Byla e2-305-464/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės viešosios įstaigos ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-2514-343/2017 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „RTS Infra construction“, uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, AS „Ehitusfirma Rand Ja Tuulberg“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir žalos atlyginimo bei atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RTS Infra construction“ priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Bckhus Gmbh, akcinė bendrovė „Axis Industries“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė VšĮ ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ 2017-08-16 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) panaikinti atsakovės BUAB ,,RTS Infra construction“ 2017-06-04 kreditorių susirinkimo nutarimą įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka bei šį procesą nutraukti; 2) priteisti solidariai iš atsakovų BUAB „RTS Infra construction“, UAB „Autokausta“ ir AS „Ehitusfirma Rand Ja Tuulberg“ komposto vartytuvo ,,Backhus LT 5027 DC“ trūkumų šalinimo išlaidas – 513 633,91 Eur; 3) priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykimo; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovė BUAB ,,RTS Infra construction“ 2017-10-27 pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ 1 575 776,87 Eur žalos atlyginimą, 56 641,62 Eur kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2017-05-17 iki 2017-10-30 ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykimo.
  3. Atsakovė reikalavimus grindė šalių sudarytos rangos sutarties 11.4 punkto pažeidimu, nurodžiusi, kad ieškovė nereikalavo jos ieškinyje nurodytų ir kitų darbų trūkumų pašalinimo, o iš karto kreipėsi į Nordea Bank AB Lietuvos skyrių su prašymu sumokėti 1 639 386,87 Eur garantiją, kuris 2017-05-15 buvo patenkintas. Teigia, kad ieškovė neteisėtai įgijo garantijos sumos dalį, ženkliai viršijančią tiek realius (63 610 Eur), tiek ir nepagrįstai nurodomus darbų trūkumus (513 633,91 Eur), t. y. įgijo žymiai didesnę sumą, nei reikalinga kompensuoti netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Dėl tokių neteisėtų veiksmų atsakovei buvo padaryta žala, kuri lygi nepagrįstai išmokėtai garantijos daliai – 1 575 776,87 Eur (1 639 386,87 Eur - 63 610 Eur). Taip pat ieškovė 164 dienas nepagrįstai naudojosi ginčo suma, todėl iš jos priteitinos ir 56 641,62 Eur palūkanos, skaičiuotinos nuo garantijos sumos pasisavinimo dienos iki šio priešieškinio pateikimo dienos.
  4. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jo sumai areštuojant ieškovei priklausančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis. Pareikštas reikalavimas yra preliminariai pagrįstas bei įrodytas. Be to, ieškovė yra 6 savivaldybių įsteigta viešoji įstaiga, kurios kompetencijai yra priskirta atliekų surinkimo ir tvarkymo funkcija. Ji negali laisvai disponuoti turimomis lėšomis ir turtu, todėl, patenkinus priešieškinį, ieškovės dalininkai turės priimti papildomus sprendimus, įgyvendinant jiems suteiktas turtines teises. Dėl to atsiranda rizika, kad atsakovės reikalavimo įvykdymas bus nepagrįstai vilkinamas ir atsakovė turės teikti papildomus skundus, pretenzijas ar inicijuoti bylas, o tai neabejotinai apsunkins galimybę realiai išieškoti priteistą sumą. Pareikšto reikalavimo suma yra itin didelė, taigi ir ši aplinkybė savaime suponuoja grėsmę sprendimo tinkamam įvykdymui.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2017-11-06 nutartimi atsakovės BUAB ,,RTS Infra construction“ prašymą patenkino: 1) areštavo ieškovei VšĮ ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, taip pat turtines teises 1 632 418,49 Eur sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas, esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis; 2) iš areštuotų lėšų leido atsakovei vykdyti privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybės, socialinio draudimo bei sveikatos draudimo fondų biudžetu, išmokėti darbo užmokestį; 3) nurodė, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioms operacijos atlikti; 4) pavedė atsakovės pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą.

    7

  2. Teismas, įvertinęs priešieškinio aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei nenustatęs akivaizdžių duomenų, kad pagal pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas, sprendė, jog priešieškinis yra preliminariai pagrįstas.
  3. Teismas nustatė, kad atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis nėra žinoma, todėl sutiko su atsakovės argumentu, kad pareikšto reikalavimo suma – 1 632 418,49 Eur, jai yra didelė, o tai patvirtina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pažymėjo, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 200-11-29 nutartis byloje Nr. 2-782/2007, 2008-06-12 nutartis byloje Nr. 2-428/2008).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovė VšĮ ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017-11-06 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės BUAB ,,RTS Infra construction“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su pareikšto priešieškinio preliminariu pagrįstumu. Atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės 1 575 776,87 Eur žalos atlyginimą yra visiškai nepagrįstas ir nerealus.
    2. Savo reikalavimą atsakovė grindžia 2017-10-24 ekspertinio vertinimo išvada, kurioje nurodyti statinių defektai nustatyti 2017-05-30 kas mėnesiniu statinių apžiūros aktu. Tuo tarpu ieškinyje nurodytus defektus sudaro ir kituose dokumentuose – darbų suderinimo akte, kas mėnesinės statinių apžiūros aktuose, nurodyti defektai.
    3. Pati atsakovė 2017-03-10 raštu pripažino, kad defektų šalinimui reikėtų skirti mažiausiai 890 000 Eur. Prie šios sumos pridėjus 2017-05-30 kas mėnesinių statinių apžiūros akte nurodytą defektų sumą – 63 610 Eur, gaunama 953 610 Eur suma, kuri susidarė būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. trūkumų neištaisymo.
    4. Ieškovė yra įsteigtas Kauno regiono atliekų tvarkymo reikmėms, t. y. aptarnauti daugumą Kauno regiono savivaldybių ir savivaldybėse susidarančių atliekų pašalinimui. Todėl pritaikius atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones nebūtų galima pašalinti nustatytų gamyklų trūkumų, Kauno regione susiklostytų avarinė situacija – nebūtų galima tinkamai pašalinti bei tvarkyti komunalines atliekas. Tokios priemonės neatitinka joms keliamų proporcingumo bei ekonomiškumo reikalavimų.
    5. Laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas yra konstatuojamas tik tuo atveju, kuomet jų būtinumas yra įrodytas ir pagrįstas. Šiuo atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra reali grėsmė, jog ieškovė sprendimo nevykdys, todėl nutartis yra naikintina.
  1. Atsakovė BUAB ,,RTS Infra construction“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

    10

    1. Nesutinka su skundo argumentais, kad priešieškinis yra nepagrįstas. Ieškovė vadovaujasi išimtinai jos nurodytais motyvais dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Reikalavimas suformuluotas aiškiai, nurodytas jo pagrindas.
    2. Ieškovė priešieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįstumą sieja su faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių ir jas turinčių pagrįsti įrodymų tyrimo mastu, kuris būdingas bylos nagrinėjimo iš esmės stadijai.
    3. Teismui priėmus atsakovei palankų sprendimą, ieškovės dalininkai (savivaldybės, kurios sudaro dalininkų daugumą) turės priimti papildomus sprendimus įgyvendinant dalininkams suteiktas turtines teises. Dėl to atsiranda rizika, kad reikalavimo įvykdymas bus nepagrįstai vilkinamas, todėl atsakovė turės teikti papildomus skundus, pretenzijas ar inicijuoti bylas, kas neabejotinai apsunkins galimybę realiai išieškoti priteistą sumą iš ieškovės.
    4. Prašoma priteisti itin didelė suma, todėl vien tai suponuoja grėsmę, kad ieškovė sieks kaip galima labiau sumažinti savo turimas lėšas (ar) pajamas jas perleidžiant tretiesiems asmenims, dirbtinai didinant savo įsipareigojimus tretiesiems asmenims.
    5. Atsižvelgiant tiek į labai didelę priešieškinio sumą, tiek į itin aiškią grėsmę palankaus teismo sprendimo įvykdymui, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių teisių ir interesų pusiausvyrą bei nevaržo ieškovės teisių labiau, nei būtina priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti.

11Teisėja

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Dėl naujų įrodymų

  1. Apeliantė VšĮ ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2017-11-07 komercinį pasiūlymą, 2017-11-08 rangos sutartį, lokalines sąmatas, PVM sąskaitas faktūras, darbų užbaigimo pažymą, 2017-11-19 pagrindinę sutartį. Nors apeliantė prijungti šių naujų įrodymų neprašo ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 str.), tačiau nurodytais dokumentais siekia paneigti vieną iš privalomų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygų– priešieškinio preliminarų pagrįstumą. Tokiu atveju spręstina, kad apeliantės tikslas yra tokių duomenų prijungimas prie bylos medžiagos ir jų įvertinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas apsvarsto ir naujų įrodymų priėmimo klausimą.

    14

  2. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
  3. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar tikrai egzistavo sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, taigi juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Atsakovė, kuri yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotoja, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusi.

15Dėl priešieškinio preliminaraus pagrįstumo

  1. Apeliacinis teismas nesutinka su apeliantės VšĮ ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ pozicija, kad atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti netenkintas vien dėl priešieškinio preliminaraus nepagrįstumo.
  2. Įstatymų leidėjo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių instituto turinys įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų šalies teisių gynimą, todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai ir yra sprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, bylos šaliai, siekiančiai pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio / priešieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio / priešieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio / priešieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys / priešieškinis yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba jis yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus jo argumentus ir priešingos šalies atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui arba priešieškinį pareiškusiam atsakovui proceso baigtimi.
  3. Nagrinėjamu atveju vien apeliantės teiginių, kad tiek byloje esantys, tiek kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės priešieškinio argumentus, jog apeliantei nepagrįstai išmokėta žymiai didesnio dydžio garantijos išmoka nei buvo reikalinga nustatytiems trūkumams pašalinti, nepakanka padaryti išvadą, kad atsakovei palankus sprendimas, išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, tikrai negalėtų būti priimtas ir negalėtų būti priteistas žalos atlyginimas bei palūkanos. Apeliantė atskirajame skunde neįvardija tokių aplinkybių, kurios priešieškinio reikalavimus leistų vertinti kaip akivaizdžiai negalimus, pavyzdžiui, kad atsakovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas priešieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apie tai ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017). Taigi apeliantės teiginiai patys savaime neteikia prielaidų vertinimui, kad atsakovė nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą priešieškinį.
  4. Be to, visiškai sutiktina su atsakove, kad paminėti apeliantės atskirojo skundo argumentai priskirtini argumentams dėl ginčo esmės. Visa tai reikalauja bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, analizės bei įvertinimo. Sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodymų pakankamumas ar jų nepakankamumas priešieškiniui patenkinti nėra vertinami. Kai sprendžiama dėl ieškinio ar priešieškinio preliminaraus pagrįstumo, pakanka tik patikrinti, ar priešieškinis yra grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar argumentai pagrindžiami įrodymais.
  5. Nagrinėjamu atveju iš priešieškinio turinio matyti, kad atsakovė suformulavo jo dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jo faktinį bei teisinį pagrindus – atsakovės teigimu, apeliantė pažeidė jų sudarytos rangos sutarties nuostatas, gavo garantiją, kurios suma žymiai viršija realias darbų trūkumų šalinimo išlaidas, todėl, vadovaujantis CK 6.246–6.249 straipsniais, jai kilo pareiga atlyginti žalą. Taip pat pridėjo jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus – 2017-10-24 ekspertinio vertinimo išvadą, 2017-06-01 raštą bei kt. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą. Ši viena iš dviejų būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui buvo nustatyta tinkamai.

16Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

  1. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vien dėl didelės ieškinio sumos preziumuojamo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo bei pagrįsdamas tokį savo vertinimą prieš dešimtmetį paskelbtomis nutartimis, padarė nepagrįstą ir aktualios teismų praktikos analogiškose bylose neatitinkančią išvadą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo pastaraisiais metais priimtose nutartyse yra pažymėjęs ir kitų aplinkybių privalomo įrodinėjimo svarbą, kai šalis tvirtina apie sprendimo neįvykdymo rizikos buvimą.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad didelei reikalavimo sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo reikalavimus pareiškusios šalies, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja. Šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie priešingos šalies nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti kitos šalies naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 201-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
  3. Taigi, priešingai nei nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, priešieškinio pateikimo momentu nežinoma tikroji apeliantės finansinė padėtis neleidžia konstatuoti, kad tikrai yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viena iš sąlygų. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, išskyrus jau aptartas ir susijusias išimtinai su pareikšto reikalavimo suma, liudijančių apie apeliantės galimą nesąžiningumą, t. y. apie jos ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti atsakovės naudai priimtą teismo sprendimą. Dar daugiau, apeliantė yra viešąsias paslaugas teikianti įmonė, todėl mažai tikėtina, kad ji turėtų galimybę perleisti visą savo turtą bei pinigines lėšas kitiems asmenims vien dėl to, kad išvengti atsiskaitymo su atsakove pagal teismo sprendimą, jeigu pastarosios naudai būtų išspręstas ginčas.
  4. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naštos šalims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikštų, kad apeliantė, aiškiai nežinodama, ką atsakovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negali net atsikirsti, o tai nėra suderinama su šalių lygybės principu (CPK 17 str.). Atsakovė, kaip matyti iš jos prašymo motyvų, laikinųjų pasaugos priemonių taikymo poreikio net ir nesiejo su apeliantės galimai nesąžiningų veiksmų atlikimu, arešto būtinybę grįsdama apeliantės teisiniu statusu (kelių savivaldybių įsteigta viešoji įstaiga), jos atliekamomis funkcijomis bei turimų lėšų laisvo disponavimo ribojimu ir papildomais reikalavimais dėl disponavimo lėšomis, jeigu reikėtų vykdyti atsakovės naudai priimtą teismo sprendimą. Tačiau šie argumentai kaip tik ir paneigia turto ar lėšų apeliantės valia perleidimo kitiems asmenims galimybę, o ne patvirtina kokios nors grėsmės atsakovės interesams buvimą, juolab kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi, sukaupimas.
  5. Šiuo aspektu reikalinga paminėti, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu priešieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

17Dėl taikytų ribojimų proporcingumo

  1. Taikant tokias itin asmens interesus varžančias ir jo, kaip savininko, teises apribojančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros, jų derinimo taisyklės ir proporcingumo principo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ką savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei atsiliepime į atskirąjį skundą akcentuoja atsakovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių automatiškai galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas.
  2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aptariant šalių interesų derinimo taisykles, yra išaiškinta, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-651-178/2015; 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Vadinasi, įvertinant skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą dar ir šiuo aspektu, apeliantės teisių suvaržymas, lyginant su atsakovės interesais, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą – areštavus pinigines lėšas sumai, atitinkančiai priešieškinio reikalavimo sumą, jei kito areštuotino turto nėra ar jo nepakanka, galimi apeliantės ūkinės veiklos trikdžiai.
  3. Be to, kaip pagrįstai apeliuojama atskirajame skunde, nagrinėjamu atveju taip pat svarbi ir tokia aplinkybė, kad apeliantė VšĮ ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ buvo įsteigta 6 Kauno apskrities savivaldybių bei UAB „Kauno švara“, siekiant diegti ir eksploatuoti regioninę atliekų tvarkymo sistemą, apimančią atliekų surinkimą, vežimą, perdirbimą ir šalinimą visoje savivaldybių administruojamoje teritorijoje. Todėl, atsižvelgiant ir į apeliantės vykdomos veiklos specifiką, jos atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemones gali būti pasiektas neproporcingas joms rezultatas – sutrikdyta arba visiškai apribota įmonės veikla, dėl ko ji ne tik negautų pajamų, bet ir nukentėtų visiškai su ginču nesusijusių, jos specifinio pobūdžio paslaugomis besinaudojančių vartotojų teisėti interesai.
  4. Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

19Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,RTS Infra construction“ (j. a. k. 302432531) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės viešosios įstaigos ,,Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ (j. a. k. 300092998) atžvilgiu.

20Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai