Byla 2A-1437-392/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo G. N. ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo bei dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas G. N. ieškiniu prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą; 2) pripažinti ieškovo teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Vilniuje, įpareigojant atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, parduodant butą lengvatinėmis sąlygomis; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo motinai A. N. Vilniaus miesto (( - )) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1972-01-19 išdavė orderį Nr. 015633 gyvenamajam plotui, esančiam ( - ) (dabar ( - ), Vilnius) apgyvendinti. Ieškovo motinos 4 šeimos nariai (motina A. N., tėvas V. N., brolis V. N., ir ieškovas) įregistruoti tame paminėtame gyvenamajame plote. 1991-06-20 įsigaliojus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui ir prasidėjus privatizavimo procesui, ieškovo motina, 1992 m. pradžioje, pareikė Vilkpėdės seniūnijai prašymą leisti privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Vilniuje. Vilkpėdės seniūnijos darbuotoja paėmė iš ieškovo motinos prašymą ir pasakė, kad apie privatizavimo eigą informuos. Praėjus pusmečiui, ieškovo motina nuvyko į seniūniją pasiteirauti dėl prašymo nagrinėjimo. Jai buvo paaiškinta, kad dokumentai yra ruošiami ir kai viskas bus parengta, ieškovo motiną informuos. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo nuostatomis, seniūnijos darbuotojai, gavę tokio pobūdžio prašymą, privalėjo atklikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus / pareigas, t. y. nustatyti nuomojamo buto kainą, supažindinti ieškovo motiną (šeimą) su įkainojimu, atitinkamai – sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tai padaryta nebuvo. Ieškovo motina ir SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudarė 1994-10-10 atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 0513364. Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870 patalpos/butas, esantis ( - ), Vilniuje, 1999-10-06 priėmimo - perdavimo aktu Nr. 1648-01, nuosavybės teise perėjo Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovo motina sudarė su: 1) UAB „Vilko pėda“2001-04-20 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį; 2) UAB „Vilko pėda“2004-08-30 pastato eksploatavimo administravimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. 1027; 3) UAB „Vilko pėda“ 2004-08-30 šildymo ir karšto vandens įrenginių eksploatavimo bei atsiskaitymo sutartis Nr. 0513364; 4) VšĮ „Vilniaus butai“ 2007-10-25 susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41.S07/4071/231. Ieškovo brolis V. N. 1996-05-07 mirė, 2011-11-09 mirė ieškovo tėvas V. N. bei 2014-09-20 mirė motina A. N.. Ieškovas kreipėsi su 2013-07-04 raštu į Vilniaus miesto savivaldybę dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-07-25 rašte nurodė kokiais pagrindais gali būti privatizuojamos gyvenamosios patalpos, bet ieškovo prašymas neatitinka nė vienos iš šių sąlygų, todėl netenkino ieškovo prašymo leisti rinkos sąlygomis privatizuoti ieškovo nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-11-18 įsakymu Nr. 30-3405 nuspręsta laikyti ieškovą gyvenamųjų patalpų (buto) ( - ), Vilnius, pagrindiniu nuomininku. Ieškovas ir savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ sudarė 2014-11-25 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G14/0722, pasirašė 2015-01-08 buto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. G.5.22-0722. Ieškovas 2014-01-22 raštu kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, dėl visų turimų dokumentų, susijusių su gyvenamąja patalpa ( - ), Vilnius, pateikimo. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su 2015-03-13 raštu pateikė buto, esančio ( - ), Vilnius, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopiją. Butas, esantis ( - ), Vilnius, inventorizuotas 1962-03-10. Teigė, kad po ieškovo motinos kreipimosi dėl buto privatizavimo, buvo atlikta šio buto ir jo dalių įkainojimo suvestinė, kurioje nustatyta rinkos kaina – 46 957 Lt, pakartotinai užvesta pastato inventorinė byla. 2015-02-23 ieškovas su prašymu kreipėsi į Vilkpėdės seniūniją dėl privatizavimo dokumentų, susijusių su butu, esančiu ( - ), Vilnius, pateikimo. Vilkpėdės seniūnijos seniūnas 2015-03-05 raštu informavo ieškovą, jog 2012 m. visi butų privatizavimo dokumentai perduoti saugoti į Vilniaus miesto savivaldybės archyvą. Ieškovas 2015-02-23 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvą dėl privatizavimo dokumentų, susijusių su butu, esančiu adresu ( - ), Vilnius, pateikimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvas 2015-03-10 raštu informavo, kad peržiūrėjus archyvą, buto dokumentų nerasta, prašymų privatizuoti butus registravimo žurnalas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamento archyvą neperduotas, todėl negali pateikti duomenų, susijusių su butu, esančiu ( - ), Vilniuje. Ieškovas pakartotiniu 2015-03-26 prašymu kreipėsi į Vilkpėdės seniūniją dėl privatizavimo dokumentų, susijusių su butu, esančiu adresu ( - ), Vilniuje, pateikimo. Vilkpėdės seniūnija 2015-04-02 raštu atsakė, kad visus butų privatizavimo dokumentus perdavė saugoti į Vilniaus miesto savivaldybės archyvą. Ieškovo supratimu, Vilkpėdės seniūnija ir atsakovas, siuntinėdami ieškovą kreiptis tai į Vilkpėdės seniūniją, tai į Vilniaus miesto savivaldybę, pažeidė ieškovo motinos įgytą teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovas taip pat prašė teismo palikimo priėmimo reikalu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo motinos A. N. palikimą – namų apyvokos reikmenis, baldus, keletą kilimų, televizorių, pradėdamas faktiškai juos valdyti, kadangi ir toliau gyvena ginčo bute ir už jį moka mokesčius bei tuo pagrindu pripažinti ieškovui iš motinos paveldėtą turtinę teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti (pirkti –parduoti) ginčo butą savo vardu, kadangi ieškovo motina, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo subjektinę teisę privatizuoti butą, tačiau šios teisės iki mirties neįgyvendino (b. l. 2 – 8, 42 - 48).

4Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, o nusprendus bylą nagrinėti iš esmės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad asmens teisė privatizuoti patalpas galėjo atsirasti tik teisės akto pagrindu. Šiuo atveju toks teisės aktas yra Butų privatizavimo įstatymas, kuris galiojo iki 1998-07-01. Pasibaigus įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybė tam tikromis įstatyme nurodytomis sąlygomis įgyti tame įstatyme nustatytas teises. Atsakovo manymu, tarp ieškovo motinos ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese, nesusiklostė teisiniai santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo šeima tinkama tvarka kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo ir tarp jos ir institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu, susiklostė teisiniai privatizavimo santykiai. Į bylą nėra pateiktas notariškai patvirtintas susitarimas tarp šeimos narių dėl buto privatizavimo. Byloje nėra pateiktų jokių įrodymų, kad prašymas ir notariškai patvirtintas šeimos narių susitarimas dėl ginčo buto privatizavimo apskritai buvo paduotas, užregistruotas ir priimtas. Teigė, kad ieškovas neįrodė pagrindinės įstatymo numatytos sąlygos, t. y. kad ieškovo šeima atlikto visus reikalingus veiksmus ir pateikė visus būtinus dokumentus siekdama privatizuoti ginčo patalpas. Nesant šių įrodymų negalima konstatuoti, kad susiklostė teisiniai privatizavimo santykiai, ir kad Vilkpėdės seniūnija privalėjo atlikti tolimesnius veiksmus privatizavimo procedūrai užbaigti. Jeigu ieškovo motina ar kiti šeimos nariai manė, kad Vilkpėdės seniūnija kokiais nors savo veiksmai ar neveikimu trukdo privatizavimo procedūrai, tai jau tuo metu turėjo kreiptis į teismą skųsdami jos veiksmus, tačiau niekada to nedarė. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad prašymas dėl ginčo buto privatizavimo buvo paduotas ir priimtas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, kad buvo pateiktas notariškai patvirtintas susitarimas tarp šeimos narių, kas taps privatizuojamo buto savininku ir atlikti kiti teisės aktų numatyti veiksmai. Jokie kiti prašymai ar duomenys, dėl kurių neva buvo atsisakyta leisti privatizuoti ginčo butą, nėra pateikti. Nuo 1992 m. iki 2015 m. ieškovas ar jo šeima privatizavimo procedūra nesidomėjo ir nesirūpino. Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodė, kad jo motina, kaip subjektas, kuris pagal įstatymą turi teisę privatizuoti, išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Kadangi ieškovo motina nebuvo įgijusi teisės privatizuoti ginčo buto, ieškovas negali paveldėti teisės, kurios jo motina nebuvo įgyvendinusi. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovo motina A. N. dėl ginčo patalpų privatizavimo kreipėsi 1992 m., tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad prašymas dėl ginčo patalpų privatizavimo apskritai buvo paduotas, priimtas, užregistruotas ir pan. Pasak atsakovo, ieškovas ir jo šeima visada suprato, žinojo, kad butas nėra privatizuotas, kad privatizavimo procedūra nevyksta ir jau tada turėjo ginti savo teises. Vien tai, kad nuo 1992 m. daugiau nebuvo atlikta jokių veiksmų siekiant privatizuoti ginčo patalpas, rodo, kad dėl savo paties kaltės ieškovo motina šių gyvenamųjų patalpų neprivatizavo. 1998-07-01 pasibaigė Buto privatizavimo įstatymo galiojimas, todėl nuo 1998-07-01 ieškovo motina ar kiti šeimos nariai būtinai turėjo kreiptis į teismą ir ginti savo teises, jei manė, kad jos yra pažeistos. Ieškovo motina A. N. neatlikdama būtinų veiksmų, neveikė kaip rūpestingas ir atsargus asmuo, nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir nebuvo rūpestinga, dėl to buvo praleistas senaties terminas dėl ieškinio padavimo. Nuo 1992 m., kai neva buvo kreiptasi dėl ginčo patalpų privatizavimo iki kreipimosi į teismą 2015 m. praėjo dvidešimt trys metai. Aplinkybių, kurios pateisintų tokį ieškovo elgesį ir būtų pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, nėra. Pasibaigus įstatymo galiojimui, nebeliko teisinio pagrindo pradėti butų privatizavimo procedūros. Teismui pripažinus ieškovui teisę privatizuoti butą, ieškovas galėtų pradėti atitinkamą buto privatizavimo procedūrą, kurios eigoje su ieškovu ir būtų sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, todėl tam visiškai nereikia atskiro teismo įpareigojimo atsakovui (b. l. 59 - 66).

5Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo reikalavimus, dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo bei dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nuo 2015-03-20 VMI paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Kadangi palikėjos A. N. paveldimą turtą (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, civilinė byla nėra susijusi su VMI teisėmis ir pareigomis. VMI iki 2015-03-20 nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. N. palikimo perėjimą valstybei. Nagrinėjama byla susijusi su Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisėmis ir pareigomis, o Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra VĮ Turto bankas (b. l. 55 - 56).

6Trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog VĮ Turto bankas apie galimą palikėjos A. N. palikimo perėjimą valstybei neturi jokių duomenų, patvirtinančių, ar paneigiančių aplinkybes, kad po A. N. mirties, G. N. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius dokumentinius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po A. N. mirties, G. N. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus ieškinio patenkinimui dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po A. N. mirties, ieškovas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti. (b. l. 69 - 70)

7Trečiasis asmuo Vilkpėdės seniūnija teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015- 12-14 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybės naudai 8,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis

10Nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad butas, kuriame ieškovas gyvena gali būti privatizavimo objektas. Ginčo objektas - ar buvo išreikšta valia pasinaudoti teise privatizuoti butą, atliekant per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Konstatavo, jog tokio pobūdžio ginčuose ieškovas turi įrodyti, jog buvo pradėtas būsto privatizavimo procesas Butų privatizavimo įstatymo, numačiusio teisę lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamą vieną gyvenamąją patalpą, galiojimo metu, bet privatizavimo procesas nebaigtas įgyvendinti dėl svarbių priežasčių ar kitos privatizavimo santykių šalies, institucijos, veikiančios valstybės vardu neveiklumo.

11Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, konstatavo, kad bylos duomenys neteikia pagrindo daryti net tikėtiną išvadą, kad, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovo motina A. N. ar pats ieškovas buvo pradėję ginčo buto privatizavimo procedūras, t. y. įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi dėl ginčo buto privatizavimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad prašymas dėl leidimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Vilnius, apskritai kada nors buvo paduotas, priimtas ir užregistruotas. Teismas ieškovo paaiškinimus, kad 1992 metais jo motinai A. N. kreipiantis į Vilkpėdės seniūniją su prašymu privatizuoti ginčo butą, dalyvavo ieškovas ir jo tėvas, vertintino kritiškai ne vien todėl, kad ieškovas negalėjo tiksliai nurodyti datos, kada vyko su motina į seniūniją, pareigūnų, kuriems buvo pateiktas prašymas privatizuoti butą, ar visi tuo metu bute gyvenę šeimos nariai buvo sudarę notarinį susitarimą privatizuoti butą, tačiau ir dėl to, kad tokių paaiškinimų nepatvirtino jokie byloje esantys įrodymai. Konstatavo, jog įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovo motina A. N. buvo tinkamai išreiškusi valią privatizuoti butą, t. y. pradėjusi privatizavimo procedūrą Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, ir kad tarp jos ir institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu, susiklostė teisiniai privatizavimo santykiai, nėra.

12Teismas iš byloje pateikto orderio nustatė, jog butas buvo suteiktas keturių asmenų šeimai, todėl remiantis privatizavimą reglamentavusiais teisės aktais, buvo privaloma tarp šeimos narių susitarti, kas taps privatizuojamo buto savininku ir sudaryti notariškai patvirtintą susitarimą, kuris turėjo būti paduodamas kartu su prašymu. Konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nepateiktas ne tik ieškovo motinos A. N. prašymas privatizuoti ginčo butą notariškai, bet ir patvirtintas susitarimas tarp ieškovo šeimos narių dėl buto privatizavimo. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į valstybės institucijas, įgaliotas veikti valstybės vardu privatizavimo procese, Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, kuomet 1992 metais ieškovui buvo 22 metai. Nesant prašymo dėl buto privatizavimo, nesant šeimos narių notariškai patvirtinto susitarimo kieno vardu butas bus privatizuojamas ir kitų susijusių dokumentų, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog privatizavimo procedūra buvo pradėta. Vertino, jog ieškovo nurodytos aplinkybės, kad 1997-10-30 buvo atlikta ginčo buto ir jo dalių įkainojimo suvestinė, kurioje nustatyta rinkos kaina, nepatvirtino, kad A. N. padavė pareiškimą dėl buto privatizavimo atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė A. N. bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo – pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo. Sprendė, jog neįrodytos pagrindinės įstatymo numatytos sąlygos, t. y. kad ieškovo šeima atliko visus reikalingus veiksmus ir pateikė visus būtinus dokumentus, siekdama privatizuoti ginčo patalpas. Padarė išvadą, jog jokie teisiniai santykiai dėl ginčo buto privatizavimo tarp A. N. ir atsakingų institucijų nebuvo susiklostę.

13Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad dėl valstybės institucijų darbuotojų kaltės/ neveikimo buto pirkimo - pradavimo sutartis lengvatinėmis sąlygomis nebuvo sudaryta, nes šios ieškovo nurodytos aplinkybės nėra pagristos jokiais įrodymais. Nesant duomenų, jog Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu ieškovo motina A. N. kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, nesant notariškai patvirtinto šeimos narių susitarimo dėl buto privatizavimo, negalėjo konstatuoti, kad susiklostė teisiniai privatizavimo santykiai ir, kad Vilkpėdės seniūnija privalėjo atlikti tolimesnius veiksmus privatizavimo procedūrai užbaigti. Pažymėjo, jeigu ieškovo motina A. N. ar kiti šeimos nariai manė, kad Vilkpėdės seniūnija kokias nors veiksmais ar neveikimu trukdo privatizavimo procedūrai, tai jau tuo metu turėjo kreiptis į teismą skųsdami jos veiksmus. Vertino, kad nei ieškovo motina, nei ieškovas nesiėmė veiksmų, kurie įrodytų suinteresuotumą privatizuoti butą, neskundė privatizavimą vykdžiusių institucijų veiksmų (neveikimo) iki kreipimosi į teismą, t. y. ilgiau nei 23 metus. Atsižvelgiant į protingo žmogaus elgesio standartą, sprendė, kad kiekvienas protingas žmogus analogiškoje situacijoje nebūtų laukęs taip ilgai.

14Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo motinos ar jo prašymas dėl ginčo buto privatizavimo buvo paduotas ir priimtas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu; kad buto nuomininkė ir jos šeimos nariai buvo sudarę notariškai patvirtintą susitarimą, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir atlikti kiti teisės aktų numatyti veiksmai; jokie kiti prašymai, ar duomenys, dėl kurių neva buvo atsisakyta leisti privatizuoti ginčo butą, nėra pateikti; byloje nėra jokių duomenų, kad A. N., ieškovas būtų domėjęsi privatizavimo eiga, būtų ginčiję atsisakymą jį tenkinti ar kitokiais veiksmais būtų siekę įgyvendinti savo valią dėl buto privatizavimo; nuo 1992 m. iki 2014 m. ieškovas ar jo šeima privatizavimo procedūra nesidomėjo ir nesirūpino; 2001 metais A. N. sudarė su UAB „Vilko pėda“ Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria nuomotojas suteikė nuomininkei A. N. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą ( - ), Vilniuje, o A. N. įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, mokesčius už komunalines paslaugas, konstatavo, kad nustatytos aplinkybės prieštarauja ieškovo teiginiams apie A. N. siekį privatizuoti butą.

15Taip pat padarė išvadą, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui A. N., ieškovas, subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą neįgijo, nes byloje nėra duomenų, jog ieškovas ar jo motina, būdama pagrindine buto nuomininke, tinkama forma ir įstatyme nustatytu terminu išreiškė savo siekį privatizuoti gyvenamąsias patalpas, kad buto nuomininkė ir jos šeimos nariai buvo sudarę susitarimą, kieno vardu bus privatizuojamas butas, nėra jokių duomenų, kad galiojant minėtam įstatymui susiklostė teisiniai santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Todėl konstatavo, kad ieškovas neturi teisės privatizuoti ginčo buto lengvatinėmis sąlygomis, pareikštas ieškinys byloje yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovas ginčo situacijoje negali pasinaudoti lengvatine privatizavimo tvarka ir (ar) neįgijo tokios specialiuoju įstatymu (Butų privatizavimo įstatymu) nustatytos teisės, nes su Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pasibaigimu baigėsi ir bet kokia galimybė teismine tvarka ginti iki tol nepradėtą įgyvendinti šiame įstatyme nustatytą teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą.

16Dėl ieškinio senaties termino

17Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas visiškai sutiko su atsakovo argumentais dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovas vėliausiai jau nuo 2001-04-20, kai ieškovo motina A. N. sudarė su UAB „Vilko pėda“ Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, žinojo ir turėjo žinoti, kad butas nėra privatizuojamas, o butu jis ir jo šeimos nariai naudojasi nuomos sutarties pagrindu. Tačiau į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2015-06-01. Ieškovo ir jo atstovo argumentai dėl šeimos narių mirčių, sveikatos būklės, teisinės reikšmės šiai bylai neturi ir negali būti pagrindas termino atnaujinimui. Bylos duomenimis ieškovas mažiausiai 14 metų nesirūpino savo teisės įgyvendinimu, todėl, atsakovui prašant ir nesant svarbių priežasčių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti, ieškinį atmetė ir tuo pagrindu, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas.

18Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

19Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, jog ieškovo motina nebuvo įgijusi teisės privatizuoti ginčo buto, todėl ieškovas negali paveldėti teisės, kurios jo motina nebuvo įgijusi.

20Ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. N. mirties 2014-09-20 priėmė likusį turtą jį faktiškai valdė, t. y. priėmė ir valdo mirusiosios namų apyvokos daiktus bei tuo pagrindu pripažinti ieškovui iš motinos paveldėtą teisę privatizuoti ginčo butą. Teismas vertino, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas neįtakojo ieškovo teisės privatizuoti ginčo butą, kadangi byloje konstatuota, kad ieškovo motina nebuvo įgijusi teisės privatizuoti ginčo buto lengvatinėmis sąlygomis, todėl ieškovas negali paveldėti teisės, kurios jo motina nebuvo įgijusi. Toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių, todėl ir šį ieškovo prašymą laikė nepagrįstu (b. l. 111 – 116).

21Apeliantas G. N. apeliaciniu skundu teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas neįrodė, jog privatizavimo procedūra buvo pradėta, t. y. pateiktas prašymas leisti privatizuoti ginčo butą, o ta aplinkybės, kad 1997-10-30 buvo atlikta ginčo buto ir jo dalių įkainojimo suvestinė, parengta buto inventorinė byla, kurioje nustatyta buto kaina, pati savaime nepatvirtina, jog ieškovo motina padavė pareiškimą dėl buto privatizavimo atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė tarp ieškovo motinos ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo – pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo. Paaiškino, jog apelianto motina 1992 m. kreipėsi į Vilkpėdės seniūniją su prašymu dėl leidimo privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, kuris seniūnijos darbuotojos buvo priimtas bei apelianto motinai buvo pranešta, jog apie tolimesnę privatizavimo eigą ji bus informuota. Praėjus laikui, apelianto motina buvo nuvykusi į Vilkpėdės seniūniją dar kartą ir jai vėl buvo pasakyta, jog dokumentai rengiami, ji bus informuota. Teigia, jog šios aplinkybės įrodo, kad apelianto motina kreipėsi su prašymu dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis ir šis prašymas buvo priimtas, t. y. pradėjo privatizavimo procedūrą galiojant Butų privatizavimo įstatymui, tačiau dėl Vilkpėdės seniūnijos darbuotojų neveikimo ši procedūra nebuvo užbaigta. Kadangi į bylą nėra pateiktas rašytinis įrodymas – prašymas dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, mano, jog teismas turėjo vadovautis ieškovo parodymais. Atkreipė dėmesį į tai, kad po apelianto motinos kreipimosi dėl buto privatizavimo, 1997-10-30 buvo atlikta buto, esančio ( - ), Vilnius, ir jo dalių įkainojimo suvestinė, kur nurodyta buto rinkos kaina 46 957 Lt, pakartotinai užvesta pastato inventorinė byla. Apelianto nuomone, nei Vilkpėdės seniūnija, nei atsakovas nepateikė dokumentų, susijusių su ginčo buto privatizavimu, o siuntinėdami iš vienos institucijos į kitą, pažeidė jo motinos teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Netinkamas pareigos vykdymas negali suketi neigiamų pasekmių asmenims, pageidavusiems gyvenamąją patalpą privatizuoti. Pažymėjo, jog Butų privatizavimo įstatyme nėra konkrečiai įtvirtinta kada tiksliai (iki pareiškimo parteikimo ar prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį) šeimos nariai turi susitarti dėl gyvenamojo buto pirkimo ir šį susitarimą patvirtinti notariškai. Teigia, jog negavus leidimo butą privatizuoti nebuvo pagrindo pasirašyti susitarimą.

23Pasak apelianto, ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi būtų privatizavimo klausimai priskirtini savivaldybės kompetencijai, kuri savo pareigos tinkamai neįvykdė, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2014-10-31, kuomet ieškovas buvo informuotas apie negalėjimą buto privatizuoti.

24Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo išspręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – kad po motinos mirties priėmė palikimą (namų apyvokos reikmenis, baldus), daiktus pradėjęs faktiškai valdyti ir toliau gyvendamas ginčo bute ir už jį mokėdamas mokesčius bei tuo pagrindu pripažinti ieškovui iš jo motinos paveldėtą teisę lengvatinėmis sąlygomis ginčo butą privatizuoti. Teigia, jog apelianto motina, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo subjektinę teisę privatizuoti butą, tačiau šios teisės iki mirties neįgyvendino. Po motinos mirties apeliantas turtą valdo, nėra privatizavęs kitos gyvenamosios patalpos, todėl gali įgyvendinti iš motinos paveldėtą teisę įsigyti butą lengvatine tvarka (b. l. 118 – 125).

25Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-14 sprendimą nepakeistą. Nurodė, jog vien tik teisės turėjimas butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, neatliekant jokių aktyvių veiksmų negali būti pripažintas šios teisės tinkamu realizavimu (valios išreiškimu). Aplinkybę, kad seniūnijai buvo pateiktas prašymas butą privatizuoti turi įrodyti ieškovas, tačiau jokių įrodymų nepateikta. Neaišku kada tiksliai toks prašymas buvo pateiktas, kas jį priėmė. Nesant įrodymų apie prašymo gavimą, negalima vertinti, jog dėl institucijų neveikimo buto privatizavimo procesas nebuvo užbaigtas. Taip pat apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktinį buto valdymą (gyvena, moka mokesčius ir kt.) po jo motinos mirties. Kadangi byloje nėra įrodymų, jog iki Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos apelianto motina buvo įgijusi teisę privatizuoti butą ir šio jos teisė buvo pažeista. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo nuo 2014-10-31 nesutinka. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vėliausiai apeliantas apie pažeistą teisę sužinojo 2001 m., kai buvo sudaryta buto nuomos sutartis. Pažymėjo, kad apeliantas laikosi pozicijos, kad jo motina įgijo ir įgyvendino teisę butą privatizuoti ir šią teisę jis paveldėjo iš velionės motinos, tačiau apelianto motina mirė 2014-09-20, o ieškovas prašo terminą skaičiuoti nuo 2014-10-31. Atsakovo nuomone, apelianto motina, jeigu ir buvo pateikusi prašymą butą privatizuoti, ilgą laiką ne tik šio prašymo išnagrinėjimu, bet ir privatizavimo eiga nesidomėjo, tai lėmė ieškinio senaties termino praleidimą (b. l. 141 – 146).

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie buto privatizavimo pradžią, todėl negalima pripažinti, jog tarp Vilkpėdės seniūnijos ir ginčo bute gyvenančių asmenų buvo susiklostę teisiniai privatizavimo santykiai, kurių pagrindu Vilkpėdės seniūnijai kilo pareiga atlikti tolimesnius privatizavimo veiksmus. Nuo 1992 m. iki 2014 m. buto privatizavimo procedūra niekas nesidomėjo, 2001 m. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Teigia, kad šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog buvo siekiama butą privatizuoti (b. l. 136 – 137).

27Apelianto G. N. apeliacinis skundas atmestinas.

28Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

29Byloje nustatyta, kad apelianto G. N. motinai A. N. Vilniaus miesto (Spalio rajono) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1972-01-19 išdavė orderį Nr. 015633 gyvenamajam plotui apgyvendinti, adresu ( - ) (dabar pavadinimas - ( - ), Vilnius) (b. l. 11). Apelianto motinos šeima, kurią sudarė 4 šeimos nariai: motina A. N., tėvas V. N., brolis V. N., ir ieškovas registruoti bute, esančiame ( - ), Vilnius (b. l. 11). Ieškovo motina ir SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudarė 1994-10-10 atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 0513364 (b. l. 13). Butas, esantis ( - ), Vilniuje, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimą Nr. 870, 1999-10-06 priėmimo - perdavimo aktu buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybei ir nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 12). A. N. sudarė su UAB „Vilko pėda“ 2001-04-20 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria nuomotojas suteikė nuomininkei A. N. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą ( - ), Vilniuje, o A. N. įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, mokesčius už komunalines paslaugas (b. l. 14 - 15). A. N. sudarė su UAB „Vilko pėda“ 2004-08-30 pastato eksploatavimo administravimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. 1027 (b. l. 16), 2004-08-30 šildymo ir karšto vandens įrenginių eksploatavimo bei atsiskaitymo sutartį Nr. 0513364 (b .l. 17). A. N. su VšĮ „Vilniaus butai“ sudarė 2007-10-25 susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41.S07/4071/231, kuriuo VšĮ „Vilniaus butai“ perėmė sutartyje nurodyto nuomotojo UAB „Vilko pėda“ teises ir pareigas pagal sutartį, o nuomininkė toliau įsipareigojo tinkamai vykdyti V. N. mirė 1996-05-07, 2011-11-09 mirė tėvas V. N. bei 2014-09-20 mirė apelianto motina A. N. (b. l. 19, 20, 21). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014-11-18 įsakymu Nr. 30-3405 nusprendė laikyti apeliantą gyvenamųjų patalpų (buto), esančių ( - ), Vilnius, pagrindiniu nuomininku (b. l. 22). Apeliantas ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė 2014-11-25 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G14/0722, kurios pagrindu ieškovui buvo išnuomotas butas, esantis ( - ), Vilniuje, ir ieškovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje nustatytus mokėjimus (b. l. 23 - 24). Apeliantas ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė 2015-01-08 Buto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. G.5.22-0722 (b. l. 25). Apeliantas 2015-01-22 raštu kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kad šis pateiktų apeliantui visus turimus dokumentus, susijusius su gyvenamąja patalpa ( - ), Vilnius. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2015-03-13 pateikė buto ( - ), Vilnius, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos kopiją (b. l. 26, 27 - 30). Apeliantas 2015-02-23 paprašė Vilkpėdės seniūnijos pateikti buto, esančio ( - ), Vilnius, privatizavimo dokumentus. Vilkpėdės seniūnijos seniūnas 2015-03-05 rašte nurodė, jog seniūnija 2012 m. visus butų privatizavimo dokumentus yra perdavusi saugoti į Vilniaus miesto savivaldybės archyvą bei nukreipė apeliantą kreiptis į ten (b. l. 31). Apeliantas 2015-02-23 paprašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvo pateikti privatizavimo dokumentus, susijusius su butu, esančiu ( - ), Vilnius. Tačiau Vilnius m. savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvas 2015-03-10 raštu informavo, kad peržiūrėjus archyviniame fonde saugomas namo ( - ) butų pirkimo - pardavimo (privatizavimo) sutarčių ir dokumentų bylas, 4 buto dokumentų nerado, prašymų privatizuoti butus registravimo žurnalas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos personalo departamento archyvą neperduotas (b. l. 32). Apeliantas pakartotinai 2015-03-26 kreipėsi į Vilkpėdės seniūniją dėl privatizavimo dokumentų, susijusių su butu pateikimo (b .l. 33), tačiau Vilkpėdės seniūnija 2015-04-02 atsakė, kad visus butų privatizavimo dokumentus perdavė saugoti į Vilniaus miesto savivaldybės archyvą bei nurodė kreiptis į ten (b. l. 34).

30Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis

31Byloje kilo ginčas, ar apelianto velionė motina tinkamai išreiškė savo valią pasinaudoti teise butą privatizuoti, atlikdama per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Todėl sprendžiant klausimą, ar apelianto velionė motina išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, vertintina, ar asmuo atliko per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo – pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012).

32Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, jog privatizavimo procedūrų pradžia laikomas pareiškimas privatizuoti gyvenamąją patalpą. Pasinaudoti tokia galimybe apelianto motina galėjo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu nuo 1991-05-28 iki 2000-12-31. Kad apelianto motina A. N. 1992 m. pradžioje kreipėsi į Vilkpėdės seniūniją su prašymu dėl leidimo privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis ir šis prašymas seniūnijos darbuotojos buvo priimtas bei apelianto motinai buvo pranešta, jog apie tolimesnę privatizavimo eigą ji bus informuota asmeniškai, matyti tik iš apelianto paaiškinimų. Apeliantas įrodinėja, jog buto, esančio ( - ), Vilnius, privatizavimo procesą pradėjo jo velionė motina, tačiau šis procesas neužbaigtas dėl Vilkpėdės seniūnijos darbuotojų neveikimo. Tačiau byloje, išskyrus apelianto paaiškinimų, nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad apelianto velionės motinos pareiškimas dėl leidimo privatizuoti butą, esantį esančią ( - ), Vilnius, lengvatinėmis sąlygomis 1992 m. pradžioje buvo tikrai Vilkpėdės seniūnijai pateiktas ir užregistruotas. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų dėl atsisakymo tenkinti apelianto velionės motinos pareiškimą dėl leidimo privatizuoti butą, esantį esančią ( - ), Vilnius, lengvatinėmis sąlygomis. Be to, byloje nėra ir jokių duomenų, kad apelianto velionė motina (kiti šeimos nariai) būtų ginčijusi Vilkpėdės seniūnijos veiksmus (neveikimą) ar kitokiais veiksmais būtų siekusi įgyvendinti savo valią dėl buto privatizavimo.

33Apeliantas teigia, jog jo šeimos nariams nereikėjo pasirašyti notariškai patvirtinto susitarimo, kadangi jiems nebuvo tiksliai pasakyta, jog yra leista butą privatizuoti. Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis nustatė, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo – pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo – pardavimo sutartis nesudaroma. Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Pareiškimus įsigyti gyvenamuosius namus, butus asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse – atitinkamai jų administracijai. Byloje nėra pateikta notariškai patvirtinto apelianto ir jo šeimos narių susitarimo kieno vardu bus sudaroma pirkimo – pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto, esančio ( - ), Vilnius, savininku (bendrasavininkiais).

34Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti vieno juridinio fakto neužtenka, yra reikalinga juridinių faktų sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012). Todėl nesant net vieno juridinio fakto – notaro patvirtinto šeimos narių susitarimo – negalima pripažinti, jog galiojant Butų privatizavimo įstatymo apelianto velionė motina įgijo subjektinę teisę. Aplinkybė, jog apelianto šeimos nariai nesudarė notaro patvirtinto susitarimo privatizuoti butą, reiškia, kad nebuvo esminės privatizavimo sąlygos. Neatlikus veiksmų, būtinų šiai teisei (privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis) įgyti, teisinis santykis tarp šalių, kaip buto privatizavimo (pirkimo – pardavimo) subjektų, neatsirado. Kai nurodytos subjektinės teisės nėra, negali būti ir šios teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-543/2008).

35Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog nesant byloje duomenų, kad apelianto motina tinkama forma (rašytiniu pareiškimu) ir įstatyme nustatytu terminu išreiškė savo siekį privatizuoti gyvenamąsias patalpas ir, kad apelianto velionė motina bei jo šeimos nariai buvo sudarę notariškai patvirtintą susitarimą, kieno vardu bus privatizuojamas butas, negalima pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad apelianto motina atliko veiksmus, būtinus subjektinei teisei įgyti, ir kad tarp jos ir atsakovo susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo. Kadangi subjektinė teisė neatsirado, negali būti ir šios teisės pažeidimo.

36Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad po apelianto motinos kreipimosi dėl buto privatizavimo, 1997-10-30 buvo atlikta buto, esančio ( - ), Vilnius, ir jo dalių įkainojimo suvestinė, kur nurodyta buto rinkos kaina 46 957 Lt, pakartotinai užvesta pastato inventorinė byla. Apelianto nuomone, nei Vilkpėdės seniūnija, nei atsakovas nepateikė dokumentų, susijusių su ginčo buto privatizavimu, o siuntinėdamos iš vienos institucijos į kitą, pažeidė jo motinos teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.

37Teisė privatizuoti valstybinio ar visuomeninio fondo butą nėra absoliuti ir nesusijusi su asmeniu; tam, kad ji būtų realizuota, asmuo turėjo būti valstybinio ar visuomeninio buto nuomininku, gyvenamoji patalpa (butas) galėjo būti privatizavimo objektu ir nuomininkas turėjo išreikšti ketinimą įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas iki 1992-12-01 arba Seimo 1997-04-29 nutarimo Nr. VIII-206 numatyta tvarka iki 1997-12-31. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog apelianto motina, buvo dar kartą (po 1992 m.) išreiškusi ketinimą butą, esantį ( - ), Vilnius, įsigyti nuosavybėn. Bylos duomenimis apeliantas ginčo buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis realiai pradėjo domėtis nuo 2015 m., kuomet pateikė užklausą SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kad šis pateiktų apeliantui visus turimus dokumentus, susijusius su butu, esančiu ( - ), Vilnius. Taigi, byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 1992 iki 1997 m. pabaigos ir iki 2015 m. apeliantas (ir/ar jo šeimos nariai) būtų kreipęsi į kompetentingas institucijas dėl pradėtų ginčo buto privatizavimo veiksmų.

38Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

39Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ne tik apelianto motina, bet ir jos šeimos nariai, būdami apdairūs ir rūpestingi, turėjo domėtis savo teisėmis, susijusiomis su jų šeimai skirto buto privatizavimu, o kilus dėl jų neaiškumų, – kreiptis į kompetentingus asmenis ar institucijas. Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentą, kad valdžios institucijos kaltos dėl to, jog liko nerealizuotas apelianto velionės motinos prašymas dėl buto privatizavimo. Konstatuotina, kad ši teisė nebuvo realizuota dėl apelianto motinos (ir jos šeimos narių) pasyvumo.

40Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

41Apeliantas prašo sprendimą pakeisti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties jis priėmė palikimą (namų apyvokos reikmenis, baldus), pradėjęs faktiškai valdyti ir toliau gyvendamas ginčo bute ir už jį mokėdamas mokesčius bei tuo pagrindu pripažinti ieškovui iš jo motinos paveldėtą teisę lengvatinėmis sąlygomis ginčo butą privatizuoti.

42Pirmosios instancijos teismas vertino, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, jog po A. N. mirties apeliantas priėmė likusį turtą (namų apyvokos daiktus), faktiškai pradėjęs valdyti, neįtakoja apelianto teisės privatizuoti ginčo butą ir todėl ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka. Apelianto velionė motina buvo įgijusi teisę butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, tačiau šia teise tinkamai nepasinaudojo ir jos teisė į buto, esančio ( - ), Vilnius, privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis kitų asmenų nebuvo pažeista. Namų apyvokos daiktai nėra registruotini, juos apeliantas priėmė, kitų pretendentų į palikimą nėra, todėl nustatyti šio juridinę reikšmę turinčio fakto nėra reikalo, kadangi šio ginčo esmė yra tik galimos teisės privatizuoti butą perėjimas paveldėtojui.

43Dėl senaties termino

44Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų - turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

45Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad apelianto velionei motinai vėliausiai nuo 2001-04-20, kai ji sudarė su UAB „Vilko pėda“ Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, buvo žinoma ir turėjo būti žinoma, kad butas nėra privatizuojamas, o butu ji ir jos šeimos nariai naudojasi nuomos sutarties pagrindu, ieškinį atmetė ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

46Apelianto nuomone, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2014-10-31, kai jis buvo informuotas apie negalėjimą butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis.

47Butų privatizavimo įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tą teisę, kuri buvo įgyta, remiantis įstatymu, jo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui naujų teisių įgyti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002, 2006-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2008-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008).

48Teisėjų kolegijos vertinimu skaičiuoti ieškinio senaties terminą nuo apelianto nurodytos 2014-10-31 datos yra nepagrįsta, kadangi jo motina mirė dar 2014-09-20 buto privatizavimo teisės nerealizavusi ir neįgijusi dėl savo kaltės.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Apeliantas G. N. už ieškinį sumokėjo 82 eurų (b. l. 9). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-10 nutartimi įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą, kadangi ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą (b. l. 39). Apeliantas už ieškinį primokėjo 408 eurų žyminio mokesčio ( b. l. 49). Už apeliacinį skundą sumokėjo 490 eurų žyminio mokesčio (b. l. 126).

51Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami paprastuoju žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad paprastasis žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais sudėtinga arba iš viso neįmanoma, todėl neturtiniais paprastai pripažįstami ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo, ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008; 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).

52Kaip matyti iš pareikšto reikalavimo, ieškovas prašė pripažinti teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, įpareigojant atsakovą sudaryti gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, parduodant butą lengvatinėmis sąlygomis. Tai reiškia, jog ieškovas neprašė ko nors priteisti, nereikalavo kokios nors papildomos turtinės naudos, nes ieškinio patenkinimo atveju apeliantui nebūtų pripažinta nuosavybės teisė į ginčo butą, o tik atsirastų teisė privatizuoti butą. Dėl to pagal ginčo pobūdį konstatuotina, jog ieškovas pareiškė reikalavimą dėl pripažinimo ir šis reikalavimas nėra susijęs su turto priteisimu bei neturi tiesioginio ryšio su prašomu privatizuoti butu. Taip pat bylose, kuriose buvo teikiami kasaciniai skundai dėl ginčų, kurie susiję su turto privatizavimu, jie buvo apmokami kaip neturtinio pobūdžio reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-142/2012; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012; 2013 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2013).

53Apibendrinus išdėstytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo pobūdį ir nepagrįstai pripažino, jog ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą.

54Nagrinėjamojoje byloje pareikšti šie materialiniai reikalavimai: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, už kurį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktą, mokėtinas 41 eurų žyminis mokestis, 2) pripažinti teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, įpareigojant atsakovą sudaryti gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį, parduodant butą lengvatinėmis sąlygomis, už kurį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą, taip pat mokėtinas 41 eurų žyminis mokestis. Apeliacinis skundas apmokėtinas taip pat 82 eurų mokesčiu. Apeliantas už ieškinį ir skundą viso sumokėjo 980 eurų mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, spręstina permokėtą žyminio mokesčio sumą 816 eurų apeliantui sugrąžinti (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

55Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

56Skundą atmesti.

57Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Grąžinti ieškovui G. N. (a. k. ( - ) 816 eurų permokėto žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas G. N. ieškiniu prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį... 4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu atsiliepimu į ieškinį su... 5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė... 6. Trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į ieškinį... 7. Trečiasis asmuo Vilkpėdės seniūnija teismo nustatytu terminu atsiliepimo į... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015- 12-14 sprendimu ieškinį atmetė ir... 9. Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis ... 10. Nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad butas, kuriame ieškovas gyvena gali... 11. Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius rašytinius įrodymus,... 12. Teismas iš byloje pateikto orderio nustatė, jog butas buvo suteiktas keturių... 13. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad dėl valstybės institucijų... 14. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad... 15. Taip pat padarė išvadą, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui A. N.,... 16. Dėl ieškinio senaties termino... 17. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas visiškai sutiko... 18. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo... 19. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus... 20. Ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. N.... 21. Apeliantas G. N. apeliaciniu skundu teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto... 22. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas... 23. Pasak apelianto, ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi būtų... 24. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo išspręsti klausimą dėl... 25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis... 27. Apelianto G. N. apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 29. Byloje nustatyta, kad apelianto G. N. motinai A. N. Vilniaus miesto (Spalio... 30. Dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis ... 31. Byloje kilo ginčas, ar apelianto velionė motina tinkamai išreiškė savo... 32. Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, jog privatizavimo... 33. Apeliantas teigia, jog jo šeimos nariams nereikėjo pasirašyti notariškai... 34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teisiniam santykiui dėl buto... 35. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog nesant byloje duomenų, kad... 36. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės,... 37. Teisė privatizuoti valstybinio ar visuomeninio fondo butą nėra absoliuti ir... 38. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,... 39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ne tik apelianto motina, bet... 40. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo... 41. Apeliantas prašo sprendimą pakeisti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį... 42. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad juridinę reikšmę turinčio fakto... 43. Dėl senaties termino... 44. Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti... 45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad apelianto velionei... 46. Apelianto nuomone, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2014-10-31,... 47. Butų privatizavimo įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tą... 48. Teisėjų kolegijos vertinimu skaičiuoti ieškinio senaties terminą nuo... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Apeliantas G. N. už ieškinį sumokėjo 82 eurų (b. l. 9). Vilniaus miesto... 51. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniai (įkainojamieji)... 52. Kaip matyti iš pareikšto reikalavimo, ieškovas prašė pripažinti teisę... 53. Apibendrinus išdėstytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas... 54. Nagrinėjamojoje byloje pareikšti šie materialiniai reikalavimai: 1)... 55. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija... 56. Skundą atmesti.... 57. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti... 58. Grąžinti ieškovui G. N. (a. k. ( - ) 816 eurų permokėto žyminio...