Byla e2-1670-186/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. Ž

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams K. M., G. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. Ž., ir

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė M. M. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų 86 400 Eur turtinės žalos atlyginimą, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškinio reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, atsakovų turimas lėšas sąskaitose bankuose, kredito įstaigose ar esančias pas kitus asmenis, neviršijant ieškinio sumos. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

93.

10Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi netenkino ieškovės M. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pašalino iš bylos trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, T. Ž..

11Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

124.

13Teismas nustatė, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindė tik ta aplinkybe, kad neareštavus atsakovams priklausančio turto, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, tačiau nenurodė jokių teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą galinčių patvirtinti aplinkybių. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo konkrečių faktinių aplinkybių, patvirtinančių atsakovų nesąžiningumą, jų siekį išvengti jiems galbūt nepalankaus sprendimo įvykdymo perleidžiant, įkeičiant turimą turtą ar kitaip apsunkinant savo turtinę padėtį.

145.

15Teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovų ketinimą turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, sumažinti jo vertę ar atlikti kitus nesąžiningus veiksmus ir tuo bandyti išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, sprendė, kad ieškinio pareiškimo faktas ir didelė ieškinio suma nepatvirtina poreikio taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

166.

17Teismas sprendė, kad atsakovams priklausančio turto areštas nepagrįstai suvaržytų jų nuosavybės teises, nors šių procesinių prievartos priemonių taikymas nėra būtinas būsimo teismo procesinio sprendimo realiam įvykdymui užtikrinti.

18Dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos

197.

20Teismas nustatė, jog ieškovė ieškinyje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nurodė T. Ž. ir jos suinteresuotumą bylos baigtimi grindžia tuo, kad trečiajam asmeniui 2017 m. sausio 19 d. panaudos sutarties pagrindu yra suteikta buto, ( - ), panauda trijų metų laikotarpiui. Teismas nurodė, kad šioje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog šio ginčo išsprendimas neturės įtakos T. Ž. teisinei padėčiai, jos teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui.

21III. Atskirojo skundo argumentai

228.

23Ieškovė M. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį dalyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, T. Ž., pašalinimo iš bylos ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įtraukti T. Ž. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

248.1.

25Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad nei ieškinio pateikimo teismui faktas, nei didelė ieškinio suma savaime nepatvirtina grėsmės būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas nesurengė teismo posėdžio, neprašė pateikti jokių duomenų ir nieko netikrino, taip pat neišdavė ieškovei jokios garantijos, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių valstybė yra pasiruošusi atlyginti jai būsimo teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes.

268.2.

27Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji turėjo pateikti įrodymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Teigia, jog byloje pateikta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo kopija civilinėje byloje Nr. 2-1955-824/2018 ir vykdomojo rašto kopija civilinėje byloje Nr. Nr.2-1955-824/2018, patvirtina, kad atsakovai sukčiauja, verčiasi nelegalia veika, tyčia neįsileidžia ieškovės į butą.

288.3.

29Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovas K. M. yra jūrininkas, dirba Afrikos Konteinerių linijose ir gali bent kada pasislėpti užsienio šalyje ar slėpti pinigines lėšas užsienio bankuose. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės yra pakankamos, kad būtų galima daryti išvadą, jog atsakovai ketina imtis nesąžiningų veiksmų ir tyčia paslėpti turtą bei gaunamas pajamas.

308.4.

31T. Ž. įtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankinškų reikalavimų, ieškovė grindžia 2017 m. sausio 19 d. panaudos sutarties sudarymu. Teigia, kad nagrinėjamo ginčo išsprendimas tiesiogiai turės įtakos ir T. Ž. teisinei padėčiai, jos teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui, nes T. Ž. negali tinkamai naudotis minėta panaudos sutartimi gautu daiktu.

32IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

332.

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

353.

36Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iš bylos pašalintas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

37Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

384.

39Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

405.

41Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

426.

43Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas. Pažymėtina, kad spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovei palankus sprendimas. Tačiau tai tik viena sąlyga, kurią nustačius galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

447.

45Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Teismo pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštu reikalavimu ir, ieškinio patenkinimo atveju, užtikrinti jo įvykdymą. Apeliantė teigia, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui, tvirtindama, jog ieškinio reikalavimas yra didelis, o atsakovų nesąžiningumą įrodo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1955-824/2018 ir vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. Nr.2-1955-824/2018. Taip pat atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas K. M. dirba Afrikos Konteinerių linijose (yra jūrininkas), todėl gali pasislėpti užsienio šalyje ar slėpti lėšas užsienio bankuose. Tokiu atveju apeliantei priimto palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

468.

47Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad didelei reikalavimo sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo reikalavimus pareiškusios šalies, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018). Jokių kitų duomenų bei tai pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas dėl to, kad atsakovai vengs įvykdyti teismo sprendimą ir tuo tikslu sieks paslėpti / perleisti kitiems asmenims savo turtą ar imtis kitų nesąžiningų veiksmų, kad atsakovai jau ėmėsi ar gali imtis tam tikrų veiksmų ir tokiu būdu apsunkinti apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, apeliantė į bylą nėra pateikusi. Ieškovės nurodomoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1955-824/2018 buvo sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir šalių procesinė pozicija toje byloje nepatvirtina šios bylos atsakovų ketinimų imtis nesąžiningų veiksmų, susijusių su ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymu.

489.

49Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

5010.

51Nagrinėjamu atveju, įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naštos šalims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikštų, kad atsakovai, aiškiai nežinodami, ką apeliantė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negali net atsikirsti, o tai nėra suderinama su šalių procesinės lygybės principu (CPK 17 str.).

5211.

53Atsižvelgiant į tokią formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo poziciją dėl didelės ieškinio sumos kriterijaus, daroma išvada, kad didelė ieškinio suma pati savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Kitokių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovų galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje šio turto sąskaita įvykdyti galbūt nepalankų atsakovams teismo sprendimą, apeliantė nenurodė, nors būtent jai tenka tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantė neįrodė antros būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos.

54Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos

5512.

56CPK 47 straipsnyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva; pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti.

5713.

58Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; kt.).

5914.

60Kasacinio teismo išaiškinta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad jis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Taigi, kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).

6115.

62Nagrinėjamu atveju ieškovė T. Ž. įtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, argumentavo tuo, kad 2017 m. sausio 19 d. tarp jos ir T. Ž. buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu T. Ž. suteikta buto, esančio ( - ), panauda trijų metų laikotarpiui. Teigia, kad nagrinėjamo ginčo išsprendimas tiesiogiai turės įtakos T. Ž. teisių ir pareigų atsiradimui, nes ji negali tinkamai naudotis panaudos sutartimi gautu daiktu. Pirmosios instancijos teismas pašalino trečiąjį asmenį T. Ž. iš bylos, motyvuodamas tuo, kad byloje yra pareikštas reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl šio ginčo išsprendimas neturės įtakos T. Ž. teisinei padėčiai, jos teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui.

6316.

64Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Ieškovė M. M. 2018 m. rugpjūčio 8 d. teismui pateiktame ieškinyje prašo priteisti iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Su T. Ž. ieškovė 2017 m. sausio 19 d yra sudariusi buto, esančio ( - ), panaudos sutartį trijų metų laikotarpiui. Ši sutartis sukuria teises ir pareigas ieškovei ir T. Ž., būsimu teismo sprendimu pinigų priteisimas ar nepriteisimas niekaip neįtakos T. Ž. teisių ar pareigų, jos galimybės naudotis butu, dėl kurio sulygta panaudos sutartimi. Esant tokiai procesinei situacijai pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė neįtraukti T. Ž. dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

6517.

66Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 23 d. T. Ž., kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, pateikė ieškinį atsakovams dėl neturtinės žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė įtraukti į bylą V. R. ir T. Ž. trečiaisiais asmenis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, išaiškinant, kad T. Ž. turi teisę dėl šių reikalavimų su ieškiniais kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka; taip pat nutarė nelaikyti T. Ž. ieškovės atstove byloje, iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas dėl 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties. Dėl Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutarties yra pateiktas atskirasis skundas. Šiuo metu nutartis dėl T. Ž. pareikštų reikalavimų yra neįsiteisėjusi ir šių reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimas bus sprendžiamas, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutarties.

6718.

68Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės M. M. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

69Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

70Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė M. M. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų 86 400... 6. 2.... 7. Ieškinio reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. 3.... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi netenkino... 11. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 12. 4.... 13. Teismas nustatė, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą... 14. 5.... 15. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių... 16. 6.... 17. Teismas sprendė, kad atsakovams priklausančio turto areštas nepagrįstai... 18. Dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos... 19. 7.... 20. Teismas nustatė, jog ieškovė ieškinyje trečiuoju asmeniu,... 21. III. Atskirojo skundo argumentai... 22. 8.... 23. Ieškovė M. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 24. 8.1.... 25. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, kad nei... 26. 8.2.... 27. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji turėjo... 28. 8.3.... 29. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovas K. M. yra jūrininkas, dirba Afrikos... 30. 8.4.... 31. T. Ž. įtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 33. 2.... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 35. 3.... 36. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 37. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ... 38. 4.... 39. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų... 40. 5.... 41. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias... 42. 6.... 43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti... 44. 7.... 45. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad... 46. 8.... 47. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad didelei reikalavimo sumai,... 48. 9.... 49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad finansinis neišgalėjimas... 50. 10.... 51. Nagrinėjamu atveju, įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri... 52. 11.... 53. Atsižvelgiant į tokią formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo poziciją dėl... 54. Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų,... 55. 12.... 56. CPK 47 straipsnyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys... 57. 13.... 58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą... 59. 14.... 60. Kasacinio teismo išaiškinta, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis... 61. 15.... 62. Nagrinėjamu atveju ieškovė T. Ž. įtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu,... 63. 16.... 64. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sutinka su... 65. 17.... 66. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2018... 67. 18.... 68. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 69. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 70. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti...