Byla 1A-280-354/2019
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo H. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį 35 MGL (1318,10 Eur) dydžio bauda

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei, nuteistajam H. E., jo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nukentėjusiajai D. K., civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovui R. J.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Eglės Veliulienės, nuteistojo H. E., civilinės atsakovės UAB ( - ) atstovo R. J. ir civilinės atsakovės ADB ( - ) atstovo D. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo H. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį 35 MGL (1318,10 Eur) dydžio bauda.

3Nukentėjusiųjų D. K. ir A. K. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies:

4D. K. iš ADB ( - ) priteista 7240,50 Eur draudimo išmoka;

5A. K. iš ADB ( - ) priteista 7240,50 EUR draudimo išmoka;

6D. K. iš UAB ( - ) priteista 7759,50 EUR neturtinei žalai atlyginti;

7A. K. iš UAB ( - ) priteista 7759,50 EUR neturtinei žalai atlyginti.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

101.

11H. E. nuteistas už tai, kad būdamas UAB ( - ) generaliniu direktoriumi, tai yra darbdaviu, turinčiu pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, nes nesudarė saugių darbo sąlygų stoginės, esančios ( - ), stogo dangą ardančiam UAB ( - ) darbuotojui K. K., o būtent: neinstruktavo darbus atliekančių darbuotojų, kaip saugiai atlikti stogo dangos ardymo darbus statybvietėje ir kokias konkrečias technines priemones būtina naudoti siekiant išvengti kritimo iš aukščio, neįrengė ir nenaudojo kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, saugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio – trapų, saugos diržų ar apraišų, lynų ar panašiai, ir šiais veiksmais pažeidė:

121.1.

13Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003-07-01, (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nurodančius kad ,,<…> Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių <…>”, Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, kad ,,<…> pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologinius procesus”;

141.2.

15Saugos ir sveikatos statyboje taisyklių DT 5-00, patvirtintų LR Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 (toliau – Taisyklės), 73 punkto reikalavimus, kad ,,Atliekant darbus ant stogų, aukštesnių kaip 1,3 m arba kurių nuolydis didesnis kaip 20 laipsnių, kad būtų išvengta darbuotojų arba darbo priemonių kritimo…, turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis” ir Taisyklių 74 punkto reikalavimus, kad ,,Kai stogo nuolydis didesnis kaip 20 laipsnių arba stogas ar kitas paviršius yra pagamintas iš trapios medžiagos, galinčios lūžti ar kitaip suirti ir darbuotojai gali nukristi, turi būti įrengiami ne siauresni kaip 0,3 m pritvirtinti trapai darbuotojui atsistoti“;

161.3.

17Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 4 priedo 46.2 nurodytą reikalavimą, kad, jeigu darbuotojas turi dirbti ant arba arti stogo ar kito paviršiaus, pagaminto iš trapių medžiagų, kurios gali įlūžti ar kitaip suirti, būtina imtis atsargumo priemonių, kad darbininkas netyčia neužliptų ant trapios medžiagos arba nenukristų ant žemės, bei tų pačių nuostatų 4 priedo 46.1 punkto reikalavimą, kad, jeigu gresia pavojus nukristi nuo stogo arba jeigu stogo aukštis ar nuolydis viršija norminių teisės aktų nustatytus dydžius, turi būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų, darbo priemonių ar kitų daiktų ir medžiagų kritimo,

182.

19ir dėl anksčiau išvardytų teisinių ir organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų visumos įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui – 2015 m. gegužės 28 d., apie 12.40 val., ( - ), neapmokytam ir neinstruktuotam, kaip saugiai atlikti pavojingus darbus aukštyje, UAB ( - ) darbuotojui K. K., atliekant stoginės šlaitinio stogo senų asbestinių lakštų demontavimo darbus, atsistoti naudojant atskirus, nepritvirtintus lentų elementus, tai yra, K. K. neturint galimybės saugiai judėti ant stogo, nesant įrengtų trapų, neišdavus jam ir nenaudojant tinkamų asmeninių ir kolektyvinių apsaugos priemonių, apsaugančių nuo kritimo iš aukščio, lūžus šiferio lakštui, nuo stogo ant betoninio pagrindo nukrito UAB ( - ) darbuotojas K. K. ir patyrė sužalojimus: kaukolės pamato vidurinės ir užpakalinės duobių lūžius, pakauškaulio dešinės pusės, abiejų smilkinkaulių ir dešinio momenkaulio lūžius, galvos smegenų kairės kaktinės skilties bei smegenėlių dešinio pusrutulio sumušimą, kairės krūtinės ląstos pusės VI šonkaulio lūžį, abiejų ausų būgnelių plyšimus, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.

20II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai ir proceso dalyvių prašymai

213.

22Apeliaciniu skundu prokurorė Eglė Veliulienė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį ir nepripažinti liudytojo K. K. veiksmų kaltinamojo H. E. baudžiamąją atsakomybe lengvinančia aplinkybe ir paskirti H. E. 60 MGL (2259, 60 Eur) dydžio baudą.

233.1.

24Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas (BK 54 str., 59 str. 2 d.), reglamentuojančias bausmės skyrimą, nes nepagrįstai pripažino H. E. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe UAB ( - ) statybos padalinio vadovo K. K. veiksmus, ir, atsižvelgiant į tai, nepagrįstai skyrė jam per švelnią, tai yra mažesnę nei BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos mediana bausmę – 35 MGL (1318,10 Eur) dydžio baudą.

253.2.

26Prokurorė pažymi, jog bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė, kad K. K. būtų veikęs savavališkai, nustatyta, kad jis darbus atlikdavo generalinio direktoriaus H. E. žodiniu pavedimu. Be to, nustatyta, kad K. K. nebuvo atsakingas už nukentėjusiojo K. K. saugų darbą atliekant stoginės šlaitinio stogo demontavimo darbus, įstatymų nustatyta tvarka jam nebuvo perduoti darbdavio įgaliojimai darbų saugų srityje, todėl K. K. statybos objekte neprivalėjo užtikrinti saugos priemonių (trapų, saugos diržų) įrengimo ir naudojimo, kurių nebuvimas tiesiogiai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą. Atsižvelgiant į tai, prokurorė mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad K. K. veiksmai priežastiniu ryšiu yra reikšmingai susiję su įvykusiu nelaimingu atsitikimu ir pripažino juos H. E. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei paskyrė kaltinamajam H. E. per švelnią bausmę.

274.

28Apeliaciniu skundu nuteistasis H. E. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį – jį (H. E.) išteisinti, D. K. ir A. K. ieškinius UAB ( - ) atžvilgiu atmesti, panaikinti 2017 m. kovo 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu skirtą ir Šiaulių apylinkės teismo nutartimis tęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą civiliniam atsakovui UAB ( - ) priklausančiam turtui: administraciniam pastatui su priestatu, esančiam ( - ), nekilnojamojo turto registro Nr. ( - ), unikalus daikto Nr( - ), ir apie tai informuoti Turto arešto aktų registro tvarkytoją, šalmą grąžinti UAB ( - ), kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą, pranešti prokurorui apie tai, jog V. P. parodymai, kad „Pietų metu su K. valgydami išgėrę 1 litrą stipraus alaus“ (2015 m. gegužės 28 d. parodymai) arba „Alkoholį pietų metu vartojau. K. prie manęs nevartojo“ (2016 m. gegužės 17 d. parodymai) turi nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymių.

294.1.

30Skunde nuteistasis nurodo, kad jis neatliko jokių nusikalstamų veiksmų ar neveikimo, nes stoginės rekonstrukcijos atlikimas buvo tik planuojamas, todėl akivaizdu, kad jis (nuteistasis) neprivalėjo šiam objektui paskirti darbų vykdytoją, nes jo nereikėjo, net pats K. K. nepaminėjo, kad jis (apeliantas) pastarajam sakė pradėti stoginės ardymą tam tinkamai nepasirengus, t. y. neparuošus visų dokumentų, suteikiančių teisę ardyti stoginę, nepriėmus visų teisės aktais numatančių darbų apsaugos priemonių (šiuo aspektu yra svarbi specialisto K. J. išvada (3 t., b. l. 194–19)). Pažymima, jog po 2015 m. gegužės 28 d. įvykio visą reikiamą stoginės rekonstrukcijai dokumentaciją paruošė K. K., tuo pripažindamas, jog tos dokumentacijos ruošimas buvo jo darbas, o kodėl tos dokumentacijos K. K. neparuošė iki pradėdamas stoginės rekonstrukcijos darbus, paaiškinti negalėjo. Atkreipiamas dėmesys, kad jis (H. E.) 2015 m. gegužės 28 d. buvo atostogose, jei jis 2015 m. gegužės 28 d. būtų dirbęs, tuomet būtų užtikrinęs saugų darbą.

314.2.

32Skunde apeliantas pažymi, jog jis 2015 m. gegužės 28 d. nėjo generalinio direktoriaus pareigų, buvo atostogose ir buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė faktinę aplinkybę, kad D. E. darbo funkcijos – vadybininkė. Teigiama, kad D. E. darbo funkcija buvo generalinio direktoriaus pavaduotoja, tai matyti iš jos darbo sutarties, kur yra nurodyta, kad „Darbo sutartis pakeista (papildyta) nuo 2006 03 01 pakeistas d.s. Nr. 633, 1.2 p. – pareigų pavadinimas – gen. direktoriaus pavaduotojo, 3 p. nustatytas darbo užmokestis – 800 Lt (Aštuoni šimtai litų)“. Be to, 2015 m. gegužės 29 d. Valstybinė darbo inspekcija reikalavimu sustabdyti darbus Nr. R2 0658-0028 įpareigojo Generalinio direktoriaus pavaduotoją D. E., 2015 m. birželio 1 d. Valstybinė darbo inspekcija reikalavimu sustabdyti darbus R2 Nr. R2- 0658-0029 įpareigojo Generalinio direktoriaus pavaduotoją D. E. statybvietėje ( - ) (Mobili darbinė platforma (Žirklinis keltuvas) neturint būtinų atitiktį patvirtinančių bei naudojimo dokumentų. Be to, iš 2015 m. birželio 10 d. protokolo ir 2015 m. birželio 11 d. įsakymo matoma, kad D. E. ėjo generalinio direktoriaus pareigas (1 t., b. l. 99, 100). Apelianto teigimu, pati D. E. parodė, kad darbų saugos pažymėjimą išlaikė iš naujo, su pareiginiais generalinio direktoriaus nuostatais buvo supažindinta, darbų saugos pažymėjimą perlaikė, nes po įvykio jis Darbo inspekcijos buvo atimtas iš jos. Apeliantas nurodo, jog šioje situacijoje yra svarbus ne dvigubo baudimo principo pažeidimo aspektas, o tai jog aukščiau nurodytais dokumentais įrodyta, kad D. E. laikinai ėjo Generalinio direktoriaus pareigas, ir tai pripažino ne tik pati D. E., bet ir kompetentinga valstybės institucija Valstybinė darbo inspekcija.

334.3.

34Skunde pažymima, kad 2015 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje nurodytos D. E. darbo funkcijos – darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas. D. E. aiškiai ir nedviprasmiškai suprato, jog UAB ( - ) bus atsakingas už darbuotojų saugą, nes tokia buvo darbo sutartimi sutarta jo vykdoma funkcija. Teigiama, kad UAB ( - ) faktiškai darbuotojų saugos funkciją vykdė Statybos padalinio vadovas K. K., kuris pats ne kartą pripažino, jog šią funkciją jam žodžiu perdavė bendrovės generalinis direktorius, o jis (K. K.) tokią funkciją priėmė ir vykdė. Apie K. K. faktinį darbuotojų saugos funkcijų prisiėmimą davė išvadą specialistas K. J. 2016 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu. Apelianto teigimu, įgaliojimai, susiję su darbuotojų sauga, buvo perduoti dviem asmenims – D. E. ir K. K..

354.4.

36Nuteistasis teigia, kad K. K. teisme parodė, jog generalinis direktorius į objektus prieš darbų pradžią skirdavo atsakingus asmenis, jokio įsakymo ar pavedimo, ar bet kokio kito dokumento, kuriuo būtų nurodyta K. K. pradėti darbus objekte, kuriame 2015 m. gegužės 28 d. įvyko nelaimingas atsitikimas su K. K., nėra, tai patvirtina faktą, jog K. K. be darbdavio žinios savavališkai pradėjo darbus minėtame objekte, savavališkai be darbdavio žinios išvedė į minėtą objektą dirbti K. K. ir kitus darbuotojus, kurie buvo tiesiogiai pavaldūs K. K., todėl už savavališkus veiksmus atsakomybė tenka tik K. K., bet ne darbdaviui. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. birželio 21 d. jis (generalinis direktorius H. E.) nebuvo darbdavį atstovaujančiu asmeniu, nes atostogavo, buvo išvykęs iš Lietuvos, apie tai, jog bus vykdomi kokie nors darbai objekte, kur įvyko nelaimingas atsitikimas su K. K., nežinojo. Teigia, kad tik jam (nuteistajam) pradėjus atostogauti, K. K. savavališkai metė darbus kitame objekte ir savavališkai pradėjo darbą objekte, kur įvyko nelaimingas atsitikimas su K. K.. Apie pradedamą darbą su asbestu K. K. neinformavo ir Valstybinės darbo inspekcijos, K. K. be darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto žinios, neinformavęs apie pradedamus darbus su asbestu Valstybinės darbo inspekcijos, savavališkai pradėjo darbus minėtame objekte, todėl už savavališkus veiksmus atsakomybė tenka tik K. K., bet ne darbdaviui. Pastebima, kad minimus darbus K. K. pradėjo be technologinės kortelės ir darbų atlikimo projekto. Apelianto manymu, darbai buvo pradėti nesant jam dėl to, jog atliekant ardymo darbus lieka įvairaus metalo, kurį galima nekontroliuojamai priduoti į metalo laužo į supirktuvę, tai greičiausiai nepavyktų padaryti būnant jam (H. E.) Lietuvoje, tai patvirtinta ir V. P. teisme duoti parodymai.

374.5.

38Skunde teigiama, kad K. K. atsakomybė kyla iš jo savavališkų veiksmų, t. y. jog pastarasis savavališkai be darbdavio nurodymo atlikti stoginės darbus, išvedė dirbti jam tiesiogiai pavaldų darbuotoją K. K., savavališkus K. K. veiksmus patvirtina ir tai, jog būtent K. K. ruošė dokumentų projektus dėl darbų vykdytojo paskyrimo objektuose ir kitą su statybos padaliniu susijusią dokumentaciją, tačiau jokio darbdavio pavedimo K. K. atlikti darbus minėtame objekte nėra. Pastebima, kad ir VDI specialistas K. J. laikėsi tokios pozicijos, kad šiuo atveju yra kaltas K. K.. Pirmosios instancijos teigia, kad jis (generalinis direktorius H. E.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad stogo remonto darbai buvo numatyti metų bėgyje, tačiau rašytinio įsakymo dėl darbų atlikimo ( - ), nebuvo, tai, apelianto vertinimu, tik parodo, jog minėti darbai buvo numatyti jo (H. E.) mintyse, o ne kokiame nors dokumente.

394.6.

40Nesutinkama su teismo teiginiu, kad UAB ( - ) pateikti dokumentai, rodantys egzistavusią praktiką įmonėje, kad kituose objektuose generalinis direktorius įsakymu skirdavo atsakingus asmenis už konkretų objektą, kartu pavesdamas užtikrinti darbų saugą, neatitinka konkretumo reikalavimo dėl įgaliojimų perleidimo darbų saugos srityje konkrečiame objekte, esančiame ( - ), nes minimus dokumentus pateikė ne UAB ( - ), o K. K. jau nebedirbdamas UAB ( - ), kas matoma iš 2016 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio protokolo, tokių dokumentų UAB ( - ) rasti nepavyko, už dokumentų šiame segmente ruošimą ir buvo atsakingas K. K., tų dokumentų autentiškumo nustatyti nėra galimybės, tačiau tai šioje byloje nesudaro esmės, kadangi šiuo konkrečiu atveju pavedimo K. K. nebuvimas įrodo jo veiksmų savavališkumą, nes, jei būtų darbdavio pavedimas, už tokio pavedimo rašytinį įforminimą buvo atsakingas K. K., ką jis galėtų parodyti savo disponuojamais bendrovės dokumentais. Be to, 2015 m. gegužės 28 d. ir anksčiau darbų pradžioje bendrovės statybos padalinyje dirbo statybos padalinio vadovas K. K., kuris buvo savo srities profesionalas ir du darbininkai V. P. ir K. K., kurie negalėjo būti darbų vykdytojais, todėl tuo metu darbų vykdytoju buvo ir galėjo būti tik K. K.. Kas vyko metais anksčiau iki įvykio ir net dar anksčiau, kai statybos padalinyje dirbo daugiau žmonių, niekaip neatskleidžia bendrovėje buvusios faktinės darbo kultūros, tuomet, kai statybos padalinyje liko dirbti statybos padalinio vadovas K. K. ir du jo pavaldiniai darbininkai. Atkreipiamas dėmesys, kad D. E. parodė, jog įmonėje pradėjo dirbti 2015 m. gegužės 20 d., įvykis įvyko 2015 m. gegužės 28 d., todėl nebuvo informuotas apie tokius darbus, jo (D. E.) pareigos yra dokumentų tvarkymas dėl darbų saugos ir sveikatos darbe, tačiau 2015 m. gegužės 28 d. dėl įvykio, kuomet susižalojo K. K., ir dėl šio įvykio darbų saugos nieko negali pasakyti, nes apie šiuos vykdomus darbus sužinojo tuomet, kai susižalojo K. K.. Be to, D. E. nurodė, jog įvykio metu generalinis direktorius buvo kasmetinėse atostogose, pastarojo pareigas atliko generalinio direktoriaus pavaduotoja D. E., 2015 m. gegužės 28 d. keičiant stogo dangą įmonės teritorijoje ( - ), asmuo, atsakingas už K. K. saugias darbo sąlygas, buvo K. K..

414.7.

42Dėl teisinių ir organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų tinkamo vykdymo skunde nurodoma, kad K. K. Viešoji įstaiga ( - ) darbo rinkos mokymo centras 2007 m. liepos 2 d. išdavė Darbų saugos pažymėjimą ir 2007 m. liepos 10 d. buvo išduotas pažymėjimas B, K. K. turėjo statybos techniko kvalifikaciją. Teigiama, kad K. K. 2015 m. gegužės 28 d. buvo darbų vykdytoju, nes 2015 m. gegužės 28 d. tarnybinio pranešimo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis E. A. nurodė, kad Darbų vykdytojas: K. K. gim. ( - ) tel. ( - ) (1 t., b. l. 46), tokią informaciją policijos darbuotojas 2015 m. gegužės 28 d. įvykio vietoje gavo iš paties K. K.. Ekspertė J. R. 2018 m. gegužės 9 d. paaiškino, kad K. K. galėjo būti paskirtas šitoje įmonėje statybos darbų vadovu, pagal jo kompetenciją, nes turėjo atestatą iš ministerijos. Be to, 2015 m. gegužės 20 d. UAB ( - ) buvo priimtas dirbti D. E. darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu, kuriam buvo išduotas darbų saugos pažymėjimas (darbų vadovas) ir darbų saugos pažymėjimas. Ekspertė J. R. 2018 m. gegužės 9 d. paaiškino, kad, jei būtų paskirtas statinio vadovas, jis fiziškai nebūtų turėjęs stebėti K. K. darbą, bet turėjo užtikrinti, kad būtų naudojami trapai arba diržai, be to, pažymėjo, kad rizika dirbti ant stogo buvo numatyta ir buvo nurodyta instrukcijose, tai reiškia, kad jie tą riziką žinojo, ir darbininkas turėjo žinoti, nes buvo instruktuotas, ir pats darbdavys, K. K. buvo instruktuotas pasirašytinai ir būtent su tomis dviem instrukcijomis, kuriose ir nurodyta, kaip reikia dirbti.

434.8.

44Apeliantas pažymi, jog darbdavys sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas pasitelkė net du specialistus – K. K. ir D. E.. Be to, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad jis (H. E.) galėjo, net ir būdamas išvykęs atostogauti, savo įgaliojimus darbų saugos srityje tinkamai ir konkrečiai perduoti atsakingiems asmenims, bet to nepadarė, neatitinka tikrovės, nes jį (H. E.) šio atostogų metu pavadavo Generalinio direktoriaus pavaduotoja D. E., kuri turėjo pažymėjimą dėl darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programos ir (ar) įgijo kompetenciją, geba sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Atkreipiamas dėmesys, kad darbdavys suteikė K. K. individualias apsaugos priemones – šalmą ir apraišą su virve, kas matoma ne tik iš specialiųjų rūbų, avalynės ir saugos priemonių apskaitos kortelės, bet tai patvirtino ir liudytojai, pavyzdžiui, V. V., V. P.. Minėtų priemonių naudojimas ar nenaudojimas buvo K. K. atsakomybė. Darbdavys taip pat suteikė K. K. darbo priemones – aliuminio kopėčias, žirklinį keltuvą. Apeliantas daro išvadą, kad UAB ( - ) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus faktiškai vykdė K. K., kuris 2015 m. gegužės 28 d. save laikė darbų vykdytoju, bei D. E., dirbęs darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu, K. K. buvo instruktuotas pasirašytinai ir būtent su tomis dviem instrukcijomis, kuriose ir nurodyta, kaip reikia dirbti, saugų darbuotojų darbą turėjo užtikrinti bokštelis, kuris buvo įvykio vietoje, todėl visos šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog jis (H. E.) atliko visus reikiamus veiksmus, kad darbuotojams būtų užtikrintos saugios darbo sąlygos.

454.9.

46Dėl stoginės konstrukcijos susilpninimo skunde apeliantas nurodo, kad prieš nelaimingą atsitikimą iki 2015 m. gegužės 28 d., tačiau jau jam atostogaujant ir išvykus iš Lietuvos, stoginės konstrukcija buvo susilpninta, išimant iš stoginės konstrukcijos 200 kg juodojo metalo vamzdžių (pastaba: sąskaitoje vadinami vamzdžiai, parodymuose vadinami grebėstai) ir kampuočio (pastaba; sąskaitoje vadinamas kampuotis, parodymuose vadinamas sija), tai yra įrodoma tarnybiniu pranešimu (9 t., b. l. 22), tarnybiniu pranešimu (9 t., b. l. 23), metalo laužo/atliekų pirkimo–pardavimo sutartimi (9 t., b. l. 24), fotonuotraukomis (9 t., b. l. 25–28). Teigiama, kad 2015 m. gegužės 27 d. UAB ( - ) statybos padalinio vadovas K. K. pastebėjo, jog nuo UAB ( - ) objekto pastogės prie ( - ), nupjautos metalinės sijos, po to jis patikrino metalo supirktuves ir paaiškėjo, kad 2015 m. gegužės 26 d. į metalo supirktuvę, priklausančią UAB ( - ), V. P. pridavė juodojo metalo gaminius – vamzdžius ir kampuotį (metalines sijas), minėtame objekte dirbo V. P., K. K. ir V. V., kiti asmenys, be šios trijulės ir K. K. į objektą tuomet niekas patekti negalėjo. Taigi 200 kg juodojo metalo vamzdžių ir metalinių sijų vagystė iš UAB ( - ) yra pagrįsta UAB ( - ) 2015 m. gegužės 26 d. metalo laužo/atliekų pirkimo–pardavimo sutartimi, serija ( - ). Pastebima, jog nurodytas kiekis realiai gali būti tik didesnis, nes pjaunant metalą, dalis metalo patenka į drožles, o metalo drožlės į metalo supirktuvę nepateko. Pastebima ir tai, kad D. E., S. J., K. J. nepaneigė 200 kg sijų ir grebėstų nupjaustymo nuo stoginės konstrukcijos, priešingai, buvo pastebėti konstrukcijos trūkumai pagal reikalavimus stogo konstrukcijai. Jog buvo susilpninta stoginės konstrukcija, pagrindė ir jis (H. E.), jis paminėjo K. K. buvus vidutinio kūno sudėjimo, bei palyginus tai, jog stoginės konstrukcija atlaikė ne vienos žiemos sniego dangą, todėl turėjo atlaikyti ir K. K., su sąlyga, jog jam (H. E.) išvykus atostogų, stoginės konstrukciniai elementai nebūtų buvę susilpninti šiuos išpjaustant.

474.10.

48Skunde nurodoma ir tai, kad byloje yra nuosekliai užfiksuota, jog K. K. draudė dirbti be jo ar be apsaugos priemonių, tai patvirtina V. V. parodymai. Teigiama, kad 2015 m. gegužės 28 d. iki pietų K. K. nušalino K. K. nuo darbo, tai pirmosios instancijos teisme parodė V. V., kurio parodymai garso įraše yra sekantys: „iki pietų ... matė ... grynai sakė, tu man nedirbk, aš tave išvarau ir dar atsikalbinėjo. K. vis tiek neklausė ... šiandien dieną tau nebeužskaitysiu“. Kadangi K. K. nuo darbo nušalino jo tiesioginis vadovas K. K., tai už tolesnius K. K. veiksmus darbdavys nėra atsakingas. Pažymima, kad K. K. galėjo atlikti darbus ne tik iš žirklinio keltuvo, o ir aliuminių kopėčių pagalba, jis buvo instruktuotas pagal Pasilipėjimo ant kopėčių ir lipynių saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 26, todėl galėjo atlikti darbą saugiai aliuminių kopėčių pagalba.

494.11.

50Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2015 m. gegužės 28 d. V. P., būdamas pasirašytinai įspėtas už melagingų parodymų davimą, parodė, kad pietų metu su K. K. valgydami išgėrė 1 litrą stipraus alaus, tokie parodymai yra patvirtinti 2015 m. gegužės 28 d. 13:05 alkotesterio parodymu 0,16 prom. Iš nušalinimo nuo darbo aktų matoma, kad K. K. buvo nušalintas nuo darbo 2015 m. gegužės 22 d., 26 d., 27 d. dėl neblaivumo. Teigiama, kad K. K. buvusio neblaivumo apylinkės teismas nevertino.

514.12.

52Apelianto manymu, apylinkės teismas turėjo tiesiogiai taikyti 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (89/391/EEB) III skirsnio (darbuotojų pareigos) 13 straipsnio nuostatas. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog Statinių ardymo ir atstatymo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 22, Dirbant aukštyje saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 25, Pasilipėjus ant kopėčių ir lipynių saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 26, be kita ko, yra nurodyta: „nedelsiant pranešti įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos tarnybai bei darbuotojų atstovui apie darbo saugos priemonių gedimus, apie padėtį darbo vietose, darbo patalpose, kurie kelia pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai“. Apie tai, jog K. K. buvo instruktuotas, patvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalas (2 t., b. l. 85–86).

534.13.

54Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nuosekliai nevertino K. K. parodymų, netyrė, ar parodymai yra nuoseklūs ir ar K. K., duodamas pakeistus parodymus, siekė palengvinti savo padėtį. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Albrechtas prieš Lietuvą 2016 m. sausio 19 d. sprendime Nr. 1886/06 tyrė liudytojų parodymų nuoseklumą ir ar tokiais parodymais šie siekė palengvinti savo padėtį. Pastebima, kad apylinkės teisme K. K. parodymai buvo nenuoseklūs, ką patvirtino ir prokurorė. Teigiama, kad K. K. parodymus keitė, siekdamas palengvinti savo padėtį, todėl pakeisti K. K. parodymai negali būti laikomi įrodymais šioje byloje. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog V. P. paaiškino, kad K. K. vadovaudavo generalinio direktoriaus iniciatyva, darbus kontroliavo ir generalinis direktorius, nes pirmosios instancijos teismas aiškiai suvokė, jog tokiais savo parodymais V. P. jokios faktinės aplinkybės neliudija, o išsako savo niekuo nepagrįstą nuomonę, kurią nežinia kaip susiformavo praėjus eilei metų po įvykio ir kuri yra aiškiai paneigiama jo paties anksčiau duotais parodymais.

554.14.

56Apeliantas mano, kad apylinkės teismas turėjo pranešti prokurorui apie V. P. duotus melagingus parodymus dėl K. K. alkoholio vartojimo aplinkybių.

574.15.

58Skunde nurodoma ir tai, jog 2016 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kurioje K. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. sausio 13 d. prokurorė teismo posėdžio metu pateikė prašymą perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir papildyti tyrimo medžiagą svarbiais duomenimis. 2017 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarties aprašomojoje dalyje yra nurodoma, kad prokurorė prašo grąžinti bylą tyrimui papildyti, kadangi nagrinėjant bylą teisme kilo neaiškumų dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kurias galima išsiaiškinti atlikus papildomus tyrimo veiksmus – apklausas (akistatas), naujų rašytinių dokumentų pareikalavimą, naujo liudytojo nustatymą ir kt. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje nurodytas prokurorės prašymas yra vertintinas kaip neatitinkantis bylos faktinių aplinkybių, nes faktinis prokurorės prašymas užfiksuotas teismo posėdžio protokole buvo kitoks. 2017 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismas teismo posėdžio protokole ir nutartyje aiškiai nurodyta, jog kaltinamasis yra K. K.. 2017 m. kovo 29 d. surašytas pranešimas apie įtarimą jam (H. E.), 2017 m. rugsėjo 11 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi nutarė baudžiamąją bylą, kurioje H. E. kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje. Apelianto manymu, prokurorė bylą persidavė ne dėl teismui nurodytų priežasčių, o dėl to, jog pakeistų įtariamuosius iš K. K. į jį (H. E.), todėl toks pakeitimas laikytinas neteisėtu, nes atliktas neinformavus pirmosios instancijos teismo, todėl tokie prokurorės veiksmai, t. y. kitų nei nurodyta veiksmų atlikimas, įtariamųjų keitimas, laikytini neteisėtais ir byla grąžintina į tą proceso stadiją iki prokurorė pakeitė įtariamuosius. Kadangi pirmosios instancijos teismas neleido prokurorei pakeisti įtariamuosius, nes tokių veiksmų ši pirmosios instancijos teismui nenurodė, tačiau bylos negrąžino į tą proceso stadiją iki prokurorė pakeitė įtariamuosius, tai jau vien dėl to pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir priklausomas.

594.16.

60Pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji D. K. ir A. K. nepatyrė jokių sužalojimų ar fizinio skausmo, o bylose Nr. 3K-3-450/2006, 3K-3-174/2009, 3K-3-35/2012, 2K-11-648/2017, 3K-3-540/2006, 3K-3-157/2007 nukentėjusieji patyrė sunkius sužalojimus ir negrįžtamai neteko darbingumo, todėl ratio decidendi šios bylos ir pirmosios instancijos teismo yra skirtingi. Atkreipiamas dėmesys, kad K. K. patirti sužalojimai atitinka byloje Nr. 3K-3-450/2006 ieškovo patirtiems sužalojimams, kur buvo priteista 7240,50 Eur neturtinės žalos, visose kitose pirmosios instancijos teismo nurodytose bylose yra užfiksuota ieškovų visiška negalia arba visam gyvenimui sutrikdyta sveikata, tačiau šioje byloje K. K. tokioje būklėje neatsidūrė, taigi K. K. būtų galimai priteista 7240,50 Eur neturtinės žalos. Pastebima, kad pirmosios instancijos teismas teigia nustatęs neturtinės žalos dydį – 14000 Eur, tačiau D. K. ir A. K. pirmosios instancijos teismas priteisė ne 14000 Eur, o 300000 Eur. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji D. K. ir A. K. nepatyrė jokių sužalojimų ar fizinio skausmo, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė ratio decidendi principą, spręstinas klausimas, į kokio dydžio neturtinės žalos išmoką galėtų pretenduoti nukentėjusieji D. K. ir A. K.. Paskutinėje Lietuvos Aukščiausiame Teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (bylos Nr. 2K-126-693/2017, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis) teismas dėl neturtinės žalos pasisakė, kad atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad dėl nuteistojo R. Š. neatsargios kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir dėl to žuvo T. M., bei į tai, kad J. M. socialinis draudimas kompensavo visą turtinę žalą, patirtą dėl sūnaus žūties įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, J. M. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas dalinai – iš civilinio atsakovo UAB „E“ priteistina 5000 Eur šiai žalai atlyginti. Nurodoma, kad šiuo atveju įvykus nelaimingam atsitikimui darbe K. K. tik patyrė sužalojimus, todėl ieškovų D. ir A. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, tokia apimtimi neturi būtų tenkintinas, o ieškovams galimai priteistinos neturtinės žalos dydis neturi viršyti 5000 Eur.

614.17.

62Nurodoma ir tai, kad 2015 m. gegužės 29 d. UAB ( - ) kasos išlaidų orderiu Nr( - ) A. K. išmokėjo 300 Eur K. K. atlyginimą už balandžio mėnesį. D. K. ir A. K., gavę K. K. priklausantį darbo užmokestį, taip pat ir K. K. skirtas išmokas už laikinąjį nedarbingumą, K. K. iš šiam priklausančių pinigų nieko nepirko, o K. K. rūpinosi ir šiam viską pirko sesuo I. K.. Paaiškėjus, kad tarp K. K. ir D. K. bei A. K. nebuvo glaudaus socialinio ryšio, o D. K. ir A. K. K. K. skirtas asmenines lėšas naudojo tik savo reikmėms ir niekaip materialiai nesirūpino K. K., teismas turėjo įvertinti šias faktines aplinkybes.

634.18.

64Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas teigia, jog byloje yra duomenų apie sunkias A. K. ligas ir prastą D. K. būklę, tačiau niekaip nepaaiškino, koks yra priežastinis ryšys tarp šių asmenų tokios būklės ir nelaimingo atsitikimo su K. K.. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme toks ryšys buvo paneigtas paaiškėjus, jog A. K. dar iki įvykio su K. K. stacionariai nuo 2011 m. gruodžio 22 d. gydėsi dvasios ligas, o prasta D. K. būklė byloje nėra pagrįsta jokiais dokumentais, o I. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino D. K. visas būkles, t. y. jog tokios būklės buvo iki įvykio su K. K.. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino D. K. ir A. K. nesikreipimo į kompetentingą instituciją dėl socialinio draudimo išmokos už K. K., mokamos sveikatos sužalojimo atveju, tokia išmoka K. K. priklausė, o po šio mirties mirusiojo šeimos nariams, sutinkamai su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, o pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

654.19.

66Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta UAB ( - ) pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurios matosi, jog UAB ( - ) patyrė nuostolių, teisme paaiškėjo ir jo (H. E.) materialinė būklė, be kita ko, jis paaiškino nežinantis, iš ko ir kaip reikėtų sumokėti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne tik kaip priteistos neturtinės žalos dydis atsilieps kasdienei bendrovės veiklai, bet ir ar tokią sumą išgalės sumokėti jis (apeliantas) regreso atveju, o kad UAB ( - ) vykdys regresą į apeliantą nesėkmės atveju, aiškiai buvo pareikšta teisme UAB ( - ) atstovo.

674.20.

68Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad K. K. buvo nepakankamai atsargus, tačiau neįvertino, kiek K. K. nepakankamas atsargumas pasunkino šio patirtus sužalojimus, neįvertino, jog pastarasis dėvėjo šalmą, tačiau nebuvo užsidėjęs dirželio, todėl nelaimingo atsitikimo metu šalmas šio neapsaugojo, tai parodo, jog dėl žymiai sunkesnių sužalojimų, nei būtų buvę dėvint šalmo dirželį, yra kaltas pats K. K.. Šioje byloje yra nenuginčijamai įrodyta, kad UAB ( - ) išdavė K. K. individualią apsaugos priemonę – šalmą, o šio naudojimas ar nenaudojimas buvo K. K. atsakomybėje. Be to, teismas neįvertino K. K. elgesio, kad jis nenaudojo diržo (nors tokią galimybę turėjo), kuris būtų šį visiškai apsaugojęs nuo sužalojimų. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad K. K. sužalojimai itin sunkūs, ilgalaikio, negrįžtamo pobūdžio, yra nepagrįstas jokiais įrodymais, priešingai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1616/15[04) yra nurodyta, kad K. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ekspertė K. Š. parodė, kad tiksliai apie sveikatos būklę negali pasakyti, gal gydymas būtų tęsiamas, t. y. nepatvirtino, jog K. K. padaryti sužalojimai buvo ilgalaikio, negrįžtamo pobūdžio. Be to, teismas nevertino, jog dėl UAB ( - ) atlikto K. K. draudimo pastarojo artimieji (D. K. ir A. K.) dėl mirtino nelaimingo atsitikimo su K. K., su kuriuo UAB ( - ) neturi jokio priežastinio ryšio, įgijo teisę į 28000 Eur draudimo išmoką. Be to, 2016 m. rugsėjo 28 d. pranešimu UAB ( - ) pareiškė, kad draudimo išmoka/išmokos, susijusios su K. K. pagal UAB ( - ) išduotą 2015 m. sausio 29 d. AAS „G. B.“ Lietuvos filialo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimą Nr. ( - ), negrįžtamai perleistos K. K. artimiesiems D. K. ir A. K..

694.21.

70Atmetus D. K. ir A. K. ieškinius UAB ( - ) atžvilgiu turi būti panaikintas 2017 m. kovo 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 1- ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu skirtas ir Šiaulių apylinkės teismo nutartimis tęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civiliniam atsakovui UAB ( - ) priklausančiam turtui: administraciniam pastatui su priestatu, esančiam ( - ), nekilnojamojo turto registro Nr. ( - ), unikalus daikto Nr. ( - ), ir apie tai informuotas Turto arešto aktų registro tvarkytojas.

714.22.

72Šalmas, kurį pirmosios instancijos teismas ruošiasi sunaikinti, nuosavybės teise priklauso UAB ( - ). UAB ( - ) nesutinka, jog būtų naikinama jos nuosavybė – šalmas, kuris yra apskaitytas bendrovės apskaitoje ir nėra menkavertis daiktas, todėl reikalauja, jog šalmas nebūtų naikinamas, o būtų grąžintas UAB ( - ).

735.

74Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės UAB ( - ) atsovas R. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį – išteisinti H. E., D. K. ir A. K. ieškinius UAB ( - ) atžvilgiu atmesti, panaikinti 2017 m. kovo 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu skirtą ir Šiaulių apylinkės teismo nutartimis tęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą civiliniam atsakovui UAB ( - ) priklausančiam turtui: administraciniam pastatui su priestatu, esančiam ( - ), nekilnojamojo turto registro Nr. ( - ), unikalus daikto Nr. ( - ) ir apie tai informuoti Turto arešto aktų registro tvarkytoją, šalmą grąžinti UAB ( - ), kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą, pranešti prokurorui apie tai, jog V. P. galimai davė melagingus parodymus.

755.1.

76Skunde nurodoma, kad H. E. neatliko jokių nusikalstamų veiksmų ar neveikimo, nes stoginės rekonstrukcijos atlikimas buvo tik planuojamas, todėl akivaizdu, kad H. E. neprivalėjo šiam objektui paskirti darbų vykdytoją, nes jo nereikėjo, net pats K. K. nepaminėjo, kad H. E. jam sakė pradėti stoginės ardymą tam tinkamai nepasirengus, t. y. neparuošus visų dokumentų, suteikiančių teisę ardyti stoginę, nepriėmus visų teisės aktais numatančių darbų apsaugos priemonių. Po 2015 m. gegužės 28 d. įvykio visą reikiamą stoginės rekonstrukcijai dokumentaciją paruošė K. K., tuo pripažindamas, jog tos dokumentacijos ruošimas buvo jo darbas, o kodėl tos dokumentacijos K. K. neparuošė iki pradėdamas stoginės rekonstrukcijos darbus, paaiškinti negalėjo. Be to, H. E. 2015 m. gegužės 28 d. atostogavo, jei H. E. 2015 m. gegužės 28 d. būtų dirbęs, tuomet būtų užtikrinęs saugų darbą.

775.2.

78Teigiama, kad H. E. 2015 m. gegužės 28 d. nėjo generalinio direktoriaus pareigų, atostogavo ir buvo išvykęs iš Lietuvos, jį pavadavo D. E. darbo sutarties pagrindu, todėl H. E. nėra tinkamas atsakomybės subjektas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Be to, įgaliojimai, susiję su darbuotojų sauga, buvo perduoti dviem asmenims – D. E. ir K. K..

795.3.

80Pažymima, kad pats K. K. teisme parodė, kad generalinis direktorius į objektus prieš darbų pradžią skirdavo atsakingus asmenis, tačiau jokio įsakymo ar pavedimo, ar bet kokio kito dokumento, kuriuo būtų nurodyta K. K. pradėti darbus objekte, kuriame 2015 m. gegužės 28 d. įvyko nelaimingas atsitikimas su K. K., nėra, tai patvirtina faktą jog K. K. be darbdavio žinios savavališkai pradėjo darbus minėtame objekte, savavališkai be darbdavio žinios išvedė į minėtą objektą dirbti K. K. ir kitus darbuotojus, kurie buvo tiesiogiai pavaldūs K. K., todėl už savavališkus veiksmus atsakomybė tenka tik K. K., bet ne darbdaviui.

815.4.

82Atkreipiamas dėmesys, jog UAB ( - ) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus faktiškai vykdė K. K., kuris 2015 m. gegužės 28 d. save laikė darbų vykdytoju, bei D. E., dirbęs darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu. K. K. buvo instruktuotas pasirašytinai ir būtent su tomis dviem instrukcijomis, kuriose ir nurodyta kaip reikia dirbti. Saugų darbuotojų darbą turėjo užtikrinti bokštelis, kuris buvo įvykio vietoje. Visos šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog H. E. atliko visus reikiamus veiksmus, kad darbuotojams būtų užtikrintos saugios darbo sąlygos, H. E. neturėjo „sargauti“ prie K. K., nes šis buvo apmokytas saugiai dirbti ir turėjo ne tik asmenines apsaugos priemones, bet ir galėjo dirbti iš bokštelio arba nuo kopėčių.

835.5.

84Skunde pažymima, kad dar iki įvykio buvo susilpninta stoginės konstrukcija išimant iš stoginės konstrukcijos 200 kg juodojo metalo vamzdžių ir kampuočio. Liudytojai D. E., S. J., K. J. nepaneigė 200 kg sijų ir grebėstų nupjaustymo nuo stoginės konstrukcijos, priešingai, buvo pastebėti konstrukcijos trūkumai pagal reikalavimus stogo konstrukcijai. Jog buvo susilpninta stoginės konstrukcija, pagrindė ir H. E., kuris paminėjo K. K. buvus vidutinio kūno sudėjimo, bei palyginus tai, jog stoginės konstrukcija atlaikė ne vienos žiemos sniego dangą, todėl turėjo atlaikyti ir K. K., su sąlyga, jog H. E. išvykus atostogų, stoginės konstrukciniai elementai nebūtų buvę susilpninti šiuos išpjaustant.

855.6.

86Nurodoma ir tai, kad byloje yra nuosekliai užfiksuota, jog K. K. draudė dirbti be jo ar be apsaugos priemonių, tai patvirtina V. V. parodymai. Teigiama, kad 2015 m. gegužės 28 d. iki pietų K. K. nušalino K. K. nuo darbo, ką pirmosios instancijos teisme parodė V. V., kurio parodymai garso įraše yra sekantys: „iki pietų ... matė ... grynai sakė, tu man nedirbk, aš tave išvarau ir dar atsikalbinėjo. K. vis tiek neklausė ... šiandien dieną tau nebeužskaitysiu“. Kadangi K. K. nuo darbo nušalino jo tiesioginis vadovas K. K., tai už tolesnius K. K. veiksmus darbdavys nėra atsakingas. Pažymima, kad K. K. galėjo atlikti darbus ne tik iš žirklinio keltuvo, o ir aliuminių kopėčių pagalba, jis buvo instruktuotas pagal Pasilipėjimo ant kopėčių ir lipynių saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 26, todėl galėjo atlikti darbą saugiai aliuminių kopėčių pagalba. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2015 m. gegužės 28 d. V. P., būdamas pasirašytinai įspėtas už melagingų parodymų davimą, parodė, kad pietų metu su K. K. valgydami išgėrė 1 litrą stipraus alaus, tokie parodymai yra patvirtinti 2015 m. gegužės 28 d. 13:05 alkotesterio parodymu – 0,16 prom. Iš nušalinimo nuo darbo aktų matoma, kad K. K. buvo nušalintas nuo darbo 2015 m. gegužės 22 d., 26 d., 27 d. dėl neblaivumo. Teigiama, kad K. K. buvusio neblaivumo apylinkės teismas nevertino.

875.7.

88Apelianto manymu, Pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo taikyti 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (89/391/EEB] III skirsnio (darbuotojų pareigos] 13 straipsnį.

895.8.

90Apelianto vertinimu, nėra pagrindo vadovautis K. K. parodymais, nes jis pakeitė parodymus siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad V. P. paaiškino, jog K. K. vadovaudavo generalinio direktoriaus iniciatyva, darbus kontroliavo ir generalinis direktorius, nes pirmosios instancijos teismas aiškiai suvokė, jog tokiais savo parodymais V. P. jokios faktinės aplinkybės neliudija, o išsako savo niekuo nepagrįstą nuomonę, kurią nežinia kaip susiformavo praėjus eilei metų po įvykio ir kuri yra aiškiai paneigiama jo paties anksčiau duotais parodymais. Apeliantas mano, kad apylinkės teismas turėjo pranešti prokurorui apie V. P. duotus melagingus parodymus dėl K. K. alkoholio vartojimo aplinkybių.

915.9.

92Skunde pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji D. K. ir A. K. nepatyrė jokių sužalojimų ar fizinio skausmo, o bylose Nr. 3K-3-450/2006, 3K-3-174/2009, 3K-3-35/2012, 2K-11-648/2017, 3K-3-540/2006, 3K-3-157/2007 nukentėjusieji patyrė sunkius sužalojimus ir negrįžtamai neteko darbingumo, todėl ratio decidendi šios bylos ir pirmosios instancijos teismo yra skirtingi. Atkreipiamas dėmesys, kad K. K. patirti sužalojimai atitinka byloje Nr. 3K-3-450/2006 ieškovo patirtiems sužalojimams, kur buvo priteista 7240,50 Eur neturtinės žalos, kitose teismo nurodytose bylose yra užfiksuota ieškovų visiška negalia arba visam gyvenimui sutrikdyta sveikata, tačiau šioje byloje K. K. tokioje būklėje neatsidūrė, taigi K. K. būtų galimai priteista 7240,50 Eur neturtinės žalos. Pastebima, kad pirmosios instancijos teismas teigia nustatęs neturtinės žalos dydį – 14000 Eur, tačiau D. K. ir A. K. pirmosios instancijos teismas priteisė ne 14000 Eur, o 300000 Eur. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji D. K. ir A. K. nepatyrė jokių sužalojimų ar fizinio skausmo, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė ratio decidendi principą, spręstinas klausimas, į kokio dydžio neturtinės žalos išmoką galėtų pretenduoti nukentėjusieji D. K. ir A. K.. Paskutinėje Lietuvos Aukščiausiame Teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pagal BK 176 straipsnio 1 dalį (bylos Nr.: 2K-126-693/2017, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis) teismas dėl neturtinės žalos pasisakė, kad atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad dėl nuteistojo R. Š. neatsargios kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir dėl to žuvo T. M., bei į tai, kad J. M. socialinis draudimas kompensavo visą turtinę žalą, patirtą dėl sūnaus žūties įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, J. M. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas dalinai – iš civilinio atsakovo UAB „E“ priteistina 5000 Eur šiai žalai atlyginti. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju įvykus nelaimingam atsitikimui darbe K. K. tik patyrė sužalojimus, todėl ieškovų D. ir A. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, tokia apimtimi neturi būtų tenkintinas, o ieškovams galimai priteistinos neturtinės žalos dydis neturi viršyti 5000 Eur.

935.10.

94Nurodoma, kad 2015 m. gegužės 29 d. UAB ( - ) A. K. išmokėjo 300 Eur K. K. atlyginimą už balandžio mėnesį. D. K. ir A. K. net 2015 m. gegužės 29 d. gavę K. K. priklausantį darbo užmokestį, taip pat ir K. K. skirtas išmokas už laikinąjį nedarbingumą, K. K. iš šiam priklausančių pinigų nieko nepirko, o K. K. rūpinosi ir šiam viską pirko sesuo I. K.. Paaiškėjus, kad tarp K. K. ir D. K. bei A. K. nebuvo glaudaus socialinio ryšio, o D. K. ir A. K. K. K. skirtas asmenines lėšas naudojo tik savo reikmėms ir niekaip materialiai nesirūpino K. K., teismas turėjo įvertinti šias faktines aplinkybes.

955.11.

96Atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas teigia, kad byloje yra duomenų apie sunkias A. K. ligas ir prastą D. K. būklę, tačiau niekaip nepaaiškino, koks yra priežastinis ryšys šių asmenų tokios būklės su K. K. nelaimingu atsitikimu, nes priešingai, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme toks ryšys buvo paneigtas paaiškėjus, jog A. K. dar iki įvykio su K. K. stacionariai nuo 2011 m. gruodžio 22 d. gydėsi dvasios ligas, o prasta D. K. būklė byloje nėra pagrįsta jokiais dokumentais, o I. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino D. K. visas būkles, t. y. jog tokios būklės buvo iki įvykio su K. K.. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino D. K. ir A. K. nesikreipimo į kompetentingą instituciją dėl socialinio draudimo išmokos už K. K., mokamos sveikatos sužalojimo atveju, tokia išmoka K. K. priklausė, o po šio mirties mirusiojo šeimos nariams, sutinkamai su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, o pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

975.12.

98Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta UAB ( - ) pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurios matosi, jog UAB ( - ) patyrė nuostolių, teisme paaiškėjo ir H. E. materialinė būklė, pastarasis, be kita ko, paaiškino nežinantis, iš ko ir kaip reikėtų sumokėti, t. y. kad UAB ( - ) regreso atveju gali patirti nesėkmę, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti kaip priteistos neturtinės žalos dydis atsilieps kasdienei bendrovės veiklai.

995.13.

100Pažymima, kad teismas vertino, jog K. K. buvo nepakankamai atsargus, tačiau neįvertino, kiek K. K. nepakankamas atsargumas pasunkino šio patirtus sužalojimus, neįvertino, jog pastarasis dėvėjo šalmą, tačiau nebuvo užsidėjęs dirželio ir todėl nelaimingo atsitikimo metu šalmas šio neapsaugojo, tai rodo, jog dėl žymiai sunkesnių sužalojimų nei būtų buvę dėvint šalmo dirželį yra kaltas pats K. K.. Šioje byloje yra nenuginčijamai įrodyta, kad UAB ( - ) išdavė K. K. individualią apsaugos priemonę – šalmą, o šio naudojimas ar nenaudojimas buvo K. K. atsakomybėje. Be to, teismas neįvertino K. K. elgesio, kad jis nenaudojo diržo (nors tokią galimybę turėjo), kuris būtų šį visiškai apsaugojęs nuo sužalojimų. Pirmosios instancijos teismas vertinimas, kad K. K. sužalojimai itin sunkūs, ilgalaikio, negrįžtamo pobūdžio, yra nepagrįsti jokiais įrodymais, priešingai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1616/15[04) yra nurodyta, kad K. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ekspertė K. Š. parodė, kad tiksliai apie sveikatos būklę negali pasakyti, gal gydymas būtų tęsiamas, t. y. nepatvirtino, jog K. K. padaryti sužalojimai buvo ilgalaikio, negrįžtamo pobūdžio. Be to, teismas nevertino, jog dėl UAB ( - ) atlikto K. K. draudimo K. K. artimieji, t. y. D. K. ir A. K., dėl mirtino nelaimingo atsitikimo su K. K., su kurio UAB ( - ) neturi jokio priežastinio ryšio, įgijo teisę į 28000 Eur draudimo išmoką. Be to, 2016 m. rugsėjo 28 d. pranešimu UAB ( - ) pareiškė, kad draudimo išmoka/išmokos, susijusios su K. K. pagal UAB ( - ) išduotą 2015 m. sausio 29 d. AAS „G. B.“ Lietuvos filialo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimą Nr. ( - ), negrįžtamai perleistos K. K. artimiesiems D. K. ir A. K..

1015.14.

102Atmetus D. K. ir A. K. ieškinius UAB ( - ) atžvilgiu turi būti panaikintas 2017 m. kovo 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 1- ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu skirtas ir Šiaulių apylinkės teismo nutartimis tęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civiliniam atsakovui UAB ( - ) priklausančiam turtui: administraciniam pastatui su priestatu, esančiam ( - ), nekilnojamojo turto registro Nr. ( - ), unikalus daikto Nr. ( - ), ir apie tai informuotas Turto arešto aktų registro tvarkytojas.

1035.15.

104Šalmas, kurį pirmosios instancijos teismas ruošiasi sunaikinti, nuosavybės teise priklauso UAB ( - ). UAB ( - ) nesutinka, jog būtų naikinama jos nuosavybė – šalmas, kuris yra apskaitytas bendrovės apskaitoje ir nėra menkavertis daiktas, todėl reikalauja, jog šalmas nebūtų naikinamas, o būtų grąžintas UAB ( - ).

1056.

106Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės ADB „( - )“ atstovas D. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalį, kuria iš ADB „( - )“ D. K. priteista 7240,50 Eur, A. K. priteista 7240,50 Eur, ir civilinius ieškinius ADB ( - ) atžvilgiu atmesti.

1076.1.

108Skunde nurodoma, kad Draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad Civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje. Teigiama, kad tarp UAB ( - ) ir AAS „G. B.“ buvo sudaryta Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis Nr. ( - ), kuri nėra civilinės atsakomybės draudimo sutartis ir mokėtina draudimo išmoka nesiejama nei su nuostolio dydžiu (pavyzdžiui, mirus apdraustajam mokama 28962,00 € dydžio išmoka, nepriklausomai, ar tokio dydžio nuostoliai faktiškai buvo patirti), nei su asmens civiline atsakomybe. Kadangi draudimo sutartis Nr. ( - ) yra sumų draudimo sutartis, ji neturi nieko bendro su kaltinamojo H. E. nusikalstama veika ar civiline atsakomybe, ADB ( - ) nėra materialiai atsakinga už kaltinamojo H. E. veiką, dėl to negalėjo būti civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje.

1096.2.

110Atkreipiamas dėmesys, kad teismas ieškovams priteisė tai, ko jie neprašė. Ieškovai aiškiai ieškiniuose nurodė, kad prašo iš atsakovų priteisti neturtinę žalą, reikalavimų dėl draudimo išmokos priteisimo ieškovai nereiškė, todėl teismas nepagrįstai nuosprendžiu priteisė ieškovams tai, ko jie neprašė priteisti. Skunde nurodoma, jog Draudimo įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis, Draudimo įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje sakoma, kad sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai, o šŠio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Pastebima, kad tarp UAB ( - ) ir AAS „G. B.“ buvo sudaryta Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis Nr. ( - ), kuri nėra civilinės atsakomybės draudimo sutartis ir mokėtina draudimo išmoka nesiejama nei su nuostolio dydžiu, nei civiline atsakomybe, o tai reiškia, kad draudimo išmoka mokama nepaisant žalos buvimo/nebuvimo, taigi draudimo išmoka pagal sumų draudimo sutartį nėra atlyginama nei neturtinė, nei turtinė žala.

1116.3.

112Be to, nurodoma, jog teismas priteistos draudimo išmokos dydžiu sumažino iš UAB ( - ) priteistą žalą, taip sujungdamas į vieną kategoriją ir dėl nusikalstamos veikos padarytą žalą, ir draudimo išmoką, tokiu būdu teismas nuskriaudė nukentėjusiuosius, nes jie gali reikalauti visos žalos atlyginimo iš ją padariusių asmenų ir draudimo išmokos pagal sumų draudimo sutartį, be to, įstatymo leidėjas nedraudžia asmenims sudaryti kelias sumų draudimo sutartis, pagal kurias nukentėję asmenys gali gauti kelias draudimo išmokas ir dar žalos atlyginimą iš žalą padariusių asmenų.

1136.4.

114Skunde pažymima ir tai, jog draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties Nr. ( - ) liudijime nurodyta, jog „draudimo apsauga galioja visiems nurodytų pareigybių draudėjo darbuotojams. Sąrašas iš 60 asmenų. Priedas Nr. AP 1.“ Priede Nr. AP 1 prie draudimo liudijimo ( - ) nurodyta 30 pareigybių, tarp kurių nėra „Apdailininko“ pareigybės. Pastebima, jog K. K. į darbą buvo priimtas apdailininko pareigybei, tai yra tokiai pareigybei, kurios draudimo liudijimo priede nebuvo nurodyta, todėl akivaizdu, kad jis negali būti laikomas apdraustuoju pagal draudimo sutartį ( - ). Nepaisant to, teismas nurodė, kad K. K. yra laikomas apdraustuoju pagal draudimo sutartį ( - ), nes anot teismo, šia sutartimi buvo siekta apdrausti visus UAB ( - ) darbuotojus. Su tokia teismo išvada ADB ( - ) nesutinka, nes byloje nėra jokių duomenų, kad UAB ( - ) siekė apdrausti visus darbuotojus: 1) praktikoje esama daug situacijų, kuomet įmonės draudžia ne visus, o tik dalį darbuotojų nuo nelaimingų atsitikimų, sveikatos draudimu ar kitomis draudimo sutartimis, 2) draudimo apsaugos apimtis, apdraustų darbuotojų skaičius, darbo pobūdis lemia draudimo įmokos dydį, kurį turi mokėti draudėjas, kadangi UAB ( - ) yra pelno siekiantis juridinis asmuo, vien todėl negalima spręsti, kad įmonė siekė mokėti pačią didžiausią draudimo įmoką, 3) UAB ( - ) darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų draudė eilę metų, tad turėjo patirties sudarant draudimo sutartį ir jei būtų norėjusi apdrausti visus darbuotojus, tikrai tą būtų sėkmingai padariusi. Tuo labiau, kad pagal draudimo taisykles galimi du būdai nustatyti apdraustuosius – sutartyje nurodant kiekvieno apdraustojo vardą, pavardę arba pareigas pagal įmonės, įstaigos ar organizacijos etatų sąrašą (Taisyklių II dalies 7.1 punktas). Kadangi draudėjas pasirinko draudimą pagal pareigybes ir pats nurodė, kokias pareigybes nori drausti, teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad UAB ( - ) siekė apdrausti visus darbuotojus. Apelianto manymu, nesuprantama, kokių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad tarp draudiko ir UAB ( - ) buvo neaiški komunikacija, ir kokią įtaką tai gali turėti jau sudarytai draudimo sutarčiai, nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Jei UAB ( - ) nesikreipė dėl jau sudarytos sutarties modifikavimo, nepranešė, kad siekia apdrausti daugiau darbuotojų, tai negali būti suprantama neaiškia komunikacija. Pastebima, kad draudimo sutartis ( - ) buvo sudaryta tarpininkaujant draudimo brokeriui UADBB ( - ), kuris pagal Draudimo įstatymą privalo veikti draudėjo interesais ir atlyginti draudėjo patirtą žalą dėl savo pareigų netinkamo atlikimo. Jeigu draudėjas mano, kad buvo netinkamai supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis (ko draudėjas net neteigia ir neįrodinėja), tuomet gali iš draudimo brokerio reikalauti žalos atlyginimo. Apibendrinant nurodoma, kad draudimo sutarties ( - ) nuostatos dėl to, kas laikomi apdraustaisiais, yra aiškios, sudarant draudimo sutartį ( - ) buvo pasirinkta drausti darbuotojus pagal pareigybes ir nenurodyta „apdailininko“ pareigybė, tad akivaizdu, kad K. K. nebuvo apdraustasis pagal šią draudimo sutartį.

1156.5.

116Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju, nes Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 231 II dalies 4.2.1. p. numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu yra laikoma ir draudimo išmoka nemokama, kai Apdraustasis atlikinėjo sveikatai ar gyvybei ypač pavojingus tiek asmeninius, tiek samdomuosius darbus, kurių atlikimui reikalingas specialus kvalifikacinis pasiruošimas ir atitinkamas specialus kompetentingų įstaigų (komisijų) išduotas leidimas, o jis tokio leidimo neturėjo (įskaitant darbą su aukštos įtampos įranga, darbą aukštumoje ir požemyje, darbą su specialiomis mašinomis ir mechanizmais, sprogmenimis, fejerverkų paleidimą, šulinių kasimą ir valymą, griovių nesutvirtintais šlaitais kasimą ar kokių nors darbų vykdymą juose, kanalizacijos, dujų įrangos šulinių apžiūrą ar valymą, plėšriųjų žvėrių priežiūrą ir pan.), arba Apdraustasis pats savanoriškai (pvz.: lažybos, pasirodymas prieš aplinkinius ir pan.) pateko į padidinto pavojaus gyvybei situaciją, išskyrus bandymus gelbėti kito žmogaus gyvybę. Aptariamu atveju byloje nėra ginčo, kad stogo ardymo darbai pripažintini pavojingais ir kad K. K. neturėjo leidimo šiuos darbus atlikti (paskyra leidimas nėra jo pasirašyti), tad įvykis akivaizdžiai yra nedraudžiamasis, tačiau dėl šio argumento teismas apskritai nepasisakė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nelaimingo atsitikimo metu K. K. pats nenaudojo jokių apsauginių priemonių, nors tokios priemonės buvo prieinamos (šalmas, diržai ir pan), K. K. niekas nevertė lipti ant stogo be apsauginių priemonių, pastarasis turėjo visas galimybes lipti ant stogo apsirūpinus kolektyvinėmis ar asmeninėmis apsaugos priemonėmis, ar galiausiai atsisakyti lipti ant stogo be apsaugos priemonių. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad dėl įvykio yra K. K. kaltės, taigi teismas pats pripažino, kad K. K. dėl savo veiksmų pateko į padidinto pavojingumo situaciją, kas visiškai atitinka nedraudžiamojo įvykio apibrėžimą.

1176.6.

118Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė draudimo išmoką kaip už neįgalumą, nes: 1) byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad K. K. likus gyvam, jam būtų nustatyta visiška negalia, 2) priteisdamas draudimo išmoką pagal Neįgalumą teismas neatsižvelgė į draudimo taisyklių nuostatas. Taisyklių II dalies 1.9 punkte pateiktas Neįgalumo draudimo sutarties prasme apibrėžimas – Neįgalumas šiose Taisyklėse reiškia Apdraustojo sveikatos būseną, kai jam dėl draudžiamojo įvykio metu patirtų negrįžtamų (t. y. gydymo ir reabilitacijos priemonėmis neįmanomų atstatyti iki draudžiamojo įvykio buvusią sveikatos būklę) sužalojimų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nelaimingo atsitikimo dienos nustato dėl šio įvykio pasekmių negrįžtamą didesnį kaip 25% bazinio darbingumo lygio sumažėjimą/neįgalumą/specialius poreikius. Taisyklių II dalies 10.3.1. punkte aiškiai nurodyta, kad Draudimo išmoka mokama dėl Apdraustojo neįgalumo (žr. šių taisyklių sąvoką “Neįgalumas”), kai dėl draudžiamojo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų Apdraustasis tampa neįgalus/netenka darbingumo/nustatomi specialus poreikiai per vienerius metus nuo nelaimingo atsitikimo dienos. Vienas iš būtinų dokumentų išmokai gauti pagal Neįgalumą yra numatytas Taisyklių 10.3.6.1. punkte – neįgalumą/darbingumo lygį patvirtinantis pažymėjimas. Aptariamu atveju, byloje nėra jokių duomenų, kad NDTT būtų nustačiusi negrįžtamą K. K. darbingumo sumažėjimą/neįgalumą/specialius poreikius.

1196.7.

120Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad K. K. nesilaikė darbų saugos reikalavimų, kad jo veiksmai turi įtakos nustatant civilinio ieškinio dydį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepaisant savo paties išvadų dėl K. K. kaltės, nustatinėdamas neturtinės žalos dydį teismas jos net nesumažino. Pažymima, kad K. K. sužalojimus patyrė dėl to, kad be kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių lipo ardyti stogo. Nurodoma, kad teismas priteisė didesnį neturtinės žalos dydį nei teismų praktikos vidurkis, tačiau šio savo sprendimo niekaip neargumentavo, todėl neaišku, kokios konkrečios byloje nustatytos aplinkybės leido teismui spręsti, kad teismų praktikos vidurkis nėra pakankamas neturtinei žalai kompensuoti, neaišku, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas K. K. sesers I. K. liudijimo teisme, kad civiliniai ieškovai nesirūpino K. K., nelaikė įrodymu. ADB ( - ) įsitikinimu, I. K. liudijimu teisme nėra pagrindo netikėti, o tai leidžia spręsti, kad K. K. ir jo artimųjų santykiai nebuvo tokie glaudūs ir neturtinė žala nebuvo padaryta tokia, kokią įvertino pirmosios instancijos teismas.

1217.

122Atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundą nuteistasis H. E. prašo atmesti prokuratūros apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad prokuratūra neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su K. K. veiksmais, o pirmosios instancijos teismas ir neteigia, jog K. K. statybos objekte privalėjo užtikrinti saugų darbą, pirmosios instancijos teismas tik nurodo, kad K. K. veiksmai reikšmingai prisidėjo prie nelaimingo atsitikimo, todėl prokuratūros apeliacinis skundas yra niekuo pagrįstas ir negali būti tenkinamas.

1238.

124Atsiliepimu į UAB ( - ) atstovo apeliacinį skundą nuteistasis H. E. prašo tenkinti UAB ( - ) apeliacinį skundą.

1259.

126Atsiliepimu į nuteistojo H. E. apeliacinį skundą UAB ( - ) atstovas prašo tenkinti H. E. apeliacinį skundą.

12710.

128Atsiliepimu į ADB ( - ) atstovo apeliacinį skundą UAB ( - ) atstovas prašo apeliacinį skundą grąžinti ADB ( - ), nes skundas paduotas praleidus apskundimo terminą.

12910.1.

130Atsiliepime nurodoma, jog priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ADB ( - ) atstovas, ieškovai prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš ADB ( - ) draudimo išmoką.

13110.2.

132Pastebima, jog UAB ( - ) generalinis direktorius H. E. parodė, kad kai pasirašė draudimo sutartį, suprato, kad draudžia visus žmones, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime Nr. ( - ) yra nurodytas draudžiamų asmenų skaičius 60, SODRA apdraustųjų sąrašai nurodytai datai 2015 m. sausio 1 d. yra nurodytas draudžiamų asmenų skaičius 60, taigi iš čia nurodomų byloje esančių dokumentų matoma, jog UAB ( - ) apdraudė visus darbuotojus. Be to, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimu Nr. ( - ) draudikas ir draudėjas papildoma sąlyga sutarė, kad draudėjas apie darbuotojų skaičiaus pasikeitimus informuoja draudimo bendrovę laikotarpio pabaigoje, Draudikas, remdamasis pateiktais duomenimis, perskaičiuoja draudimo įmoką proporcingai apdraustųjų skaičiui ir draudimo galiojimo laikotarpiui, darbuotojų skaičiaus padidėjimo atveju Draudėjas sumoka papildomą įmoką, darbuotojų skaičiaus sumažėjimo atveju Draudikas grąžina dalį įmokos. 2017 m. rugpjūčio 3 d. prašymu Draudėjas pareikalavo Draudiko grąžinti įmokas. Šį prašymą Draudėjas Draudikui įteikė registruota pašto siunta. Kadangi Draudikas gavo iš Draudėjo draudimo įmoką už K. K. ir jos negrąžino net Draudikui pareikalavus, tai Draudikas konkliudentiniais veiksmais – draudimo įmokos už K. K. gavimu ir negrąžinimu – patvirtino apdraudęs K. K..

13310.3.

134Pažymima, kad K. K. dirbtas darbas nėra nei vienas darbas, nurodytas ADB ( - ) skunde, be to, jog K. K. galėtų dirbti tokį darbą, pakako paprasto mokymo instruktuojant vietoje, kas ir buvo padaryta (Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas, 2015 m. kovo 18 d. K. K.), o K. K. darbas neprilygintinas nei lažyboms, nei pasirodymui prieš aplinkinius.

13510.4.

136Teigiama, kad K. K. būklė nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. sausio 16 d. dėl fizinių sutrikimų trukdė šiam visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti profesiniame gyvenime tokiomis pat kaip ir kitų darbuotojų sąlygomis bei buvo kliūtis vykdyti profesinę veiklą, todėl atitiko sąvoką „neįgalumas“. Tikėtina, jog K. K. ateityje galėjo visiškai pasveikti, K. K. būklė stabiliai gerėjo, tačiau K. K. būklė iki jo mirties dėl ne nuo UAB ( - ) priklausančių aplinkybių, atitiko „neįgalumo“ sąvoką, truko nuo nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2015 m. gegužės 28 d., iki 2016 m. sausio 16 d. įvykusio naujo nelaimingo atsitikimo, todėl atitiko sąvoką „neįgalumas“, kas pagal ADB ( - ) pateiktus dokumentus atitinka 14481 Eur sumą, kuri ir buvo priteista – draudimo išmokos D. K. ir A. K. po 7240,50 Eur. Pastebima, jog iš ADB ( - ) buvo priteista draudimo išmoka, kuri yra sumų draudimo išmoka ir mokama konstatavus draudžiamo įvykio faktą, tai nukentėjusiojo kaltės buvimas ar nebuvimas negali turėti įtakos išmokamos įmokos dydžiui, kuri yra fiksuota. Be to, ADB ( - ) pirmosios instancijos teismui yra pateikusi Priedą Nr. 5, kur eilės numeriu 8 yra nurodytas K. K. (4 t., b. l. 69), o tuo yra įrodyta, kad K. K. buvo apdraustas.

13711.

138Atsiliepimu į ADB ( - ) atstovo apeliacinį skundą nuteistasis H. E. prašo apeliacinį skundą grąžinti ADB ( - ), nes skundas paduotas praleidus apskundimo terminą.

13912.

140Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo, UAB ( - ) ir ADB ( - ) apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis H. E. ir jo gynėja prašė nuteistojo bei UAB ( - ) atstovo apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorės ir ADB ( - ) atstovo apeliacinius skundus atmesti, UAB ( - ) atstovas prašė UAB ( - ) ir nuteistojo H. E. apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorės ir ADB ( - ) atstovo apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusioji D. K. prašė nuteistojo H. E., UAB ( - ) atstovo ir ADB ( - ) atstovo apeliacinius skundus atmesti, o prokurorės skundą tenkinti.

141III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

14213.

143Prokurorės E. Veliulienės apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo H. E., civilinės atsakovės UAB ( - ) atstovo R. J., civilinės atsakovės ADB ( - ) atstovo D. J. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

144Dėl nuteistojo H. E., civilinės atsakovės UAB ( - ) atstovo R. J., civilinės atsakovės ADB ( - ) atstovo D. J. apeliacinių skundų.

14514.

146Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-492/2013, 2K-232/2014).

14715.

148Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo H. E. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą H. E. kaltės klausimu. Todėl skundžiamas nuosprendis dėl H. E. nuteisimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį naikinamas kaip neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ir H. E. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinamas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

14915.1.

150Nagrinėjamu atveju H. E. buvo nuteistas už tai, kad būdamas UAB ( - ) generaliniu direktoriumi, turinčiu pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, nes nesudarė saugių darbo sąlygų stoginės, esančios ( - ), stogo dangą ardančiam UAB ( - ) darbuotojui K. K., ir dėl teisinių ir organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų visumos įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui – 2015 m. gegužės 28 d., apie 12.40 val., ( - ), UAB ( - ) darbuotojas K. K., atlikdamas stoginės šlaitinio stogo senų asbestinių lakštų demontavimo darbus, lūžus šiferio lakštui, nukrito nuo stogo ant betoninio pagrindo ir patyrė sužalojimus, kurie įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, H. E. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas konstatavo, kad minėtą veiką H. E. padarė veikdamas neatsargia kaltės forma, o konkrečiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

15115.2.

152Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargumo kaltės formai. Neatsargi kaltė gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, kad turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam darant atitinkamas veikas buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-193-895/2016). Galimybė numatyti padarinius yra neatsiejama nuo teisės reikalauti iš asmens įstatymus atitinkančio elgesio, kaip numatyta BK 2 straipsnio 3 dalyje. Galimybė reikalauti iš asmens įstatymus atitinkančio elgesio yra siejama su asmeninėmis žmogaus savybėmis – turima kvalifikacija, kompetencijomis, įgytu išsilavinimu ir / ar gyvenimiška patirtimi bei fizinėmis galimybėmis.

15315.3.

154Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad būtent darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Iš UAB ( - ) generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų 2.4.1. punkto matyti, jog generalinis direktorius atsako už įmonės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o 3.4. punkte numatyta, kad generalinis direktorius kontroliuoja ir prižiūri bendrovės darbuotojų darbą (2 t., b. l. 97–99). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad H. E. įvykio metu, t. y. 2015 m. gegužės 28 d., atostogavo (2 t., b. l. 88), tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis minėtu laikotarpiu būtų savo funkcijas ir pareigas, susijusias su darbo saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimu įmonėje, raštu pavedęs (perleidęs) vykdyti tuo metu įmonėje dirbusiems kitiems asmenims. Nors D. E. įvykio metu dirbo UAB ( - ) generalinio direktoriaus pavaduotoja (10 t., b. l. 132–133), iš UAB ( - ) rašto matyti, jog UAB ( - ) nėra generalinio direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų, o H. E. atostogų metu nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. birželio 21 d. nebuvo pavedimo laikinai eiti generalinio direktoriaus pareigas (6 t., b. l. 121), minėtos funkcijos atlikimas nebuvo numatytas ir D. E. darbo sutartyje (10 t., b. l. 131–133), todėl pastaroji negali būti laikoma atsakinga už darbuotojų saugą ir sveikatą įvykio metu. Be to, statybos padalinio vadovas K. K. nebuvo raštu supažindintas su statybos padalinio vadovo pareiginiais nuostatais, o pareigų, susijusių su darbuotojų sauga ir sveikata, K. K. darbo sutartyje nenumatyta (2 t., b. l. 92; 3 t., b. l. 141, 142–144), todėl ir jis negali būti laikomas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą įvykio metu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent H. E., kaip UAB ( - ) generalinis direktorius, net ir savo atostogų metu, t. y. nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. birželio 21 d., turėjo pareigą ir buvo atsakingas už saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymą įmonėje.

15515.4.

156Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad, nors H. E., būdamas UAB ( - ) generaliniu direktoriumi, net ir atostogų metu turėjo pareigą ir atsakomybę užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas įmonėje, ši įmonės generalinio direktoriaus pareigos apimtis nėra beribė ir yra susijusi tik su įmonės darbuotojų atliekamais darbais, kuriuos tiesiogiai pavedė atlikti būtent pats įmonės generalinis direktorius arba minėti darbai buvo atliekami su generalinio direktoriaus žinia ir su jo pritarimu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent H. E. būtų davęs nurodymą atlikti stoginės, esančios ( - ), stogo dangos ardymo darbus arba kad tai būtų buvę atlikta jam žinant ir pritariant, todėl šiuo atveju H. E. neturėjo nei pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas ardant minėtos stoginės stogą, nei tuo labiau realios galimybės užtikrinti saugias darbo sąlygas ardant stogą, nes H. E. net nebuvo informuotas nei prieš, nei per jo atostogas, jog yra ketinama jo atostogų metu pradėti ardyti minėtą stoginę. Priešingai, byloje esantys duomenys ne paneigia, o patvirtina H. E. keliamą versiją, jog darbuotojai patys savavališkai nusprendė atlikti minėtos stoginės ardymo darbus nesilaikant saugumo reikalavimų ir neinformavus generalinio direktoriaus, todėl šiuo atveju už dėl darbuotojų savavališkų ir nesaugių veiksmų kilusias neigiamas pasekmes H. E. negali būti atsakingas, nes, kaip ir minėta, jis šiuo atveju neturėjo nei pareigos, nei realios galimybės užtikrinti darbų saugos reikalavimus.

15715.5.

158Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog BK nenustato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Baudžiamosios teisės teorijoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme nustatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Kazusas (lot. casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiu atveju konstatuojama, jog asmuo pavojingus padarinius sukelia nekaltai ir jo veikoje nėra įstatyme nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, sudarančios baudžiamosios atsakomybės teisinį pagrindą. Taigi baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padariniai kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-565/1999, 2K-809/2001, 2K-402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).

15915.6.

160Pažymėtina, kad liudytojas V. P., kuris betarpiškai dalyvavo įvykyje, 2015 m. gegužės 28 d. apklausos metu nurodė, jog darbus atlikti nurodė K. K., priemones parinko patys, ant stogo lipo su šalmu (1 t., b. l. 48). 2015 m. lapkričio 16 d. papildomos apklausos metu minėtas liudytojas parodė, jog generalinis direktorius jiems nebuvo nieko nurodęs dirbti, jiems (K. K., V. P. ir V. V.) vadovavo ir nurodymus davė K. K., jam nežinoma, jog direktorius būtų davęs nurodymą K. K. dėl stoginės stogo ardymo darbų, iki pietų (iki 12 val.) visą laiką buvo K. K. (1 t., b. l. 49–51). 2015 m. gegužės 28 d. paaiškinime VDI inspektoriui V. P. paaiškino, jog dirbti nurodė K. K. ir žodžiu instruktavo apie darbų saugą ardant stoginę (1 t., b. l. 106), 2017 m. gegužės 31 d. apklausiamas taip pat parodė, jog nurodymą dirbti prie stoginės davė būtent K. K. (6 t., b. l. 133–134). Apylinkės teisme minėtas liudytojas paaiškino, kad stogą ardyti liepė K. K. ir vadovavo darbams, kad K. K. nuvedė dirbti prie stoginės nebaigus darbų prie sienų šiltinimo kitame objekte, kad K. K. nurodė lipti ant stogo ir iki pietų K. K. buvo objekte. Taip pat liudytojas V. P. parodė, kad K. K. šalmą turėjo, tik buvo jo neprisisegęs, diržus turėjo vagonėlyje, tačiau jų nenaudojo, nepamena, ar K. K. sakė, jog buvo gavęs kokių nurodymų iš generalinio direktoriaus, tik sakė, jog reikia išsaugoti šiferio lakštus, kad būtų sveikesni. Be to, šis liudytojas nurodė, kad nepamena, jog generalinis direktorius būtų sakęs, kad reikės dirbti prie stoginės (9 t., b. l. 14–15, 82–83). Liudytojas V. V., jis taip pat dalyvavo atliekant stoginės ardymo darbus, 2015 m. lapkričio 16 d. apklausos metu parodė, jog K. K. nurodė nuardyti seną šiferį nuo stoginės, jog visą laiką buvo K. K. ir juos prižiūrėjo, tačiau prieš pat pietus K. K. išvažiavo ir prieš išvažiuodamas pasakė, kad be jo nedirbtų, tačiau jie pradėjo dirbti dar nepasibaigus pietums ir nesulaukę K. K. (1 t., b. l. 52–54). Apylinkės teisme liudytojas V. V. paaiškino, jog dirbti prie stoginės nurodė K. K. ir prieš darbų pradžią davė pasiskaityti instruktažą, sakė saugotis, nenukristi, be to, kai juos pasiuntė dirbti prie stogo, buvo išduoti šalmai ir diržai (9 t., b. l. 183–185). Taigi, šių liudytojų parodymai patvirtina, kad nurodymą ardyti stoginę V. P., V. V. ir K. K. davė būtent K. K.. Minėti liudytojai negalėjo patvirtinti, jog K. K. jiems liepė dirbti pagal generalinio direktoriaus H. E. nurodymą.

16115.7.

162Pats H. E. 2015 m. gruodžio 14 d. apklausos metu nurodė, kad įmonėje vyksta darbų, kuriuos reiks atlikti ateityje, aptarimas, vienas iš tokių darbų buvo pakeisti stoginės stogo šiferio dangą, tai buvo kalbėta su K. K., tačiau prieš atostogas atskiro pavedimo K. K. dėl stoginės tvarkymo nebuvo duota, apie tuos darbus sužinojo tik įvykus nelaimingam atsitikimui, nurodymo, jog objekte dirbtų būtent V. P., V. V. ir K. K., jis nedavė. H. E. pažymėjo, kad įmonėje buvo visos priemonės saugiam darbui (1 t., b. l. 62–64). Apylinkės teisme H. E. paaiškino, kad kaltės nepripažįsta, pažymėjo, kad išėjus jam atostogauti K. K. savavališkai nusprendė ir suorganizavo darbą kitame objekte, niekam nežinant, nors turėjo dirbti visai kitą darbą, žodinio nurodymo K. K. ten dirbti nebuvo, be to, parodė, kad minėtame objekte (stoginėje) apskritai jokie darbai neturėjo būti atliekami UAB ( - ) darbuotojų, nes ten turėjo dirbti visai kita įmonė, teigė, kad buvo mintis tą objektą statyti ir K. K. buvo užduotis nupirkti plokštes, tai šis ir padarė, bet kad jis (K. K.) statys, tokių kalbų nebuvo. H. E. teigimu, jei apie darbus būtų žinojęs D. E., pastarasis būtų darbus uždraudęs (10 t., b. l. 2–5). Iš esmės H. E. nurodytas aplinkybes, jog K. K. be H. E. žinios nusprendė atlikti stoginės stogo ardymo darbus, jog pats galbūt savarankiškai nusprendė darbuotojus, dirbusius prie kito objekto, nuvesti dirbti prie stoginės, patvirtina byloje esantys D. E. parodymai. Kaip liudytojas apklaustas UAB ( - ) darbų saugos specialistas D. E. 2015 m. gruodžio 14 d. apklausos metu nurodė, kad jis dirba UAB ( - ) darbuotojų saugos ir sveikatos specialistu, apie stogo keitimo darbus sužinojo tik atvykęs į įvykio vietą, jo niekas nebuvo informavęs apie tokius vykdomus darbus (1 t., b. l. 58–60). 2015 m. gegužės 28 d. VDI inspektoriui minėtas liudytojas taip pat paaiškino, kad apie stogo keitimo darbus informuotas nebuvo (1 t., b. l. 107). Apylinkės teisme D. E. parodė, kad apie stogo ardymo darbus jis nieko nežinojo, nebuvo informuotas, nebuvo nei leidimų darbams, nei jo kaip darbo saugos specialisto pritarimo, nei generalinio direktoriaus įsakymo ar sutikimo dėl minėtų darbų vykdymo ir, jeigu nėra šių dokumentų, vadinasi, darbai nebuvo numatomi, ir tai buvo atliekama savavališkai, įvykis įvyko pietų pertraukos metu, nors K. K. buvo davęs nurodymą be jo nedirbti. D. E. pažymėjo, kad jis žinojo tik apie tuo laikotarpiu vykusius apšiltinimo darbus prie kito pastato, o apie stoginės ardymo darbus nežinojo, įsakymo dirbti prie stoginės nebuvo (9 t., b. l. 179–183).

16315.8.

164Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių duomenų matyti, jog nurodymą dirbti prie stoginės K. K., V. P. ir V. V. davė būtent K. K., neabejotinų ir patikimų duomenų, jog apie vykdomus darbus būtų žinojęs ir tam pritaręs H. E., byloje nėra, todėl nesant H. E. nurodymo ir / ar pritarimo dėl vykdomų stoginės ardymo darbų negalima ir įmonės vadovo atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, jog iš paminėtų liudytojų bei H. E. duotų parodymų matyti, kad galbūt apskritai nebuvo poreikio vadovo atostogų laikotarpiu atlikti stoginės ardymo darbus. Šias aplinkybes patvirtina ir D. E. parodymai, kad, jei kokie nors darbai įmonėje yra numatyti, tai jam apie tai būna žinoma. Be to, visiškai nelogiška, kad darbų saugos specialistas D. E. žinotų apie vienus įmonėje atliekamus darbus (pastato/sienų šiltinimo darbai), o apie kitus – stoginės ardymo nežinotų, nors pastarasis UAB ( - ) iki įvykio dirbo neilgai, tačiau apie planuojamus atlikti darbus būdavo pranešama, todėl tai niekaip nepaneigia H. E. iškeltos versijos, jog stoginės stogo ardymo darbai buvo atliekami savavališkai, be jo žinios, priešingai, šią H. E. versiją iš esmės patvirtina jau aptarti bylos duomenys.

16515.9.

166Atkreiptinas dėmesys, jog K. K. 2015 m. gegužės 28 d. apklausos metu parodė, kad 2015 m. gegužės 21 d. jam generalinis direktorius H. E. nurodė nuimti šiferį nuo stoginės, o jis (K. K.) šiuos darbus nurodęs atlikti 2015 m. gegužės 28 d. V. P. ir K. K., kurie su darbo saugos taisyklėmis supažindinti (1 t., b. l. 56). 2015 m. gegužės 29 d. paaiškinime VDI inspektoriui K. K. paaiškino, jog jis nurodė atlikti stoginės ardymo darbus, darbuotojams įsakė naudoti apsaugos priemones ir nurodė, kur jos yra (1 t., b. l. 109). Kaip įtariamasis apklaustas K. K. 2015 m. lapkričio 13 d. parodė, jog išeidamas atostogų generalinis direktorius davė žodinį nurodymą sutvarkyti stoginę, o jis (K. K.) nurodė darbuotojams pasiimti saugos priemones, paaiškino, kaip dirbti saugiai ant stogo, išvykdamas pietauti (pietūs nuo 12 val. iki 13 val.) nurodė darbuotojams be jo vieniems nedirbti, visos saugos priemonės buvo išduotos ir tos priemonės buvo sudėtos į statybinį vagonėlį prie stoginės (2 t., b. l. 132–134). 2017 m. gegužės 22 d. apklausos metu K. K. nurodė jau kiek kitokias aplinkybes nei pirminėse apklausose, aiškindamas, kad jam H. E. žodžiu nurodė perduoti darbuotojams nurodymą nuardyti stoginės stogą, kad jo paties neprašė dirbti prie šio objekto, ir jis darbininkams patarinėjo kaip didesnę patirtį turintis asmuo, be to, darbininkams nurodė be jo nedirbti (6 t., b. l. 129–130). Apylinkės teisme K. K. parodė, jog jis tik perdavė darbuotojams žodinį H. E. nurodymą nuardyti stogą ir patarė, kaip tai padaryti (9 t., b. l. 11–14), tačiau vėliau apylinkės teisme visiškai pakeitė šią savo versiją, kuri prieštarauja liudytojų V. V. ir V. P. parodymams, teigdamas, jog nenuvežė nė vieno darbuotojo prie to objekto (stoginės) ir nenurodė, ką daryti, jog nežino, kas nurodė, teigė, kad generalinis direktorius tiesiogiai nurodė darbuotojams ardyti stoginę (10 t., b. l. 126).

16715.10.

168Nors K. K. teigia, kad nurodymą dėl stoginės ardymo darbų gavo iš generalinio direktoriaus, tokių jo parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, t. y. liudytojų V. P., V. V., D. E. bei paties nuteistojo H. E. parodymai. Be to, paties K. K. parodymai viso proceso metu dėl to, buvo ar ne generalinio direktoriaus nurodymas dirbti prie stoginės, nebuvo nuoseklūs, galimybių pašalinti šį esminį prieštaravimą nėra, nes, pasak K. K., minėtas pokalbis, kurio metu neva H. E. nurodė atlikti stoginės ardymo darbus, vyko tik tarp H. E. ir jo (K. K.). Taigi, kiti asmenys pokalbyje, jei toks ir buvo, nedalyvavo, todėl nagrinėjamu atveju privaloma vadovautis iš nekaltumo prezumpcijos kylančiu reikalavimu visas nepašalintas abejones ir prielaidas traktuoti kaltinamojo naudai ir laikyti nepaneigta H. E. versiją, jog jis nebuvo davęs nurodymo atlikti stoginės ardymo darbus, apie vykstančius minėtus darbus jo atostogų metu nieko nežinojo. Vien tai, jog H. E. buvo svarstęs, planavęs, jog minėtą stoginę reikės remontuoti ateityje, neleidžia daryti išvados, kad H. E. ir buvo konkrečiai nurodęs jo atostogų metu remontuoti stoginę.

16915.11.

170Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir patys darbuotojai ardydami stoginę elgėsi itin neatsakingai ir neapdairiai, nes jiems (K. K., V. P., V. V.) K. K. buvo nurodęs be jo nedirbti, tačiau pastarieji pradėjo dirbti dar nepasibaigus pietų pertraukai (pietų pertrauka pagal įmonės vidaus darbo taisyklės nuo 12 iki 13 val. (2 t., b. l. 69–83)) ir nesulaukus K. K.. Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog, priešingai, nei nurodyta kaltinime ir skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, K. K. buvo supažindintas su saugos reikalavimais (K. K. buvo pasirašytinai supažindintas su saugos ir sveikatos instrukcijomis dirbant aukštyje Nr. 25 ir statinių ardymo ir atstatymo Nr. 22 reikalavimais (1 t., b. l. 118–123, 124–129, 130)), be to, V. V. ir K. K. parodymai patvirtina, jog darbininkai prieš stoginės ardymo darbus buvo instruktuoti, o liudytojų V. P. ir V. V. parodymai patvirtina, kad jiems ir K. K. buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, tiek minėti liudytojai, tiek K. K. turėjo realias galimybes pasinaudoti ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis, tačiau K. K., būdamas supažindintas su saugos instrukcijomis, atlikdamas stoginės ardymo darbus nesinaudojo asmeninėmis ir / ar kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis, kurios būtų apsaugojusios nuo nelaimingo atsitikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog saugos priemonių išdavimo apskaitos kortelėje (1 t., b. l. 116) formaliai nebuvo K. K. parašo, jog jam buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės, esant byloje duomenims (K. K., V. P., V. V. parodymai), kad realiai įmonėje buvo tiek asmeninių, tiek kolektyvinių apsaugos priemonių, kuriomis darbuotojai, tarp jų ir K. K., galėjo be apribojimų pasinaudoti, nelaikytina aplinkybe, kuri savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui. Taigi, aptartos bylos aplinkybės taip pat patvirtina, kad įmonės vadovas H. E. neturėjo jokios realios galimybės užtikrinti saugias darbo sąlygas K. K. ardant stoginę, nes prie nelaimingo atsitikimo kilimo, kai buvo sutrikdyta sveikata K. K., prisidėjo ne tik galbūt savavališkas K. K. elgesys, tačiau ir paties K. K. rizikingas ir savavališkas elgesys, nes K. K., nors ir būdamas supažindintas su saugos ir sveikatos dirbant aukštyje, statinių ardymo ir atstatymo instrukcijomis, papildomai būdamas instruktuotas prieš pradedant stoginės ardymo darbus, pradėjo dirbti (ardyti stoginės stogą) nesulaukęs jį ir kitus darbuotojus prižiūrėjusio asmens (K. K.), nors darbuotojai, tarp jų ir K. K., buvo įspėti nedirbti vieniems bei nesinaudojo asmeninėmis, kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis, kuriomis pasinaudoti nagrinėjamu atveju buvo suteikta reali galimybė.

17115.12.

172Pastebėtina ir tai, jog, nors byloje esančiose Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadose dėl atliktos techninės darbų saugos ekspertizės yra nurodyta, kad nagrinėjamu atveju darbų saugą privalėjo užtikrinti darbdavys (nes nėra duomenų apie darbdavio pavedimus darbų saugos srityje jo įgaliotiems asmenims ir statinio statybos vadovas šiam objektui nepaskirtas) (4 t., b. l. 121–126), ši ekspertizės išvada yra tik techninio pobūdžio, t. y. nurodytos techninės įvykio kilimo priežastys, paties įvykio mechanizmas, ir nesprendžiamas asmens kaltės klausimas. Atkreiptinas dėmesys, jog šios ekspertizės išvados padarytos neatsižvelgiant į tai, kad darbdavys, t. y. H. E., net nebuvo nurodęs atlikti išvadoje minimo objekto statybos (ardymo) darbų, todėl jis neturėjo ir pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas, nes neįmanoma padaryti to, ko apskritai nežinai ir negali net numatyti.

17315.13.

174Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju nesant galimybės objektyviais ir esminių prieštaravimų neturinčiais įrodymais patvirtinti, jog būtent H. E. nurodė atlikti stoginės stogo ardymo darbus K. K. jo (H. E.) atostogų metu arba bent jau žinojo apie ketinimus atlikti stoginės ardymo darbus ir tam pritarė, nėra pagrindo konstatuoti, kad H. E., kaip UAB ( - ) generaliniam direktoriui, apskritai kilo pareiga užtikrinti įmonės darbuotojų saugias darbo sąlygas ardant minėtos stoginės stogą, todėl nesant vieno iš neatsargaus nerūpestingumo kaltės elemento, t. y. pareigos būti atsargiam, H. E. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį negalima. Taip pat byloje nesant patikimų ir nenuginčijamų duomenų, kad H. E. atostogų metu būtų žinojęs apie vykdomus stoginės stogo ardymo darbus, negalima daryti išvados ir apie kitą neatsargaus nerūpestingumo elementą, t. y. spręsti, kad H. E. turėjo realią galimybę užtikrinti saugias darbo sąlygas minėtu atveju. Taigi, šiuo atveju susiklostė kazuso situacija, kai H. E., kaip UAB ( - ) generalinis direktorius, nesuvokė ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti pavojingi padariniai kito asmens (įmonės darbuotojo) sveikatai ar net gyvybei, nes apskritai nebuvo nurodęs atlikti įmonėje esančios stoginės remonto darbus jo atostogų metų ir to nenumatė, todėl ir neturėjo pareigos bei realios galimybės užtikrinti saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas ardant stoginę.

175Dėl prokurorės apeliacinio skundo

17616.

177Prokurorė apeliaciniu skundu prašo nepripažinti K. K. veiksmų H. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir H. E. paskirti griežtesnę bausmę, tačiau šiuo atveju išteisinus H. E. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo nagrinėti prokurorės apeliacinio skundo reikalavimų, todėl jos apeliacinis skundas atmestinas.

178Dėl kitų klausimų

17917.

180Pažymėtina, kad H. E. ir UAB ( - ) atstovas prašo pranešti prokurorui apie neva V. P. duotus melagingus parodymus, susijusius su jo ir K. K. alkoholio vartojimo aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas yra nepagrįstas, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad neblaivumas buvo nustatytas tik V. P., o K. K. kraujyje etilo alkoholio rasta nebuvo (1 t., b. l. 37–38, 42), todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog V. P. vėlesnių apklausų metų nurodydamas, jog K. K. nevartojo alkoholio, galėjo duoti melagingus parodymus.

18118.

182Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl H. E. nuteisimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinus dėl minėtos nusikalstamos veikos, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, turi būti išspręsti kiti byloje esantys klausimai.

18318.1.

184Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai D. K. ir A. K. buvo pareiškę civilinį ieškinį UAB ( - ) ir ADB ( - ) atžvilgiu (7 t., b. l. 139–145). BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad H. E. išteisinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių civilinis ieškinys UAB ( - ) ir ADB ( - ) atžvilgiu paliekamas nenagrinėtas.

18518.2.

186Pirmosios instancijos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius buvo pateikęs prašymus dėl išlaidų už nukentėjusiems teiktą teisinę pagalbą priteisimo iš nuteistojo (10 t., b. l. 143–144, 147). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad H. E. yra išteisinamas, minėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymai atmetami.

18718.3.

188Kadangi H. E. yra išteisinamas, o civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti, 2017 m. kovo 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civilinės atsakovės UAB ( - ) įmonės priklausančiam turtui: administraciniam pastatui su priestatu, esančiam ( - ), nekilnojamojo turto registro Nr. ( - ), unikalus daikto Nr. ( - ), panaikinamas.

18918.4.

190Apeliaciniais skundais H. E. ir UAB ( - ) atstovas prašo grąžinti UAB ( - ) šalmą. BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatyta, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo, kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju yra pareikštas šalmo savininko – UAB ( - ) prašymas grąžinti jį įmonei, todėl šis prašymas tenkinamas ir šalmas grąžinamas UAB ( - ).

19118.5.

192Kompaktinis diskas su garso įrašu paliekamas saugoti byloje.

193Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

194Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Eglės Veliulienės apeliacinį skundą atmesti.

195Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

196H. E. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

197Civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų D. K. ir A. K. civilinį ieškinį, pareikštą UAB ( - ) ir ADB ( - ), palikti nenagrinėtą.

198Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymų iš H. E. priteisti išlaidas už nukentėjusiesiems teiktą teisinę pagalbą.

1992017 m. kovo 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į civiliniam atsakovui UAB ( - ) priklausantį turtą – administracinį pastatą su priestatu, esantį ( - ), nekilnojamojo turto registro Nr. ( - ), unikalus daikto Nr. ( - ), panaikinti.

200Nuosprendžio kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

201Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – šalmą – grąžinti UAB ( - ).

202Kompaktinį diską su garso įrašu palikti prie bylos.

203Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Nukentėjusiųjų D. K. ir A. K. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies:... 4. D. K. iš ADB ( - ) priteista 7240,50 Eur draudimo išmoka;... 5. A. K. iš ADB ( - ) priteista 7240,50 EUR draudimo išmoka;... 6. D. K. iš UAB ( - ) priteista 7759,50 EUR neturtinei žalai atlyginti;... 7. A. K. iš UAB ( - ) priteista 7759,50 EUR neturtinei žalai atlyginti.... 8. Teisėjų kolegija... 9. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 10. 1.... 11. H. E. nuteistas už tai, kad būdamas UAB ( - ) generaliniu direktoriumi, tai... 12. 1.1.... 13. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672,... 14. 1.2.... 15. Saugos ir sveikatos statyboje taisyklių DT 5-00, patvirtintų LR Vyriausiojo... 16. 1.3.... 17. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos... 18. 2.... 19. ir dėl anksčiau išvardytų teisinių ir organizacinių darbuotojų saugos ir... 20. II. Apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai ir... 21. 3.... 22. Apeliaciniu skundu prokurorė Eglė Veliulienė prašo pakeisti Šiaulių... 23. 3.1.... 24. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė... 25. 3.2.... 26. Prokurorė pažymi, jog bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė, kad K. K.... 27. 4.... 28. Apeliaciniu skundu nuteistasis H. E. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 29. 4.1.... 30. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis neatliko jokių nusikalstamų veiksmų ar... 31. 4.2.... 32. Skunde apeliantas pažymi, jog jis 2015 m. gegužės 28 d. nėjo generalinio... 33. 4.3.... 34. Skunde pažymima, kad 2015 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta darbo sutartis,... 35. 4.4.... 36. Nuteistasis teigia, kad K. K. teisme parodė, jog generalinis direktorius į... 37. 4.5.... 38. Skunde teigiama, kad K. K. atsakomybė kyla iš jo savavališkų veiksmų, t.... 39. 4.6.... 40. Nesutinkama su teismo teiginiu, kad UAB ( - ) pateikti dokumentai, rodantys... 41. 4.7.... 42. Dėl teisinių ir organizacinių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų... 43. 4.8.... 44. Apeliantas pažymi, jog darbdavys sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai... 45. 4.9.... 46. Dėl stoginės konstrukcijos susilpninimo skunde apeliantas nurodo, kad prieš... 47. 4.10.... 48. Skunde nurodoma ir tai, kad byloje yra nuosekliai užfiksuota, jog K. K.... 49. 4.11.... 50. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2015 m. gegužės 28 d. V. P., būdamas... 51. 4.12.... 52. Apelianto manymu, apylinkės teismas turėjo tiesiogiai taikyti 1989 m.... 53. 4.13.... 54. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nuosekliai nevertino K. K.... 55. 4.14.... 56. Apeliantas mano, kad apylinkės teismas turėjo pranešti prokurorui apie V. P.... 57. 4.15.... 58. Skunde nurodoma ir tai, jog 2016 m. sausio 7 d. Šiaulių apylinkės teismas... 59. 4.16.... 60. Pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji D. K. ir A. K.... 61. 4.17.... 62. Nurodoma ir tai, kad 2015 m. gegužės 29 d. UAB ( - ) kasos išlaidų orderiu... 63. 4.18.... 64. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas teigia, jog byloje yra duomenų... 65. 4.19.... 66. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta UAB ( - )... 67. 4.20.... 68. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad K. K.... 69. 4.21.... 70. Atmetus D. K. ir A. K. ieškinius UAB ( - ) atžvilgiu turi būti panaikintas... 71. 4.22.... 72. Šalmas, kurį pirmosios instancijos teismas ruošiasi sunaikinti, nuosavybės... 73. 5.... 74. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės UAB ( - ) atsovas R. J. prašo... 75. 5.1.... 76. Skunde nurodoma, kad H. E. neatliko jokių nusikalstamų veiksmų ar neveikimo,... 77. 5.2.... 78. Teigiama, kad H. E. 2015 m. gegužės 28 d. nėjo generalinio direktoriaus... 79. 5.3.... 80. Pažymima, kad pats K. K. teisme parodė, kad generalinis direktorius į... 81. 5.4.... 82. Atkreipiamas dėmesys, jog UAB ( - ) darbuotojų saugos ir sveikatos... 83. 5.5.... 84. Skunde pažymima, kad dar iki įvykio buvo susilpninta stoginės konstrukcija... 85. 5.6.... 86. Nurodoma ir tai, kad byloje yra nuosekliai užfiksuota, jog K. K. draudė... 87. 5.7.... 88. Apelianto manymu, Pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo taikyti... 89. 5.8.... 90. Apelianto vertinimu, nėra pagrindo vadovautis K. K. parodymais, nes jis... 91. 5.9.... 92. Skunde pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji D. K. ir A.... 93. 5.10.... 94. Nurodoma, kad 2015 m. gegužės 29 d. UAB ( - ) A. K. išmokėjo 300 Eur K. K.... 95. 5.11.... 96. Atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas teigia, kad byloje yra duomenų... 97. 5.12.... 98. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta UAB ( - ) pelno... 99. 5.13.... 100. Pažymima, kad teismas vertino, jog K. K. buvo nepakankamai atsargus, tačiau... 101. 5.14.... 102. Atmetus D. K. ir A. K. ieškinius UAB ( - ) atžvilgiu turi būti panaikintas... 103. 5.15.... 104. Šalmas, kurį pirmosios instancijos teismas ruošiasi sunaikinti, nuosavybės... 105. 6.... 106. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės ADB „( - )“ atstovas D. J. prašo... 107. 6.1.... 108. Skunde nurodoma, kad Draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad... 109. 6.2.... 110. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas ieškovams priteisė tai, ko jie neprašė.... 111. 6.3.... 112. Be to, nurodoma, jog teismas priteistos draudimo išmokos dydžiu sumažino iš... 113. 6.4.... 114. Skunde pažymima ir tai, jog draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties Nr.... 115. 6.5.... 116. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju, nes... 117. 6.6.... 118. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė draudimo išmoką kaip už... 119. 6.7.... 120. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas skundžiamame nuosprendyje... 121. 7.... 122. Atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundą nuteistasis H. E. prašo atmesti... 123. 8.... 124. Atsiliepimu į UAB ( - ) atstovo apeliacinį skundą nuteistasis H. E. prašo... 125. 9.... 126. Atsiliepimu į nuteistojo H. E. apeliacinį skundą UAB ( - ) atstovas prašo... 127. 10.... 128. Atsiliepimu į ADB ( - ) atstovo apeliacinį skundą UAB ( - ) atstovas prašo... 129. 10.1.... 130. Atsiliepime nurodoma, jog priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ADB ( - )... 131. 10.2.... 132. Pastebima, jog UAB ( - ) generalinis direktorius H. E. parodė, kad kai... 133. 10.3.... 134. Pažymima, kad K. K. dirbtas darbas nėra nei vienas darbas, nurodytas ADB ( -... 135. 10.4.... 136. Teigiama, kad K. K. būklė nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. sausio 16... 137. 11.... 138. Atsiliepimu į ADB ( - ) atstovo apeliacinį skundą nuteistasis H. E. prašo... 139. 12.... 140. Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti,... 141. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 142. 13.... 143. Prokurorės E. Veliulienės apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo H. E.,... 144. Dėl nuteistojo H. E., civilinės atsakovės UAB ( - ) atstovo R. J.,... 145. 14.... 146. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties... 147. 15.... 148. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų... 149. 15.1.... 150. Nagrinėjamu atveju H. E. buvo nuteistas už tai, kad būdamas UAB ( - )... 151. 15.2.... 152. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei,... 153. 15.3.... 154. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos... 155. 15.4.... 156. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad, nors H. E., būdamas UAB ( - )... 157. 15.5.... 158. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog BK nenustato atsakomybės asmeniui,... 159. 15.6.... 160. Pažymėtina, kad liudytojas V. P., kuris betarpiškai dalyvavo įvykyje, 2015... 161. 15.7.... 162. Pats H. E. 2015 m. gruodžio 14 d. apklausos metu nurodė, kad įmonėje vyksta... 163. 15.8.... 164. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių duomenų matyti, jog... 165. 15.9.... 166. Atkreiptinas dėmesys, jog K. K. 2015 m. gegužės 28 d. apklausos metu... 167. 15.10.... 168. Nors K. K. teigia, kad nurodymą dėl stoginės ardymo darbų gavo iš... 169. 15.11.... 170. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ir... 171. 15.12.... 172. Pastebėtina ir tai, jog, nors byloje esančiose Lietuvos teismo ekspertizės... 173. 15.13.... 174. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju nesant galimybės... 175. Dėl prokurorės apeliacinio skundo... 176. 16.... 177. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo nepripažinti K. K. veiksmų H. E.... 178. Dėl kitų klausimų... 179. 17.... 180. Pažymėtina, kad H. E. ir UAB ( - ) atstovas prašo pranešti prokurorui apie... 181. 18.... 182. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl H. E. nuteisimo pagal... 183. 18.1.... 184. Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai D. K. ir A. K. buvo pareiškę... 185. 18.2.... 186. Pirmosios instancijos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 187. 18.3.... 188. Kadangi H. E. yra išteisinamas, o civiliniai ieškiniai paliekami... 189. 18.4.... 190. Apeliaciniais skundais H. E. ir UAB ( - ) atstovas prašo grąžinti UAB ( - )... 191. 18.5.... 192. Kompaktinis diskas su garso įrašu paliekamas saugoti byloje.... 193. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 194. Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 195. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį... 196. H. E. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį... 197. Civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų D. K. ir A. K. civilinį ieškinį,... 198. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių... 199. 2017 m. kovo 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo... 200. Nuosprendžio kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.... 201. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, –... 202. Kompaktinį diską su garso įrašu palikti prie bylos.... 203. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....