Byla 2S-2-275/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,

3kolegijos teisėjai Neringa Švedienė ir Henrichas Jaglinskis,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6Ieškovas UAB „Apsaugos komanda“ pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės A. A., gyv. ( - ). Pareiškimo teismingumą grindė pateiktų Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties 12.8 ir 7.5 p., kuriuose numatyta, kad ginčų sprendimo vieta – Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas.

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-06-19 nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ ieškinį atsakovei A. A. ir grąžino jį su visais priedais padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimai kildinami iš šalių pasirašytos paslaugų teikimo sutarties. Pagal minėtos sutarties dalyką, šalių ypatumus, sudaryta sutartis – vartojimo sutartis (CK 6.886 str.), o atsakovė – vartotojas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.). Sutarties 15.2 p. yra kreditoriaus iš anksto, nederinant su skolininku, nevienkartiniam naudojimui parengta nuostata - standartinė sutarties sąlyga (CK 6.185 str.). Teismas nurodė, kad Europos Teisingumo Teismas 2009-06-04 priėmė prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-243/08, susijusį su 1993-04-05 Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais išaiškinimu, kuriuo nusprendė, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės, o tokią sąlygą pripažindamas nesąžininga, jis jos netaiko, išskyrus kai vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi tokią pareigą atlikdamas savo teritorinės jurisdikcijos patikrinimą. Nacionalinis teismas turi atsižvelgti į tai, kad vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo sudarytos sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, suteikiama išimtinė jurisdikcija spręsti ginčą, gali būti pripažinta nesąžininga. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas ieškinį, ex officio vertino, kad 2008-05-16 Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20508051677 12.8 p. ir sutarties Nr. 20508051678 7.5 p., kuriuo įtvirtintas sutartinis teismingumas, yra nesąžininga sutarties sąlyga ir jos netaikė. Vartotojas (šiuo atveju atsakovė), buvo priverstas sutikti su kreditoriaus iš anksto parengtomis sąlygomis, ir galimybės daryti įtaką šių sąlygų turiniui, taip pat ir sąlygai dėl sutartinio teismingumo, neturėjo. Atsakovės gyvenamoji vieta yra ( - ), todėl tai nepagrįstai apsunkintų jos atvykimą į teismą, kadangi toks ginčo sprendimas kainuoja daugiau lėšų ir laiko, nei sprendimas atsakovės gyvenamosios vietos teisme. Teismas pažymėjo, kad sutartinio teismingumo aiškinimo klausimais, esant vartojimo teisiniams santykiams, naujausia teismų praktika jau yra suformavusi analogiškus teismų precedentus (Vilniaus apygardos teismo nutartys: 2010-01-06 c.b. Nr. 2S-5-623/2010, 2009-10-12 c.b. Nr. 2S-1070-464/2009, 2009-10-14 c.b. Nr. 2S-1076-56/2009, 2009-10-19 c.b. Nr. 2S-1074-611/2009, 2009-10-27 c.b. Nr. 2S-1075-275/2009, 2009-10-22 c.b. Nr. 2S-1073-115/2009, 2009-10-20 c.b. Nr. 2S-1065-520/2009, 2009-12-07 c.b. Nr. 2S-1363-492/2009, 2009-12-15 c.b. Nr. 2S-1378-464/2009, Nr. 2S-7-2010 ir t.t.).

8Ieškovas UAB „Apsaugos komanda“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-06-19 nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 20508051677 negali būti laikoma vartojimo sutartimi, nes pagal šią sutartį paslaugos atsakovei buvo teikiamos ne jos asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, o šių paslaugų teikimas buvo susijęs su atsakovės verslu - pagal sutartį ieškovas atsakovei teikė jos patalpose (kirpykloje) įrengtos signalizacijos stebėjimo ir reagavimo paslaugas. Be to šalys aiškiai susitarė, kad aukščiau minėta sutartis nėra laikoma vartojimo sutartimi (sutarties specialiosios dalies 5.3 p.). Todėl pagal šią sutartį atsakovė negalėjo būti laikoma vartotoja ir Europos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu, susijusiu su 1993-04-05 Europos Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais išaiškinimu, ieškovo reikalavime kylančiame iš aukščiau minėtos sutarties Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas remtis negalėjo. Nors kita sutartis (Nr. 20508051678) yra laikytina vartojimo sutartimi, tačiau Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas šios sutarties sąlygą dėl teismingumo pripažino nesąžininga ir jos netaikė vien formaliais pagrindais, neišsiaiškindamas visų konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių, o tik remdamasis tuo kad atsakovės ieškinyje nurodyta gyvenamoji vieta yra Rokiškyje. Teismas konstatavo, kad tokiu atveju, kai atsakovės gyvenamoji vieta yra Rokiškyje, būtų nepagrįstai apsunkintas atsakovės atvykimas į teismą, kadangi toks ginčo sprendimas kainuoja daugiau laiko ir lėšų, nei sprendimas atsakovės gyvenamosios vietos teisme. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad tarp šalių sudarytos sutartys baigėsi 2009-08-31, iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, atsakovė galėjo pakeisti savo gyvenamąją vietą, taip pat neatsižvelgė ir nesiaiškino, gal atsakovė turi kitą gyvenamąją ar buvimo vietą, kuri yra Vilniuje ir tai neapsunkintų jos dalyvavimo byloje. Europos Teisingumo Teismas minimoje byloje priimdamas prejudicinį sprendimą, kuriuo remiasi Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, konstatavo, kad nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar tarp šalių sudarytos sutarties sąlyga, numatanti ginčų dėl sutarties vykdymo nagrinėjimą tame teisme, kurio jurisdikcijoje yra paslaugų teikėjo buveinės vieta, yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Teismas pripažinti, kad sutarties sąlyga, nustatanti sutartinį teismingumą, yra nesąžininga ir jos netaikyti gali tik atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, tai reiškia, kad vien pati sutarties sąlyga nustatanti, jog ginčai tarp paslaugos teikėjo ir vartotojo nagrinėjami to teismo, kurio jurisdikcijoje yra paslaugų teikėjo buveinės vieta nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tokia sąlyga yra nesąžininga ir netaikytina. Be to teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovei pareikšto ieškinio suma neviršija vieno tūkstančio litų ir kad byla pagal CPK XXIV skyriuje nustatytas taisykles gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių į teismo posėdį. Tokiu būdu toks ginčo sprendimas nekainuotų atsakovei nei daugiau laiko, nei lėšų, neapsunkintų jos dalyvavimo byloje. Todėl teismas turėjo pakankamą pagrindą priimti ieškinį ir jį nagrinėti, atsižvelgdamas į ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo ypatumus.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, įvertinusi tai, kad ieškinys yra reiškiamas remiantis paslaugų teikimo sutartimis (Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartimis Nr. 20508051677 ir Nr. 20508051678), pagal kurias atsakovė A. A. yra silpnesnioji sutarties šalis (vartotojas), vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės ribojimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 2 p., pagrįstai atsisakė priimti ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą pagal bendrąsias teismingumo taisykles, t.y. pagal atsakovės (vartotojos) gyvenamąją vietą.

12Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t.y. nustačius, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą, turi būti patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, kadangi atsakovė, kuri yra vartotoja pagal Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartis, gyvena ne Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijoje, paslaugos taip pat buvo teikiamos ne Vilniuje, o Rokiškyje, ir ginčo sprendimas Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo, Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai.

13Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 20508051677 negali būti laikoma vartojimo sutartimi, nes pagal šią sutartį paslaugų teikimas buvo susijęs su atsakovės verslu, tačiau iš ieškovo nurodomų aplinkybių bei į bylą pateiktų dokumentų nematyti, jog ieškovas teikė paslaugas atsakovei, kaip verslo subjektui, o ne kaip fiziniam asmeniui asmeninėms ar šeimos reikmės.

14Iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „Apsaugos komanda“ pareiškė ieškinį Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui pagal Stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutarčių Nr. 20508051677 12.8 p. bei Nr. 20508051678 7.5 p., t.y. pagal ieškovo UAB „Apsaugos komanda“ buveinės vietą. Pirmosios instancijos teismas, ex officio įvertinęs Sutarčių nuostatas dėl sutartinio teismingumo, nustatė, kad vartotoja A. A. (atsakovė) prisijungė prie standartinių paslaugų teikimo sutarčių, t.y. vartotoja (atsakovė) buvo priversta sutikti su verslininko (ieškovo) iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, todėl Sutarčių punktus dėl teismingumo ex officio vertino kaip nesąžiningas Sutarčių sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios nustatytos standartinės Sutarčių sąlygos dėl sutartinio teismingumo, prie kurių prisijungė vartotoja (atsakovė A. A.), suvaržo vartotojos teises ginti savo pažeistus interesus, todėl byla pagal ieškovo ieškinį turi būti nagrinėjama pagal vartotojos gyvenamąją vietą. Ši išvada daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika, kad bylos, kylančios iš vartojimo teisinių santykių, turi būti nagrinėjamos pagal vartotojo gyvenamąją vietą, nors vartojimo sutartyse yra nurodoma sąlyga dėl sutartinio teismingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-752-56/2009; 2009-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-981-302/2009; 2009-12-14 nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-1394-611/2009, Nr. 2S-1387-492/2009; 2009-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1409-56/2009; 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-7-464/2010; 2010-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje 2S-5-62/2010; 2010-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-6-520/2010; 2010-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-129-520/2010; ir kt.). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik esant paties vartotojo pretenzijoms, bet ir teismas turi teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Atsižvelgiant į tai, kad nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė ieškovas, minėta nuostata standartinė, ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog su atsakove ši sąlyga dėl sutartinio teismingumo buvo aptarta individualiai, darytina išvada, kad atsakovė tiesiog prisijungė prie Sutarčių, neturėdama galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui, ši sąlyga pažeidžia vartotojos teises, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šiomis sudarytų Sutarčių sąlygomis dėl teismingumo.

15Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad atsakovė A. A. galėjo pakeisti savo gyvenamąją vietą ( - ) ir persikelti gyventi į Vilnių, tačiau šioms aplinkybėms apie pasikeitusią atsakovės gyvenamąją vietą pagrįsti, ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovei pareikšto ieškinio suma neviršija vieno tūkstančio litų ir kad byla pagal CPK XXIV skyriuje nustatytas taisykles gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių į teismo posėdį. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK XXIV skyriaus normos neįpareigoja teismo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, pats teismas sprendžia kokia tvarka nagrinėti bylą, todėl toks apelianto argumentas nėra niekuo pagrįstas.

16Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, susijusių su ieškinio pagrįstumu ir teisėtumu, o kaip jau minėta aukščiau, sprendė tik ieškinio teismingumo klausimą ir teisingai nustatė, kad ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovės (vartotojos) gyvenamąją vietą. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos teismingumą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

17Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

19Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

20Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „Apsaugos komanda” (į.k. 122668722, adr. Verkių g. 29, 18 korpusas, Vilnius) 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.