Byla e2A-658-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), K. G. ir N. P.,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno popierius“ ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Netlita“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-213-264/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno popierius“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Netlita“, A. J., J. V., K. R., V. M., A. F. (A. F.), I. K. (I. K.), S. F. (S. F.) dėl sutarčių ir susitarimo pripažinimo negaliojančiais bei žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Z. Č., T. B., V. P. (V. P.),

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Kauno popierius“ (toliau – BUAB „Kauno popierius“ arba ieškovė) 2014 m. kovo 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Netlita“ (toliau – BUAB „Netlita“), A. J., J. V., K. R., V. M., A. F., I. K., S. F., kurio reikalavimus 2016 m. spalio 20 d. patikslino ir prašė:
    1. pripažinti negaliojančiomis ieškovės BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovės BUAB „Netlita“ 2012 m. kovo 16 d. sudarytą sutartį, 2012 m. liepos 10 d. rangos sutartį ir 2012 m. liepos 10 d. papildomą susitarimą prie 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties „Dėl prekių sandėliavimo“ (CK 6.66, 1.80, 1.82 straipsniai);
    2. priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų BUAB „Netlita“, A. J., J. V., K. R., V. M., A. F., I. K., S. F. 232 548, 34 Eur (802 942,91 Lt) žalos atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2012 m. kovo 16 d. BUAB „Kauno popierius“, atstovaujamas atsakovo J. V., ir atsakovė BUAB „Netlita“, atstovaujama atsakovo S. F., sudarė sutartį, kuria nusprendė kartu veikti gofro kartono bei fliutingo gamybos ir realizavimo rinkoje. Šia sutartimi BUAB „Kauno popierius“ įsipareigojo gaminti popierių gofravimui pagal bendrai gautus arba BUAB „Netlita“ užsakymus (sutarties 8.1. punktas), o atsakovė BUAB „Netlita“ įsipareigojo teikti ieškovei visokeriopą pagalbą pastarajai vykdant popieriaus gofravimui gamybą bei dengti popieriaus gofravimui gamybos išlaidas (sutarties 9. 2. punktas). Šioje sutartyje šalys nesusitarė dėl apmokėjimo sąlygų bei tvarkos už ieškovės BUAB „Kauno popierius“ atliekamą darbą – užsakytų gaminių pagaminimą.
  3. 2012 m. liepos 10 d. ieškovė BUAB „Kauno popierius“, atstovaujamas atsakovo A. J., ir atsakovė BUAB „Netlita“, atstovaujama atsakovo S. F., sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo gaminti atsakovei UAB „Netlita“ popierių gofravimui ir kitą atsakovės BUAB „Netlita“ užsakytą produkciją, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už pagamintą produkciją šalių sutarta tvarka ir terminais. Sutarties 4.2. punkte šalys susitarė, kad už produkcijos pagaminimo metu suvartotus makulatūrą, reagentus, garą, elektrą, užsakovas apmoka pagal žaliavos ir energijos tiekėjų vykdytojui pateiktas sąskaitas-faktūras per jose nurodytus terminus.
  4. 2012 m. liepos 10 d. ieškovė BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovė BUAB „Netlita“ sudarė papildomą susitarimą prie 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties „Dėl prekių sandėliavimo“, kuriuo ieškovė įsipareigojo neatlygintinai priimti ir saugoti atsakovės BUAB „Netlita“ perduotas prekes, o pastarajai pareikalavus, prekes grąžinti.
  5. Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-992-555/2013, iškėlė UAB „Kauno popierius“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“, nutartis įsiteisėjo 2013 m. kovo 14 d., 2013 m. balandžio 18 d. bankroto administratorius perėmė iš buvusio bendrovės vadovo įmonės dokumentus.
  6. Bankroto administratorius, susipažinęs su perimtais bendrovės dokumentais, nustatė, kad BUAB „Kauno popierius“ valdymo organai veikė „fenikso“ modeliu, t. y. įmonės savininkai, norėdami atsikratyti įmonės įsipareigojimų kreditoriams, perleido jos turtą ir/arba veiklą bei klientus kitai įmonei, pirmajai paliekant tik skolas, kas galiausiai privedė bendrovę prie bankroto.
  7. Iki ginčijamos rangos sutarties sudarymo ieškovė vykdė skirtingų pirkėjų užsakymus, tame tarpe UAB „Klaipėdos kartono tara“ užsakymus, tačiau po šios sutarties sudarymo gamino išskirtinai atsakovei BUAB „Netlita“ ir saugojo neatlygintinai atsakovės pagamintą produkciją, naudojo bendrovės lizinguojamus įrenginius, patalpas. Vykdant rangos sutartį, atsakovė BUAB „Netlita“ už parduotą produkciją ieškovei nemokėjo, atsakovės skola ieškovei buvo sudengiama UAB „Netlita“ pirktų žaliavų, apmokėtos energijos ir kitų padengtų išlaidų pagrindu. BUAB „Netlita“ neatlygintinai pagamintą ir jai perduotą produkciją parduodavo buvusiems BUAB „Kauno popierius“ klientams, tame tarpe ir UAB „Klaipėdos kartono tara“, kuri buvo vienas didžiausių BUAB „Kauno popierius“ užsakovų iki buvo sudaryta ginčijama rangos sutartis.
  8. BUAB „Kauno popierius“ buvo įsteigta 2009 m. rugsėjo mėnesį, bendrovės įstatinis kapitalas 10 000 Lt. Remiantis bendrovės 2010 m. balanso duomenimis, 2009 m. bendrovės įsipareigojimai siekė 5 738 541,00 Lt, tuo tarpu turto vertė buvo 5 737 625,00 Lt, t. y. įsipareigojimai viršijo jos turto vertę, kas patvirtina, jog bendrovė jau 2009 metais faktiškai buvo nemoki. Per 2009 metus BUAB „Kauno popierius“ patyrė 10 916,00 Lt nuostolį, 2010 m. nuostolis išaugo iki 1 431 975,00 Lt. Bendrovės veikla buvo nuostolinga ir 2011 metais, šių finansinių metų nuostolis siekė 859 460,00 Lt. Bendrovei faktiškai esant nemokiai, ginčijamomis sutartimis bei susitarimu buvo ženkliai sumažintos bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kadangi bendrovė iš penkis mėnesius vykdytos veiklos ne tik kad negavo jokio pelno, tačiau taip pat patyrė didelius nuostolius. Tokiu būdu ginčijama 2010 m. kovo 16 d. sutartis, 2010 m. liepos 10 d. rangos sutartis bei 2010 m. liepos 10 d. papildomas susitarimas prie rangos sutarties pažeidė BUAB „Kauno popierius“, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, bei visų bendrovės kreditorių interesus, sumažino bendrovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, kuriems bendrovė buvo skolinga iki ginčijamų sutarčių sudarymo, taip pat sąlygojo naujų kreditorinių reikalavimų atsiradimą, taigi ir visų kreditorių mažesnes galimybes gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą, kas sudaro pagrindą ginčijamas sutartis bei susitarimą pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Vienas iš BUAB „Kauno popierius“ valdybos narių buvo atsakovas A. F., kuris susijęs giminystės ryšiais su BUAB „Netlita“ vadovu ir vieninteliu akcininku S. F., todėl pasitvirtinus šiai aplinkybei, atsakovų nesąžiningumas preziumuojamas (CK 6.67 straipsnio 7 punktas).
  9. BUAB „Kauno popierius“ vadovai A. J. ir J. V., sudarydami ginčijamus sandorius, nevykdė savo, kaip vadovų, pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje, bendrovės įstatų 9.7 punkte (atsakomybė už veiklos organizavimą bei bendrovės tikslų įgyvendinimą). BUAB „Kauno popierius“ valdybos nariai K. R., V. M., A. F., I. K. nevykdė savo, kaip kolegialaus valdymo organo, pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje, bendrovės įstatų 8.11 dalies 1, 8 punktuose. Nesąžiningi ir neteisėti atsakovės BUAB „Kauno popierius“ vadovų ir valdybos narių, taip pat BUAB „Netlita“ ir šios bendrovės vadovo S. F. veiksmai, sudarant žinomai nesąžiningus, pelno siekiančio juridinio asmens veiklos-tikslams prieštaraujančius sandorius, siekiant visą pelną už BUAB „Kauno popierius“ pagamintą produkciją perkelti į BUAB „Netlita“, tokiu būdu pastarajai pasipelnant BUAB „Kauno popierius“ sąskaita, ieškovei paliekant didelius įsipareigojimus kreditoriams, sąlygojo tai, kad iš per penkis mėnesius vykdytos veiklos ieškovė negavo jokių pajamų, nebuvo padengtos netgi ieškovės išlaidos tokios produkcijos gaminimui. Tai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp nesąžiningų, neteisėtų atsakovų veiksmų ir BUAB „Kauno popierius“ patirtos žalos.
  10. Ieškovė per penkis mėnesius nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. negavo jokio pelno iš vykdytos veiklos, priešingai patyrė didelius nuostolius, kurie atsirado dėl atsakovų A. J., J. V., valdybos narių K. R., V. M., A. F. ir I. K. nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, kadangi visą pelną iš BUAB „Kauno popierius“ pagamintos produkcijos susirinko BUAB „Netlita“, veikusi per savo vadovą ir vienintelį akcininką atsakovą S. F.. Ginčijami sandoriai pasirašyti atsakovų (buvusių vadovų) A. J. ir J. V.. Tokiems sandoriams konkliudentiniais veiksmais pritarė valdybos nariai – atsakovai K. R., V. M., A. F., I. K.. BUAB „Netlita“ vadovas S. F. nesiėmė veiksmų šių sandorių nuginčyti, sustabdyti šių sandorių vykdymą ar kitaip apsaugoti bendrovės interesus. Atsakovų kaltė preziumuojama CK 6. 248 straipsnio 1 dalies pagrindu.
  11. Atlikus teismo kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, nustatyta, kad penkis mėnesius ieškovė pardavinėjo pagamintą produkciją už mažesnę kainą, nei buvo rinkos vertė, ieškovė dirbo nuostolingai, negavo grynojo pelno. Nurodytu laikotarpiu už pagamintą produkciją pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atsakovė BUAB „Netlita“ turėjo sumokėti 4 661 918,52 Lt, tačiau sumokėjo 4 432 363,23 Lt, todėl liko neapmokėta 229 555,29 Lt. (4 661 981,52 Lt - 229 555,29 Lt) suma. Pagal atsakovės BUAB „Netlita“ užsakymus ieškovės išlaidos pagaminti produkcijai sudarė 5 235 306,14 Lt. Tokiu būdu per laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nebuvo padengta 802 942,91 Lt (4 432 363,23 Lt - 5 235 306,14 Lt) ieškovės vykdytos veiklos išlaidų. Nepadengtų išlaidų suma – 802 942,91 Lt – laikytina ieškovės patirta žala, kadangi šia suma padidėjo ieškovės įsiskolinimai kreditoriams.
  1. Atsakovė BUAB „Netlita“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė BUAB „Netlita“ nurodė, kad per laikotarpį nuo 2012 metų liepos mėnesio iki gruodžio mėnesio BUAB „Netlita“ įsigijo iš BUAB „Kauno popierius“ pagaminto kartono už 4 723 570,48 Lt sumą be PVM (5 715 520,28 Lt su PVM). Tam, kad pagaminti šiuos gaminius naudojant BUAB „Kauno popierius“ gamybinius pajėgumus, BUAB „Netlita“: (i) įsigijo chemijos medžiagų už 21 879,41 Lt be PVM, pirko tūtas už 24 081,84 Lt be PVM, krakmolą už 207 692,25 Lt be PVM ir (ii) sumokėjo už makulatūros pervežimo iki gamyklos paslaugas 69 160,10 Lt, gamyklos įrengimų remontą 24 421,18 Lt, pirko įvairių kitų paslaugų, medžiagų, darbo rūbų už 103 967,39 Lt. Buhalterijos turimais duomenimis, visos išlaidos sudarė 451 202,17 Lt. Per nurodytą laikotarpį BUAB „Netlita“ pardavė kartono už 5 715 520,41 Lt be PVM. Kadangi BUAB „Kauno popierius“ finansinė padėtis buvo katastrofiškai bloga – gamyklos vadovai buvo išdavę įvairiausių vekselių gamybos resursus tiekiančios įmonėms, skola už elektros energiją ir tiekiamą garą sudarė po kelis milijonus litų, buvo reikalaujama mokėti tiesiogiai, kad būtų galima tęsti BUAB „Kauno popierius“ gamybinę veiklą. Per nurodytą laikotarpį BUAB „Netlita“ už BUAB „Kauno popierius“ sumokėjo Kauno energijai 460 500 Lt, už makulatūrą – 140 158 Lt, DNB Lizingui – 40 000 Lt, AB Lesto – 20 338 Lt, Energijos tiekimui – 50 000 Lt, Sodrai – 10 000 Lt, atliko kitus mokėjimus – 33 019 Lt, viso 764 015 Lt sumai. Šiai dienai BUAB „Kauno popierius“ skola BUAB „Netlita“ sudaro 238 741,69 Lt. Kadangi ieškinyje nėra jokių argumentų, patvirtinančių faktą, kad ieškiniu ginčijamos sutartys prieštarauja kokiems nors teisės aktams ar/ir susitarimai buvo nenaudingi BUAB „Kauno popierius“, nėra teisinio pagrindo pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais nei pagal CK 1.80 straipsnį, nei pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį. Ieškovė neįrodė 802 942,91 Lt žalos dydžio dėl bendrovės vykdytos veiklos ginčijamu laikotarpiu, visų būtinų sąlygų sandorių nuginčijimui CK 6. 66 straipsnyje ir kitais ieškinyje nurodytais pagrindais. Atlikto BUAB „Kauno popierius“ 2012 m. gruodžio 19 d. mokestinio tyrimo duomenimis, ieškovės 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio ir liepos mėnesiais parduoto vieneto (kg) kaina buvo mažesnė negu parduotų prekių savikaina: sausio mėnesį -(-0,18 Lt); vasario mėnesį -0,213 Lt; kovo mėnesį - 0,161 Lt, nors tuo metu ieškovė savo produkciją pardavinėjo ne tik BUAB „Netlita“, kas patvirtina, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga jau nuo 2012 metų sausio mėnesio ir tam jokios įtakos neturėjo BUAB „Netlita“. Nurodyto mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2011 m. vasario, kovo, gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais parduoto vieneto (kg) kaina buvo didesnė už parduotų prekių savikainą; 2011 m. balandžio mėnesį fliutingas buvo parduotas už savikainą, o sausio mėnesį už mažesnę kainą, nei gaminio savikaina. Mokestinio tyrimo metu ieškovė pateikė 2012 m. rugpjūčio 31 d. kreditinę 94 038,98 Lt PVM sąskaitą-faktūrą KS Nr. 035, išrašytą BUAB „Netlita“, PVM-19 748,19 Lt, bendrai sumai – 113 787,17 Lt, kuria buvo patikslinta 2012 m. rugpjūčio 31 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra KP Nr. 00429 BUAB „Netlita“ 967 258,08 Lt sumai, PVM 203 – 124,19 Lt, bendrai 1 170 382,27 Lt sumai, dėl gautos BUAB „Netilta“ pretenzijos dėl netinkamos kokybės pagamintos produkcijos ir nerealizuotos produkcijos 94 038,98 Lt sumai. Pagal BUAB „Netlita“ perduotos perdirbimui makulatūros priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 2012 m. liepos mėnesį BUAB „Kauno popierius“ iš BUAB „Netilta“ gavo 359,467 t makulatūros. Makulatūros įsigijimui nebuvo patirta išlaidų, todėl pagamintos produkcijos savikaina buvo mažesnė. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagamintos produkcijos išlaidos turi būti sumažintos 94 038,98 Lt suma, kadangi buvo pagaminta netinkamos kokybės produkcija. Be to, atsakovė BUAB „Netlita“ laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. gruodžio 6 d. už BUAB „Kauno popierius“ apmokėjo 4 574 390,27 Lt (843 260,59 Lt + 619 867,36 + 3 111 262,32 Lt), kas pagrindžia, kad BUAB„ Kauno popierius“ pagamintos produkcijos savikaina turėjo būti mažinama nurodyta suma. Tokiu būdu BUAB „Kauno popierius“ produkcijos pagaminimo išlaidos sudarė 566 876,89 Lt (5 235 306,14 Lt – 94 038,98 Lt - 4 574 390,27 Lt), o produkcijos pardavimo kaina 4 432 363,23 Lt, kas patvirtina, kad buvo padengtos pagaminimo išlaidos.
  1. Atsakovas A. J. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovas A. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad BUAB „Kauno popierius“ dirbo laikotarpyje nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. spalio 3 d. Į darbą jį priėmė S. F., kuris faktiškai vadovavo bendrovei. Faktiškai vadovo pareigose dirbo tik liepos mėnesį ir per šį laikotarpį neatliko jokių veiksmų, dėl kurių galėjo būti padaryta žala bendrovei, sumenkintas bendrovės vardas, atsirastų neigiamos pasekmės bendrovės ekonominei veiklai ir jos darbuotojams. Ginčijamą 2012 m. liepos 10 d. rangos sutartį jam pateikė S. F., V. M. ir I. K., panašią sutartį jis pasirašė, tačiau dėl teismui pateiktoje rangos sutartyje esančių savo parašų tikrumo nėra tikras, nes parašai tik ant vieno lapo, nors praktikoje pasirašydavo kiekviename dokumento lape, parašas skiriasi nuo originalaus parašo, be to, ši sutartis negalėjo būti vykdoma, nes nebuvo paruoštas sutarties priedas, numatantis tarpusavio atsiskaitymo tvarką (rangos sutarties 4.1 punktas). Jis nėra pasirašęs jokių dokumentų, susijusių su produkcijos gamyba ar realizavimu BUAB „Netlita“ ar kokiam nors kitam asmeniui. Apie tokio pobūdžio sutarties sudarymą nieko nežino. 2012 m. liepos mėnesį tarp jo ir BUAB „Kauno popierius“ akcininkus atstovaujančio S. F., valdybos pirmininko V. M. ir valdybos nario I. K. atsirado nesutarimas dėl atsiskaitymų su bendrovės kreditoriais, jis nesutiko su pastarųjų veiklos planu vykdyti tik gamybą ir perduoti visas bendrovės skolas BUAB „Netlita“. Nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d., kai pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, bendrovė nevykdė jokios veiklos, susijusios su gamyba ar komercija, o nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nėjo į darbą, administratoriaus funkcijas vykdė valdybos pirmininkas V. M.. Už atsisakymą vykdyti BUAB „Kauno popierius“ valdybos reikalavimus jam nebuvo mokamas atlyginimas už rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Nors jo atleidimo dokumentai buvo paruošti rugpjūčio mėnesį, tačiau iki spalio 3 d. jie nebuvo pasirašyti valdybos pirmininko. Faktiškai BUAB „Kauno popieriui“ vadovavo S. F., kuris kasdien atvykdavo į Kauną, bendraudavo su darbuotojais, sprendė visus gamybinius, komercinius bei personalo klausimus, bendravo su bendrovės kreditoriais, vadovavo vykdant žaliavų tiekimą ir produkcijos realizavimą. Faktiškai jis bendrovėje dirbo tik 2012 m. liepos mėnesį, per kurį jo iniciatyva buvo išmokėti dviejų mėnesių atlyginimai darbuotojams, apmokėtos visos skolos SODRAI, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno švara“ ir kitiems kreditoriams iš lėšų, nesusijusių su BUAB „Netlita“, kas nebuvo priimtina S. F. ir V. M..
  1. A. K. R. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. A. K. R. nurodė, kad BUAB „Kauno popierius“ valdybos nariu buvo laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. kovo 14 d. Ieškovė pradiniu ieškiniu ginčijo sandorius atskirais teisiniais pagrindais – vadovaudamasi actio Pauliana institutu, taip pat CK 1.80 ir 1.82 straipsnių nuostatomis. Reikalaudama negaliojančiais pripažinti su BUAB „Netlita“ sudarytus sandorius, ieškovė nepagrįstai kelia reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Keliami reikalavimai prieštarauja vienas kitam ir yra nesuderinami. Kiekvienu iš nurodytų pagrindų pripažinus sandorį negaliojančiu, atsiranda teisinė pasekmė – restitucijos taikymas. Restitucija taikytina tik sandorio šalims, šiuo atveju – ieškovės ir atsakovės BUAB „Netlita“ atžvilgiu. Jeigu sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, taikant restituciją išieškojimas būtų nukreiptas į BUAB „Netlita“, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvusiems ieškovės valdymo organų nariams yra reiškiamas nepagrįstai. Ginčijama 2012 m. kovo 16 d. sutartimi BUAB „Kauno popierius“ ir BUAB „Netlita“ susitarė dėl jungtinės veiklos vykdymo, BUAB „Kauno popierius“ įsipareigojo gaminti gofruotą popierių pagal bendrai su atsakove BUAB „Netlita“ gautus ar pagal BUAB „Netlita“ pateiktus užsakymus, o BUAB „Netlita“ įsipareigojo dengti produkcijos gamybos išlaidas ir ieškoti produktų pirkėjų bei produktus realizuoti. Sutartyje nenumatyta, kiek vertinamas kiekvienos iš sutartį sudariusios šalies (partnerės) įnašas į jungtinę veiklą, kokiomis proporcijomis šalys susitarė pasidalinti jungtinėje veikloje uždirbtą pelną, todėl minėtus veiklos aspektus apsprendžia įstatymo normos, iš ko seka, kad BUAB „Kauno popierius“ ir BUAB „Netlita“ įnašai į jungtinę veiklą yra lygūs (CK 6.970 straipsnio 2 dalis), o iš veiklos gautas pelnas tarp šalių skirstytinas lygiomis dalimis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Tam, kad būtų konstatuotas 2012 m. kovo 16 d. sutarties pagrindu vystytos veiklos pelningumas ar nuostolingumas ieškovės atžvilgiu, pirmiausia turėtų būti pateikti ir įvertinti duomenys apie iš veiklos pagal nurodytą sutartį (pagamintą popieriaus produkciją realizavus tretiesiems asmenims) gautas pajamas ir pelną. Tik atsižvelgus į nurodyto pobūdžio informaciją (šiame kontekste įvertinant ieškovei - jungtinės veiklos partnerei - atitenkančią pelno proporciją) būtų galima nustatyti, ar ieškovė iš 2012 m. kovo 16 d. sutartimi su BUAB „Netlita“ įsipareigotos vykdyti bendros veiklos patyrė nuostolį ar priešingai - uždirbo pelną. Tai, kad BUAB „Netlita“ nesumokėjo ieškovei visos sumos pagal išrašytas sąskaitas, parodo, jog BUAB „Netlita“ yra skolinga ieškovei 567 479,08 Lt, tačiau savaime nereiškia paties sandorio žalingumo. Ieškovė nepateikė įrodymų, nenurodė nei teisinių, nei faktinių pagrindų, patvirtinančių BUAB „Kauno popierius“ vadovų ir valdybos narių solidarią atsakomybę už bendrovės veikloje patirtas išlaidas, vykdant kelis sandorius. Ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų skirtumą tarp BUAB „Netlita“ parduotos produkcijos rinkos vertės ir 567 479,08 Lt laikytinas hipotetiniu, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad gaminiai BUAB „Netlita“ parduoti už mažesnę nei rinkos kainą. Bendrovės valdyba niekada nesprendė dėl ginčijamų sandorių sudarymo, o jų pasirašymo metu (2012 m. kovo 16 d. ir 2012 m. liepos 10 d.) atsakovas dar nebuvo ir nėjo BUAB „Kauno popierius“ valdybos nario pareigų (valdybos nariu tapo 2012 m. rugpjūčio 15 d.).
  1. A. S. F. atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti bei nurodė, kad ieškinys nepagrįstas jokiais leistinais ir su šia byla susijusiais įrodymais. Jis, kaip BUAB „Netlita“ vadovas ir akcininkas, neatsako pagal ieškinį už galimą BUAB „Kauno popierius“ padarytą žalą, kilusią pasirašius ginčijamas sutartis (CK 2.50 straipsnio 2 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 2 dalis).
  1. Atsakovas A. F. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jo kontroliuojama UAB „Vasalita“ tapo BUAB „Kauno popierius“ akcininke 2011 m. lapkričio 21 d., įsigijusi kontrolinį 55 proc. bendrovės akcijų paketą. 2011 m. lapkričio 28 d. UAB „Vasalita“ išdėstė savo viziją dėl tolimesnės BUAB „Kauno popierius“ galimybės tęsti ūkinę – komercinę veiklą. Tam, kad sėkmingai vykdyti gamybą buvo numatyta nuosavos katilinės projektavimas ir statyba, investicijos maišelinio popieriaus įrangos pirkimui, senų BUAB „Kauno popierius“ skolų sureguliavimas, siekiant gerinti bendrovės kreditingumą. Visi naujo pagrindinio akcininko planai atgaivinti dėl žaliavų stygiaus ir negalėjimo pirkti energetinių resursų stringančią BUAB „Kauno popierius“ gamybą buvo pasmerkti dėl nepakankamo finansavimo ir ankstesniais laikotarpiais atsiradusių BUAB „Kauno popierius“ skolų, dalis kurių buvo užtikrinta BUAB „Kauno popierius“ vadovų pasirašytais vekseliais. Kadangi UAB „Vasalita“ nesurado pakankamų finansinių galimybių atgaivinti BUAB „Kauno popierius“ veiklą, nes šių investicijų poreikis buvo ženkliai didesnis, nei buvo planuojama iš pradžių, buvo pasinaudota gautu pasiūlymu sudaryti bendradarbiavimo susitarimą su BUAB „Netlita“, kuri BUAB „Kauno popierius“ turėjo užtikrinti žaliavų tiekimą, energetinių resursų, reikalingų gamybiniam procesui, tiekimo nepertraukiamumą ir pagamintos produkcijos pardavimą. Bendradarbiaujant su BUAB „Netlita“, gamybiniai pajėgumai BUAB „Kauno popierius“ išaugo keletą kartų. Visą tą laiką BUAB „Kauno popierius“ dirbo apie 70 darbuotojų, jiems buvo mokamas atlyginimas, BUAB „Netlita“ pasiekė susitarimus dėl garo ir elektros energijos tiekimo gamybos procesui ir su kiekvienu mokėjimu dengė papildomai dalį senų BUAB „Kauno popierius“ skolų. Ginčijamos ieškovės BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovės BUAB „Netlita“ sudarytos sutartys ir susitarimas neprieštarauja teisės aktams, nėra priešingi bendrovės veiklos tikslams, todėl negali būti pripažinti negaliojančiais. 2012 m. rugpjūčio 15 d. išrinktos valdybos nariai negali būti atsakingi už tariamai BUAB „Kauno popierius“ patirtą žalą, nes visi ginčijami sandoriai buvo sudaryti dar iki šios valdybos narių išrinkimo. Ieškovo teiginiai apie BUAB „Kauno popierius“ neva kilusią žalą yra paremti prielaidomis ir neįrodyti.
  1. A. I. K. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis, kaip ir kiti 2012 m. rugpjūčio 15 d. išrinktos BUAB „Kauno popierius“ valdybos nariai, yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes BUAB „Kauno popierius“ bendradarbiavimo susitarimai su BUAB „Netlita“ buvo sudaryti iki naujos valdybos sudarymo. Būdamas BUAB „Kauno popierius“ valdybos nariu, jis neturėjo jokių įgaliojimų, susijusių su bendrovės gamybine, komercine ar finansine veikla, negalėjo niekaip jos įtakoti. Iki sutarčių su BUAB „Netlita“ sudarymo BUAB „Kauno popierius“ buvo taikyti turtiniai apribojimai, nes ankstesni BUAB „Kauno popierius“ vadovai buvo išdavę skolinius įsipareigojimus patvirtinančius vekselius, kurie jau buvo vykdomi. Kadangi BUAB „Netlita“ pirko žaliavas BUAB „Kauno popierius“, užtikrino gamybinio proceso nepertraukiamumą, ženkliai sumažino senus BUAB „Kauno popierius“ įsiskolinimus tiekėjams, nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškinį pagrįstu ir jį tenkinti. Žalos atlyginimo reikalavimas iš atsakovo, kaip BUAB „Kauno popierius“ valdybos nario, nėra pagrįstas dar ir dėl to, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui spręsti dėl civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų visumos. Be to, net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų ieškinį pagrįstu, BUAB „Kauno popierius“ valdybos nariai negalėtų būti solidariai atsakingi už tariamai ieškovo patirtą žalą, nes kolegialaus valdymo organo narių atsakomybė yra subsidiari.
  2. A. V. M. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis valdybos nariu ir pirmininku tapo 2012 m. rugpjūčio 15 d., t. y. po ginčijamų sandorių sudarymo, BUAB „Kauno popierius“ generaliniu direktoriumi buvo paskirtas nuo 2012 m. spalio 8 d. Jam vadovaujant buvo daug bendrauta su Kauno miesto savivaldybės vadovais, Kauno energijos vadovais, tačiau pakeisti situaciją jau buvo labai sudėtinga. Nuolatos buvo stabdoma gamyba dėl energijos tiekėjų bei žaliavos trūkumo. Užsakymai bei rinka buvo taip pat išbalansuota dėl nuolatinių (priverstinių) gamybos proceso stabdymų, dėl ko nebuvo įmanoma laiku ir net visai įvykdyti sutarčių ir užsakymų, atitinkamai planuoti gamybos apimčių, kas turėjo įtakos popieriaus savikainai ir veiklos pelningumui. Ieškovė neįrodė, kad ginčijamos sutartys buvo nenaudingos ar žalingos bendrovei. Ginčijamose sutartyse nebuvo numatyta jokių draudimų BUAB „Kauno popierius“ pačiai ieškoti kitų produkcijos užsakovų, parduoti savo produkciją ne per BUAB „Netlita“. BUAB „Netlita“ pasiūlytas veiklos modelis buvo reikalingas ir vienintelis tuo metu įmanomas būdas, tam kad bendrovė galėtų tęsti veiklą (išsaugoti darbo vietas, taip išsaugant ir popieriaus gamybos specialistus), mažinti seniau atsiradusius įsiskolinimus kreditoriams ir atstatyti jų pasitikėjimą, rasti reikalingų investicijų svarbiems projektams įgyvendinti, išlikti žinomais popieriaus pramonės rinkoje. Ieškovės BUAB „Kauno popierius“ gamybos savikainos apskaičiavimas nėra teisingas. BUAB „Netlita“ pirko ir vežė BUAB „Kauno popierius“ gamybai reikalingą makulatūrą, mokėjo už garą ir elektrą bei kitas paslaugas, todėl BUAB „Kauno popierius“ be sutarčių su BUAB „Netlita“ tuo metu savarankiškai nebūtų galėjusi vykdyti gamybinės veiklos, kas patvirtina, kad ieškovės ginčijami sandoriai BUAB „Kauno popierius“ nėra nei nuostolingi, nei žalingi.
  1. A. J. V. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad direktoriaus pareigas užėmė iki 2012 m. birželio 19 d. Laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. buvo nedarbingas, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. birželio 18 d. buvo nemokamose atostogose, todėl nurodytais laikotarpiais jokių sprendimų priimti negalėjo. Su BUAB „Netlita“ pasirašė tik vieną iš ginčijamų sutarčių – 2012 m. kovo 16 d. sutartį dėl jungtinės veiklos, kuria sutarė kooperuoti turtą, darbą ir žinias, bendrai veikti gofro kartono bei fliutingo gamybos ir realizavimo rinkoje. 2012 m. kovo 16 d. sutartis ieškovei jokios žalos nesukėlė ir naujo ieškovės direktoriaus galėjo būti nutraukta. Minėtoje sutartyje nėra nustatyta konkrečių kainų, už kurias ieškovė parduos produkciją BUAB „Netlita”. Ieškovė pradėjo gaminti produkciją pagal BUAB „Netlita” užsakymus tik nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d., t. y. po 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties sudarymo. Tuo tarpu BUAB „Netlita” 229 555,29 Lt (66 483,81 Eur) skola ieškovei atsirado dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų už 2012 m. rugpjūčio 1 d. - 2012 m. gruodžio 31 d. pagamintą produkciją pagal 2012 m. liepos 10 d. rangos sutartį. Jis nepasirašė 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties, kurios pagrindu ieškovė gamino produkciją BUAB „Netlita”, ir negalėjo daryti įtakos nei šios sutarties sudarymui, nei BUAB „Netlita” atsiskaitymams su ieškove pagal šią sutartį. Visi atsakovai įmonės veikloje dalyvavo skirtingais laikotarpiais bei kitokiu teisiniu statusu, kas lemia skirtingą jų civilinės atsakomybės pagrindą bei eliminuoja atsakovų solidariosios civilinės atsakomybės atsiradimo galimybę. 2012 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė buvo skolinga atsakovei BUAB „Netlita”. Jis nėra ir negali būti atsakingas už ieškovei laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. galimai padarytą žalą, Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, kad jis būtų veikęs tyčia ar ypač neatsargiai, turėdamas tikslą sukelti žalą ieškovei ar jos kreditoriams, atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimo ar akivaizdaus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimo, aiškaus aplaidumo arba jam suteiktų įgaliojimų viršijimą, taip pat neįrodė ir atsakovų solidariosios atsakomybės atsiradimo pagrindo. Kadangi ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą, taigi savo galimai pažeistas teises gali apginti gaudama žalos atlyginimą, ir tam nebūtina 2012 m. kovo 16 d. sutartį, 2012 m. liepos 10 d. rangos sutartį ir 2012 m. liepos 10 d. papildomą susitarimą prie rangos sutarties pripažinti negaliojančiais. Civilinė atsakomybė ir restitucija, taikoma sandorį pripažinus negaliojančiu, yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai. Taigi pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, restitucija turėtų būti taikoma tarp ieškovės ir atsakovės BUAB „Netlita”, todėl kiti atsakovai nėra atsakingi už žalą.
  1. Trečiasis asmuo Z. Č. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad BUAB „Kauno popierius“ dirbo laikotarpyje nuo 2009 m. spalio 5 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. direktoriaus, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. balandžio 6 d. gamybos direktoriaus pareigose. 2012 m. kovo 15 d. bendrovės pagrindine akcininke tapo UAB „Vasalita“, todėl visą bendrovės BUAB „Kauno popierius“ valdymą (komerciją, gamybą bei personalo ir darbo drausmės klausimus ir pan.) į savo rankas perėmė S. F. ir V. M., kurie nuo 2012 m. kovo 15 d. tapo bendrovės faktiniais vadovais. Jam nieko nežinoma apie UAB „Kauno popierius“ nuo 2012 m. balandžio 6 d. vykdytus sandorius, produkcijos gamybą, jos apimtis ir kitą bendrovės veiklą, kadangi jis buvo nušalintas nuo bendrovės ir jos valdybos reikalų. 2012 m. balandžio 6 d. laiko faktine savo atleidimo iš bendrovės ir valdybos nario pareigų diena. Nuo šios dienos neturėjo ne tik realios galimybės daryti įtaką ar kitaip paveikti naujojo akcininko sprendimus, bet ir net nematė jokių dokumentų, nebuvo informuojamas apie bendrovės planus, strategiją ir viziją. 2012 m. birželio 29 d. BUAB „Kauno popierius“ surengė neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu keturių metų kadencijai buvo išrinkta nauja valdyba, į kurios sudėtį įėjo aukščiau minimas V. M.. Nuo šio susirinkimo momento jis tapo faktinis ir formalus valdybos narys, nors VĮ Registrų centro išraše nauji valdybos nariai buvo įregistruoti tik 2012 m. rugpjūčio 15 d.
  1. Trečiasis asmuo V. P. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti, atsiliepimą į ieškinį grindė analogiškais trečiojo asmens Z. Č. atsiliepime nurodytiems argumentais. Papildomai nurodė, kad BUAB „Kauno popierius“ dirbo laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 6 d. komercijos direktoriaus pareigose.
  1. Trečiasis asmuo T. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:
    1. priteisė iš BUAB „Netlita“ 66 484 Eur nuostolių atlyginimo BUAB „Kauno popierius“, kitą ieškinio dalį atmetė;
    2. nustatė, kad BUAB „Kauno popierius“ turi reikalavimo teisę į 66 484 Eur reikalavimo patenkinimą BUAB „Netlita“ bankroto byloje ĮBĮ nustatyta tvarka;
    3. ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovams J. V., K. R., V. M., A. F., S. F., I. K., atmetė;
    4. 2014 m. kovo 20 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - turto areštą solidariems atsakovams BUAB „Netlita“, J. V., K. R., V. M., A. F., S. F., I. K. 567 479,08 Lt sumai, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
  2. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, byloje esančiais ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Nustatė
    1. Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartimi UAB „Kauno popierius“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“, nutartis įsiteisėjo 2013 m. kovo 14 d., teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama (civilinės bylos Nr. B2-45-555/2017).
    2. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi UAB „Netlita“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Eurobankrotas“ (civilinės bylos Nr. eB2-198-479/2017), nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 21 d., teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.
    3. Pagal BUAB „Kauno popierius“ įstatų (Juridinių asmenų registre įregistruotų 2011 m. balandžio 28 d.) 6.1. ir 8 punktus bendrovės organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas.
    4. VĮ Juridinių asmenų registro išrašų duomenimis ginčo laikotarpiu BUAB „Kauno popierius“ vadovais atitinkamais laikotarpiais buvo atsakovai: J. V. (laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d.), A. J. (nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. spalio 3 d.), V. M. (nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2013 m. kovo 14 d., paskirtas 2012 m. spalio 1 d. valdybos posėdžio nutarimu); valdybos nariais – atsakovai K. R. (nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2013 m. kovo 14 d.), V. M. (valdybos pirmininku nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. kovo 14 d.), A. F. (nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. kovo 28 d.), A. J. (nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. kovo 14 d.), I. K. (nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. kovo 14 d.), J. V. (nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d.), Z. Č. (nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d.), T. B. (nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d.), V. P. (nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d.).
    5. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas J. V. faktiškai atleistas iš pareigų 2012 m. birželio 19 d., o ne 2012 m. rugpjūčio 15 d., kaip nurodyta Juridinių asmenų registre. Tai patvirtina ir BUAB „Kauno popierius“ įvykusio 2012 m. birželio 29 d. valdybos posėdžio protokole užfiksuoti duomenys apie A. J. paskyrimą generaliniu direktoriumi bei 2012 m. birželio 29 d. neeilinio akcininkų susirinkimo protokolas apie išrinkimą valdybos nariais - atsakovų K. R., V. M., A. F., A. J. ir I. K. keturių metų laikotarpiui bei V. M. paskyrimą valdybos pirmininku. Pagal Juridinių asmenų registrui pateiktus duomenis, atsakovai valdybos nariais buvo išrinkti 2012 m. rugpjūčio 15 d. (2012 m. rugpjūčio 15 d. įvykusio neeilinio akcininkų susirinkimo protokolas), taip pat A. J. buvo išrinktas naujuoju generaliniu direktoriumi vietoj atleisto iš šių pareigų J. V.. Aplinkybę, kad atsakovas J. V. nuo 2012 m. birželio 4 d. sirgo ir nėjo generalinio direktoriaus pareigų patvirtina ieškovės į bylą pateikti 2014 m. spalio 9 d. duomenys iš Juridinių asmenų registro.
    6. Remiantis 2012 m. birželio 29 d. darbo sutartimi, sudaryta su atsakovu A. J., atsakovas A. J. ėjo vadovo pareigas nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. spalio 3 d., o ne kaip nurodyta Juridinių asmenų registre nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. Tą taip pat patvirtina atsakovo A. J. į bylą pateiktas pranešimas, iš kurio matyti, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. raštas, adresuotas AB Lesto, pasirašytas laikinai ėjusio generalinio direktoriaus pareigas atsakovo V. M., taip pat informacija iš VSDFV Kauno skyriaus, kad A. J. BUAB „Kauno popierius“ dirbo laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. spalio 3 d.
    7. Ieškovė BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovė UAB „Netlita“ 2012 m. kovo 16 d. sudarė sutartį, kurią pasirašė, kaip tuometiniai bendrovių vadovai, atsakovai J. V. ir S. F.. Pagal šią sutartį šalys susitarė veikti kartu gofro kartono bei fliutingo gamybos ir realizavimo rinkoje. Sutarties 8.1. punkte ieškovė įsipareigojo gaminti popierių gofravimui pagal bendrai gautus arba BUAB „Netlita“ užsakymus, o pagal sutarties 9.2. ir 9.3. punktus BUAB „Netlita“ įsipareigojo dengti popieriaus gofravimui gamybos išlaidas, taip pat apmokėti tiekėjų sąskaitas, pateiktas BUAB „Kauno popierius“ už suvartotus energijos išteklius, vandens garą ir kitas, reikalingas vykdant popieriaus gofravimui, bei ieškoti pirkėjų ir realizuoti BUAB „Kauno popierius“ pagamintą produkciją. Sutarties 13. punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galios iki 2017 m. gruodžio 31 d.
    8. Ieškovė BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovė BUAB „Netlita“, kiekviena atstovaujama tuometinių vadovų atsakovų A. J. ir S. F., 2012 m. liepos 10 d. sudarė rangos sutartį dėl popieriaus gofravimui gamybos ir 2012 liepos 10 d. papildomą susitarimą prie rangos sutarties „Dėl prekių sandėliavimo“. Pagal rangos sutarties 1.1. punktą vykdytoja BUAB „Kauno popierius“ įsipareigojo gaminti užsakovei BUAB „Netlita“ popierių gofravimui ir kitą užsakytą produkciją, o užsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka apmokėti vykdytojai už pagamintą produkciją. Sutarties 2.2.2. punkte užsakovė įsipareigojo pateikti vykdytojai ir/ar apmokėti tiekėjams produkcijos pagaminimui reikalingą žaliavą ir energiją (makulatūrą, reagentus, garą, elektrą) pagal vykdytojai išrašytas žaliavos ir energijos tiekėjų sąskaitas, taip pat apmokėti už vykdytojos darbo jėgos ir įrangos panaudojimą, apskaičiuotus pagal nustatytas normas ir neviršijančius lizingo įmokos. Sutarties 7.1. punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galios iki 2017 m. liepos 10 d. Papildomu susitarimu prie rangos sutarties BUAB „Kauno popierius“ (saugotoja) įsipareigojo šiame susitarime nustatytomis sąlygomis neatlygintinai priimti ir saugoti BUAB „Netlita“ (davėjo) perduodamas prekes (popierius gofravimui (fliutingas) ir kitos susijusios prekės) ir davėjui pareikalavus, jas grąžinti.
    9. Remiantis duomenimis apie BUAB „Kauno popierius“ vykdytą gamybą bei pardavimus 2012 m. balandžio-gruodžio mėnesiais (pardavimo dokumentais, pagamintos produkcijos perdavimo aktais, PVM sąskaitomis – faktūromis, išrašytomis BUAB „Netlita“ dėl pagamintos produkcijos per 2012 m. rugpjūčio-gruodžio mėnesius apmokėjimo), 2012 m. iki ginčijamos 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties sudarymo ieškovė vykdė skirtingų pirkėjų užsakymus (UAB „Klaipėdos kartono tara“ 2012 m. balandžio-liepos mėnesių pardavimo dokumentai), o nuo 2012 m. liepos 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovei BUAB „Netlita“ pagamino ir perdavė produkcijos (fliutingas) bei išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2012 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 00429 – 1 170 382,27 Lt, 2012 m. rugsėjo 30 d. Nr. 00430 – 972 616,20 Lt, 2012 m. spalio 1 d. Nr. 00431 –453 453,99 Lt, 2012 m. spalio 31 d. Nr. 00432 – 800 366,05 Lt, 2012 m. lapkričio 2 d. – 470 155,15 Lt, 2012 m. lapkričio 30 d. – 1 193 203 Lt, 2012 m. gruodžio 31 d. Nr. 00435 – 694 531,92 Lt, t.y. už bendrą 5 754 708, 58 Lt (su PVM) arba 1 666 678, 80 Eur sumą (t. 1, b. l. 37-44).
    10. Byloje esantys 2010-2011 m. balanso duomenys patvirtina, kad BUAB „Kauno popierius“ nuo 2010 m. dirbo nuostolingai. Remiantis balanso už 2010 metus duomenimis, bendrovė turėjo turto iš viso už 4 168 494 Eur (14 392 975 Lt), iš kurio ilgalaikis – 3 623 647 Eur (12 511 729 Lt) vertės, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 382 294 Eur (4 772 784 Lt), ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis (lizingo įsipareigojimai) sudarė 617 593 Lt, skolos tiekėjams – 3 167 764 Lt, kitos skolos – 81 445 Lt, bendrovė patyrė 417 890 Eur (1 442 891 Lt) nuostolių. Balanso už 2011 metus duomenimis, bendrovė turėjo turto iš viso už 4 730 704 Eur (16 334 177 Lt), iš kurio ilgalaikis – 3 618 807 Eur (12 495 018 Lt) vertės, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 479 829 Eur (8 562 353 Lt), bendrovė patyrė 666 807 Eur (2 302 351 Lt) nuostolių, t. y. 2012 m. sausio 1 d. dienai faktiškai buvo nemoki. 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovė turėjo turto iš viso už 1 346 215 Eur (4 648 212 Lt), iš kurio ilgalaikis – 1 213 173 Eur (4 188 844 Lt) vertės, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 106 948 Eur (7 274 869 Lt), skolos tiekėjams – 1 746 448 Eur (6 030 135 Lt), kitos skolos – 17 038 Eur (58 830 Lt), bendrovė patyrė 1 697 798 Eur (5 862 158 Lt) nuostolių.
    11. Remiantis BUAB „Kauno popierius“ skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašų duomenimis, bendrovė 2012 m. kovo 15 d. dienai iš viso turėjo 3 859 793 Eur (13 327 092, 91 Lt), t. y. (7 862 514,62 Lt + 1 556 550,89 Lt + 3 154 868,54 Lt + 547 043,94 Lt + 206 114,92 Lt) įsipareigojimų kreditoriams, o 2012 m. gruodžio 31 d. dienai jie sumažėjo iki 2 431 426 Eur (8 395 228,85 Lt) (1 791 198,75 Lt + 4 516 188,81 Lt + 1 278 671,64 Lt + 513 099,28 Lt +296 070, 37 Lt). Lyginant kreditorinių įsipareigojimų santykį su bendrovės turėto turto verte 2012 m. kovo 15 d. dienai ir 2012 m. gruodžio 31 d. dienai konstatuojama, kad bendrovė ir ginčijamu laikotarpiu iki 2012 m. gruodžio 31 d. išliko nemoki, o jos finansinė padėtis dar pablogėjo, nes kreditoriniai įsipareigojimai viršijo turėto turto vertę.
    12. Remiantis gaminių savikainos žiniaraščių už 2012 m. kovo-gruodžio mėnesių laikotarpį duomenimis, gaminių savikaina lyginant kovo-liepos mėnesių laikotarpį su rugpjūčio-gruodžio mėnesių laikotarpiu, sumažėjo (pvz. balandžio mėn. – 1, 986 Lt/kg, liepos – 1, 311 Lt/kg, rugpjūčio - 0, 985 Lt/kg, rugsėjo-1, 090 Lt/kg ir pan.).
    13. 2012 m. lapkričio 22 d. auditoriaus ataskaitos apie BUAB „Kauno popierius“ finansinę padėtį 2010-2012 metus duomenimis iš pradelstų skolų 2012 m. rugpjūčio 31 dienai 6,4 mln. Lt sumos net 47 proc. yra susidarę iki 2011 m. gruodžio 31 d. 2013 m. balandžio 24 d. BUAB „Netlita“ buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad 2012 m. liepos – gruodžio mėnesiais BUAB „Netlita“ įsigijo iš BUAB „Kauno popierius“ pagaminto kartono už 1 368 040 Eur (4 723 570, 48 Lt) sumą be PVM (1 655 329 Eur (5 715 520, 28 Lt) su PVM), kad pagaminti ir parduoti šiuos gaminius UAB „Netlita“ turėjo išlaidų 228 521 Eur (451 202, 17 Lt + 337 835 Lt), pardavimo pajamos sudarė 58 768 Eur (202 912, 76 Lt), kad už UAB “Kauno popierius” nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2012 m. liepos 27 d. sumokėjo SODRAI, AB Kauno energijai, AB Lesto, DNB Lizingui ir kitiems kreditoriams, iš viso 221 274 Eur (764 015 Lt).
    14. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo 2012 m. rugsėjo 26 d. pažymos duomenimis, atlikus patikrinimą tikslu surinkti informaciją apie sandorius su BUAB “Netlita” už 2012 m. kovo 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį, užfiksuota, kad bendrovė BUAB “Kauno popierius” produkciją bendrovei BUAB “Netlita” pradėjo gaminti nuo 2012 m. liepos 25 d.
    15. Remiantis BUAB „Kauno popierius“ mokestinio tyrimo duomenimis, ieškovės 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio ir liepos mėnesiais parduoto vieneto (kg) kaina buvo mažesnė, nei parduotų prekių savikaina: sausio mėnesį – (-0,18 Lt), vasario mėnesį – 0,213 Lt, kovo mėnesį – 0,161 Lt, nors tuo metu ieškovė savo produkciją pardavinėjo ne tik BUAB „Netlita“, kas patvirtina, jog bendrovės veikla buvo nuostolinga jau nuo 2012 metų sausio mėnesio.
    16. Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi byloje buvo paskirta teismo ekonominė buhalterinė ekspertizė, kurią pavesta atlikti ekspertei A. K.. Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. ir 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimis ekspertė nušalinta nuo ekspertizės atlikimo (paaiškėjus, kad ekspertė laikinai išbraukta iš ekspertų sąrašo), ekspertizę pavesta atlikti ekspertams T. A. T. ir E. J..
    17. Teismo eksperto T. A. T. 2016 m. birželio 1 d. ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagal UAB „Netlita“ užsakymus pagamintos produkcijos (fliutingo) vidutinė rinkos vertė šios produkcijos perdavimo bendrovei „Nitlita“ dienai – 338,52 Eur/t.
    18. Teismo ekspertės E. J. 2016 m. liepos 7 d. ekspertizės akto išvadose, atsakant į 1-ą klausimą, konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. BUAB „Kauno popierius“ pagal BUAB „Netlita“ užsakymus pagamintos produkcijos išlaidos BUAB „Netlita“ nebuvo padengtos 802 942,91 Lt (4 661 918,52 pardavimo pajamos – (5 235 306,14 fliutingo pardavimo savikaina - 229 555,29 Lt BUAB „Netlita“ skola ieškovei, t. y. 232 548 34 Eur suma. Ekspertizės tiriamojoje dalyje 1-uoju klausimu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pardavimo pajamos už fliutingo pardavimus bendrovei BUAB „Netlita“ sudarė 4 661 918,52 Lt, o fliutingo pardavimo savikaina už tą patį laikotarpį sudarė 5 235 306,14 Lt (5 250 970,05-15 663,91), pardavimo savikaina buvo 573 387,62 Lt (4 661 918,52-5 235 306,14) didesnė už pardavimo pajamas, taip UAB „Kauno popierius“ patyrė 573 387,62 Lt (166 065 Eur) bendrųjų nuostolių. Taip pat nustatyta, kad pagal apskaitos registrų „Atsiskaitymų žiniaraštis“ duomenis 2012 m. rugpjūčio 1 dienai bendrovė BUAB „Netlita“, kaip pirkėjas, buvo skolinga bendrovei BUAB „Kauno popierius“ 443 435,77 Lt, o bendrovė BUAB „Kauno popierius“ bendrovei BUAB „Netlita“, kaip tiekėjui, 630 847,72 Lt, kad įvertinus visas priede Nr. 1 pateiktų mokėjimų ir užskaitymų operacijas 2012 m. gruodžio 31 dienai bendrovė BUAB „Netlita“ buvo skolinga bendrovei BUAB „Kauno popierius“ 229 555,29 Lt (66 484 Eur). Ekspertizės išvadose 2-uoju ir 3-čiuoju klausimais konstatuota, kad pagal UAB „Kauno popierius“ buhalterinės apskaitos duomenis BUAB „Kauno popierius“ per laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. negavo grynojo pelno, o patyrė 529 625, 28 Eur (1 828 690,17 Lt) nuostolius. Perskaičiavus BUAB „Kauno popierius“ pardavimus BUAB „Netlita“ pagal eksperto T. A. T. išvadoje pateiktas vidutines rinkos pardavimo kainas, BUAB „Kauno popierius“ papildomai būtų gavęs 720 237,30 Lt pajamų, kurios atitinkamai mažintų patirtus nuostolius ir jie būtų lygūs 1 108 452, 87 Lt (1 828 690, 17-720 237,30).
    19. 2016 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje apklausta ekspertė E. J. (teismo posėdžio garso įrašo 33 min.35 sek.-50 min. 09 sek.) pateikė 2016 m. liepos 7 d. ekspertizės akto priedą Nr. 1, kuris per klaidą nebuvo pridėtas prie akto, ir kuriame pateikti duomenys apie per laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. tarp BUAB „Kauno popierius“ ir BUAB „Netlita“ įvykusias ūkines operacijas pagal įrašus BUAB „Kauno popierius“ apskaitos programoje. Ekspertė patvirtino ekspertizės akto išvadas, paaiškino, kad ekspertizės akto tiriamojoje dalyje 1-uoju klausimu atlikti skaičiavimai patvirtina išvadą, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „Kauno popierius“ pagal UAB „Netlita“ užsakymus pagamintos produkcijos išlaidos UAB „Netlita“ nebuvo padengtos 802 942,91 Lt (232 548 34 Eur), ekspertizės atlikimui buvo pateikti UAB „Kauno popierius“ ir UAB „Netlita“ buhalterinės apskaitos dokumentai.
    20. Ieškovė, reikšdama ieškinio reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nurodė tris faktinius ir teisinius pagrindus: kad sutartys sudarytos pažeidžiant actio Pauliana sąlygas (CK 6.66 straipsnis), prieštarauja imperatyvios įstatymo nuostatoms (CK 1. 80 straipsnis) bei juridinio asmens teisnumui (CK 1. 82 straipsnis).
  3. Teismas, įvertinęs ieškovės ginčijamus sandorius, konstatavo, kad 2012 m. kovo 16 d. sutartimi BUAB „Kauno popierius“ ir BUAB „Netlita“ susitarė dėl jungtinės veiklos vykdymo (sutarties 9.2. ir 9.3. punktai) (CK 6. 969 straipsnis). Vėlesni ginčijami susitarimai sudaryti siekiant įgyvendinti 2012 m. kovo 16 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovės BUAB „Netlita“ skola buvo sudengiama atsakovės pirktų žaliavų, apmokėtos energijos ir kitų padengtų išlaidų pagrindu, t. y. BUAB „Netlita“ vykdė 2012 m. liepos 10 d. rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir dengė produkcijos gamybos kaštus. Tai, kad BUAB “Netlita” produkcija pradėta gaminti nuo 2012 m. liepos 25 dienos, patvirtina Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo 2012 m. rugsėjo 26 d. pažymoje pateikti duomenys.
  4. Palyginęs kreditorinių įsipareigojimų santykį su bendrovės turėto turto verte 2012 m. kovo 15 dienai ir 2012 m. gruodžio 31 dienai, teismas padarė išvadą, kad BUAB „Kauno popierius“ ir ginčijamu laikotarpiu iki 2012 m. gruodžio 31 d. išliko nemoki, o jos finansinė padėtis dar pablogėjo, nes kreditoriniai įsipareigojimai viršijo turėto turto vertę, atsirado naujų kreditorių. Ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 2 028 376 Eur. Teismas pažymėjo, kad kartu su 2016 m. liepos 7 d. ekspertizės aktu pateikti 2012 m. gruodžio 27 d. lizingo objektų perdavimo-priėmimo aktai prie 2009 m. gruodžio 23 d. lizingo sutarčių Nr. 200912F-7082, 200912F-7083 ir 2011 m. balandžio 21 d. lizingo sutarčių Nr. 201104F-8073, 201104F-8131, remiantis kuriais nustatyta, kad lizingo davėjas AB DNB lizingas nutraukė paminėtas lizingo sutartis ir lizingo gavėja BUAB „Kauno popierius“ grąžino lizingo objektus: sandėlius, kitus gamybos pastatus, esančius R. K. g. 32, Kaune, Jėgainės g. 6 Kaune, bei kilnojamąjį turtą (popieriaus gamybos mašinas, kitus įrengimus), dėl ko 2012 m. pabaigai sumažėjo ieškovės turėtas turtas bei skoliniai įsipareigojimai šiam kreditoriui.
  5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nurodė, kad pagal ĮBĮ bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, turi teisę pasinaudoti visais įstatymuose numatytais įmonės ir jos kreditorių teisių gynimo būdais, tame tarpe ir ginčyti įmonės valdymo organų sudarytus sandorius, reikalauti iš įmonės dalyvių ir/arba valdymo organų padarytos žalos atlyginimo ir kt. (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, 14 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-140/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-550/2011; 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-42/2013 ir kt.). Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčyti minėtas sutartis bei susitarimą CK 6. 66 straipsnio pagrindu, nes iš jų kildinamas ieškovės kreditorių teisių pažeidimas.
  6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, konstatavo, kad ieškovė nuo 2012 m. pradžios ir ginčijamų sutarčių sudarymo metu buvo faktiškai nemoki, jos veikla buvo nuostolinga. Teismas pažymėjo, kad vertinant sandorio nuostolingumą taip pat turi būti įvertinta, ar sandorio sudarymo metu įmonė buvo pajėgi prisiimti sutartinius įsipareigojimus ir galėjo juos vykdyti. Teismas konstatavo, kad produkcijos perleidimas atsakovei BUAB „Netlita“ žemiau savikainos nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sandorio nenaudingumą ir nuostolingumą. Teismas sprendė, kad tiek iš 2012 m. kovo 16 d. sutarties turinio, konkrečiai sutarties 9.2., 9.3. punktų sąlygų, nustatančių, kad BUAB „Netlita“ įsipareigojo dengti popieriaus gofravimui būtinas gamybos išlaidas, taip pat apmokėti tiekėjų sąskaitas, pateiktas BUAB „Kauno popierius“ už suvartotus energijos išteklius, vandens garą ir kitas paslaugas, reikalingas vykdant popieriaus gofravimą, bei ieškoti pirkėjų ir realizuoti BUAB „Kauno popierius“ pagamintą produkciją, tiek iš 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties turinio bei jos 2.2.2. ir 2.2.3. punktų sąlygų nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamomis sutartimis ieškovė gamino produkciją atsakovei neatlygintinai, kad ieškovė tokiomis sąlygomis būtų nepajėgi prisiimti sutartinių įsipareigojimų. Teismas konstatavo, kad ginčijamose sutartyse nėra jokių sąlygų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šalys susitarė, jog ieškovė gamins ir parduos produkciją atsakovei BUAB „Netlita“ žemiau savikainos, todėl sutarčių sudarymas jose nurodytomis sąlygomis neįtakojo bendrovės mokumo, nes BUAB „Netlita“ įsipareigojo padengti visas gamybos išlaidas, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir neįrodinėjo, kad jose būtų nuspręsta dėl pirmenybės teisės kitiems kreditoriams į skolų išieškojimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovės ir jos kreditorių teisių pažeidimo kaip vienos iš būtinų sąlygų.
  7. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo šalių nesąžiningumo, atmetė ieškovės argumentus, kad sandorio šalys susitarė dėl produkcijos gamybos neatlygintinai, kas prieštarauja bendrovės veiklos tikslams, kad vienas iš BUAB „Kauno popierius“ valdybos narių A. F., kuris, manytina, susijęs giminystės ryšiais su atsakovės BUAB „Netlita“ vadovu bei vieninteliu akcininku S. F.. Teismas konstatavo, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovai A. F. ir S. F. yra artimi giminaičiai, nei BUAB „Netlita“, nei jos vadovas S. F. nėra ieškovės akcininkai, todėl nėra CK 6.67 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų sąlygų atsakovų nesąžiningumui preziumuoti. Teismas sprendė, kad nors atsakovė BUAB „Netlita“ ir jos vadovas S. F. pasirašydami ginčijamas sutartis žinojo, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu BUAB „Kauno popierius“ faktiškai buvo nemoki, tačiau, kaip jau minėta, sandoriai nebuvo neatlygintiniai ar aiškiai nuostolingi jų sudarymo metu. Abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, jų abiejų ūkinės komercinės veiklos tikslas siekti pelno. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovų, kaip sandorio šalių, jų atstovų nesąžiningumo.
  8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl sandorio neprivalomumo, konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėjo objektyvią ir neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamas sutartis, nenustatyta aplinkybių, kurios būtų ribojusios ginčo sutarčių sudarymo laisvę, bet būtų lėmusios būtinybę (teisinę prievolę) ieškovei sudaryti ginčo sandorius.
  9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra aplinkybių, atitinkančių būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas.
  10. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalavimus pripažinti negaliojančiais sandorius pagal CK 1.80 ir 1.82 straipsnius, grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovai (vadovai) J. V. ir A. J., sudarydami ginčijamas sutartis bei susitarimą, taip pat valdybos nariai K. R. V. M., A. F., I. K., kurie nevykdė kolegialaus valdymo organo pareigų ir penkis mėnesius (nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo) leido įmonei veikti visiškai nuostolingai, veikė priešingai bendrovės veiklos tikslams ir pažeidė imperatyvias įstatymo normas (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, 2.87 straipsnis). Tačiau CK 1.82 straipsnyje nurodytu pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė BUAB „Netlita“ ir jos vadovas S. F. veikė nesąžiningai, priešingai ieškovės ar jos kreditorių interesams.
  11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei žalos atlyginimą, nustatė, kad pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 6 dalies 1 punktą bendrovės vadovas inter alia atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; įmonės valdyba – kolegialus vykdomasis įmonės valdymo organas, kuris atsako už įmonės valdymą, jos tikslų įgyvendinimą, tinkamą komercinę–ūkinę veiklą, taip pat už įmonės valdymo praktiką ir įmonės kontrolę; valdybos narys, kaip ir bet kuris kitas įmonės vadovas, privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai; pagal ABĮ 34 straipsnio 1 dalį valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, taip pat pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka bei bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus; pagal to paties straipsnio 2 dalį valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.
  12. Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013). Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).
  13. Teismas sutiko su atsakovo J. V. pozicija, kad jis pasirašė 2012 m. kovo 16 d. sutartį, tačiau jos sudarymas ar jo kaip vadovo veiksmai/neveikimas bendrovei nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nes ši sutartis jo vadovavimo laikotarpiu nebuvo vykdoma, jis atleistas iš darbo 2012 m. birželio 19 d., todėl negalėjo įtakoti BUAB „Kauno popierius“ tolimesnės ūkinės veiklos. Teismas, vadovaudamasis VSDFV duomenimis, nustatė, kad atsakovas J. V. iš BUAB „Kauno popierius“ faktiškai buvo atleistas – 2012 m. birželio 19 d., o ne 2012 m. rugpjūčio 15 d., kaip nurodyta Juridinių asmenų registre, ką patvirtina ir BUAB „Kauno popierius“ įvykusio 2012 m. birželio 29 d. valdybos posėdžio protokole užfiksuoti duomenys apie kito asmens - atsakovo A. J. paskyrimą generaliniu direktoriumi. Ieškovės nurodytų nuostolių susidarymo penkių mėnesių laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., atsakovas J. V. kaip bendrovės vadovas ginčijamu laikotarpiu nedirbo, todėl nenustačius jo veiksmų neteisėtumo CK 2.87 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu, nėra vienos iš būtinų sąlygų jo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 straipsnis).
  14. Teismas konstatavo, kad atsakovas A. J. savo atsiliepime į ieškinį ir jo atstovė teisme laikėsi pozicijos, jog A. J. 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties ir jos priedo nepasirašė, nes visus dokumentus pasirašydavo kiekviename lape, taip pat nurodė, kad faktiškai generaliniu direktoriumi dirbo tik liepos mėnesį, vėliau susirgo, o faktiniu vadovu buvo S. F.. Teismas sprendė, kad ginčijamų sutarčių originalai į bylą nėra pateikti, todėl nėra galimybės patikrinti atsakovo parašų tikrumo. Teismas, remdamasis 2012 m. birželio 29 d. darbo sutartimi, VSDFV duomenimis, nustatė, kad atsakovas A. J. generalinio direktoriaus pareigose buvo nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. spalio 3 d., o ne kaip nurodyta Juridinių asmenų registre nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. Tai, kad jis galėjo nevykdyti savo pareigų tam tikru laikotarpiu patvirtina 2012 m. rugsėjo 19 d. raštas, adresuotas AB Lesto, pasirašytas kito atsakovo V. M., laikinai ėjusio generalinio direktoriaus pareigas. Remiantis ieškovės pateiktais BUAB „Kauno popierius“ valdybos 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. liepos 9 d., 2012 m. spalio 1 d., 2012 m. gruodžio 3 d. posėdžių protokolais, atsakovas A. J. dalyvavo trijuose posėdžiuose (2012 m. birželio 29 d., 2012 m. liepos 9 d., 2012 m. spalio 1 d.). Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovas galėjo šios sutarties ir jos priedo nepasirašyti, neatleidžia jo nuo vadovo pareigų vykdymo CK 2.87 straipsnio 7 punkto nuostatų prasme.
  15. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo A. J. darbo laikotarpiu ar vėlesniu faktiniu vadovu buvo atsakovas S. F., todėl nėra pagrindo jo civilinei atsakomybei kilti kaip BUAB „Kauno popierius“ valdymo organo nariui, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).
  16. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nepateiktas valdybos reglamentas, nustatantis valdybos darbo ir sprendimų priėmimo tvarką, nors teismas 2016 m. spalio 21 d. posėdyje protokoline nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus. Bylos nagrinėjimo metu pateikti 2012 m. birželio, liepos, spalio ir gruodžio mėnesiais įvykusių valdybos posėdžių protokolai, todėl lieka neaišku, kiek kartų valdyba rinkosi ir sprendė rūpimus klausimus. Remiantis 2012 m. liepos 9 d. valdybos posėdžio protokolo duomenimis, prieš 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties sudarymą buvo sprendžiamas klausimas dėl detalios produkcijos savikainos nustatymo ir nutarta pavesti gamybos direktoriui iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. atlikti ir pateikti valdybai detalų produkcijos savikainos paskaičiavimą (darbotvarkės 8 klausimas), tačiau vėlesniuose posėdžiuose šis klausimas nebuvo svarstomas.
  17. Teismas nustatė, kad BUAB „Kauno popierius“ įstatus bendrovės valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, svarsto ir tvirtina bendrovės metinę veiklos išlaidų sąmatą ir šios sąmatos patikslinimus, analizuoja ir vertina bendrovės metinių finansinių atskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą, analizuoja ir vertina vadovo pateiktą medžiagą (8.11., 8. 15. ir 8.12. punktai). Pagal bendrovės įstatų 9.7. punktą vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, informacijos valdybai pateikimą.
  18. Teismas sprendė, kad apie tai, jog bendrovės veikla 2012 m. buvo nuostolinga atsakovams galėjo būti žinoma svarstant 2012 m. liepos 9 d. valdybos posėdyje klausimą dėl produkcijos savikainos nustatymo, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad valdybos nariai žinojo apie sutartis su BUAB „Netlita“ byloje nėra pateikta. Teismas sprendė, kad vien tai, jog penkis mėnesius (nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) įmonės veikla buvo nuostolinga, kad nebuvo dengiamos visos su UAB „Netlita“ vykdytos veiklos išlaidos, nepatvirtina atsakovų, kaip valdybos narių sistemingo fiduciarinių pareigų nevykdymo bei prisidėjimo prie ieškovės nuostolių iš sutarčių su UAB Netlita“ atsiradimo (CK 2.87 straipsnis, 6.246 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
  19. Teismas pažymėjo, kad ginčijamu laikotarpiu atsakovas A. J. tris mėnesius ėjo generalinio direktoriaus pareigas, todėl turėjo pareigą tinkamai vykdyti fiduciarines pareigas, teikti informaciją valdybai, spręsti klausimus, susijusius su sutarčių vykdymu. Atitinkamai jis turėjo numatyti, kad vykdant sutartis su BUAB „Netlita“ galėjo atsirasti nuostoliai. Kaip matyti iš vykdytos veiklos su BUAB „Netlita“ (PVM sąskaitų-faktūrų) gamybos ir pardavimo apimtys buvo didelės, todėl didėjant gamybos nuostoliams turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl sutarčių tolimesnio vykdymo, jų nutraukimo, tačiau bylos duomenimis nėra galimybės nustatyti, ar nutraukus produkcijos gamybą bendrovei BUAB „Netlita“ nebūtų atsiradę dar didesni nuostoliai bendrovei, todėl atsakovo neveikimas byloje nustatytų aplinkybių kontekste nelaikytinas akivaizdžiai aplaidžiu, ar tyčiniu, lėmusiu žalos atsiradimą (CK 6.246 straipsnis).
  20. Teismas, nustatydamas žalos dydį, byloje surinktų įrodymų visumoje vadovavosi 2016 m. liepos 7 d. teismo ekspertizės aktu, kuris buvo surašytas įvertinus ekspertizės atlikimui pateiktus už tiriamąjį laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. BUAB „Kauno popierius“ kompiuterinėje programoje esančius apskaitos duomenis, tarpusavio atsiskaitymus su BUAB „Netlita“, mokėjimus, patvirtinančius pirkimų ir pardavimų registrus, kitus dokumentus. Ekspertizės tiriamojoje dalyje 1-uoju klausimu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pardavimo pajamos už fliutingo pardavimus bendrovei „Netlita“ sudarė 4 661 918, 52 Lt (be PVM), o fliutingo pardavimo savikaina už tą patį laikotarpį sudarė 5 235 306,14 Lt (5 250 970,05-15 663,91), pardavimo savikaina buvo 573 387,62 Lt (4 661 918,52-5 235 306,14) didesnė už pardavimo pajamas, taip BUAB „Kauno popierius“ patyrė 573 387,62 Lt (166 065 Eur) bendrųjų nuostolių. Taip pat nustatyta, kad pagal apskaitos registrų „Atsiskaitymų žiniaraštis“ duomenis 2012 m. rugpjūčio 1 dienai bendrovė BUAB „Netlita“, kaip pirkėjas, buvo skolinga bendrovei BUAB „Kauno popierius“ 443 435,77 Lt, o bendrovė BUAB „Kauno popierius“ bendrovei BUAB „Netlita“, kaip tiekėjui, 630 847,72 Lt, kad įvertinus visas priede Nr. 1 pateiktų mokėjimų ir užskaitymų operacijas 2012 m. gruodžio 31 dienai bendrovė BUAB „Netlita“ buvo skolinga bendrovei BUAB „Kauno popierius“ 229 555,29 Lt ( 66 484 Eur). Ekspertė teisme paaiškino, kad lentelėje Nr. 2 (ekspertizės akto 5-6 lapai) atliktas skaičiavimas yra susijęs su 2-uoju ir 3-čiuoju klausimais apie nuostolius, patirtus iš BUAB „Kauno popierius“ vykdytos veiklos už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., o dėl nuostolių, susijusių su pagamintos produkcijos pardavimu BUAB „Netlita“ apskaičiavimas lentelėje Nr. 1, kurioje - 94 038,98 Lt išminusuota.
  21. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė BUAB „Netlita“ atsakinga už ekspertizės akte nurodytų 66 484 Eur (229 555, 29 Lt) nuostolių dėl neapmokėtos produkcijos ieškovei atlyginimą, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei. Ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo netenkintinas, nes atsakovė BUAB “Netlita” yra bankrutavusi (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Kitų atsakovų atžvilgiu ieškinys atmestinas kaip neįrodytas, nesant visų būtinųjų sąlygų jų civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Ieškovė BUAB „Kauno popierius“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visa apimtimi.
  2. Ieškovės BUAB „Kauno popierius“ apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino Juridinių asmenų registro, valdybos posėdžio protokolų, darbo sutarčių ar VSDFV duomenų neatitikimus dėl dalies atsakovų buvimo valdybos nariais ir/ar vadovais. Atsakovas A. J. nurodė, jog apie tai, kad jis yra ieškovės valdybos narys sužinojo tik iš bankroto administratoriaus, tačiau iš 2012 m. birželio 29 d. į bylą pateikto bendrovės valdybos posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas A. J. šiame posėdyje dalyvavo ir buvo išrinktas eiti ieškovės vadovo pareigas. Sutinkamai su Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas A. J. į bendrovės vadovo pareigas išrinktas 2012 m. rugpjūčio 15 d., tačiau jau 2012 m. liepos 10 d. pasirašė ginčijamus sandorius. Nors atsakovas A. J. teigė, neva nurodytos 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties bei jos priedo nepasirašė, byloje nėra objektyvių tokią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Atitinkamai, atsakovo K. R. atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas valdybos nariu tapo tik 2012 m. rugpjūčio 15 d. (kaip yra įregistruota Juridinių asmenų registre), tačiau K. R. dalyvavo 2012 m. birželio 29 d. ieškovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kurio metu buvo išrinkta bendrovės valdyba, susidedanti iš atsakovų V. M., A. F., A. J., I. K. bei paties K. R., o tą pačią dieną dalyvavo ir ieškovės valdybos posėdyje kaip valdybos pirmininkas, pasirašė posėdžio protokolą. Juridinių asmenų registre įregistruotų duomenų neatitinka ir atsakovo J. V. į bylą pateikti VSDFV turimi duomenys apie jo vadovavimo ieškovei laikotarpį. Pateikti paaiškinimai apie Juridinių asmenų registre įregistruotų duomenų neatitikimą valdybos posėdžio protokolų, darbo sutarčių ar VSDFV duomenims pagrindžia, jog bendrovės atsakingi asmenys neveikė rūpestingai bei apdairiai, ieškovės vidaus dokumentai nebuvo tvarkomi tinkamai.
    2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime fragmentiškai pasisakė, kodėl ieškinio reikalavimas priteisti 232 548,34 Eur dydžio žalos atlyginimą netenkintinas atsakovų A. J., J. V., S. F. atžvilgiu, pateikė nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panašiose civilinėse bylose suformuotą praktiką, tačiau nepateikė jokių motyvų (CPK 270 straipsnio 4 dalis), kodėl ieškinio reikalavimai pilna apimtimi yra atmetami.
    3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenimis nėra galimybės nustatyti, ar nutraukus produkcijos gamybą bendrovei BUAB „Netlita“ nebūtų atsiradę dar didesni nuostoliai bendrovei. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, t. y. teismo ekspertizės aktui, kuriuo pirmosios instancijos teismas nusprendė vadovautis. Tačiau teismo ekspertizės akte konstatuota, kad ginčo laikotarpiu ieškovė ne tik kad negavo pelno, tačiau taip pat patyrė 529 625,28 Eur nuostolių, o aplinkybė, kad produkcija atsakovei BUAB „Netlita“ buvo perduodama už ne rinkos kainas sąlygojo tai, kad ieškovas nesumažino savo patirtų nuostolių. Taigi, jeigu ieškovė nebūtų vykdžiusi veiklos ginčo laikotarpiu pagal ginčijamas sutartis, bendrovė nebūtų patyrusi veiklos išlaidų, kurios nebuvo padengtos, t. y. nebūtų patyrusi nuostolių. Arba, jeigu ginčo laikotarpiu ieškovė pagamintą produkciją atsakovei BUAB „Netlita“ būtų perdavusi už rinkos kainas, ieškovės patirti nuostoliai būtų daugiau negu 39 proc. mažesni.
    4. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, neva produkcijos perleidimas atsakovei BUAB „Netlita“ žemiau savikainos nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sandorio nenaudingumą ir nuostolingumą. Tokia teismo išvada prieštarauja teismo ekspertizės akte pateiktai išvadai, t. y. kad būtent dėl to, jog ieškovės produkcija atsakovei BUAB „Netlita“ buvo perduodama už ne rinkos kainas, sąlygojo tai, kad ieškovė nesumažino veiklos nuostolių.
    5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra aišku, kiek kartų valdyba rinkosi ir sprendė rūpimus klausimus. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, iš kurių galima spręsti, kokiais klausimais valdyba rinkosi ir kokie sprendimai buvo priimti. Ieškovė į bylą pateikė visus valdybos posėdžių protokolus, kurie, iškėlus bankroto bylą, buvo perduoti paskirtam bankroto administratoriui. Bankroto administratoriui nebuvo perduotas valdybos reglamentas, dėl ko ieškovė neturėjo objektyvių galimybių tokio dokumento pateikti į bylą.
    6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymų visumą, pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovės veikla 2012 m. buvo nuostolinga atsakovams galėjo būti žinoma svarstant 2012 m. liepos 9 d. valdybos posėdyje klausimą dėl produkcijos savikainos nustatymo. Esant nurodytai situacijai, sprendimų, kurie būtų sustabdę nuostolingos veiklos tęsimą nepriėmimas, fiduciarinių pareigų nevykdymas, laikytini neteisėtais veiksmais, kurie sukėlė ieškovės patirtą žalą.
    7. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino viešojo intereso apsaugos nagrinėjamoje byloje: esant akivaizdžiai konstatuotai žalai, kurią patyrė ieškovė būtent dėl ginčo laikotarpiu vykdytos veiklos išimtinai pagal atsakovės BUAB „Netlita“ užsakymus, iš esmės nusprendė, kad niekas nėra atsakingas dėl tokios žalos atsiradimo.
  1. Atsakovė BUAB „Netlita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės BUAB „Netlita“ priteista 66 484 Eur BUAB „Kauno popierius“ nuostolių atlyginimui, ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės BUAB „Kauno popierius“ ieškinį.
  2. Atsakovės BUAB „Netlita“ apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos CPK 12 straipsnio nuostatos, kadangi 2016 m. liepos 7 d. ekspertizės akto Nr. 16-04-1/2016 priedas Nr. 1 atsakovei buvo pateiktas susipažinti tik 2016 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje. Tokiu būdu atsakovei nepagrįstai buvo apribota teisė pateikti atsikirtimus dėl ekspertizės akto priedo duomenų, taip pat buvo pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas, nes ieškovei tokia galimybė buvo suteikta.
    2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė BUAB „Netlita“ atsakinga už ekspertizės akte nurodytus 66 484 Eur (229 555,29 Lt) nuostolius dėl neapmokėtos produkcijos ieškovei, todėl privalo juos atlyginti ieškovei. Remiantis ekspertizės akto priedo Nr. 1, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl 66 484 Eur nuostolių, duomenimis, BUAB „Netlita“ laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už BUAB „Kauno popierius“ sumokėjo kitiems subjektams 3 077 625,71 Lt, kas neatitinka pagal BUAB „Netlita“ atliktų mokėjimų už BUAB „Kauno popierius“ nurodytu laikotarpiu. Kadangi atsakovei nebuvo pateiktas susipažinti ekspertizės priedas Nr. 1 ir ji negalėjo įvertinti šiame priede nurodytų duomenų, su apeliaciniu skundu pateikiama mokėjimų pagal banko sąskaitas suvestinė, patvirtinanti, jog į ekspertizės priedą Nr. 1 nurodytu laikotarpiu nebuvo įtraukti BUAB „Netlita“ mokėjimai papildomai 1 649 578,70 Lt sumai. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo kaip įrodymu, pagrindžiančiu teismo padarytas išvadas, vadovautis ekspertizės aktu Nr. 16-044/2016, kadangi jame nurodyti duomenys yra neobjektyvūs bei prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms.
    3. Ekspertizės akto (6 lapas) nurodyta, kad 2012 m. gruodžio 2 d. debetinėje PVM sąskaitoje faktūroje Serija NTL12 Nr. 0000012 yra nurodyta, kad pardavimo suma yra mažinama 133 826 (110 600+23 266 PVM). BUAB „Kauno popierius“ šią sąskaitą pripažino ir apskaitoje užregistravo 2013 m. sausio 1 d. Likusi skolos dalis 95 729,29 Lt (27 725,18 Eur). Pirmosios instancijos teismas šių ekspertizės akte nurodytų aplinkybių neįvertino, priteisdamas iš atsakovės BUAB „Netlita“ 66 484 Eur skolą.
    4. Esant nurodytoms aplinkybėms, tai, kad ekspertizės akto duomenys, kuriais vadovavosi teismas, priimdamas sprendimą yra neobjektyvūs, juose nėra fiksuoti visi laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. BUAB „Netlita“ atlikti mokėjimai už BUAB „Kauno popierius“, bei įvertinus, kad ekspertizės akte neįtraukta mokėjimų už 1 649 578,70 Lt (477 751 Eur) sumą, darytina išvada, kad BUAB Kauno popierius“ liko skolingas NUAB „Netlita“ 450 025 Eur.
    5. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nevertino visų aplinkybių, t. y. nenustatė, kad žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, taip pat, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei tariamai padarytos žalos, kas patvirtina, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas.
  1. Ieškovė BUAB „Kauno popierius“ atsiliepime į atsakovės BUAB „Netlita“ apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
  1. Ieškovės BUAB „Kauno popierius“ atsiliepimas į atsakovės BUAB „Netlita“ apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovei BUAB „Netlita“ buvo apribota galimybė susipažinti su ekspertizės priedu, pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas. Atsakovei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat ir 2016 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje atstovavo profesionalus teisininkas, kuriam buvo žinomos (turėjo būti žinomos) atsakovės procesinės teisės bei pareigos. Minėtos dienos teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad visiems proceso dalyviams buvo suteikta vienoda galimybė susipažinti su teismo ekspertės pateiktu teismo ekspertizės akto priedu Nr. 1. Nėra aišku, kuo grindžiami atsakovės argumentai, kad ieškovei galimybė susipažinti su ekspertizės akto priedu buvo suteikta galimai anksčiau. Teismo posėdžio metu ir po teismo posėdžio atsakovė jokių prašymų dėl galimybės papildomai susipažinti su ekspertizės priedu, atidėti teismo posėdį ir pan. nepareiškė, kas patvirtino, jog jai buvo suteiktos pakankamos sąlygos įvertinti pateiktus priedo duomenis ir parengti savo poziciją.
    2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl teismo ekspertizės akto neišsamumo. Nei vienas iš proceso dalyvių, taigi ir atsakovė, atliktos teismo ekspertizės akto išvadų neginčijo, papildomos ar pakartotinės teismo ekspertizės skirti neprašė (CPK 219 straipsnis).
    3. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų – dėl atsakovės atsakomybės už ieškovei padarytą žalą, kuri atsidaro dėl to, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nedengė veiklos sąnaudų. Žalos dydis konstatuotas atliktos teismo ekspertizės akte, o priežastinis ryšys yra akivaizdus: jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo įsipareigojimus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos.
    4. Atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas – suvestinė – yra nepatikimas ir juo negali būti vadovaujamasi kaip įrodymu, kadangi nėra žinoma, kokių pirminių duomenų pagrindu tokia suvestinė buvo parengta, nėra galimybės patikrinti, ar suvestinės parengimui naudoti tik tikri duomenys, ar rengiant suvestinę neįsivėlė klaidų, ir pan. Be to šis dokumentas pateiktas nesavalaikiai, todėl negali būti priimtas į bylą.
  1. Atsakovė BUAB „Netlita“ atsiliepime į ieškovės BUAB „Kauno popierius“ apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  2. Atsakovės BUAB „Netlita“ atsiliepimas į ieškovės BUAB „Kauno popierius“ apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad jeigu ieškovė nebūtų vykdžiusi veiklos ginčo laikotarpiu pagal ginčijamas sutartis, bendrovė nebūtų patyrusi veiklos išlaidų, kurios nebuvo padengtos, t. y. nebūtų patyrusi nuostolių, arba jeigu ginčo laikotarpiu ieškovė pagamintą produkciją BUAB „Netlita“ būtų pardavusi už rinkos kainas, ieškovės patirti nuostoliai būtų daugiau nei 39 proc. mažesni. BUAB „Kauno popierius“ atlikto mokestinio tyrimo duomenimis, ieškovė 2012 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio ir liepos mėnesiais parduoto vieneto (kg) kaina buvo mažesnė negu parduotų prekių savikaina, iš ko seka, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga jau nuo 2012 metų sausio mėnesį ir tam jokios įtakos neturėjo BUAB „Netlita“. Nurodyto mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 2011 m. vasario, kovo, gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais parduoto vieneto (kg) kaina buvo didesnė už parduotų prekių savikainą; 2011 m. balandžio mėnesį fliutingas buvo parduotas už savikainą, o sausio mėnesį už mažesnę kainą nei gaminio savikaina. Be to, nustatyta, kad pagal BUAB „Netlita“ perduotos perdirbimui makulatūros priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 2012 m. liepos mėnesį BUAB „Kauno popierius" gavo 359,4671 makulatūros iš BUAB „Netilta“. Makulatūros įsigijimui nebuvo patirta išlaidų, todėl pagamintos produkcijos savikaina buvo mažesnė. Pagal ekspertizės akto priedą Nr. 1, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, BUAB „Netlita“ laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už BUAB „Kauno popierius“ atliko kitiems subjektams mokėjimų už 3 077 625,71 Lt, kas neatitinka BUAB „Netlita“ atliktų mokėjimų už BUAB „Kauno popierius“ nurodytu laikotarpiu. Ekspertizės priede Nr. 1 nurodytu laikotarpiu nebuvo įtraukta BUAB „Netlita“ mokėjimų papildomai 1 649 578,70 Lt sumai. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė BUAB „Netlita“ pilnai apmokėjo ieškovei pagal sąskaitas-faktūras, o BUAB „Kauno popierius“ liko skolingas BUAB „Netlita“ 450 025 Eur.
    2. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gruodžio 19 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą patvirtina, kad pagrindinė BUAB „Kauno popierius“ skolų visuma susidarė iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., t. y. iki ekspertų tirto laikotarpio pradžios. Paminėtame pranešime nurodyta, kad skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2012 m. rugsėjo 17 d. sudarė 103 478,66 Lt. Pagal bendrovės pateiktus banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad paskutinis mokėjimas VSDFV Kauno skyriui buvo atliktas 2012 m. liepos 24 d. ir likusi skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2012 m. liepos 24 dienai buvo 1 376,77 Lt. Faktiškai beveik visas susidaręs įsiskolinimas susidarė nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. Bendrovės sąskaitos užblokuotos nuo 2012 m. liepos 24 d. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų susidaryti nuomonę dėl tikrosios BUAB „Kauno popierius“ finansinės padėties 2012 metų pradžioje. Jau 2012 metų pradžioje BUAB „Kauno popierius“ skolos garo ir elektros energijos tiekėjams sudarė kelis milijonus litų ir BUAB „Kauno popierius“ gamybos pats be partnerių pagalbos vykdyti jau nebegalėjo. BUAB „Netlita“ pateikti duomenys pagrindžia, kad visą laikotarpį, kai UAB „Kauno popierius“ dirbo bendradarbiaudamas su BUAB „Netlita“, atsakovė savo lėšomis mažino BUAB „Kauno popierius“ įsiskolinimą didžiausiems kreditoriams – DNB bankui, Kauno energijai, LESTO, Kauno vandenys, makulatūros tiekėjams ir t. t.
    3. Ieškovė nepagrindė, ar buvo gautas ir koks pelnas pagal sandorius, šalių vykdytus pagal jungtinės veiklos sutartį, kokia buvo šalių bendroji dalinė nuosavybė jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo metu ir kokia suma faktiškai ieškovui priklausytų šalims nutraukus jungtinės veiklos sutartį, kas yra itin svarbu, nes ieškovės prašoma priteisti suma negali viršyti pagal jungtinės veiklos sutartį jam priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalies.
  3. Atsakovas A. J. atsiliepime į ieškovės BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovės BUAB „Netlita“ apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti.
  4. Atsakovo A. J. atsiliepimas į ieškovės BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovės BUAB „Netlita“ apeliacinius skundus grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kurie buvo nurodyti jo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme.
  1. A. J. V. atsiliepime į ieškovės BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovės BUAB „Netlita“ apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti.
  2. A. J. V. atsiliepimas į ieškovės BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovės BUAB „Netlita“ apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl Juridinių asmenų registro, valdybos posėdžio protokolų, darbo sutarčių ar VSDFV duomenų apie atsakovo A. J. įdarbinimą, atsakovo K. R. paskyrimą valdybos nariu neatitikimų. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokią įtaką daro tokio pobūdžio neteisingos informacijos pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui BUAB „Kauno popierius“ ieškiniu reiškiamų reikalavimų patenkinimui ar kokia tokiais veiksmais ieškovei buvo padaryta žala.
    2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovų A. J., J. V., S. F., skundžiamame sprendime pateikė nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panašiose civilinėse bylose suformuotą praktiką, todėl nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl yra atmetamas nurodytas reikalavimas didesnės dalies atsakovų atžvilgiu.
    3. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). A. J. V. ir kiti atsakovai įmonės veikloje dalyvavo skirtingais laikotarpiais bei kitokiu teisiniu statusu, kas lemia skirtingą jų civilinės atsakomybės pagrindą bei eliminuoja atsakovų solidariosios civilinės atsakomybės atsiradimo galimybę.
    4. Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl ekspertizės akto neišsamumo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo ekspertizės akto išvadų, neprašė paskirti pakartotinę ekspertizę. Nors 2016 m. liepos 7 d. ekspertizės akto priedas Nr. 1 buvo pateiktas tik 2016 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje, tačiau pačiame ekspertizės akte yra nurodyta, kad įvertinus visas Priede Nr. 1 pateiktų mokėjimų ir užskaitymų operacijas 2012 m. gruodžio 31 dienai BUAB „Netlita“ buvo skolinga BUAB „Kauno popierius“ 229 555,29 sumą. Atsakovė BUAB „Netlita“ sąskaitų mokėjimų už BUAB „Kauno popierius“ suvestinę laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti BUAB „Netlita“ su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą.
    5. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju, tiek iš 2012 m. kovo 1 d. sutarties turinio, šalių įsipareigojimų apimties, tiek iš 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties turinio nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamomis sutartimis ieškovė gamino produkciją atsakovei neatlygintinai, kad ieškovė tokiomis sąlygomis būtų nepajėgi prisiimti sutartinius įsipareigojimus.
    6. Ieškovė neįrodė atsakovo J. V. fiduciarinių pareigų pažeidimo ar akivaizdaus protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimo, aiškaus aplaidumo arba jam suteiktų įgaliojimų viršijimo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovei neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškinio reikalavimas priteisti iš jo žalos atlyginimą atmetamas.
  1. A. K. R. atsiliepime į ieškovės BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovės BUAB „Netlita“ apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.
  2. A. K. R. atsiliepimas į ieškovės BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovės BUAB „Netlita“ apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad Juridinių asmenų registre įregistruoti duomenys neatitinka valdybos posėdžio protokoluose, darbo sutartyse ir Sodros pateiktų duomenų, kas įrodo, jog bendrovės atsakingi asmenys neveikė rūpestingai bei apdairiai, ieškovės vidaus dokumentai nebuvo tvarkomi tinkamai. A. K. R. 2012 m. birželio 29 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime išrinkimą į ieškovės valdybą, tinkamai pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui turėjo tuometinis ieškovės vadovas A. J.. Nors aukščiau nurodytos prievolės tuometinis ieškovės vadovas galimai neįvykdė, tai niekaip nesusiję su ieškovės reikalavimais. Šiuo atveju ieškovė nei savo patikslintame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokią įtaką daro neteisingos informacijos pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ieškovės reiškiamų reikalavimų patenkinimui ar kokia tokiais veiksmais ieškovei buvo padaryta žala.
    2. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė ir ginčijo sandorių teisėtumą atskirais teisiniais pagrindais - vadovaudamasis actio Pauliana institutu, taip pat CK 1.80 str. ir CK 1.82 straipsnio nuostatomis, ir tuo pačiu reikalavo atlyginti galiojančių sandorių vykdymo metu patirtus nuostolius. Kiekvienu iš nurodytų pagrindų pripažinus sandorį negaliojančiu, atsiranda teisinė pasekmė – restitucijos taikymas. Restitucija taikytina tik sandorio šalims, t. y. tik ieškovės ir atsakovės BUAB „Netlita“ atžvilgiu. Jeigu sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, taikant restituciją išieškojimas būtų nukreiptas į BUAB „Netlita“, todėl patikslintu ieškiniu keliamas alternatyvus reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvusiems ieškovo valdymo organų nariams buvo reiškiamas nepagrįstai.
    3. Nei ieškovės ieškinio patikslinime, nei apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kuo pasireiškė ieškovės vadovų ir valdybos narių (įskaitant ir atsakovą K. R.) solidari atsakomybė. Tuo tarpu kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad skirtingų valdymo organų narių civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą turi būti atribojama ir paskirstoma atsižvelgiant į nurodytus skirtumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Jeigu ieškovė laiko, kad kilusią žalą bendrovei nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė pagal jo prievoles bendrovei turi būti įvertinta proporcingai jo elgesio įtakai tokios žalos atsiradimui, išskyrus atvejus kai valdymo organų narių atsakomybė pagal įstatymus arba steigimo dokumentus yra solidari.
    4. Ieškovė teigė, kad valdybos atsakomybė kildinama iš bendrovės įstatuose įtvirtintos pareigos analizuoti ir vertinti bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, o ieškiniu ginčijami sandoriai su BUAB „Netlita“ formavo bendrovės naujos strategijos kryptį. Tačiau bendrovės įstatų 8.12. punkte numatyta, kad valdyba analizuoja ir vertinta veiklos strategijos įgyvendinimą pagal bendrovės vadovo pateiktą medžiagą. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kad bendrovės tuometiniai vadovai būtų teikę valdybai ar būtų inicijavę valdybos susirinkimą įtraukiant į dienotvarkę pritarimą minėtų sandorių sudarymui. Byloje nėra įrodymų, kad valdybos nariai iš viso būtų žinoję apie tokių sandorių sudarymą. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad valdybos nariai pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu ir jiems galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.
    5. Ieškovė neįrodė, kad sudarydami ginčijamus sandorius ar vykdydami juos tuometiniai ieškovės vadovai akivaizdžiai viršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės-komercinės riziką ar elgėsi ignoruodami sąžiningumo ir rūpestingumo standartus. Priešingai, pati ieškovė pripažino, kad bendrovė jau daugelį metų bandė išbristi ir sunkios padėties, todėl akivaizdu, kad 2012 metų situacija reikalavo greitų bei ryžtingų sprendimų, siekiant gauti žaliavų gamybai ir tuo pačiu išspręsti finansinius atsiskaitymus.
    6. Byloje nepateikta duomenų ar įrodymų, kad bendrovės tuometiniai vadovai (o tuo labiau valdyba) nesugebėdavo deramai organizuoti darbo ar imdavosi veiklos, neturėdami plano ir nepasirūpindavo ištekliais jam įgyvendinti, neužtikrino esminėms funkcijoms būtinos komunikacijos įmonėje ar pan. Nenustačius bendrovės tuometinių vadovų bei valdybos narių kaltės, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą atsakovų A. J., J. V., K. R., V. M., A. F., I. K. ir S. F. atžvilgiu pagrįstai atmetė.
  1. A. I. K., A. F. ir S. F. atsiliepime į ieškovės BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovės BUAB „Netlita“ apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą tenkinti bei išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti.
  2. A. I. K., A. F. ir S. F. atsiliepimas į ieškovės BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovės BUAB „Netlita“ apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovė nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde neįrodė, kad atsakovų atsakomybė pagal ieškinyje nurodytus reikalavimus yra solidari.
    2. Atsakovės BUAB „Netlita“ apeliacinis skundas pagrįstas, nes ieškinys dėl nuostolių, atsiradusių dėl galimai neapmokėtos produkcijos ieškovei, net nebuvo įrodinėjamas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

12Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliantė BUAB „Netlita“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – BUAB „Netlita“ sąskaitų mokėjimų už BUAB „Kauno popierius“ suvestines už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., kuriuos prašo prijungti prie bylos ir įvertinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Prašymą apeliantė grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teisme ji neturėjo galimybės pateikti atsikirtimus į ekspertės E. J. ekspertizės akte nurodytus duomenis, kadangi jai nebuvo pateiktas susipažinti šio ekspertizės akto priedas Nr. 1.
  2. Apeliantė BUAB „Kauno popierius“ atsiliepime į BUAB „Netlita“ apeliacinį skundą prašo atmesti BUAB „Netlita“ prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo ir prijungimo prie bylos. Tokią poziciją BUAB „Kauno popierius“ grindžia argumentais, kad nėra žinoma, kokių pirminių duomenų pagrindu tokia suvestinė buvo parengta, nėra galimybės patikrinti, ar suvestinės parengimui naudoti tik tikri ir patikimi duomenys, ar rengiant suvestinę neįsivėlė klaidų ir pan.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo naujai pateiktų įrodymų priėmimo, pažymi, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis teisinis reglamentavimas bei CPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme, grindžiamas principu, kad kiekviena šalis savo turimus įrodymus privalo pateikti kuo anksčiau (dar pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme stadijoje) ir tik išimtiniais atvejais – vėliau, tačiau kiekvienu atveju tokį pavėluotą įrodymų pateikimą motyvuojant bei, atitinkamai, prisiimant riziką, jog pavėluotai teikiami įrodymai teismo gali būti nepriimti. Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir paneigti pateiktus atsikirtimus.
  4. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė BUAB „Netlita“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko (advokato padėjėjo), kuris dalyvavo 2016 m. gruodžio 7 d. įvykusiame teismo posėdyje, kurio metu ekspertė E. J. pateikė teismui per klaidą su ekspertizės aktu nepateiktą ekspertizės akto priedą Nr. 1 bei davė paaiškinimus dėl ekspertizės akte padarytų išvadų. Teismo posėdžio metu atsakovės BUAB „Netlita“ atstovė neprieštaravo ekspertizės akto priedo Nr. 1 prijungimui prie bylos, patvirtino, kad yra susipažinusi su ekspertizės akto priedo Nr. 1 duomenimis, neprašė atidėti teismo posėdžio ir suteikti jai galimybę pateikti rašytinius atsikirtimus į ekspertės E. J. ekspertizės akte padarytas išvadas. Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantei BUAB „Netlita“ buvo sudaryta galimybė susipažinti su ekspertės E. J. ekspertizės akto priedu Nr. 1, todėl faktiškai apeliantė turėjo galimybę apeliacinės instancijos teismui pateiktas suvestines pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
  5. Kita vertus, atsižvelgiant į byloje priimamą procesinį sprendimą (bylos dalis grąžinama naujai nagrinėti pirmosios instancijos teismui) bei siekiant pašalinti teisėjų kolegijos nustatytus ekspertės E. J. ekspertizės akto neaiškumus bei kitus pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo trūkumus, apeliantės BUAB „Netlita“ naujai pateikti įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 42, 314 straipsniai).

13Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

  1. Nuo 2011 m. lapkričio 21 d. BUAB „Kauno popierius“ akcininkais yra UAB „Vasalita“ (55 proc. akcijų įgijo 2011 m. lapkričio 21 d.), J. V. (5 proc. akcijų įgijo 2010 m. gruodžio 27 d.), K. R. (20 proc. akcijų įgijo 2010 m. gruodžio 27 d.), T. B. (20 proc. akcijų įgijo 2010 m. gruodžio 27 d.) (t. 3, b. l. 153, t. 4, b. l. 148).
  2. Remiantis BUAB „Kauno popierius“ įstatų 2011 m. balandžio 28 d. redakcija, bendrovės organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba, vadovas (6.1. punktas). Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas; valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas; valdybą ketverių metų laikotarpiui renka visuotinis akcininkų susirinkimas, valdybą sudaro penki nariai (8.1. punktas). Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas (8.3. punktas), kuris į bylą nėra pateiktas. Valdyba tarp jai priskirtų funkcijų svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją; svarsto ir tvirtina bendrovės metinės veiklos išlaidų sąmatą ir šios sąmatos patikslinimus; priima sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo ir garantavimo, kurių balansinė vertė didesnė kaip 35 000 Lt (8.11. punktas). Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus (išskyrus vyriausiąjį finansininką), sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (9.3. punktas) (t. 1, b. l. 71-78).
  3. Remiantis BUAB „Kauno popierius“ balanso duomenimis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., bendrovė turėjo turto iš viso už 14 392 975 Lt, iš kurio ilgalaikį turtą sudarė 12 511 729 Lt (nematerialusis turtas/programinė įranga – 919 Lt; materialusis turtas: pastatai ir statiniai – 3 780 775 Lt, mašinos ir įrengimai – 7 117 350 Lt, transporto priemonės – 162 871 Lt, kita įranga – 22 996 Lt, nebaigta statyba – 1 424 415 Lt, kitas materialusis turtas – 2 403Lt), trumpalaikį turtą 1 881 246 Lt (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 915 854 Lt, iš jų atsargos – 872 563 Lt, žaliavos ir komplektavimo gaminiai – 157 905 Lt, pagaminta produkcija – 714 603 Lt, pirktos prekės, skirtos perparduoti – 55 Lt, išankstiniai apmokėjimai – 43 291 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 893 284 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 72 108 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 4 772 784 Lt, ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis (lizingo įsipareigojimai) sudarė 617 593 Lt, skolos tiekėjams – 3 167 764 Lt, kitos skolos – 81 445 Lt (t. 1, b. l. 56-58).
  4. Remiantis BUAB „Kauno popierius“ balanso duomenimis už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., bendrovė turėjo turto iš viso už 16 334 177 Lt, iš kurio ilgalaikį turtą sudarė 12 495 018 Lt (nematerialusis turtas/programinė įranga – 495 Lt; materialusis turtas: pastatai ir statiniai – 3 625 931 Lt, mašinos ir įrengimai – 7 293 282 Lt, transporto priemonės – 139 683 Lt, kita įranga – 22 753 Lt, nebaigta statyba – 1 410 638 Lt, kitas materialusis turtas – 2 236 Lt), trumpalaikį turtą 3 839 159 Lt (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 1 196 937 Lt, iš jų atsargos – 1 148 706 Lt, žaliavos ir komplektavimo gaminiai – 511 014 Lt, pagaminta produkcija – 488 761 Lt, pirktos prekės, skirtos perparduoti – 148 931 Lt, išankstiniai apmokėjimai – 48 231 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 2 480 644 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 161 578 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8 562 353 Lt (t. 1, b. l. 59-61).
  5. Remiantis BUAB „Kauno popierius“ balanso duomenimis už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., bendrovė turėjo turto iš viso už 4 648 212 Lt, iš kurio ilgalaikį turtą sudarė 4 188 844 Lt (nematerialusis turtas/programinė įranga – 72 Lt; materialusis turtas: mašinos ir įrengimai – 3 100 339 Lt, kita įranga – 16 606 Lt, nebaigta statyba – 1 069 757 Lt, kitas materialusis turtas – 2 070 Lt), trumpalaikį turtą 459 368 Lt (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 68 535 Lt, iš jų atsargos – 58 401 Lt, žaliavos ir komplektavimo gaminiai – 58 401 Lt, išankstiniai apmokėjimai – 10 134 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 390 227 Lt, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 606 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 7 274 859 Lt (t. 3, b. l. 195).
  6. VĮ Juridinių asmenų registro išrašų duomenimis, ginčo laikotarpiu BUAB „Kauno popierius“ vadovais atitinkamais laikotarpiais buvo atsakovai: J. V. (laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d.), A. J. (nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. spalio 3 d.), V. M. (nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2013 m. kovo 14 d., paskirtas 2012 m. spalio 1 d. valdybos posėdžio nutarimu); valdybos nariais – atsakovai K. R. (nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2013 m. kovo 14 d.), V. M. (valdybos pirmininku nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. kovo 14 d.), A. F. (nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. kovo 28 d.), A. J. (nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. kovo 14 d.), I. K. (nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. kovo 14 d.), J. V. (nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d.), Z. Č. (nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d.), T. B. (nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d.), V. P. (nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d.) (t. 1, b. l. 62-70).
  7. Ieškovė BUAB „Kauno popierius“, atstovaujama generalinio direktoriaus J. V., ir atsakovė BUAB „Netlita“, atstovaujama direktoriaus S. F., 2012 m. kovo 16 d. sudarė sutartį, pagal kurią susitarė veikti kartu gofro kartono bei fliutingo gamybos ir realizavimo rinkoje. Sutarties 1.1. punkte numatyta, kad siekdami sėkmingai įgyvendinti sutartyje keliamus tikslus šalys susitarė kooperuoti turtą, darbą ir žinias bendrai veikti gofro kartono bei fliutingo gamybos ir realizavimo rinkoje. Pagal sutarties 8.1. ir 8.2. punktus BUAB „Kauno popierius“ įsipareigojo gaminti popierių gofravimui pagal bendrai gautus arba BUAB „Netlita“ užsakymus, laikydamasi savo techninių sąlygų, geros gamybos praktikos ir pagal pateiktus kokybės ir kiekybės reikalavimus; esant būtinybei kreiptis į BUAB „Netlita“ su prašymais padengti tam tikras išlaidas, reikalingas vykdant popieriaus gofravimui gamybą. Pagal sutarties 9.1. – 9.3. punktus BUAB „Netlita“ įsipareigojo teikti BUAB „Kauno popierius“ visokeriopą pagalbą pastarajai vykdant popieriaus gofravimui gamybą; dengti popieriaus gofravimui gamybos išlaidas, apmokant BUAB „Kauno popierius“ tam tikras išlaidas, susijusias su popieriaus gofravimui gamyba, taip pat apmokant tiekėjų sąskaitas, pateiktas BUAB „Kauno popierius“ už suvartotus energijos išteklius, vandens garą ir t.t., reikalingas vykdant popieriaus gofravimui gamybą; ieškoti pirkėjus ir realizuoti BUAB „Kauno popierius“ pagamintą popierių gofravimui. Remiantis sutarties 13 punktu, sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d., gali būti pratęsta bendru šalių susitarimu (t. 1, b. l. 12-14).
  8. Ieškovė BUAB „Kauno popierius“, atstovaujama generalinio direktoriaus A. J., ir atsakovė BUAB „Netlita“, atstovaujama direktoriaus S. F., 2012 m. liepos 10 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią BUAB „Kauno popierius“ (vykdytoja) įsipareigojo gaminti UAB „Netlita“ (užsakovė) popierių gofravimui ir kitą užsakytą produkciją, o užsakovė įsipareigojo sutarties nustatyta tvarka apmokėti vykdytojai už pagamintą produkciją. Pagal rangos sutarties 1.2. punktą, produkcijos aprašymai ir gamybos sąlygos išdėstytos užsakymuose ir sutarties prieduose, kurie į bylą nėra pateikti. Rangos sutarties 2.1. punkte be kitų sąlygų numatyta, kad vykdytoja įsipareigoja gaminti reikalaujamą produkciją iš užsakovės pateiktos makulatūros (ar kitos žaliavos); teikti išskirtinį prioritetą užsakovės pateikiamiems užsakymams. Rangos sutarties 2.2. punkte be kitų sąlygų numatyta, kad užsakovė įsipareigoja užsakymuose pateikti visą reikalingą informaciją apie norimos produkcijos ir paslaugų nomenklatūrą, kiekį ir apimtį bei atlikimo laiką; pateikti vykdytojui ir/ar apmokėti tiekėjams produkcijos pagaminimui reikalingą žaliavą ir energiją (makulatūrą, reagentus, garą, elektrą) pagal vykdytojai išrašytas žaliavos ir energijos tiekėjų sąskaitas, taip pat apmokėti už vykdytojos darbo jėgos ir įrangos panaudojimą, apskaičiuotus pagal nustatytas normas ir neviršijančius lizingo įmokos. Rangos sutarties 4.1. ir 4.2. punktuose šalys susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos – už darbo jėgos ir įrangos panaudojimą gaminant produkciją užsakovė apmoka su vykdytoja sutarta tvarka ir terminais; už produkcijos pagaminimo metu suvartotus makulatūrą, reagentus, garą, elektrą užsakovė apmoka pagal žaliavos ir energijos tiekėjų vykdytojui pateiktas sąskaitas faktūras per jose nurodytus terminus. Rangos sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo dienos ir galios penkis metus, t. y. iki 2017 m. liepos 10 d. (sutarties 7.1. punktas) (t. 1, b. l. 15-17).
  9. Ieškovė BUAB „Kauno popierius“, atstovaujama generalinio direktoriaus A. J., ir atsakovė BUAB „Netlita“, atstovaujama direktoriaus S. F., 2012 m. liepos 10 d. sudarė papildomą susitarimą prie tos pačios dienos rangos sutarties dėl prekių sandėliavimo, pagal kurį BUAB „Kauno popierius“ (saugotoja) įsipareigojo šiame susitarime nustatytomis sąlygomis neatlygintinai priimti ir saugoti BUAB „Netlita“ (davėja) perduodamas prekes (popierius gofravimui (fliutingas) ir kitos susijusios prekės) ir davėjai pareikalavus, jas grąžinti (sutarties 1.1. punktas) (t. 1, b. l. 18).
  10. Remiantis bankroto administratorei perduotais BUAB „Kauno popierius“ pardavimo dokumentais už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 iki 2012 m. gruodžio 31 d., iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Kauno popierius“ gamino produkciją ne tik BUAB „Netlita“, tačiau ir kitoms bendrovėms – UAB „B. B.“, UAB „Klaipėdos kartono tara“, UAB „JOLURITA“, UAB „IMFODA“, UAB „Popkartas“, tačiau nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. gamino produkciją išskirtinai vienai užsakovei – UAB „Netilta“ (t. 1, b. l. 23-31). Analogiška išvada padaryta ekspertės E. J. ekspertizės akte (t. 7, b. l. 48-54).
  11. Remiantis BUAB „Kauno popierius“ išrašytomis sąskaitomis faktūromis BUAB „Netlita“ laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., BUAB „Kauno popierius“ pardavimo pajamas už minėtu laikotarpiu fliutingo pardavimus BUAB „Netlita“ sudarė 4 661 918,52 Lt (t. 1, b. l. 37-44).
  12. Remiantis BUAB „Kauno popierius“ skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašų duomenimis, BUAB „Kauno popierius“ įsiskolinimai kreditoriams 2012 m. kovo 15 dienai sudarė 22 746 158,40 Lt (7 862 514,62+1 556 550,89+3 154 868,54+547 043,94+206 114,92), 2012 m. gruodžio 31 dienai – 8 395 228,85 Lt (1 791 198,75+4 516 188,81+1 278 671,64+513 099,28+296 070,37) (t. 3, b. l. 62-72).
  13. Remiantis BUAB „Kauno popierius“ gaminių savikainos duomenimis, 2012 m. kovo mėnesį vieneto savikaina buvo 1,354 Lt, balandžio mėnesį –1,986 Lt, gegužės mėnesį – 1,200 Lt, birželio mėnesį – 1,254 Lt, liepos mėnesį – 1,311 Lt, rugpjūčio mėnesį – 0,985 Lt, rugsėjo mėnesį – 1,090 Lt, spalio mėnesį – 1163,622 Lt, lapkričio mėnesį – 1166,871 Lt, gruodžio mėnesį – 1204,711 Lt (t. 3, b. l. 73-90).
  14. Remiantis BUAB „Netlita“ pateiktu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, kuris nėra pasirašytas abiejų bendrovių atstovų, duomenimis, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2012 m. gruodžio 28 d., BUAB „Kauno popierius“ skola BUAB „Netlita“ sudarė 410 799,31 Lt (t. 5, b. l.21-26).

14Dėl ieškovės pasirinktų jos pažeistų civilinių teisių gynimo būdų

  1. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis ieškovės BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovės BUAB „Netlita“ 2012 m. kovo 16 d. sudarytą sutartį, 2012 m. liepos 10 d. rangos sutartį ir 2012 m. liepos 10 d. papildomą susitarimą prie 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties, taip pat priteisti BUAB „Kauno popierius“ solidariai iš atsakovų BUAB „Netlita“, A. J., J. V., K. R., V. M., A. F., I. K., S. F. 232 548, 34 Eur (802 942,91 Lt) žalos atlyginimui (t. 7, b. l. 155-157). Ieškinio faktinį pagrindą ieškovė grindė aplinkybėmis, kad BUAB „Kauno popierius“ pagamintą produkciją neatlygintinai perduodavo BUAB „Netlita“, o pastaroji gautą produkciją parduodavo buvusiems BUAB „Kauno popierius“ klientams, tokiais veiksmais atsakovė BUAB „Netlita“ faktiškai perėmė bendradarbiavimą su buvusiais BUAB „Kauno popierius“ užsakovais bei negamindama jokios produkcijos ir nepatirdama jokių sąnaudų gaudavo pelną, dėl ko BUAB „Kauno popierius“ patyrė didelių nuostolių ir liko su dideliais įsiskolinimais kreditoriams. Nurodytus ieškinio reikalavimus dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovė grindė CK 6.66, 1.80, 1.82 straipsniuose numatytais teisiniais pagrindais, reikalavimą dėl žalos atlyginimo – CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.
  2. A. K. R. laikėsi pozicijos, kad ieškovė reikalaudama pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius, nepagrįstai kelia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kadangi keliami reikalavimai tarpusavyje nėra suderinami ir prieštarauja vienas kitam. Atsakovo teigimu, kiekvienu iš nurodytų pagrindų pripažinus sandorį negaliojančiu, atsiranda teisinė pasekmė – restitucijos taikymas. Restitucija taikytina tik sandorio šalims, šiuo atveju – ieškovės ir atsakovės BUAB „Netlita“ atžvilgiu. Jeigu sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, taikant restituciją išieškojimas būtų nukreiptas į BUAB „Netlita“, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvusiems įmonės valdymo organų nariams yra reiškiamas nepagrįstai.
  3. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodyta atsakovo K. R. pozicija bei sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto administratorius, manydamas, kad įmonės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų apgynimui nepakaks ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais, turi pagrindą prašyti taikyti kitą civilinių teisių gynybos būdą – reikalauti priteisti žalos atlyginimą.
  4. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, jog ieškovė – BUAB „Kauno popierius“ įmonės bankroto administratorė, reikalaudama pripažinti negaliojančiais ieškovės BUAB „Kauno popierius“ ir atsakovės BUAB „Netlita“ 2012 m. kovo 16 d. sudarytą sutartį, 2012 m. liepos 10 d. rangos sutartį ir 2012 m. liepos 10 d. papildomą susitarimą prie 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties, taip pat prašydama priteisti žalos atlyginimą, tokiu būdu gina bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes, iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami visų kreditorių reikalavimai bankrutuojančiai įmonei.
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad ĮBĮ nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja ginčytinų sandorių požymius –priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės mokumui, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 1.80, 1.82 ir 6.66 straipsnių pagrindais, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).
  6. Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Teismui pripažinus, kad sandoris yra negaliojantis, šalys turi būti grąžintos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Teismų praktikoje restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Pripažinto negaliojančiu sandorio teisiniai padariniai yra susiję su šalies turtinės padėties, kurioje ji buvo iki sandorio sudarymo, atkūrimu, jeigu to, ką pagal sandorį šalis yra gavusi, negalima grąžinti natūra, ji privalo kitai šaliai to vertę atlyginti pinigais (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Tais atvejais, kai restitucijos nepakanka pažeistoms asmenų teisėms ar viešajam interesui apginti, gali būti taikomi subsidiarūs civilinių teisių gynimo būdai, pvz., nuostolių atlyginimas, nepagrįsto praturtėjimo išreikalavimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531; 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006); subsidiarūs civilinių teisių gynimo būdai taikomi laikantis dispozityviškumo principo suinteresuotų asmenų reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009). Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Esant tam tikromis aplinkybėmis, kai negalimas restitucijos taikymas, teismas pažeistas asmenų teises gina taikydamas civilinę atsakomybę, bet netaiko restitucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2009).
  7. Pagrindinis civilinės deliktinės atsakomybės, kaip asmens pažeistų teisių gynimo būdo, taikymo tikslas – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiški civilinių teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2012; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014 ir kt.). Taikyti savarankišką pažeistų teisių gynimo būdą, reikalaujant atlyginti padarytą žalą iš neteisėtus sandorius sudariusių ar neteisėtai sudarytus sandorius vykdžiusių asmenų galima ir nepripažinus sandorių, dėl kurių neteisėto sudarymo ir (arba) vykdymo atsirado žalos, negaliojančiais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3k-220/2015 ir kt.).
  8. Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškinio reikalavimus dėl ieškovės ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais restitucija natūra nėra galima, nes vykdant ginčijamus sandorius produkcija iš užsakovo (BUAB „Netlita“) pristatytos makulatūros faktiškai pagaminta ir realizuota, patiriant atitinkamas sąnaudas produkcijos gamybai. Net ir pripažinus sandorius negaliojančiais, nagrinėjamu atveju būtų sudėtinga taikyti ir restituciją pinigais, atkuriant iki ginčijamų sandorių buvusią padėtį, nes sudarytų ir ginčijamų sandorių vykdymas susijęs su produkcijos gamybos procesu, įvairiomis patiriamomis šiame procese sąnaudomis, taip pat produkcijos realizavimo kaina ir procesu. Tokiais atvejais paprastai vien sandorių nuginčijimo nepakanka bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėms apginti, todėl ieškovė turėjo pagrindą reikalauti taikyti ir kitą savarankišką civilinių teisių gynybos būdą – priteisti žalos atlyginimą. Kaip minėta, ieškovės prašomi taikyti civilinių teisių gynimo būdai gali būti savarankišku ieškinio dalyku. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktame ieškinyje ir jo patikslinimo dokumentuose nurodyti savarankiški civilinių teisių gynybos būdai nelaikytini nesuderinamais tarpusavyje, sudarančiais esminių kliūčių įmonės ir jos kreditorių teisių gynimui.

15Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

  1. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pripažinti negaliojančiomis BUAB „Kauno popierius“ ir BUAB „Netlita“ 2012 m. kovo 16 d. sudarytą sutartį, 2012 m. liepos 10 d. rangos sutartį ir 2012 m. liepos 10 d. papildomą susitarimą prie 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties.
  2. Siekiant tinkamai įvertinti ginčijamų sandorių teisėtumą, būtina identifikuoti tikruosius šalių ketinimus sudarant ginčijamus sandorius ir kvalifikuoti šalių teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai – 2012 m. kovo 16 d. sutartimi BUAB „Kauno popierius“ ir BUAB „Netlita“ susitarė dėl jungtinės veiklos vykdymo (sutarties 9.2. ir 9.3. punktai), vėlesni ginčijami susitarimai sudaryti įgyvendinant 2012 m. kovo 16 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau plačiau pasisako dėl šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jos papildomų susitarimų sąlygų, kadangi šiuo klausimu skundžiamame teismo sprendime nėra pasisakyta.
  3. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja kaip įmanoma tiksliau identifikuoti tikruosius šalių ketinimus, nes sandoris yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno asmens valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, verslo ar kiti poreikiai bei interesai. Jie ir nulemia norą sudaryti vienokį ar kitokį sandorį. Vidinei valiai dėl konkretaus sandorio susiformuoti svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis.
  4. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti, kad jas siejantys teisiniai santykiai būtų priklausomi nuo tam tikrų aplinkybių (sąlygų) buvimo ar nebuvimo.
  5. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai.
  6. Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Šiandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
  7. CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad sutartimi galima susitarti tiek dėl partnerių įnašų proporcijos, tiek dėl įnešto turto nuosavybės bei pelno paskirstymo. Įstatymas šiuo atveju taikomas tik tada, jei šalys nesusitaria kitaip. Šios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės (pirmiau minėta nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
  8. Kartu pažymėtina sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklių, reglamentuotų CK 6.193–6.195 straipsniuose, svarba šios bylos kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011). Pagal sisteminio sutarties aiškinimo principą (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), bet kuri sutarties sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą; negali likti neaptarta ir neįvertinta nei viena sutarties dalis, priedas ar kita sudedamoji dalis. Nurodytas sisteminio aiškinimo principas taikytinas ir tada, kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
  9. Kaip minėta, ginčijama 2012 m. kovo 16 d. sutartimi BUAB „Kauno popierius“ ir BUAB „Netlita“ susitarė kartu veikti gofro kartono bei fliutingo gamybos ir realizavimo rinkoje. Šio bendro tikslo įgyvendinimui šalys susitarė kooperuoti savo gamybinius ir finansinius išteklius, žmogiškuosius resursus, profesinę ir dalykinę reputaciją. Įgyvendinant šį susitarimą BUAB „Kauno popierius“ įsipareigojo gaminti popierių gofravimui pagal bendrai gautus arba BUAB „Netlita“ užsakymus, laikydamasi savo techninių sąlygų, geros gamybos praktikos ir pagal pateiktus kokybės ir kiekybės reikalavimus, o BUAB „Netlita“ įsipareigojo teikti BUAB „Kauno popierius“ visokeriopą pagalbą pastarajai vykdant popieriaus gofravimui gamybą – dengti popieriaus gofravimui gamybos išlaidas, apmokant BUAB „Kauno popierius“ tam tikras išlaidas, susijusias su popieriaus gofravimui gamyba, taip pat apmokant tiekėjų sąskaitas, pateiktas BUAB „Kauno popierius“ už suvartotus energijos išteklius, vandens garą ir kitas paslaugas, reikalingas vykdant popieriaus gofravimui gamybą, ieškoti pirkėjų ir realizuoti BUAB „Kauno popierius“ pagamintą popierių gofravimui.
  10. Vertindama šalių sudarytos sutarties sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bendras sutarties tikslas, kuriuo šalys siekė abipusiškai naudingomis sąlygomis, panaudojant BUAB „Kauno popierius“ gamybinius išteklius ir BUAB „Netlita“ finansinius išteklius bendrai veikti gofro kartono bei fliutingo gamybos ir realizavimo rinkoje ir jos vystymo projekto įgyvendinime bei tolimesniame valdyme, atitinka esminius jungtinės veiklos sutarties požymius. Sutartyje nenumatyta, kiek vertinamas kiekvienos iš sutartį sudariusios šalies (partnerės) įnašas į jungtinę veiklą, kokiomis proporcijomis šalys susitarė pasidalinti jungtinėje veikloje uždirbtą pelną. Todėl minėtos veiklos aspektus apsprendžia įstatymo normos, t. y. BUAB „Kauno popierius“ ir BUAB „Netlita“ įnašai į jungtinę veiklą yra lygūs (CK 6.970 straipsnio 2 dalis), o iš veiklos gautas pelnas tarp šalių skirstomas lygiomis dalimis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis).
  11. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2012 m. liepos 10 d. rangos sutartį ir tos pačios dienos susitarimą prie šios rangos sutarties būtina vertinti sistemiškai su ankščiau nurodyta 2012 m. kovo 16 d. jungtinės veiklos sutartimi, kadangi vėlesni susitarimai iš esmės sudaryti įgyvendinant 2012 m. kovo 16 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. 2012 m. liepos 10 d. rangos sutartimi šalys susitarė dėl 2012 m. kovo 16 d. sutartyje užsibrėžto bendro tikslo įgyvendinimo tvarkos – BUAB „Kauno popierius“ (vykdytoja) įsipareigojo iš BUAB „Netlita“ (užsakovės) pateiktos makulatūros (ar kitos žaliavos) gaminti BUAB „Netlita“ popierių gofravimui ir kitą užsakytą produkciją, o BUAB „Netlita“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka apmokėti BUAB „Kauno popierius“ už pagamintą produkciją. Rangos sutartyje šalys nenustatė konkrečių produkcijos kiekių, kainos, pagaminimo ir pateikimo terminų, sutarties 4.1. ir 4.2. punktuose numatė, kad už darbo jėgos ir įrangos panaudojimą gaminant produkciją BUAB „Netlita“ (užsakovė) apmoka su BUAB „Kauno popierius“ (vykdytoja) sutarta tvarka ir terminais, už produkcijos pagaminimo metu suvartotus makulatūrą, reagentus, garą, elektrą BUAB „Netlita“ (užsakovė) apmoka pagal žaliavos ir energijos tiekėjų BUAB „Kauno popierius“ (vykdytojui) pateiktas sąskaitas faktūras per jose nurodytus terminus. 2012 m. liepos 10 d. papildomu susitarimu prie rangos sutarties šalys susitarė dėl prekių saugojimo tvarkos, pagal kurią BUAB „Kauno popierius“ (saugotoja) įsipareigojo šiame susitarime nustatytomis sąlygomis neatlygintinai priimti ir saugoti UAB „Netlita“ (davėja) perduodamas prekes (popierius gofravimui (fliutingas) ir kitos susijusios prekės) ir davėjai pareikalavus, jas grąžinti (sutarties 1.1. punktas)
  12. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaisant šalių 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties įvardijimo “rangos sutartimi” pagal susitarimo esmę, šalims tenkančias abipuses teises ir pareigas ši sutartis ir papildomas susitarimas prie šios sutarties kvalifikuotini kaip 2012 m. kovo 16 d. jungtinės veiklos sutarties sąlygas nustatantys ar papildantys susitarimai.

16Dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais (CK 1.80, 1.82 ir 6.66 straipsniai)

  1. Ieškovė ginčijamus sandorius prašė pripažinti negaliojančiais CK 1.80, 1.82 ir 6.66 straipsniuose numatytais pagrindais. Ieškovės teigimu, ginčijamos rangos sutarties pagrindu BUAB „Kauno popierius“ neatlygintinai pagamintą produkciją perduodavo BUAB „Netlita“, o pastaroji produkciją parduodavo buvusiems BUAB „Kauno popierius“ klientams; vykdant sutartį BUAB „Netlita“ iš esmės perėmė bendradarbiavimą su buvusiais BUAB „Kauno popierius“ užsakovais ir pati negamindama jokios produkcijos bei nepatirdama jokių išlaidų iš tokios veiklos gavo pelną, kai tuo tarpu BUAB „Kauno popierius“ faktiškai būdama nemoki ir gamindama produkciją negavo jokio pelno ir patyrė nuostolius, sumažino kreditorių galimybes gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą. Anot ieškovės, BUAB „Kauno popierius“ vadovai A. J. ir J. V., sudarydami ginčijamus sandorius, taip pat valdybos nariai K. R., V. M., A. F., I. K., neginčydami ir nestabdydami ginčijamų sandorių vykdymo, veikė priešingai bendrovės veiklos tikslams ir pažeidė imperatyvias teisės normas (CK 1.80 ir 1.82 straipsniai), taip pat kreditorių interesus (CK 6.66 straipsnis).
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamus sandorius actio Pauliana reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo teismų praktikoje aspektais, konstatavo, kad bankroto administratorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčyti minėtas sutartis bei susitarimą CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes iš jų kildinamas ieškovės kreditorių teisių pažeidimas; sutarčių ir susitarimo sudarymas jose nurodytomis sąlygomis neįtakojo bendrovės mokumo, nes BUAB „Netlita“ įsipareigojo padengti visas gamybos išlaidas; neįrodyta, kad atsakovai A. F. ir S. F. yra artimi giminaičiai, nei BUAB „Netlita“ nei jos vadovas S. F. nėra BUAB „Kauno popierius“ akcininkais, todėl nėra CK 6.67 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų sąlygų šių atsakovų nesąžiningumui preziumuoti; nors atsakovė BUAB „Netlita“ ir jos vadovas S. F., pasirašydami ginčijamas sutartis, žinojo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu BUAB „Kauno popierius“ faktiškai buvo nemoki, tačiau sandoriai nebuvo neatlygintiniai ar aiškiai nuostolingi jų sudarymo metu, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovų, kaip sandorio šalių, jų atstovų nesąžiningumo; byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėjo objektyvią ir neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamas sutartis, nenustatyta aplinkybių, kurios būtų ribojusios ginčo sutarčių sudarymo laisvę, bet būtų lėmusios būtinybę (teisinę prievolę) ieškovei sudaryti ginčo sandorius. Nurodytų išvadų pagrindu teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, atitinkančių būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas.
  3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamus sandorius CK 1.80 ir 1.82 straipsnių pagrindu, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė BUAB „Netlita“ ir jos vadovas S. F. veikė nesąžiningai, priešingai BUAB „Kauno popierius“ ar jos kreditorių interesams.
  4. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ginčijami sandoriai, nesant susitarimo dėl produkcijos pardavimo kainos ir apmokėjimo tvarkos, savaime negali būti pripažinti neteisėtais, nes patys sandoriai nepažeidžia ab initio kreditorių teisių, tačiau kreditorių teises gali pažeisti įstatymo reikalavimus atitinkančių sandorių vykdymas.
  5. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat paminėtini du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.).
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visumą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2015).
  8. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandoris šalis veikė tikrai nesąžiningai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016). Taigi, greta kitų aplinkybių CK 1.82 straipsnyje nurodytam sandorio negaliojimo pagrindui taikyti turi būti nustatytas sandorį ginčijančio asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimas. Be to, nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu, tačiau pažeistos juridinio asmens teisės gali būti ginamos kitais civilinių teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006). Kaip minėta anksčiau, tam kliūtimi nėra aplinkybė, jog ginčijami sandoriai nėra pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais.
  9. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės bankroto administratorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčyti minėtus sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes iš jų kildinamas ieškovės kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012 gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
  10. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad privaloma aplinkybė sudaryti sandorį gali būti konstatuota tik tuomet, kai pareiga sudaryti sandorį kyla iš privalomų teismo ar kitų institucijų sprendimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat apibrėžta, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas ir tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė turėjo objektyvią ir neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamas sutartis, nenustatyta aplinkybių, kurios būtų ribojusios ginčo sutarčių sudarymo laisvę, bet būtų lėmusios būtinybę (teisinę prievolę) ieškovei sudaryti ginčo sandorius.
  11. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko sudarytas sandoris gali pažeisti kreditoriaus teises, jei skolininkas, turėdamas kelis kreditorius ir būdamas nemokus, elgiasi nesąžiningai ir suteikia pirmenybę kitam bent vienam kreditoriui. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Kauno popierius“ nuo 2012 m. pradžios ir ginčijamų sandorių sudarymo buvo faktiškai nemoki, jos veikla buvo nuostolinga. Kaip jau buvo minėta, ginčijamuose sandoriuose nėra jokių sąlygų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šalys susitarė, jog BUAB „Kauno popierius“ gamins ir parduos produkciją atsakovei BUAB „Netlita“ žemiau savikainos, todėl vien aptartų sutarčių ir susitarimo dėl jungtinės veiklos sudarymas jose nurodytomis sąlygomis neįtakojo bendrovės mokumo, nes BUAB „Netlita“ įsipareigojo padengti visas gamybos išlaidas, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir neįrodinėjo, kad jose būtų nuspręsta dėl pirmenybės teisės kitiems kreditoriams į skolų išieškojimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovės ir jos kreditorių teisių pažeidimo kaip vienos iš būtinų sąlygų.
  12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, taip pat kad sandorį sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Actio Pauliana instituto taikymui taip pat turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip, tačiau sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Actio Pauliana taikymo prasme ginčijamų sandorių šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų skolininko kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
  13. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė BUAB „Netlita“ ir jos vadovas S. F., pasirašydami ginčijamas sutartis, žinojo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu BUAB „Kauno popierius“ faktiškai buvo nemoki, tačiau, kaip jau minėta, sandoriai nebuvo neatlygintiniai ar aiškiai nuostolingi jų sudarymo metu. Abi šalys – privatūs juridiniai asmenys, jų abiejų ūkinės komercinės veiklos tikslas siekti pelno. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovų, kaip sandorio šalių, jų atstovų nesąžiningumo ginčijamų sandorių sudarymo meu. Tai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ir antrosios iš būtinų sąlygų sandorių nuginčijimui CK 6.66 straipsnio pagrindu.
  14. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas dėl bankroto administratoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, dėl (ne)privalėjimo sudaryti sandorius, dėl ginčijamais sandoriais kreditoriaus teisių pažeidimo, dėl ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo, todėl pagrįstai, nenustatęs visų actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas.
  15. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nedraudžia nemokiai bendrovei sudaryti sutartis, įskaitant jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, siekiant atkurti įmonės mokumą ir gebėjimą atsiskaityti su įmonės kreditoriais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Todėl tokių sutarčių sudarymas, kuriose numatomas tikslas dviem ar daugiau subjektų kooperuojant įvairius išteklius vykdyti ūkinę komercinę veiklą, gauti pelno visiems jungtinės veiklos (partnerystės) dalyviams, savaime nepažeidžia nei įstatymo reikalavimų, nei privataus juridinio asmens teisnumo bei tikslų ar įmonės kreditorių interesų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčijami sandoriai ab initio nepažeidžia imperatyvių teisės normų, neprieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams, todėl nėra pagrindo pripažinti šiuos sandorius ydingais ir CK 1.80 ir 1.82 straipsniuose numatytais pagrindais.

17Dėl bendrovės vadovų (de facto ir de iure) ir valdybos narių civilinės atsakomybės ir žalos dydžio

  1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti BUAB „Kauno popierius“ solidariai iš atsakovų BUAB „Netlita“, A. J., J. V., K. R., V. M., A. F., I. K., S. F. 232 548, 34 Eur (802 942,91 Lt) žalos atlyginimui (t. 7, b. l. 155-157). Kaip minėta, ieškinio faktinį pagrindą ieškovė grindė aplinkybėmis, kad BUAB „Kauno popierius“ pagamintą produkciją neatlygintinai perduodavo BUAB „Netlita“, o pastaroji gautą produkciją parduodavo buvusiems BUAB „Kauno popierius“ klientams, tokiais veiksmais atsakovė BUAB „Netlita“ faktiškai perėmė bendradarbiavimą su buvusiais BUAB „Kauno popierius“ užsakovais bei negamindama jokios produkcijos ir nepatirdama jokių sąnaudų gaudavo pelną, dėl ko BUAB „Kauno popierius“ patyrė didelių nuostolių ir liko su dideliais įsiskolinimais kreditoriams. Reikalavimą atsakovams BUAB „Netlita ir jos vadovui S. F. ieškovė grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad pastarieji, sudarydami ginčijamus sandorius, siekė visą pelną, gautą už BUAB „Kauno popierius“ pagamintą produkciją, perkelti į BUAB „Netlita“, tokiu būdu BUAB „Netlita“ pasipelnant BUAB „Kauno popierius“ sąskaita, o BUAB „Kauno popierius“ paliekant didelius įsipareigojimus kreditoriams. Šį reikalavimą atsakovams A. J. ir J. V. ieškovė grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jie nevykdė savo, kaip vadovų, pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje, BUAB „Kauno popierius“ įstatų 9.7. punkte, o valdybos nariams K. R., V. M., A. F., I. K., kad pastarieji nevykdė savo, kaip kolegialaus valdymo organo pareigų, nustatytų CK 2.87 straipsnyje, BUAB „Kauno popierius“ įstatų 8.11. punkto 1 ir 8 dalyse, ir penkis mėnesius (nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo) leido įmonei veikti nuostolingai.
  2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „Kauno popierius“ vadovų civilinės atsakomybės, konstatavo, kad: (1) atsakovas J. V. ginčijamų sandorių vykdymo metu (laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) bendrovės vadovo pareigų nėjo, todėl nenustačius jo neteisėtų veiksmų nėra pagrindo civilinės atsakomybės taikymui jo atžvilgiu; (2) atsakovas A. J. direktoriaus pareigose dirbo nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. spalio 3 d., todėl aplinkybė, kad šis atsakovas galėjo 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties ir jos priedo nepasirašyti, neatleidžia jo nuo vadovo pareigų vykdymo; (3) atsakovas A. J. nurodytu laikotarpiu turėjo pareigą tinkamai vykdyti fiduciarines pareigas, jam turėjo būti žinoma, kad vykdant sutartis su BUAB „Netlita“ galėjo atsirasti nuostoliai, todėl didėjant gamybos nuostoliams turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl sutarčių tolimesnio vykdymo ir jų nutraukimo, tačiau, nesant duomenų, ar nutraukus produkcijos gamybą bendrovei BUAB „Netlita“ nebūtų atsiradę dar didesni nuostoliai, šio atsakovo neveikimas byloje nustatytų aplinkybių kontekste nelaikytinas akivaizdžiai aplaidžiu ar tyčiniu, lėmusiu žalos atsiradimą; (3) byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo A. J. darbo laikotarpiu ar vėlesniu faktiniu vadovu buvo atsakovas S. F., todėl nėra pagrindo jo civilinei atsakomybei kilti.
  3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BUAB „Kauno popierius“ valdybos narių civilinės atsakomybės, konstatavo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog valdybos nariai žinojo apie ginčijamas sutartis, sudarytas su BUAB „Netlita“, todėl vien tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. įmonės veikla buvo nuostolinga, kad nebuvo dengiamos visos ieškovės su BUAB „Netlita“ vykdytos veiklos išlaidos nepatvirtina atsakovų, kaip valdybos narių, sistemingo fiduciarinių pareigų nevykdymo bei prisidėjimo prie ieškovės nuostolių iš sutarčių su UAB „Netlita“ atsiradimo.
  4. Teisėjų kolegija, prieš vertindama pirmosios instancijos teismo nurodytų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia plačiau pasisako dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje suformuotų taisyklių, kai sprendžiami klausimai dėl juridinio asmens vadovo (faktinio ir de iure) ir valdybos narių civilinės atsakomybės.
  5. Vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų DK, CK, ABĮ ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis).
  6. CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. Pažymėtina, kad pagal CK 2.82 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas detaliau nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai.
  7. Bendrovės valdymo organo nario (direktoriaus) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), atsiradusi žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi skolininkas (atsakovas) (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.
  8. Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą bendrovės vadovas inter alia atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.
  9. Kartu pabrėžtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2013 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013).). Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).
  10. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui būtina įrodyti tiek padarytos žalos faktą ir dydį, tiek ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
  11. Bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimai teisme paprastai turi būti grindžiami analize, ar priimdami verslo sprendimus bendrovės vadovai vykdė pareigą identifikuoti galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą. Šiame vertinime turi būti paisoma ir žalos išvengimo, sumažinimo ir amortizavimo kaštų. Tuo atveju, jei teisme vertinant verslo sprendimų riziką taikant nurodytus dėmenis nepaneigiama šių asmenų veikimo bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais prezumpcija, net ir verslo sprendimai, kurie visuomet vertinami jau ex post, sukėlę nuostolių, negali būti pripažįstami bendrovės valdymo organų narių veiksmų neteisėtumo faktu kaip jų civilinės atsakomybės sąlyga. Išimtis – kai sprendimai priimami pažeidžiant įstatymus ar bendrovės įstatus. Bendrovės vadovui kyla atsakomybė tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas bus akivaizdaus vadovo ūkinės-komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013, 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014, 2014 m. gegužės 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).
  12. Įmonės valdyba – kolegialus vykdomasis įmonės valdymo organas – atsako už įmonės valdymą, jos tikslų įgyvendinimą, tinkamą komercinę–ūkinę veiklą, taip pat už įmonės valdymo praktiką ir įmonės kontrolę. Valdybos narys, kaip ir bet kuris kitas įmonės vadovas, privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Pagal ginčui aktualios ABĮ redakcijos 34 straipsnio 1 dalį valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, taip pat pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka bei bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.
  13. Valdybos narių pareigoms svarbios nuostatos dėstomos ABĮ 34 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad valdyba priima sprendimus bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve; sprendimus steigti bendrovės filialus ir atstovybes; sprendimus dėl disponavimo ilgalaikiu turtu, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, taip pat investavimo į ilgalaikį turtą bei kitus nurodytame straipsnyje išvardytus sprendimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, kad palyginus ABĮ nustatytą valdybos kompetenciją su bendrovės vadovo kompetencija matyti, kad valdybos funkcijos iš esmės siejamos su bendrovės vadovo veiklos kontrole, bendresnio pobūdžio valdymo funkcijų atlikimu bei kur kas pasyvesniu dalyvavimu kasdienėje bendrovės veikloje, už kurią atsakomybė tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2013). Valdybos kompetencijai priskiriami didelę reikšmę bendrovės veiklai turintys sprendimai, todėl kai valdyba sudaroma, bendrovės vadovo sprendimas svarbiems sandoriams sudaryti nėra pakankamas. Jei įstatuose nenumatyta kitaip, savo funkcijų valdyba negali deleguoti bendrovės vadovui, taigi sprendimų priėmimas perkeliamas į aukštesnį bendrovės valdymo lygmenį. Tam tikrų sprendimų priskyrimas valdybos kompetencijai turi užtikrinti didesnę kontrolę, gilesnę jų turinio analizę. Valdyba, priimdama jos kompetencijai priskirtus sprendimus, veikia savarankiškai, ji nėra saistoma jai pateiktų bendrovės vadovo pasiūlymų, o neturėdama pakankamos informacijos sprendimui priimti gali pareikalauti, kad būtų atlikta išsamesnė analizė.
  14. Skirtingų valdymo organų narių civilinė atsakomybė už bendrovei padarytą žalą turi būti atribojama ir paskirstoma atsižvelgiant į nurodytus skirtumus bei vadovaujantis principu, kad kiekvieno valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo šio pareigų vykdymo. Dėl to sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Jei kilusią žalą nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų sprendimai, vienasmeniam organui tenkanti atsakomybė turi būti įvertinta pagal dalinių prievolių taisykles proporcingai jo elgesio įtakai žalos atsiradimui, išskyrus atvejus kai valdymo organų narių atsakomybė pagal įstatymus arba steigimo dokumentus yra solidari. Tai reiškia, kad kai valdyba priima įstatyme ar steigimo dokumentuose jos kompetencijai priskirtus sprendimus, bendrovės vadovas už tokius sprendimus neatsako. Bendrovės vadovo, pasiūliusio svarstyti šį sprendimą valdybai atsakomybė tokiu atveju kyla už tinkamos informacijos nepateikimą, valdybos suklaidinimą, interesų konfliktų neatskleidimą ar kitų vadovo pareigų pažeidimą. Kai bendrovės vadovas įgyvendina kito valdymo organo arba dalyvių susirinkimo priimtą sprendimą, jo atsakomybė galima taip pat ir už bendrovės vadovui suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
  15. Bet kuriuo atveju bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija. Konkrečiu atveju esant šioms prielaidoms ir nesant interesų konflikto, laikytina, kad bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę–komercinę riziką prisiimti.
  16. Įmonės akcininkas (dalyvis) per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją (ABĮ 20 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009, 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
  17. Akcininko atsakomybė, kitaip nei valdymo organo nario atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, pagal bendrąją taisyklę yra ribota. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ši teisės norma išplaukia iš bendrųjų civilinių teisinių santykių subjektų elgesio (visų pirma – sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti teise) principų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009). Taigi, akcininkai gali prarasti ribotos atsakomybės apsaugą, jei piktnaudžiauja savo, kaip akcininkų, ribota atsakomybe. Juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles, be to, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės dalyvio civilinę atsakomybę, būtina, be kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatyti ne bet kokį nesąžiningumą, o būtent nesąžiningus juridinio asmens dalyvio veiksmus, dėl kurių juridinis asmuo prarado galimybę įvykdyti prievolę, t. y. tapo nebepajėgus pats patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2014). Vertinant priežastinį ryšį iš esmės svarbus dalyvio nesąžiningų veiksmų padarinys – pagrindinio skolininko nemokumas, o ne konkretus kreditoriui neįvykdytos prievolės dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012).
  18. Atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Individualiu atveju būtina įvertinti, ar dalyvis atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui. Jeigu dalyvis atliko vadovui priskirtinus neteisėtus veiksmus, tada jam atsakomybė taikytina kaip faktiniam vadovui ir atsakomybę jis turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atliko dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė. Dalyvių, kurie nėra paskirti bendrovės vadovais, veiksmai vertintini ne vien formaliai, bet spręstina, ar akcininkas faktiškai neatliko bendrovės valdymo organui priskirtų funkcijų (pavyzdžiui, darė verslo sprendimus, atstovavo bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, faktiškai turėjo valdingus įgalinimus įmonėje). Taigi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de iure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Faktiniam įmonės vadovui už neteisėtais veiksmais padarytą žalą civilinė atsakomybė taikoma tokiais pačiais pagrindais ir sąlygomis, kaip ir įmonės vadovui de iure (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).
  19. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kokias vadovui ir valdybos nariui būdingas funkcijas atitinkamais laikotarpiais atliko kiekvienas iš atsakovų (BUAB „Kauno popierius“ vadovai A. J., J. V. ir V. M., valdybos nariai K. R., V. M., A. F., I. K. ir A. J.), ar atsakovai atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus priskirtini jų, kaip bendrovės vadovų ir valdybos narių, kompetencijai, ar vykdant ginčijamus sandorius atsakovai veikė išimtinai bendrovės interesais, tinkamai identifikavo galimas rizikas pagal tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimą.
  20. Sutiktina su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bendrovės vadovų ir valdybos narių, kurie bendrovės veikloje dalyvavo skirtingais laikotarpiais ir kitokiu teisiniu statusu, civilinės atsakomybės, kiekvieno atsakovo pareigų bendrovei bei atliktų veiksmų (neveikimo) neanalizavo, jų atsakomybės neindividualizavo, nenustatinėjo ir nevertino, kokios faktinės aplinkybės patvirtina deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu, tame tarpe tinkamai nesiaiškino, ar įmonėje nebuvo faktinio vadovo, ar vykdydami ginčijamus sandorius tuometiniai bendrovės vadovai ir valdybos nariai akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės-komercinės rizikos, ar nesielgė ignoruodami sąžiningumo ir rūpestingumo standartus.
  21. Kaip minėta, VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašų duomenimis, ginčo laikotarpiu BUAB „Kauno popierius“ vadovais atitinkamais laikotarpiais buvo atsakovai: J. V. (laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d.), A. J. (nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2012 m. spalio 3 d.), V. M. (nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2013 m. kovo 14 d., paskirtas 2012 m. spalio 1 d. valdybos posėdžio nutarimu); valdybos nariais – atsakovai K. R. (nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2013 m. kovo 14 d.), V. M. (valdybos pirmininku nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. kovo 14 d.), A. F. (nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. kovo 28 d.), A. J. (nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. kovo 14 d.), I. K. (nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. kovo 14 d.), J. V. (nuo 2011 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d.), Z. Č. (nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d.), T. B. (nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d.), V. P. (nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2012 m. rugsėjo 20 d.) (t. 1, b. l. 62-70).
  22. Remiantis SODROS duomenimis J. V. BUAB „Kauno popierius“ direktoriaus pareigas ėjo iki 2012 m. birželio 19 d., laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. buvo nedarbingas, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. birželio 18 d. buvo nemokamuose atostogose, 2012 m. birželio 19 d. J. V. darbo santykiai su BUAB „Kauno popierius“ buvo nutraukti (t. 3, b. l. 15-16). Kaip matyti iš 2012 m. birželio 29 d. valdybos posėdžio protokolo, posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl naujojo bendrovės direktoriaus išrinkimo – nutarta BUAB „Kauno popierius“ direktoriumi išrinkti A. J. (t. 3, b. l. 155). Tos pačios dienos neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole taip pat patvirtintas faktas, kad pasikeitė ne tik akcininkų sudėtis, tačiau ir vadovas (t. 3, b. l. 155). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad darbo sutartis su A. J., pagal kurią jis nuo 2012 m. liepos 3 d. pradėjo eiti bendrovės generalinio direktoriaus pareigas, buvo sudaryta 2012 m. birželio 29 d. (t. 3, b. l. 151).
  23. Įvertinus nurodytus duomenis, konstatuojama, kad atsakovas J. V. faktiškai atleistas iš BUAB „Kauno popierius“ direktoriaus pareigų 2012 m. birželio 19 d., o ne 2012 m. rugpjūčio 15 d., kaip nurodyta Juridinių asmenų registre. Atitinkamai atsakovas A. J. ėjo BUAB „Kauno popierius“ vadovo pareigas nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2012 m. spalio 3 d., o ne nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d., kaip nurodyta Juridinių asmenų registre. Remiantis valdybos 2012 m. spalio 1 d. posėdžio protokolu, bendrovės vadovas A. J. nuo 2012 m. spalio 3 d. buvo atleistas iš bendrovės vadovo pareigų, naujuoju bendrovės direktoriumi išrinktas atsakovas V. M. nuo 2012 m. spalio 8 d. (t. 5, b. l. 121-122). Nurodyti duomenys apie atsakovo V. M. darbo santykių su BUAB „Kauno popierius“ pradžią sutampa su Juridinių asmenų registro duomenimis. Byloje neginčijama, kad atsakovas V. M. BUAB „Kauno popierius“ vadovo pareigas ėjo iki 2013 m. kovo 14 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasibaigus A. J. darbo santykiams su BUAB „Kauno popierius“ pastarasis ir toliau vykdė bendrovės valdybos nario, kuriuo jis buvo išrinktas 2012 m. rugpjūčio 15 d. įvykusio neeilinio akcininkų susirinkime keturių metų laikotarpiui, pareigas.
  24. Nurodytų įrodymų visuma sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors atsakovas J. V. ir pasirašė ginčijamą 2012 m. kovo 16 d. jungtinės veiklos sutartį, tačiau jo veiksmai/neveikimas bendrovei negalėjo sukelti jokių neigiamų pasekmių, nes jo vadovavimo laikotarpiu ginčijama sutartis nebuvo vykdoma, prašoma atlyginti žala siejama su ginčijamų sutarčių vykdymu laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Be to, kaip jau buvo minėta, ginčijama 2012 m. kovo 16 d. sutartimi BUAB „Kauno popierius“ ir BUAB „Netlita“ susitarė kartu veikti gofro kartono bei fliutingo gamybos ir realizavimo rinkoje, tačiau jokių teisių ir pareigų šioje sutartyje nedetalizavo, nenustatė konkrečių produkcijos kiekių, kainos, pagaminimo ir pateikimo tvarkos bei terminų. Įgyvendinant 2012 m. kovo 16 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus 2012 m. liepos 10 d. buvo sudaryti papildomi susitarimai, kuriuos jau pasirašė tuo metu bendrovės vadovo pareigas ėjęs A. J., kurio atsakomybė vykdant šias sutartis ir turėtų būti vertinama. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas J. V. negalėjo daryti įtakos kainai, už kurią BUAB „Kauno popierius“ pardavinėjo produkciją BUAB „Netlita“, taip pat negalėjo daryti įtakos nustatant būdą, kuriuo BUAB „Netlita“ atsiskaitys su BUAB „Kauno popierius“ už jai pagamintą produkciją. Todėl nenustačius atsakovo J. V. veiksmuose neteisėtų veiksmų, priežastiniu ryšiu susijusių su prašoma atlyginti žala, atsiradusia nurodytu laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo šio atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Tuo remdamasi, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl šiam atsakovui pareikštų visų reikalavimų atmetimo paliktina nepakeista.
  25. Remiantis byloje esančių BUAB „Kauno popierius“ įstatų aktualia redakcija, bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba, bendrovės vadovas (įstatų 6 punktas). Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas (įstatų 8.1. punktas). Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas (įstatų 8.3. punktas), kuris, kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas teismui. Valdyba skiria ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas (įstatų 8.10. punktas). Valdyba svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 35 000 Lt, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), dėl kitų asmenų prievolių, kurių balansinė vertė didesnė kaip 35 000 Lt, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, priima sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, kurio balansinė vertė didesnė kaip 35.000 Lt, priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 35 000 Lt, įkeitimo ir hipotekos (įstatų 8.11. punktas). Valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie: (1) bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą; (2) bendrovės veiklos organizavimą; (3) bendrovės finansinę būklę; (4) ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis (t. 4, 114-120).
  26. Remiantis byloje esančiais BUAB „Kauno popierius“ generalinio direktoriaus pareiginiais nuostatais, bendrovės generalinis direktorius privalo formuoti bendrovės vystymosi tikslus ir uždavinius, numatyti strategiją jiems pasiekti; organizuoti įmonės veiklą iškeltiems tikslams pasiekti, užtikrinti jos ritmingą ir pelningą darbą; planuoti, organizuoti ir kontroliuoti gamybos, pardavimų apimtis ir įmonės finansinius rezultatus; spręsti klausimus, susijusius su paslaugos/produkto kūrybos/gamybos procesu; įgyvendinti ir kontroliuoti savalaikį atsiskaitymą su biudžetu, valstybinio socialinio draudimo įstaigomis, kreditoriais, tiekimo organizacijomis; kontroliuoti, kad butų atliekamos tik teisėtos finansinės-buhalterinės operacijos, kad jos būtų įformintos pagal taisykles; bendrovės vardu pasirašyti sandorius, bankinius bei finansinius dokumentus, pavedimus (nuostatų II dalis). Bendrovės generalinis direktorius turi teisę teikti pasiūlymus valdybos ir akcininkų susirinkimui įmonės veiklos tobulinimo klausimais; nutraukti komercines sutartis su klientais, jei jie pažeidžia sutartyje numatytus įsipareigojimus (nuostatų III dalis). Bendrovės generalinis direktorius atsako už visą bendrovės ūkinę, finansinę, socialinę veiklą, savo darbo rezultatus (nuostatų IV dalis) (t. 8, b. l. 26-27).
  27. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, visiškai nesiaiškino įstatymuose ir nurodytuose bendrovės dokumentuose (įstatuose ir nuostatuose) nustatytos ieškovės generalinio direktoriaus ir valdybos narių kompetencijos, apibrėžiančios atitinkamo valdymo organo atsakomybės ribas už konkrečių veiksmų vykdant ginčijamus sandorius nurodytu laikotarpiu atlikimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į atitinkamus šių valdymo organų kompetencijos skirtumus, bei vadovaujantis principu, kad kiekvieno valdymo organo (vienasmenio ir kolegialaus) pareigos yra savarankiškos ir vieno valdymo organo pareigų vykdymas neatleidžia kito valdymo organo nuo jam tenkančių pareigų vykdymo, nesprendė skirtingų valdymo organų narių civilinės atsakomybės už bendrovei padarytą žalą atribojimo ir paskirstymo, šių asmenų neteisėto veikimo ar neveikimo, kiek tai susiję su jiems tenkančių pareigų pažeidimu ir žalos įmonei atsiradimu, individualizavimo klausimų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovei faktiškai esant nemokiai susitarus dėl viso įmonės turto investavimo bendrai veiklai, gaminant produkciją ir parduodant ją už kainą, mažesnę už savikainą, toks sutarties vykdymas akivaizdžiai nuostolingas ir pastebimas jau per trumpą atskaitinį laikotarpį. Todėl valdymo organai sprendimus dėl sandorių sudarymo, kai įmonė jau yra faktiškai nemoki, taip pat dėl nuostolingos bendrovės komercinės ūkinės veiklos tęsimo, veiklos organizavimo pakeitimų turi priimti ypač atsakingai, išanalizavę visą informaciją apie įmonės būklę, kad dar labiau nepadidėtų įmonės finansinė našta. Be to, įstatymas įpareigoja ne tik valdymo organus, bet ir įmonės savininką įmonės nemokumo atveju kreiptis dėl bankroto bylos jai iškėlimo bei numato šios pareigos nevykdymo padarinius – pagrindą reikalauti įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino ieškovės akcijų paketo įgijimo, kai įmonė jau buvo nemoki, aplinkybių ir tikslų, kieno pavedimu - vadovo, faktinio vadovo, dalyvių (akcininkų), valdybos pirmininko, konkrečių valdybos narių ar valdybos kolegialiai - buvo sudaryti ir vykdomi ginčijami sandoriai.
  28. Tuo tarpu, kaip minėta, tiek pagal įstatymą, tiek pagal ieškovės įstatus su tokio pobūdžio įmonei reikšmingais sprendimais (nemokios įmonės ūkinės komercinės veiklos organizavimas bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu) tam tikrą kompetenciją turėjo tiek BUAB „Kauno popierius“ vienasmenis, tiek kolegialus valdymo organai, taip pat įmonės savininkai.
  29. Įmonės valdyba buvo atsakinga už įmonės valdymą, jos tikslų įgyvendinimą, tinkamą komercinę–ūkinę veiklą, taip pat už įmonės valdymo praktiką ir įmonės kontrolę, ji turėjo svarstyti ir tvirtinti bendrovės veiklos strategiją, priimti sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 35 000 Lt, investavimo, perleidimo, nuomos ir dėl kitų asmenų prievolių, kurių balansinė vertė didesnė kaip 35 000 Lt, įvykdymo laidavimo ar garantavimo ir kt. (įstatų 8.11. punktas), taip pat valdyba turėjo analizuoti ir vertinti bendrovės vadovo pateiktą medžiagą. Pavyzdžiui, iš 2012 m. liepos 9 d. valdybos posėdžio protokolo matyti, jog prieš 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties sudarymą buvo sprendžiamas klausimas dėl detalios produkcijos savikainos nustatymo ir nutarta pavesti gamybos direktoriui iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. atlikti ir pateikti valdybai detalų produkcijos savikainos paskaičiavimą (darbotvarkės 8 klausimas), tačiau vėlesniuose posėdžiuose šis klausimas nebuvo svarstomas.
  30. Bendrovės generalinis direktorius atsakė už visą bendrovės ūkinę, finansinę, socialinę veiklą, savo darbo rezultatus - privalėjo formuoti bendrovės vystymosi tikslus ir uždavinius, numatyti strategiją jiems pasiekti, organizuoti įmonės veiklą iškeltiems tikslams pasiekti, užtikrinti jos ritmingą ir pelningą darbą, planuoti, organizuoti ir kontroliuoti gamybos, pardavimų apimtis ir įmonės finansinius rezultatus, spręsti klausimus, susijusius su paslaugos/produkto kūrybos/gamybos procesu, teikti pasiūlymus valdybos ir akcininkų susirinkimui įmonės veiklos tobulinimo klausimais, nutraukti komercines sutartis su klientais, jei jos pažeidžia sutartyje numatytus įsipareigojimus (nuostatų III – IV dalys). Tačiau kadangi valdybos kompetencijai priskiriami didelę reikšmę bendrovės veiklai turintys sprendimai, todėl, esant sudarytai ieškovės valdybai, bendrovės vadovo sprendimas svarbiems sandoriams sudaryti nebuvo pakankamas.
  31. Įmonės (ieškovės) akcijų kontrolinį paketą, ieškovei jau esant nemokiai, įsigijo UAB „Vasalita“, įmonės savininkų sprendimu buvo suformuoti nauji valdymo organai (kolegialus ir vienasmenis), kurie ir priėmė ar turėjo priimti sprendimus dėl tolesnės įmonės veiklos strategijos, įskaitant ir dėl bendrosios jungtinės veiklos su atsakove BUAB „Netlita“ vykdymo.
  32. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog penkis mėnesius (nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) įmonės veikla buvo nuostolinga, kad nebuvo dengiamos visos su BUAB „Netlita“ vykdytos veiklos išlaidos, nepatvirtina atsakovų, kaip valdybos narių, sistemingo fiduciarinių pareigų nevykdymo bei prisidėjimo prie ieškovės nuostolių iš sutarčių su BUAB Netlita“ atsiradimo, yra visiškai nepagrįsta. Tokia išvada padaryta neatsižvelgus į tai, kad pasikeitus pagrindiniam BUAB „Kauno popierius“ akcininkui, išrinkus naujus BUAB „Kauno popierius“ valdybos narius bei paskyrus naują bendrovės vadovą, tiek patys įmonės akcininkai, tiek ir valdybos nariai, kurie pagal įstatus svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją bei bendrovės vadovui pateikus vertina bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, bendrovės veiklos organizavimą ir finansinę būklę, privalėjo žinoti apie įmonės tikrąją būklę ir ginčijamų sandorių vykdymą. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje, kai ginčijama jungtinės veiklos sutartimi iš esmės sutarta dėl viso įmonės turto investavimo bendrai veiklai, įgyvendinant nemokios įmonės tikslus, komercinės veiklos vykdymo strategiją ir turto investavimo sprendimus, sprendimą priimti ir jo vykdymo kontrolę nuosekliai vykdyti turėjo valdyba. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymų ir nurodytų bendrovės dokumentų (įstatų ir nuostatų) nuostatomis, turėjo aiškintis, ar valdybos kompetencijoje buvo priiminėti sprendimus įmonės veiklos klausimais, ar bendrovės vadovas atskleidė valdybos nariams informaciją, susijusią su ginčijamų sandorių sudarymu ir vykdymu, ar kilusią žalą, kurią prašoma atlyginti, faktiškai nulėmė ne tik vienasmenio valdymo organo, bet ir kitų valdymo organų ir (arba) kitų asmenų (įmonės dalyvio, dalyvių, faktinio vadovo) atitinkami sprendimai, susiję su ginčijamų sandorių vykdymu įmonei faktiškai esant nemokiai.
  33. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės vadovas A. J. atitinkamu laikotarpiu turėjo pareigą tinkamai vykdyti fiduciarines pareigas ir spręsti klausimą dėl ginčijamų sandorių vykdymo, tačiau jo neveikimas nesiėmus tokių veiksmų nelaikytinas akivaizdžiai aplaidžiu ar tyčiniu, lėmusiu žalos atsiradimą, kadangi byloje neįrodyta, jog nutraukus produkcijos gamybą bendrovei BUAB „Netlita“ nebūtų atsiradę dar didesni nuostoliai bendrovei, yra nepagrįsta ir nelogiška, nes laiku nutraukus tokią nuostolingą veiklą ir pradėjus bankroto procesą bendrovės skolos kreditoriams nedidėtų. Be to, tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja ekspertės E. J. išvadoms, kuriomis remtasi skundžiamame sprendime, kad ginčo laikotarpiu BUAB „Kauno popierius“ ne tik negavo pelno, tačiau patyrė 529 625,28 Eur nuostolių, o aplinkybė, kad produkcija atsakovei BUAB „Netlita“ buvo perduodama už ne rinkos kainas sąlygojo tai, kad bendrovė nesumažino savo patirtų nuostolių. Taigi, jeigu BUAB „Kauno popierius“ nebūtų vykdžiusi veiklos ginčo laikotarpiu pagal ginčijamus sandorius, bendrovė nebūtų patyrusi veiklos išlaidų, kurių ne visos buvo padengtos, t. y. nebūtų patyrusi nuostolių. Arba, jeigu ginčo laikotarpiu ieškovė pagamintą produkciją atsakovei BUAB „Netlita“ būtų perdavusi už rinkos kainas, ieškovės patirti nuostoliai būtų daug mažesni. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas A. J., pats sudaręs sandorius, vykdydamas vadovo ir valdybos nario pareigas, privalėjo žinoti, kad ginčijami sandoriai faktiškai yra vykdomi, nes pagal jam priskirtas funkcijas turėjo kontroliuoti ir organizuoti visą bendrovės einamąją ūkinę komercinę veiklą, nebent byloje būtų įrodyta, jog tokio pobūdžio veiklą organizavo įmonės valdyba kolegialiai ir (arba) faktinis bendrovės vadovas.
  34. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas A. J., tretieji asmenys Z. Č. ir V. P. savo procesiniuose dokumentuose kėlė klausimą dėl BUAB „Kauno popierius“ faktinio vadovo. Nurodytų asmenų teigimu, bendrovės BUAB „Kauno popierius“ pagrindine akcininke tapus UAB „Vasalita“ visą bendrovės valdymą (komerciją, gamybą bei personalo ir darbo drausmės klausimus ir pan.) į savo rankas perėmė S. F. ir V. M., kurie nuo 2012 m. kovo 15 d. tapo bendrovės faktiniais vadovais. Atsakovas A. J. taip pat procesiniuose dokumentuose nurodė, jog į darbą jį priėmė S. F., kuris faktiškai vadovavo bendrovei, ginčijamą 2012 m. liepos 10 d. rangos sutartį jam pateikė S. F., V. M. ir I. K.. Pirmosios instancijos teismas iš esmės šių aplinkybių netyrė bei apsiribojo išvada, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo A. J. darbo laikotarpiu arba vėlesniu faktiniu vadovu buvo atsakovas S. F. ir (arba) kiti asmenys. Padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino, ar konkrečiu laikotarpiu, kai UAB „Vasalita“ tapo pagrindine bendrovės akcininke, S. F. ir/ar V. M., nors formaliai nebūdami paskirti bendrovės vadovais, atliko konkrečias funkcijas dėl ginčijamų sandorių sudarymo ir įgyvendinimo, priskirtas bendrovės vadovui, atitinkamai teismas nesprendė klausimo dėl šių asmenų galimai neteisėtais veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Teismas taip pat netyrė UAB „Vasalita“ valdymo organų ir dalyvių sąsajų su ieškovės bei BUAB „Netlita“ valdymo organų nariais.
  35. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašomos atlyginti žalos dydį tiesiogiai siejo su ginčijama 2012 m. kovo 16 d. jungtinės veiklos sutartimi ir jos papildomais susitarimais bei laikėsi pozicijos, kad 802 942,91 Lt dydžio žalą sudaro skirtumas tarp BUAB „Kauno popierius“ produkcijos gamybai patirtų išlaidų (5 235 306,14 Lt) ir pardavimo pajamų (4 661 918,52 Lt), kadangi išlaidos buvo didesnės už pajamas. Tokį reikalavimą ieškovė grindė ekspertės E. J. 2016 m. liepos 7 d. ekspertizės akto išvada, kad BUAB „Kauno popierius” laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagal BUAB „Netlita” užsakymus pagamintos produkcijos išlaidos BUAB „Netlita” nebuvo padengtos 802 942,91 Lt suma (4 661 918,52 - (5 235 306,14 – 229 555,29) išlaidos. Tokia ekspertės išvada vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, nors ekspertei atliekant aritmetinius veiksmus yra padaryta akivaizdi klaida. Galima daryti prielaidą, jog tam, kad gauti ekspertės nurodomą 802 942,91 Lt sumą, kaip skirtumą tarp produkcijos gamybai patirtų išlaidų ir gautų pajamų, turėtų būti skaičiuojama tokiu būdu: 4 661 918,52 - (5 235 306,14 + 229 555,29), taip pat prielaidą, jog iš patirtų 5 235 306,14 Lt dydžio išlaidų sumos BUAB „Netlita“ veiklos vykdymo pabaigos dienai nebuvo apmokėjusi 229 555,29 Lt dydžio patirtų išlaidų.
  36. Bylos duomenys patvirtina, kad ekspertizės atlikimo metu BUAB „Kauno popierius“ bankroto administratorius nepateikė ekspertei ekspertei E. J. rangos sutarties 1.2. punkte nurodytų BUAB „Netlita“ užsakymų produkcijos gamybai laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., taip pat sutarties priedų, kuriuose turėjo būti išdėstyti produkcijos aprašymai ir gamybos sąlygos, ir tarpusavio skolų užskaitymo aktų. BUAB „Kauno popierius“ ekspertizės atlikimui pateikė kompiuterinę apskaitos duomenų bazę, kurioje buvo registruojami BUAB „Kauno popierius“ apskaitos įrašai. BUAB „Netlita“ bankroto administratorius pateikė ekspertei gautų pirkimų ir pardavimų registrų duomenis, pirkimų – pardavimų sąskaitas faktūras bei išrašus iš banko sąskaitų už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
  37. Kaip matyti iš ekspertės E. J. ekspertizės akto, ekspertė nustatė, kad BUAB „Kauno popierius“ per laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pardavimo pajamos už fliutingo pardavimus BUAB „Netlita“ sudarė 4 661 918,52 Lt. Ekspertės akte nurodytos BUAB „Kauno popierius“ pardavimo pajamos (4 661 918,52 Lt) už laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. fliutingo pardavimus BUAB „Netlita“ nustatytos remiantis bendrovės apskaitos registruose pateiktais duomenimis, kurie faktiškai neatitinka byloje esančiose sąskaitose faktūrose nurodytų duomenų. Kaip matyti iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gruodžio 19 d. pranešimo apie BUAB „Kauno popierius“ atliktą mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., kuris buvo pateiktas kartu su ekspertizės aktu, tyrimo metu BUAB „Kauno popierius“ buvo pateikusi BUAB „Netlita“ 2012 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 035 bendrai 94 038,98 Lt sumai (be PVM), kuria buvo patikslinta 2012 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita faktūra Nr. 00429 bendrai 967 258,08 Lt sumai. Nurodyta sąskaita faktūra buvo patikslinta gavus BUAB „Netlita“ pretenziją dėl netinkamos kokybės pagamintos ir nerealizuotos produkcijos 94 038,98 Lt sumai. Ekspertizės atlikimo metu šie duomenys nebuvo įvertinti, faktai dėl produkcijos kokybės neatitikties keliamiems reikalavimams teismo nebuvo ištirti, o nustatant pardavimo pajamas buvo vadovautasi duomenimis pirminėje 2012 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje faktūroje bendrai 967 258,08 Lt sumai. Atitinkamai turėjo būti vertinama, ar bendros BUAB „Kauno popierius“ pardavimo pajamos neturėjo būti mažinamos tokio dydžio suma bei laikoma, kad bendros pardavimo pajamos nurodytu laikotarpiu buvo 4 567 879,54 Lt (4 661 918,52 Lt – 94 038,98?4 567 879,54 Lt).
  38. Taip pat ekspertė nustatė, kad BUAB „Kauno popierius“ fliutingo pardavimo savikaina už nurodytą laikotarpį sudarė 5 235 306,14 Lt (5 250 970,05 – 15 663,91), atitinkamai pardavimo savikaina buvo 573 387,62 Lt didesnė už pardavimo pajamas (4 661 918,52 - 5 235 306,14). Nustačius, kad BUAB „Kauno popierius“ pardavimo pajamos už fliutingo pardavimus BUAB „Netlita“ galėjo sudaryti ne 4 661 918,52 Lt, o 4 567 879,54 Lt, atitinkamai turėtų būti tiriama, ar skirtumas tarp pardavimo pajamų ir produkcijos savikainos nėra 667 426,60 Lt (4 567 879,54 Lt - 5 235 306,14 Lt).
  39. Taigi, remiantis ekspertizės akto priedo Nr. 1 duomenimis, BUAB „Kauno popierius“ per laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. iš ūkinės-komercinės veiklos, vykdomos pagal jungtinės veiklos sutartį, galėjo patirti atitinkamai 573 387,62 Lt arba 667 426,60 Lt nuostolių dėl skirtumo tarp produkcijos pardavimo pajamų ir savikainos; kadangi, kaip teigiama ekspertizės akte, BUAB „Netlita“ taip pat neapmokėjo BUAB „Kauno popierius“ produkcijos gamybos procese patirtų išlaidų už 229 555,29 Lt sumą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., galima būtų spręsti, jog per laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. iš ūkinės-komercinės veiklos, vykdomos pagal jungtinės veiklos sutartį, ieškovė galėjo patirti atitinkamai 802 942,91 Lt (573 387,62 Lt + 229 555,29 Lt) arba 896 981,89 Lt (667 426,60 Lt + 229 555,29 Lt arba 802 942,91 Lt + 94 038,98 Lt) nuostolį.
  40. Be to, kaip matyti iš ekspertizės akto priedo Nr. 1 ir pačios ekspertės E. J. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, ekspertizės akto priede Nr. 1 nurodyti duomenys apie laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. tarp BUAB „Kauno popierius“ ir BUAB „Netlita“ įvykusias ūkines operacijas buvo nustatyti išimtinai remiantis BUAB „Kauno popierius“ apskaitos programoje esančiais duomenimis, o pirminių buhalterinių dokumentų, nors tokie ir buvo ekspertei pateiktoje bylos medžiagoje, ji nevertino. Iš pateikto ekspertizės akto ir jo priedo nėra aišku, kokiems BUAB „Kauno popierius“ kreditoriams ir kokių sąskaitų faktūrų pagrindu BUAB „Netlita“ atlikinėjo mokėjimus už BUAB „Kauno popierius“, ar visi atlikti mokėjimai buvo įtraukti BUAB „Kauno popierius“ apskaitos programoje.
  41. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės BUAB „Netlita“ bankroto administratorius kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikė teismui BUAB „Netlita“ banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., taip pat BUAB „Netlita“ ir BUAB „Kauno popierius“ atsiskaitymų suvestines (t. 8, b. l. 31), kas patvirtina, jog ekspertizės atlikimo metu ekspertė disponavo ne tik BUAB „Kauno popierius“ apskaitos programoje esančiais duomenimis, tačiau ir BUAB „Netlita“ pirkimų-pardavimų sąskaitomis faktūromis, šios įmonės banko sąskaitų išrašais, todėl objektyviai galėjo patikrinti BUAB „Kauno popierius“ apskaitos sistemoje esančių duomenų išsamumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien BUAB „Kauno popierius“ apskaitos sistemoje esančių duomenų, kurie galimai neatitinka pirminiuose buhalteriniuose dokumentuose esančių duomenų, neužtenka išvadai dėl BUAB „Netlita“ atliktų už BUAB „Kauno popierius“ mokėjimų kitiems asmenims, atitinkamai išvadai dėl pagal BUAB „Netlita“ užsakymus pagamintos produkcijos gamybai patirtų išlaidų (ne)padengimo. Sutiktina su atsakove BUAB „Netlita“, kad ekspertizės akto priede Nr. 1 nurodyti duomenys apie BUAB „Netlita“ mokėjimus BUAB „Kauno popierius“ kreditoriams laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. nesutampa su BUAB „Netlita“ sąskaitų duomenimis. Pavyzdžiui, ekspertizės akto priede nurodytos sumos 1 853,27 Lt, 167,09 Lt (2012 m. rugpjūčio 2 d.) neatsispindi sąskaitų išrašuose, o sąskaitų išrašuose 2012 m. rugpjūčio 24 d. ir 2012 m. rugpjūčio 29 d. atlikti mokėjimai fiziniams asmenims nėra įtraukti ekspertizės priede ir t. t. Be to, ekspertizės priede nurodytų atliktų mokėjimų datos nesutampa su sąskaitų išrašuose nurodytų finansinių operacijų atlikimo datomis. Esant nurodytiems duomenų neatitikimams kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertės nustatytos BUAB „Netlita“ neapmokėtos sumos dydžio bei atitinkamai dėl BUAB „Kauno popierius“ patirtų išlaidų padengimo, taigi ir dėl ieškovės galimai patirtų nuostolių iš bendrai vykdytos jungtinės veiklos dydžio, kuriuo ieškovė remiasi kaip savo reikalavimo atlyginti neteisėtais atsakovų veiksmais padarytą žalą pagrindu.
  42. Be to, kaip matyti iš ekspertizės akto, atsakant į antrą ir trečią klausimus, buvo nustatomi bendrieji nuostoliai, patirti iš BUAB „Kauno popierius“ vykdytos veiklos laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., o ne nuostoliai, susiję su pagamintos produkcijos pardavimu BUAB „Netlita“.
  43. Tokiu būdu, nustačius neatitikimus ekspertizės akte ir teismo išvadose dėl pagamintos produkcijos pardavimo pajamų, produkcijos savikainos ir BUAB „Netlita“ sumokėtų už BUAB „Kauno popierius“ sumų, konstatavus ekspertizės akto neišsamumą, nėra pagrindo daryti išvadą apie ieškovės galimai patirtų nuostolių, vykdant įmonės ūkinę-komercinę veiklą bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu, dydį.
  44. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju, kai ginčijami sandoriai buvo sudaryti ir vykdomi jau bendrovei esant nemokiai, atsižvelgiant į ieškovės pasirinktą byloje ieškinio pagrindą ir dalyką, apskritai turėtų būti nagrinėjamas ir klausimas, kokį kriterijų pasirinkti įmonės patirtos žalos dydžiui nustatyti: tiesioginių nuostolių, patirtų vykdant ūkinę-komercinę veiklą pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį kriterijų (skirtumas tarp produkcijos pagaminimo savikainos ir gautų pardavus produkciją pajamų, atsakovės BUAB „Netlita“ neapmokėtos išlaidos produkcijai pagaminti), ar visgi kriterijų, kuris taikomas teismų praktikoje nagrinėjant ginčus dėl valdymo organų ir (arba) savininkų civilinės atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
  45. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Nustatant tokio pobūdžio bylose įmonės patirtą žalą turi būti vertinama ne tik bendras įsiskolinimų kreditoriams padidėjimas, tačiau ir bendras įmonės skolų ir turto balansas per laikotarpį, kurio metu įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus ir nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Svarbu ne tik tai, kiek pasikeitė skolų mastas (padidėjo ar sumažėjo), tačiau koks yra bendras skolų bei turto balansas vadovavimo įmonės veiklai laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, nes tik visuma tokių finansinių duomenų gali padėti nustatyti tikrąjį žalos dydį. Taigi vien tik bendras skolų apimties mažėjimas negali būti vertinamas atsietai nuo įmonės turto vertės pokyčių. Pasikeitus skolų ir turto balansui ne kreditorių naudai, sumažėja kreditorių galimybė gauti jų reikalavimų didesnį patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016; 2016 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-535-381/2015; 2016 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-412-381/2016). Aiškinantis turto ir skolų balansą vadovavimo įmonės veiklai laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, turi būti vertinama ne balansinė, bet reali turto vertė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Įmonės finansinės atskaitomybės už 2011-2012 metus dokumentai patvirtina, jog UAB „Vasalita“ įsigijus kontrolinį BUAB „Kauno popierius“ akcijų paketą, įmonei sudarius ir vykdant jungtinės veiklos sutartį su BUAB „Netlita“ ieškovė ne tik kad išliko nemoki, bet jos finansinė padėtis iš esmės pablogėjo, įmonės turto ženkliai sumažėjo, kreditoriniai įsipareigojimai viršijo turėto turto vertę, atsirado naujų kreditorių. Pavyzdžiui, iš 2011 m. balanso matyti, jog BUAB „Kauno popierius“ turėjo turto iš viso už 16 334 177 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8 562 353 Lt (t. 1, b. l. 59-61). Tuo tarpu, bendrovės 2012 m. balanso duomenimis, BUAB „Kauno popierius“ turėjo turto iš viso už 4 648 212 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 7 274 859 Lt (t. 3, b. l. 195). Per nurodytą laikotarpį sumažėjo bendrovės trumpalaikių skolų tik 372 888,03 Eur, tuo tarpu turto sumažėjo net už 3 384 489,3 Eur.
  46. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
  47. Anksčiau šioje nutartyje nurodytos aplinkybės ir padarytos išvados patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant jo pareigos būti aktyviam tokio pobūdžio bylose, neištyrė esminių bylos aplinkybių, susijusių su bendrovės vadovų (de jure ir de facto) ir valdybos narių, taip pat akcininkų civilinės atsakomybės sąlygomis (išskyrus atsakovo J. V.), įskaitant galimai padarytos įmonei žalos dydį, neanalizavo įmonės turto ir skolų struktūros pasikeitimų po to, kai įmonės valdymą perėmė kontrolinį akcijų paketą turinti UAB „Vasalita“ ir įmonės savininkų paskirti naujieji valdymo organai, nenustatinėjo kiekvieno iš atsakovų kompetencijos pagal įstatymą ir įmonės steigimo dokumentus, jų veiksmų ir neveikimo, priimant sprendimus dėl jungtinės veiklos sutarties tarp BUAB “Kauno popierius” ir BUAB “Netlita” sudarymo bei vykdymo, nevertino, ar jungtinės veiklos sutarties sudarymas ir vykdymas nereiškia akivaizdaus protingos ūkinės-komercinės rizikos ribų peržengimo, aiškaus aplaidumo arba suteiktų įgaliojimų viršijimo, t. y. kiekvieno iš atsakovų atsakomybės neindividualizavo, nesiaiškino sąsajų tarp tam tikrų asmenų (atsakovų S. F. ir A. F., BUAB “Netlita” dalyvių, valdymo organų, ieškovės dalyvių ir valdymo organų, UAB „Vasalita“ dalyvių ir valdymo organų), netyrė byloje net kelių dalyvaujančių byloje asmenų nurodytų aplinkybių, jog ieškovę faktiškai valdė kiti asmenys (S. F., V. M. ar I. K.), nei valdymo organai de iure. Tuo tarpu, kaip minėta anksčiau, įmonės valdymo organai turi vengti interesų konflikto, ir, tik jo nesant, jie turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę–komercinę riziką prisiimti.
  48. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir procesą pirmosios instancijos teisme nurodytais klausimais būtina pakartoti. Tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją. Jeigu analizuojant nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes prireiktų spręsti į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų klausimą, teismas įstatymo nustatyta tvarka turėtų spręsti dėl tokių asmenų įtraukimo į bylą atitinkamu procesiniu statusu.
  49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje neišaiškino visų esminių įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikšmės civilinės atsakomybės atsakovų (išskyrus atsakovą J. V.) atžvilgiu taikymui, neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bendrovės vadovų ir valdybos narių civilinės atsakomybės negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, ji naikinama ir ši bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje tirtinų aplinkybių mastą ir pobūdį šių klausimų negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  50. Kadangi bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo nesprendžia.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

19Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiomis bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kauno popierius“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Netlita“ 2012 m. kovo 16 d. sudarytą sutartį, 2012 m. liepos 10 d. rangos sutartį ir 2012 m. liepos 10 d. papildomą susitarimą prie 2012 m. liepos 10 d. rangos sutarties, palikti nepakeistą.

20Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo J. V., palikti nepakeistą.

21Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bnedrovės „Netlita“, A. J., K. R., V. M., A. F., I. K. ir S. F. panaikinti ir šią civilinės bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.