Byla 2A-1565-657/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Izoldos Nėnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų VĮ Valstybės turto fondas ir A. K., atstovaujamo advokatės Karinos Račkauskienės, apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-548/2013 pagal ieškovo Kauno apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Valstybės turto fondas, Kaišiadorių rajono savivaldybei, A. K., tretiesiems asmenims AB „Kauno dujotiekio statybos“, Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarei D. K., Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarei R. B., K. K., Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties, perdavimo-priėmimo akto bei paveldėjimo teisės liudijimo dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymą Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“, dalyje dėl po Didžiosios gatvės dalimi esančios 1835 kv.m ploto valstybinės žemės priskyrimo žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) riboms; 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2005-04-26 įsakymą Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui (( - ).)“, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, teikimo nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašiusiems asmenims; 3) pripažinti negaliojančia 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 175ž-05, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, pardavimo; 4) pripažinti negaliojančiu 2006-01-19 valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, perdavimo nuosavybėn; 5) pripažinti negaliojančiu 2011-07-13 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, liudijimo Nr. 2386, 1 punktą, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, paveldėjimo; 6) taikyti restituciją – žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m ploto dalį, esančią po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, grąžinti natūra valstybei, o VĮ „Valstybės turto fondas“ įpareigoti M. K. teisių perėmėjui A. K. grąžinti 5185,37 Lt (T.1, b.l. 3-8, T.3, b.l. 38-40). Nurodė, kad ginčijamais administraciniais aktais buvo sukurtos prielaidos perleisti Kaišiadorių rajono savivaldybei priklausančią Didžiosios gatvės dalį, esančią valstybinėje žemėje. Didžioji gatvė įregistruota savivaldybės nuosavybės teise nuo 1999-06-09. Po gatvės danga esanti žemė gali priklausyti tik savivaldybei, todėl žemės sklypo, ribos ir plotas turėjo būti tvirtinami tokia apimtimi, kad Didžiosios gatvės dalis nepatektų į privatizuotinų objektų sąrašą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui A. K. priklausančio žemės sklypo dalis – asfaltuota kelio danga yra sudėtinė Didžiosios gatvės dalis, o Registrų centre buvo užfiksuoti klaidingi duomenys.

5Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.2, b.l. 76-78, T.3, b.l. 78-79). Nurodė, kad ginčijamas žemė sklypo planas buvo parengtas ir pasirašytas visų reikiamų institucijų specialistų. Kaišiadorių rajono savivaldybės architektas savo parašu patvirtino, kad visi inžineriniai statiniai yra tinkamai išdėstyti ir toks planas yra galimas derinti, neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir kitiems teisės aktams. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčo kelio statybos pabaigos metai yra 1970 m. ir jis nuosavybės teise priklauso Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, nekilnojamojo turto įrašas galioja nuo 1999-06-09. Į tai neatsižvelgdamas, Kaišiadorių rajono savivaldybės direktorius 2005 m. įsakymu patvirtino žemės sklypo planą, nustatė ribas ir specialiąsias naudojimosi sąlygas. Šio įsakymo pagrindu, Kauno apskrities viršininko administracija įsakymu nustatė, kad žemės sklypas yra teiktinas nuomoti arba parduoti privatizavimo objektus įsigijusiems asmenims. Iš pareikšto ieškinio neaišku, ar prašoma panaikinti Didžiosios gatvės dalis, ar ginčo sklype esantis kelias yra laikomas visa Didžiaja gatve, todėl tokio ieškinio tenkinti negalima. Ieškovo kartu su patikslintu ieškiniu pateiktas UAB „Geosoma“ parengtas planas, kuriame nurodyta konkreti kelio dalis – 1835 kv.m, nėra suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, todėl šis dokumentas nepripažintinas įrodymu nagrinėjame byloje. Be to, byloje nėra viešojo intereso, nes Valstybės institucijos suformavo sklypą, pardavė, nenurodydamos, kad yra kažkokių kliūčių. Prašė taikyti ieškinio senatį 2005 metų įsakymo panaikinimui.

6Atsakovas A. K., atstovaujamas advokatės Karinos Račkauskienės, su ieškiniu nesutiko (T.3, b.l. 96-97). Nurodė, kad ginčo kelias, kaip privažiavimo kelias ir kiemo aikštelė prie pastatų, esančių atsakovo A. K. sklype, buvo suformuotas dar 1998-03-25, kai buvo atlikta teisinė registracija Kauno apskrities teritorinės rinktinės vardu. Techninės apskaitos byloje keliukas yra įvardijamas kaip pravažiavimas į Didžiąją gatvę, būtent ši aplinkybė paneigia ieškovo teiginį, kad ginčo keliukas yra dalis Didžiosios gatvės. Miesto gerbūvio planas nėra patvirtintas jokiu parašu nei antspaudu, nėra įvardintas jį sudaręs asmuo. Kaišiadorių rajono savivaldybės techninės apskaitos byloje Didžiosios gatvės techninis planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis nėra įregistruotas viešame registre, todėl juo vadovautis, sprendžiant dėl gatvės vietos, negalima. Byloje nėra viešojo intereso, kadangi atsakovo A. K. žemės sklype esantis keliukas neatitinka viešojo kelio statuso. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad keliukas, esantis atsakovo žemės sklypo ribose yra trečiojo asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybė. Pagal inventorizavimo dokumentus kiemo aikštelė bei privažiavimo kelias yra priklausiniai, sutartyje dėl jų aptarta nebuvo, todėl juos turi ištikti pagrindinio daikto likimas. Prašė taikyti ieškinio senatį ir nurodė, kad tokia restitucija, kurią prašo taikyti ieškovas, negalima.

7Atsakovė VĮ „Turto fondas“ su ieškiniu nesutiko (T.3, b.l. 68-70). Pažymėjo, kad privatizavimo sandoriai buvo sudaryti per atstovą, t.y. per VĮ „Turto fondą“, o turto savininkas buvo valstybė, todėl VĮ „Turto fondas“ negali atsakyti pagal ieškinį šioje byloje. VĮ „Turto fondas“ duomenimis žemės sklypas buvo suformuotas pagal 1995 metų savivaldybės teikimą Nr. 030205983186 ir šis sklypas panaudos pagrindais buvo priskirtas Krašto apsaugos ministerijai. Sklype esantys statiniai, taip pat ir privažiavimo kelias yra 1981 metų statybos, 1997-04-03 atlikta statinių pradinė inventorizacija. Tik po inventorizacijos Didžioji gatvė įregistruota kaip susisiekimo komunikacija, nurodant jos vertę 49006,00 Lt, nors jos vertė šiai dienai aiškiai neatitinka nurodytosios. Turto fondas, valdydamas šį objektą, jokių pretenzijų iš savivaldybės niekada nėra gavęs. Trečiojo asmens K. K. interesai patekti į jam 2012-04-24 atkurtą nuosavybę gali būti ginami kitais būdais – į jo sklypą yra galimybė patekti kitais būdais. Ginčo kelias negali būti pripažįstamas Didžiosios gatvės dalimi. Prašė taikyti ieškinio senatį.

8Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija su patikslintu ieškiniu sutiko (T.3, b.l. 83-85). Nurodė, kad Didžiosios gatvės atkarpa patenkanti į atsakovo A. K. žemės sklypą, yra Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybė, kuri yra įregistruota ir nekilnojamojo turto registre. Gatvė buvo perduota Kaišiadorių miesto seniūnijai patikėjimo teise, į ilgalaikio turto apskaitą įtraukta 2002-12-16. Asfaltu padengta gatvės dalis, priklausanti savivaldybei, esanti valstybinėje žemėje, negalėjo būti parduota privačiam asmeniui, nes gatvė nei į pastatų, nei į žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įtraukta, todėl iki šios dienos yra Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybė. Formuojant privatizuotiną žemės sklypą, savivaldybė iš dalies padarė klaidą – suformavo sklypą su jai priklausančia gatve, tačiau tokią klaidą privalėjo pastebėti žemėtvarkos skyrius ir tokių planų netvirtinti. Sutiko su prokuroro reikalavimu dėl dalinės restitucijos taikymo. Teigė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, kadangi tik gavęs informaciją apie viešojo intereso pažeidimą, prokuroras, privalo imtis priemonių nustatyti, ar tikrai yra pažeistas viešasis interesas. Savivaldybė iki pat 2010 metų, kol atsakovas nepareiškė ieškinio dėl 250000,00 Lt žalos atlyginimo, nežinojo, jog Didžioji gatvė pateko į atsakovo A. K. žemės sklypą. Kilus ginčui, buvo patikrinti registro duomenys, nustatyta, kad gatvė tebėra savivaldybės nuosavybė. Į atsakovo A. K. žemės sklypą patenka ne visa gatvė (t.y. 1856 kv.m), o tik jos 1835 kv.m, kurios dalis yra vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą.

9Trečiasis asmuo AB „Kauno dujotiekio statyba“ prašė jį tenkinti (T.2, b.l. 10-11, T.3, b.l. 81). Nurodė, kad AB „Kauno dujotiekio statyba“ jokio savarankiško suinteresuotumo šioje byloje neturi, tačiau sprendimas šioje byloje turės įtakos kitai bylai. Byloje dėl žalos atlyginimo AB „Kauno dujotiekio statyba“ kilo klausimas, ar privatizavimas buvo teisėtas, bendrovė kreipėsi į prokuratūrą, kuri pati įvertino, kad šiuo atveju būtina ginti valstybės interesą ir užtikrinti savivaldybės nuosavybės viešą naudojimą. A. K. žemės sklype yra dalis Didžiosios gatvės, priklausančios savivaldybei, kuri yra išasfaltuota, todėl tai daliai buvo reikalinga inventorizacija, kaip inžineriniam statiniui. Pagrindo pilnai restitucijai šioje byloje nėra, tačiau sutinka su daline restitucija, kurios ir prašo prokuroras.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymą Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“, dalyje dėl po Didžiosios gatvės dalimi esančios 1835 kv.m ploto valstybinės žemės priskyrimo žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) riboms; panaikino Kauno apskrities viršininko 2005-04-26 įsakymą Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui (( - ))“, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, teikimo nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašiusiems asmenims; pripažino negaliojančia 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 175ž-05 ir tos pačios dienos valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, pardavimo ir perdavimo nuosavybėn; pripažino negaliojančiu 2011-07-13 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą Nr. 2386, 1 punktą, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, paveldėjimo; 6) taikė restituciją natūra – įpareigojo M. K. teisių perėmėją A. K. grąžinti natūra valstybei žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalį, esančią po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, o M. K. teisių perėmėjui A. K. iš valstybės priteisti 5185,37 Lt (T.4, b.l. 28-38). Teismas pažymėjo, kad prokuroras, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ir nustatęs, ar priimtas administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą, kreipiasi į teismą dėl jo gynimo. Šioje byloje į prokuratūrą su prašymu apginti viešąjį interesą AB „Kauno dujotiekio statyba“ bei Kaišiadorių rajono savivaldybė kreipėsi atitinkamai 2012-04-05 bei 2012-04-10. Prokuroras, ištyręs prašymuose išdėstytą situaciją, ėmėsi aktyvių veiksmų, rinko informaciją ir į teismą su ieškiniu kreipėsi 2012-05-21, kai paskutiniai dokumentai, susiję su prokuroro tyrimu, prokuratūroje gauti 2012-05-07. Todėl teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl administracinių teisės aktų panaikinimo nepraleistas. Teismas konstatavo, kad nustačius faktą, jog valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra pažeidžiamas viešasis interesas ir šis pažeidimas turi būti kuo greičiau pašalintas. Nors šiuo atveju prokuroro tyrimas dėl viešojo intereso pažeidimo yra inicijuotas privataus asmens – AB „Kauno dujotiekio statyba“ skundo, tačiau civilinė byla inicijuojama viešajam interesui apginti, o privataus intereso buvimas, teismo nuomone, byloje nepaneigia viešojo intereso ir jo gynimo būtinumo nagrinėjamoje byloje buvimo fakto. Dėl to teismas atsakovų A. K., VĮ „Turto fondas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos argumentus dėl viešojo intereso nebuvimo šioje byloje atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatęs, kad 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 175ž-05 M. K. parduodant 1,4140 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - )., buvo parduota ir po minėtos Kaišiadorių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios susisiekimo komunikacijos-objekto – Didžiosios gatvės dalimi esanti žemė, sprendė, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovui A. K. priklausančiame sklype yra būtent asfaltuotoji dalis Didžiosios gatvės, o ne asmeninio naudojimo keliukas ar pravažiavimas yra įrodyta byloje pateiktais dokumentais: Didžiosios gatvės techninės apskaitos byla, inventorinis Nr. 2389, kurios pagrindu yra įregistruota Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybė, 1999-05-31 Kaišiadorių miesto gatvių schema, 1999-05-24 Didžiosios gatvės dangos ir želdinių planas, 1999-05-24 gatvės dangos bei želdinių techninis pasas, 2000-02-23 Kaišiadorių rajono tarybos sprendimas Nr. 685 patvirtinti Kaišiadorių miesto bendrąjį planų kartu su detaliuoju planu, ištraukos iš 1999-03-24 sudaryto Kaišiadorių miesto gatvių sklypų schematinio plano ir iš Kaišiadorių miesto bendrojo plano, 1997-10-01 miesto laidojimo paslaugų pagrindinių priemonių suvestinė, 1997-10-01 miesto gerovės priemonių sąrašas, kuriame be kitų gatvių nurodyta Didžioji gatvė, 1998-01-08 Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų perduodamų Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo – priėmimo aktas, kuriuo Kaišiadorių miesto gatvės perduotos Kaišiadorių savivaldybei, 2002-01-31 Kaišiadorių rajono tarybos sprendimas dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo Nr. 461 su priedu, kurio 127 eilutėje nurodyta Didžioji gatvė, Kaišiadorių miesto seniūnijos 2002-12-16 ilgalaikio turto – Didžiosios gatvės inventorinė kortelė Nr. ( - ) Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu V17-335, patvirtintų bendrųjų planų ištraukos. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, kad Didžioji gatvė yra kitoje vietoje, o ne atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype, nes nors iš minėto plano matyti, kad Didžioji gatvė iš tiesų tęsiasi toliau greta atsakovui priklausančio žemės sklypo, tačiau tai nereiškia, kad į atsakovo sklypą patenkanti dalis yra tik pravažiavimas į Didžiąją gatvę. Teismas sutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad Didžioji gatvė, tame tarpe ir Didžiosios gatvės dalis, patenkanti į atsakovo A. K. žemės sklypą, turi viešojo kelio - gatvės statusą, tuo pagrindu ji yra įtraukta į Kaišiadorių rajono savivaldybės ilgalaikio turto sąrašą bei įregistruota nekilnojamojo turto registre, nurodant pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį – kelių (gatvių). Gatvė negali būti apibūdinama kaip vidaus kelias, dėl to, teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos bei A. K. atstovių argumentą, kad ginčo objektas yra akligatvis, todėl jis negali būti laikomas viešuoju keliu, o yra vidaus kelias, nes yra reikalingas tik žemės sklypo, į kurį kelias pateko, savininkui. Teismas pripažino, kad situacija, kai po Kaišiadorių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančia Didžiosios gatvė, kartu su šio objekto užimama žeme, pateko į privataus asmens žemės sklypą, yra negalima. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad valstybinės žemės, užimtos bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų privatizuoti nebuvo galima, o žemės sklypo ribos ir plotas turėjo būti tvirtinami bei sklypas teikiamas privatizuoti tokia apimtimi, kad į jo plotą nepatektų įstatymu draudžiama privatizuoti žemė. Žemės sklypo planas ir kiti sklypo formavimo dokumentai negalėjo sukurti pareigos Kauno apskrities viršininko administracijai priimti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypų priskyrimo privatizavimo objektams, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, galiojančioms sprendimo priėmimo metu. Asmenys, įgiję valstybinės reikšmės turtą privačia nuosavybe, negali būti ginami pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalies ir CK 4.96 straipsnio taisykles ir toks turtas iš jų turi būti paimamas bei grąžinamas valstybės nuosavybėn. Teismas nustatė, kad iš ieškovo pateikto 2012-12-10 sudaryto kelio žemės sklypo plano, žemės sklypas, sudarantis Didžios gatvės dalį, užima 1835 kv.m atsakovui A. K. priklausančio sklypo, ir sprendė, kad tokiu būdu, ginčijami Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymas Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“ bei Kauno apskrities viršininko 2005-04-26 įsakymas Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui (Kaišiadorių r.)“, iš dalies t.y. dėl 1835 kv.m, esančių po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, teikimo nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašiusiems asmenims savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, galiojusiam imperatyviam teisiniam reguliavimui ir tai yra pagrindas ginčijamų administracinių aktų panaikinimui iš dalies. Pripažinęs, kad administraciniai teisės aktai priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas, teismas padarė išvadą, kad ir žemės sklypo perleidimo privačiai nuosavybei sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas ir sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu – tai yra pagrindas iš dalies pripažinti negaliojančiais 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 175ž-05 ir valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktą, taip pat 2011-07-13 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą Nr. 2386, 1 punktą, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi pardavimo ir perdavimo nuosavybėn, bei paveldėjimo. Teismas atmetė atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovės argumentą, kad atsakovas A. K., neturi prisiimti pasekmių, kurios kilo dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, ir jo negalima laikyti nesąžiningu įgijėju. Atsižvelgęs, kad ieškovo ginčijamų sandorių dalys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vadovaudamasis principu „Iš neteisės negali atsirasti teisė“ bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad atsakovo negalima laikyti sąžiningu įgijėju CK 4.96 straipsnio 2 dalies prasme, todėl sprendė, kad panaikinus imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius sandorius, yra taikytina restitucija – neteisėtai įgyta žemės sklypo dalis gali būti išreikalauta iš atsakovo natūra, o iš valstybės M. K. teisių perėmėjui A. K. grąžintina 5185,37 Lt, kuriuos pirkėja M. K. už šią sklypo dalį į Valstybės turto fondo sąskaitą, kuris atstovavo valstybei, kas reiškia, kad pripažintas negaliojančiu sandoris buvo sudarytas valstybės vardu per atstovą, taigi sandorio šalis buvo valstybė, tačiau ne valstybės įmonė Valstybės turto fondas.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Apeliaciniais skundais apeliantai valstybę atstovaujanti VĮ Valstybės turto fondas bei A. K., atstovaujamas advokatės Karinos Račkauskienės, prašo pirmos instancijos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Be to, apeliantė VĮ Valstybės turto fondas prašo taikyti ieškinio senatį, A. K., atstovaujamas advokatės Karinos Račkauskienės, prašo iš ieškovo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas. (T.4, b.l. 42-47, 55-64).

14Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas netinkamai ištyrė bylos rašytinius įrodymus, netinkamai aiškino viešojo intereso sampratą ir Kelių įstatymo nuostatas, dėl ko netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimą, restitucijos ir senaties taikymą. Apeliantų nuomone:

151. Teismas pažeidė ieškinio senaties skaičiavimo taisykles ir nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Įstatymuose nenustatyta bendrųjų ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymo taisyklių išimčių tais atvejais, kai ieškinį pareiškia asmuo viešajam interesui ginti. Dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios sprendžiama pagal tai, kada apie savo teisės pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, nepaisant to, kas kreipėsi į teismą teisminės gynybos.

162. Ginčija viešojo intereso buvimą nagrinėjamoje situacijoje. Teismas šioje byloje netinkamai aiškino viešojo intereso sampratą. Teigia, kad ginčo kelias yra akligatvis, atitinkantis vidaus kelio sąvokos formuluotę, kuris negali būti laikomas viešuoju keliu, o tai paneigia ir viešojo intereso buvimo faktą byloje. Šis žemės sandoris nepažeidžia kitų asmenų teisėtų interesų.

173. Mano, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovu šioje byloje turėjo būti valstybė, o ne VĮ Valstybės turto fondas, todėl teismas pažeidė CPK 45 straipsnio reikalavimus.

184. Teismas netinkamai vertino bylos rašytinius įrodymus ir netinkamai taikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Nesant byloje vienareikšmių įrodymų ir juos netinkamai įvertinus, teismo sprendime nepagrįstai padaryta išvada, jog privažiavimas prie privatizuoto objekto yra viešasis kelias, kuris nuosavybės teise gali priklausyti tik Kaišiadorių rajono savivaldybei. Sprendime padarytos išvados dėl ginčo sklype esančios asfalto dangos ir jos traktavimo gatvės dalimi, neatsižvelgus į Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą kelio sąvokos bendrąjį apibrėžimą ir į atsakovų byloje pateiktus įrodymus. Teigia, kad ginčo sklype esantis keliukas yra laikytinas vidaus keliu ir dėl to negali būti laikomas viešuoju keliu.

195. Teismas skundžiamu sprendimu netinkamai taikė restituciją. Be to, teismas turėjo taikyti CK 6.226 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad jeigu šalys be tam tikros sutarties sąlygos nebūtų sudariusios sutarties, vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas daro negaliojančią visą sutartį. Kadangi be nuosavo asfaltuoto vidaus privažiavimo ir aikštelės prie pastatų M. K. nebūtų sudariusi visos objekto pirkimo-pardavimo sutarties, todėl tokiu atveju abi sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis visa apimtimi, taikant restituciją – pastatus ir žemę grąžinant valstybės nuosavybėn, o A. K. priteisiant visą 325207, 06 Lt kainą. Be to, teigia, kad atsakovams restitucija netaikytina, nes galimai nepagrįstus administracinius aktus lėmė pačios savivaldybės veiksmai, nes turtą atsakovas įgijo iš valstybės. Teismas nustatydamas sumą, kurią turi grąžinti valstybė neteisingai nurodė žemės sklypo kainą.

20Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškė prisidėjimą prie VĮ Valstybės turto fondas ir A. K. apeliacinių skundų (T.4, b.l. 84-86).

21Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas prašo skundus atmesti kaip nepagrįstus (T.4, b.l. 72-75). Nurodė, kad teismas bylos rašytinius įrodymus ištyrė išsamiai ir, juos įvertinęs, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Didžioji gatvė, tame tarpe ir jos dalis, patenkanti atsakovo A. K. žemės sklypą, turi būtent viešojo kelio – gatvės statusą. Nesutinka su apeliantų pozicija, kad byloje nebuvo ginamas viešasis interesas, o tai, kad ginant viešąjį interesą, kartu gali būti apgintas ir privatusis interesas, tiesiogiai numato ir įstatymas. Nepagrįstu laiko apeliacinio skundo teiginį, kad teismas turėjo taikyti CK 6.226 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas pagrįstai netaikė sąžiningo įgijėjo apsaugos instituto. Valstybė savo teises realizuoja per valstybės institucijas, todėl VĮ Valstybės turto fondas atsakovu byloje įtrauktas pagrįstai. Apeliantų pozicija, kad teismas nepagrįstai netaikė senaties termino administraciniams aktams ginčyti prieštarauja teismų praktikai, kuomet viešąjį interesą gina prokuroras. Nesutinka su A. K. prašymu priteisti bylinėjimo išlaidas.

22Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinius skundus – atmesti (T.4, b.l. 77-82, 87-91). Prokuroras ieškinį pareiškė pagrįstai ir teisėtai. Visi byloje pateikti dokumentai nenuginčijamai įrodo Didžiosios gatvės buvimą ir nuosavybės teisėmis priklausymą savivaldybei. Teismas objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės normas.

23Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB „Kauno dujotiekio statyba“ prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus – atmesti (T.4, b.l. 98-99, 101-103). Mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

24Atsakovė VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti (T.4, b.l. 93-95). Nurodė, kad su A. K. skundo argumentais dėl administracinių aktų ir privatizavimo sandorių teisėtumo, dėl VĮ Valstybės turto fondas procesinės padėties, ieškovo reikalavimo teisės, pirkėjo sąžiningumo sutinka.

25Kitų atsiliepimų į atsakovų apeliacinius skundus byloje nepateikta.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliaciniai skundai atmestini

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

29Dėl ieškinio senaties. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys; teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010). Lietuvos Aukščiais teismas taip pat yra pažymėjęs, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

30Apeliantai teigia, kad prokuroras praleido ieškinio senaties terminą. A. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama taip kaip ir Kaišiadorių rajono savivaldybei, kurios interesus prokuroras gina. VĮ „Turto fondas“ teigimu, turėtų būti taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai, reikalavimams atsirandantiems iš konkurso ar aukciono rezultatų ar parduotų daiktų trūkumų (CK 1.125 str. 3 d., 5 d. 2 p.), kurių prokuroras neginčija.

31Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje aiškinant ieškinio senaties terminą, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinį) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje A-261-1502/2009; kt.).

32CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems santykiams, o šio straipsnio 5 dalies antrame punkte nurodyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų.

33Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, prokuroras ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą.

34Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prokuroras nepraleido ieškinio senaties termino. Ši teismo išvada pagrįsta, nes byloje nustatyta, kad prokuroras aktyviai rinko, tyrė ir tikrino dokumentus, susijusius su UAB „Kauno dujotiekio statyba“ ir Kaišiadorių rajono savivaldybės 2012 m. balandžio 5 d. ir 2012 m. balandžio 10 d. raštuose išdėstytais duomenimis (T.1, b.l. 9-10; 45-46). Paskutinius dokumentus prokuroras gavo 2012 m. gegužės 7 d. (T.1, 94-132). Delsimo požymių prokuroro veiksmuose, kaupiant, analizuojant ir sisteminant su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku susijusius duomenis, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Į teismą ieškinys paduotas 2012 m. gegužės 21 d. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino prokuroro galimybę nustatyti viešąjį interesą, jo pažeidimų esmę, taip pat ieškinio padavimo terminą ir objektyviojo kriterijaus pagrindu pagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties termino prokuroras nepraleido.

35Dėl viešojo intereso. Atsakovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad byloje nėra viešo intereso.

36Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Viešojo intereso apsaugos klausimais įvairių kategorijų bylose yra gausi kasacinė praktika bei Konstitucinio Teismo jurisprudencija kur suformuoti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas viešasis interesas. Kolegija pažymi, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė (inter alia asmens teisė ar laisvė). Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Dėl to, kad būtent teismas sprendžia, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas, savo jurisprudencijoje yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nes tai yra vertinamojo pobūdžio sąvoka, kurios turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1103/2003; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2006; kt.).

37Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime išsamiai pasisakė dėl viešojo intereso, analizavo teisės aktų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos, LR žemės reformos įstatymo, Žemės įstatymo, Kelių įstatymo) nuostatas, susijusias su viešojo intereso gynimu. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimo privačion nuosavybės teisėtumo klausimas. Valstybės nuosavybė naudojama visuomenės interesais, valstybės nuosavybe gali būti disponuojama tik įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties sandoriai, kuriais sprendžiamas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto likimas, turi viešojo intereso elementų ir yra viešasis interesas nagrinėti valstybės nuosavybės perleidimo sandorius. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad nagrinėjamos bylos atveju viešasis interesas yra konkrečiai apibrėžtas ir turi ypač svarbią visuomeninę reikšmę, todėl pripažįsta teisiškai nepagrįstais apeliacinio skundų argumentus, kuriais bandoma įrodinėti, kad prokuroras neturėjo teisės pareikšti ieškinio, nes byloje nėra viešojo intereso. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti vietos savivaldos ir valstybės institucijų, kurios netinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus sprendimus. Nagrinėjamoje byloje šias institucijas prokuroras prašė teismo patraukti atsakovais.

38Dėl administracinių aktų bei pirkimo pardavimo sutarčių teisėtumo. Ginčydami teismo sprendimą apeliantai nurodo, kad privažiavimas prie aukcione įgytų objektų ir pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose pagal Kelių įstatymo nuostatas negali būti laikomas gatve ar vietinės reikšmės viešuoju keliu, po kuriuo esanti valstybinė žemė, negali būti privatizuojama. Apeliantų nuomone, ginčo sklype esantis keliukas yra akligatvis, kuris atitinka Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytai vidaus kelio sąvokos formuluotei, todėl žemė esanti po šiuo privažiavimu (asfalto danga) galėjo būti privatizuojama.

39Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad apeliantas A. K. (M. K. teisių perėmėjas) nuosavybės teisėmis valdo 1,4140 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) su jame esančiais pastatais. Žemės sklypą M. K. įsigijo 2006 m. sausio 19 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 175ž-05 pagrindu. Greta apeliantui priklausančio žemės sklypo buvo ir yra vietinės reikšmės bendrojo naudojimo kelias, t.y. Didžioji gatvė (vietinis kelias). Apeliantai teigia, kad į sklypą patenkantis keliukas yra akligatvis ir nėra Didžiosios g. dalis.

40Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.), t.y. įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009; kt.). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

41Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad valstybinė žemė užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (nagrinėjimu atveju bendro naudojimo kelio atkarpą), privatizuoti nebuvo galima. Valstybės institucijos, kaip civilinio sandorio šalies parduodant valstybinę žemę, kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Šiuose specialiuose įstatymuose nustatyta, kad valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas perduoda Vyriausybei įgaliojimus detaliai reglamentuoti valstybinės žemės pardavimo bei sutarčių sudarymo tvarką, suteikdamas poįstatyminiam aktui imperatyvios teisės normos statusą. Todėl sprendžiant ginčą dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymu Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“, Kauno apskrities viršininko 2005-04-06 įsakymu Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui (( - ))“ panaikinimo iš dalies bei šių aktų pagrindu, 2006-01-19 sudarytos Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 175ž-05 bei Valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo akto ir 2011-07-13 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą, patvirtinto Kauno m. 9-ojo notaro biuro notarės D. K., notarinio registro Nr. 2386, pripažinimo iš dalies negaliojančiais pirmenybė teiktina specialiosioms teisės normoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės pardavimą. Įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, kokia valstybinė žemė negalėjo būti parduota. Be to, atsižvelgiant į teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl privataus žemės sklypo savininko teisės nupirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, ši jo teisė negali būti įgyvendinimą pakeičiant kitų žemės sklypų savininkų teises taip, kad pastarųjų nuosavybės valdymas pasunkėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008).

42Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, kurie nėra paneigti ar nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (T.1, b.l. 12), Didžiosios gatvės techninės apskaitos bylos, inventorinis Nr. 2389 (T.1, b.l. 50-64), 1999-05-31 Kaišiadorių miesto gatvių schemos, 1999-05-24 Didžiosios gatvės dangos ir želdinių plano), 1999-05-24 gatvės dangos bei želdinių techninis paso (T.1, b.l. 15-26) nustatyta, kad atsakovui A. K. priklausančiame sklype yra būtent asfaltuotoji dalis Didžiosios gatvės, o ne asmeninio naudojimo keliukas, akligatvis ar privažiavimas, kaip teigia atsakovai. Pažymėtina, kad Didžiosios gatvės priklausomybę nuosavybės teise savivaldybei patvirtina Kaišiadorių rajono tarybos 2000-02-23 sprendimas Nr. 685, ištraukos iš 1999-03-24 sudaryto Kaišiadorių miesto gatvių sklypų schematinio plano, ištraukos iš Kaišiadorių miesto bendrojo plano 1997-10-01 miesto laidojimo paslaugų pagrindinių priemonių suvestinė 1997-10-01 miesto gerovės priemonių sąrašas, 1998-01-08 kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų perduodamų Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo – priėmimo aktas, Kaišiadorių rajono tarybos 2002-01-31 sprendimas dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo Nr. 461 su priedu, Kaišiadorių miesto seniūnijos 2002-12-16 ilgalaikio turto – Didžiosios gatvės inventorinė kortelė Nr. 000024, Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu V17-335, patvirtintų bendrųjų planų ištraukos (T.1, b.l. 97-100-101; T.3, b.l. 3-5, 7-11, 92-94). Atsakovo A. K. teiginiai, kad Didžioji gatvė yra kitoje vietoje, o ne nuosavybės teise priklausančiame sklype, nėra pagrįsti įstatymo leidžiamais įrodymais. Apeliantų teiginiai, kad pateikta nuotrauka ir informacija Didžiosios gatvės techniniame pase, kur nurodoma, kad gatvės važiuojamosios dalies platumas yra 6,5 m, o vidutinis gatvės platumas tarp fasalinių linijų yra – 18,4 m., kai tuo tarpu privažiavimo plotis yra 4 metrai, paneigia teismo padaryta išvadą, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal bylos duomenis Didžioji gatvė yra suformuota dar tarybiniais metais (1970 m.). Iš teismui pateikto Kaišiadorių miesto bendrojo plano sprendinių, patvirtintų Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010-11-25 sprendimu V17-335 nustatyta, kad Didžioji gatvė yra priskiriama D2 susisiekimo linijos kategorijai (T.1, b.l. 13-24; T.3, b.l. 4), kas sutinkamai su STR2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. D1-775 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. spalio 17 d.; Žin., 2010, Nr. 112-5699) yra pagalbinė gatvė, kurios pagrindinė paskirtis lokalinės funkcinės ir kompozicinės ašys, bei srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų, t.y. užtikrinant visuomenės poreikį, o ne tik patekimą į atsakovui A. K. priklausantį žemės sklypą. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad gatvę pripažįstant viešojo naudojimo gatve, būtų pažeidžiami atsakovo A. K. interesai. Gatvės poreikis yra ne asmeninis poreikis, o visuomeninis poreikis, kuris yra svarbiau už asmeninį interesą. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė byloje surinktus įrodymus, išsamiai išanalizavo Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo, Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nuostatas, jas tinkamai aiškino ir taikė, todėl padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad priimant ginčijamus sprendimus ir sudarant pirkimo pardavimo sutartį buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normoms.

43Dėl restitucijos taikymo nagrinėjamoje byloje. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu dėl restitucijos taikymo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti restituciją natūra – įpareigoti M. K. teisių perėmėją A. K. grąžinti natūra valstybei žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m. ploto dalį, esančią po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi, o M. K. teisių perėmėjui A. K. iš valstybės priteisti 5185,37 Lt.

44CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyti sandorių pripažinimo negaliojančiais padariniai – kiekviena šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa tai, ką pagal sandorį ji yra gavusi, t.y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sudarant sandorį (restitucija) (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d.) Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.145 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, kiekviena sandorio šalis privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal tą sandorį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį privalo grąžinti viena kitai, taip atkuriant buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-126/2011). Pripažinus sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms, taikomos straipsnio 2, 3 dalių nuostatos, reglamentuojančios restitucijos taikymą. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio negaliojimo teisinių padarinių gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, o kai toks reikalavimas nepareikštas, niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 str. 5 d.). Įvertinus nurodytas įstatymo nuostatas, teismas turėjo taikyti restituciją, kaip sandorio negaliojimo teisinį padarinį.

45Esminis restitucijos bruožas, jog ji galima tik tarp asmenų, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai, o sutartiniuose teisiniuose santykiuose, tokie asmenys yra sutarties šalys (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje 3K-3-406/2012 ir kt.). Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009). Taigi restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6.241 str.). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog turtą natūra grąžinus valstybei, iš valstybės priteistinos sumos neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-165/2012; 3 Nr. K-7-379/2012).

46Byloje teismas, taikydamas restituciją, įpareigojo M. K. teisių perėmėją A. K. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį. Apeliantas, remdamasis savo sąžiningu bei tuo, kad nesant šio įvažiavimo iš viso nebūtų sudaręs sandorio, nurodė, kad teismas turėjo taikyti CK 6.226 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo ginčo dėl sutarties sąlygų, valstybinės žemės sklypo sutartis yra galiojanti, todėl šiame straipsnyje numatytos dalinio sutarties negaliojimo pasekmės netaikytinos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo pasirinktas restitucijos taikymo būdas (natūra), pripažinus sandorius negaliojančiais, atitinka įstatymų reikalavimus, tačiau šalys turi būti grąžinamos į padėtį, buvusią iki sudarant sandorį.

47Pirmosios instancijos rėmėsi byloje pateikta pirkimo – pardavimo sutartimi, kurios 2 ir 4 punkte nurodyta, kad už perkamą 1,1440 ha valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) M. K. į VĮ „Valstybės turto fondas“ sąskaitą sumokėjo 39957,00 Lt (T.1, b.l. 77), todėl teismas sprendė, kad pripažinus negaliojančiais sudarytus sandorius dalyje dėl 1835 kv.m M. K. teisių perėmėjui A. K. grąžintina dalis sumokėtos sklypo kainos – t.y. 5185,37 Lt (1835 kv.m x 39957 Lt / 14140 kv.m).

48Apeliantas A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė žemės sklypo kainą, nes M. K. sumokėjo ir 12207,06 Lt priedą dėl inžinerinių statinių, todėl bendra žemės sklypo kaina buvo 52164,06 Lt (sutarties 5 p.). Perkamo žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių mokamas į savivaldybės administracijos infrastruktūros fondą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 Dėl žemės įvertinimo tvarkos).

49Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu, kad už perkamą sklypą buvo sumokėta 52164,06 Lt. Apylinkės teismo pasirinktas restitucijos taikymo būdas, neįpareigojus Kaišiadorių rajono savivaldybės grąžinti atsakovui A. K. dalies sumokėto priedo už inžinerinius statinius, sudarytų sąlygas Kaišiadorių rajono savivaldybei be teisėto pagrindo praturtėti 1584,16 Lt suma (1835 kv.m x 12207,06 Lt / 14140 kv.m), todėl sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo tikslintina, nurodant, kad iš Kaišiadorių rajono savivaldybės A. K. priteistina 1584,16 Lt suma, nes tai atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus (CPK 3 str. 7 p.), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (CPK 7 str.).

50Dėl netinkamo atsakovo. Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. teigia, kad atsakovė VĮ Valstybės turto fondas yra netinkamas atsakovo šioje byloje, nes iki sutarties sudarymo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai. Tokius argumentus atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė ir VĮ Valstybės turto fondas (T.3, b.l. 67-70). Valstybės turto fondas byloje veikė kaip atsakovo – Lietuvos Respublikos valstybės – atstovas (CPK 51 str. 4 d.). Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį Valstybės turto fondas veikia kaip privatizavimo objekto valdytojas ir įgaliotas asmuo, privatizuojantis valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi nagrinėjamos bylos atveju tiek materialiuosiuose, tiek ir procesiniuose teisiniuose santykiuose subjektas (šalis) yra valstybė, o ne jai atstovaujanti institucija. Taigi ir tinkamas restitucijos subjektas yra valstybė, kuri pardavė žemės sklypą ir iš pirkėjo gavo pinigus. Teismas teisingai nurodė, kad pirkėjo pagal pripažintą negaliojančia valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį sumokėti pinigai taikant restituciją priteistini iš valstybės, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus argumentus dėl netinkamo atsakovo byloje.

51Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, išnagrinėjus esminius šalių argumentus bei pateiktus įrodymus, kiti apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos, bei rašytinių paaiškinimų motyvai plačiau nenagrinėjami kaip neturintys reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

52Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinius skundus atmetus, atsakovo A. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

53Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

54Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo, ją išdėstyti taip:

55Taikyti restituciją natūra – įpareigoti M. K. teisių perėmėją A. K., a.k. ( - ) grąžinti natūra valstybei žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) 1835 kv.m ploto dalį, esančią po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. ( - )) dalimi; priteisti M. K. teisių perėmėjui A. K., a.k. ( - ) iš valstybės 5185,37 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis litus trisdešimt septynis centus), o iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 1584,16 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus šešiolika centų).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį... 5. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 6. Atsakovas A. K., atstovaujamas advokatės Karinos Račkauskienės, su ieškiniu... 7. Atsakovė VĮ „Turto fondas“ su ieškiniu nesutiko (T.3, b.l. 68-70).... 8. Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija su patikslintu... 9. Trečiasis asmuo AB „Kauno dujotiekio statyba“ prašė jį tenkinti (T.2,... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13. Apeliaciniais skundais apeliantai valstybę atstovaujanti VĮ Valstybės turto... 14. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas netinkamai ištyrė bylos... 15. 1. Teismas pažeidė ieškinio senaties skaičiavimo taisykles ir nepagrįstai... 16. 2. Ginčija viešojo intereso buvimą nagrinėjamoje situacijoje. Teismas... 17. 3. Mano, kad ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovu šioje... 18. 4. Teismas netinkamai vertino bylos rašytinius įrodymus ir netinkamai taikė... 19. 5. Teismas skundžiamu sprendimu netinkamai taikė restituciją. Be to, teismas... 20. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 21. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas prašo skundus atmesti... 22. Atsakovė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 23. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB „Kauno... 24. Atsakovė VĮ Valstybės turto fondas atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundą... 25. Kitų atsiliepimų į atsakovų apeliacinius skundus byloje nepateikta.... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliaciniai skundai atmestini... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Dėl ieškinio senaties. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiek... 30. Apeliantai teigia, kad prokuroras praleido ieškinio senaties terminą. A. K.... 31. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas... 32. CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vieno mėnesio... 33. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prokuroras nėra ginčijamų materialinių... 34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prokuroras... 35. Dėl viešojo intereso. Atsakovai apeliaciniuose skunduose teigia, kad byloje... 36. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad viešojo intereso... 37. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime išsamiai pasisakė dėl... 38. Dėl administracinių aktų bei pirkimo pardavimo sutarčių teisėtumo.... 39. Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad apeliantas A. K.... 40. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 41. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes,... 42. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, kurie nėra paneigti ar nuginčyti... 43. Dėl restitucijos taikymo nagrinėjamoje byloje. Apeliantai nesutinka su teismo... 44. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyti sandorių pripažinimo negaliojančiais... 45. Esminis restitucijos bruožas, jog ji galima tik tarp asmenų, kuriuos sieja... 46. Byloje teismas, taikydamas restituciją, įpareigojo M. K. teisių perėmėją... 47. Pirmosios instancijos rėmėsi byloje pateikta pirkimo – pardavimo sutartimi,... 48. Apeliantas A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė... 49. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu, kad už perkamą... 50. Dėl netinkamo atsakovo. Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. teigia, kad... 51. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, išnagrinėjus esminius... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinius skundus atmetus, atsakovo A. K.... 53. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 54. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą... 55. Taikyti restituciją natūra – įpareigoti M. K. teisių perėmėją A. K.,...