Byla e2-840-381/2017
Dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ prašymą civilinėje byloje Nr. e2-3679-590/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo.

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Eurovia Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimas“ Pirkimo sąlygų 9.7 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą „Tiekėjo patirtis – per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) įvykdytos (ir) ar vykdomos 1 (viena) arba 2 (dvi) arba 3 (trys) eismo saugumo priemonių įrengimo ir/ ar priežiūros darbų sutartis, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 400 000,00 Eur be PVM“; panaikinti Pirkimo sąlygų 9.9 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą darbų vadovui „turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbų patirtį eismo saugumo priemonių įrengimo ir/ ar priežiūros srityje“; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti supaprastinto atviro konkurso procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti šio pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad pirkimo sąlygų 9.7 ir 9.9 punktuose nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai yra neteisėti, nepagrįsti ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją, todėl pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 2 dalį, pažeidžia 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus skaidrumo ir nediskriminavimo principus, 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą – įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingus darbus, racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas.
  1. Ginčijamas pirkimo sąlygų 9.7 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas dėl patirties vykdant sutartį yra neaiškus, dviprasmiškas bei suformuluotas netaisyklingai. Kvalifikaciniame reikalavime žodis „sutartis“ pavartotas vienaskaita, todėl neaišku, kiek sutarčių reikalaujama įvykdyti – vieną ar daugiau. Kvalifikacinį reikalavimą taip pat galima suprasti tokiu būdu, kad atsakovė reikalauja įvykdytos vienos sutarties, kurią vykdant buvo įrengtos ar prižiūrėtos bent vienos, dvi arba trys eismo saugumo priemonių rūšys, nurodytos pirkimo sąlygų 1 priedo techninėje specifikacijoje.
  1. Ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas yra pernelyg specifinis ir neatitinka rinkos realijų. Tokį kvalifikacinį reikalavimą dėl įvykdytos sutarties(-čių) rinkoje galėtų atitikti ypač ribotas tiekėjų skaičius (ieškovės skaičiavimais – vos vienas ar du tiekėjai), t. y. konkurencija pirkime eliminuota. Be to, pirkime netenka galimybės dalyvauti kiti kvalifikuoti tiekėjai, kadangi akivaizdu, jog rinkoje tikrai yra žymiai daugiau tiekėjų, vykdančių kelių remonto ir statybos darbus bei įrenginėjančių eismo saugumo priemones.
  1. Vienas standartinis kalnelis valstybinės reikšmės, krašto arba rajoniniame kelyje, kai kelio plotis ~7 metrai (dvi eismo juostos) su kryptiniu apšvietimu (jei tai iškilioji pėsčiųjų perėja), šaligatvių atstatymu, bortų perstatymu, kelio dangos ženklinimu ir antipraslydimine danga kainuoja ~12 000,00 Eur su PVM, t. y. vykdant kvalifikaciniame reikalavime nurodytas dvi ar tris sutartis, tokių kalnelių reikia įrengti apie 33 vnt., kas yra nerealu, tokių užsakymų Lietuvos rinkoje nebuvo.
  1. Be to, iškiliosios pėsčiųjų perėjos su šaligatvio atstatymu/ nuleidimu ir kelio dangos ženklinimu vidutinė kaina gali svyruoti nuo 5 000,00 iki 7 000,00 Eur su PVM, t. y. vykdant dvi sutartis reikėtų įrengti ~57-80 vnt. kalnelių tam, kad tiekėjas atitiktų kvalifikacinį reikalavimą. Atsižvelgiant į miestų ir miestelių infrastruktūrą, mažai tikėtina ar bent viename Lietuvos mieste būtų įrengta tiek kalnelių. Nedideliuose miesteliuose dažniausiai kalneliai yra statomi pagrindinėje gatvėje įvažiuojant į miestelį ir iš jo išvažiuojant, t. y. 2 vnt., o didesniuose miestuose (pavyzdžiui, Švenčionys, Ukmergė) galima surasti iki 15 vnt. tokių kalnelių. Iškiliosios pėsčiųjų perėjos ir greičio mažinimo kalneliai pastaraisiais metais dažniausiai buvo įrengiami nedideliais kiekiais, po 10-20 vnt. (privačių užsakovų sutartyse iki 4 vnt.). Tad pagrįstai galima daryti išvadą, kad kvalifikacinius reikalavimus gali atitikti vos vienas ar du tiekėjai, kurie galėjo turėti kelių metų trukmės eismo saugumo priemonių priežiūros/ įrengimo sutarties paketą ir tuomet atlikti reikiamą darbų kiekį/ apimtį, o visi kiti kvalifikuoti tiekėjai eliminuojami iš pirkimo.
  1. Atsakovė 2013 m. spalio 7 d. skelbė analogiško objekto pirkimą dėl eismo saugumo priemonių įrengimo (pirkimo Nr. 143403), kuriame be jokios konkurencijos dalyvavo ir laimėjo dviejų ūkio subjektų grupė: UAB „Biseris“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“. Ginčo pirkimo sąlygos taip pat nesudaro sąlygų konkurencijai. Atsakovė neteisėtai diskriminuoja rinkos dalyvius bei sudaro palankias sąlygas laimėti tam pačiam tiekėjui, kuris įgijo reikiamą patirtį pagal anksčiau atsakovei vykdytą ilgalaikę sutartį.
  2. Atsakovė atsakyme į pretenziją nepaneigė ieškovės argumentų dėl per didelio rinkos apribojimo specifiniu kvalifikaciniu reikalavimu, nors pagal VPĮ 32 straipsnio 2 dalį būtent jai tenka įrodinėjimo našta dėl jos pasirinkto kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumo įrodymo.
  3. Pirkimo sąlygų 9.9 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas darbų vadovui „turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbų patirtį eismo saugumo priemonių įrengimo ir/ ar priežiūros srityje“ yra neteisėtas, nepagrįstas ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją. Šis kvalifikacinis reikalavimas yra nebūtinas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tam, kad paskirtas statybos darbų vadovas vykdytų funkcijas pirkimo objekte (jam nebūtina turėti specialios patirties eismo saugumo priemonių įrengimo ir/ ar priežiūros srityje tam, kad įgytų teisę vykdyti šiuos darbus), todėl šis kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas pirkimo objektui ir turi būti panaikintas.
  4. Ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas objektyviai nebūtinas, siekiant išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kvalifikuotas ir pajėgus atlikti pirkimo objekto darbus, kadangi eismo saugumo priemonių įrengimo darbai nepasižymi kokiomis nors ypatybėmis, kad nurodytus darbus kvalifikuotai galėtų atlikti tik daugiau nei 3 metų patirtį šioje srityje turintis darbų vadovas. Nėra aišku kuo perkančiajai organizacijai netinka patirtį kelių statybos darbų vykdyme (valstybinės, krašto, rajoninės ar vietinės reikšmės keliuose) turintys darbų vadovai.
  5. Atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė, kad ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą nustatė vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-196 patvirtintų „Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos) 25.2 punktu, kai darbų vadovams rekomenduojama nustatyti reikalavimą dėl 3 metų panašių darbų patirties. Nurodyta rekomendacija taikoma panašių, o ne identiškų darbų patirčiai. Atsakovė, formuluodama kvalifikacinį reikalavimą dėl siauros specifinės patirties tik eismo saugumo priemonių įrengimo srityje, neatsižvelgia į tai, kad atitinkamus darbus pasirengę visiškai kvalifikuotai atlikti kelių statybos darbus vykdantys darbų vadovai. Eismo saugumo priemonių įrengimas yra tik viena iš kelių statybos darbų rūšių ir anaiptol nepagrindinė bei nepasižyminti unikaliomis ypatybėmis, kad reikalautų ypatingos patirties.
  6. Atsakovė 2013 m. spalio 7 d. skelbtame analogiško objekto pirkime dėl eismo saugumo priemonių įrengimo (pirkimo Nr. 143403), analogiško reikalavimo darbų vadovui nekėlė, nurodytame pirkime dalyvavo vos vienas tiekėjas. Nėra jokių objektyvių priežasčių griežtinti iki šiol buvusioje viešųjų pirkimų vykdymo praktikoje taikomus kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, kadangi ankstesniame pirkime konkurencijos nebuvo. Nustatydama aptariamą kvalifikacinį reikalavimą, perkančioji organizacija dar labiau apriboja sąlygas konkurencijai, tuo pažeisdama VPĮ 3 straipsnyje nustatytus pagrindinius viešųjų pirkimų principus – skaidrumo ir nediskriminavimo – bei racionalaus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo tikslą.
  7. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šioje situacijoje užkirstų kelią jai efektyviai ir veiksmingai ginti savo pažeistus teisėtus interesus, taip pat užkirstų kelią teismo sprendimo vykdymui bei sąžiningai tiekėjų konkurencijai viešajame pirkime.
  8. Nesustabdžius pirkimo procedūrų, ieškovės teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma ir ji nebetektų prasmės ieškovei galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu, todėl teisingumas taptų tik formalus.
  9. Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju grįžti į pradinę iki pažeidimo padarymo buvusią stadiją bus neįmanoma arba sudėtinga, nes pirkimo procedūros pasibaigs ir pirkimo sutartis bus jau vykdoma.
  10. Pirkimo procedūrų sustabdymas nesuteiks nė vienai iš šalių didesnio pranašumo, nes procedūros nusikeltų tik neilgam laikotarpiui ir nė viena iš šalių per šį laikotarpį nepatirtų jokių didelių suvaržymų ir nuostolių.
  11. Šiuo metu neegzistuoja objektyvaus poreikio atsakovei skubiai sudaryti pirkimo sutartį, kadangi darbų pirkimas yra tęstinio ir nuolatinio pobūdžio, sudarant ilgalaikę eismo saugumo priemonių įrengimo pirkimo sutartį 3 metams ir atsiskaitant sutarties vykdymo metu už faktiškai atliktus darbus pagal įkainius. Todėl atsakovė, esant neišvengiamai būtinam ir skubiam poreikiui, gali įsigyti tam tikrų eismo saugumo priemonių įrengimo darbus Vilniuje pagal trumpalaikę sutartį, kol tęsiasi teisminis ginčas, įvykdydama supaprastintą neskelbiamą pirkimą apklausos būdu.
  1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Byloje būtų išlaikyta ginčo šalių interesų pusiausvyra ir taikomos priemonės būtų efektyvios bei proporcingos. Būtų užkirstas kelias žalai atsirasti. Dėl visų šių priežasčių sprendimas dėl pirkimo procedūrų sustabdymo ir įpareigojimo nesudaryti pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą, nepažeistų viešojo intereso, o, atvirkščiai, jį apsaugotų, nes užtikrintų pirkimo teisėtumą ir viešųjų pirkimų principų tinkamą laikymąsi.
  1. Atsakovė, atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ji išsamiai išnagrinėjo ieškovės pateiktą pretenziją, argumentuotai atsakė į visus pretenzijoje iškeltus klausimus, teisiškai pagrindė ginčijamų 9.7 ir 9.9 punktų sąlygas, paaiškino, kokiais kriterijais remiantis bus tikrinama kandidatų kvalifikacija, kuo pagrįsti nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai. Ieškovė ieškinyje dėsto iš esmės tapačius jau aptarus motyvus, nepateikia jokių jos argumentus pagrindžiančių įrodymų, nenurodo, kokias konkrečiai nuostatas pažeidžia nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, dėsto tik teorinius pasvarstymus, pateikia jokiais duomenimis ir įrodymais nepagrįstus hipotetinius skaičiavimus.
  1. Pirkimo sąlygose pateikti reikalavimai yra suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovė pateikė teorinius įrengimo darbų kainų skaičiavimus, todėl akivaizdu, kad minėtą 9.7. punkto sąlygą ji supranta aiškiai ir vienareikšmiškai. Ieškovė neapgrįstai nurodo, kad šį kvalifikacinį reikalavimą būtų galima suprasti ir taip, jog reikalaujama įvykdytos vienos sutarties, kurią vykdant buvo įrengtos ir prižiūrėtos bent viena, dvi arba trys eismo saugumo priemonių rūšys. Taip pirkimo sąlygą aiškinti nėra pagrindo, lingvistiškai analizuojant reikalavimo formuluotę, kurioje nurodoma būtent „eismo saugumo priemonių įrengimo ir/ ar priežiūros darbų sutartis“, skliausteliuose žodžiais įrašyti skaičiai aiškiai nurodo, jog skaičius skirtas darbų sutartims aptarti. Todėl šis ieškinio motyvas yra visiškai nepagrįstas.
  1. Prima facie nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad kvalifikaciniai reikalavimai yra specifiniai ir neatitinka rinkos realijų. Grįsdama šį teiginį, ieškovė dėsto teorinius, abstrakčius ir visiškai jokiais įrodymais nepagrįstus oficialių šaltinių duomenimis neparemtus skaičiavimus. Be to, tokiu būdu ieškovė vertina iš esmės tik vieną specializuotą eismo saugumo priemonę – trapecinės formos kalnelius, juos vadindamas iškiliąja pėsčiųjų perėja, nors perkami darbai apima daugiau rūšių specializuotų eismo saugumo priemonių. Taip pat ieškovė vertina tik išimtinai mažų miestelių ir nedidelių miestų rinką, tačiau teoriniuose pasvarstymuose ir paskaičiavimuose nemini didžiųjų ir didesnių Lietuvos miestų, kuriuose dėl intensyvaus eismo ir gatvių tinklo, tokios priemonės neabejotinai įrengiamos gerokai didesniais kiekiais, nei pateikia ieškovė.
  1. Techninės specifikacijos 65 punkte nurodytas preliminarus perkamų darbų kiekis aiškiai skiriasi nuo ieškovės nurodomų skaičių, lyginant su ieškovės teoriškai nurodomu mažų miestų ir miestelių eismo saugumo priemonių įrengimo poreikiu, be to, 66 punkte nurodoma, jog šis preliminarus darbų kiekis gali didėti iki 50 proc. Tokio pobūdžio ir tokio masto darbams atlikti Vilniaus miesto savivaldybėje būtina užtikrinti, kad darbus atliekanti įmonė būtų pakankamai pajėgi, turėtų pakankamus tiek finansinius, tiek žmogiškuosius išteklius ir tinkamą kvalifikaciją kokybiškai ir laiku, operatyviai vykdyti reikiamus eismo saugumo priemonių įrengimo bei priežiūros darbus. Dėl didelio eismo intensyvumo, gyventojų skaičiaus keliami didesni reikalavimai eismo saugumo priemonių įrengimui, jų tinkamai priežiūrai, todėl tokius darbus vykdanti įmonė turi turėti reikiamus resursus. Dėl šių priežasčių pagrįstai nustatomi minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai, įvertinant didmiesčio situaciją ir specifiką.
  1. Atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Rekomendacijų 20.1 punktu, pagrįstai nustatė tiekėjo skundžiamą kvalifikacinį reikalavimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su perkamu objektu bei sudarė galimybę pateikti ne vieną atitinkamą sutartį, o net kelias, kurių bendra suma turi būti ne mažesnė kaip 400 000,00 Eur be PVM. Rekomendacijose nustatyti tiekėjų techninį bei gamybinį pajėgumą apibūdinantys kriterijai, tarp kurių ir „tiekėjų patirtis – per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdytų (ir) ar vykdomų pagrindinių panašių patiektų prekių ar suteiktų paslaugų pirkimo sutarčių, kurių kiekvienos rekomenduojama vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto (pasiūlymo) vertės, skaičius.“ Dėl to nustatytas reikalavimas (ir 400 000,00 Eur suma) yra visiškai minimalus bei neribojantis konkurencijos (nustatytas atitinkamas procentas netgi mažesnis nei rekomenduojamas, nuo viso pirkimo vertės), teisėtas ir pagrįstas, paremtas teisės aktų reikalavimais bei nustatytas, atsižvelgiant į Vilniaus miesto situaciją, didelių įmonės pajėgumų bei išteklių reikalaujančių darbų kiekį bei svarbą.
  1. Ieškovės skundžiamas pirkimo sąlygų 9.9 punkto kvalifikacinis reikalavimas taip pat yra nustatytas remiantis Rekomendacijų 25.2 punktu, kuriame yra nurodyta, kad pagrindiniams darbų vadovams rekomenduojama nustatyti 3 metų panašių darbų patirtį. Todėl perkančioji organizacija darbų vadovui pagrįstai bei teisėtai nustatė 3 metų darbų patirties reikalavimą, siekdama, kad už sutarties vykdymą būtų atsakingas atitinkamai kvalifikuotas ir patyręs darbų vadovas. Ieškovės argumentas, kad reikalaujama darbų vadovo patirtis, kaip panašių darbų, turėtų apimti patirtį kelių statybos darbų vykdyme, yra nepagrįstas. Eismo saugumo priemonių įrengimo ir priežiūros darbai dėl naudojamos gausybės skirtingų eismo saugumo priemonių rūšių, skirtingų medžiagų skiriasi nuo kelių tiesimo darbų, todėl keliamas reikalavimas darbų vadovo patirčiai būtent šioje srityje.
  1. Nei vienas ieškovės skundžiamas kvalifikacinis reikalavimas nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ir atitinka VPĮ ir Rekomendacijų nuostatas. Ieškovė dėstomus argumentus grindžia tik teorinėmis prielaidomis, hipotetiniais skaičiavimais, abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių oficialių šaltinių duomenų, įrodymų ar dokumentų, todėl ieškinys laikytinas prima facie nepagrįstu.
  1. Ieškovės nurodyti kitų pirkimų bei juose keliamų kvalifikacinių reikalavimų pavyzdžiai šiuo atveju negali ir neturi būti vertinami. Kiekvienas vykdomas viešasis pirkimas, atsižvelgiant į jo pobūdį, svarbą bei specifiką, turėtų būti vertinamas atskirai ir viename pirkime keliami kvalifikaciniai reikalavimai negali būti lyginami su reikalavimais, keliamais kituose pirkimuose.
  1. Nėra jokios rizikos, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Dabartinėmis konkurso sąlygomis ieškovei nėra atimta galimybė reikšti paraišką dalyvauti konkurse ir ji gali tai daryti. Jeigu visgi ieškovė būtų pripažinta kaip neatitinkanti kvalifikacijos ir teismas pripažintų, jog ginčijamos sąlygos yra neteisėtos, atsakovei nekiltų jokių kliūčių pakeisti nuginčytas konkurso sąlygas ir iš naujo grįžti į pradinę konkurso stadiją. Neigiamos pasekmės šiuo atveju gali kilti tik atsakovei, o ne ieškovei. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra proporcingas (nurodo, kad esant neišvengiamam būtinumui, atsakovė gali įsigyti eismo saugumo priemonių įrengimo darbus pagal trumpalaikę sutartį). Tačiau tokiu atveju atsakovei kiltų papildomų finansinių nuostolių bei nebūtų užtikrinama nuolatinė tinkama eismo saugumo priemonių priežiūra bei operatyvus jų tvarkymas, kas pažeistų viešą interesą. Tuo tarpu ieškovė gina tik savo finansinį interesą.
  1. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius vykdymo pirkimo procedūras dar net nesant pateiktų dalyvių paraiškų, akivaizdu, kad ieškovė įgytų galimą pranašumą įrodinėjimo procese šioje byloje. Be to, pritaikius nurodytas priemones, akivaizdžiai būtų apribojama galimybė paneigti ieškovės teiginius, jog nustatytos skundžiamos pirkimo sąlygos riboja konkurenciją ir tokius reikalavimus atitinka keli rinkos dalyviai, kadangi nebūtų žinoma kiek dalyvių išreikštų pageidavimą dalyvauti skundžiamame konkurse.
  1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji patirs kokią nors žalą, ar nebegalės toliau dalyvauti projekto konkurse, o teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Taip pat ieškovė neargumentavo, kodėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet esant palankiam teismo sprendimui, jai būtų užkirstas kelias toliau dalyvauti konkurse, kai yra akivaizdu, kad tokių kliūčių neiškiltų.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir įpareigojo atsakovę sustabdyti supaprastinto atviro konkurso „Specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimas“ (pirkimo Nr. 183294) procedūras ir uždraudė jai sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – įpareigojo sustabdyti jos vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
  1. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės atsiliepimo į prašymą argumentais, kad įvertinus vykdomo konkurso svarbą, yra akivaizdus viešasis interesas. Tačiau teismo nuomone, iš byloje pateiktų duomenų negalima daryti išvados, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, viešasis interesas ar laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Konkurso sąlygų duomenimis (8 punktas), darbai turi būti atlikti per 36 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. Be to, pirkimas nėra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų ar kitų tikslinių fondų, taigi byloje nėra duomenų ir apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei ar jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei. Atsakovė atsiliepime taip pat nepagrindė ir nenurodė galimai realios žalos.
  1. Ginčo pirkimo objektas (specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimas) turi visuomeninę reikšmę, tokio objekto darbai turi būti ne tik greiti, bet ir atlikti kokybiškai, racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas, todėl labai svarbu tokiems darbams atlikti atrinkti tikrai kvalifikuotą tiekėją teisėtų pirkimo procedūrų pagrindu, nepažeidžiant lygiateisiškumo, dalyvių (tiekėjų) nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnis). Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, viešojo pirkimo procedūros nusikeltų santykinai neilgam laikui ir tai iš esmės nesukeltų jokių neigiamų pasekmių nei perkančiajai organizacijai, nei viešajam interesui, priešingu atveju – nestabdant pirkimo procedūrų, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą ir panaikinus atsakovės sprendimus dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, turėtų būti sprendžiami klausimai dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo. Taip iš esmės būtų apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Ieškovė visiškai nepagrindė CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinyje nurodyti argumentai, susiję su būtinumu taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra abstraktūs, nekonkretūs, deklaratyvaus pobūdžio, grįsti prielaidomis, o ne konkrečiais faktais.
  2. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvados, kodėl nesustabdžius viešojo pirkimo konkurso procedūrų būtų susilpnintas ieškovės pažeistų teisių gynimo mechanizmas. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į pirkimo tikslus, specifiką, jo svarbą. Teismo nutartis priimta neįsigilinus į byloje pateiktą informaciją ir neišanalizavus šio pirkimo svarbos Vilniaus miestui.
  3. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas ir ieškovė nepateikė nei vienos pagrįstos priežasties dėl grėsmės teismo sprendimo vykdytinumui.
  4. Atsakovės nuomone, kiekvieną kartą, tiekėjams nusprendus kreiptis į teismą, stabdant pirkimo procedūras, šio pirkimo įgyvendinimas gali užsitęsti neribotam laikui, kas pažeistų viešąjį interesą, nes šiuo pirkimu perkamos paslaugos yra ypatingai svarbios visam miestui ir daugeliui Vilniaus gyventojų. Tuo tarpu ieškovė viešųjų pirkimo procedūrų sustabdymo niekaip nepagrindė.
  5. Pirkimo sąlygose pateikti reikalavimai yra suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai. Tą patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovė pateikė teorinius įrengimo darbų kainų skaičiavimus, todėl akivaizdu, kad minėta 9.7. punkto sąlyga suprantama aiškiai ir vienareikšmiškai. Ieškovė neapgrįstai nurodo, kad šį kvalifikacinį reikalavimą būtų galima suprasti ir taip, jog reikalaujama įvykdytos vienos sutarties, kurią vykdant buvo įrengtos ir prižiūrėtos bent viena, dvi arba trys eismo saugumo priemonių rūšys. Taip aiškinti pirkimo sąlygą nėra pagrindo, lingvistiškai analizuojant reikalavimo formuluotę, kurioje nurodoma būtent „eismo saugumo priemonių įrengimo ir/ ar priežiūros darbų sutartis“, skliausteliuose žodžiais įrašyti skaičiai aiškiai nurodo, jog skaičius skirtas darbų sutartims aptarti. Todėl šis ieškinio motyvas yra visiškai nepagrįstas.
  6. Prima facie nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad kvalifikaciniai reikalavimai yra specifiniai ir neatitinka rinkos realijų. Grįsdama šį teiginį, ieškovė dėsto teorinius, abstrakčius ir visiškai jokiais įrodymais nepagrįstus oficialių šaltinių duomenimis neparemtus skaičiavimus. Be to, tokiu būdu ieškovė vertina iš esmės tik vieną specializuotą eismo saugumo priemonę – trapecinės formos kalnelius, juos vadindamas iškiliąja pėsčiųjų perėja, nors perkami darbai apima daugiau rūšių specializuotų eismo saugumo priemonių. Taip pat ieškovė vertina tik išimtinai mažų miestelių ir nedidelių miestų rinką, tačiau teoriniuose pasvarstymuose ir paskaičiavimuose nemini didžiųjų ir didesnių Lietuvos miestų, kuriuose dėl intensyvaus eismo ir gatvių tinklo tokios priemonės neabejotinai įrengiamos gerokai didesniais kiekiais, nei pateikia ieškovė.
  7. Techninės specifikacijos 65 punkte yra nurodytas preliminarus perkamų darbų kiekis aiškiai skiriasi nuo ieškovės nurodomų skaičių, lyginant su ieškovės teoriškai nurodomu mažų miestų ir miestelių eismo saugumo priemonių įrengimo poreikiu, be to, 66 punkte nurodoma, jog šis preliminarus darbų kiekis gali didėti iki 50 proc. Tokio pobūdžio ir tokio masto darbams atlikti Vilniaus miesto savivaldybėje būtina užtikrinti, kad darbus atliekanti įmonė būtų pakankamai pajėgi, turėtų pakankamus tiek finansinius, tiek žmogiškuosius išteklius ir tinkamą kvalifikaciją kokybiškai ir laiku, operatyviai vykdyti reikiamus eismo saugumo priemonių įrengimo bei priežiūros darbus. Dėl didelio eismo intensyvumo, gyventojų skaičiaus keliami didesni reikalavimai eismo saugumo priemonių įrengimui, jų tinkamai priežiūrai, todėl tokius darbus vykdanti įmonė turi turėti reikiamus resursus. Dėl šių priežasčių pagrįstai nustatomi minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai, įvertinant didmiesčio situaciją ir specifiką.
  8. Atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Rekomendacijų 20.1 punktu, pagrįstai nustatė tiekėjo skundžiamą kvalifikacinį reikalavimą, kuris yra tiesiogiai susijęs su perkamu objektu bei sudarė galimybę pateikti ne vieną atitinkamą sutartį, o net kelias, kurių bendra suma turi būti ne mažesnė kaip 400 000,00 Eur be PVM. Rekomendacijose nustatyti tiekėjų techninį bei gamybinį pajėgumą apibūdinantys kriterijai, tarp kurių ir „tiekėjų patirtis – per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdytų (ir) ar vykdomų pagrindinių panašių patiektų prekių ar suteiktų paslaugų pirkimo sutarčių, kurių kiekvienos rekomenduojama vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pirkimo objekto (pasiūlymo) vertės, skaičius.“ Dėl to nustatytas reikalavimas (ir 400 000,00 Eur suma) yra visiškai minimalus bei neribojantis konkurencijos (nustatytas atitinkamas procentas netgi mažesnis nei rekomenduojamas, nuo viso pirkimo vertės), teisėtas ir pagrįstas, paremtas teisės aktų reikalavimais bei nustatytas, atsižvelgiant į Vilniaus miesto situaciją, didelių įmonės pajėgumų bei išteklių reikalaujančių darbų kiekį bei svarbą.
  9. Ieškovės skundžiamas pirkimo sąlygų 9.9 punkto kvalifikacinis reikalavimas taip pat yra nustatytas Rekomendacijų 25.2 punktu, kuriame yra nurodyta, kad pagrindiniams darbų vadovams rekomenduojama nustatyti 3 metų panašių darbų patirtį. Todėl perkančioji organizacija darbų vadovui pagrįstai bei teisėtai nustatė 3 metų darbų patirties reikalavimą, siekdama, kad už sutarties vykdymą būtų atsakingas atitinkamai kvalifikuotas ir patyręs darbų vadovas. Ieškovės argumentas, kad reikalaujama darbų vadovo patirtis, kaip panašių darbų, turėtų apimti patirtį kelių statybos darbų vykdyme, yra nepagrįstas. Eismo saugumo priemonių įrengimo ir priežiūros darbai dėl naudojamos gausybės skirtingų eismo saugumo priemonių rūšių, skirtingų medžiagų skiriasi nuo kelių tiesimo darbų, todėl keliamas reikalavimas darbų vadovo patirčiai būtent šioje srityje.
  10. Nei vienas ieškovės skundžiamas kvalifikacinis reikalavimas nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ir atitinka VPĮ ir Rekomendacijų nuostatas. Ieškovė dėstomus argumentus grindžia tik teorinėmis prielaidomis, hipotetiniais skaičiavimais, abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių oficialių šaltinių duomenų, įrodymų ar dokumentų, todėl ieškinys laikytinas prima facie nepagrįstu.
  11. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės patirtimi teismuose, darytina išvada, kad dažniausiai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimą, pirkimo procedūros nusikelia mažiausiai 6 mėnesiams, net ir esant sutrumpintiems viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminams. Tai nėra trumpas laiko tarpas, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, kad nagrinėjamu atveju pirkimo procedūros nusikeltų santykinai neilgam laikui, nepagrįstas.
  12. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pirkimo specifiką, jame numatytas sąlygas ir iš esmės padarė klaidingas išvadas, kad šis pirkimas nėra skubus. Bendra sutarties trukmė bus 36 mėnesiai, per kuriuos perkančioji organizacija galės teikti nuolatinius užsakymus reikalingiems darbams mieste, o rangovas kartu įsipareigoja vykdyti specializuotų eismo saugumo priemonių apžiūrą, teikti informaciją dėl jų būklės ir pagal pateiktus užsakymus atlikti darbus.
  13. Perkami specializuoti eismo saugumo priemonių darbai yra aktualūs visiems eismo dalyviams. Sustabdžius pirkimą, tikėtina jį anksčiausiai būtų galima vykdyti vėl tik rugsėjo mėnesį, taigi darbų nebūtų galima atlikti iki naujų mokslo metų pradžios, kuomet eismas Vilniaus mieste būna labai intensyvus.
  14. Kadangi pirkime numatytų specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimas finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai patvirtinus finansuojamų objektų sąrašą ir priemones, jų įrengimo lėšos nėra perkeliamos į kitus metus. Dėl šios priežasties, jei perkančiajai organizacijai bus atidėtas terminas dėl vykdomo pirkimo, būtų neįsisavintos 2017 metams skirtos lėšos. Nurodyta aplinkybė patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad nepagrįstas pirkimo procedūrų sustabdymas padarys žalos viešajam interesui.
  15. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priešingai nei nurodė teismas ir ieškovė, nėra proporcingos ir neabejotinai pažeidžia viešą interesą bei kelią grėsmę eismo saugumui.
  16. Nėra jokios rizikos, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Jeigu teismas pripažintų, jog ginčijamos sąlygos yra neteisėtos, atsakovei nekiltų jokių kliūčių pakeisti nuginčytas konkurso sąlygas ir iš naujo grįžti į pradinę konkurso stadiją. Neigiamos pasekmės šiuo atveju gali kilti tik atsakovei, o ne ieškovei. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra proporcingas (nurodo, kad esant neišvengiamam būtinumui atsakovė gali įsigyti eismo saugumo priemonių įrengimo darbus pagal trumpalaikę sutartį). Tačiau tokiu atveju atsakovei kiltų papildomų finansinių nuostolių bei nebūtų užtikrinama nuolatinė tinkama eismo saugumo priemonių priežiūra bei operatyvus jų tvarkymas, kas pažeistų viešą interesą. Tuo tarpu ieškovė gina tik savo finansinį interesą.
  17. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji patirs kokią nors žalą ar nebegalės toliau dalyvauti projekto konkurse, o teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Taip pat ieškovė neargumentavo, kodėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet esant palankiam teismo sprendimui, jai būtų užkirstas kelias toliau dalyvauti konkurse, kai yra akivaizdu, kad tokių kliūčių neiškiltų.
  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė AB „Eurovia Lietuva“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
  2. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
  1. Šiuo atveju išskirtinės situacijos, leidžiančios teigti, kad atsakovės ar visuomenės interesas pirkimo objektu turėtų būti ginamas labiau, nei Pirkimo procedūrų teisėtumas, nėra. Byloje nėra įrodymų dėl pirkimo objekto ypatingos svarbos, neišvengiamo būtinumo skubiai sudaryti ir vykdyti pirkimo sutartį. Kadangi darbų pirkimas yra tęstinio ir nuolatinio pobūdžio, sudarant ilgalaikę eismo saugumo priemonių įrengimo pirkimo sutartį 3 metams ir atsiskaitant sutarties vykdymo metu už faktiškai atliktus darbus pagal įkainius, todėl atsakovė, esant neišvengiamai būtinam ir skubiam poreikiui, gali įsigyti tam tikrų eismo saugumo priemonių įrengimo darbus Vilniuje pagal trumpalaikę sutartį, kol tęsiasi teisminis ginčas, įvykdydamas supaprastintą neskelbiamą pirkimą apklausos būdu.
  2. Vilniaus apygardos teismas teisingai įvertino pirkimo objektą, jo svarbą ir reikšmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Išanalizavęs pirkimo sąlygas, teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad pirkimas nėra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų ar kitų tikslinių fondų, taigi byloje nėra duomenų ir apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei ar jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei. Atsakovė atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat nepagrindė ir nenurodė galimai realios žalos.
  3. Laikinai sustabdžius pirkimo procedūras, atsakovė galės teisėtai įsigyti darbus po galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl bus užtikrintas tiek visuomenės dalies poreikis, tiek valstybės interesas dėl teisėtų pirkimo procedūrų ir veiksmingos tiekėjų konkurencijos užtikrinimo. Konkurencijos užtikrinimo apsauga yra ne mažiau reikšminga konstitucinė vertybė, nei atsakovės nurodomas poreikis įsigyti darbus.
  4. Galimybė ieškovei prisiteisti žalos atlyginimą iš atsakovės nepanaikina būtinumo taikyti pirkimo procedūrų sustabdymą, kadangi pasitvirtinus atsakovės įvykdytiems VPĮ pažeidimams ir pripažinus sudarytą bei vykdomą pirkimo sutartį negaliojančia, atsakovė ir visuomenė patirs didelio masto neigiamas finansines pasekmes. Pripažinus pirkimo sąlygas neteisėtomis atsakovė turės kompensuoti ieškovei patirtą žalą, teismui reikės spręsti sudarytos neteisėtos pirkimo sutarties negaliojimo teisines pasekmes, galimai taikyti restituciją ir/ar VPĮ nustatytas finansines sankcijas (baudą) atsakovei.
  5. Poreikis Vilniaus mieste įrengti eismo saugumo priemones yra nuolatinis ir gali būti atsakovės iš anksto suplanuotas, todėl atsakovė ne tik gali, bet ir privalo skelbti šių priemonių įrengimo darbų pirkimą iš anksto, atsižvelgdama tiek į pirkimo procedūrų vykdymo terminus, tiek į galimų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo terminus.
  6. Ieškinys yra prima facie pagrįstas ir sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinyje pateikti argumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus. Ieškinio pagrindas motyvuotas nuorodomis į pirkimo sąlygas ir VPĮ reikalavimus, kuriuos pažeidė atsakovė. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi išnagrinėti ieškinio, nes tik išnagrinėdamas civilinę bylą iš esmės teismas padarys savo galutinę išvadą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl atmestini atitinkami atsakovės reikalavimai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones dėl tariamai prima facie nepagrįsto ieškinio.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  1. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas
  2. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – planuojamų eismo saugumo priemonių planą 2017 m. ir 2017 m. kovo 15 d. Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus tarnybinį raštą Nr. A121-5488/17(2.1.19-UK), kuriuos prašo prijungti prie bylos bei vertinti sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, atsakovės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji dokumentai ieškovei buvo išsiųsti susipažinti, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo pateikta nebuvo.
  4. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos ne tik CPK 145 straipsnio 1 dalyje, bet ir kituose įstatymuose, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Vadovaujantis CPK 4237 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas viešųjų pirkimų bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 4237str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
  1. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia, turi preliminariai įvertinti pareikštus ieškinio reikalavimus. Teismas, atlikdamas ieškinio reikalavimų preliminarų vertinimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, apskritai galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Tik padaręs tokią išvadą, teismas gali spręsti ar yra kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
  1. Skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą atsakovė argumentuoja preliminariai nepagrįstais ieškinio reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliantės teigimu, ieškinys grindžiamas tik subjektyviais ieškovės samprotavimais, hipotetiniais skaičiavimais, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir dėl šios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisakė.
  1. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovės argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai apskritai galėtų būti tenkinami. Teismui nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, vertinamo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas nėra išnagrinėjamas iš esmės, todėl nagrinėjant atskirąjį skundą nėra vertinami apeliantės argumentai, esą nei vienas ieškovės skundžiamas kvalifikacinis reikalavimas nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ir atitinka VPĮ ir Rekomendacijų nuostatas. Nurodyti atsakovės argumentai yra teisiškai reikšmingi būtent nagrinėjant bylą iš esmės ir nėra reikšmingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priėmęs joje sprendimą, teismas gali įvertinti ieškinio reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą.
  1. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Taigi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – konkrečių prekių ar/ ir paslaugų, reikalingų visuomenei, kuo skubesnis įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).
  1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ginčo pirkimo objektas (specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimas) turi visuomeninę reikšmę, sprendė, kad pirkimo svarba Vilniaus miestui ir jo gyventojams savaime nepaneigia prioriteto viešajam interesui pirkimo procedūrų teisėtumu ir skaidrumu. Teismas pirmenybę teikė viešajam interesui, reikalaujančiam užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi, todėl ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tiek apeliantės, tiek pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad skundžiamo viešojo pirkimo objektas sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie visuomenei reikšmingų paslaugų pirkimą. Tačiau, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pirkimo procedūrų sustabdymas gali sukelti realiai numatomą žalą visuomenei ar jos daliai. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad šiuo atveju, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neįsigilino į pirkimo specifiką, aplinkybę, kad perkami specializuoti eismo saugumo priemonių įrengimo darbai yra aktualūs visiems eismo dalyviams, taigi pirkimo procedūrų sustabdymas gali sąlygoti žalą viešajam interesui. Be to, nors ieškovė teigia, kad pirkimo procedūros nusikeltų tik neilgam laikotarpiui ir nė viena iš šalių per šį laikotarpį nepatirtų jokių nuostolių, tačiau viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimas, net ir esant sutrumpintiems viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminams, neišvengiamai užtrunka. Nagrinėjamu atveju perkami eismo saugumo priemonių įrengimo darbai yra sąlygojami klimatinių sąlygų, darbų sezoniškumo, eismo intensyvumo, dėl to, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, darbai nusikeltų neapibrėžtam laikotarpiui, kas turės reikšmės eismo saugumo būklei Vilniaus mieste.
  1. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad bylos šalių ginčas yra kilęs pradinėje viešojo pirkimo procedūrų stadijoje, kai vienas iš potencialių tiekėjų ginčija konkurso sąlygas, dar net nesant pateiktų visų dalyvių paraiškų. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, teismas pritaria atsakovei, kad, teismui priėmus sprendimą ieškinį tenkinti ir ginčijamas konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis, šalys būtų grąžinamos į pirminę padėtį, atsakovė turėtų pareigą pakeisti nuginčytas konkurso sąlygas ir grįžti į pradinę viešojo pirkimo stadiją. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šioje pirkimo stadijoje neturi prasmės, yra neproporcingas (neadekvatus) ieškovės pareikštais ieškinio reikalavimais siekiamiems tikslams, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties užtikrinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes grėsmė dėl tokio teismo sprendimo neįvykdymo nekyla. Tokiu atveju, sustabdžius pirkimo procedūras, yra uždelsiamas šiam pirkimui įvykdyti reikalingas laikas, pažeidžiamas viešasis interesas, pasireiškiantis realia žala visuomenei, kuomet nėra užtikrinamas savalaikis ir nuolatinis eismo saugumo priemonių remontas, tvarkymas, naujų įrengimas ir priežiūra. Taigi ieškovė nepagrįstai teigia, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju atitinka proporcingumo reikalavimus.
  1. Nors ieškovė tiek savo ieškinyje, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jai būtų užkirstas kelias efektyviai ir veiksmingai ginti savo pažeistus interesus, tačiau nagrinėjamoje situacijoje būtent tik atsakovė gali patirti neigiamas pasekmes. Teismas sutinka, kad šiuo atveju darbų pirkimas yra tęstinio ir nuolatinio pobūdžio, sudarant ilgalaikę eismo saugumo priemonių įrengimo pirkimo sutartį 3 metams ir atsiskaitant sutarties vykdymo metu už faktiškai atliktus darbus pagal įkainius. Vienok ieškovės argumentas, kad esant neišvengiamam būtinumui atsakovė gali įsigyti eismo saugumo priemonių įrengimo darbus Vilniuje pagal trumpalaikę sutartį, kol tęsiasi ginčas, įvykdydama supaprastintą neskelbiamą pirkimą apklausos būdu, nepaneigia fakto, kad atsakovė tokiu būdu patirs finansinių nuostolių. Be to, kaip matyti iš atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikto Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus tarnybinio rašto Nr. A121-5488/17(2.1.19-UK), ginčijamas specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimo pirkimas yra finansuojamas iš konkrečių Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, kurios, tikėtina, negalėtų būti naudojamos pagal trumpalaikę sutartį. Svarbu pažymėti, kad perkančiajai organizacijai uždelsus vykdomą pirkimą, gali būti neįsisavintos 2017 metams tam skirtos lėšos. Tai dar labiau gali nukelti vykdomų darbų pradžią, pažeidžiant viešąjį interesą, nepagrįstai sustabdžius pirkimo procedūras.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutarties dalykas yra paslaugų ar darbų atlikimas, restitucija paprastai netaikoma, nes šalių grąžinimas į iki sutarties vykdymo buvusią padėtį paprastai neįmanomas arba susijęs su neprotingomis išlaidomis ir ekonominiais nuostoliais. Tokiu atveju iki teismo sprendimo, kuriuo konstatuojamas sutarties neteisėtumas, atsiradę sutarties vykdymo padariniai ir jos šalių tarpusavio teisės ir pareigos išsaugomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Be to, ne visais atvejais viešojo pirkimo sutartis pripažintina negaliojančia, nors ir nustatomi neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai. Nors viešojo pirkimo santykiai yra visuomeninės svarbos, tačiau kartais būtina išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį, siekiant išvengti dar didesnės žalos viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Pažymėtina, kad be viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia (VPĮ 951 straipsnis), kaip perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų pasekmės, VPĮ 952 straipsnio 4 dalyje numatytos ir kitos (alternatyvios) sankcijos – bauda ir viešojo pirkimo sutarties sutrumpinimas, kurios gali būti taikomos, kai nustatomi perkančiosios organizacijos pažeidimai, numatyti šio įstatymo 941 straipsnio 2 dalyje, 95 straipsnio 2 dalyje ar 18 straipsnio 9 dalyje. Todėl net ir tuo atveju, kai ginčo dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo nagrinėjimas nebūtų užbaigtas iki viešojo pirkimo sutarties su pirkimo laimėtoju sudarymo, jeigu ieškovės reikalavimai būtų patenkinti ir ginčijamos pirkimo sąlygos būtų pripažintos negaliojančiomis, teismas galėtų taikyti alternatyvią sankciją – pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimą. Tokiu atveju perkančioji organizacija turėtų skelbti naują pirkimą, įvertindama teismo sprendimą dėl tam tikrų pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis.
  1. Be to, neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų konstatavimas, esant situacijai, kai dėl viešojo intereso yra būtina tęsti viešojo pirkimo procedūras ir su viešojo pirkimo laimėtoju jau yra sudaryta ir įvykdyta viešojo pirkimo sutartis (ar jos dalis), suteikia suinteresuotiems tiekėjams teisę ginti savo pažeistas teises, pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo.
  1. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, priimta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei netinkamai taikius proceso teisės normas, todėl ji naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
  1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde ar atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (j. a. k. 188710061) įpareigota sustabdyti supaprastinto atviro konkurso „Specializuotų eismo saugumo priemonių įrengimas“ (pirkimo Nr. 183294) procedūras ir uždrausti atsakovui sudaryti pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ (j. a. k. 121949798) prašymą dėl nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai