Byla 2A-475-241/2015
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. K., A. J., J. N., „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, AAS „Gjensidige Baltic“ filialas Lietuvoje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. ir V. M. bei atsakovo viešosios įstaigos Jurbarko ligoninės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir V. M. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Jurbarko ligoninei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – V. K., A. J., J. N., „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, AAS „Gjensidige Baltic“ filialas Lietuvoje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo po 300 000 Lt neturtinės žalos, 5 160 Lt turtinės žalos (laidojimo išlaidas), ieškovui priteisti iš atsakovo 11 135 Lt turtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad ieškovė nėštumo metu pastoviai lankėsi moterų konsultacijoje, jautėsi gerai, gimdymo laikas buvo numatytas 2009 m. gegužės 12 d. 2009 m. gegužės 15 d. buvo paguldyta į Jurbarko ligoninės akušerijos-ginekologijos skyrių, jos ir vaisiaus būklė buvo gera. 2009 m. gegužės 20 d., neprasidėjus gimdymui kaip planuota, buvo paguldyta į gimdyklą, pradėti lašinti skatinamieji vaistai „Oksitocinas“. Vėliau, gydytoja V. K. pasakė, kad skatinamieji neduoda jokio rezultato, ir skatinimą nutraukė. Ieškovę nuvežė į palatą, suleido raminamųjų tikintis, kad atsipalaidavus galbūt kaklelis prasivers. Po perkėlimo iš gimdyklos į pogimdyminę palatą daugiau nei gimdyvės, nei vaisiaus būklė nebuvo sekama, nebuvo nei klausomi, nei užrašomi vaisiaus širdies ritmo ir gimdos tonusų kitimai kardiotokografu. Vaisiaus širdies tonai nebuvo klausomi ir akušeriniu stetoskopu. Per tą visą laiką į pogimdyminę palatą nė karto nebuvo užėjusi gydytoja V. K.. Ieškovė prabudo po kelių valandų jausdama pilvo apačioje skausmus, pasiskundė akušerei A. V., tačiau sureaguota nebuvo. Su nesiliaujančiais ir nuolat stiprėjančiais, nebepakeliamais skausmais kankinosi iki 17 val. 05 min. nesulaukdama jokio atsakingo personalo dėmesio. Skyriuje nebuvo ir gydytojos V. K.. Taip besikankinant gulint palatoje jai gausiai nubėgo tamsiai žali vandenys. Tik apie 17 val. 09 min. būnant gimdykloje atėjo gydytoja V. K. pažiūrėjo gimdos kaklelio prasivėrimą, pamatė, kad būsena patologinė, kad vaisiaus širdies ritmai grėsmingi 120-70-110 kartų per minutę (dingsta), buvo nustatyta ir gimdos tachisistolija (7 sąrėmiai per 10 minučių), buvo atlikta Cezario pjūvio operacija. 2009 m. gegužės 20 d. 17 val. 43 min. operacijos metu gimė labai sunkios būklės moteriškos lyties išnešiota naujagimė, kurią buvo ištikusi klinikinė mirtis, kuri 2009 m. gegužės 22 d. 22.47 val. dėl intranatalinės asfiksijos gimdymo metu, aspiravus vaisiaus vandenimis su mekonijumi, išsivysčius poliarganiniam nepakankamumui mirė. Ieškovė teigia, kad medicinos įstaiga ir jos darbuotojai yra kalti dėl naujagimės mirties, jie neužtikrino kokybiškų, adekvačių ir savalaikių sveikatos priežiūros paslaugų, tokiu būdu buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė naujagimės mirtį. Šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl egzistuoja visi pagrindai atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Ieškovei ir jos naujagimei nebuvo užtikrinta konstitucinė teisė į kokybiškas medicinos paslaugas, taip pat pažeistas Europos Žmogaus Teisių konvencijos 2 straipsnis, teisė gyventi. Teisė gyventi naujagimei buvo atimta. Naujagimės dukters mirtis įvykusi dėl atsakovo ligoninėje neteiktų ir netinkamai teiktų ieškovei ir naujagimei akušerijos ir neontologijos profilių sveikatos paslaugų (gydytojų veiksmų ir neteisėto neveikimo), didelio neatsargumo, nepriežiūros ir nerūpestingumo sukėlė negrįžtamas ir sunkias pasekmes, sukėlė dideles kančias, dvasinius išgyvenimus, dvasinio saugumo jausmo praradimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, psichinės ir dvasinės sveikatos pablogėjimą, pasireiškusį uždarumu, pastoviai blogos nuotaikos buvimu, nemiga, irzlumu, depresija ieškovei. Naujagimės mirtis dideles kančias sukėlė ir jos tėvui.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovams iš atsakovo po 40 000 Lt neturtinės žalos, po 500 Lt atstovavimo išlaidų bei po 250 Lt eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidų; ieškovei V. M. priteisė iš atsakovo 2 580 Lt turtinės žalos ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovui V. M. priteisė iš atsakovo 1 555,62 Lt žalos (negautų pajamų), 2 580 Lt turtinės žalos (kapo sutvarkymo išlaidų) ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė valstybei iš ieškovų po 43,06 Lt, o iš atsakovo – 86,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo pagrįstumo, teismas vadovavosi Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VMAI), atlikusios VŠĮ Jurbarko ligoninėje V. M. ir jos naujagimei 2009 m. gegužės 15 d. – 2009 m. birželio 1 d. teiktų neonatologijos profilių sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę, 2009 m. rugpjūčio 26 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-176 (K -110) padarytomis išvadomis, kad 2009 m. gegužės 20 d. VŠĮ Jurbarko ligoninėje ieškovei ir jos naujagimei akušerijos ir neonatologijos profilių sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, atsižvelgė į akte išvardintus pažeistus sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktus, metodikas, protokolus ir nurodytus padarytus pažeidimus. Teismas taip pat įvertino pakartotinos deontologinės ekspertizės akto Nr. PEDM 14/13 išvadas, kuriose konstatuota, jog S. M. mirė dėl intranatalinės asfikcijos gimdymo metu, aspiravusi vaisiaus vandenimis su mekonijumi, išsivysčius poliorganiniam nepakankamumui, naujagimės mirties priežastis – asfiksijos sąlygotas poliorganinis nepakankamumas. Teismas atsižvelgė į ekspertų padarytas išvadas, kad nutraukus gimdos veiklos stimuliaciją Oksitocinu ir gimdyvei suleidus raminamųjų buvo nesilaikoma „geros akušerinės praktikos gairių“, jog dirbtinai sužadinus gimdymą Oksitocinu ir skatinant gimdymo veiklą būtinas nuolatinis vaisiaus širdies ritmo ir gimdos tonusų kitimų stebėjimas gimdymo skyriuje (gimdykloje) kardiotokografu, kuris pagal klinikinę praktiką laikomas pagrindiniu būdu vaisiaus hipoksijai nustatyti. Teismo vertinimu, pakartotinos deontologinės ekspertizės aktas Nr. PEDM 14/13 (03), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertų 2014 m. birželio 9 d. atsakymai į papildomus klausimus, teismo posėdžio metu duoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus gydytojo akušerio-ginekologo V. R. paaiškinimai, Valstybinės medicininio Audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. rugpjūčio 26 d. ataskaitos Nr. 1A-176 išvados, naujagimės mirties atvejo nagrinėjimo tarpinės išvados ir pasiūlymai, Sveikatos apsaugos ministerijos konsultanto išvados patvirtina, kad ieškovei ir jos vaisiui (naujagimei) nebuvo suteikta kvalifikuota, atitinkanti profesionalumo standartus, kokybiška, rūpestinga, tinkama ir laiku medicininė pagalba, buvo nesilaikoma „geros akušerinės praktikos gairių“, t. y. nesilaikoma rekomendacijų paruoštų dalyvaujant autoritetingiems Lietuvos akušeriams-ginekologams bei užsienio specialistams. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai yra pakankami išvadai, kad nustatytos medicininės indikacijos, rodžiusios, kad gydytoja dirbtinai sužadinusi gimdymą, nustojusi lašinti Oksitociną, galėdama ir turėdama įtarti, kad bet kada gali prasidėti ieškovės vaisiaus hipoksija, asfikcija, nestebėjo (nesekė) gimdyvės ir vaisiaus būklės, vaisiaus širdies tonų ir gimdos tonusų kitimų (susitraukimų), jų nuolat nefiksavo užrašant kardiotokograma, ieškovei pajutus skausmus, jos neapžiūrėjo ir nesprendė dėl tolimesnės gimdymo taktikos, nepraplėšė vaisiaus dangalų, nenuleido vaisiaus vandenų, netikrino ir nepamatė, kad užpakaliniai vaisiaus vandenys žalios spalvos. Teismo vertinimu, naujagimės gaivinimo metodai ir priemonės taip pat nebuvo adekvačios susidariusiai situacijai, neatitiko teisės reikalavimų, atlikti nesilaikant Sveikatos apsaugos ministro įsakymų, VšĮ Jurbarko ligoninės vyriausiojo gydytojo įsakymų, kadangi naujagimio takų sekreto atsiurbimui panaudotas guminis balionėlis, atsiurbus sekretą iš kvėpavimo takų, nekvėpuojančio naujagimio gaivinimas pradėtas nuo išorinio širdies masažo, gaivinant naujagimį, pavėluotai skirtas gydymas adrenalinu, atlikus Cezario pjūvio operaciją, naujagimiui teikiant pagalbą, nedalyvavo gydytojas neonatologas. Teismas padarė išvada, jog atsakovo medikų veiksmai ir neveikimas neatitiko profesionalams keliamo kvalifikuotumo, rūpestingumo standartų, medicinos mokslo principų, metodikų, „geros akušerinės praktikos gairių“, t. y. ieškovei ir jos vaisiui naujagimei nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, todėl vaisių (naujagimę) ištiko klinikinė mirtis, vėliau biologinė mirtis, todėl yra faktinis ir teisinis ryšys tarp žalos (mirtis) ir atsakovo neveikimo, neteisėtų veiksmų, atsakovo medikai pažeidė pareigą elgtis maksimaliai atidžiai, dėmesingai, kvalifikuotai ir profesionaliai. Teismas nesutiko su atsakovo teigimu, kad byloje nenustatytas faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovo veikos ir ieškovų įrodinėjamos žalos. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju ryšys tarp nustatyto atsakovo neteisėto neveikimo (neteisėtų veiksmų) ir kilusių pasekmių nėra tiesioginis. Teismas pažymėjo, kad esant medicinos mokslo ir praktikos lygiui, kuris leidžia stebėti (sekti) gimdyvės ir vaisiaus būklę, vaisiaus širdies tonų ir gimdos tonusų kitimus (susitraukimus) fiksuoti nuolat juos užrašant kardiotokograma, po skatinto gimdymo, ieškovei pajautus skausmus, spręsti dėl tolimesnės gimdymo taktikos ir būdų, taikyti naujagimio gaivinimo metodus ir priemones atitinkančius teisės reikalavimus, sudaro pagrindą teigti egzistavus pakankamam atsakovo neveikimo ir kilusių padarinių teisiniam priežastiniam ryšiui. Byloje esant duomenų, jog iki 13.30 val. vaisiui deguonies netrūko, kad apsisukusi apie kaklą virkštelė neturi jokios reikšmės vaisiaus aprūpinimui deguonimi, o viską lemia vaisiaus klinikinė būklė, kurią fiksuoja kardiotokograma, todėl atsakovo neteisėti veiksmai, nepakankamas rūpestingumas, sudarė sąlygas, jog laiku nebuvo pastebėta pradedanti vystytis vaisiaus hipoksija, asfiksija, dėl ko vaisiaus patologinė būsena buvo pastebėta pavėluotai ir po atliktos Cezario pjūvio operacijos gimė naujagimė, kuri dėl intranatalinės asfiksijos gimdymo metu, aspiravus vaisiaus vandenimis su mekonijumi, išsivysčius poliarganiniam nepakankamumui mirė, todėl tarp konstatuotų neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, pakankamas atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Byloje nustatytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad atsakovo sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai neišnaudojo galimybių stebėti gimdyvės ir vaisiaus būklę, nustatyti pradedančią vystytis vaisiaus hipoksiją, o ją nustačius – atitinkamai pakeisti gimdymo taktiką, be to, naujagimės gaivinimo metodai ir priemonės taip pat nebuvo adekvačios susidariusiai situacijai, kas būtų padidinę galimybę naujagimei išgyventi. Atsižvelgdamas į aptartą gydytojo pareigos pobūdį – išsaugoti paciento galimybę pasveikti, bei į bylos duomenis, kad pradėjus gimdymo skatinimą buvo būtina sekti gimdyvės ir vaisiaus būklę, spręsti dėl gimdymo taktikos keitimo bei taikyti teisės aktų reikalavimus atitinkančius kūdikio gaivinimo metodus, teismas sutiko su ieškinio argumentais, kad atsakovo ligoninės gydytojų veiksmai neatitiko protingo ir atidaus profesionalo elgesio standarto.

8Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvados, jog tiksliai negalint nustatyti asfikcijos priežasties dėl neatlikto pataloginės anatomijos tyrimo, atsakovo neveikimas pernelyg nutolęs nuo kilusių padarinių ir leidžia visiškai atleisti atsakovą nuo žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, atsakovo neveikimas turėjo įtakos tam, jog įvyko intranatalinė asfiksija gimdymo metu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovo civilinę atsakomybę už atsiradusią žalą (CPK 6.246, 6.248, 6.247, 6.283 str.).

9Spręsdamas dėl ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, įvertino, kad atsakovo ligoninės gydytojų tyčinių veiksmų, t. y. siekio padaryti žalą, nenustatyta, gydymo įstaigos gydytojų veiksmus teismas vertino kaip neatsargius, didelio neatsargumo gydytojų veiksmuose nenustatė. Teismas pabrėžė, kad atsakovo gydytojai, kaip savo srities profesionalai, nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai rūpestingi. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovai yra mirusio kūdikio tėvai, o jų kūdikio mirtis jiems sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus bei skaudžiai paveikė jų gyvenimą, tuo labiau, kad tai buvo jų pirmagimė. Teismas, vadovaudamasis aptartais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ieškovams nustatė po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam.

10Ieškovo reikalavimą dėl 11 135 Lt nedarbingumo laikotarpiu negautų pajamų priteisimo teismas patenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad ieškovas vidutiniškai gaudavo 1 073,54 Lt per mėnesį ir dienpinigius. Teismas pažymėjo, kad LR Vyriausybės nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 5 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitomi dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis. Taigi dienpinigiai nėra įskaitomi į vidutinį darbo užmokestį. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas ligos laikotarpiu būtų gavęs (per gegužės, birželio ir liepos mėnesius) 3 220,62 Lt vidutinį darbo užmokestį, o gavo 1 665 Lt ligos pašalpą, ieškovui priteisė ligos pašalpos ir vidutinio darbo užmokesčio skirtumą – 1 555,62 Lt.

11Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Įvertinęs tai, kad atsakovas savo kaltę neigė, teismas nesprendė dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcingai atmestų ieškovų reikalavimų daliai.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13Atsakovas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Teismas priežastinį ryšį nustatinėjo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą galima padalyti į du etapus. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, antrame – teisinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Ieškovai neįrodė egzistuojant priežastiniam ryšiui tarp jų naujagimės mirties ir atsakovo veiksmų bei neveikimo. Faktinis priežastinis ryšys yra paneigtas net keturiomis ekspertinėmis išvadomis. Esant tokioms ekspertų išvadoms, teismas jau pirmame faktinio priežastinio ryšio nustatymo etape turėjo konstatuoti nesant įrodytam priežastiniam ryšiui tarp ieškovų naujagimės mirties ir atsakovo neteisėtų veiksmų bei neveikimo.

152. Teismas, darydamas priešingas nei ekspertų išvadas dėl byloje egzistuojančio priežastinio ryšio, savo nesutikimą turėjo motyvuoti, tačiau pažeisdamas CPK 176 straipsnį, 185 straipsnį, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, specialistų išvadų Nr. DM 25 (144)/10(01), Nr. DM 11 (96)/l 1 (01) bei ekspertizės akto Nr. EDM 4 (17/100)13(01) nevertino kaip įrodymų, nieko dėl jų nepasisakė ir nenurodė, kodėl juos atmetė.

163. Teismas neteisingai nustatė, kad akušerė-ginekologė V. K., dirbtinai sužadinusi gimdymą ir nustojusi lašinti Oksitociną, galėjo ir turėjo įtarti, kad bet kada gali prasidėti ieškovės vaisiaus hipoksija, asfikcija. Byloje nėra duomenų, kurie aiškiai patvirtintų, kad gydytoja objektyviai būtų galėjusi nustatyti vaisiaus hipoksiją, asfikciją, jei 2009 m. gegužės 20 d. nuo 13.30 val. iki 17.09 val. nuolat būtų stebėjusi vaisiaus būklę ir fiksavusi vaisiaus širdies tonus kardiotokogramoje. Vaisiaus būklės nestebėjimas ir vaisiaus širdies tonų kardiotokogramoje nefiksavimas neturėjo įtakos ieškovų naujagimės mirčiai tokiu laipsniu, kad būtų galima konstatuoti esant priežastiniam ryšiui tarp vaisiaus būklės nestebėjimo bei vaisiaus širdies tonų kardiotokogramoje nefiksavimo ir ieškovų naujagimės mirties.

174. Teismas nepagrįstai nustatė, kad gydytoja akušerė-ginekologė V. K. neapžiūrėjo gimdyvės šiai pajutus skausmus ir nesprendė dėl tolimesnės gimdymo taktikos, nenuleido vaisiaus vandenų, netikrino ir nepamatė, kad užpakaliniai vaisiaus vandenys žalios spalvos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad ši jautė pilvo skausmus, kad jais skundėsi gydytojai, ir kad gydytoja tuos nusiskundimus būtų ignoravusi. Gydytoja V. K. paneigė, kad ieškovė į ją buvo kreipusis dėl skausmų, o akušerę A. V. teismas atsisakė šaukti liudytoja. Gydytoja V. K. nurodė, kad vaisiaus vandenų spalvą galima patikrinti tik darant amnioskopiją arba ją galima sužinoti tik vaisiaus vandenims nubėgus ir paaiškino, kodėl ji negalėjo nei amnioskopijos atlikti, nei vandenų nuleisti. Byloje nėra duomenų, kada užpakaliniai vaisiaus vandenys pasidarė žalios spalvos ir buvo užteršti mekonijumi, todėl negalima konstatuoti, jog gydytoja turėjo anksčiau nei vaisiaus vandenys nutekėjo, pamatyti, kad jie yra žalios spalvos.

185. Teismas bylai reikšmingas aplinkybes nustatinėjo remdamasis leistinumo reikalavimo neatitinkančiais įrodymais. Teismas apie tai, kad ieškovei ir jos vaisiui (naujagimei) nebuvo suteikta kvalifikuota, atitinkanti profesionalumo standartus, kokybiška, rūpestinga, tinkama ir laiku medicininė pagalba, buvo nesilaikoma „geros akušerinės praktikos gairių“, sprendė remdamasis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertų 2014 m. birželio 9 d. atsakymais į papildomus klausimus prie pakartotinos deontologinės ekspertizės akto Nr. PEDM 14/13 (03) bei 2009 m. rugpjūčio 12 d. Sveikatos apsaugos ministerijos konsultanto specialisto išvada. Tokios formos ekspertų atsakymai neatitinka nė vienos iš CPK numatytų įrodinėjimo priemonių – kadangi teismas nebuvo pavedęs atsakymus į papildomus klausimus teikusiems ekspertams atlikti ekspertizę. Įstatymas numato, kad leistinu įrodymu gali būti laikomi tik tokie asmenų paaiškinimai, kurie yra pateikti laikantis visų liudytojų apklausą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų.

196. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nebuvo atsakovo pacientu ir mirusios dukros išlaikytiniu, jis nei pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą (toliau – PTŽSAĮ), nei pagal CK negali būti laikomas asmeniu, turinčiu teisę gauti žalos atlyginimą. Ieškovas neįrodinėjo glaudžių ir artimų santykių su mirusiąja, todėl jo reikalavimo teisė laikytina neįrodyta.

207. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė tik netiesioginį priežastinį ryšį tarp ieškovų naujagimės mirties ir neteisėtų atsakovo veiksmų bei neveikimo ir tik neatsargią atsakovo kaltės formą, teismo priteista po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui kiekvienam ieškovui suma yra neprotingai didelė ir neteisinga. Be to, ieškovas savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė savo patirtais išgyvenimais matant dėl sunkios naujagimės būklės, vėliau – dėl jos mirties ir nepagarbaus atsakovo darbuotojų elgesio išgyvenančią žmoną, todėl tokie ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai, jų masto, pobūdžio, intensyvumo aspektu negali būti prilyginami ieškovės patirtiems dvasiniams išgyvenimams, todėl teismas kiekvienam ieškovui priteistą neturtinę žalą turėjo diferencijuoti.

218. Teismas pažeidė CPK 88, 93, 98 straipsniuose nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes priteisė šias išlaidas neatsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją. Teismas nepagrįstai priteisė eksperto išlaidas, kadangi byloje nėra eksperto atvykimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

229. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovams penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nenurodė tokių palūkanų priteisimo pagrindo. Lingvistinis CK 6.210 straipsnio aiškinimas ir jo vieta CK struktūroje, suponuoja išvadą, kad šiame straipsnyje numatytos palūkanos taikomos tik kreditoriaus ir skolininko sutartiniams teisiniams santykiams, kai yra praleidžiamas tokių santykių dalyvių susitarimu nustatytas piniginės prievolės įvykdymo terminas.

23Ieškovai prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo santuokos liudijimą, S. M. gimimo ir mirties liudijimo kopijas, kuriuos prašo priimti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

241. Teismo sprendime yra atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, kurios metu teisingai ir pagrįstai konstatuota, kad atsakovo ligoninės medikų veiksmai ir neveikimas neatitiko profesionalams keliamo kvalifikuotumo, rūpestingumo standartų, medicinos mokslo principų, metodikų, „geros akušerinės praktikos gairių“, t. y. ieškovei ir jos vaisiui naujagimei nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, dėl ko vaisių (naujagimę) ištiko klinikinė mirtis, vėliau biologinė mirtis, todėl yra faktinis ir teisinis ryšys tarp žalos (mirtis) ir atsakovo neveikimo, neteisėtų veiksmų.

252. Pakartotinos deontologinės ekspertizės aktas Nr. PEDM 14/13 (03), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertų 2014 m. birželio 9 d. atsakymai į papildomus klausimus prie pakartotinos deontologinės ekspertizės akto, teismo posėdžio metu gydytojo akušerio-ginekologo V. R. duoti paaiškinimai ir atsakymai į klausimus nepaneigė medicinos specialisto, konsultavusio ir vertinusio ieškovės klinikinį atvejį dėl teiktų akušerijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės išvados, Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytos pareigūnų komisijos naujagimės mirties atvejo nagrinėjimo tarpinių išvadų ir pasiūlymų, Kauno medicinos universiteto klinikų naujagimio mirties priežasčių nagrinėjimo akto, VMAI asmens priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos 2009 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 1A-176 (K -110) ir patvirtino, kad ieškovei ir jos vaisiui (naujagimei) nebuvo suteikta kvalifikuota, atitinkanti profesionalumo standartus, kokybiška, rūpestinga, tinkama ir laiku medicininė pagalba, buvo nesilaikoma „geros akušerinės praktikos gairių“, t. y. nesilaikoma rekomendacijų paruoštų dalyvaujant autoritetingiems Lietuvos akušeriams-ginekologams bei užsienio specialistams.

263. Teismas remdamasis byloje surinktais įrodymais padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nustatytos medicininės indikacijos, rodžiusios, kad gydytoja dirbtinai sužadinusi gimdymą, nustojusi lašinti Oksitociną, galėdama ir turėdama įtarti, kad bet kada gali prasidėti vaisiaus hipoksija, asfikcija, nestebėjo (nesekė)) gimdyvės ir vaisiaus būklės, vaisiaus širdies tonų ir gimdos tonusų kitimų (susitraukimų), nefiksavo jų nuolat užrašant kardiotograma, ieškovei pajutus skausmus gimdyvės neapžiūrėjo ir nesprendė dėl tolimesnės gimdymo taktikos, nepraplėšė vaisiaus dangalų, nenuleido vaisiaus vandenų, netikrino ir nepamatė, kad užpakaliniai vaisiaus vandenys žalios spalvos

274. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir kilusių pasekmių nėra tiesioginis.

285. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ekspertas V. R. teismo posėdyje pasakė, kad negalima sureikšminti vaisiaus širdies tonų nefiksavimo kardiotokogramoje fakto. Ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, kad kardiotokografija – tai vaisiaus širdies ritmo ir gimdos aktyvumo grafinis rašymas elektroniniais prietaisais, kuriuo siekiama įvertinti vaisiaus būklę, ji parodo, kas vyksta įsčiose ir yra būdas nustatyti vaisiaus hipoksijai, asfikcijai, t. y. deguonies trūkumui.

296. Atsakovas neteisus, jog byloje nėra duomenų, kad iki 13.30 val. vaisiui deguonies netrūko. Ekspertas V. R., patvirtino, kad iki 13.30 val. pagal esančius duomenis vaisiui deguonies netrūko. Ekspertas patvirtino, kad virkštelės ilgis buvo pakankamas, todėl apsisukimas tris kartus aplink kaklą neturėjo įtakos naujagimės mirčiai.

307. Teismas pagrįstai nustatė, kad gydytoja akušerė-ginekologė V. K. neapžiūrėjo gimdyvės šiai pajutus skausmus ir nesprendė dėl tolimesnės gimdymo taktikos, nenuleido vaisiaus vandenų, netikrino ir nepamatė, kad užpakaliniai vaisiaus vandenys žalios spalvos. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės paaiškinimai, liudytojos J. K. parodymai, gydytojos-akušerės V. K. patvirtinimas, kad nuo 13.30 val. iki 17.09 val. ji nė karto neužėjo į gimdyvės palatą.

318. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ekspertų pateikti atsakymai į papildomus klausimus ir Sveikatos apsaugos ministerijos konsultanto specialisto išvada negali būti laikomi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismo posėdžio metu ieškovų advokatei prašant iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išreikalauti pilną 2009 m. rugpjūčio 12 d. Sveikatos apsaugos ministerijos konsultanto specialisto dėl ieškovei teiktų akušerijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės dokumento kopiją, atsakovo atstovas argumentavo, kad šis įrodymas yra tinkamas, teismas šį ieškovų prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad šis įrodymas tinkamas, netikslinga reikalauti kopijos su specialisto duomenimis.

329. Ieškovas pateikė argumentus ir juos patvirtinančius įrodymus apie patirtus išgyvenimus atsiradusius naujagimei mirus dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Neturtinės žalos priteisimas ieškovui atitinka teismų praktikoje pateikiamo CK 6.284 straipsnio aiškinimą ir taikymą, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas neturi teisės į žalos atlyginimą.

3310. Atsakovo teiginys, kad teismas pažeidė CPK 88, 93, 98 straipsniuose nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, neatsižvelgė į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, yra nepagrįstas. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas aptarė kitokią bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką, kuria atsakovui teisinės pagalbos išlaidų nepriteisė, o ieškovams iš atsakovo priteisė 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

3411. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas be teisinio pagrindo priteisė penkių procentų dydžio metines palūkanas. Teisė į procesinių palūkanų priteisimą nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, o palūkanų dydis – CK 6.210 straipsnyje.

35Ieškovai apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir šią ieškinio dalį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

361. Priteisdamas neturtinės žalos dydį teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neįvertino kiekvieno šiame straipsnyje nustatyto kriterijaus, apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, vadovavosi vienu iš kriterijų, t. y. žalą padariusio asmens kalte, tačiau nevertino pažeistos vertybės (gyvybės), sukeltų pasekmių (padarinių) – tik ką gimusio kūdikio mirties, neatsižvelgė į tai, kad ieškovams kilo negrįžtami padariniai, neįvertino ieškovų dvasinių išgyvenimų. Priteista neturtinės žalos suma nėra teisinga ir adekvati ieškovų patirtiems emociniams ir fiziniams išgyvenimas.

372. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos neturtinės žalos atlyginimo bylose. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2005 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl neturtinės žalos atlyginimo naujagimiams patyrus sunkų kūno sužalojimą, kurioje teismas tėvams, kiekvienam priteisė po 50 000 Lt neturtinės žalos; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. gruodžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2003, paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kurioje dėl gydytojų veiksmų mirus vaikui (dukrai), jos tėvams priteista 150 000 Lt; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009, Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį pakeitė ir motinai dėl vaiko (sūnaus) mirties priteistos neturtinės žalos atlyginimą padidino iki 100 000 Lt; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. liepos 1 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2008, kurioje dėl gydytojų veiksmų gimęs naujagimis mirė, nukentėjusiajai motinai priteisė 100 000 Lt neturtinės žalos; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010, dėl sveikatos priežiūros įstaigos netinkamo gydymo padarytos žalos pacientės mirties atveju padidino neturtinės žalos dydį nuo 50 000 iki 100 000 Lt.

38Atsakovas prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

391. Neturėdamas pagrindo priteisti ieškovams žalą nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas nustatė per didelį neturtinės žalos dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertino ir tinkamai nustatė kilusias pasekmes bei pažeistas vertybes (teisinį gėrį) – neturtinė žala ieškovams buvo priteista dėl jų naujagimės mirties.

402. Ieškovai, teigdami, kad teismo priteista 40 000 Lt kiekvienam ieškovui neturtinės žalos atlyginimo suma neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nenurodo, kokia kasacinio teismo praktika atitinka jų prašomą priteisti 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą. Ieškovų reikalaujama suma yra neprotingai didelė, neteisinga ir neatitinkanti teismų praktikoje priteisiamų sumų neturtinės žalos atlyginimui.

413. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010, esantys išaiškinimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas citavo savo sprendime, dėl jų universalumo yra aktualūs nagrinėjant visas civilines bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, minėta nutartimi teismas nesirėmė kaip precedentu nustatydamas neturtinės žalos dydį, todėl toje nutartyje esančių išaiškinimų citavimo pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pagrindo laikyti nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos.

424. Ieškovų skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010, kasacinis teismas nuo 50 000 Lt iki 100 000 Lt padidino neturtinės žalos dydį tik be tėvų likusiai mirusios pacientės nepilnametei dukrai, o mirusios pacientės tėvams paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nustatytą 10 000 Lt kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo sumą.

435. Kitose ieškovų apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų nagrinėjamoje byloje, todėl tose bylose nustatytas neturtinės žalos dydis negali būti pripažintas atitinkančiu susiklosčiusią teismų praktiką.

44Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmeti. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

451. Teismas nepagrįstai nustatė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Teismo išvada, jog ieškovei ir jos vaisiui nebuvo suteikta kvalifikuota, profesionalumo standartus atitinkanti, kokybiška pagalba ir tokiu būdu konstatuodamas atsakovo medikų kaitę, prieštarauja byloje esantiems dokumentams –Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadai Nr. DM (144)/10 (01), kuri nurodo, kad gydytojos ginekologės-akušerės V. K. veiksmai gimdymo procese vertinami kaip teisingi. Objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad anksčiau nustačius vaisiaus širdies veiklos pakitimus kardiotokogramoje padariniai būtų kitokie, nėra. Tos pačios išvados fiksuojamos ir specialisto išvadoje Nr. DM 11 (96)/ll(01), ekspertizės akte Nr. EDM 4 (17/100)13(01), taip pat pakartotiniame deontologinės ekspertizės akte Nr. PEDM 14/13 (03). Tokiu būdu negalima teigti, jog vaisiaus būklės nuolatinis stebėjimas ir vaisiaus širdies tonų nuolatinis fiksavimas būtų leidęs išvengti skaudžių pasekmių. Nustačius šias aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog atsakovo medikai elgėsi neteisėtai – pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis maksimaliai atsakingai ir rūpestingai.

462. Teismo argumentai konstatuojant priežastinį ryšį, prieštarauja ekspertų išvadoms, tačiau teismas, nesivadovaudamas ekspertų išvadomis, tokio nesivadovavimo ne tik nepaaiškino, tačiau specialistų išvadų Nr. DM 25 (144)/10(01), Nr. DM 11 (96)/ll(01) bei ekspertizės akto Nr. EDM 4 (17/100)13(01) nevertino ir dėl jų nepasisakė.

47IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48Dėl naujų įrodymų

49Ieškovai prie atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą pridėjo santuokos, S. M. gimimo ir mirties liudijimų kopijas, kuriuos prašo priimti. Atsakovas apeliaciniu skundu neigia buvus priežastinį ryšį tarp ieškovų naujagimės mirties ir ligoninės gydytojų veiksmų. Ieškovai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą sutinka su teismo nustatytomis atsakovo civilinės atsakomybės sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų pateikti dokumentai nagrinėjamam ginčui neturi esminės reikšmės, kadangi pateiktais dokumentais įrodinėjamos aplinkybės byloje nėra ginčijamos. Tai, kad ieškovai yra vedę, atsakovas neneigia, naujagimės gimimo ir mirties data byloje taip pat nėra ginčijama, be to, nustatyta pagal medicininių dokumentų įrašus (1 t., 34, 67 b. l.). Taigi su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateiktomis dokumentų kopijomis ieškovai naujų aplinkybių neįrodinėja.

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

51Faktinės aplinkybės

52Byloje nustatyta, kad ieškovė nėštumo metu nuolat lankėsi moterų konsultacijoje, jautėsi gerai, gimdymo laikas buvo numatytas 2009 m. gegužės 12 d. 2009 m. gegužės 15 d. ieškovė buvo paguldyta į Jurbarko ligoninės akušerijos-ginekologijos skyrių, jos ir vaisiaus būklė buvo gera. Neprasidedant gimdymui 2009 m. gegužės 20 d. buvo pradėti lašinti skatinamieji vaistai „Oksitocinas“. Konstatavus skatinamųjų vaistų poveikio nebuvimą, gimdymo skatinimas nutrauktas, pacientė perkelta į pogimdyminę palatą, jai skirti raminamieji vaistai, pacientė nebuvo stebima, nebuvo klausomi bei užrašomi vaisiaus širdies ritmo ir gimdos tonusų kitimai kardiotokografu. Gulint palatoje pacientei prasidėjo skausmai, gausiai nubėgo tamsiai žali vandenys. Apie 17 val. 09 min. buvo konstatuota patologinė pacientės būsena – ūmi vaisiaus hipoksija, gimdos tachisistolija. Dėl lėtinės paūmėjusios vaisiaus hipoksijos pacientei buvo skubiai atlikta Cezario pjūvio operacija, kurios metu gimė labai sunkios būklės moteriškos lyties išnešiota naujagimė, kurią buvo ištikusi klinikinė mirtis. Naujagimė buvo hospitalizuota į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur dėl intranatalinės asfiksijos gimdymo metu, aspiravus vaisiaus vandenimis su mekonijumi, išsivysčius poliarganiniam nepakankamumui 2009 m. gegužės 22 d. 22.47 val. naujagimė mirė.

53Byloje kilo ginčas dėl atsakovo ligoninės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo teikiant gimdymo paslaugas bei ieškovams padarytos žalos, mirus naujagimiui, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo esant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas bei sprendė dėl netiesioginio priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų egzistavimo. Teismas nustatė ieškovams po 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas apeliaciniu skundu kvestionuoja teismo išvadas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, teigia, jog byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovo gydytojų veiksmų ir atsiradusio žalos egzistavimo, be to, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o dėl kai kurių įrodymų visiškai nepasisakė. Ieškovai kvestionuoja teismo nustatytos neturtinės žalos dydį, teigdami, jog teismas nustatė per mažą neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į pažeistos vertybės – gyvybės – pobūdį, ir nustatydamas neturtinės žalos dydį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

54Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl sveikatos priežiūros įstaigos deliktinės civilinės atsakomybės už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams sąlygų (CK 6.283, 284 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

55Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

56Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-1140/2001; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2004; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008 ir kt.). Gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika, leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Taigi gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas.

57Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad gydytoja V. K., dirbtinai sužadinusi gimdymą ir nustojusi lašinti Oksitociną, galėjo ir turėjo įtarti, kad gali prasidėti vaisiaus hipoksija, asfikcija. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog gydytoja privalėjo įtarti vaisiaus hipoksiją, tačiau atkreipia dėmesį, kad byloje konstatuota, jog nepavykus dirbtinai sužadinti gimdymo Oksitocinu ir nutraukus gimdymo skatinimą šiuo medikamentu, yra būtinas nuolatinis vaisiaus širdies ritmo ir gimdos tonuso kitimų stebėjimas gimdymo skyriuje kardiotokografu (3 t. 167-168 b. l.). Byloje taip pat nustatyta, kad gydytoja V. K. apskritai nuo 13.30 val. iki 17.09 val. ieškovės ir vaisiaus būklės kardiotokografu nestebėjo. Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos 2010 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje Nr. DM 25 (144)/10 (01) nurodyta, kad nėra objektyvių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad ir ankščiau nustačius vaisiaus širdies veiklos pakitimus, išeitis būtų kitokia, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2010 m. rugsėjo 17 d. išvadoje Nr. DM 11(96)/11(01) nurodyta, kad negalima atsakyti, ar vaisiaus širdies ritmo pakitimai būtų buvę pastebėti ir ar būtų išvengta mirties, jeigu gydytoja būtų stebėjusi vaisiaus būklę (2 t., 27-30 b. l.), tačiau atsižvelgtina į tai, kad gydytoja, nesekdama ieškovės ir jos vaisiaus būsenos, net neturėjo objektyvios galimybės ankščiau nei 17.09 val. nustatyti prasidėjusios vaisiaus hipoksijos, asfikcijos, todėl tokie gydytojos veiksmai nėra suderinami su atidaus, rūpestingo ir apdairaus profesionalo standartu. Nestebėdama gimdyvės ir vaisiaus būklės, gydytoja neturėjo galimybės nustatyti vaisiaus širdies ritmo bei gimdos tonusų pasikeitimų ir spręsti apie skubų gimdymo taktikos pakeitimą.

58Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad gydytoja V. K. neapžiūrėjo gimdyvės šiai pajutus skausmus ir nesprendė dėl tolimesnės gydymo taktikos, nenuleido vaisiaus vandenų, netikrino ir nepamatė, kad užpakaliniai vandenys žalios spalvos. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu tvirtino, kad prabudusi po 15 val. jautė pilvo skausmus, tačiau į nusiskundimus akušerė A. V. nereagavo. Liudytoja J. K. patvirtino, kad ieškovė buvo paguldyta į palatą, kad akušerė A. V. miegojo, o gydytojos V. K. apskritai nematė. Aplinkybę, kad nuo 13.30 val. iki 17.09 val. ieškovės ir vaisiaus būklė kardiotokografu nebuvo stebima, patvirtina ir tai, jog gimdymo istorijoje nebuvo užfiksuoti jokie įrašai. Gydytoja V. K. teismo posėdžio metu pripažino, kad nuo 13.30 iki 17.09 val. pas ieškovę į palatą nebuvo užėjusi. Gydytojos V. K. paaiškinimų, kad ieškovės būseną stebėjo akušerė A. V., kuri vaisiaus širdies ritmą tikrino stetoskopu, nepatvirtina objektyvūs duomenys. Be to, tai nepaneigia fakto, kad gydytoja V. K. ieškovės ir jos vaisiaus būklės nuo 13.30 val. iki 17.09 val. pati nestebėjo. Teismo posėdžio metu apklaustas V. R. nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje vaisiaus ir motinos būklė turėjo būti stebima nuolat arba ne rečiau kaip kas pusvalandį, o vaisiaus ir motinos būklės fiksavimas tik 17.09 val. nagrinėjamu atveju yra per ilgas laiko tarpas. Atsakovo nurodoma virkšteles aplink kaklą apsisukimo priežastis dėl įtakos kūdikio mirčiai paneigta, kadangi teismo posėdžio metu ekspertas V. R. nurodė, jog virkštelė buvo pakankamo ilgio ir nesąlygojo vaisiaus mirties.

59Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad gydytoja V. K. negalėjo nustatyti vaisiaus vandenų spalvos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertų atsakymuose į teismo užduotus klausimus nurodyta, jog 13.30 val. tyrimo per makštį metu buvo sąlygos praplėšti vaisiaus dangalus; nuo 13.30 val. iki 17 val. buvo sąlygos praplėšti vaisaus dangalus ir nuleisti vaisiaus vandenis; jei vaisiaus vandenys buvo užteršti mekonijumi, nuleidus vandenis, tai būtų pastebėta; tikėtina, kad nuleidus vaisiaus vandenis, gimdymo veiklos skatinimas būtų buvęs efektyvesnis (3 t., 168 b. l.). Taip pat negalima sutikti su atsakovo argumentais, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki 13.30 val. vaisiui deguonies netrūko. Byloje esanti vaisiaus širdies ritmo kardiotokograma patvirtina, kad iki 13.30 val. vaisiui deguonies netrūko (1 t., 50 b. l.).

60Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje esant duomenų, jog iki 13.30 val. vaisiui deguonies netrūko, kad apsisukusi apie kaklą virkštelė neturi jokios reikšmės vaisiaus aprūpinimui deguonimi, o viską lemia vaisiaus klinikinė būklė, kardiotokogramos duomenys, vaisiaus judesiai, todėl atsakovo neteisėti veiksmai, nepakankamas rūpestingumas, sudarė sąlygas, jog laiku nebuvo pastebėta pradedanti vystytis vaisiaus hipoksija, asfiksija, dėl ko vaisiaus patologinė būsena buvo pastebėta pavėluotai ir po atliktos Cezario pjūvio operacijos gimė naujagimė, kuri dėl intranatalinės asfiksijos gimdymo metu, aspiravus vaisiaus vandenimis su mekonijumi, išsivysčius poliarganiniam nepakankamumui mirė, todėl tarp konstatuotų neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, pakankamas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

61Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo ligoninės gydytojai neišnaudojo galimybių stebėti gimdyvės ir vaisiaus būklę, laiku nustatyti pradedančią vystytis vaisiaus hipoksiją, o ją nustačius – atitinkamai pakeisti gydymo taktiką. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad nebuvo atliktas naujagimės patologoatatominis ištyrimas, nepaneigia nei nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų bei žalos egzistavimo.

62Dėl priežastinio ryšio

63Atsakovo teigimu, ieškovai neįvykdė savo pareigos įrodyti egzistuojant priežastiniam ryšiam tarp jų naujagimės mirties ir atsakovo veiksmų, o teismas priežastinį ryšį nustatė nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė, jog tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Ar yra priežastinis ryšys, sprendžia teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010).

64Atsakovo teigimu, faktinis priežastinis ryšys byloje yra paneigtas net keturiomis ekspertinėmis išvadomis, todėl jau pirmajame faktinio priežastinio ryšio nustatymo etape teismas turėjo konstatuoti nesant įrodytam priežastiniam ryšiui. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad nurodytose išvadose ir ekspertizės aktuose konstatuotas priežastinio ryšio tarp atsakovo gydytojų veiksmų ir naujagimės mirties nebuvimas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimo sprendžia teismas, o ne ekspertai. Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005). Ekspertai negalėjo ir neturėjo pagrindo spręsti dėl teisinio priežastinio ryšio atsakovo civilinei atsakomybei kilti egzistavimo, todėl jų išvados dėl priežastinio ryšio tarp naujagimės mirties priežasties ir atsakovo veiksmų nebuvimo, teismas neprivalėjo paneigti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos nustatė netiesioginį priežastinį ryšį, o netiesioginio priežastinio ryšio nustatymas turi tam tikrų ypatumų. Kasacinis teismas nurodo, jog civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijęs su žalingais padariniais; netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą; svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Aptarta Lietuvos aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinanti priežastinio ryšio kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą, neleidžia sutikti su atsakovo argumentais, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nustatant priežastinio ryšio egzistavimo faktą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė netiesioginį teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovo ligoninės gydytojos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, teismas neprivalėjo paneigti specialistų išvadose ir ekspertizės aktuose padarytos išvados dėl faktinio priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ir atsiradusios žalos nebuvimo.

65Dėl įrodymų leistinumo

66Atsakovo teigimu, teismas bylai reikšmingas aplinkybes nustatė remdamasis leistinumo reikalavimo neatitinkančiais įrodymais – Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus ekspertų 2014 m. birželio 9 d. atsakymais į papildomus klausimus prie pakartotinės deontologinės ekspertizės akto Nr. PEDM 14/13 (03) (3 t., 167-169 b. l.) bei 2009 m. rugpjūčio 12 d. Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvada (3 t., 86-87 b. l.). Atsakovas nurodo, jog tokios formos ekspertų atsakymai neatitinka CPK numatytų įrodinėjimo priemonių, kadangi teismas nebuvo pavedęs atsakymus į papildomus klausimus teikusiems ekspertams atlikti ekspertizę. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertai pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 98-2-00014-09 atliko pakartotinę deontologinę ekspertizę (2 t., 92-102 b. l.). Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 9 d. ir gegužės 27 d. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyrių užduodamas ekspertams papildomus klausimus (3 t., 146-148, 149-151 b. l.). Ekspertai, atlikę 2013 m. gegužės 27 d. pakartotinę deontologinę ekspertizę, 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. SD-224 atsakė į teismo užduotus klausimus (3 t., 172-174 b. l.). Pagal CPK 217 straipsnio 3 dalį, eksperto išvadai išaiškinti ir papildyti ekspertui gali būti pateikiami klausimai. Teismui iškilus papildomiems klausimams jis kreipėsi į specialių žinių turinčius asmenis, todėl ekspertų, kurie tyrė byloje nagrinėjamą situaciją, vėliau pateikti atsakymai į teismo užduotus klausimus, laikytini leistinas įrodymais nagrinėjamoje byloje.

67Sutiktina, kad niekieno nepasirašyta Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvada nėra savarankiškas įrodymas, patvirtinantis bylai reikšmingas aplinkybes. Ši išvada nebuvo vieninteliu įrodymu sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas atsakovo neteisėtus veiksmus konstatavo vadovaudamasis leistinumo kriterijaus neatitinkančiais įrodymais.

68Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pagrįstai nustatė visų šių sąlygų buvimą, todėl atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos nebuvimo pripažintini nepagrįstais (CPK 263 str.).

69Dėl ieškovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą

70Atsakovas, vadovaudamasis PTŽSAĮ 13 straipsnio 3 dalimi ir CK 6.284 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad ieškovas nebuvo atsakovo pacientu ir mirusios dukters išlaikytiniu, todėl nei pagal PTŽSAĮ nei pagal CK nuostatas, negali būti laikomas asmeniu, turinčiu teisę gauti žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad ieškovas nebuvo nei mirusios dukters išlaikytiniu, nei atsakovo pacientu, tačiau nepritaria atsakovo argumentui, kad ieškovas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės; pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgęs į Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį ir formuojamą CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju turi ir mirusiojo tėvai, nepaisant darbingumo ir išlaikymo arba teisės gauti iš mirusiojo išlaikymą faktų egzistavimo, jeigu santykiai su mirusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs. Tokie santykiai savaime nėra tapatūs giminystės santykiams (ryšiui), dėl to mirusiojo tėvai, reikšdami reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti tokių santykių egzistavimo faktą, jų (santykių) objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors fizinis ryšys tarp ieškovo ir naujagimės nebuvo užsimezgęs, tačiau natūralu, kad kiekvienoje šeimoje belaukiant kūdikio abu tėvai emociškai susiję su būsimu naujagimiu, turi pagrįstų vilčių dėl šeimos pagausėjimo, su kūdikio gimimo faktu sieja gražias bendro normalaus šeiminio gyvenimo viltis, todėl naujagimio mirties faktas abiem tėvams sukelia neigiamus ir ypač didelius dvasinius išgyvenimus. Ieškovas, naujagimės tėvas, dėl kūdikio mirties neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir CK 6.284 straipsnio 1 dalies kontekste laikytinas turinčiu teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Dėl nurodytų priežasčių atmestini atsakovo argumentai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nėra subjektas turintis teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

71Dėl neturtinės žalos dydžio

72Vadovaudamasis neturtinės žalos nustatymo kriterijais, teismas nustatė ieškovams po 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tiek ieškovai, tiek atsakovas ginčija ieškovams teismo nustatytą neturtinės žalos dydį. Pasak atsakovo, teismui nustačius tik netiesioginį priežastinį ryšį tarp ieškovų naujagimės mirties ir neteisėtų atsakovo veiksmų bei neatsargią neveikimo kaltės formą, priteista neturtinės žalos suma yra neprotingai didelė ir neteisinga, be to, ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai negali prilygti ieškovės patirtiems išgyvenimams. Tuo tarpu ieškovai nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nes nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi tik vienu iš kriterijų – žalą padariusio asmens kalte, tačiau neįvertino pažeistos vertybės (gyvybės) bei sukeltų pasekmių – ką tik gimusio kūdikio mirties.

73Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsakovas neteisus, kad teismas privalėjo vadovautis PTŽSAĮ 13 straipsnio 2 dalimi (redakcija galiojusi nuo 2005-01-01 iki 2010-03-01), pagal kurią nustatant neturtinės žalos, išreikštos pinigais, dydį, atsižvelgiama į žalos padarymo aplinkybes, laikantis nuostatos, kad paprastai šis dydis kiekvienu atveju negali viršyti 50 minimalių mėnesinių algų. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 2 dalyje taip pat reglamentuota, jog tuo atveju, kai ginčas nagrinėjamas teisme, konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso reikalavimais. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (CK 6.250 str. 2 d.), todėl atsakovo argumentai, kad teismas privalėjo taikyti PTŽSAĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą maksimalų neturtinės žalos dydį, nepagrįsti.

74Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi nagrinėjamu atveju nustatant ieškovams atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (gyvybės) reikšmingumas turėjo būti vienas iš lemiamų kriterijų.

75Negalima sutikti su ieškovų argumentais, kad teismas neįvertino pažeistos vertybės pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų mirė ieškovų kūdikis, pirmagimis, kad dėl kūdikio mirties ieškovai patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, kurie skaudžiai paveikė jų gyvenimą, teismas taip pat atsižvelgė į atsakovo gydytojų kaltę – neatsargūs veiksmai, neveikimas, į tai, kad didelio neatsargumo gydytojų veiksmuose nebuvo. Teisėjų kolegija neabejotinai sutinka, kad gyvybė yra labiausiai saugoma vertybė, todėl turi būti adekvačiai ginama, tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nebaigtinį kriterijų sąrašą, padedantį nustatyti žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, įvertino pažeistos vertybės svarbą, ieškovų didelius išgyvenimus ir jiems sukeltas neigiamas pasekmės, atsižvelgė į tai, kad miręs naujagimis buvo ieškovų lauktas pirmagimis, tačiau didesnės neturtinės žalos nenustatė įvertinęs atsakovo kaltę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nustatytas neturtinės žalos dydis yra teisingas dar ir dėl to, jog atsakovo neteisėti veiksmai tik netiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su žalos atsiradimo faktu, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo padidinti ieškovams neturtinės žalos atlyginimą.

76Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų argumentais, kad teismas priteisė per mažą pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti ir tokiu būdu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas formuoja ir aiškina kriterijų, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį, aiškinimo ir taikymo praktiką. Minėta, jog žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Ieškovų nurodytos kasacinio teismo bylos ir jose nustatytos sumos neturtinei žalai atlyginti negali būti vertinamos šios bylos kontekste, kadangi ieškovų nurodytose bylose buvo sprendžiama dėl vaikams priteistos neturtinės žalos mirus tėvams ar tėvams priteistos žalos mirus paaugintiems, vyresniems vaikams, taip pat dėl naujagimių sunkaus kūno sužalojimo padarytos žalos. Teisėjų kolegija neabejotinai sutinka, jog naujagimio mirtis tėvams, kurie laukė savo kūdikio, sukelia skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, tačiau šių išgyvenimų negalima sulyginti su paauginto vaiko netektimi, kadangi naujagimio mirties atveju tarp tėvų ir kūdikio dar nėra užsimezgęs ilgalaikis fizinis, emocinis ir dvasinis ryšys, nėra susiformavęs bendras gyvenimas kartu, įpročiai, prisiminimai, todėl ieškovai nepagrįstai vadovaujasi bylose nustatyta neturtinės žalos dydžio suma, kuomet ši žala priteisiama tėvams mirus vyresnio amžiaus vaikams.

77Aplinkybė, kad abiem ieškovams teismas priteisė po vienodą sumą neturtinei žalai atlyginti, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai įvertino ieškovų išgyvenimus. Atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, jis ne tik išgyveno dėl naujagimės mirties, tačiau pergyveno ir dėl savo žmonos sveikatos, jos sudėtingos psichologinės būklės po kūdikio mirties, todėl ieškovo išgyvenimai ne tik dėl kūdikio mirties, bet ir dėl sutuoktinės psichologinės būsenos, suteikė pagrindą ieškovo neturtinę žalą įvertinti 40 000 Lt.

78Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teisingai įvertino reikšmingus kriterijus žalos dydžiui nustatyti, tinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, todėl nėra pagrindo sumažinti ar padidinti teismo ieškovams iš atsakovo priteistą neturtinės žalos atlyginimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

79Dėl procesinių palūkanų priteisimo

80Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai priteisė ieškovams penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nenurodė tokių palūkanų priteisimo pagrindo. Pasak atsakovo, lingvistinis CK 6.210 straipsnio aiškinimas ir jo vieta CK struktūroje, t. y. CK II dalyje „Sutarčių teisė“, suponuoja išvadą, kad šiame straipsnyje numatytos palūkanos taikomos tik kreditoriaus ir skolininko sutartiniams teisiniams santykiams, kai yra praleidžiamas tokių santykių dalyvių susitarimu nustatytas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas, lingvistiškai aiškindamas CK 6.210 straipsnį, sistemiškai neatsižvelgia į CK 6.37 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuota, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismų praktikoje šios palūkanos vadinamos procesinėmis, o jų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Dėl nurodytų priežasčių, nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas be teisėto pagrindo priteisė ieškovams iš atsakovo procesines palūkanas.

81Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

82Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

83Atsakovo teigimu, teismas pažeidė CPK 88, 93, 98 straipsniuose nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes bylinėjimosi išlaidas priteisė neatsižvelgęs į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją.

84Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 16 295 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 600 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 616 295 Lt. Teismas ieškovams iš viso priteisė 86 715,62 Lt, t. y. patenkino 14,07 procentų ieškinio reikalavimų. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovai pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 2 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 500 Lt už ekspertų dalyvavimą (3 t., 2, 37, 38 b. l.). Atsakovas prašė priteisti iš ieškovų 3 000 Lt už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei 800 Lt už atstovavimą teisme (3 t., 4-5 b. l.). Teismas priteisė ieškovams iš atsakovo 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 500 Lt už eksperto dalyvavimą, o atsakovui bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, motyvuodamas tuo, kad atsakovas neigė kaltę ir nepripažino padaręs žalos ieškovams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civilinio proceso teisės normų nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, reikia vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, o aplinkybė, kad atsakovas ieškinio nepripažino, nėra pagrindas taikyti kitokį bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymą (CPK 93 str. 4 d.), nes abi šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia sutikti su atsakovo argumentais, kad teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo taisyklių, todėl yra pagrindas sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti ir bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstyti pagal CPK 93 straipsnyje įtvirtintas taisykles (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

85Minėta, kad patenkinti 14,07 procentai ieškovų reikalavimų, tokiu atveju atmesti ieškovų reikalavimai sudaro 85,93 procentus. Ieškovai prašė priteisti 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporciją, jiems iš atsakovo priteistinų išlaidų dydis sudaro 281,40 Lt. Atsakovas prašė priteisti 3 800 Lt atstovavimo išlaidų, todėl atsižvelgiant į atmestų ieškinio reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 3 265,34 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo išlaidos priteistos abiem iš šalių, siekiant ekonomiškumo ir operatyvumo, yra pagrindas iš atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 265,34 Lt) išskaičiuoti ieškovams priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą (281,40 Lt), ir tokiu atveju tik atsakovui lygiomis dalimis iš ieškovų priteisti 2 983,94 Lt, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 1 491,97 Lt (432,10 Eur), pirmosios instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų.

86Atsakovas taip pat nurodo, kad byloje nėra eksperto atvykimo į teismo posėdį išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl laikytina, kad ekspertas išlaidų nepatyrė, o teismas ieškovų sumokėtą avansą eksperto atvykimo išlaidoms turėjo grąžinti, o ne priteisti iš atsakovo. Ieškovai, prašydami į teismo posėdį kviesti ekspertą V. R., į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą įmokėjo 500 Lt avansą eksperto atvykimo išlaidoms atlyginti (3 t., 38 b. l.). Teismo posėdžio metu ekspertas V. R. nenurodė, jog patyrė kokių nors išlaidų dėl atvykimo į teismo posėdį, byloje nėra duomenų, kad teismas būtų apmokėjęs eksperto atvykimo į teismo posėdį išlaidas, todėl atsakovas teisus, kad eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidos nebuvo patirtos, todėl teismas nepagrįstai šias išlaidas priteisė ieškovams iš atsakovo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovams priteista po 250 Lt eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – grąžinti ieškovui 2014 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 99 į teismo specialiąją sąskaitą sumokėtus 500 Lt (144,81 Eur).

87Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išlaidos su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 172,25 Lt ir šias išlaidas tarp ieškovų paskirstė lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į ieškovų atmestų ir patenkintų reikalavimų proporcijas, yra pagrindas šių išlaidų atlyginimą perskirstyti ir atitinkamai iš ieškovų valstybei priteisti po 21,43 Eur, o iš atsakovo – 7,02 Eur su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str., 96 str.).

88Atsakovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme netinkamo paskirstymo yra pagrįsti, tačiau tai nėra materialinis teisinis reikalavimas. Tokiu atveju teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimas, nesuteikia atsakovui teisės į dalies bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo rengimu, atlyginimą.

89Atsakovas prašo priteisti iš ieškovų 347,54 Eur už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą patirtas išlaidas (4 t., 116-118 b. l.). Už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą ieškovai prašo priteisti iš atsakovo 750 Eur patirtų išlaidų (4 t., 101-105 b. l.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą skaičiuotinas numatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 1.5) dauginant iš teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios valstybės institucijų nustatytos, nagrinėjamu atveju 300 Eur, minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl sprendžia, kad ieškovams iš atsakovo priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 450 Eur.

90Kadangi apeliacinės instancijos teisme atstovavimo išlaidos priteistos abiem iš šalių, vadovaujantis ekonomiškumo ir operatyvumo principais, yra pagrindas iš ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos (450 Eur) išskaičiuoti atsakovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą (347,54 Eur), ir tokiu atveju tik ieškovams iš atsakovo priteisti 102,46 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų.

91Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

92Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo pakeisti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

93„Priteisti atsakovui viešajai įstaigai Jurbarko ligoninei, j. a. k. 158314921, iš ieškovų V. M., a. k. ( - ) ir V. M., a. k. ( - ) po 432,10 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

94Grąžinti ieškovui V. M., a. k. ( - ) 2014 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 99 į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą sumokėtus 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir 81 ct).

95Priteisti valstybei iš ieškovų V. M., a. k. ( - ) ir V. M., a. k. ( - ) po 21,43 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 43 ct), o iš atsakovo viešosios įstaigos Jurbarko ligoninės, j. a. k. 158314921, – 7,02 Eur (septynis eurus ir 2 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų“.

96Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

97Priteisti ieškovams V. M., a. k. ( - ) ir V. M., a. k. ( - ) iš atsakovo viešosios įstaigos Jurbarko ligoninės, j. a. k. 158314921, 102,46 Eur (vieną šimtą du eurus ir 46 ct), kiekvienam po 51,23 Eur (penkiasdešimt vieną eurą ir 23 ct), apeliacinės instancijos teisme turėtų advokato pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo po 300 000 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo pagrįstumo, teismas vadovavosi... 8. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo daryti... 9. Spręsdamas dėl ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas... 10. Ieškovo reikalavimą dėl 11 135 Lt nedarbingumo laikotarpiu negautų pajamų... 11. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas tarp šalių paskirstė bylinėjimosi... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio... 14. 1. Teismas priežastinį ryšį nustatinėjo nukrypdamas nuo Lietuvos... 15. 2. Teismas, darydamas priešingas nei ekspertų išvadas dėl byloje... 16. 3. Teismas neteisingai nustatė, kad akušerė-ginekologė V. K., dirbtinai... 17. 4. Teismas nepagrįstai nustatė, kad gydytoja akušerė-ginekologė V. K.... 18. 5. Teismas bylai reikšmingas aplinkybes nustatinėjo remdamasis leistinumo... 19. 6. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nebuvo atsakovo pacientu ir mirusios... 20. 7. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė tik netiesioginį priežastinį... 21. 8. Teismas pažeidė CPK 88, 93, 98 straipsniuose nustatytas bylinėjimosi... 22. 9. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovams penkių procentų dydžio metines... 23. Ieškovai prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, prie atsiliepimo į... 24. 1. Teismo sprendime yra atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė,... 25. 2. Pakartotinos deontologinės ekspertizės aktas Nr. PEDM 14/13 (03),... 26. 3. Teismas remdamasis byloje surinktais įrodymais padarė teisingą ir... 27. 4. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ryšys tarp atsakovo neteisėto... 28. 5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ekspertas V. R. teismo posėdyje pasakė,... 29. 6. Atsakovas neteisus, jog byloje nėra duomenų, kad iki 13.30 val. vaisiui... 30. 7. Teismas pagrįstai nustatė, kad gydytoja akušerė-ginekologė V. K.... 31. 8. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ekspertų pateikti atsakymai į... 32. 9. Ieškovas pateikė argumentus ir juos patvirtinančius įrodymus apie... 33. 10. Atsakovo teiginys, kad teismas pažeidė CPK 88, 93, 98 straipsniuose... 34. 11. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas be teisinio pagrindo priteisė... 35. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo teismo sprendimo dalį dėl neturtinės... 36. 1. Priteisdamas neturtinės žalos dydį teismas netinkamai taikė CK 6.250... 37. 2. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nukrypimo nuo Lietuvos... 38. Atsakovas prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į... 39. 1. Neturėdamas pagrindo priteisti ieškovams žalą nesant visų civilinės... 40. 2. Ieškovai, teigdami, kad teismo priteista 40 000 Lt kiekvienam ieškovui... 41. 3. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 42. 4. Ieškovų skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario... 43. 5. Kitose ieškovų apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo... 44. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje prašo... 45. 1. Teismas nepagrįstai nustatė visų atsakovo civilinės atsakomybės... 46. 2. Teismo argumentai konstatuojant priežastinį ryšį, prieštarauja... 47. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 48. Dėl naujų įrodymų... 49. Ieškovai prie atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą pridėjo santuokos,... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 51. Faktinės aplinkybės ... 52. Byloje nustatyta, kad ieškovė nėštumo metu nuolat lankėsi moterų... 53. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo ligoninės civilinės atsakomybės sąlygų... 54. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl sveikatos priežiūros įstaigos... 55. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų... 56. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė gydytojo... 57. Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad gydytoja V. K., dirbtinai... 58. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad gydytoja V. K.... 59. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad gydytoja V. K. negalėjo nustatyti... 60. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 61. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su... 62. Dėl priežastinio ryšio... 63. Atsakovo teigimu, ieškovai neįvykdė savo pareigos įrodyti egzistuojant... 64. Atsakovo teigimu, faktinis priežastinis ryšys byloje yra paneigtas net... 65. Dėl įrodymų leistinumo... 66. Atsakovo teigimu, teismas bylai reikšmingas aplinkybes nustatė remdamasis... 67. Sutiktina, kad niekieno nepasirašyta Sveikatos apsaugos ministerijos... 68. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 69. Dėl ieškovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą... 70. Atsakovas, vadovaudamasis PTŽSAĮ 13 straipsnio 3 dalimi ir CK 6.284... 71. Dėl neturtinės žalos dydžio... 72. Vadovaudamasis neturtinės žalos nustatymo kriterijais, teismas nustatė... 73. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 74. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima... 75. Negalima sutikti su ieškovų argumentais, kad teismas neįvertino pažeistos... 76. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų argumentais, kad teismas priteisė... 77. Aplinkybė, kad abiem ieškovams teismas priteisė po vienodą sumą neturtinei... 78. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios... 79. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 80. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai priteisė ieškovams penkių procentų... 81. Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija... 82. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 83. Atsakovo teigimu, teismas pažeidė CPK 88, 93, 98 straipsniuose nustatytas... 84. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 16 295 Lt turtinės žalos atlyginimą... 85. Minėta, kad patenkinti 14,07 procentai ieškovų reikalavimų, tokiu atveju... 86. Atsakovas taip pat nurodo, kad byloje nėra eksperto atvykimo į teismo... 87. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad išlaidos su procesinių dokumentų... 88. Atsakovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 89. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovų 347,54 Eur už atsiliepimo į... 90. Kadangi apeliacinės instancijos teisme atstovavimo išlaidos priteistos abiem... 91. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 92. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi... 93. „Priteisti atsakovui viešajai įstaigai Jurbarko ligoninei, j. a. k.... 94. Grąžinti ieškovui V. M., a. k. ( - ) 2014 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymu... 95. Priteisti valstybei iš ieškovų V. M., a. k. ( - ) ir V. M., a. k. ( - ) po... 96. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 97. Priteisti ieškovams V. M., a. k. ( - ) ir V. M., a. k. ( - ) iš atsakovo...