Byla 2-1323-450/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei akcinei bendrovei „Spauda“ restruktūrizavimo bylą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Spauda“ generalinio direktoriaus R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei akcinei bendrovei „Spauda“ restruktūrizavimo bylą.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėjas akcinės bendrovės (toliau – AB) „Spauda“ generalinis direktorius R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą AB „Spauda“. Nurodė, kad įmonė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau gali tęsti savo veiklą. Bendrovei iškėlus restruktūrizavimo bylą ir patvirtinus restruktūrizavimo metmenis, ji iš veiklos gaunamų pajamų galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

92.

10Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą AB „Spauda“.

113.

12Teismas nustatė, kad AB „Spauda“ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-60-653/2019 ji buvo nutraukta Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (atsakovė nepateikė restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto). Teismas minėtoje byloje nurodė, kad buvo įvykdyta tik maža dalis restruktūrizavimo plano, t. y. kreditoriams sumokėta tik 261 650,11 Eur; likusi nepatenkinta finansinių reikalavimų suma yra 1 458 350,07 Eur; išaiškino atsakovei, kad ji turi pateikti pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjusiam teismui konstatavus, jog turi būti pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo kelti restruktūrizavimo bylos, nes atsakovė yra faktiškai nemoki, bei, kad atsakovė nepagrįstai vėl pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes turėjo teikti prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo.

134.

14Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, sprendė, jog juose pateikiama netiksli informacija, be to, dalis tų pačių teiginių buvo nurodyti metmenyse ankstesnėje restruktūrizavimo byloje, kurioje jie nebuvo įgyvendinti. Atsakovė 2012 m. restruktūrizavimo plano metmenyse taip pat nurodė, kad pagrindinė jos finansinių sunkumų priežastis yra buvusių įmonės vadovų veikla ir jų prisiimti dideli įsipareigojimai bankams, tačiau po 5 restruktūrizavimo metų ši nemokumo priežastis neišnyko, kas teismo vertinimu reiškia, kad ji gali būti neįveikiama.

155.

16Atsakovė nurodė praradusi 10 Rusijos klientų, tačiau teismas pažymėjo, kad įvairios tarptautinės prognozės bei Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau kelerius metus skelbė apie augančią politinę įtampą tarp Rusijos ir ES valstybių (Lietuva yra sudėtinė ES rinkos dalis), todėl plėtodama savo veiklą su Rusijos įmonėms atsakovė žinojo ir neabejotinai suvokė galimas savo ūkinės veiklos rizikas ir pasekmes. Be to, iki nurodomų Ukrainos įvykių, t. y. iki pirmojo įmonės restruktūrizavimo, atsakovė jau buvo praradusi dideles pinigų sumas Rusijos rinkoje. Metmenyse nurodyta, kad atsakovei skolingos Rusijos įmonės Izdat.dom Ruskij glenec OOO, Norma Kaliningrad, Novij Kionigsberg OOO, OOO Kaliningrad media ir kt., t. y. kurios jau buvo įrašytos atsakovės 2012 m. restruktūrizavimo metmenyse. Aplinkybė, kad nuo 2012 m. iki šiol nurodytos skolos nėra grąžintos, leido teismui daryti išvadą, kad minėti debitoriai yra nemokūs. Nepaisant to, pakartotino įmonės restruktūrizavimo Metmenyse atsakovė nurodė tuos pačius beviltiškus skolininkus (debitorius) bei iš jų gautinas sumas, kurios tariamai padengtų jos įsiskolinimus kreditoriams. Beviltiškų skolų suma yra 387 622,92 Eur, todėl, pasak teismo, atsakovė šią sumą nepagrįstai įtraukė kaip gautinas sumas.

176.

18Teismas nustatė, kad atsakovė tarp skolininkų metmenyse nurodo bankrutavusias ir išregistruotas iš viešojo registro įmones, iš kurių nėra jokios tikimybės atgauti skolas. Tokios įmonės atsakovei yra skolingos 134 194,25 Eur, todėl, pasak teismo, a tsakovė ir šią sumą nepagrįstai įtraukė kaip gautiną.

197.

20Metmenyse atsakovė taip pat nurodo skolininkus, kurie jau keli metai nebevykdo jokios veiklos. Šių įmonių papildomos beviltiškos skolos sudaro 103 162 Eur, todėl šiai sumai taip pat mažinamos debitorių skolos. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra reali galimybė atgauti nurodytas skolas, todėl tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę.

218.

22Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovės finansinius sunkumus lėmusios aplinkybės išnyks, kad finansinės problemos yra tik laikino pobūdžio ir atsakovė bus pajėgi prisitaikyti prie rinkos pokyčių, stabilizuoti pajamas, jas padidinti ir vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais blogėja, atsakovė 5 metus naudojosi restruktūrizavimo proceso teikiamomis lengvatomis ir įvykdė tik mažą dalį restruktūrizavimo plano (iš visų skolų sumokėjo tik šeštadalį sumos), todėl teismas, įvertinęs visas atsakovės debitorių skolas, darė išvadą, kad ji gali grąžinti skolas savo kreditoriams tik išparduodama ilgalaikį ir trumpalaikį turtą.

239.

24Teismas nustatė, kad metmenyse nurodyta, jog didelę dalį atsakovės trumpalaikio turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 1 137 347 Eur, kurių didžiausią dalį sudaro debitorinės skolos – 838 760 Eur. Tačiau šios skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Teismas sprendė, kad didžiosios šių debitorinių skolų dalies atsakovė išieškoti nebegali, nes dalis debitorių yra bankrutavę ir išregistruoti iš viešojo registro, kita dalis yra nemokūs, nes per 5 metus atsakovė iš jų skolų neatgavo.

2510.

26Atsakovė metmenyse nurodo, kad pardavinėja savo nekilnojamąjį turtą, tačiau pardavimo procesas nevyksta taip greitai ir sklandžiai, kaip tikėtasi, nes nurodytoms turto kainoms pirkėjų neatsiranda, o siūlomos kainos netenkina atsakovės. Teismas darė išvadą, kad atsakovės turtas, esantis įmonės balanse, jame nurodytomis kainomis nerealizuotinas, o atsakovės nurodytas Detalus skolų kreditoriams grąžinimo grafikas negali būti įgyvendintas, nes už nurodytas turto kainas atsakovė neranda pirkėjų, todėl atsakovės turimo turto vertė realiai yra gerokai mažesnė, nei nurodoma.

2711.

28Teismas sprendė, kad pareiškėjas neteisingai nurodė priežastis dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų, todėl pažeidė ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kas pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktą, yra pagrindas atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą.

29III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3012.

31Pareiškėjas AB „Spauda“ generalinis direktorius R. B. atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl restruktūrizavimo iškėlimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3212.1.

33Teismas skundžiamoje nutartyje padarė fakto vertinimo klaidą dėl pirmojo restruktūrizavimo metu įvykdytų kreditorinių reikalavimų apimties. AB „Spauda“ pirmojo restruktūrizavimo proceso metu kreditorių reikalavimus sumažino 2 837 037,56 Eur suma, t. y. 2/3 apimtimi (vietoje buvusių 4 294 428,28 Eur sumai kreditorinių reikalavimų liko skolų už 1 412 594,20 Eur).

3412.2.

35Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje B2-60-653/2019 yra konstatuota, jog turi būti pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, nes minėtoje nutartyje atsakovei buvo išaiškinta ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostata, bet nebuvo nustatytas įpareigojimas pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. AB „Spauda“ ir / ar jos vadovas neturi prievolės pateikti pareiškimo, jeigu nėra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų.

3612.3.

37AB „Spauda“ neatitinka formalaus nemokumo kriterijaus pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Pagal 2019 m. gegužės 2 d. preliminarų balansą bendrovės ilgalaikio turto (neįskaitant trumpalaikio turto) vertė sudaro 7 379 086 Eur; pradelsti vykdyti įsipareigojimai sudaro 1 043 773 88 Eur (į šią sumą nėra įtraukti trečiosios eilės kreditoriai, kurie geranoriškai sutiko suteikti skolos atidėjimo terminus bei skolą atgauti po 3 restruktūrizavimo metų).

3812.4.

39AB „Spauda“ vykdo ūkinę komercinę veiką, kuri yra pelninga. Įmonėje dirba 119 darbuotojų, disponuojama turtu, reguliariai atliekama pagamintos produkcijos / paslaugų pardavimų už apie 300 000 Eur sumą. Nuo 2013 m. įmonės veikla tapo pelninga ir iki šiol bendrovė gauna pelną, iš kurio reguliariai dengia įsiskolinimus kreditoriams; esami AB „Spauda“ pelningumo rodikliai leistų atsiskaityti su kreditoriais per 3 restruktūrizavimo metus, nes sugeneruojamo grynojo pelno vidurkis per metus sudaro apie 300 000 – 350 000 Eur; nuo 2013 m. pradelstų skolų apimtis nepadidėjo, o buvo mažinama ir yra sumažėjusi. Be to, įmonė turi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimas patenkinti, t. y. ilgalaikio turto apimtis yra 7 kartus didesnė nei turimi pradelsti įsipareigojimai.

4012.5.

41AB „Spauda“ nėra žinomos jokios prognozės, kurios būtų leidusios iš anksto aiškiai prognozuoti karo įvykius Ukrainoje ir Rusijos Federacijos rublio kurso kritimą.

4212.6.

43Teismo argumentai apie AB „Spauda“ turimas beviltiškas skolas bei jų neatgavimą turėtų būti aiškinami jos naudai, nes AB „Spauda“ pirmojo restruktūrizavimo metu neturėjusi galimybių atgauti skolų iš beviltiškų skolininkų, vis tiek sugebėjo padengti didžiąją dalį skolų bei pradėti vykdyti reguliarią pelningą veiklą. Be to, AB „Spauda“ savo restruktūrizavimo sėkmės nesieja su beviltiškų skolų atgavimu.

4412.7.

45Byloje yra pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2013/02-07 dalis su statinių verčių skaičiavimais, kuri nėra nuginčyta. AB „Spauda“ nekilnojamasis turtas yra vertingas net pagal Nekilnojamojo turto registre užfiksuotas vidutines rinkos vertes. Be to, didžioji dalis turto nebuvo pardavinėjama, nes jis yra būtinas vykdant poligrafinės produkcijos gamybą. Taigi, AB „Spauda“ disponuoja vertingu nekilnojamuoju turtu, kurio vertė (4 783 543 Eur) ženkliai didesnė nei delsiami vykdyti įsipareigojimai.

4612.8.

47Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniame restruktūrizavimo procese nepavyko turto parduoti didesne apimtimi, šioje inicijuojamoje restruktūrizavimo byloje (jei poligrafinė veikla neduos reikiamų pajamų) bus siekiama parduoti AB „Spauda“ naudojamas ir likvidžias administracines patalpas, kurių pardavimo procesas neturėtų būti ilgas.

4813.

49Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Lirsona popierius“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

5013.1.

51Teismas teisingai nurodė, kad pirmojoje restruktūrizavimo byloje buvo įvykdyta tik maža dalis restruktūrizavimo plano. Ši aplinkybė konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje B2-60-653/2019, nutraukiant 5 metus trukusią atsakovės restruktūrizavimo bylą. Likusi nepatenkinta kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 1 458 350,07 Eur. Atsakovė per 5 restruktūrizavimo metus neįstengė grąžinti netgi pusės savo skolų kreditoriams, todėl teiginys, jog atsakovė yra moki ir reguliariai kiekvienais metais vykdė mokėjimus kreditoriams, neatitinka tikrovės.

5213.2.

532014 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2106-345/2014 buvo patvirtinti finansiniai reikalavimai atsakovei bendrai 3 160 103,28 Eur sumai; 2019 m. restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad bendri finansiniai reikalavimai atsakovei sudaro 1 466 182,65 Eur, kas reiškia, kad per 4 metus atsakovės skolos kreditoriams sumažėjo tik 1 693 920,63 Eur arba 53,6 proc. Tačiau įvertinus, kad bankrutavo viena iš didžiausių atsakovės kreditorių uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Sisteminio modernizavimo grupė“, kuriai skola sudarė 1 109 983 Eur, per 4 įmonės restruktūrizavimo metus atsakovė savo finansinius įsiskolinimus faktiškai sumažino tik 28,5 proc. Pagrindinė atsakovės finansinių įsiskolinimų mažėjimo priežastis yra ne pelninga jos gamybinė veikla, o per 5 įmonės restruktūrizavimo metus bankrutavę stambiausi jos kreditoriai. Be to, dalį skolų atsakovė grąžino kreditoriams pardavusi nekilnojamąjį turtą už beveik 300 000 Eur sumą, kas rodo, kad netgi atėmus bankrutavusių įmonių skolas, likusios dalies kreditorinių įsiskolinimų atsakovė neįstengė padengti vien iš savo ūkinės-komercinės veiklos, o buvo priversta pardavinėti savo statinius ir patalpas.

5413.3.

55Rusijos federacijos rinka yra labai rizikinga, todėl atsakovė, plėtodama savo veiklą su Rusijos įmonėmis, žinojo ir neabejotinai suvokė galimas savo ūkinės veiklos rizikas, prisiimdama visas su šia rizika susijusias pasekmes.

5613.4.

57Didžiausią dalį atsakovės trumpalaikio turto sudaro pirkėjų įsiskolinimai, kurių esminę dalį sudaro beviltiškos skolos. Atsakovė beviltiškų (nebeišieškomų) skolų pagrindu grindžia savo „Preliminaraus verslo plano restruktūrizavimo laikotarpiu“ tikslus, tarp kurių pagrindiniu atsakovė nurodo debitorinių įsiskolinimų susigrąžinimą , tačiau susumavus beviltiškas debitorines skolas gaunama 656 011,42 Eur dydžio suma, kurios atsakovė išieškoti nebegali, o nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę.

5813.5.

59Atsakovės ilgalaikis turtas, esantis įmonės balanse, jame nurodytomis kainomis nerealizuotinas, nes neatitinka rinkos kainų. Atitinkamai atsakovės nurodytas detalus skolų kreditoriams grąžinimo grafikas negali būti įgyvendintas dėl jame pateiktų nepatikimų duomenų, o atsakovės balanse nurodyto turto vertė negali būti laikoma patikimu pagrindu sprendžiant įmonės mokumo klausimą. Be to, atsakovei priklauso ir perteklinis nekilnojamasis turtas, kuris nėra reikalingas jos veiklai vykdyti (pvz. poilsio namai), tačiau atsakovė šio turto nerealizuoja, siekdama sumažinti savo finansinius reikalavimus, kas rodo, jog ji piktnaudžiauja restruktūrizavimo procesu.

6013.6.

61Atsakovei keltina bankroto byla, nes ji laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas) ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, taip pat laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių bei kitų priteistų sumų, o jos turimo turto vertė yra akivaizdžiai užaukštinta.

6213.7.

63Atsakovė siekia nepertraukiamo 8-10 metų trukmės restruktūrizavimo proceso, kuriuo nori užsitikrinti teisinę apsaugą nuo kreditorių, jai sustabdant išieškojimus, netesybas, palūkanų skaičiavimus ir kt., t. y. atsakovė siekia įgyti ypatingą statusą rinkoje.

6414.

65Kreditorė Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ (toliau – Bendrija) atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

6614.1.

67Lyginant su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje B2-2106-345/2014 kreditorių sąraše patvirtintais atsakovės finansiniais įsiskolinimais kreditoriams ir atsakovės skolomis kreditoriams, kurios nurodytos 2019 m. metmenyse, matyti, kad pirmojoje įmonės restruktūrizavimo byloje atsakovė padengė vos pusę savo finansinių įsiskolinimų, todėl tokia ūkinė–gamybinė veikla nelaikytina sėkminga.

6814.2.

69Metmenyse atsakovė nurodo netikslius bei klaidinančius duomenis – debitorių skolų sąraše nepagrįstai nurodyta Bendrijos 4 814,40 Eur skola atsakovei, nors ji jokių skolų atsakovei neturi; 95 448,88 Eur suma, kurią atsakovei skolinga UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, nors minėta bendrovė yra bankrutavusi ir išregistruota iš viešojo registro; atsakovė nurodo nemokių debitorių skolas kaip gautinas sumas, kurias analogiškai buvo nurodžiusi ir pirmojoje restruktūrizavimo byloje, kurios sudaro 389 736,35 Eur ir priskirtinos prie beviltiškų skolų. Be to, prie beviltiškų skolų priskirtina ir daugiau debitorių įsiskolinimų, nes pagal viešai skelbiamus duomenis jie yra bankrutuojantys, likviduoti arba nevykdantys veiklos, kurių įsiskolinimų suma sudaro mažiausiai dar beveik 240 tūkst. Eur. Bendroje sumoje į balanso gautinas sumas įrašyta 656 011,42 Eur dydžio suma, kurios atsakovė išieškoti nebegali. Atsakovė taip pat nurodo ketinanti parduoti jai priklausančią transformatorinę už 200 000 Eur, tačiau jai priklauso tik dalis pastato – 83,58 kv. m.

7014.3.

71Pirmojoje restruktūrizavimo byloje 2012 m. spalio 31 d. balanse atsakovės pastatai buvo įvertinti 2 127 969,764 Eur, o 2012 m. gruodžio 31 d. balanse tas pats turtas įvertintas jau 4 207 978,16 Eur; turto vertė pasikeitė tik dėl įmonės užsakymu atlikto nekilnojamojo turto vertinimo, kurio ataskaitose nurodyta turto rinkos vertė balanse atspindėta kaip turto balansinė vertė. Tačiau reali atsakovės nekilnojamojo turto rinkos vertė yra žymiai mažesnė, tai patvirtina ir pats pareiškėjas, Metmenyse nurodydamas, jog negali parduoti turto už nurodytas kainas.

7214.4.

73Atsakovės finansiniai sunkumai yra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, nes įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi nuo 2012 m., t. y. daugiau kaip 7 metus.

7414.5.

75Atsakovė užuot pardavusi jai priklausantį gamybai nereikalingą nekilnojamąjį turtą ir grąžinusi skolas kreditoriams, šį turtą nuomoja ir gauna pajamas, versdama kreditorius laukti savo skolų, o tuo pat metu pareiškėjas prašo kelti atsakovei naują restruktūrizavimo bylą.

7614.6.

77Apie augančius pavojus Lietuvos valstybei ir jos ekonomikai Rusijos rinkoje atsakovė kaip apdairi ir protinga rinkos dalyvė galėjo žinoti iš viešai paskelbtos visuomenei VSD 2012 m. Veiklos ataskaitos. Be to, Rusijos rinkoje ji jau buvo praradusi dideles pinigų sumas iki Rusijos–Ukrainos konflikto, kas reiškia, kad plėtodama savo veiklą Rusijos rinkoje, atsakovė tai darė sąmoningai suvokdama visas galimas rizikas.

7814.7.

79Restruktūrizavimo procesas pirmojoje restruktūrizavimo byloje buvo pradėtas 2013 m. ir tęsėsi iki 2019 m., t. y. 7 m., o teismui nutraukus pirmąją restruktūrizavimo bylą, ieškovas nedelsdamas (po 2 savaičių) pateikė naują prašymą teismui iškelti restruktūrizavimo bylą ir jo pareiškimas buvo priimtas, todėl laikytina, kad 7 m. užsitęsęs atsakovės restruktūrizavimo procesas iš esmė nenutrūko. Tokiu būdu šioje byloje sprendžiama dėl iš esmės nepertraukiamo atsakovės restruktūrizavimo proceso, kuris gali užtrukti mažiausiai 10 metų, o sprendžiant iš nesąžiningo atsakovės elgesio kreditorių atžvilgiu, ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies pagrindu šis procesas gali būti pratęstas iki 12 metų.

80Teismas

konstatuoja:

81IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8215.

83Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškimo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

84Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų apklausos

8516.

86Atskirajame skunde ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateiktame prašyme apeliantas AB „Spauda“ generalinis direktorius R. B. pateikė prašymus atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus auditorių A. K. bei AB „Spauda“ vyr. finansininkę A. J., kuriuos motyvuoja aplinkybe, kad tiek nagrinėjama byla, tiek ir apelianto teikiami finansiniai dokumentai yra sudėtingi, todėl, paskyrus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausus liudytojus, atsakovės atstovas ir liudytojai turėtų galimybę paaiškinti pateiktus dokumentus, patvirtinti aplinkybes, susijusias su įmonės finansine padėtimi. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apelianto atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, atitinkamai ir apklausti apelianto prašomus liudytojus. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

87Dėl naujų įrodymų priėmimo

8817.

89Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau.

9018.

91Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

9219.

93Ieškovas AB „Spauda“ generalinis direktorius R. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pažymų apie ankstesniame restruktūrizavimo procese įvykdytų mokėjimų kopijas, 2014 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2106-345/2014 kopiją, 2019 m. liepos 10 d. pažymos dėl AB „Spauda“ teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų bei atsiskaitymo su kreditoriais kopiją, akcinės bendrovės (toliau – AB) „Anykščių kvarcas“, akcinės bendrovės firmos (toliau – AB-F) „VITI“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VITI turto fondas“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „VL turto valdymas“ raštų kopijas, 2019 m. balandžio, gegužės, birželio mėn. AB „Spauda“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų kopijas, auditoriaus išvados kopijas, AB „Spauda“ priklausančio nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijas, prekių pardavimo Rusijos klientams ataskaitų už 2014 m. kopijas, pažymų apie AB „Spauda“ parduotą nekilnojamąjį turtą pirmojo restruktūrizavimo metu kopiją. Apelianto teikiamų 2014 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2106-345/2014 ir AB „Spauda“ priklausančio nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijų priėmimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, nes, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Likusius apelianto teikiamus dokumentus teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje vyrauja viešas interesas, į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys su jais yra susipažinę (atskirasis skundas ir jo priedai byloje dalyvaujantiems asmenims išsiųsti), šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

9420.

95Ieškovas kartu su 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymu pateikė naujus įrodymus – Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1273-241/2016, 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1418/2014 ir 2018 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1029-241/2018 kopijas, AB „Spauda“ juridinių asmenų registro išrašą, elektroninio susirašinėjimo su akcine bendrove „Citadele“ ir Rato kredito unija kopijas, 2019 m. kovo 26 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo kopiją, 2016 m. rugpjūčio 31 d. rašto Bendrijai kopiją, skelbimų apie parduodamą turtą kopijas, PVM sąskaitų faktūrų kopijas, kreditorių pritarimų restruktūrizavimo procesui kopijas. Minėta, kad teismas, esant poreikiui, gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos, tiek ir iš kitų registrų, todėl atsakovės pateiktų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių bei juridinių asmenų registro išrašo prijungimo klausimas nespręstinas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti viešoje erdvėje skelbiamų skelbimų apie parduodamą turtą kopijas, taip pat elektroninio susirašinėjimo su akcine bendrove „Citadele“ ir Rato kredito unija kopijas, 2019 m. kovo 26 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolo kopiją, 2016 m. rugpjūčio 31 d. rašto Bendrijai kopiją bei PVM sąskaitų faktūrų kopijas, nes mano, kad šių įrodymų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Nors ieškovas nurodo, kad aptariamus įrodymus teikia, atskirsdamas į kreditorių atsiliepimus, tačiau CPK nenumato galimybės teikti tokius atsikirtimus ar juos pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu ieškovo teikiamos kreditorių pritarimų restruktūrizavimo procesui kopijas, atsižvelgiant į jų sudarymo datą (2019 m. rugpjūčio 19 d.) bei į tai, kad kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra reikšminga, apeliacinės instancijos teismas priima ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

9621.

97Kreditorė UAB „Lirsona popierius“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Creditinfo pažymų dėl trečios eilės kreditorių sąsajų su atsakove bei AB „Viti“ ir AB „Spauda“ 2010 m. kovo 26 d. įrangos nuomos sutarties kopijas; kreditorė Bendrija kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė pažymos dėl UAB „VL Turto valdymas“ skolų bei 2019 m. birželio 20 d. pareiškimą atsakovei dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo kopijas. Aptariamus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima, nes dalyvaujantys byloje asmenys su jais yra susipažinę, todėl šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 314 straipsnis).

98Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisinių pagrindų

9922.

100ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).

10123.

102Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).

10324.

104Skundžiama nutartimi teismas netenkino pareiškimo iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nes nustatė, kad atsakovė nurodė netikslią ir neteisingą informaciją restruktūrizavimo plano metmenyse.

105Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

10625.

107ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurios turi būti nurodytos restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane. Taigi įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Siekdamas restruktūrizavimo proceso, ieškovas turėtų pateikti restruktūrizavimo plano metmenis, kurių turinys atitiktų ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus, o juose nurodytos priemonės būtų konkrečios, kurių realumą teismas galėtų įvertinti.

10826.

109Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės turtinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

11027.

111AB „Spauda“ yra 1991 m. įsteigta įmonė, kurios pagrindinės veiklos yra spausdinimas, leidybinė veikla, papildoma veikla – nekilnojamojo turto nuoma, sandėliavimas ir krovinių vežimas. Įmonė su mokumo problemomis susidūrė 2013 m. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi AB „Spauda“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtino restruktūrizavimo planą. Tačiau teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, nes per plane nustatytą (ir patvirtintą) terminą įmonei nepavyko įgyvendinti restruktūrizavimo plano, t. y. įmonė nepasiekė planuotų įmonės ūkinės–finansinės veiklos rezultatų, kurie leistų sugeneruoti pajamas iš įmonės veiklos ir atsiskaityti su kreditoriais per įstatymo nustatytą terminą; pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo terminui (2019 m. gegužės 15 d.), nepateikė restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto.

11228.

113Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad nepaisant nesėkmingo pirmojo įmonės restruktūrizavimo proceso, įmonės vadovas 2019 m. birželio 4 d., t. y. beveik po dviejų savaičių, antrą kartą kreipėsi į teismą, prašydamas įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nes nustatė, kad atsakovė nurodė netikslią ir neteisingą informaciją restruktūrizavimo plano metmenyse; dalis teiginių buvo nurodyta ankstesniuose restruktūrizavimo plano metmenyse, kurie nebuvo įgyvendinti.

11429.

115Pažymėtina, kad ĮRĮ nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau sprendžiant dėl pakartotinio restruktūrizavimo bylos iškėlimo, svarbu tinkamai įvertinti tokio proceso realias perspektyvas. Teismų praktikoje pažymėta, kad būtinoji tokio pakartotinio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitimas. Be to, šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą ar ją nutraukti, arba atsirasti naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą restruktūrizavimo bylai iškelti. Nurodyti esmines pasikeitusias aplinkybes itin svarbu tais atvejais, kai pakartotinis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikiamas praėjus labai trumpam laikui nuo teismo nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, arba ją nutraukti, įsiteisėjimo dienos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2714/2011, 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-496-823/2018).

11630.

117Minėta, kad su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos AB „Spauda“ iškėlimo nagrinėjamu atveju buvo kreiptasi antrą kartą, todėl, sprendžiant dėl pagrindų AB „Spauda“ restruktūrizavimo bylos iškėlimui egzistavimo, visų pirma vertintinas aplinkybių pasikeitimas nuo ankstesnio, nesėkmingai pasibaigusio, AB „Spauda“ restruktūrizavimo proceso, skiriant ypatingą dėmesį toms aplinkybėms, kurios sąlygojo ankstesnio AB „Spauda“ restruktūrizavimo proceso nutraukimą.

11831.

119Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas įmonės veiklos optimizavimo priemones, sprendžia, kad jos yra nerealios, negalinčios atkurti stabilią atsakovės finansinę padėtį. Iš restruktūrizavimo plano metmenų turinio matyti, kad įmonė mokumui atstatyti iš esmės siūlo anksčiau jau siūlytas, bet neįgyvendintas priemones – einamosios veiklos vykdymą ir nekilnojamojo turto pardavimą. Šios priemonės nebuvo įgyvendintos ir neatkūrė mokumo problemų pirmojo restruktūrizavimo proceso metu.

12032.

121Pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatyta, kad esminė plano įgyvendinimo priemonė yra veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos. Tačiau pastebėtina, kad atsakovė, tikslindama savo planą / viziją, kaip atkurti įmonės mokumą ir grąžinti skolas kreditoriams, nurodo, jog ji neketina kurti naujų produktų, o visas jėgas nukreips esamų gamybinių pajėgumų efektyvesniam išnaudojimui. Atsakovė pirmaisiais restruktūrizavimo metais numato gauti 3 839 342 Eur pajamų už prekes, antraisiais – 3 869 342 Eur, trečiaisiais – 3 869 342 Eur, tačiau pastebėtina, kad atsakovė panašaus dydžio pajamas generavo ir vykstant pirmajam restruktūrizavimo procesui, kurio metu jai nepavyko atkurti savo mokumo. Nors plano metmenyse nurodyta, kad atsakovės prioritetiniu klausimu išlieka kuo pigesnės žaliavos panaudojimo būtinumas, nes didžiausią sąnaudų dalį sudaro žaliavos (apie 51 proc.), tačiau metmenyse nėra pateiktas detalesnis pagrindimas, pagrįstas konkrečiais duomenimis, dėl žaliavų kaštų sumažinimo galimybių. Iš prognozinės pinigų srautų ataskaitos restruktūrizavimo laikotarpiui matyti, kad atsakovė žaliavų išlaidas ketina sumažinti nežymiai (apie 10 proc.), kas teismui leidžia abejoti nurodytos priemonės efektyvumu. Taip pat pastebėtina, kad nors atsakovė nurodo, jog ateityje ketina peržiūrėti / didinti patalpų nuomos mokestį, tačiau prognozinėje pinigų srautų ataskaitoje restruktūrizavimo laikotarpiui nurodytos iš esmės panašaus dydžio planuojamos gauti nuomos pajamos, kurias atsakovė gavo pirmojo restruktūrizavimo proceso metu ir kurias gauna dabar (planuojamos gauti nuomos pajamos nurodomos 357 373 Eur; šiuo metu įmonė gauna apie 30 000 Eur pajamų per mėnesį iš patalpų nuomininkų). Nors apeliantas nurodo, kad įmonė toliau vykdys sudarytas sutartis, kurios yra nurodytos vykdomų sutarčių sąraše, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, nepagrįsta tikėtis, kad įmonė gali restruktūrizavimo tikslus pasiekti disponuodama tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu turimais resursais, t. y. pajamomis iš šiuo metu sudarytų ar vykdomų sutarčių. Juo labiau kad iš sutarčių sąrašo matyti, jog iš penkiolikos nurodytų ilgalaikių sutarčių, tik trijų galiojimo terminas likęs ilgesnis nei 6 mėn. Apeliantas tiek atskirajame skunde, tiek ir plano metmenyse dėsto įvairias aplinkybes, susijusias su verslo perspektyvomis ir planuojamomis gauti pajamomis (apyvartos didėjimu, susijusiu su spaudos mašinos nuoma, dalyvavimu parodose, „Spindulio“ spaustuvės uždarymu ir pan.), tačiau tokie paaiškinimai yra hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis. Kita vertus, atsakovė yra deklaravusi ir kitokias įmonės veiklos rūšis – sandėliavimo, krovinių vežimo, tačiau šių veiklos rūšių vykdyti restruktūrizavimo plano metmenyse nenumatyta. Be to, įmonė neplanuoja jokių esminių investicijų, esmingai nedidins vykdomos veiklos masto, nepateikia jokių sutarčių, iš kurių būtų galima spręsti apie šios veiklos didinimo perspektyvas ir / ar esminį plėtimą. Nepateikti jokie argumentai, kaip (kokiomis priemonėmis) bendrovė didintų patalpų nuomos veiklą. Atsakovė pati pripažįsta, kad parduotų administracines patalpas, kuriose vykdoma veikla, jeigu vykdoma veikla negeneruos reikiamų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovė skolinga kreditoriams (tarp kurių ir tiekėjai), socialiniam draudimo fondo biudžetui, todėl jos vykdomos veiklos tęsimas, neplanuojant bendrovės esminės veiklos ar struktūros pertvarkymo, abejotinas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės siūlomas priemones, susijusias su einamosios veiklos vykdymu, jas vertina kaip pernelyg abstrakčias ir nesudarančias pagrindo išvadai apie realių perspektyvų pasiekti restruktūrizavimo tikslus – atkurti bendrovės mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais, buvimą.

12233.

123Restruktūrizavimo plano metmenyse kaip vienas iš pagrindinių atsiskaitymo su kreditoriais šaltinių nurodytas nekilnojamojo turto pardavimas už 1 726 218 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės turimo nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai mažesnė, nei ji nurodo, nes turto nurodytomis kainomis nepavyko realizuoti. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, pažymi, kad atsakovė nepateikė konkrečių duomenų nei kad nekilnojamasis turtas realiai gali būti parduotas už nurodytas kainas, nei kad yra potencialūs nekilnojamojo turto pirkėjai. Į bylą pateiktos uždarosios akcinės bendrovės „CREalty Pro“ 2013 m. vasario 25 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2013/02-07 dalis ir uždarosios akcinės bendrovės „CRE pro“ 2013 m. rugsėjo 20 d. nekilnojamojo turto ataskaita Nr. 2013/09-01 taip pat nepagrindžia realios galimybės parduoti nekilnojamąjį turtą už nurodytas kainas, kadangi nuo šių ataskaitų surašymo jau yra praėję itin daug laiko, rinkoje esančios sąlygos yra visiškai kitokios, todėl planuojamos gauti pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo neturint nepriklausomų turto vertintojų naujausių turto vertinimo ataskaitų negali būti vertinamos kaip realios. Kita vertus, nekilnojamojo turto vertę iš esmės nustato pati rinka, todėl pateiktos vertinimo ataskaitos nei paneigia, nei patvirtina realias šiuo metu rinkoje esančias ar būsimas netolimoje ateityje tokio turto kainas ir / ar galimybę šį turtą parduoti už nurodytą vertę. Atsakovė plano metmenyse taip pat nurodo, jog pasirašius valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės nuomos, adresu ( - ), padidės parduodamo turto vertė, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių duomenų apie tokios sutarties sudarymo realias galimybes. Byloje nenurodyti jokie faktiniai duomenys, kurie leistų bent preliminariai vertinti, jog dėl tokios sutarties sudarymo deramasi ir jos sudarymas iš viso yra galimas. Abejoti tokio dydžio pajamų realumu, pardavus nekilnojamąjį turtą, pagrindą sudaro ir tai, kad iki šiol turto pardavimo procesas nevyko greitai ir sklandžiai, ką pripažįsta ir pats apeliantas. Pirmojo restruktūrizavimo proceso metu atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto didesne dalimi nepavyko realizuoti, turto buvo parduota tik už beveik 300 000 Eur sumą. Nors apeliantas nurodo, kad jei poligrafinė veikla negeneruos reikiamų pajamų, bus siekiama parduoti AB „Spauda“ priklausančias administracines patalpas, kurių anksčiau nebuvo bandyta realizuoti ir kuriose yra vykdoma atsakovės veikla, tačiau teismas tokias priemones vertina kritiškai, nes pati atsakovė plano metmenyse kaip esminę plano įgyvendinimo priemonę nurodo vykdomos veiklos tęstinumą, t. y. planuojamas parduoti atsakovės turtas yra reikalingas įmonės vykdomoje veikloje. Kita vertus, tai iš esmės reikštų tokios veiklos nutraukimą, kadangi leidybinei veiklai vystyti būtinos gamybinės patalpos, o veiklos perkėlimas į kitą vietą ir / ar patalpų nuoma visada susijusi su papildomais kaštais.

12434.

125Restruktūrizavimo metmenyse taip pat nurodoma, kad įmonė, siekdama įgyvendinti ĮRĮ numatytus tikslus, be kitų priemonių, susigrąžins debitorinius įsiskolinimus. 2019 m. balandžio 30 d. AB „Spauda“ debitorių sąrašo duomenimis, atsakovė turi 1 063 529,47 Eur debitorinių skolų, iš kurių 260 658,02 Eur atidėjimas blogoms skoloms, t. y. viso turi 802 871,45 Eur debitorinių skolų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (pvz.; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų vertinti debitorinių skolų susigrąžinimo realumą ar bent aktyvų siekį jas susigrąžinti. Įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse tik bendrai nurodoma, kad bus siekiama susigrąžinti debitorių skolas, tačiau nepateikiamas konkretus veiksmų planas. Į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad išimtinai visi debitoriai pripažįsta savo įsipareigojimus (nėra pasinaudoję sulaikymo teise, kt.) ir turi realias finansines galimybes skolas grąžinti. Priešingai, kreditorė Bendrija nesutinka su 4 814,40 Eur skola atsakovei ir nurodo, kad ji paskaičiuota nepagrįstai. Be to, aptariame sąraše dalis nurodytų debitorių yra bankrutuojantys, likviduoti arba nevykdantys veikos (pvz., BUAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ su 95 448,88 Eur debitorine skola ir kiti), todėl debitorinių skolų atgavimas iš tokių įmonių yra mažai tikėtinas. Pažymėtina ir tai, kad įmonė jau pirmame restruktūrizavimo procese turėjo maksimaliai siekti išsiieškoti debitorines skolas, tuo labiau, kad įmonei pirmame restruktūrizavimo procese nepavyko atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo plane patvirtinta apimtimi.

12635.

127Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis), o tai reiškia, kad jų pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, parodanti galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas, neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos, būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-484-330/2017 26 punktas). Nagrinėjamu atveju ankstesnis AB „Spauda“ restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas, nes per plane nustatytą terminą įmonei nepavyko įgyvendinti restruktūrizavimo plano, t. y. įmonė nepasiekė planuotų įmonės ūkinės–finansinės veiklos rezultatų, kurie leistų sugeneruoti pajamas iš įmonės veiklos ir atsiskaityti su kreditoriais per įstatymo nustatytą terminą, todėl teikiant pakartotinį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ypač svarbi didžiųjų įmonės kreditorių parama restruktūrizavimo procesui. Šiuo atveju iš pateiktų duomenų apie pradelstų įsipareigojimų bendrą sumą (1 506 036,41 Eur) ir duomenų apie restruktūrizavimo procesui pritariančių kreditorių reikalavimų sumas (AB SEB banko reikalavimas sudaro 276 004,67 Eur, AB „Anykščių kvarcas“ – 149 663,29 Eur, AB-F „VITI“ – 176 783,54 Eur, UAB „VITI turto fondas“ – 85 363,55 Eur, UAB „VL turto valdymas“ – 10 598,39 Eur, Heidelberg Baltic Finland Ou Lietuvos filialas – 26 046,40 Eur, uždaroji akcinė bendrovė „Firma Skontas“ – 13 278,33 Eur, uždaroji akcinė bendrovė „Hubergroup Lietuva“ – 14 139,10 Eur, uždaroji akcinė bendrovė „Kalorita“ – 2 575,01 Eur, uždaroji akcinė bendrovė „Elmonta“ – 1 274,08 Eur; viso apie 50 proc. visų finansinių reikalavimų) matyti, kad restruktūrizavimo procesui pritaria kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro mažesnę nei 2/3 dalį visų reikalavimų, todėl nėra realaus pagrindo tikėtis, kad naujojo restruktūrizavimo proceso metu reikiama kreditorių dauguma vis dėlto pritars restruktūrizavimo plano projektui ir šis procesas bus sėkmingas.

12836.

129Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas AB „Spauda“ iškelti restruktūrizavimo bylą, tinkamai įvertino restruktūrizavimo proceso realias perspektyvas bei restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų įmonės veiklos optimizavimo priemonių efektyvumą po ankstesnio nesėkmingo įmonės restruktūrizavimo proceso pabaigos. Nesant pakankamai duomenų spręsti, kad restruktūrizavimo plano metmenyse iškelti tikslai, susiję su įmonės mokumo atkūrimu, atsiskaitymu su kreditoriais, tikėtinai gali būti pasiekti ir įgyvendinti, restruktūrizavimo bylos iškėlimas vertintinas kaip pažeidžiantis įmonės kreditorių teises, kadangi jie ilgą laiką negali atgauti savo reikalavimų patenkinimo iš įmonės turto, todėl siekis išsaugoti įmonės veiklą negali būti iškeliamas aukščiau kreditorių interesų. Apeliantas nei savo pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo AB „Spauda“, nei atskirajame skunde nenurodė kokios reikšmingos esminės aplinkybės nagrinėjamu atveju pasikeitė, kad būtų galima spręsti dėl pakartotinio įmonės restruktūrizavimo realių perspektyvų bei apie realią galimybę sėkmingai išspręsti įmonės mokumo problemas.

13037.

131Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nepakankamo finansinio stabilumo požymio, elementas – sistemiškumas. Šiuo gi atveju, atsakovė teikiamais finansiniais bei veiklos vykdymo duomenimis, duomenimis apie valdomą turtą, įrodinėja įmonės mokumą. Teismo vertinimu, pateikti turto rinkos kainos vertinimai kelia rimtų abejonių dėl jų realumo, kadangi pats apeliantas pripažįsta, kad pirmuoju restruktūrizavimo periodu, iš esmės įmonei pavykdo realizuoti mažesnę dalį planuoto parduoti turto. Nors byloje rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti, nepakanka nustatyti pateiktų duomenų, tačiau bendrovė nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ilgą laiką, todėl negalima laikyti jog ji turi pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – šiuo atveju nustatytas tokių atvejų tęstinumas ir pastovumas. Todėl nesuprantama kodėl, pačiai įmonei vertinant, jog ši yra veikianti ir turinti pajėgumų generuoti pajamas iš vykdomos veiklos, gali parduoti valdomą turtą, reikalingas pakartotinis restruktūrizavimo procesas ir nepakaktų normalios ūkinės komercinės veiklos, savo įsipareigojimams kreditorių atžvilgiu įgyvendinti.

132Dėl prašymo skirti kreditorėms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

13338.

134Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

13539.

136Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

13740.

138Apeliantas 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateiktuose prašymuose prašo kreditorėms UAB „Lirsona popierius“ ir Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijai „Spaudos rūmai“ skirti baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudų priteisiant atsakovei AB „Spauda“ naudai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tai, jog kreditorės pateikė atsiliepimus tiek į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tiek ir į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuose nurodė atsikirtimus į apelianto argumentus, savaime negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas teise, nenustačius, kad toks procesinis elgesys lėmė proceso vilkinimą ar buvo į jį specialiai nukreiptas, o yra procesinių teisių realizavimas.

139Dėl procesinės bylos baigties

14041.

141Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą, nustačius, kad atsakovė pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodė netikslią ir neteisingą informaciją, yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

142Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

143Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Pareiškėjas akcinės bendrovės (toliau – AB) „Spauda“ generalinis... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. 2.... 10. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė iškelti... 11. 3.... 12. Teismas nustatė, kad AB „Spauda“ Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 13. 4.... 14. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis,... 15. 5.... 16. Atsakovė nurodė praradusi 10 Rusijos klientų, tačiau teismas pažymėjo,... 17. 6.... 18. Teismas nustatė, kad atsakovė tarp skolininkų metmenyse nurodo... 19. 7.... 20. Metmenyse atsakovė taip pat nurodo skolininkus, kurie jau keli metai nebevykdo... 21. 8.... 22. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovės finansinius... 23. 9.... 24. Teismas nustatė, kad metmenyse nurodyta, jog didelę dalį atsakovės... 25. 10.... 26. Atsakovė metmenyse nurodo, kad pardavinėja savo nekilnojamąjį turtą,... 27. 11.... 28. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neteisingai nurodė priežastis dėl kurių... 29. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 30. 12.... 31. Pareiškėjas AB „Spauda“ generalinis direktorius R. B. atskirajame skunde... 32. 12.1.... 33. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė fakto vertinimo klaidą dėl pirmojo... 34. 12.2.... 35. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje... 36. 12.3.... 37. AB „Spauda“ neatitinka formalaus nemokumo kriterijaus pagal ĮBĮ 2... 38. 12.4.... 39. AB „Spauda“ vykdo ūkinę komercinę veiką, kuri yra pelninga. Įmonėje... 40. 12.5.... 41. AB „Spauda“ nėra žinomos jokios prognozės, kurios būtų leidusios iš... 42. 12.6.... 43. Teismo argumentai apie AB „Spauda“ turimas beviltiškas skolas bei jų... 44. 12.7.... 45. Byloje yra pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2013/02-07... 46. 12.8.... 47. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniame restruktūrizavimo procese nepavyko... 48. 13.... 49. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Lirsona popierius“... 50. 13.1.... 51. Teismas teisingai nurodė, kad pirmojoje restruktūrizavimo byloje buvo... 52. 13.2.... 53. 2014 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje... 54. 13.3.... 55. Rusijos federacijos rinka yra labai rizikinga, todėl atsakovė, plėtodama... 56. 13.4.... 57. Didžiausią dalį atsakovės trumpalaikio turto sudaro pirkėjų... 58. 13.5.... 59. Atsakovės ilgalaikis turtas, esantis įmonės balanse, jame nurodytomis... 60. 13.6.... 61. Atsakovei keltina bankroto byla, nes ji laiku nemoka už gautas prekes,... 62. 13.7.... 63. Atsakovė siekia nepertraukiamo 8-10 metų trukmės restruktūrizavimo proceso,... 64. 14.... 65. Kreditorė Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos... 66. 14.1.... 67. Lyginant su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje... 68. 14.2.... 69. Metmenyse atsakovė nurodo netikslius bei klaidinančius duomenis –... 70. 14.3.... 71. Pirmojoje restruktūrizavimo byloje 2012 m. spalio 31 d. balanse atsakovės... 72. 14.4.... 73. Atsakovės finansiniai sunkumai yra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, nes... 74. 14.5.... 75. Atsakovė užuot pardavusi jai priklausantį gamybai nereikalingą... 76. 14.6.... 77. Apie augančius pavojus Lietuvos valstybei ir jos ekonomikai Rusijos rinkoje... 78. 14.7.... 79. Restruktūrizavimo procesas pirmojoje restruktūrizavimo byloje buvo pradėtas... 80. Teismas... 81. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 82. 15.... 83. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 84. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų apklausos... 85. 16.... 86. Atskirajame skunde ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateiktame prašyme apeliantas... 87. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 88. 17.... 89. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso... 90. 18.... 91. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad... 92. 19.... 93. Ieškovas AB „Spauda“ generalinis direktorius R. B. kartu su atskiruoju... 94. 20.... 95. Ieškovas kartu su 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymu pateikė naujus įrodymus... 96. 21.... 97. Kreditorė UAB „Lirsona popierius“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį... 98. Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisinių pagrindų... 99. 22.... 100. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant... 101. 23.... 102. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą,... 103. 24.... 104. Skundžiama nutartimi teismas netenkino pareiškimo iškelti atsakovei... 105. Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo... 106. 25.... 107. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad įmonės restruktūrizavimo... 108. 26.... 109. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę... 110. 27.... 111. AB „Spauda“ yra 1991 m. įsteigta įmonė, kurios pagrindinės veiklos yra... 112. 28.... 113. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti,... 114. 29.... 115. Pažymėtina, kad ĮRĮ nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms... 116. 30.... 117. Minėta, kad su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos AB „Spauda“... 118. 31.... 119. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs restruktūrizavimo plano... 120. 32.... 121. Pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatyta, kad esminė plano... 122. 33.... 123. Restruktūrizavimo plano metmenyse kaip vienas iš pagrindinių atsiskaitymo su... 124. 34.... 125. Restruktūrizavimo metmenyse taip pat nurodoma, kad įmonė, siekdama... 126. 35.... 127. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti... 128. 36.... 129. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 130. 37.... 131. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad juridinio asmens finansiniai... 132. Dėl prašymo skirti kreditorėms baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 133. 38.... 134. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 135. 39.... 136. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės... 137. 40.... 138. Apeliantas 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateiktuose prašymuose prašo... 139. Dėl procesinės bylos baigties... 140. 41.... 141. Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios... 142. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 143. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą....