17. M. D. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 str. 2 d. ir 183 str. 2 d.... 18. A. J. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 25 str. 2 d. ir 183 str. 2 d.... 19. Nukentėjusiojo A. G. Z. civilinį ieškinį patenkinti ir iš abiejų... 20. Nukentėjusysis A. G. Z. apeliaciniams skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje... 21. Nukentėjusysis ir jo atstovas neprieštaravo, nes žinojo, kad BPK 256 str. 2... 22. Tik susipažinęs su teismo nuosprendžiu, nukentėjusysis suprato, kad naujas... 23. s... 24. O... 25. Mano, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme patikrinti įrodymai... 26. Kad M. D. ir A. J. apgaule išviliojo iš nukentėjusiojo 70000 USD (197617 Lt)... 27. Išteisintasis M. D. patvirtino nukentėjusiojo duotus parodymus, kad jam, kaip... 28. Išanalizavus pastatų ir įrangos nuomos sutartį Nr.527, sudarytą 2005 m.... 29. Atkreiptinas dėmesys į minėtos sutarties nuomininko rekvizitus: RAB „TA"... 30. Visa tai įvertinus, galima teigti, jog A. J. 2012 m. rugpjūčio mėn.,... 31. Skunde atkreipiamas dėmesys į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje... 32. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į nukentėjusiojo ir kaltinamojo M. D.... 33. Nuosprendžio 3 lape 2 pastraipoje, kur aprašyti M. D. parodymai, nurodyta... 34. Nukentėjusysis nurodo, jog 70000 USD davė kaip fizinis asmuo ir tame biznyje,... 35. Teismas nuosprendyje (nuosprendžio 7 lapas, 5 ir 6 pastraipos) kaip įrodymus,... 36. Skundžiamu nuosprendžiu, siekiant įtvirtinti M. D. ir A. J. nekaltumą, kaip... 37. Nuosprendyje (10 lapas 3 pastraipa) nurodyta, jog A. J. nepaneigė, jog M. D.... 38. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pateisinti išteisinamąjį... 39. Nuosprendžio 10 lape pirmoje pastraipoje nurodyta: „Visi trys kaltinamieji... 40. Nukentėjusiojo manymu, teismo pateikti argumentai, teisinantys A. J. ir M. D.,... 41. Kitas teismo posėdis įvyko 2012 m. birželio 29 d., kuriame byla buvo... 42. Teismo posėdyje prokuroras prašo patenkinti Kauno apygardos prokuratūros... 43. Apeliaciniai skundai atmetami.... 44. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 45. Iš bylos matosi, kad išteisintieji A. J. ir M. D. ikiteisminio tyrimo metu ir... 46. Iš byloje esančių teisiamojo posėdžio protokolų ir skundžiamo... 47. Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis M. D. kaltu neprisipažino ir... 48. Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir... 49. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. Z.... 50. Liudytojas V. K. teisme parodė, kad buvo pažįstamas su M. D. ir A. J.,... 51. Liudytoja V. S. teisme parodė, kad dirbant „X“ banko M. skyriuje, jai teko... 52. Liudytojas S.G. teisme parodė, kad jis konsultavo ir teikė teisinę pagalbą... 53. Pirmosios instancijos teismas ištyrė bei įvertino ir byloje esančius... 54. Nuomos sutarties kopijoje nurodyta, kad 2005 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta... 55. 2009 m. rugsėjo 24 d. dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad A. J. 2007... 56. Iš 2010 m. kovo 16 d. dokumentų apžiūros protokolo matosi, kad M. D. 2007... 57. 2009 m. rugsėjo 23 d. dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokole... 58. 2007 m. lapkričio 23 d. Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento rašto... 59. Iš teisinės pagalbos dokumentų matyti, kad liudytojais apklausti M. K. ir J.... 60. 2010 m. kovo 16 d. dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad 2006 m. sausio... 61. Iš įmonės „S C OU“ sąskaitos Nr. ( - ) Y banko išrašo (valiuta USD)... 62. Iš teisinės pagalbos metu iš R. gautų dokumentų matosi, kad juose... 63. Iš teisinės pagalbos metu iš R. gautų dokumentų matosi, kad apklaustas... 64. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 255 str., 256 str.... 65. Papildomai apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintieji... 66. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prie bylos buvo pridėti ir išnagrinėti... 67. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi pirmosios instancijos teisme, taip... 68. Abiejuose apeliaciniuose skunduose prašoma išteisinamąjį nuosprendį... 69. BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik... 70. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau... 71. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką... 72. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo... 73. Teisminė praktika dėl BK 182 str. taikymo, taip pat sukčiavimo, kaip... 74. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima... 75. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra... 76. Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 182 str. svarbu, kad apgaulė... 77. Pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje... 78. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui... 79. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo... 80. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika... 81. BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam... 82. Teisėjų kolegija, atmesdama šioje byloje paduotus prokuroro ir... 83. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas įvertino tiek... 84. Teismas nustatė, kad dar iki kaltinime nurodytų įvykių tarp M. D. ir A. J.... 85. A. G. Z. parodė, kad visą pinigų sumą – 70000 JAV dolerių, matant A. J.,... 86. Nukentėjusiojo A. G. Z. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, apelianto... 87. Kolegijos nuomone, išteisintųjų M. D. bei A. J. veikose kitų nusikalstamų... 88. Prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų argumentus apie tai, kad... 89. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, jog pagal... 90. Teismas, nagrinėdamas bylas dėl iš civilinių sutarčių kilusių santykių,... 91. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad savo išvadas pirmosios instancijos... 92. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas jau aptartas bylos aplinkybes, dar kartą... 93. Nukentėjusysis A. G. Z. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo apie tai jo... 94. Apie tai, kad pirmosios instancijos teismas šios bylos aplinkybes... 95. Kolegijos nuomone, nukentėjusysis savo teiginius dėl teismo šališkumo... 96. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė jokio pirmosios instancijos teismo... 97. Priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti... 98. Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo... 99. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 100. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nukentėjusiojo A. G. Z....